LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS PADALINIŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

 

1998 m. vasario 3 d. Nr. VIII-621

Vilnius

 

(Žin., 1994, Nr. 58-1133; 1996, Nr. 92-2148)

 

1 straipsnis.         Įstatymo „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ ir jį išdėstyti taip:

 

„Lietuvos RESPUBLIKOS

kariuomenės vienetŲ dalyvavimo tarptautinėse operacijose IR Pratybose, TAIP PAT TARPTAUTINIŲ PRATYBŲ RENGIMO LIETUVOS TERITORIJOJE

Į S T A T Y M A S

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos kariuomenės vienetų dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir pratybose užsienyje, taip pat užsienio valstybių kariuomenės vienetų dalyvavimą tarptautinėse pratybose Lietuvos teritorijoje.

2. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

1) tarptautinė operacija – taikos operacija, kuriai vykdyti kitos valstybės teritorijoje pagal Jungtinių Tautų Organizacijos mandatą panaudojami Lietuvos kariuomenės vienetai;

2) tarptautinės pratybos – pasirengimo tarptautinėms taikos operacijoms pratybos bei mokymai, kitos tarptautinės pratybos bei mokymai pagal Lietuvos krašto apsaugos sistemos kovinio parengimo ar tarptautinio karinio bendradarbiavimo planus ir programas;

3) kariuomenės vienetas – kiekvienas bet kokio dydžio Lietuvos ar kitos valstybės kariuomenės vienetas, vadovaujamas vieno vado ir turintis bendrą užduotį dalyvauti tarptautinėje operacijoje ar pratybose.

 

2 straipsnis.         Lietuvos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose teisiniai pagrindai

Lietuvos kariuomenės vienetai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose tik tada, kai vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ir kai Seimas priima nutarimą pasiųsti Lietuvos kariuomenės vienetą dalyvauti tarptautinėje operacijoje.

 

3 straipsnis.         Lietuvos kariuomenės vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymas

1. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį gali būti steigiami bendri su kitomis valstybėmis, išskyrus nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, kariniai vienetai, skirti dalyvauti tarptautinėse operacijose.

2. Lietuvos kariuomenės vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis dėl bendrų su užsienio valstybe (valstybėmis) vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymo.

3. Į tarptautinių operacijų karinį vienetą savanoriškumo principu priimami profesinės karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo prievolininkai ir individualiajam mobilizacijos rezervui priklausantys asmenys. Su priimamaisiais sudaroma profesinės karo tarnybos sutartis ir tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis. Taip pat gali būti priimami pakankamai parengti privalomosios pradinės tarnybos kariai, su kuriais sudaroma tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis, o pasibaigus privalomajai pradinei tarnybai, - profesinės karo tarnybos sutartis.

4. Lietuvos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

4 straipsnis.         Lietuvos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir tarptautinių organizacijų karinėse struktūrose formos

1. Lietuvos kariuomenės vienetai gali būti perduoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos struktūrų operaciniam vadovavimui tam tikroms tarptautinėms operacijoms pagal Jungtinių Tautų Chartiją vykdyti.

2. Gali būti steigiami bendri su Vakarų Europos Sąjunga ir NATO kariniai vienetai arba Lietuvos kariuomenės vienetai gali būti perduoti šių organizacijų ar jų struktūrų operaciniam vadovavimui.

3. Lietuvos kariuomenės vienetai gali dalyvauti tarptautinėse gelbėjimo ir humanitarinėse operacijose.

 

5 straipsnis.         Lietuvos kariuomenės vienetų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, dydis ir Lietuvos kariuomenės karių, tarnaujančių bendruose kariniuose vienetuose, skaičius

1. Siunčiamų dalyvauti tarptautinėse operacijose Lietuvos kariuomenės vienetų dydį kiekvienu atveju nustato Seimas Vyriausybės teikimu.

2. Steigiant bendrą su kitomis valstybėmis, NATO ar Vakarų Europos Sąjunga karinį vienetą, Lietuvos kariuomenės karių skaičius nustatomas tarptautinėje sutartyje dėl bendro dalinio steigimo.

