VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL METODIKOS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI PATVIRTINIMO

 

1997 m. kovo 14 d. Nr. 58

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos nuostatais, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba

NUTARIA:

1. Patvirtinti Metodiką draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti (pridedama).

2. Nustatyti, kad Metodika draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti taikoma nuo 1997 m. sausio 1 d.

 

 

 

VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS

TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

VALDYBOS PIRMININKAS                                                                            R. KLEINAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos

prie Finansų ministerijos valdybos

1997 03 14 nutarimu Nr. 58

 

METODIKA DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI

 

ĮVADAS

 

Draudimo techniniai atidėjimai – tai su draudimo veikla susiję įsipareigojimai, kurių paskirtis – užtikrinti draudimo įmonių įsipareigojimų, kylančių iš draudimo sutarčių, vykdymą, išlaikyti stabilią draudimo kompanijų finansinę padėtį. Jų formavimo specifiką lemia atitinkamo draudiminio įsipareigojimo paskirtis, numatomų nuostolių dydis ir prigimtis, skaičiavimo metodika.

Draudimo techninių atidėjimų sudarymo šaltiniais yra draudimo įmokos (premijos), pajamos iš investicijų, o jei pastarųjų šaltinių nepakanka – nuosavas kapitalas.

Sudarant draudimo techninius atidėjimus yra didinamos draudimo įmonių sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną, arba mažinamos uždirbtos pajamos.

1. Formuojant perkeltų įmokų techninį atidėjimą, mažinamos uždirbtos draudimo įmonės pajamos, priskirtinos

ataskaitiniam laikotarpiui.

2. Formuojant draudimo techninius atidėjimus, kitus nei perkeltų įmokų ir įmokų grąžinimo, didinamos draudimo

įmonės sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną.

Draudimo įmonių techniniai atidėjimai formuojami priklausomai nuo jų pobūdžio: atvaizdavus draudimo įmoką buhalterinės apskaitos dokumentuose arba ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (gruodžio 31d.) ateinančiam ataskaitiniam laikotarpiui. Draudimo techninių atidėjimų pokyčiai atsispindi finansinėje atskaitomybėje.

Jų suformavimo ir apskaičiavimo teisingumą tvirtina vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), o žalų padengimo (matematinio) techninio atidėjimo sudarymo tvarką ir teisingumą – vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) ir aktuarijus.

 

PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaromas tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo šakoms.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro tą bruto įmokų dalį, kuri po balanso sudarymo dienos turi būti priskirta kitiems finansiniams metams (ataskaitiniams laikotarpiams).

Įmokų perkėlimas skaičiuojamas kiekvienai draudimo sutarčiai „pro rate temporis“ metodu pagal dienas (1/365 metodas) arba pagal mėnesius (1/24 metodas). Gavus įmoką, į šį techninį atidėjimą nukeliama kitiems finansiniams metams tenkanti įmokos dalis. Jei pagal sutartį įmokos yra ne metinės, o ketvirtinės, mėnesinės ar panašiai, atsižvelgiama į paskutinį įmokos įmokėjimo terminą ataskaitiniais metais ir pirmą įmokos įmokėjimo terminą ateinantį ataskaitinį laikotarpį.

Kiti įmokų perkėlimo metodai yra netaikytini.

 

I pavyzdys

Draudimo sutarties terminas: 1m., nuo 1996 m. spalio 21 d. iki 1997 m. spalio 20 d.

Įmoka (užrašyta bruto premija): 1200.00 Lt.

Mokėjimo būdas: vieną kartą metuose.

Įmokos dalis, kuri perkeliama į kitus metus:

(365-72)/365 x 1200.00 Lt = 963.29 Lt.

II pavyzdys

Draudimo sutarties terminas: 1m., nuo 1996m. vasario 21 d. iki 1997 m. vasario 20 d.

Įmoka (užrašyta bruto premija): 1200.00 Lt.

Mokėjimo būdas: kartą per ketvirtį.

Įmokos dalis, kuri perkeliama į kitus metus:

(93-41)1/93 x 300 Lt = 167.74 Lt.

 

III pavyzdys

Įmokų mokėjimo būdas: kiekvieną mėnesį.

Mokėjimo terminas sutampa su pirmąja mėnesio diena. Šiuo atveju įmokos neperkeliamos.

Įmokos dalis, perkelta į naujus finansinius metus, apskaitoma kaip pajamų dalis, tenkanti naujiems finansiniams metams.

 

IV pavyzdys

Šiame pavyzdyje pateiktos įmokos (premijos) mokamos kartą per metus. Mokėjimo datos yra tolygiai pasiskirsčiusios mėnesių atžvilgiu. Perkeltų įmokų atidėjimas skaičiuojamas 1/24 metodu:

 

 

PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIO ATIDĖJIMO SKAIČIAVIMAS MĖNESIO PAGRINDU

 

Mėnuo

Atvaizduotų įmokų suma iš viso

Daugiklis

Perkeltos įmokos (premijos)

Sausis

1 365 213

1/24

56 883.9

Vasaris

654 312

3/24

81 789

Kovas

565 987

5/24

117 914

Balandis

534 348

7/24

155 851.5

Gegužė

654 313

9/24

245 367.4

Birželis

678 941

11/24

311 181.3

Liepa

1 112 432

13/24

602 567.3

Rugpjūtis

675 432

15/24

422 145

Rugsėjis

543 549

17/24

385 013.9

Spalis

602 639

19/24

477 089.2

Lapkritis

599 672

21/24

524 713

Gruodis

1 012 342

23/24

970 161.1

Iš viso

8 999 180

 

4 350 676.60

 

Analogiškai pateiktiems pavyzdžiams, skaičiuojamas ir perkeltų įmokų techninis atidėjimas gyvybės draudimui. Kai draudimo įmokos mokamos už daugiau nei vienerius metus, draudimo įmokos paskirstomos proporcingai draudimo sutarties trukmei, už kurią šios draudimo įmokos yra mokamos.

 

ŽALOS PADENGIMO (MATEMATINIS) TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Žalos padengimo techninis atidėjimas sudaromas gyvybės draudimo šakai.

Žalos padengimo techninis atidėjimas tam tikrai datai sudaro matematiškai apskaičiuotą būsimų išmokėjimų, diskontuotų šiai datai, ir būsimų įmokų, diskontuotų šiai datai, skirtumą. Į šį draudimo techninį atidėjimą įskaitomas išlaidų atidėjimas tiems metams, kai nebus įmokų. Žalos padengimo atidėjimas nustatomas kiekvienai sutarčiai atskirai.

Žalos padengimo (matematinis) techninis atidėjimas skaičiuojamas ekvivalentumo principu:

Bruto premija:

 

Žalos padengimo atidėjimo suma:

Šis techninis atidėjimas apskaičiuotas draudimo sumai 1 Lt. Kitai draudimo sumai gautas kVx dauginamas iš tos sumos.

 

Naudojami žymėjimai:

x – draudžiamo gyvybės draudimu asmens amžius;

n – draudimo laikotarpis metais;

1 – draudimo suma litais;

B – kasmetinė draudimo bruto premija;

 – draudimo pradinė (neto) vertė, kai x amžiaus apdraustasis draudžiasi 1 Lt draudimo sumai n metų;

 – x amžiaus žmogaus n metų trukmės anuitetas;

 – sutarties sudarymo išlaidos;

 – komisiniai, mokesčiai;

 – nuostolių sureguliavimo išlaidos;

 – techninis atidėjimas k -aisiais metais nuo draudimo pradžios (k<n).

 

Pastaba. Draudėjas kasmetines įmokas mokės n metų, pradedant nuo sutarties sudarymo momento.

 

Sudarant gyvybės draudimo sutartis su fiksuotomis palūkanomis, taikoma palūkanų norma gali sudaryti ne daugiau kaip 60% vidutinės Vyriausybės vertybinių popierių (iždo vekselių) palūkanų normos.

Ji privalo sutapti su tarifų skaičiavimo pagrindu paimta palūkanų norma. Draudimo sutarties sudarymo momentu taikoma palūkanų norma galioja visai draudimo sutarties trukmei.

Techninių atidėjimų sudarymo aktuarinė bazė sutampa su premijų apskaičiavimo aktuarine baze.

Jei sutarties sudarymo išlaidos nepaskirstomos tolygiai visam sutarties galiojimo laikui, o sutarties galiojimo pradžioje padengiamos draudėjo sąskaita, tai jos gali sudaryti daugiausiai 4% draudimo sumos.

Tikimybių lentelių naudojimas derinamas su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba.

Žalos padengimo atidėjimo teisingumą ir tikrumą turi patvirtinti draudimo įmonės aktuarijus.

 

GYVYBĖS DRAUDIMO, KAI INVESTAVIMO RIZIKA TENKA DRAUDĖJUI, TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Šis techninis atidėjimas sudaromas atsižvelgiant į draudimo rūšies taisykles analogiškai žalų padengimo (matematiniam) atidėjimui. Sudarymo ir apskaičiavimo metodika pateikiama kartu su draudimo rūšies taisyklėmis ir suderinama su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba.

 

NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakoms.

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas skaičiuojamas sumuojant keturis pagrindinius elementus:

1. Atidėjimą jau praneštiems, bet dar nesureguliuotiems draudiminiams įvykiams. Ši suma sudaroma apskaičiuojant kiekvieno draudiminio įvykio numatomas sąnaudas atskirai. Grupinis įvertinimas gali būti atliekamas remiantis vidutinio nuostolio patirtai žalai pagrindu, kai taikomas dideliam tos pačios rūšies žalų skaičiui ir gautinas rezultatas yra artimas skaičiuojant kiekvieno draudiminio įvykio žalą atskirai.

2. Atidėjimą įvykusiems, bet dar nepraneštiems draudiminiams įvykiams (vėlesnės žalos atidėjimas). Šios sumos apskaičiavime turi būti atsižvelgiama į ankstesniais finansiniais metais įvykusių draudimo įvykių skaičių ir vidutinį žalos dydį. Pereinamuoju laikotarpiu siūloma remtis paskutiniųjų trejų finansinių metų duomenimis, vėliau – ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. (Siekiant gauti patikimesnius duomenis, siūloma pasirinkti 5-6 metų stebėjimo laikotarpį.)

Šis techninis atidėjimas sudarinėjamas kiekvienai draudimo rūšiai atskirai.

 

Pavyzdys

 

ĮVYKUSIŲ, BET NEPRANEŠTŲ DRAUDIMINIŲ ĮVYKIŲ (VĖLESNĖS ŽALOS) ATIDĖJIMO APSKAIČIAVIMAS

 

Eil. Nr.

Finansiniai metai

1993

1994

1995

1996

 

A

B

C

D

E

1.

Finansiniais metais n užregistruoti draudiminiai įvykiai x1 (kiekis)

1567

1698

1916

[Rašomas užregistruotų draudiminių įvykių skaičius] 2017

2.

Vėlesniais metais n+1, n+2,..., n+k užregistruoti draudiminiai įvykiai x2 (kiekis)

149

174

156

[Gautas paskutiniais metais užregistruotų draudiminių įvykių skaičius padaugintas iš (3) eilutės E stulpelio skaičiaus] 187.58

3.

Vėlesnių metų užregistruotų draudiminių įvykių dalis, tenkanti finansiniais metais užregistruoti ems draudimo įvykiams %

9.51

10.25

8.14

[Skaičiuojamas eilutės vidurkis] 9.30

4.

Vidutinis žalos dydis y1, tenkantis ataskaitinių laikotarpiu n užregistruotiems draudimo įvykiams, Lt (pirma eilutė)

647

778

812

[Užrašoma reali vidutinio dydžio suma] 845

5.

Vidutinis žalos dydis y2, tenkantis vėlesniems ataskaitiniam s laikotarpiams n+1, n+2,..., n+k, Lt (antra eilutė)

711

767

889

[(4) eilutės E stulpelio suma padauginta iš (6) eilutės E stulpelio sumos] 895.62

6.

Vidutinio žalų dydžio santykis, % (penkta eilutė/ketvirta eilutė)

109. 89

98.5 9

109. 48

[Skaičiuojamas eilutės vidurkis] 105.99

 

Vėlesniųjų žalų atidėjimo suma (2) x (5) E stulpelyje (168000 Lt=187.58 x 895.62).

Pateiktame pavyzdyje techninis atidėjimas sudarytas „laiptelių sekos“ metodu. Draudimo įmonės gali sudarinėti šį techninį atidėjimą ir kitais metodais, tačiau apskaičiuotas techninio atidėjimo dydis neturėtų būti mažesnis nei apskaičiuotas „laiptelių sekos“ metodu.

3. Atidėjimas draudiminiams atvejams, pagal kuriuos išmokėjimai atliekami pensijų (pašalpų) forma. Jeigu išmokėjimas turi būti atliekamas pensijos (pašalpų) forma, atidėjimų sumos turi būti apskaičiuojamos kiekvienam draudiminiam įvykiui atskirai, naudojant draudimo matematinius metodus (kaip ir žalos padengimo atidėjime). Šio atidėjimo formavimas tikslingas toms draudimo rūšims, kuriose draudikas įsipareigoja, įvykus draudiminiam įvykiui, mokėti atitinkamo dydžio pensijas (pašalpas). Kiekvienos draudimo rūšies atidėjimo suformavimo tvarka priklauso nuo pačios rūšies ypatumų. Aktuarijų sudarytos formulės šiai atidėjimo daliai formuoti pateikiamos Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai kartu su draudimo rūšies taisyklėmis.

Apskaičiavimai remiasi tikimybiniais ir statistiniais duomenimis.

4. Numatomų išmokėjimų techniniame atidėjime, apskaičiavus praneštų, bet dar nesureguliuotų įvykių bei vėlesniųjų žalų sumas, turi būti minusuojama ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios:

a) regreso tvarka išieškotos sumos iš trečiųjų asmenų;

b) gautos sumos, realizavus draudimo įmonių nuosavybe tapusį turtą po draudiminių įvykių;

c) sumos, kurios yra gautos ar gautinos iš perdraudikų (perdraustos dalies).

Galutinis numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo rezultatas gaunamas apskaičiuojant numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo pokytį.

 

Pavyzdys

 

NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ ATIDĖJIMO KOREGAVIMAS

 

Finansiniai metai

1992

1993

1994

1995

+ Numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo suma, apskaičiuota visam ataskaitiniam laikotarpiui (1+2+3-4).

8 169

0 012

4 895

4 113

-Išmokos, kurios buvo išmokėtos per ataskaitinį laikotarpį už draudiminius įvykius įvykusius ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

 

 

 

 

1993

13 112

___

___

___

1994

1 364

12 850

___

___

1995

564

9 510

16 816

___

1996

120

80

2 605

18 176

-Atidėjimo likutis (numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pradžiai – rezervo panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį).

200

1 520

3 685

8 995

= Numatomų Išmokėjimų tecninio atidėjimo koregavimo (padidinimo, jei gautas rezultatas teigiamas, ir sumažinimo, jei gautas rezultatas neigiamas) suma

2 809

3 948

1 789

-3 058

 

REIKALAVIMAI DRAUDIMINIŲ ĮVYKIŲ REGISTRACIJAI

 

1. Kiekvienam draudiminiam įvykiui, apie kurį pranešama, sudaroma atskira byla.

2. Užregistravus draudiminį įvykį, sudaromas numatomų išmokėjimų žalos rezervas. Šis rezervas įvykio

sureguliavimo eigoje nuolatos peržiūrimas, vėliau nustatoma galutinė mokėtina suma.

3. Pildomas žalos rezervo registras, kuriame užregistruojamas kiekvienas draudiminis įvykis, sužymimi svarbiausieji

rekvizitai.

Vėlesniųjų žalų klasifikacijai kiekvieno draudiminio įvykio protokole fiksuojama:

1) kada draudiminis įvykis įvyko (data);

2) kada apie draudiminį įvykį buvo pranešta (kada jis buvo užregistruotas).

 

NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Šis atidėjimas apima tas sumas, kuriomis dėl teisinių arba valdymo nurodymų pasikeitimo galima būtų išvengti nuostolių žalos sureguliavimo metu arba ypatingos rizikos.

Šį techninį atidėjimą sudaro dvi dalys: ypatingai didelės rizikos atidėjimas ir numatomų nuostolių atidėjimas.

Ypatingai didelės rizikos atidėjimas apima techninio atidėjimo dalį, kurios paskirtis – padengti didelius nuostolių svyravimus. Šis techninis atidėjimas privalomas įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimą, ypač draudžiančioms nuo labai didelių žalų arba nuo nelaimingų atsitikimų. Atidėjimas sudaromas kiekvienoje draudimo šakoje, kur uždirbtų neto įmokų (premijų)2 vidurkis ataskaitiniais ir dviem ankstesniais finansiniais metais sudaro ne mažiau kaip 1 mln. Lt.

Į šį atidėjimą pervedama 75% draudimo šakos techninio pelno3, kol bus pasiekta 200% uždirbtų neto įmokų4 per ataskaitinį laikotarpį (siektina suma). Kredito draudime ši suma sudaro 300% balansiniais metais uždirbtų neto įmokų.

Jei balansiniais metais įvyko ypatingai didelė žala, panaudojama ypatingai didelės rizikos atidėjimo suma.

Ypatingai didelė žala – tokia žala, kai balansinių metų neto nuostolingumas viršija vidutinį stebimo laikotarpio (15 m., pereinamuoju laikotarpiu ne mažiau kaip 3 m.) nuostolingumą5. Ypatingai didelės žalos suma apskaičiuojama abiejų nuostolingumų skirtumą dauginant iš ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtų įmokų sumos.

 

Nuostolingumas = Neto sąnaudos draudiminiams įvykiams6/Uždirbtos neto įmokos

 

Pavyzdys

 

YPATINGAI DIDELĖS ŽALOS TECHNINIO ATIDĖJIMO SUDARYMAS

 

(skaičiai pateikti tūkstančiais litų, koeficientai – procentais.)

 

Metai

1991

1992

1993

1994

1995

1996

Uždirbtos įmokos

312

548

1098

1546

2108

3214

Siektina suma (1.5*(1))

468

822

1647

2319

3162

4821

Techninis pelnas

__

__

280

412

668

__

Ataskaitinių metų nuostolingumas

80.6

75.2

69.4

65.2

64.6

90.8

Vidutinis stebimo laikotarpio nuostolingumas

__

__

__

75.1

72.6

71.0

Ypatingai didelės žalos suma

__

__

__-

__

__

636.4

Ataskaitinių metų atidėjimas (ankstesnių metų atidėjimas + 0.75* ((3)-(6))

__

__

210

519

1020

383.6

 

(3) eilutė – ataskaitinių metų techninis pelnas be ypatingai didelės rizikos atidėjimo.

1994 m., 1995 m. ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas (%) buvo mažesnis už stebimo laikotarpio nuostolingumą,

todėl ir ypatingai didelės rizikos žalos suma neskaičiuojama. Minėtais metais į atidėjimą pervedama tik 75% techninio

pelno, kurio skaičiavime kaip sąnaudos neįskaičiuotas šis atidėjimas.

1996 m. techninio pelno įmonė negavo, todėl į šį atidėjimą nieko nepervedama, o iš jo dengiama ypatingai didelė

žala (ataskaitinių metų nuostolingumas viršija stebimo laikotarpio nuostolingumą, skirtumas dauginamas iš uždirbtų

įmokų sumos).

(7) eilutėje atsispindi iš techninio pelno kaupimo principu formuojama ypatingai didelės žalos atidėjimo suma.

Numatomų nuostolių atidėjimas sudaromas visoms draudimo šakoms, kuriose ateinančiais finansiniais metais numatomas draudimo neto nuostolis, jei uždirbtos neto draudimo įmokos kiekvienai draudimo šakai vidutiniškai per paskutiniuosius 3 metus sudaro 1 mln. Lt.

Šio atidėjimo apskaičiavimo pagrindas – numatomos neto sąnaudos galimiems įvykiams, kurios gali atsirasti po balanso sudarymo dienos iš prieš balanso dieną sudarytų sutarčių, jeigu numatomos sumos, susidariusios dėl valdymo arba teisinių nurodymų pasikeitimo ir turinčios realų, juridinę galią turinčiais dokumentais argumentuotą pagrindą, viršija neto perkeltas įmokas ir pakoreguotas mokėtinas įmokas. Skaičiavimams imamas pagrindas – numatomos neto įmokos iki artimiausio mokėjimo termino (iš esmės minusuojamas perkeltų įmokų techninis atidėjimas). Jei perkeltų įmokų techninis atidėjimas buvo sudarytas trumpesniems už metus mokėjimo ataskaitiniams laikotarpiams, jos gali būti padidintos iki ataskaitinių finansinių metų pabaigos siekiančiomis neto perkeltų įmokų dalimis.

Numatomos draudimo veiklos sąnaudos apskaičiuojamos neįtraukiant sutarties sudarymo komisinių. Tačiau sutarties sudarymo komisinius už tą premijų dalį, kurie susidaro iki artimiausio įmokų mokėjimo pradžios termino, reikia įtraukti į išlaidas. Į išlaidas įtraukiami ir naujai susidarę komisiniai už eilinių įmokų inkasavimą prieš balanso sudarymo dieną sudarytoms sutartims.

Formuojant numatomų nuostolių atidėjimą, atsižvelgiama į neto nuostolius7 po to, kai atitinkama suma pervedama iš ypatingai didelės rizikos atidėjimo. Tačiau neatsižvelgiama į numatomus pervedimus į ypatingai didelės rizikos atidėjimą.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į grynąsias pajamas (pajamos minus sąnaudos) iš investicijų, kurios gaunamos iš atitinkamos draudimo šakos techninių atidėjimų, tačiau tik tuo atveju, jei šios pajamos neskirtos draudėjų dalyvavimui pelne.

 

Pavyzdys

 

NUMATOMŲ NUOSTOLIŲ ATIDĖJIMO APSKAIČIAVIMAS

 

 

Finansiniai metai

1996

1997

1998

 

1.

Numatomos sąnaudos draudiminiams įvykiams (+).

6 200

2 800

8 400

2.

Numatomos sąnaudos draudimo veiklai, susijusios su teisinių arba valdymo nurodymų pasikeitimu (+).

1 050

1 350

1 750

3.

Perkeltos įmokos (-).

2 500

2 850

3 450

 

4.

Kitais metais mokėtinų įmokų dalys (-).

1 100

1 300

1 650

 

5.

Įmokų koregavimas (padidinimas) (-).

1 250

1 400

1 900

 

6.

Numatomas pervedimas iš ypatingai didelės rizikos atidėjimo (-).

__

__

2 000

 

7.

Numatomos grynosios pajamos iš kapitalo (-).

350

420

490

 

8.

Numatomų nuostolių atidėjimas.

2 050

__

660

 

 

Numatomų nuostolių atidėjimo metodika derinama su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba. Draudimo įmonės pateikia atidėjimo sudarymo pagrindimą bei skaičiavimus. Jei atidėjimo suformavimas nepagrįstas, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba pasilieka teisę neduoti leidimo šio techninio atidėjimo suformavimui.

 

DRAUDIMO ĮMOKŲ GRĄŽINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Šis techninis atidėjimas apima sumas, kurios sudaromos iš įmonės veiklos pelno arba vienos draudimo rūšies perviršio arba pelno, bei sumas, kuriomis pagal atskiras draudimo sutartis grąžinamos įmokos arba sumažinami įmokų tarifai.

Šiuo atveju draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas skaičiuojant pagal kiekvieną sutartį atskirai, jei grąžinimas numatytas sutartyse.

 

KITI TECHNINIAI ATIDĖJIMAI

 

STORNO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

Rekomenduojama draudimo įmonėms sudaryti storno techninį atidėjimą. Šio atidėjimo paskirtis – kompensuoti galimus nuostolius, susidariusius dėl stornavimo.

Stambiausioms stornavimo grupėms sudaromi straipsniai:

1) padengti reikalavimus, kurių neįvykdė draudėjai, t. y. kurie susidarė dėl neapmokėtų draudimo polisų, priedų ar eilinių premijų nesumokėjimo;

2) padengti reikalavimus, kurių neįvykdė draudimo tarpininkai, susidariusius iš jau surinktų, bet draudimo įmonei nepervestų įmokų;

3) reikalavimams, kurie susidaro dėl nutrauktų draudimo sutarčių iš jau įmokėtų įmokų, kurios turės būti grąžintos dėl rizikos sumažėjimo ar išnykimo. (Dydis apima tik numatomas grąžinti sumas.)

Formuojanti šį techninį atidėjimą įmonė privalo sudarinėti statistines lenteles pagal kiekvieną storno atidėjimo rūšį, kurios vėliau panaudojamos baziniams dydžiams gauti.

 

Pavyzdys

 

STORNO TECHNINIO ATIDĖJIMO SKAIČIAVIMAS

 

Finansiniai metai

1993

1994

1995

1. Jau gautos įmokos

1250

2300

3100

2. Iš jų grąžintos įmokos dėl techninės rizikos išnykimo ar sumažėjimo

98

125

207

3. Procentų norma ((2)/(1))

7.8

5.4

6.7

4. Vidutinė procentų norma

 

6.6

 

5. 1996 metais jau gautos premijos

 

3700

 

6. Storno atidėjimas 1996 m. (4)x(5)

 

244.2

 

 

Draudimo įmonės gali teikti pasiūlymus Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai dėl techninių atidėjimų, būdingų konkrečios įmonės specifinei veiklai, suformavimo. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi pasiūlymus, gali suteikti teisę juos formuoti.

______________