LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO ĮGYVENDINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 15 d. Nr. 644
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 13 punktu (Žin., 2003, Nr. 97-4348),
2. Pavedu Valstybinei miškotvarkos tarnybai organizuoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro techninio projekto parengimą, panaudojant Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos techninį projektą.
3. Nustatau, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro techninis projektas turi būti parengtas ir pateiktas Aplinkos ministerijai iki 2004 m. kovo 1 d.
4. Nustatau, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro techninis projektas rengiamas ir įgyvendinamas, panaudojant specialiojoje Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje numatytas lėšas.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 644
Lietuvos respublikos Miškų valstybės kadastro Įgyvendinimo koncepcija
1. Kadastro tikslai ir uždaviniai
Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Kadastras) objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, registravimo vienetas – miško masyvas. Kadastro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, atnaujinti, naudoti ir teikti duomenis apie Lietuvos Respublikos miškus.
2. Kadastro duomenys
Kadastro objektą apibūdinantys duomenys yra dvejopi:
• atributiniai duomenys,
• grafiniai duomenys.
2.1. Atributiniai Kadastro duomenys
Atributiniai Kadastro duomenys skirstomi į tokias grupes:
• miško masyvo duomenys;
• Taksacinio miško žemės sklypo (toliau – Taksacinis sklypas) duomenys;
• klasifikatoriai bei kodifikatoriai.
Atributinių duomenų turinys išdėstytas Kadastro nuostatuose.
2.2. Grafiniai Kadastro duomenys
Grafinių Kadastro duomenų visuma sudaro Kadastro žemėlapį. Kadastro žemėlapis rengiamas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) ortofotografinių žemėlapių pagrindu 1:10000 masteliu. Duomenys aprašomi pagal integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikaciją, patvirtintą valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019).
3. Kadastro duomenų formavimas
Kiekvienam miško masyvui ir masyvo Taksaciniams sklypams jo išskyrimo metu suteikiamas unikalus miško masyvo identifikavimo kodas, kuris nesikeičia visą miško masyvo egzistavimo laiką.
Miško masyvo Taksacinių sklypų atributiniai ir grafiniai duomenys, sujungti pagal unikalų kodą, sudaro Kadastro duomenų bazę.
3.1. Pradinių Kadastro duomenų formavimas
Atributinių Kadastro duomenų šaltinis yra Taksacinių sklypų duomenų bazė, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Ši bazė yra atnaujinta pagal augimo eigos modelius, įvykdytų miško ūkinių priemonių ar kitų pasikeitimų (miškų nuosavybės, miškų grupių, administracinio miškų suskirstymo ir t. t.) registravimą.
Geografiniai Kadastro duomenų šaltiniai yra dviejų rūšių: geoinformacinė (toliau – GIS) duomenų bazė ir analoginiai miškų žemėlapiai.
GIS pagrindu šiuo metu inventorizuota apie 56% Lietuvos teritorijos (parengta GIS duomenų bazė). 2004 metų viduryje šis rodiklis pasieks 69%. GIS duomenų bazė yra atnaujinta pagal administracinio miškų suskirstymo pasikeitimus, tačiau nebuvo atnaujinama pagal įvykdytas miškų ūkines priemones.
Likusioje teritorijoje analoginė kartografinė miškotvarkos medžiaga į Kadastro duomenų bazes įvedama skenavimo, koordinavimo ir vektorizavimo būdu.
3.2. Miško masyvų išskyrimas
Miško masyvai sudaro Kadastro, kuriamo gamtiniu-geografiniu principu, pagrindą. Miškų kadastre registruojami visų miško masyvų, pradedant didžiausiais ir baigiant 0,1 ha ploto, duomenys.
3.3. Miško masyvų hierarchinė sistema
Lietuvos teritorija miško masyvų išskyrimui sąlyginai sudalyta į 6 dalis, skiriamas didžiausių Lietuvos upių vagomis. Kiekvienos dalies ribose miško masyvai pagal jų plotą ir hierarchinę padėtį yra skirstomi į 5 pakopas:
I pakopos masyvai, didesni nei 10000 ha;
II pakopos masyvai nuo 1000 iki 10000 ha;
III pakopos masyvai nuo 100 iki 1000 ha;
IV pakopos masyvai nuo 10 iki 100 ha;
V pakopos masyvai, mažesni nei 10 ha.