 

6 straipsnis. Tarptautinių pratybų rengimas ir dalyvavimas jose

Vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo planus bei programas ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų apribojimų:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti rengiamos bendros Lietuvos kariuomenės vienetų ir užsienio valstybių bei šiame įstatyme numatytų tarptautinių organizacijų karinių vienetų pratybos;

2) Lietuvos kariuomenės vienetai gali dalyvauti tarptautinėse pratybose kitų valstybių teritorijose.

 

7 straipsnis.         Sprendimas dėl Lietuvos kariuomenės vienetų panaudojimo tarptautinėse operacijose

1. Lietuvos kariuomenės vienetai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu gali būti perduoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir kitų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarptautinių organizacijų operaciniam vadovavimui tarptautinėms operacijoms konkrečioje teritorijoje vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarime nustatytą laiką. Nutarimo projektą teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Pažeidus Lietuvos kariuomenės vienetų perdavimo sąlygas, taip pat kitais atvejais, kai yra būtina užtikrinti Lietuvos valstybės interesus, šie vienetai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu gali būti bet kuriuo metu atšaukti.

3. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės vienetų panaudojimo tarptautinėse gelbėjimo ir humanitarinėse operacijose, atsižvelgdamas į Valstybės gynimo tarybos rekomendaciją, priima Respublikos Prezidentas ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.

 

8 straipsnis.         Sprendimų surengti Lietuvos teritorijoje bendras pratybas ir siųsti Lietuvos kariuomenės vienetus dalyvauti bendrose pratybose užsienyje priėmimas

1. Sprendimą siųsti Lietuvos kariuomenės vienetus, kurių bendras karių skaičius didesnis nei 800, dalyvauti bendrose pratybose su užsienio valstybių kariuomenių vienetais, taip pat sprendimą leisti atvykti į pratybas Lietuvos teritorijoje kitų valstybių kariuomenių vienetams, kurių bendras karių skaičius vienu metu yra didesnis nei 1600, priima Lietuvos Respublikos Seimas.

2. Sprendimus Lietuvos Respublikos teritorijoje surengti tarptautines pratybas ir leisti šiam tikslui apibrėžtam laikui atvykti į Lietuvos teritoriją kitų valstybių kariuomenių vienetams, taip pat sprendimą apibrėžtam laikui siųsti Lietuvos kariuomenės vienetus dalyvauti tarptautinėse pratybose kitos valstybės teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priimdama šį sprendimą Vyriausybė nustato didžiausią leidžiamą į pratybas atvykti kitų valstybių karių ar didžiausią siunčiamų Lietuvos karių skaičių, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies sąlygos.

3. Sprendimus Lietuvoje surengti bendrai su kitomis valstybėmis įsteigto karinio vieneto mokymus ar pratybas ir leisti šiam tikslui apibrėžtam laikui atvykti į Lietuvos teritoriją šio vieneto kariams iš kitų valstybių, taip pat sprendimą apibrėžtam laikui siųsti šiam vienetui priskirtus Lietuvos kariuomenės karius dalyvauti bendro vieneto mokymuose ar pratybose užsienio valstybėje, su kuria įsteigtas bendras karinis vienetas, priima krašto apsaugos ministras savo įsakymu.

4. Sprendimus surengti Lietuvos teritorijoje tarptautines pratybas su kitų valstybių kariuomenių vienetais ir leisti šiam tikslui apibrėžtam laikui atvykti į Lietuvos teritoriją vienos užsienio valstybės kariuomenės vienetams, kurių bendras karių skaičius ne didesnis kaip 60, arba ne daugiau kaip 80 karių iš kelių valstybių, taip pat sprendimus apibrėžtam laikui siųsti į tarptautines pratybas užsienyje Lietuvos kariuomenės vienetus, kurių bendras karių skaičius ne didesnis kaip 60, remdamasis tarptautinio bendradarbiavimo susitarimais, planais ir programomis, priima krašto apsaugos ministras savo įsakymu.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais krašto apsaugos ministras, priėmęs sprendimą dėl tarptautinių pratybų surengimo Lietuvoje ar Lietuvos kariuomenės vieneto siuntimo į pratybas užsienyje, savo įsakymo nuorašus siunčia Vyriausybei, Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijoms bei Muitinės departamentui.

