LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR SUOMIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUTARTIS

DĖL ŽUVININKYSTĖS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Suomijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Šalimis“;

Atsižvelgdamos į glaudžius santykius tarp Lietuvos ir Suomijos ir abipusį norą vystyti šiuos santykius;

Atsižvelgdamos į abipusį norą užtikrinti žuvų išteklių, esančių vandenyse, gretimuose jų krantams, išsaugojimą ir racionalų panaudojimą;

Atsižvelgdamos, kad Lietuva turi jos jurisdikcijai priklausančią zoną Baltijos jūroje, kurioje vykdo suverenią teisę tirti, eksploatuoti, išsaugoti ir valdyti jos išteklius ir kad Suomija turi žuvininkystės zoną, kurioje ji vykdo suverenias teises tirti, eksploatuoti, išsaugoti ir valdyti jos išteklius;

Žinodamos, kad dalis žvejybos išteklių Baltijos jūroje yra bendri arba labai tarpusavyje susiję ir kurie yra eksploatuojami abiejų Šalių žvejų ir kad šių išteklių išsaugojimas ir racionalus valdymas gali būti pasiektas tik per abipusį bendradarbiavimą tarp Šalių ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, ypač tarptautinėje Baltijos jūros žvejybos komisijoje;

Įsitikinusios abiejų Šalių noru žvejoti kitos Šalies jurisdikcijoje esančiame žuvininkystės plote Baltijos jūroje;

Siekdamos išvystyti glaudesnį bendradarbiavimą žuvininkystės srityje;

Norėdamos nustatyti sąlygas, atitinkančias abiejų Šalių žuvininkystės interesus;

SUSITARĖ:

 

1 straipsnis

 

Šalys bendradarbiaus, siekdamos užtikrinti žuvų išteklių, esančių abiejų Šalių jurisdikcijai priklausančiuose ir gretimuose plotuose, išsaugojimą ir racionalų valdymą.

Šalys tiesiogiai ar per atitinkamus regioninius organus sieks susitarti su trečiosiomis Šalimis dėl šių išteklių išsaugojimo ir racionalaus naudojimo priemonių, įskaitant bendrą leistiną sužvejoti žuvų kiekį ir jo paskirstymą.

 

2 straipsnis

 

Kiekviena Šalis leis kitos Šalies laivams žvejoti savo jurisdikcijoje esančiame žuvininkystės plote Baltijos jūroje, vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis.

 

3 straipsnis

 

1. Kiekviena Šalis atitinkamai kasmet nustatys savo jurisdikcijoje esančiam žvejybos plotui, remdamasi racionalaus gyvųjų išteklių valdymo poreikiu ir koreguodama, iškilus nenumatytoms aplinkybėms:

a) bendrą leistiną sugavimą pagal atskirų žuvų rūšių išteklius arba jų kompleksus, atsižvelgiant į geriausius turimus mokslinius duomenis, atskirų žuvų rūšių išteklių tarpusavio priklausomybę, atitinkamų tarptautinių organizacijų veiklą ir kitus svarbius veiksnius;

b) po atitinkamų konsultacijų kvotas kitos Šalies laivams ir plotus, kuriuose šios kvotos gali būti sužvejotos, turint tikslą nustatyti abipusiai priimtiną balansą jų tarpusavio žuvininkystės santykiuose;

c) dėl abipusiai priimtinų būdų, sudarant susitarimus dėl bendrų išteklių junginio valdymo projektų.

2. Kiekviena Šalis gali nustatyti ir kitas priemones, kurias ji manys esant reikalingas žuvų išteklių išsaugojimui ar atstatymui iki lygio, kuris leistų pastoviai palaikyti maksimalius laimikius. Tos priemonės ir visos kitos priemonės, priimtos po kasmetinių žvejybos galimybių nustatymo, neturi trukdyti pilnai pasinaudoti žvejybos teisėmis, suteiktomis šia Sutartimi.

