LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ GRŪDINIŲ, ALIEJINIŲ, BALTYMINGŲ AUGALŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ AUGINTOJAMS TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 27 d. Nr. 243
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2002 m. planą (priemonių kodai Nr. 3.7.2.1 –T1 ir 3.7.2.4 – T1) bei siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 1999 m. gegužės 17 d. reglamento (EB) Nr. 1251/99, Komisijos 1999 m. spalio 22 d. reglamento (EB) Nr. 2316/99 ir Tarybos 2000 m. liepos 27 d. reglamento (EB) Nr. 1672/2000 nuostatas, reglamentuojančias tam tikrų žemdirbystės kultūrų augintojų rėmimo sistemą:
1. Tvirtinu Tiesioginių išmokų grūdinių, aliejinių, baltymingų augalų ir pluoštinių linų augintojams taikymo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 243
TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ GRŪDINIŲ, ALIEJINIŲ, BALTYMINGŲ AUGALŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ AUGINTOJAMS TAIKYMO TAISYKLĖS
Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos 1999 m. gegužės 17 d. reglamento (EB) Nr. 1251/99, Komisijos 1999 m. spalio 22 d. reglamento (EB) Nr. 2316/99 ir Tarybos 2000 m. liepos 27 d. reglamento (EB) Nr. 1672/2000 nuostatas įgyvendinant tam tikrų žemdirbystės kultūrų augintojų rėmimo sistemą.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato bendrus reikalavimus skiriant tiesiogines išmokas grūdinių, aliejinių, baltymingų augalų ir pluoštinių linų augintojams už apsėtą, atskirtą (pūdymas) arba nemaistinės paskirties augalų auginimui naudojamą žemės plotą.
II. TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMAS
4. Tiesioginės išmokos skiriamos už 1 priede išvardytų augalų pasėlius. Šie augalai, išskyrus rapsus ir linus, gali būti auginami grūdams, sėklai ar pašarui. Tiesioginių išmokų skyrimo už rapsus ir linus sąlygos išvardytos šių taisyklių III skyriuje.
5. Įsėtas į javus įsėlis, iš kurio derlius bus gautas tik kitais metais, nėra kliūtis tiesioginėms išmokoms gauti.
III. SPECIALŪS REIKALAVIMAI ATSKIROMS AUGALŲ RŪŠIMS
7. Rapsų augintojams išmokos skiriamos tik už ES patvirtiname sąraše rapsų veislių auginimą, kurių sėklose yra ne daugiau kaip 25 mol/g gliukozinolato, kai drėgmės kiekis 9 proc., o eruko rūgšties ne daugiau kaip 2 proc. viso riebalų rūgšties kiekio, skaičiuojant pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 5508:2000 reikalavimus.
8. Pluoštinių linų augintojams tiesioginės išmokos skiriamos tik už pasėlius, kuriuose linai auginami pagal rašytines linų šiaudelių pirkimo-pardavimo sutartis su linų pirminio perdirbimo įmonėmis. Pirkimo-pardavimo sutartis su linų pirminio perdirbimo įmonėmis turi būti pristatytos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
9. Pluoštinių linų augintojai tiesiogines išmokas gali gauti tik tada, kai augina ES patvirtiname sąraše įrašytas veisles. Augintojai ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 30 d. turi pateikti įgaliotai institucijai sėklų pakuočių etiketes arba kitus sėklos veislę patvirtinančius dokumentus siekiant patikrinti, ar auginama veislė įrašytą į specialų ES sąrašą.
IV. TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO TERMINAI
11. Tiesioginių išmokų mokėjimo terminas – nuo einamųjų metų lapkričio 16 d. iki kitų metų sausio 31 d. Už ne maisto reikmėms skirtus pasėlius tiesioginės išmokos mokamos nuo einamųjų metų lapkričio 16 d. iki kitų metų kovo 31 d.