Miško masyvų ribos yra išskiriamos skaitmeninių kartografinių duomenų bazių ar koordinuotų miško žemėlapių pagrindu.
Išskirtiems miško masyvams pagal jų ribų koordinates apskaičiuojamas preliminarus jų plotas, naudojamas skirstant miško masyvus pakopomis.
3.4. Unikalaus miško masyvo kodo suteikimo taisyklės
Kiekvienam miško masyvui yra suteikiamas 12 skaitmenų miško masyvo unikalus kodas. Jis parodo miško masyvo geografinę padėtį bei jo vietą hierarchinėje miško masyvų sistemoje.
Vienos pakopos miško masyvai, esantys to paties aukštesnės pakopos masyvo įtakos zonoje, numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus.
Dideli miško masyvai yra skaidomi kvartalais – vientisais miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementais, turinčiais nuolatinį numerį. Masyvo ribose kvartalai numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus.
4. Kadastro duomenų atnaujinimas ir papildymas
Kadastro duomenys yra atnaujinami po valstybinės miškų inventorizacijos arba duomenų teikėjams pateikus prašymą dėl duomenų atnaujinimo.
4.1. Kadastro duomenų teikėjai
Kadastro duomenų teikėjai yra:
4.1.1. valstybinių miškų valdytojai:
• miškų urėdijos;
• valstybinių rezervatų direkcijos;
• nacionalinių parkų direkcijos;
• savivaldybės;
• kitos valstybės įmonės ir organizacijos, kurioms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė;
4.1.2. juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
4.2. Kadastro Taksacinių sklypų duomenų atnaujinimo šaltiniai
Atnaujinimui panaudojami tokie šaltiniai ir būdai:
• Atnaujinimas pagal Valstybinės miškų inventorizacijos duomenis
Kadastro duomenų bazė atnaujinama atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, taip pat privačių miškų inventorizacijai nustatyta tvarka pripažinus valstybinės statusą, kai inventorizaciją vykdę fiziniai ar juridiniai asmenys nustatyta tvarka perduoda, o Valstybinė miškotvarkos tarnyba priima inventorizacijos duomenis. Pagal valstybinės miškų inventorizacijos duomenis įregistruojami iš naujo inventorizuoti, išregistruojami susijungę ir išnykę miško masyvai, tikslinamos įregistruotų masyvų ribos ir kiti grafiniai bei atributiniai Taksacinių sklypų duomenys.
• Atnaujinimas pagal įvykdytas ūkines priemones
Informaciją apie atliktas ūkines priemones Kadastrui nustatytais terminais pateikia valstybinių miškų valdytojai, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinių miškų kontrolės padalinių pareigūnai ir miškų savininkai.
Duomenis apie privačiuose miškuose išduotus leidimus miško kirtimams su biržių brėžiniais teritoriniai miškų kontrolės padaliniai pateikia per 10 darbo dienų nuo kirtimo leidimo išrašymo, o apie atkurtą mišką – per 30 kalendorinių dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo.
• Atnaujinimas pasikeitus miškų grupėms, miškų savininkams, naudotojams, miškų administraciniams vienetams
Atnaujinimas atliekamas nustatyta tvarka patvirtinus minėtus pakeitimus įteisinančius dokumentus.
• Atnaujinimas dėl medynų natūralaus augimo
Taksacinių sklypų medynų rodikliai dėl natūralaus augimo atnaujinami kasmet. Atnaujinimui naudojami medynų augimo eigos modeliai. Duomenys atnaujinami vieną kartą metuose – sausio 1 d.
4.3. Miško masyvų duomenų atnaujinimas ir koregavimas
Miško masyvų duomenys atnaujinami ar koreguojami atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, įvykdžius miško ūkines priemones, pakitus miško masyvų riboms, išnykus ar atsiradus naujiems miško masyvams. Atnaujinus miško masyvų grafinius duomenis, atnaujinami ir atributiniai miško masyvų duomenys.
4.3.1. Miško masyvų ribų patikslinimas
Registruojami miško masyvų ribų pakitimai dėl miško žemės ploto padidėjimo ne miško žemės sąskaita (žėlimo, miško įveisimo) ar ploto sumažėjimo, pakeitus žemės tikslinę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka.
