Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. BIRŽELIO 14 d. NUTARIMO Nr. 746 „DĖL BENDROJO LAVINIMO, SPECIALIOJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO MOKYKLŲ, PAGALBĄ MOKINIUI, MOKYTOJUI IR MOKYKLAI TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO IR PERTVARKYMO KRITERIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. kovo 30 d. Nr. 352
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3510):
1.1. Įrašyti preambulėje po nuorodos į oficialaus paskelbimo šaltinį „2003, Nr. 63-2853“ nuorodą į oficialaus paskelbimo šaltinį „2004, Nr. 103-3755“ ir išbraukti žodžius ir skaičius „ir 60 straipsnio 1 dalies 4 punktu“.
2. Nustatyti, kad bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo procedūros baigiamos iki šio nutarimo galiojusia tvarka.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 30 d.
nutarimo Nr. 352 redakcija)
BENDROJO LAVINIMO, SPECIALIOJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO MOKYKLŲ, PAGALBĄ MOKINIUI, MOKYTOJUI IR MOKYKLAI TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO IR PERTVARKYMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše (toliau – Sąrašas) pateikti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų (toliau – mokyklos) steigimo, savivaldybių pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų (toliau – pagalbos įstaigos) steigimo, mokyklų, pagalbos įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo kriterijai.
2. Sąraše pateiktais kriterijais vadovaujasi valstybinių, savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai, steigdami, reorganizuodami, pertvarkydami ir likviduodami mokyklas, ir savivaldybių tarybos, steigdamos, reorganizuodamos, pertvarkydamos ir likviduodamos pagalbos įstaigas.
3. Sąraše vartojamos sąvokos:
Klasė, profesinio mokymo grupė – nustatyto skaičiaus mokinių grupė, sudaryta ugdymo ar profesinio mokymo programos mokymosi mokykloje laikui.
Bendrojo lavinimo klasė – klasė, kurioje mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Specialioji klasė – specialioji, specialioji lavinamoji, specialioji išlyginamoji klasė, kurioje mokomi tik specialiųjų poreikių mokiniai.
Jungtinė klasė – kartu besimokančių pagal pradinio ugdymo programą dviejų ar trijų klasių mokinių grupė ar pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – dviejų klasių mokinių grupė.
Klasės komplektas – vienos ar kelių klasių mokiniai, kurie mokosi kartu vienoje klasėje.
Miestas, savivaldybės centras – miesto gyvenamoji vietovė.
Gyvenvietė – miestelis, kaimas.
Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – teikti psichologinę, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą vaikams, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą asmenims iki 21 metų, reikiamą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams, taip pat vykdyti jiems skirtas kvalifikacijos tobulinimo programas.
Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis – pagrindinio ugdymo turinio pirmasis koncentras.
Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis – pagrindinio ugdymo turinio antrasis koncentras.
Kitos Sąraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose teisės aktuose.
II. MOKYKLŲ STEIGIMO KRITERIJAI
4. Steigdamas mokyklą, steigėjas turi vadovautis šiais kriterijais:
4.1. mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas:
4.1.1. mokykla-darželis, pradinė, pagrindinė, jaunimo, vidurinė mokykla, gimnazija, menų gimnazija, nacionalinė menų mokykla, konservatorija, suaugusiųjų mokykla, sanatorinė mokykla, ligoninės mokykla, vaikų socializacijos centras, specialioji mokykla – Lietuvos higienos normą HN 21: 2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 (Žin., 2010, Nr. 14-678); mokykla-darželis – ir Lietuvos higienos normą HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 (Žin., 2010, Nr. 50-2454);
4.1.2. profesinio mokymo mokykla – Lietuvos higienos normą HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 475 (Žin., 2001, Nr. 78-2734);
4.2. turi būti sukurta mokyklos materialioji aplinka ugdymo ar profesinio mokymo programoms vykdyti:
4.2.1. pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus bendrojo lavinimo mokykla, specialiojo ugdymo mokykla turi būti aprūpinta ugdymo programoms vykdyti reikalinga įranga ir mokymo priemonėmis;
4.3. steigiamoje bendrojo lavinimo mokykloje mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip:
4.3.1. 40 – gyvenvietės, 180 – savivaldybės centro, miesto mokykloje-darželyje, kuriame būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą;
4.3.2. 40 – gyvenvietės, 270 – savivaldybės centro, miesto pradinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą;
