LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ
Į S T A T Y M A S
1992 m. vasario 6 d. Nr. I-2273
Vilnius
I SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai
1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo pagal įstatymus įsteigti apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
2 straipsnis. Apylinkių teismai
3 straipsnis. Apygardų teismai
4 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas
5 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2. Aukščiausiajame Teisme yra civilinių bylų skyrius, baudžiamųjų bylų skyrius ir Lietuvos teisėjų senatas.
6 straipsnis. Teisėjų skaičius
1. Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro teikimu.
2. Teisėjų skaičių Aukščiausiajame Teisme nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.
II SKIRSNIS
TEISMŲ KOMPETENCIJA
7 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija
8 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija
Apygardos teismas yra:
9 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija
III SKIRSNIS
LIETUVOS TEISĖJŲ SENATAS
11 straipsnis. Lietuvos teisėjų senato sudėtis
1. Teisėjų senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardų teismų pirmininkai.
12 straipsnis. Teisėjų senato kompetencija
1. Teisėjų senatas:
1) Teisėjų senato pirmininko siūlymu nagrinėja teismų praktiką ir teikia rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo;
13 straipsnis. Teisėjų senato posėdžiai
2. Teisėjų senato posėdžio darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Teisėjų senato teisėjams, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki posėdžio.
3. Teisėjų senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato narių.
IV SKIRSNIS
TEISĖJAI IR TEISMO KANDIDATAI
14 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjas
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisėjo profesijai būtinus fizinius ir dvasinius duomenis, dvejų metų teisinio arba teismo kandidato darbo stažą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus.
15 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjas
16 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjas
1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo arba tokį pat Generalinės prokuratūros prokuroro, advokato ar valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.
2. Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės mokslinį laipsnį.
17 straipsnis. Teismo kandidatas
1. Teismo kandidatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.
2. Teismo kandidatą ne daugiau kaip dvejiems metams dirbti stažuotoju apylinkės teisme skiria teisingumo ministras.
3. Jei teismo kandidatas neišlaiko apylinkės teismo teisėjų egzaminų, jis iš kandidato pareigų atleidžiamas.
V SKIRSNIS
TEISĖJŲ EGZAMINAI
18 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos
19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų egzaminų komisija
20 straipsnis. Teisėjų egzaminų programa ir nuostatai
VI SKIRSNIS
TEISĖJŲ SKYRIMAS
22 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų skyrimas
1. Kandidatus į apylinkių teismų teisėjus parenka teisingumo ministras pirmiausia iš teismo kandidatų.
2. Apylinkių teismų teisėjus į šias pareigas skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis teisingumo ministro teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.
23 straipsnis. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų skyrimas
1. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatūras suderinęs su teisingumo ministru.
2. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo
25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas
26 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
27 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų perkėlimas į tokias pačias pareigas kitame teisme
VII SKIRSNIS
TEISMŲ PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI
29 straipsnis. Teismų pirmininkai
30 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininkas
31 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai
1. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą ir atsako už tą teismo darbo sritį, kurią tvarkyti jam paveda teismo pirmininkas.
2. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.
32 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai
33 straipsnis. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai
34 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
35 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas
1. Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paveda eiti vienam iš tų teismų skyriaus pirmininkų.
VIII SKIRSNIS
TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA
36 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai
1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatyta tvarka teismų posėdžių salėse turi būti Lietuvos valstybinė vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.
2. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas – Lietuvos valstybės herbo atvaizdas.
3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
37 straipsnis. Teisėjo priesaika
1. Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas, šio įstatymo nustatyta tvarka jį paskyrusiai ar patvirtinusiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui prisiekia:
„Aš, teisėjas(a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas(a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas(a), humaniškas(a) ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui.
IX SKIRSNIS
TEISĖJO IR TEISMO NEPRIKLAUSOMUMAS
38 straipsnis. Teisėjo nepriklausomumas
1. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, klauso tik įstatymo bei savo sąžinės ir atsakingi Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
2. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi tik tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neprieštaraujančiais įstatymams Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, neprieštaraujančiais įstatymams ir Vyriausybės nutarimams bei potvarkiams kitais norminiais aktais.
3. Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir kitų piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
39 straipsnis. Teisėjo neliečiamumas
1. Teisėjui negali būti keliama baudžiamoji byla ir jo negalima suimti be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sutikimo.
3. Teisėjo įgaliojimus, pareiškus jam kaltinimą baudžiamojoje byloje, sustabdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimu.
40 straipsnis. Teisėjo reikalavimų privalomumas
41 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas
1. Politinės partijos, politinio visuomeninio judėjimo ar kitokios politinės organizacijos narys, paskirtas teisėju, privalo savo narystę bei veiklą jose nutraukti.
X SKIRSNIS
TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas butais
46 straipsnis. Teisėjų darbo atlyginimas ir kitos socialinės garantijos
1. Teisėjų atlyginimus ir atlyginimų priedų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
XI SKIRSNIS
TEISĖJO ATLEIDIMAS, ATŠAUKIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Teisėjo atleidimas
Teisėją gali atleisti iš pareigų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisingumo ministro ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu:
48 straipsnis. Teisėjo atšaukimas
1. Teisėjas gali būti atšauktas, jeigu jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, taip pat kai įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis.
49 straipsnis. Teisėjų garbės teismas
1. Teisėjų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas iš penkių Aukščiausiojo Teismo teisėjų Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.
2. Teisėjų garbės teismo nariais negali būti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai.
50 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė
1. Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:
2. Teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo panaikinimas negali būti pagrindu patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn.
3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjams už nusižengimus, numatytus šiame straipsnyje, drausminę bylą gali iškelti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
51 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui
1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą, gali:
2. Teisėjų garbės teismas taip pat gali:
XII SKIRSNIS
PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI
52 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas
1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik šio įstatymo numatyti teismai, savo sprendimus ir nuosprendžius priimantys Lietuvos Respublikos vardu.
53 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą ir teismą
54 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą
1. Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę ir privatinę nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Konstitucijos jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios ir valdymo įstaigų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų.
2. Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais.
55 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija
56 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą
1. Teisė į gynybą garantuojama asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, arba kaltinamajam nuo jo pirmosios apklausos momento, taip pat teisme.
57 straipsnis. Teismo proceso rungimosi principas ir viešumas
XIII SKIRSNIS
BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE
59 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose
60 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme
61 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą
62 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas
2. Teismo posėdžių protokolus pasirašo teisėjas (kolegijos pirmininkas) ir posėdžių sekretorius. Protokolų tikrumą įstatymo nustatyta tvarka paliudija davę parodymus ar paaiškinimus, kiti dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys.
XIV SKIRSNIS
TEISMŲ DARBO SĄLYGOS
63 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas
2. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo veiklą užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo nustatytų teismų veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų. Teisingumo ministras organizuoja teisėjų kvalifikacijos kėlimą, apylinkių, apygardų teismų bei Apeliacinio teismo materialinį techninį aprūpinimą.
3. Aukščiausiojo Teismo veiklą, materialinį techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atitinkami padaliniai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytų teismų veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų.
64 straipsnis. Teismo raštinė
1. Kiekviename teisme yra raštinė, kuri padeda tvarkyti teismo darbą. Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas.
3. Apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų raštinių ir archyvo darbą, statistikos tvarkymą reglamentuoja teisingumo ministro patvirtinta raštvedybos instrukcija.
XV SKIRSNIS
TEISMO ANTSTOLIAI
66 straipsnis. Vykdymo procesas
1. Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkių teismų.
2. Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.
67 straipsnis. Teismo antstoliai
1. Teismo antstoliu gali būti ne jaunesnis kaip 23 metų Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis aukštąjį ar vidurinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo antstolio egzaminus.
68 straipsnis. Vyrenysis teismo antstolis
1. Teismuose, prie kurių yra du ir daugiau teismo antstolių, vienas iš jų teisingumo ministro skiriamas vyresniuoju teismo antstoliu.
69 straipsnis. Teismo antstolių egzaminai
70 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė
1. Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės padarytą žalą. Todėl teisingumo ministerija su teismo antstoliu sudaro rašytinę sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.
71 straipsnis. Teismo antstolio apsauga
72 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų apskundimas
73 straipsnis. Teismo antstolio uniforma
74 straipsnis. Teismo antstolių kontora
2. Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis antstolis, teismo antstoliai ir raštvedybą tvarkantys darbuotojai.