Patikslinus miško masyvų ribų sluoksnį, keičiasi masyvų, kvartalų, Taksacinių sklypų plotai, Taksacinių sklypų skaičius. Atsižvelgiant į tai, keičiami masyvų registracijos duomenys Kadastro duomenų bazėje.
4.3.2. Miško masyvų sujungimas
Valstybinės miškų inventorizacijos metu nustačius, kad keletas miško masyvų susijungė, gali būti atliekamas šių masyvų sujungimas Kadastro duomenų bazėje.
4.3.3. Atributinės informacijos apie miško masyvą atnaujinimas
Informacija apie miško masyvą yra betarpiškai susijusi su Taksacinių sklypų informacija. Keičiantis bent vieno Taksacinio sklypo atributiniams ar grafiniams duomenims, automatiškai kinta duomenys, apibūdinantys miško masyvą.
Senoji Taksacinių sklypų informacija saugoma duomenų archyve. Atlikus pakeitimus perskaičiuojami miško masyvo rodikliai.
4.4. Klaidų taisymas, duomenų tikslinimas
Į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys taisomi nedelsiant identifikavus klaidas. Apie ištaisytą klaidą yra informuojami Kadastro duomenų naudotojai.
Kai klaidingi duomenys į duomenų bazę įtraukiami dėl Kadastro tvarkytojo kaltės, jis inicijuoja duomenų patikslinimą ir klaidos ištaisymą. Jei klaidingus ar neišsamius duomenis pateikė duomenų teikėjai, šie duomenys yra jiems grąžinami patikslinimui. Duomenų teikėjas turi per 10 darbo dienų nuo duomenų grąžinimo pateikti patikslintus duomenis. Nustačius, jog Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai.
5. Kitų kadastrų ir registrų duomenų integravimas ir naudojimas
Kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis. Kadastras tvarkomas naudojantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro, Saugomų teritorijų kadastro, Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado duomenimis.
Objektų duomenis įrašant į Kadastrą naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro, Nekilnojamojo turto kadastro vietovių ir kitų valstybės registrų sąraše įregistruoti klasifikatoriai.
Duomenys skaitmeniniu pavidalu gaunami iš skirtingų valstybės kadastrų ir registrų ir integruojami, identifikuojant objektus pagal jų kontūrus ar koordinates 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) bei identifikavimo kodus. Jie saugomi ir registruojami atitinkamo kadastro ar registro duomenų posistemėje. Registruojama šių duomenų gavimo ar atnaujinimo data, ištaisytos klaidos.
5.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registras
Miškų Kadastras tvarkomas naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro duomenis. Pagal duomenų teikimo sutartį yra gaunamos administracinių vienetų ribos, jų pavadinimai, gyvenamųjų vietovių pavadinimai.
5.2. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
Kadastro tvarkymui reikalingi duomenys apie valdų ribas, kadastro vietovių ir blokų ribas, žemės sklypų tikslinę paskirtį ir nuosavybės formas gaunami iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Duomenys gaunami periodiškai pagal sutartimi nustatytus terminus arba operatyviai prisijungus prie Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazių.
5.3. Kitų kadastrų ir registrų panaudojimo tvarka
Šiuo metu dalis kadastrų ir registrų, kurių duomenis numatoma naudoti miškų Kadastrui keliamiems uždaviniams spręsti, dar yra kūrimo stadijoje. Kol kas nėra aiški šių kadastrų ir registrų struktūra ir praktinio panaudojimo aspektai. Pradėjus veikti šiems valstybės kadastrams ir registrams, bus atlikta jų teikiamų duomenų analizė ir, esant reikalui, ruošiami projekto papildymai integracijai su Kadastro duomenimis.
6. Duomenų teikimas vartotojams
Kadastro duomenų vartotojai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės ir savivaldybių institucijos, Kadastro duomenų teikėjai bei asmenys, pateikę nustatytosios formos prašymus.
Duomenys Kadastro duomenų vartotojams yra teikiami per Miško kadastro duomenų teikimo posistemį (toliau – MKDTDP). Šiame posistemyje pagal poreikius Kadastro duomenys sujungiami su iš kitų kadastrų ir registrų pagal sutartis gautais duomenimis.
