LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ZOONOZIŲ VETERINARINĖS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 2 d. Nr. B1-496
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2- 15) ir įgyvendindamas 1992 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 92/117/EEB dėl apsaugos priemonių nuo kai kurių zoonozių ir tam tikrų jų sukėlėjų, plintančių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose, siekiant užkirsti kelią infekcijos židiniams ir apsinuodijimui maisto produktais:
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio 2 d.
įsakymu Nr. B1- 496
ZOONOZIŲ VETERINARINĖS KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Zoonozių veterinarinės kontrolės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 92/117/EEB dėl apsaugos priemonių nuo kai kurių zoonozių ir tam tikrų jų sukėlėjų, plintančių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose, siekiant užkirsti kelią infekcijos židiniams ir apsinuodijimui maisto produktais.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti zoonozių ir jų sukėlėjų stebėsenos ir kontrolės priemonių, taikytinų jų atžvilgiu Lietuvos Respublikoje, tvarką.
2. Vartojamos sąvokos:
Nacionalinė veterinarijos laboratorija (toliau NVL) – patvirtinta nacionalinė laboratorija zoonozėms ir jų sukėlėjams tirti, kurioje gali būti atliekamas zoonozės sukėlėjo identifikavimas arba galutinis jo patvirtinimas.
Mėginys – įmonės ar gyvūnų savininko arba už juos atsakingo darbuotojo, arba jų vardu imamas mėginys zoonozės sukėlėjui ištirti.
Oficialus mėginys – kompetentingos institucijos imamas mėginys zoonozės sukėlėjui ištirti. Oficialus mėginys turi būti paženklintas, kad būtų galima nustatyti gyvūno ar gyvūninio produkto rūšį, tipą, kilmę, mėginių ėmimo metodą bei apimtį. Šis mėginys turi būti imamas be išankstinio įspėjimo.
Patvirtinta nacionalinė laboratorija – laboratorija, šalies kompetentingos institucijos patvirtinta ar pripažinta ir įgaliota tirti oficialius mėginius, siekiant aptikti zoonozės sukėlėją.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atliekanti šių Reikalavimų įgyvendinimo kontrolę.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Veislinis pulkas – ne mažiau kaip 250 Gallus gallus paukščių, laikomų ir auginamų viename ūkyje perinti skirtiems kiaušiniams dėti.
Zoonozė – bet kuri liga ir (arba) infekcija, galintys natūraliu būdu persiduoti nuo gyvūnų žmogui.
Zoonozės sukėlėjas – bet kuri bakterija ar bet kuris virusas ar parazitas, galintys sukelti zoonozę.
3. VMVT užtikrina, kad vadovaujantis šiais Reikalavimais Lietuvos Respublikoje būtų koordinuojami zoonozių epidemiologiniai tyrimai ir taikomos kontrolės priemonės.
5. VMVT turi užtikrinti, kad:
5.1. įmonių, patvirtintų pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles (Žin., 1999, Nr. 16-438), Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 85-3009) ir Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1-26), atsakingi asmenys VMVT nustatytą laikotarpį saugotų ir jos prašymu pateiktų jai 13.1–13.4 punktuose nurodytų zoonozių tyrimų rezultatus;
5.2. už zoonozių sukėlėjų išskyrimą ir identifikavimą ar bet kurio kito įrodymo apie jų buvimą nustatymą būtų atsakingas NVL vadovas arba, jei jie buvo identifikuojami kitur, už tyrimą atsakingas asmuo;
5.4. VMVT rinktų informaciją apie zoonozių sukėlėjus, kurie buvo nustatyti tyrimais, taip pat apie klinikinius zoonozių, nurodytų 13.1–13.4 punktuose, atvejus, nustatytus žmonėms ar gyvūnams;
6. VMVT gali taikyti 5 punkto reikalavimus zoonozėms ir jų sukėlėjams, nurodytiems 13.5–13.12 punktuose.
7. VMVT privalo įvertinti pagal 5.4 punktą surinktą informaciją. Kasmet iki gegužės 31 d. VMVT turi pateikti Europos Komisijai informaciją apie zoonozių, nustatytų per praėjusius metus, epidemiologinę situaciją ir priežastis.