 

4 straipsnis

 

Kiekviena Šalis gali pareikalauti, kad žvejyba kitos Šalies žvejybos jurisdikcijoje esančiuose žuvininkystės plotuose būtų vykdoma licencijų pagrindu. Limitai išduodant licencijas bus nustatyti derybų metu tarp Šalių. Kiekvienos Šalies kompetentingas valdžios organas atitinkamai nustatytu laiku praneš kitai Šaliai pavadinimą, registracijos numerį ir kitus esminius žvejybos laivų duomenis, kuriems bus leista žvejoti kitos Šalies jurisdikcijoje esančiame žuvininkystės plote. Kita Šalis tuo atveju išduoda licencijas pagal sutartus limitus.

 

5 straipsnis

 

1. Kiekviena Šalis turi imtis atitinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad jos laivai laikysis išteklių išsaugojimo priemonių, sutartų tarp abiejų Šalių, vadovaujantis šia Sutartimi.

2. Vienos iš Šalių žvejybos laivai, žvejodami kitos iš Šalių jurisdikcijoje esančiuose žuvininkystės plotuose, turi laikytis visų išteklių išsaugojimo, kontrolės priemonių, kitų sąlygų ir visų taisyklių bei nuostatų, reglamentuojančių žvejybinę veiklą šiame plote.

3. Kiekviena Šalis atitinkamai praneša kitai Šaliai apie bet kurias naujas priemones ar sąlygas, reglamentuojančias žvejybą jos jurisdikcijoje esančiame žuvininkystės plote.

4. Priemonės reguliuoti žuvininkystę, priimtos kiekvienos iš Šalių siekiant išsaugoti išteklius turi remtis objektyviais ir moksliniais kriterijais ir neturi faktiškai ar teisiškai diskriminuoti kitos Šalies.

5. Kiekviena Šalis gali imtis savo jurisdikcijoje esančiame žuvininkystės plote tokių priemonių pagal Tarptautinę teisę, kurių reikia užtikrinti, kad kitos Šalies laivai vadovautųsi šios Sutarties nuostatomis.

 

6 straipsnis

 

Šalys imasi bendradarbiauti ir remti būtinus mokslinius tyrimus, ypač tokiais klausimais:

a) dėl išteklių, esančių abiejų Šalių žuvininkystės jurisdikcijoje esančiuose žuvininkystės plotuose, siekdamos, kiek tai praktiškai įgyvendinama, suderinti priemones, reguliuojančias žuvininkystę šių išteklių atžvilgiu.

b) dėl bendro intereso išteklių, esančių abiejų Šalių žuvininkystės jurisdikcijoje esančiuose žuvininkystės plotuose arba plotuose, esančiuose už plotų ribų ir gretutiniuose jiems.

 

7 straipsnis

 

Šalys padės sukurti ir palaikyti palankias ir stabilias bendradarbiavimo sąlygas žuvininkystės srityje. Siekdamos pagilinti darbuotojų praktinius įgūdžius ir žinias žuvininkystės ir akvakultūros srityse, Šalys skirs ypatingą dėmesį jų apmokymo poreikiams ir dės bendras pastangas mokomajame ir praktiniame darbe.

 

8 straipsnis

 

1. Šalys konsultuosis šios Sutarties įgyvendinimo ir tinkamo taikymo klausimais.

2. Iškilus ginčui dėl šios Sutarties interpretavimo ar taikymo, toks ginčas bus konsultacijų tarp Šalių objektu.

 

9 straipsnis

 

Niekas šioje Sutartyje neturi jokiu būdu paveikti ar pakenkti kitos Šalies nuostatoms bet kokiu Jūrų teisės klausimu.

 

10 straipsnis

 

Ši Sutartis įsigalios po 30 dienų nuo tos datos, kai Šalys praneš viena kitai apie būtinų šiam tikslui procedūrų įvykdymą.

 

11 straipsnis

 

Ši Sutartis sudaryta pradiniam 10 metų laikotarpiui. Sutartis bus automatiškai pratęsiama papildomam 6 metų laikotarpiui, jeigu nė viena iš Šalių neįspės kitos apie Sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius iki Sutarties termino pabaigos.

 

Sudaryta Helsinkyje 1993 m. birželio 7 d. dviem egzemplioriais lietuvių, suomių ir anglų kalbomis, kiekvienas šių tekstų yra tolygiai autentiškas. Ginčų atveju Sutarties tekstas anglų kalba bus laikomas pagrindiniu.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SUOMIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________