4.3.3. 120 – gyvenvietės, 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
4.3.4. 100 – gyvenvietės, 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;
4.3.5. 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą;
4.3.6. 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;
4.3.7. 100 – gyvenvietės ir savivaldybės centro, miesto jaunimo mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą;
4.3.8. 220 – gyvenvietės, 850 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje, gimnazijoje, menų gimnazijoje ar nacionalinėje menų mokykloje, kuriose būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.3.9. 320 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kuriose būtų mokoma pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.3.10. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje, gimnazijoje ar konservatorijoje, kuriose būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą;
4.3.11. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vidurinio ugdymo ir tarptautinio bakalaureato programas;
4.3.12. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kuriose būtų mokoma pagal vidurinio ugdymo programą;
4.3.13. 70 – gyvenvietės, 120 – savivaldybės centro, miesto suaugusiųjų mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.3.14. 100 – vaikams, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia ilgalaikio (vienų ir daugiau metų) sveikatą tausojančio režimo, skirtoje sanatorinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.3.15. 50 – sanatorijoje vidutiniškai per metus vienu metu besigydantiems ilgiau kaip 21 dieną mokiniams steigiamoje sanatorinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.3.16. 50 – ligoninėje vidutiniškai per metus vienu metu ilgiau kaip 21 dieną besigydantiems mokiniams steigiamoje ligoninės mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
4.3.17. 25 – vaikų socializacijos centruose, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir (ar) pirminio profesinio mokymo programas;
4.3.18. 40 – nuteistiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiems asmenims, vienu metu prieš mokslo metų pradžią raštu pareiškusiems pageidavimą mokytis, skirtoje suaugusiųjų mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
4.4. steigiamoje specialiojoje mokykloje mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip:
4.4.1. 55 – specialiojoje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal adaptuotas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas;
4.4.2. 45 – specialiojoje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ugdymo, adaptuotas pradinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas;
4.4.3. 85 – specialiojoje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ugdymo, adaptuotas pradinio, pagrindinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas;
4.5. steigiamoje profesinio mokymo mokykloje mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip:
5. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali nustatyti, kad jo steigiamoje mokykloje mokinių būtų ir mažiau, jeigu, be lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134), ir Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1320 (Žin., 2008, Nr. 143-5709), numato skirti papildomų lėšų.
6. Priešmokyklinio ugdymo grupės, bendrojo lavinimo klasės ir profesinio mokymo grupės mokyklose komplektuojamos vadovaujantis šiais kriterijais:
6.1. priešmokyklinio ugdymo grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų ir ne mažiau kaip 5 vaikai; priešmokyklinio ugdymo grupės su pradinėmis klasėmis nejungiamos;
6.2. mokyklos-darželio, pradinės, pagrindinės, vidurinės, suaugusiųjų mokyklos, gimnazijos, menų gimnazijos, nacionalinės menų mokyklos ir konservatorijos bendrojo lavinimo klasėje mokinių turi būti ne daugiau kaip:
6.3. vienas sutrikusio intelekto, riboto intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio ar žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų mokinys, mokomas integruotai bendrojo lavinimo klasėje, prilyginamas 2 tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams – atitinkamai mažinamas maksimalus nustatytas klasės mokinių skaičius;
6.4. kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, vienuoliktosios klasės komplektuojamos, jeigu:
6.4.1. yra ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės miesto ar savivaldybės centro vidurinėje, suaugusiųjų mokykloje, gimnazijoje, menų gimnazijoje, nacionalinėje menų mokykloje ir konservatorijoje, jeigu mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, atsižvelgdami į lėšas, skirtas mokyklai finansuoti, ir šaltinius, nenumato kitaip;
6.4.2. gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba vidurinė mokykla ar gimnazija, suaugusiųjų mokykla, klasė komplektuojama susidarius ne mažiau kaip 15 mokinių;
6.4.3. gyvenvietėje ar rajono centre yra dvi ar trys vidurinės mokyklos ir (ar) gimnazijos skirtingomis mokomosiomis kalbomis (valstybine lietuvių kalba, tautinės mažumos kalba) arba viena vidurinė mokykla ar gimnazija, kurioje mokoma 2–3 mokomosiomis kalbomis, gali būti sudaroma po vieną vienuoliktąją klasę atitinkama kalba, jeigu yra ne mažiau kaip 12 mokinių, trečiąją gimnazijos klasę, – ne mažiau kaip 15 mokinių; gimnazija, turinti mažiau kaip 15 (bet ne mažiau kaip 12) trečiosios gimnazijos klasės mokinių, gali sudaryti su greta esančia vidurine mokykla ar gimnazija kita mokomąja kalba sutartį dėl vidurinio ugdymo programos vykdymo dvikalbiu būdu pagal bendrą ugdymo planą;
6.5. bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal:
6.5.1. pradinio ugdymo programą – dvi klasės, jeigu jungtinėje klasėje yra ne daugiau kaip 18 mokinių, trys klasės – ne daugiau kaip 15 mokinių;
6.6. jaunimo mokyklos klasėje ar jaunimo (12–16 metų) klasėje, įsteigtoje kitoje pagrindinio ugdymo programą vykdančioje mokykloje, – ne daugiau kaip 16 mokinių; jaunimo mokyklos klasės, jaunimo (12–16 metų) klasės jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.2 punkte, jeigu jose mažiau kaip 5 mokiniai;
6.7. vaikų socializacijos centro klasėje – ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 mokiniai; klasės, kuriose mažiau kaip 4 mokiniai, jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 8 mokiniai;
6.8. suaugusiųjų ir vaikų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, klasės sudaromos pagal Sąrašo 6.2.1 ir 6.2.2 punktų reikalavimus; klasės jungiamos pagal Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktų reikalavimus;
6.9. sanatorinės mokyklos mokinių, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia ilgalaikio sveikatą tausojančio režimo, klasės sudaromos taip:
6.9.1. turinčiųjų judesio ir padėties sutrikimų klasėje – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 16 mokinių; klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 16 mokinių;
6.9.2. turinčiųjų neurologinių sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 14 mokinių; klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 14 mokinių;
6.10. sanatorinės mokyklos, skirtos vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, klasėje – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 22 mokiniai; klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 18 mokinių;
6.11. besigydantys ligoninėse vaikai, kuriems taikomas lovos režimas, mokomi individualiai; vaikams, kuriems netaikomas lovos režimas, klasė sudaroma, jeigu yra ne mažiau kaip 5 tos pačios klasės mokiniai; jeigu 5 mokinių nėra, sudaroma jungtinė klasė iš 1–4, 5–6, 6–7, 7–8, 8–9 ar 9–10 klasių, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 10 mokinių;
6.12. į Lietuvą atvykusių dirbti ir gyventi užsieniečių šeimų vaikams pirmiesiems mokslo metams mokytis valstybine lietuvių kalba bendrojo lavinimo mokyklose sudaroma ne didesnė kaip 15 mokinių klasė;
6.13. specialiosios klasės ir specialiosios priešmokyklinio ugdymo grupės komplektuojamos taip:
6.13.1. turinčiųjų specifinių pažinimo sutrikimų klasėje – ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 12 mokinių;
6.13.2. turinčiųjų nežymų protinį atsilikimą klasėje – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 12 mokinių (vaikų);
6.13.3. turinčiųjų vidutinį, žymų ir labai žymų protinį atsilikimą klasėje – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių (vaikų);
6.13.8. turinčiųjų žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 12 mokinių (vaikų);
6.13.9. turinčiųjų judesio ir padėties sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių (vaikų);
6.13.10. turinčiųjų kompleksinių sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 6 mokiniai (vaikai); turintys kompleksinių judesio ir padėties sutrikimų mokiniai gali būti mokomi individualiai arba grupėmis po 2–3 mokinius;
6.13.11. nežymaus protinio atsilikimo, vidutinio, žymaus ir labai žymaus protinio atsilikimo ir kompleksinių sutrikimų turinčių mokinių 1–4 klasės jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 punkte; 5–12 klasės jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja, aštuntoji su devintąja, devintoji su dešimtąja, vienuoliktoji su dvyliktąja, neviršijant Sąrašo 6.13.2, 6.13.3 ir 6.13.10 punktuose nustatyto maksimalaus skaičiaus;