8. VMVT tam tikromis aplinkybėmis gali dažniau informuoti Europos Komisiją arba teikti papildomą informaciją.
9. Atsižvelgiant į šiuose Reikalavimuose taikomas priemones dėl zoonozių ir jų sukėlėjų, turi būti įdiegta auginamų gyvūnų judėjimo atsekamumo sistema, nurodyta Mėginių, paimtų kenksmingoms medžiagoms tirti, sąsajos su gyvuliais ir jų kilmės vieta tvarkoje, parengtoje pagal 1989 m. vasario 13 d. Komisijos sprendime 89/153/EEB dėl mėginių, paimtų kenksmingoms medžiagoms tirti, sąsajos su gyvuliais ir jų kilmės vieta.
10. Europos Sąjungos finansinė pagalba už gyvūnų skerdimą ir naikinimą bei oficialių mėginių paėmimą pagal 27-29 punktuose nurodytą tvarką nustatoma pagal Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos veterinarinėms priemonėms tvarką (Žin., 2003, Nr. 5-231). Finansinė pagalba, nurodyta Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos veterinarinėms priemonėms tvarkoje, už priemones, nurodytas IV skyriuje, neturi būti taikoma augintojams, pažeidusiems šiuos Reikalavimus. 50% išlaidų, susijusių su gyvūnų skerdimu ir naikinimu, gali būti padengta iš Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos.
11. Europos Komisijos ekspertai gali, jei to reikia vieningam šių Reikalavimų taikymui užtikrinti, kartu su VMVT atlikti patikrinimus vietose. Patikrinę reprezentacinį kiekį gyvūnų laikymo vietų, jie gali įsitikinti, ar laikomasi šių Reikalavimų. Europos Komisija praneša VMVT apie atliktų patikrinimų rezultatus. VMVT imasi būtinų priemonių, atsižvelgdama į šių patikrinimų rezultatus.
12. Reikalavimų įgyvendinimui turi būti taikomos apsaugos priemonės, nurodytos Gyvūnų ir jų produktų veterinarinio ir zootechninio patikrinimo tvarkoje, parengtoje pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką.
II. ZOONOZIŲ VETERINARINĖ KONTROLĖ
13. Turi būti kontroliuojamos šios zoonozės ir jų sukėlėjai:
III. SALMONELIŲ KONTROLĖS PAUKŠČIŲ PULKUOSE PLANŲ RENGIMO KRITERIJAI
14. Planuose turi būti nurodyta:
15. Planuose turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus:
15.3. gyvūnų populiaciją:
15.4. laikymo vietų aplinką:
15.5. ūkininkavimo sistemas:
IV. SALMONELIŲ KONTROLĖ IR
SALMONELIŲ STEBĖSENA VEISLINIUOSE PULKUOSE
16. Peryklų ar veislinių naminių paukščių pulkų savininkas arba atsakingas asmuo savo lėšomis organizuoja mėginių, skirtų salmonelei aptikti ir ištirti NVL arba VMVT patvirtintose nacionalinėse laboratorijose, ėmimą, laikantis šio skyriaus reikalavimų.
17. Auginant veislinius paukščius, būtina imti vienadienių viščiukų, keturių savaičių amžiaus viščiukų ir vištaičių, likus dviem savaitėms iki kiaušinių dėjimo pradžios, mėginius.
18. Mėginiai imami:
18.1. vienadieniams viščiukams – nuo dėžių, kuriomis viščiukai tiekiami ūkiui, vidaus sienelių ir iš atvežus rastų negyvų viščiukų;
18.2. keturių savaičių amžiaus viščiukų ir vištaičių, likus dviems savaitėms prieš dėjimo pradžią, jungtiniai išmatų mėginiai, sudaryti iš atskirtų šviežių išmatų mėginių, sveriančių ne mažiau kaip 1 g, paimtų pasirinktinai įvairiose paukštidės vietose, kuriose paukščiai laikomi, arba, kai paukščiai laikomi neuždaryti arba laisvai patenka į kitas paukštidės patalpas –iš kiekvienos patalpos, kurioje laikomi paukščiai;
18.3. jungtinis išmatų mėginys, nurodytas 18.2 punkte, sudaromas iš atskirų išmatų mėginių, paimtų įvairiose paukštidės vietose, kaip nurodyta lentelėje:
| Paukštidėje laikomas paukščių skaičius |
Išmatų mėginių skaičius, kuris turi būti paimtas paukštidėje arba paukštidės patalpose |
| 1–24 |
Mėginių skaičius yra lygus paukščių skaičiui, bet ne daugiau kaip 20 |
| 25–29 |
20 |
| 30–39 |
25 |
| 40–49 |
30 |
| 50–59 |
35 |
| 60–89 |
40 |
| 90–199 |
50 |
| 200–499 |
55 |
| 500 ir daugiau |
60 |
19. Visuose suaugusių paukščių veisliniuose pulkuose mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip kas dvi savaites dėjimo laikotarpiu.