V. ŽEMĖS PLOTAI, UŽ KURIUOS SKIRIAMOS TIESIOGINĖS IŠMOKOS
13. Mažiausias bendras žemės plotas, dėl kurio galima teikti paraišką paramai gauti, yra 0,30 ha dydžio. Jį gali sudaryti keli mažesni žemės sklypeliai (mažiausiai 0,10 ha dydžio kiekvienas), jei jie yra apriboti įvairiomis pastoviomis ribomis – kliūtimis (pvz.: keliais, sienomis, tvoromis, vandentiekiu, kaimyno sklypo riba), dėl kurių negalima sudaryti vientiso žemės ploto. Mažiausio sklypelio, skirto sėklininkystei ir moksliniams tyrimams, dydis yra 0,01 ha. Atskiruose sklypeliuose gali augti skirtingi augalai, bet tame pačiame sklypelyje – tik vienos rūšies.
14. Žemės plotas, kuris yra atskiriamas, turi būti mažiausiai 20 m pločio. Jeigu šis plotas yra siauresnis, jis negali būti priskiriamas prie atskirtos žemės, net jei plotas yra apribotas nuolatinėmis ribomis – kliūtimis.
15. Su paviršinio vandens telkiniais (atvirais sausinimo kanalais, upėmis, ežerais ir kt.) besiribojančiose pakraščių zonose galima atskirti ir siauresnes žemės juostas, tačiau jos niekur neturi būti siauresnės kaip 10 metrų. Šis atstumas matuojamas nuo pakrantės apsaugos juostos ribos.
16. Jei už pasėlius naudojamame žemės plote yra mokamos tiesioginės išmokos pagal skirtingas išmokų kategorijas arba jei už vieno žemės ploto pasėlius skiriamos vienokios išmokos, o besiribojantis plotas sudaro pagrindą gauti kitokias, besiribojantys žemės plotai su tos pačios rūšies augalais turi būti aiškiai fiziškai atskirti. Riba turi būti aiški ir jos negalima perkelti augalų vegetacijos sezono metu. Be to, neturi kilti jokių abejonių dėl žemės plotų ribų.
VI. TEISĖ KREIPTIS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ
17. Tais pačiais metais už tą patį žemės plotą galima pateikti tik vieną paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.
18. Paraiškos pateikimo metu privalu turėti žemės plotų, už kuriuos norima gauti tiesiogines išmokas, daiktinę teisę patvirtinančius dokumentus ir vykdyti juose žemės ūkio verslą.
19. Paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti įgaliotai institucijai pateikiamos ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 15 d., o jų pakeitimai ir patikslinimai bei ataskaitos apie pašarams skirtus plotus – ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31 d.
VII. AGROTECHNINIAI REIKALAVIMAI
21. Žemės plotai, už kuriuos norima gauti tiesiogines išmokas, turi būti apsėti vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. Augalai turi būti auginami pagal šalies sąlygas atitinkančius agrotechninius reikalavimus ir negali būti sėjami vien tam, kad būtų gautos tiesiogines išmokos.
24. Žemės plotai turi būti įdirbami, apsėjami ir prižiūrimi pagal agrotechninius reikalavimus. Augalai turi būti auginami iki jų žydėjimo pradžios. Aliejinių augalų sėklų, baltymingų augalų ir sėmenų derlių galima nuimti anksčiau nei birželio 30 d., jei pasėliai subrendę. Baltymingų augalų derliaus negalima nuimti anksčiau nei pasiekiama pieninė branda, tačiau nuo birželio 30 d. galima nuimti ankštinių augalų derlių, jei jie naudojami kaip priedas pašarams, silosui ir pan.
Tais atvejais, kai augalų pasėliai išgenda ir išgedusių augalų negalima atsėti iki gegužės 31 d., tiesioginės išmokos už išgedusį pasėlių plotą nemokamos. Augintojas turi apie tai raštiškai informuoti įgaliotą instituciją, atsakingą už duomenų kaupimą ir jų apdorojimą, iki šios institucijos nustatyto termino.