6.13.12. specifinių pažinimo sutrikimų, aklųjų, silpnaregių, kurčiųjų, neprigirdinčiųjų, žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų turinčių mokinių 1–4 klasės ir 5–8 klasės jungiamos, kaip nurodyta Sąrašo 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, neviršijant 6.13.1, 6.13.4–6.13.9 punktuose nustatyto maksimalaus skaičiaus; klasės, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą, nejungiamos;
6.13.13. vienas aklasis mokinys specialiojoje silpnaregių klasėje, vienas kurčiasis mokinys neprigirdinčiųjų specialiojoje klasėje, vienas turintis kompleksinių sutrikimų mokinys specialiojoje klasėje prilyginamas 2 tos klasės mokiniams;
6.14. profesinio mokymo mokyklos pirmojo kurso profesinio mokymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai, profesinio mokymo mokyklos pirmojo kurso profesinio mokymo grupėje sutrikusio intelekto – ne mažiau kaip 20, aklųjų – ne mažiau kaip 8, silpnaregių – ne mažiau kaip 12, kurčiųjų – ne mažiau kaip 8 ir neprigirdinčiųjų – ne mažiau kaip 12; jeigu nėra galimybių arba poreikio suformuoti darbo rinkai ar ūkiui reikalingoms specialybėms grupes pagal anksčiau nustatytą mokinių skaičių grupėje, suderinus su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu), savininku, galima komplektuoti mažesnes grupes, tačiau profesinis mokymas finansuojamas neviršijant mokyklai patvirtintų asignavimų, mokymo užsakovo ar kitų fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų;
III. SAVIVALDYBIŲ PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMO KRITERIJAI
7. Savivaldybės taryba, steigdama pagalbos įstaigą, vadovaujasi šiais kriterijais:
7.1. pedagoginė psichologinė tarnyba steigiama, jeigu:
7.1.1. savivaldybės teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų);
7.1.2. yra specialistų, parengtų kompleksiškai įvertinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir teikti jam psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą ir reikiamą informacinę, taip pat ekspertinę ir konsultacinę pagalbą jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams: specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, turinčių psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jį atitinkantį išsilavinimą, gydytojų neurologų ir socialinių pedagogų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
7.2. mokytojų švietimo centras steigiamas, jeigu:
7.3. pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras steigiamas, jeigu savivaldybės teritorijoje yra mažiau kaip 2 000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų) ir pavaldžiose mokyklose dirba mažiau kaip 200 mokytojų, taip pat tenkinami Sąrašo 7.1.2, 7.1.3 ir 7.2.2 punktuose nustatyti kriterijai.
IV. MOKYKLŲ, PAGALBOS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO KRITERIJAI
8. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu:
8.1. valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką nepakanka ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas neturi papildomų lėšų;
8.3. ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių;
9. Profesinio mokymo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma:
9.1. valstybinė profesinio mokymo mokykla – jeigu ugdymo procesui finansuoti nepakanka lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto profesiniam mokymui pagal Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką;
9.2. savivaldybės profesinio mokymo mokykla – jeigu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų lėšų profesiniam mokymui pagal Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką nepakanka ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas neturi papildomų lėšų;
9.3. jeigu mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ nustatytą mokymosi plotą;
10. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko sprendimu likviduojama, jeigu nelieka mokinių.
11. Pagalbos įstaiga savivaldybės tarybos sprendimu gali būti reorganizuojama, pertvarkoma:
11.1. pedagoginė psichologinė tarnyba – jeigu savivaldybės teritorijoje yra mažiau kaip 2 000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų);
11.2. mokytojų švietimo centras – jeigu savivaldybės tarybos įsteigtose mokyklose dirba mažiau kaip 400 mokytojų;
12. Pagalbos įstaiga savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti likviduojama, jeigu per mažai vaikų ir (ar) mokytojų ir yra galimybė kitais būdais užtikrinti psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės, informacinės pagalbos teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenims iki 21 metų), taip pat reikiamos informacinės, ekspertinės ir konsultacinės pagalbos tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams teikimą, savivaldybės tarybos įsteigtų mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.