LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. GRUODŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 986 DALINIO PAKEITIMO
1994 m. balandžio 8 d. Nr. 259
Vilnius
1. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 986 „Dėl Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų ir dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 74-1394) šiuo 3 punktu:
„3. Nustatyti, kad:
3.1. Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų ir dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės išskiriami iš Vidaus reikalų ministerijos leidimų sistemos;
3.2. Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų ir dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos šaunamaisiais ginklais, specialiąja technika ir specialiosiomis priemonėmis aprūpinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka per Lietuvos ginklų fondą;
2. Patvirtinti Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų ir dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių apskaitos, laikymo ir naudojimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 259
Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų r dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių apskaitos, laikymo ir naudojimo taisyklės
1. Valstybės vertybinių popierių, monetų, apdovanojimų ir dokumentų gamybos ir apyvartos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – tarnyba) pareigūnams suteikiama teisė turėti, nešiotis ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių taisyklių nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą.
3. Ginklų ir šaudmenų apskaita tarnyboje ir jos struktūriniuose padaliniuose atliekama šia tvarka:
3.1. tarnybos direktoriaus įsakymu paskiriamas asmuo, atsakingas už ginklų ir šaudmenų priėmimą, registravimą, apskaitą, laikymą, saugojimą ir išdavimą;
3.2. ginklai ir šaudmenys registruojami ginklų registravimo žurnale (nurodoma ginklo sistema, markė, numeris, kalibras, pagaminimo data ir įsigijimo šaltinis);
3.3. tvarkoma kiekvieno ginklo apskaitos kortelė, kurioje turi būti ginklo išdavimo data, pareigūno, kuriam išduodamas ginklas, vardas ir pavardė, pareigūno tarnybinio pažymėjimo numeris, įsakymo, kuriuo pareigūnui skiriamas ginklas, numeris, gavusiojo ginklą ir jį išdavusiojo parašai, ginklo grąžinimo data, grąžinusiojo ginklą ir jį priėmusiojo parašai.
Ginklo apskaitos kortelėje nurodoma, kada ginklas taisytas ir koks jo taisymas atliktas.
4. Ginklai gali būti išduodami naudotis vienąkart arba nuolat.
Naudotis vienąkart (per pratybas, vykdant specialias operatyvines priemones) ginklai išduodami pažymėjus tai ginklų ir šaudmenų išdavimo žurnale, kuriame turi būti ginklo išdavimo data, jo markė ir numeris, pareigūno, kuriam išduotas ginklas, vardas ir pavardė, išdavusiojo ginklą ir jį gavusiojo parašai, ginklo grąžinimo data ir jį priėmusio pareigūno parašas.
Naudotis nuolat ginklas išduodamas pareigūnui, turinčiam atitinkamą leidimą. Šiuo atveju ginklo apskaitos kortelėje, be 3.3 punkte nurodytų rekvizitų, dar įrašomas leidimo turėti tarnybinį ginklą numeris, laikas, kuriam išduodamas ginklas, gautų šaudmenų kiekis, kalibras, gamybos partijos duomenys.
6. Leidimas turėti tarnybinį ginklą išduodamas pareigūnui, jeigu jis yra:
8. Leidimai turėti tarnybinį ginklą registruojami specialiame žurnale, kuriame turi būti pareigūno, gaunančio šį leidimą, vardas ir pavardė, pareigos, ginklo pavadinimas, numeris, kalibras, leidimą pasirašiusio tarnybos direktoriaus pavardė, leidimo išdavimo data ir galiojimo laikas, pastabos dėl leidimo grąžinimo, gavusių ir grąžinusių leidimą pareigūnų parašai.
Apie leidimo turėti tarnybinį ginklą išdavimą įrašoma darbuotojo kadrų įskaitos ir tarnybos lape.
9. Leidimas turėti tarnybinį ginklą gali būti atimtas, nepasibaigus jo galiojimo laikui, tarnybos direktoriaus įsakymu, jeigu pareigūnas:
10. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
10.1. atremdamas užpuolimą, jeigu kyla pavojus pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat jeigu norima atimti iš jo šaunamąjį ginklą;
10.2. gindamas nuo užpuolimo kitus asmenis, kurių sveikatai ar gyvybei kyla pavojus, taip pat norėdamas išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
10.5. persekiodamas asmenį, įtariamą padarius sunkų nusikaltimą, jeigu šis asmuo, norėdamas išvengti sulaikymo, ketina panaudoti ar panaudoja šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
11. Pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūnus, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
12. Pareigūnai šaunamuosius ginklus naudoja atsižvelgdami į užpuolimo pobūdį, pažeidėjo asmenį ir konkrečias aplinkybes. Naudodami šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių padarinių.
13. Pareigūnai, ketinantys panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, turi jį apie tai įspėti, išskyrus tuos atvejus, kai to padaryti neįmanoma. Šaunamieji ginklai naudojami tik tada, kai visos kitos galimos priemonės panaudotos arba kai jų panaudoti neįmanoma.
14. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo parašyti tarnybinį raportą, nurodydamas, kada, kur, prieš ką ir kokiomis aplinkybėmis šaunamasis ginklas buvo panaudotas, kiek sunaudota šaudmenų.
15. Jeigu pareigūnas šaunamuoju ginklu sužeidė asmenį ar sukėlė kitų sunkių padarinių, apie tai nedelsiant pranešama prokurorui.
16. Asmeniui, nukentėjusiam šaunamojo ginklo panaudojimo atveju, turi būti suteikta pirmoji medicinos pagalba.
17. Šaunamąjį ginklą draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola ar priešinasi ginklu.