LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VILNIAUS IR KAUNO APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 22 d. Nr. V-754

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą ir šiuo nutarimu patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas:

1. Tvirtinu:

1.1. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.2. Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

2. Pavedu Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkams:

2.1. organizuoti Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų (toliau vadinama – Vilniaus ir Kauno apskričių planai) įgyvendinimą;

2.2. per vieną mėnesį nuo Vilniaus ir Kauno apskričių planų patvirtinimo parengti ir, suderinus su savivaldybėmis, patvirtinti jiems įgyvendinti reikalingų priemonių planus bei pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai šioms priemonėms integruoti į Valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą;

2.3. apie Vilniaus ir Kauno apskričių planų įgyvendinimo rezultatus informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją kasmet vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Gediminui Černiauskui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-754

VILNIAUS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Vilniaus apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Vilniaus apskričiai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miesto, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono ir Vilniaus rajono.

7. 2002 m. pabaigoje Vilniaus apskrityje gyveno 848 164, arba 24,4 procento, visų Lietuvos gyventojų. 65,2 procento visų apskrities gyventojų gyvena Vilniaus mieste. Pastaraisiais metais Vilniaus apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų prieaugį Vilniaus apskritis aplenkia Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 13,9 proc.

8. Vilniaus apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000-čiui suaugusiųjų ir paauglių, buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį (1702,2) ir sudarė 2010,6 susirgimų. Tačiau, palyginti su 2001 m., šis rodiklis sumažėjo. Vilniaus apskrities gyventojų mirtingumas 2001 m. sudarė 11 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2001 m. daugiausia apskrities gyventojų (53,1 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 19,5 procento dėl piktybinių navikų, 14,2 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Vilniaus apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 104 sveikatos priežiūros įstaigos:

9.1. 19 bendrojo pobūdžio ligoninių;

9.2. 10 specializuotų ligoninių (4 tuberkuliozės, 1 onkologijos, 3 psichiatrijos, 1 priklausomybės ligų centras ir 1 infekcinių ligų);

9.3. 3 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.4. 2 reabilitacijos ligoninės;

9.5. 1 kraujo centras;

9.6. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.7. 2 privačios ligoninės;

9.8. 64 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.8.1. 11 pirminės sveikatos priežiūros centrų;

9.8.2. 11 poliklinikų;

9.8.3. 3 ambulatorijos;

9.8.4. 2 psichikos sveikatos centrai;

9.8.5. 2 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai;

9.8.6. 1 konsultacinis kabinetas;

9.8.7. 34 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 18 pirminės sveikatos priežiūros, 16 specializuotų ambulatorinių įstaigų).

10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.

11. Vilniaus apskrityje veikiančios 104 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 2 ligoninių (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos) – steigėjai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas, 7 – Sveikatos apsaugos ministerija, 9 – Vilniaus apskrities viršininkas, 50 – Vilniaus apskrities savivaldybių tarybos, 36 – fiziniai asmenys.

12. Vilniaus apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 7 934 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 603. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 93,5 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,7. Apie 80 procentų visų apskrities lovų yra Vilniaus mieste esančiose ligoninėse. Vilniaus apskrities lovų skaičius sudaro 27,5 procento bendro Lietuvos lovų fondo.