VIII. ŽEMĖS ATSKYRIMAS
27. Jeigu augintojas siekia gauti tiesiogines išmokas už didesnį plotą, negu reikalingas išauginti 92 t grūdų, jis privalo atskirti ne mažesnį kaip 10 proc. žemės plotą, skaičiuojant nuo žemės ploto, už kurį siekiama gauti tiesiogines išmokas.
28. Augintojas, prašantis išmokų už plotą, neviršijantį 92 t grūdų užauginti reikalingo ploto, apskaičiuojamo pagal Lietuvos bazinį javų derlingumą, neprivalo vykdyti žemės atskyrimo prievolės.
29. Atskirtas žemės plotas gali būti paliekamas neapsėtas, apsėjamas sideraciniais augalais arba panaudojamas nemaistiniams ir nepašariniams augalams auginti.
30. Privalomai atskiriamos žemės dalis (procentas) yra skaičiuojama nuo viso ploto, už kurį norima gauti išmokas, įskaitant ir atskiriamos žemės plotą.
31. Augintojas gali savanoriškai atskirti dalį dirbamos žemės ploto, bet ne daugiau kaip nustatyta procentais, ir gauti už jį tiesiogines išmokas.
Tiesioginių išmokų grūdinių, aliejinių,
baltymingų augalų ir pluoštinių linų
augintojams taikymo taisyklių
1 priedas
AUGALAI, UŽ KURIŲ PASĖLIUS SKIRIAMOS TIESIOGINĖS IŠMOKOS
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Augalai |
I. javai
| 1001 90 |
Kviečiai |
| 1002 00 00 |
Rugiai |
| 1003 00 |
Miežiai |
| 1004 00 00 |
Avižos |
| 1005 |
Kukurūzai |
| 1008 |
Grikiai ir kvietrugiai |
IV. LINAI
| ex 1204 00 |
Sėmenys |
|
|
(Linum usitatissumum L.) |
| ex 5301 10 00 |
Pluoštiniai linai, neapdoroti arba mirkyti |
|
|
(Linum usitatissimum L.) |
*Saldieji lubinai – tai lubinų, kurių sėklose yra ne daugiau kaip 5 proc. karčiųjų sėklų, veislės. Karčiųjų sėklų kiekis apskaičiuojamas atlikus tyrimą 2 priede nurodyta tvarka.
Tiesioginių išmokų grūdinių, aliejinių,
baltymingų augalų ir pluoštinių linų
augintojams skyrimo taisyklių
2 priedas
LUBINŲ SĖKLŲ TYRIMAS KARTUMUI NUSTATYTI
1. Tyrimas atliekamas su 200 vnt. lubinų sėklų bandiniu, paimtų iš 1 kg kiekvienos ne didesnės kaip 20 t siuntos partijos.
2. Tiriamas bandinyje esančių karčiųjų lubinų sėklų kiekis. Leistinas vienarūšiškumo nukrypimas – 1 grūdas iš 100 vnt.
3. Taikomas grūdo pjovimo (Grain-Cut) metodas (pagal Von Sengbusch (1942), Ivanov ir Smirnova (1932) ir Eggebrecht (1949):
3.2. pusiau perpjauti grūdai dedami į sietą ir dešimčiai sekundžių merkiami į jodo tirpalą, po to penkias sekundes skalaujami vandeniu;
4. Jodo tirpalui paruošti kuo mažesniame vandens kiekyje ištirpinama 14 g kalio jodido, pridedama 10 g jodo ir atskiedžiama iki 4000 cm3. Prieš naudojimą tirpalas paliekamas vienai savaitei nusistovėti. Tirpalas laikomas ruduose buteliuose. Prieš naudojimą pradinis tirpalas atskiedžiamas nuo trijų iki penkių kartų jo pradinio turinio kiekio.