Kadastro duomenys vartotojams teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, kuriose numatoma duomenų teikimo informacijos laikmenomis arba ryšių kanalais apimtis, naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka. Valstybės valdžios, valdymo ir savivaldybių institucijoms, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, duomenys teikiami neatlygintinai.
Privačių miškų savininkams teikiami duomenys apie jų valdose esančius miškus, jiems pateikus nustatytosios formos prašymus. Privatiems miško savininkams teikiamos pažymos apie žemės sklypo taksacinius rodiklius, pažymos apie miško žemės ir medynų tūrio vertę, žemės sklypo miškų žemėlapiai.
Vartotojai apmoka duomenų paruošimo teikimui bei pateikimo išlaidas.
Kadastro duomenų vartotojai, kuriems duomenys yra teikiami pagal sutartis, taip pat kiti duomenų vartotojai, parašę nustatytos formos prašymus, yra registruojami MKDTDP posistemyje. Registruojama prašymo data, asmens duomenys, prašomos pateikti informacijos turinys (duomenų tipas). Prašymui suteikiamas registracijos numeris.
Pateikiant Kadastro duomenis vartotojams, yra atliekamas duomenų pateikimo registravimas: nurodomas pateiktų duomenų tipas (dokumento forma), kam ir kada pateikta. Reguliariai – kas ketvirtį ir kasmet rengiamos ataskaitos apie Kadastro duomenų teikimą vartotojams. Vartotojų registravimas leidžia operatyviai informuoti duomenų vartotojus apie ištaisytas klaidas ir netikslumus.
7. Kadastro duomenų sauga
Už Kadastro duomenų saugą atsako Valstybinė miškotvarkos tarnyba.
7.1. Techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės
Techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės apima atsarginį elektros energijos tiekimą, antivirusinės programinės įrangos naudojimą, kompiuterinių tinklų apsaugos sistemą, patalpų fizinę saugą, darbo su duomenimis apskaitą.
7.2. Prieinamumo prie duomenų tvarka ir kontrolė
Prieinamumo prie duomenų tvarka apima sistemos vartotojų registravimą, teisės dirbti su Kadastro duomenimis suteikimą, sistemos vartotojų išregistravimą, sistemos vartotojų tapatybės nustatymą, elektroninio parašo naudojimą ir kt. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje nuo neteisėto programinės įrangos ir duomenų naudojimo saugo slaptažodžiai, vartotojams suteikiamos teisės, darbuotojų, tvarkančių duomenis, raštiškas pasižadėjimas naudoti duomenis tik pagal paskirtį. Su duomenimis gali dirbti tik registruoti sistemos vartotojai.
7.3. Sistemos ir duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo tvarka
Sistemos ir duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo procesas apima sistemos vartotojų veiksmų registravimą, atsarginių duomenų kopijų saugojimą bei jų saugojimo kontrolę, duomenų atkūrimą.
8. Miškų kadastro integruota informacinė sistema
Miškų kadastro integruota informacinė sistema (toliau – MKIIS) turi užtikrinti technines sąlygas Kadastro funkcionavimui panaudojant modernias informacines technologijas.
8.1. Esamos situacijos apžvalga ir MKIIS uždaviniai
Esamą Lietuvos miškų išteklių integruotą informacinę sistemą (toliau – LMIIIS) 2000 m. pradėjo kurti Valstybinis miškotvarkos institutas, bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu ir UAB HNIT-BALTIC GeoInfoServisu. Veikianti LMIIIS šiuo metu užtikrina miškų inventorizacijos duomenų suvedimą, sisteminimą, duomenų bazių formavimą, reikiamų ataskaitų gavimą ir užklausų vykdymą. Šiuo metu taip pat yra paruoštas LMIIIS adaptavimo nutolusiems vartotojams techninis projektas. MKIIS turi integruoti LMIIIS ir užtikrinti visų miškų kadastro uždavinių įgyvendinimą:
• Atributinių ir geografinių duomenų integravimą;
• Nutolusių vartotojų (miškų urėdijos ir kt.) įjungimą į sistemą;
• Pastovių pokyčių, vykstančių dėl ūkinės veiklos, fiksavimą duomenų bazėje;
• Specifinių miškų kadastro uždavinių sprendimą;
• Integravimą su kitais valstybės kadastrais ir registrais.
8.2. MKIIS sukūrimo darbų sudėtis
MKIIS sukūrimas turi apimti veikiančių bei šiuo metu kuriamų LMIIIS posistemių pritaikymą, taip pat naujų posistemių sukūrimą miškų kadastro uždaviniams spręsti.
8.2.1. Veikiantys ir kuriami posistemiai:
8.2.1.1. Taksacinių sklypų duomenų posistemis (toliau – TSDP)
• papildomų uždavinių poreikio analizė;
• vartotojo sąsajos tobulinimas;
• dokumentacijos sutvarkymas;
• pritaikymas darbui MKIIS aplinkoje.
8.2.1.2. Sklypų geografinių duomenų posistemis (toliau – SGDP)
• papildomų uždavinių poreikio analizė;
• vartotojo sąsajos tobulinimas;
• dokumentacijos sutvarkymas;
• pritaikymas darbui MKIIS aplinkoje;
8.2.1.3. Privačių valdų projektų duomenų posistemis (toliau – PVPDP)
• PVPDP trūkstamų uždavinių programavimas;
• dokumentavimas;
• pritaikymas darbui MKIIS aplinkoje;
8.2.1.4. Kertinių miško buveinių posistemis (toliau – KMB)
• geografinio sluoksnio sukūrimas ir naudojimas;
• dokumentacijos sutvarkymas;
• pritaikymas darbui MKIIS aplinkoje;
8.2.1.5. Raudonosios knygos objektų posistemis (toliau – RKO)
• geografinio sluoksnio sukūrimas ir naudojimas;
• dokumentacijos sutvarkymas;
• pritaikymas darbui MKIIS aplinkoje;
8.2.2. Nauji posistemiai:
8.2.2.1. Teritorinių miškų kontrolės padalinių duomenų posistemis (toliau – TMKPDP) turi vykdyti tokias funkcijas:
• Taksacinių duomenų peržiūra;
• miško valdų duomenų peržiūra;
• leidimų miškui kirsti registravimas ir spausdinimas;
• leidimų pratęsimas;
• leidimų peržiūra ir anuliavimas;
• ataskaitų apie išduotus leidimus rengimas;
• kirtimų be leidimų informacijos įvedimas;
• informacijos apie miško kirtimus ir atkūrimą privačiuose miškuose įvedimas;
• kirtimų projektų peržiūra;
• medynų atkūrimo projektų peržiūra;
• miško įmonių vykdomų ir įvykdytų ūkinių priemonių peržiūra;
8.2.2.2. Miško valdų duomenų posistemis (toliau – MVDP) turi atlikti šias funkcijas:
• Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įkėlimas;
• SGDP pagrindinio sluoksnio ir miško valdų sluoksnio suliejimas;
• peržiūrėti miškus pagal nuosavybės formas;
• rengti ataskaitas pagal nuosavybės formas;
8.2.2.3. Miško įmonių ūkinės veiklos duomenų posistemis (toliau – MŪVDP) turi atlikti tokias funkcijas:
• taksacinių duomenų peržiūra;
• miško ūkinių priemonių projekto peržiūra;
• bendrosios kirtimų projektų informacijos tvarkymas;
• patvirtintos kirtimų normos įvedimas ir automatinis paskirstymas pagal girininkijas;
• kirstinų miško sklypų atrinkimas ir pagalbinių projektinių rodiklių jiems nustatymas;
• informacijos apie kirstinus sklypus peržiūra atributine ir grafine formomis;
• ankstesnio projekto duomenų panaudojimas;
• biržės formavimas ir redagavimas;
• informacijos apie suformuotas biržes peržiūra ir redagavimas;
• suvestinių duomenų apie suprojektuotas biržes peržiūra;
• loginės duomenų kontrolės vykdymas, kontrolės parametrų keitimas;
• projektuotojo informavimas apie projektavimo metu pasikeitusius TSDP duomenis;
• projekto ataskaitų, žinialapių ir teminių žemėlapių rengimas;
• biržių atrėžimas, įvertinimas ir leidimų miškui kirsti išdavimas;
• Informacijos apie įvykdytas ūkines priemones ir Taksacinių sklypų bei sklypų geografinių duomenų posistemių atnaujinimui reikalingos informacijos įvedimas;
• suvestinių, ataskaitų, apskaitos dokumentų ruošimas;
8.2.2.4. Miško masyvų duomenų posistemis (MMDP) turi užtikrinti:
• geoinformacinio miško masyvų duomenų sluoksnio tvarkymą;
• masyvų preliminarių plotų apskaičiavimą;
• masyvo centro koordinatės nustatymą;
• atributinės informacijos miško masyvui priskyrimą;
• TSDP ir MMDP posistemių duomenų sąryšio kontrolę;
• masyvo vidutinių taksacinių rodiklių apskaičiavimą;
• masyvų miško žemės ir medynų vertės nustatymą;
• miško masyvų informacijos atnaujinimą ir papildymą, klaidų taisymą.
• operacijų su masyvų duomenimis registravimą (įregistravimo, atnaujinimo, išregistravimo datos, duomenų pasikeitimo priežastys);
• statistinių ataskaitų apie miško masyvus rengimą;
8.2.2.5. Miškų kadastro duomenų teikimo posistemis (MKDTDP) turi užtikrinti:
• duomenų vartotojų registravimą, prašymų teikti duomenis ir pateikiamų duomenų registravimą;
• pažymų apie žemės sklypo taksacines charakteristikas paruošimą;
• pažymų apie miško žemės ir medynų tūrio vertę paruošimą;
• žemės sklypo miškų žemėlapio parengimą;
• informacijos apie ištaisytas klaidas pateikimą susijusiems miškų kadastro duomenų vartotojams;
8.2.2.6. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų duomenų posistemis (LAVDP) turi užtikrinti:
• periodinį administracinių vienetų duomenų įkėlimą;
• administracinių vienetų ribų peržiūrą dirbant kitose posistemėse;
• SGDP pagrindinio sluoksnio ir administracinių vienetų sluoksnio suliejimą;
• kitų posistemių duomenų peržiūrą pagal administracinius vienetus;
• ataskaitų pagal administracinius vienetus rengimą.
8.3. Apibendrinti reikalavimai informacinei sistemai
MKIIS funkcionalumas turi būti pritaikytas darbui nepriklausomai nuo darbo vietos dislokacijos ir turi apimti tokius vartotojus:
• Valstybinę miškotvarkos tarnybą;
• Valstybinių miškų valdytojus;
• Aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinius miškų kontrolės padalinius;
• kitas organizacijas, kurioms bus suteiktos informacijos peržiūros teisės.
Turi būti sudarytos galimybės duomenis į duomenų bazę vesti ar juos redaguoti bet kuriam sistemos vartotojui (konkrečių vartotojų teisės turi būti aprašytos atskirai). Visi į duomenų bazę vedami pakeitimai ar papildymai turi būti suintegruojami su ten jau esančiais duomenimis pagal tam tikras taisykles, išsprendžiant iškilusias kolizijas. Visi sistemos vartotojai turi būti įjungti į virtualų tinklą, kurio greita veika užtikrintų darbą realiame laike.
Duomenų peržiūros mechanizmas turi atitikti tokius reikalavimus:
• teikti informaciją pagal pažymėtą kontūrą miškų žemėlapyje, pagal įvardytą miško sklypų arba kitokio rango (kvartalų, masyvų, girininkijų, miškų urėdijų) sąrašą, arba pagal nurodytus požymius (pvz., vyraujanti medžių rūšis, augavietė, įvykdyta ūkinė priemonė ir pan.);
• teikti informaciją tiek atributinių duomenų lentelių, tiek geografinių duomenų planų pavidale;
• agreguoti pateikiamą informaciją įvairių suvestinių, diagramų pavidale;
• turėti lankstų ir paprastą užklausų formavimo mechanizmą su galimybe išsaugoti suformuotų užklausų sąlygas tolimesniam vartotojo ar net visų sistemos vartotojų naudojimui;
• apjungti reikalingų posistemių geografinius duomenis, o per juos – ir atributinius duomenis į vientisą struktūrą tolimesnei peržiūrai, filtravimui ir suvestinių bei ataskaitų sudarymui;
• turėti gautos informacijos spausdinimo galimybę (geografiniams duomenims – tiksliai pagal užduotą mastelį);
• pateikti tik tokius duomenis, kurių peržiūrai vartotojas turi teisę.