13. Vilniaus apskritis palyginti gerai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 44 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 77,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Vilniaus apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 3,5 mln. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 1,8 mln. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 196,3 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 1,97 mln., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 58,3 tūkst. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 4,8 tūkst. ligonių. Vilniaus apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 7,55 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Vilniaus apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Vilniaus apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas antrinio ir tretinio lygio ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 79 proc. šių paslaugų buvo suteikta Vilniaus apskrities gyventojams, 21 proc. – atvykusiems iš kitų apskričių. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities lovų skaičiaus lyginamasis svoris bendrame Lietuvos lovų fonde yra 3 procentiniais punktais didesnis už analogišką Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus rodiklį.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Vilniaus apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolimesnio vystymosi tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra pilnai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Vilniaus apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 3,5 mln. 2002 m. išaugs iki 4,2 mln. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 1,85 mln. 2002 m. padidės iki 2,12 mln., arba 14,6 procento;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 58,3 tūkst. 2002 m. iki 93,7 tūkst. 2005 m., arba išaugs 61 procentu;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 4,8 tūkst. 2002 m. iki 7,8 tūkst. 2005 m., arba 62,5 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 196,3 tūkst. 2002 m. iki 174,7 tūkst. 2005 m., arba 11,0 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 3 proc. Vilniaus apskrities gyventojų gydysis kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. sudarys apie 7,6 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Vilniaus apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 47 – 2002 m. iki 61 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, tikslu priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 70 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 29,2 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 314 – 2002 m. išaugs iki 536–599 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 603 – 2002 m. iki 966–1062 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 89 – 2002 m. iki 1043–1400 – 2005 m., arba apie 14 kartų;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 7331 – 2002 m. iki 4510–4970 lovų 2005 m., t. y. 2821–2361 lovomis, arba 38,5-32,2 proc.;

23.4. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius yra mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, akušeriniai skyriai uždaromi arba jungiami į stambesnius.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

28. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-754

KAUNO APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Kauno apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Kauno apskričiai priklauso 8 savivaldybės: Kauno miesto, Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono ir Raseinių rajono.

7. 2003 m. pradžioje Kauno apskrityje gyveno 696 123, arba 20,1 procento, visų Lietuvos gyventojų. 53,7 procento visų apskrities gyventojų gyvena Kauno mieste. Pastaraisiais metais Kauno apskrities gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo. Per 2002 m. Kauno apskrityje sumažėjo 3 171 gyventojų. Tokia pati tendencija buvo visose Kauno apskrities savivaldybėse, išskyrus Kauno rajoną, kur gyventojų skaičius didėjo dėl teigiamo migracijos saldo. Gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2001 m. jie sudarė 14 procentų.

8. Kauno apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000-čiui suaugusiųjų ir paauglių, buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį (1702,2) ir sudarė 1548,7 susirgimų. Palyginti su 2001 m., šis rodiklis išlieka maždaug tame pačiame lygyje. Kauno apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 11,4 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo šiek tiek mažesnis už Lietuvos vidurkį 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2001 m. daugiausia apskrities gyventojų (51,6 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,2 procento dėl piktybinių navikų, 13,9 procento dėl išorinių priežasčių.

9. Kauno apskrityje 2003 m. pradžioje buvo 114 sveikatos priežiūros įstaigų:

9.1. 11 bendrojo pobūdžio ligoninių;

9.2. 7 specializuotos ligoninės (3 tuberkuliozės, 1 onkologijos, 2 psichiatrijos ir 1 priklausomybės ligų centras);

9.3. 6 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.4. 1 reabilitacijos ligoninė;

9.5. 3 sanatorijos, 1 sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir 1 sporto medicinos centras;

9.6. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.7. 81 ambulatorinė pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, iš jų:

9.7.1. 17 pirminės sveikatos priežiūros centrų (6 iš jų turi slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, 4 – greitosios medicinos pagalbos skyrius, 5 – psichikos sveikatos padalinius),

9.7.2. 5 poliklinikos (su psichikos sveikatos centrais),

9.7.3. 14 ambulatorijų,

9.7.4. 2 psichikos sveikatos centrai,

9.7.5. 43 privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

11. Kauno apskrityje veikiančios 114 sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 2 ligoninių (Kauno medicinos universiteto klinikų ir Kauno onkologijos ligoninės) steigėjai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Kauno medicinos universitetas, 15 įstaigų – Kauno apskrities viršininkas, 54 – Kauno apskrities savivaldybių tarybos, 43 – fiziniai asmenys.

12. Kauno apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 7 193 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 641. Bendras lovų kiekis, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 103,3 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6), be slaugos ir palaikomojo gydymo – 94,1. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,9. Apie 70 procentų visų apskrities lovų yra Kauno mieste esančiose ligoninėse. Kauno apskrities lovų skaičius sudaro 24,1 procento bendro Lietuvos lovų fondo.

13. Kauno apskritis geriausiai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 44 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 82 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 78).

14. 2002 m. Kauno apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 2,9 mln. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 0,9 mln. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 178,4 tūkst. ligonių, bendras lovadienių skaičius sudarė 1,8 mln., o dienos stacionaruose – 35 tūkst. lovadienių. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 3,6 tūkst. ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius Kauno apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 7 095. Pagal gimstamumo rodiklį Kauno apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Kauno apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas antrinio ir tretinio lygio stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 83 procentai šių paslaugų buvo suteikta Kauno apskrities gyventojams, 17 procentų – atvykusiems iš kitų apskričių. Dėl šios priežasties Kauno apskrities lovų skaičiaus lyginamasis svoris bendrame Lietuvos lovų fonde yra 4 procentiniais punktais didesnis už analogišką Kauno apskrities gyventojų skaičiaus rodiklį.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

17. Siekiant užtikrinti paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Kauno apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolimesnio vystymosi tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra paciento namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Kauno apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 2,9 mln. 2002 m. išaugs iki 3,5 mln. 2005 m., arba jų apimties padidėjimas sudarys 20 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 0,9 mln. 2002 m. padidės iki 1,1 mln., arba jų padidėjimas sudarys 22 procentus;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 35 tūkst. 2002 m. iki 86 tūkst. 2005 m., arba išaugs 2,5 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 3,6 tūkst. 2002 m. iki 4,6 tūkst. 2005 m., arba 28 procentais;

19.5. hospitalizacijos atvejų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 178,4 tūkst. 2002 m. iki 150,3 tūkst. 2005 m., arba šis sumažėjimas sudarys 16 procentų, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 5 procentai Kauno apskrities gyventojų gydysis kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

20. Detalesnis Kauno apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Kauno apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 81 – 2003 m. iki 107 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, tikslu priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. apie 85 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 66,5 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 329 – 2002 m. išaugs iki 443–483 – 2005 m.

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 641 – 2002 m. iki 720–760 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 148 – 2002 m. iki 700–1200 – 2005 m. arba daugiau kaip 6 kartus;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose (be slaugos ir palaikomojo gydymo) ligoninėse nuo 6 552 – 2002 m. iki 4 246–4 500 lovų 2005 m., t. y. bendrą lovų skaičiaus sumažėjimą planuojant 2 306–2 052 lovomis arba 35 – 31 procentais;

23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės ne didesni kaip 50 km, akušeriniai skyriai uždaromi.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Kauno apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, pagerės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesniu privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS VILNIAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

(tūkstančiais)

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palai-komojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palai-komojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.
Vilniaus miesto	2359,7	2831,7	1509,3	1735,7	167,0	149,4	1738,7	1059,6	57,4	89,6	2,0	4,5	6,29	6,57
Elektrėnų	124,8	149,8	34,0	42,0	3,4	2,7	24,1	18,6	0,1	0,6	0,4	0,3	0,02	–
Šalčininkų rajono	107,7	129,3	32,1	34,2	5,2	4,8	39,5	33,5	–	0,5	0,4	0,5	0,40	0,40
Širvintų rajono	73,0	87,6	16,0	25,9	2,9	2,4	22,3	16,9	–	0,3	0,2	0,3	0,03	–
Švenčionių rajono	142,7	171,3	31,5	32,5	4,0	4,0	29,5	28,0	–	0,8	0,3	0,3	0,15	–
Trakų rajono	158,4	190,0	48,4	52,8	4,8	4,3	39,7	30,1	–	0,7	0,3	0,5	0,33	0,34
Ukmergės rajono	188,1	225,8	70,7	87,0	9,0	7,1	72,0	49,7	0,8	1,2	0,2	0,3	0,33	0,34
Vilniaus rajono	310,1	372,1	104,4	106,6	–	–	–	–	–	–	1,0	1,1	–	–
Vilniaus apskritis	3464,5	4157,6	1846,4	2116,7	196,3	174,7	1965,8	1236,4	58,3	93,7	4,8	7,8	7,55	7,65

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

VILNIAUS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis (%)		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.
Vilniaus miesto	6328	3950–4370	78	1000–1357	275	630–690	234	98–121	184	350–388	24,0	70,0	3178	2750–3042	5120	5640–6230
Elektrėnų	133	62–67	6	7	45	32–36	–	–	14	18–20	60,0	69,0	77	76–81	184	215–237
Šalčininkų rajono	183	103–110	–	7	50	44–50	22	7	14	23–29	18,0	65,0	69	63–64	203	214–232
Širvintų rajono	98	54–57	–	4	30	23–25	–	–	5	12–14	33,0	66,0	39	36–33	122	110–122
Švenčionių rajono	154	88–94	–	10	33	37–41	10	–	4	20–24	5,0	67,0	59	46	200	165–180
Trakų rajono	150	93–100	–	6	30	43–47	13	6	16	23–27	16,0	68,0	86	81–84	169	243–269
Ukmergės rajono	285	160–172	5	9	40	55–61	10	6	21	30–34	23,0	69,0	114	112–115	331	327–360
Vilniaus rajono	–	–	–	–	100	102–112	–	–	56	60–63	73,5	76,4	122	136–135	219	225–239
Vilniaus apskritis	7331	4510–4970	89	1043–1400	603	966–1062	289	117–140	314	536–599	29,2	70,0	3744	3300–3600	6548	7139–7869

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

VILNIAUS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2004 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Vilniaus Centro ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija	*Prijungti prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų*	2003 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus apskrities viršininko administracija
2.	Šv. Jokūbo ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba	Reorganizuoti skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: · akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos – ilniaus miesto universitetinei ligoninei; · neurochirurgijos, traumatologijos ir reanimacijos – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei	2003 m.	Vilniaus m. savivaldybės taryba
3.	Misionierių ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba	Reorganizuoti skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: · suaugusių ir vaikų otolaringologijos ir oftalmologijos – Vilniaus universiteto ligoninei Santariškių klinikoms ir Respublikinei Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei; · *terapijos – M. Marcinkevičiaus ligoninei*	2004 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus m. savivaldybės taryba
4.	M.Marcinkevičiaus ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba	*Sujungti su Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine*	2004 m.	Vilniaus m. savivaldybės taryba
5.	Vilniaus miesto universitetinė ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba	Sujungti Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę ir Sapiegos ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį – Antakalnio ligoninę (steigėjas – Vilniaus apskrities viršininko administracija)	2004 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus m. savivaldybės taryba
6.	Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė	Sveikatos apsaugos ministerija
7.	Sapiegos ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
8.	Vilniaus gimdymo namai	Vilniaus apskrities viršininko administracija	*Prijungti prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės*	2004 m.	Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus m. savivaldybės taryba
9.	Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	Vilniaus m. savivaldybės taryba	*Prijungti prie Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės*	2004 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus m. savivaldybės taryba
10.	Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė	Sveikatos apsaugos ministerija	Sujungti Respublikinę tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę, Respublikinę Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę, Vilniaus tuberkuliozės ligoninę, Vyžulionių tuberkuliozės ligoninę ir Vilniaus universitetinę infekcinę ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį – Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę (steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija)	2003 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija
11.	Respublikinė Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
12.	Vilniaus tuberkuliozės ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
13.	Vyžulionių tuberkuliozės ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
14.	Vilniaus universitetinė infekcinė ligoninė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
15.	Vilniaus universitetinė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba	1. Vilniaus m. geležinkelininkų ligoninės terapijos paslaugas perduoti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei 2. Sujungti Vilniaus universitetinę slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninę ir Vilniaus m. geležinkelininkų ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį – Vilniaus slaugos ligoninę *(steigėjas – Vilniaus m. savivaldybės taryba)*	2004 m.	Vilniaus m. savivaldybės taryba
16.	Vilniaus m. geležinkelininkų ligoninė	Vilniaus m. savivaldybės taryba		2004 m.	Vilniaus m. savivaldybės taryba
17.	Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas	Sudaryti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus universiteto onkologijos instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos, Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės, Respublikinės universitetinės ligoninės „Vaiko raidos centras“ ir Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės asocijuotos veiklos sutartį	2003 m.	Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Vilniaus universiteto onkologijos institutas, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika, Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Respublikinė universitetinė ligoninė „Vaiko raidos centras“ ir Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė
18.	Vilniaus universiteto onkologijos institutas
19.	Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika	Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas
20.	Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė	Sveikatos apsaugos ministerija
21.	Respublikinė universitetinė ligoninė „Vaiko raidos centras“	Sveikatos apsaugos ministerija
22.	Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė	Sveikatos apsaugos ministerija

Pastabos:

1. Ligoninių reorganizavimas, numatomas 2005 m., bus detalizuotas ir sukonkretintas, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2.įsakymo, kuriuo tvirtinamas Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planas, įpareigojimus.

2003–2005 metais lovų skaičius visose Vilniaus apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas), vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS KAUNO APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

(tūkstančiais)

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.
Kauno miesto	1602,5	1923,0	735,7	890,0	138,0	118,0	1327,5	1 008,8	33,8	72,2	1,2	2,0	5,63	6,1–6,3
Birštono	19,0	22,8	–	–	–	–	–	–	–	–	–	–	–	–
Jonavos rajono	226,8	272,2	35,1	40,3	7,1	5,8	53,4	39,6	–	3,0	0,3	0,3	0,34	0,3–0,4
Kaišiadorių rajono	151,2	181,4	28,2	35,8	6,1	4,4	52,7	29,1	–	5,0	0,2	0,2	0,23	–
Kauno rajono	369,2	443,0	38,7	46,5	5,7	5,0	247,3	157,0	1,2	3,0	0,7	0,8	–	–
Kėdainių rajono	262,2	314,6	47,7	57,3	10,4	8,1	87,7	61,7	–	1,1	0,5	0,5	0,37	0,4
Prienų rajono	118,9	142,7	31,4	37,7	5,3	4,1	41,1	27,3	–	0,7	0,1	0,3	0,23	–
Raseinių rajono	161,2	193,4	32,5	36,7	5,8	4,9	44,6	33,5	–	1,0	0,4	0,5	0,29	0,3
Kauno apskritis	2 911,0	3 493,1	949,3	1144,3	178,4	150,3	1854,3	1357,0	35,0	86,0	3,6	4,6	7,09	7,1–7,4

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

KAUNO APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis (%)		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.	2002 m.	2005 m.
Kauno miesto	4708	3131–3333	143	652–1120	325	386–407	127	92–113	172	230–270	59,4	84,0	3075	2830–2862	3926	4020–4200
Birštono	–	–	–	–	–	–	–	–	4	4	100,0	100,0	12	10–12	12	13–15
Jonavos rajono	166	127–135	–	9–14	55	58–62	4	6	43	43	94,6	100,0	94	75–90	275	300–315
Kaišiadorių rajono	186	96–100	–	13–20	30	38–41	4	–	14	23	80,4	92,0	58	40–55	196	198–210
Kauno rajono	885	495–510	5	10	80	77–81	–	–	53	53	66,4	83,0	152	130–140	357	399–420
Kėdainių rajono	280	211–225	–	10–16	58	62–65	10	6	13	43	59,2	85,0	123	105–110	424	495–525
Prienų rajono	162	79–85	–	7–12	43	48–50	10	–	10	20	60,8	79,0	69	55–66	189	200–210
Raseinių rajono	165	107–112	–	4–8	50	51–54	5	5	20	27	89,1	80,0	62	55–65	256	287–315
Kauno apskritis	6552	4246–4500	148	700–1200	641	720–760	160	109–130	329	443–483	66,5	85,0	3645	3300–3400	5635	5912–6210

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

KAUNO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2004 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Kauno mieste veikiančios bendrojo pobūdžio ir specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos (be slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių)	Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno apskrities savivaldybių tarybos	*Kauno mieste suformuoti dvi ligoninių grupes:* · *pirmą – universitetinę,* · *antrą – atliekančią apskrities ligoninės* *funkcijas*	Pereina į 2005 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno apskrities savivaldybių tarybos
2.	Kauno P. Mažylio gimdymo namai	Kauno m. savivaldybės taryba	*Prijungti prie Kauno 2-osios klinikinės ligoninės*	2003 m.	Kauno m. savivaldybės taryba
3.	Garliavos ligoninė	Kauno r. savivaldybės taryba	*Perprofiliuoti į 40 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, atitinkamai sumažinant lovų skaičių Vilkijos PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje*	2004 m.	Kauno r. savivaldybės taryba
4.	Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija	· *Perduoti Kauno m. savivaldybės tarybai Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ir K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės steigėjo funkcijas* · Sujungti Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ir Kauno slaugos ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį	2004 m.	Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno m. savivaldybės taryba
5.	K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija
6.	Kauno slaugos ligoninė	Kauno m. savivaldybės taryba
7.	Kauno psichiatrijos ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija	· *Ligoninės padalinius, esančius Muitinės g. 2 perkelti į Dariaus ir Girėno g. 48, sumažinus 50 lovų*	2004 m.	Kauno apskrities viršininko administracija
			· *Įsteigti gerontopsichiatrijos 15 lovų skyrių*	2004 m.
			· *Padidinti dienos stacionaro vietų skaičių iki 20*	2004 m.
			· *Sujungti su Žiegždrių psichiatrijos ligonine, susivienijant joms į naują juridinį asmenį*	Pereina į 2005 m.
8.	Kulautuvos tuberkuliozės ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija	*Prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų arba Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės*	2004 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas arba Kauno apskrities viršininko administracija
9.	Kauno apskrities ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija	· *Perprofiliuoti vaikų ligų skyrių į vaikų psichoneurologijos skyrių*	2003 m.	Kauno apskrities viršininko administracija
9.	Kauno apskrities ligoninė	Kauno apskrities viršininko administracija	· *Įsteigti Dienos chirurgijos centrą*	2004 m.	Kauno apskrities viršininko administracija
10.	Kauno 2-oji klinikinė ligoninė	Kauno m. savivaldybės taryba	· *I vidaus ligų skyrių perprofiliuoti į Geriatrijos skyrių*	2003 m.	Kauno m. savivaldybės taryba
			· *Įsteigti Dienos chirurgijos centrą*	2004 m.
			· *Sujungti į vieną du reanimacijos skyrius*
			· *Sujungti į vieną du hemodializės skyrius*
			· *Sujungti į vieną du priėmimo skyrius*
			· *Sujungti į vieną du maisto blokus*
11.	Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė	Kauno m. savivaldybės taryba	*Įsteigti dienos stacionarą ir ambulatorinius padalinius*	2004 m.	Kauno m. savivaldybės taryba
12.	Kaišiadorių ligoninė	Kaišiadorių r. savivaldybės taryba	*Uždaryti LOR ir akušerijos skyrius*	2004 m.	Kaišiadorių r. savivaldybės taryba
13.	Prienų ligoninė	Prienų r. savivaldybės taryba	· *Uždaryti akušerijos skyrių*	2004 m.	Prienų r. savivaldybės taryba
			· *Įsteigti 8 vietų dienos stacionarą*
			· *Įsteigti 10 lovų slaugos ir palaikomjo gydymo skyrių*
14.	Kėdainių ligoninė	Kėdainių r. savivaldybės taryba	· *Įsteigti 11 lovų dienos stacionaro skyrių*	2004 m.	Kėdainių r. savivaldybės taryba
14.	Kėdainių ligoninė	Kėdainių r. savivaldybės taryba	· *8 terapijos skyriaus lovas perprofiliuoti į slaugos ir palaikomojo gydymo lovas*	2004 m.	Kėdainių r. savivaldybės taryba
15.	Raseinių ligoninė	Raseinių r. savivaldybės taryba	· *Įsteigti 2 dienos chirurgijos ir 3 dienos stacionaro lovas*	2004 m.	Raseinių r. savivaldybės taryba
15.	Raseinių ligoninė	Raseinių r. savivaldybės taryba	· *Įsteigti 15 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių*	2004 m.	Raseinių r. savivaldybės taryba

Pastabos:

1. Ligoninių reorganizavimas, numatomas 2005 m., bus detalizuotas ir sukonkretintas, vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo tvirtinamas Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planas, įpareigojimus.

2. 2003–2005 metais lovų skaičius visose Kauno apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas), vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________