20. Mėginiai turi būti imami paukštyne, jei veisliniuose pulkuose gauti kiaušiniai yra perinami perykloje, kuri gali išperinti ne daugiau kaip 1000 kiaušinių. Mėginius turi sudaryti bendras išmatų mėginys, sudarytas iš atskirų išmatų mėginių, sveriančių ne mažiau kaip 1 g ir surinktų, kaip nurodyta 18.2 punkte.
21. Mėginiai turi būti imami perykloje, jei veisliniuose pulkuose gauti kiaušiniai yra perinami perykloje, kuri gali išperinti 1000 ir daugiau kiaušinių. Šiuos mėginius turi sudaryti:
21.1. bendras mekonijaus mėginys, paimtas iš 250 viščiukų, išsiritusių iš kiaušinių, pristatytų į peryklą iš kiekvieno veislinio pulko;
22. 19–21 punktuose nurodytus mėginius taip pat galima imti pulkuose, kuriuos sudaro mažiau kaip 250 paukščių, kurių kiaušiniai perinami perykloje, galinčioje išperinti 1000 ar daugiau paukščiukų.
24. Tyrimui gali būti paruošiamas jungtinis mėginys. Tyrimai turi būti atliekami pagal tarptautinius standartus.
25. Jeigu atlikus tyrimus, kaip nurodyta 16-24 punktuose, veisliniame pulke aptinkama Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, tyrimą atlikusios laboratorijos vadovas arba paukščių pulko savininkas turi pranešti tyrimo rezultatus VMVT.
26. Kai pranešama aptikus Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, paukščių pulke turi būti imami oficialūs mėginiai rezultatams patvirtinti. Turi būti imami paukščių mėginiai pasirinktinai kiekvienoje paukščių laikymo patalpoje. Mėginių skaičius nurodytas 18.3 punkte. Tyrimui paukščiai turi būti sugrupuojami po penkis. Kepenų, kiaušidžių ir žarnų mėginiai turi būti imami kiekvienam tokios grupės paukščiui; mėginiai turi būti tiriami dėl salmonelių pagal tarptautinius standartus.
27. Kai pagal 26 punktą atlikus tyrimą kurioje nors patalpoje, kurioje laikomi paukščiai, nustatoma Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, turi būti taikomos šios priemonės:
27.1. paukščiai neturi būti išvežami iš laikymo patalpų, išskyrus tuos atvejus, kai VMVT leido, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint, paukščius paskersti ir sunaikinti arba paskersti VMVT nurodytoje skerdykloje pagal 27.3 punkto reikalavimus;
27.2. neperinti kiaušiniai, kuriuos sudėjo paukščiai, turi būti sunaikinti vietoje arba, atitinkamai paženklinus, nugabenti, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint, į VMVT patvirtintą kiaušinių perdirbimo įmonę terminiam apdorojimui pagal Kiaušinių produktų ir jų realizavimo veterinarijoje reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 16-517);
28. Likvidavus paukščių pulkus, užkrėstus Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, paukštidės turi būti gerai išvalomos ir išdezinfekuojamos, išmatos ir pakratai saugiai sunaikinami pagal VMVT patvirtintus nurodymus.
29. Jeigu perinti skirti kiaušiniai, sudėti pulkuose, kuriuose buvo patvirtinta Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, dar laikomi kurioje nors perykloje, jie privalo būti sunaikinti arba perdirbti kaip pavojingos gyvūninės atliekos pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2003, Nr. 9-330).
V. PAGAMINTŲ VISAVERČIŲ LESALŲ KONTROLĖ DĖL SALMONELIŲ
30. Visaverčių lesalų mėginiai gali būti imami paukštyne. Nustačius lesalų mėginyje salmoneles, VMVT turi atlikti tyrimą, kad nustatytų:
30.2. kaip vykdoma kontrolė naikinant ir perdirbant gyvūnines atliekas pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles;