LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

Į S T A T Y M A S

1992 m. vasario 6 d. Nr. I-2273

Vilnius

I SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo pagal įstatymus įsteigti apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2. Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi herbinį antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

2 straipsnis. Apylinkių teismai

Apylinkės teismą sudaro teismo pirmininkas, jo pavaduotojai ir teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai.

3 straipsnis. Apygardų teismai

1. Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir teisėjai.

2. Apygardos teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

4 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinį teismą sudaro Apeliacinio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, teisėjai.

2. Apeliaciniame teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

5 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sudaro Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, teisėjai.

2. Aukščiausiajame Teisme yra civilinių bylų skyrius, baudžiamųjų bylų skyrius ir Lietuvos teisėjų senatas.

3. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

6 straipsnis. Teisėjų skaičius

1. Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro teikimu.

2. Teisėjų skaičių Aukščiausiajame Teisme nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

3. Apylinkės teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai.

II SKIRSNIS

TEISMŲ KOMPETENCIJA

7 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms;

2) baudžiamosioms byloms;

3) administracinėms byloms;

4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) byloms dėl tardymo ir kvotos pareigūnų veiksmų.

8 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas yra:

1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams;

4) kasacinė instancija įsiteisėjusiems apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.

9 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

10 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1. Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija įsiteisėjusiems apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims bei nutarimams ir Apeliacinio teismo byloms.

2. Aukščiausiasis Teismas leidžia periodinį teismų praktikos biuletenį.

III SKIRSNIS

LIETUVOS TEISĖJŲ SENATAS

11 straipsnis. Lietuvos teisėjų senato sudėtis

1. Teisėjų senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardų teismų pirmininkai.

2. Teisėjų senato sekretorių iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų renka senatas.

3. Teisėjų senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

12 straipsnis. Teisėjų senato kompetencija

1. Teisėjų senatas:

1) Teisėjų senato pirmininko siūlymu nagrinėja teismų praktiką ir teikia rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo;

2) nagrinėja skundus dėl Teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir Teisėjų garbės teismo sprendimų.

Teisėjų senato sprendimai yra galutiniai.

2. Teisingumo ministras, generalinis prokuroras turi teisę siūlyti Teisėjų senato pirmininkui svarstyti teismų praktikos klausimus, dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais klausimais.

13 straipsnis. Teisėjų senato posėdžiai

1. Teisėjų senato posėdžius šaukia Teisėjų senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusę metų.

2. Teisėjų senato posėdžio darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Teisėjų senato teisėjams, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki posėdžio.

3. Teisėjų senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato narių.

4. Teisėjų senato nutarimus pasirašo jo pirmininkas ir sekretorius.

IV SKIRSNIS

TEISĖJAI IR TEISMO KANDIDATAI

14 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjas

Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisėjo profesijai būtinus fizinius ir dvasinius duomenis, dvejų metų teisinio arba teismo kandidato darbo stažą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus.

15 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjas

Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas apylinkės teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų teisėjo arba tokį pat prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikęs apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

16 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo arba tokį pat Generalinės prokuratūros prokuroro, advokato ar valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės mokslinį laipsnį.

3. Išimtiniais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apylinkės teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.

17 straipsnis. Teismo kandidatas

1. Teismo kandidatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.

2. Teismo kandidatą ne daugiau kaip dvejiems metams dirbti stažuotoju apylinkės teisme skiria teisingumo ministras.

3. Jei teismo kandidatas neišlaiko apylinkės teismo teisėjų egzaminų, jis iš kandidato pareigų atleidžiamas.

4. Teismo kandidatams, kai jie dirba stažuotojais, vadovauja teismo pirmininkas. Teismo kandidato stažavimo programą tvirtina teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

V SKIRSNIS

TEISĖJŲ EGZAMINAI

18 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos

Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos sudaromos kiekvienoje apygardoje iš trijų tos apygardos teismo teisėjų teisingumo ministro įsakymu.

19 straipsnis.       Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų egzaminų komisija

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų egzaminų komisija sudaroma iš trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų šio teismo pirmininko įsakymu.

20 straipsnis. Teisėjų egzaminų programa ir nuostatai

Teisėjų egzaminų programą ir nuostatus tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.

21 straipsnis. Teisėjų egzaminai

Teisėjų egzaminus laiko:

1) asmenys, prieš keliant juos kandidatais į teisėjo pareigas;

2) teisėjai, prieš skiriant juos į apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

VI SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS

22 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų skyrimas

1. Kandidatus į apylinkių teismų teisėjus parenka teisingumo ministras pirmiausia iš teismo kandidatų.

2. Apylinkių teismų teisėjus į šias pareigas skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis teisingumo ministro teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.

3. Apylinkių teismų teisėjus į darbo vietas skirsto teisingumo ministras.

4. Apylinkių teismų pirmininkus, jų pavaduotojus skiria teisingumo ministras.

23 straipsnis. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų skyrimas

1. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatūras suderinęs su teisingumo ministru.

2. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.

3. Paskirtuosius Apeliacinio teismo teisėjus tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo

Teismo skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir skyrių pirmininkus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko siūlymu.

25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu ir remdamasi teisėjų egzaminų komisijos išvada.

26 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai skiriami penkeriems metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie skiriami: moterys – iki 60 metų, vyrai – iki 65 metų amžiaus.

27 straipsnis.       Apylinkių teismų teisėjų perkėlimas į tokias pačias pareigas kitame teisme

Apylinkės teismo teisėją, jam sutikus, į tas pačias pareigas kitame tokiame pat teisme gali perkelti teisingumo ministras.

28 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo priežasčių, teisingumo ministras šias pareigas gali pavesti laikinai eiti kito apylinkės teismo teisėjui.

VII SKIRSNIS

TEISMŲ PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

29 straipsnis. Teismų pirmininkai

1. Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų darbui.

2. Teismo pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip kiti teisėjai.

3. Teismo pirmininkas neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

4. Teismų pirmininkai įstatymo numatytais atvejais turi teisę nagrinėti skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį procesą.

30 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininkas

Apylinkės teismo pirmininkas organizuoja teisėjų darbą taip, kad šie turėtų tolygią darbo apimtį, vadovauja teismo kandidatams, priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus ir kitus darbuotojus.

31 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai

1. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą ir atsako už tą teismo darbo sritį, kurią tvarkyti jam paveda teismo pirmininkas.

2. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

3. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

32 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus ir kitus darbuotojus.

33 straipsnis.       Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai

Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai vykdo teisingumą, skirsto bylas teisėjams, tvarko skyriaus raštinės darbą.

34 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šaukia Teisėjų senatą, priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus ir kitus darbuotojus.

35 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas

1. Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paveda eiti vienam iš tų teismų skyriaus pirmininkų.

2. Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo, nesant pirmininko, šias pareigas laikinai eina teisingumo ministro įsakymu paskirtas to teismo teisėjas.

VIII SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA

36 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatyta tvarka teismų posėdžių salėse turi būti Lietuvos valstybinė vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas – Lietuvos valstybės herbo atvaizdas.

3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

4. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatytas mantijas.

37 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas, šio įstatymo nustatyta tvarka jį paskyrusiai ar patvirtinusiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui prisiekia:

„Aš, teisėjas(a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas(a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas(a), humaniškas(a) ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui.

Tepadeda man Dievas.“

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

2. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje.

3. Priesaika galioja per visą teisėjo darbo laiką Lietuvos Respublikos teismuose.

4. Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo pareigų negali.

IX SKIRSNIS

TEISĖJO IR TEISMO NEPRIKLAUSOMUMAS

38 straipsnis. Teisėjo nepriklausomumas

1. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, klauso tik įstatymo bei savo sąžinės ir atsakingi Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

2. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi tik tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neprieštaraujančiais įstatymams Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, neprieštaraujančiais įstatymams ir Vyriausybės nutarimams bei potvarkiams kitais norminiais aktais.

3. Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir kitų piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

4. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu įstatyme leidžiamas nuotolis iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.

39 straipsnis. Teisėjo neliečiamumas

1. Teisėjui negali būti keliama baudžiamoji byla ir jo negalima suimti be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sutikimo.

2. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

3. Teisėjo įgaliojimus, pareiškus jam kaltinimą baudžiamojoje byloje, sustabdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimu.

4. Teisėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jeigu teisėjas padarė administracinės teisės pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui ar Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl drausminės bylos iškėlimo.

40 straipsnis. Teisėjo reikalavimų privalomumas

Teisėjo reikalavimai, kai jis vykdo teisingumą, yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šių reikalavimų nevykdymas yra įstatymo baudžiamas.

41 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas

1. Politinės partijos, politinio visuomeninio judėjimo ar kitokios politinės organizacijos narys, paskirtas teisėju, privalo savo narystę bei veiklą jose nutraukti.

2. Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas.

42 straipsnis. Teisėjų darbo ne teisme apribojimas

Teisėjams neleidžiama dirbti antraeilėse pareigose, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą.

X SKIRSNIS

TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

43 straipsnis. Teisėjų pensijos

Teisėjų pensinį aprūpinimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

44 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas butais

1. Teisėjai gyvenamuoju plotu aprūpinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmenims, paskirtiems teisėjais ir paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamojo ploto, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami tarnybiniai butai arba kompensuojamos buto nuomos išlaidos, jeigu jie gyvenamąsias patalpas nuomoja ne savivaldybei priklausančiame gyvenamajame name.

45 straipsnis. Teisėjų atostogos

Teisėjų atostogų laiką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

46 straipsnis. Teisėjų darbo atlyginimas ir kitos socialinės garantijos

1. Teisėjų atlyginimus ir atlyginimų priedų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

2. Teisėjų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

XI SKIRSNIS

TEISĖJO ATLEIDIMAS, ATŠAUKIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis. Teisėjo atleidimas

Teisėją gali atleisti iš pareigų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisingumo ministro ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu:

1) dėl sveikatos būklės;

2) išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus jo sutikimu į kitą darbą;

3) savo noru;

4) sukakus šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytam amžiui.

48 straipsnis. Teisėjo atšaukimas

1. Teisėjas gali būti atšauktas, jeigu jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, taip pat kai įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis.

2. Teisėją gali atšaukti Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisingumo ministro ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

49 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

1. Teisėjų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas iš penkių Aukščiausiojo Teismo teisėjų Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

2. Teisėjų garbės teismo nariais negali būti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai.

3. Teisėjų garbės teismas yra vienas visiems Lietuvos Respublikos teismų teisėjams.

4. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Teisėjų garbės teismo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

50 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė

1. Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:

1) už apsileidimą darbe;

2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;

3) už teisėjo vardą žeminantį elgesį;

4) už administracinį nusižengimą.

2. Teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo panaikinimas negali būti pagrindu patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn.

3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjams už nusižengimus, numatytus šiame straipsnyje, drausminę bylą gali iškelti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

4. Apylinkių teismų teisėjams drausminę bylą gali iškelti ir teisingumo ministras.

51 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui

1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą, gali:

1) pareikšti teisėjui pastabą;

2) pareikšti jam papeikimą;

3) pareikšti jam griežtą papeikimą;

4) pasiūlyti jį atšaukti.

2. Teisėjų garbės teismas taip pat gali:

1) išteisinti teisėją;

2) pasitenkinti jo drausminės bylos svarstymu;

3) nutraukti jo drausminę bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas.

3. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Teisėjų senatui.

XII SKIRSNIS

PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

52 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik šio įstatymo numatyti teismai, savo sprendimus ir nuosprendžius priimantys Lietuvos Respublikos vardu.

2. Ypatingų įgaliojimų teismai Lietuvoje negali būti steigiami.

53 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą ir teismą

Lietuvos Respublikoje visi fiziniai ir juridiniai asmenys prieš įstatymą ir teismą yra lygūs, nepriklausomai nuo socialinės ir turtinės padėties, pareigų, priklausymo partijoms, kilmės, rasės ir tautybės, tikėjimo, įsitikinimų, išsilavinimo, užsiėmimo ar kitų sąlygų.

54 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę ir privatinę nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Konstitucijos jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios ir valdymo įstaigų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų.

2. Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais.

3. Teisę į teisminę gynybą turi ir juridiniai asmenys.

55 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

56 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

1. Teisė į gynybą garantuojama asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, arba kaltinamajam nuo jo pirmosios apklausos momento, taip pat teisme.

2. Baudžiamosiose bylose gina advokatai, o civilinėse ir administracinėse bylose teisinę pagalbą teikia advokatai ir kiti įstatymų numatyti asmenys.

57 straipsnis. Teismo proceso rungimosi principas ir viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir viešai.

2. Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

58 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo proceso kalba yra lietuvių kalba.

2. Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams teismas užtikrina vertėjo paslaugas.

XIII SKIRSNIS

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

59 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

Apylinkių teismuose bylas teisėjas nagrinėja vienas.

60 straipsnis.       Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme

Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme visas bylas, taip pat kasacinės bylos iškėlimą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

61 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jam pavaldūs prokurorai gali dalyvauti nagrinėjant bylas visuose Lietuvos Respublikos teismuose. Prokurorų procesines teises nustato įstatymai.

62 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas

1. Teismo posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius, kuris yra teismo raštinės pareigūnas.

2. Teismo posėdžių protokolus pasirašo teisėjas (kolegijos pirmininkas) ir posėdžių sekretorius. Protokolų tikrumą įstatymo nustatyta tvarka paliudija davę parodymus ar paaiškinimus, kiti dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys.

3. Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti pareigas, pasirašo tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą nustato teisingumo ministras.

XIV SKIRSNIS

TEISMŲ DARBO SĄLYGOS

63 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas

1. Tinkamas teismų darbo sąlygas užtikrina Valstybė.

2. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo veiklą užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo nustatytų teismų veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų. Teisingumo ministras organizuoja teisėjų kvalifikacijos kėlimą, apylinkių, apygardų teismų bei Apeliacinio teismo materialinį techninį aprūpinimą.

3. Aukščiausiojo Teismo veiklą, materialinį techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atitinkami padaliniai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytų teismų veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų.

4. Teismų veiklos statistiką tvarko teisingumo ministras.

64 straipsnis. Teismo raštinė

1. Kiekviename teisme yra raštinė, kuri padeda tvarkyti teismo darbą. Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas.

2. Teismo raštinės darbui vadovauja raštinės vedėjas.

3. Apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų raštinių ir archyvo darbą, statistikos tvarkymą reglamentuoja teisingumo ministro patvirtinta raštvedybos instrukcija.

4. Aukščiausiojo Teismo raštvedybą reglamentuoja Aukščiausiojo Teismo pirmininko patvirtinta raštvedybos instrukcija.

65 straipsnis. Teismų darbo ir finansinės veiklos kontrolė

Apygardų, apylinkių teismų, Apeliacinio teismo darbą, išskyrus teisingumo vykdymą, finansinę veiklą kontroliuoja ir revizuoja tik Teisingumo ministerija, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – tik Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

XV SKIRSNIS

TEISMO ANTSTOLIAI

66 straipsnis. Vykdymo procesas

1. Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkių teismų.

2. Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.

3. Teismo antstoliai vykdymo procese vadovaujasi įstatymais ir teisingumo ministro patvirtinta instrukcija.

67 straipsnis. Teismo antstoliai

1. Teismo antstoliu gali būti ne jaunesnis kaip 23 metų Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis aukštąjį ar vidurinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo antstolio egzaminus.

2. Teismo antstolius skiria į darbą, atleidžia iš darbo, jų skaičių nustato teisingumo ministras.

68 straipsnis. Vyrenysis teismo antstolis

1. Teismuose, prie kurių yra du ir daugiau teismo antstolių, vienas iš jų teisingumo ministro skiriamas vyresniuoju teismo antstoliu.

2. Jeigu prie teismo yra vienas teismo antstolis, jis skiriamas ir vyresniuoju teismo antstoliu.

3. Vyresnysis teismo antstolis organizuoja ir kontroliuoja teismo antstolių darbą, pats atlieka vykdomuosius veiksmus, vadovauja teismo antstolių kontoros veiklai, priima į darbą, atleidžia iš darbo raštvedybą tvarkančius darbuotojus.

69 straipsnis. Teismo antstolių egzaminai

Teismo antstolių egzaminų programą tvirtina ir teismo antstolių egzaminų komisiją sudaro teisingumo ministras iš ministerijos darbuotojų ir teismo antstolių.

70 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė

1. Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės padarytą žalą. Todėl teisingumo ministerija su teismo antstoliu sudaro rašytinę sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.

2. Teismo antstolių darbą kontroliuoja teisingumo ministras, o finansinę veiklą – ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

71 straipsnis. Teismo antstolio apsauga

1. Teismo antstolį saugo įstatymas.

2. Teismo antstoliui užtikrinama policijos pagalba tuo atveju, jei jam einant pareigas kas priešinasi.

72 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų apskundimas

Skundus dėl teismo antstolio veiksmų atliekant savo pareigas įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja teismas.

73 straipsnis. Teismo antstolio uniforma

1. Teismo antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja teisingumo ministras.

2. Vykdydamas tarnybines pareigas, teismo antstolis turi dėvėti uniformą.

74 straipsnis. Teismo antstolių kontora

1. Prie apylinkių teismų yra teismo antstolių kontora, kuri yra juridinis asmuo.

2. Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis antstolis, teismo antstoliai ir raštvedybą tvarkantys darbuotojai.

3. Teismo antstolių kontora Valstybiniame banke turi teismo antstolių depozitinę sąskaitą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________