6. Kai priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai, atvykstančių į bendras pratybas Lietuvoje kitų valstybių karių tikslų skaičių arba siunčiamų į bendras pratybas užsienyje Lietuvos karių skaičių, užsienio kariuomenių vienetų atvykimo, priėmimo ir dalyvavimo pratybose sąlygas bei tvarką, taip pat Lietuvos kariuomenės vienetų siuntimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras savo įsakymu.

7. Siunčiamam į užsienį Lietuvos kariuomenės vienetui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kariuomenės vadas išleidžia judėjimo arba kelionės įsakymą, kuriuo tvirtinamas išsivežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas. Šio įsakymo pagrindu Lietuvos kariuomenės vienetas išveža sąraše nurodytą turtą per Lietuvos valstybės sieną, o grįždamas įveža atgal į Lietuvos teritoriją nedeklaruodamas. Specialiąją sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

9 straipsnis.         Užsienio valstybių kariuomenių vienetų vykimas per Lietuvos valstybės sieną ir naudojimasis Lietuvos keliais bei aerodromais

1. Krašto apsaugos ministerijai iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariuomenių vienetams atvykti į pratybas Lietuvos teritorijoje, valstybės sienos kontrolės institucijos taiko jiems specialiąją sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų ir vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Specialiąją sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams pareikalavus, kitų valstybių kariuomenių vienetų nariai privalo pateikti judėjimo arba kelionės įsakymą, kurį siunčiančiosios valstybės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos atitinkama institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba. Įsakymas patvirtina šio vieneto karinių pajėgų narių statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenti karinę techniką ir ginkluotę, taip pat kariuomenės vieneto judėjimo kryptį.

3. Užsienio valstybių kariuomenių vienetai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į pratybas Lietuvos teritorijoje, turi teisę įsivežti į Lietuvos teritoriją ir išsivežti iš jos savo ginkluotę, karinę techniką bei amuniciją nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių.

4. Užsienio valstybės kariuomenių vienetai nemokėdami mokesčių ir nedeklaruodami gali įsivežti tiek maisto ar kitokių atsargų, kiek yra būtina jų kariams ir aptarnaujančiam personalui išlaikyti.

5. Į tarptautines pratybas Lietuvos Respublikos teritorijoje atvykusių kitų valstybių kariuomenių vienetai naudojasi savo transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių už naudojimąsi Lietuvos keliais, valstybiniais aerodromais ir jūrų uostais.

6. Užsienio valstybių kariuomenės vienetams pereinant Lietuvos valstybės sieną, valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai.

 

10 straipsnis.       Užsienio valstybių kariuomenių vienetų vykimas per Lietuvos teritoriją į pratybas trečiojoje šalyje

1. Tos užsienio valstybės, kurios kariuomenės vienetui pagal šį įstatymą gali būti leidžiama atvykti į tarptautines pratybas Lietuvos teritorijoje, kariuomenės vienetui taip pat gali būti leidžiama vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją į tarptautinius mokymus ar pratybas trečiojoje šalyje. Šiais atvejais taikomos tos pačios sprendimų priėmimo ir kitos šio įstatymo nustatytos atvykimo į Lietuvos teritoriją sąlygos. Taip pat turi būti kaimyninės valstybės, į kurią kariuomenės vienetas vyksta, sutikimas.

2. Neatidėliotinu atveju kitos valstybės kariuomenės vienetui vykti per Lietuvos teritoriją į tarptautinius mokymus ar pratybas trečiojoje šalyje leidimo gali būti paprašyta diplomatiniais kanalais. Tokiais atvejais leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu išduoda Užsienio reikalų ministerija, krašto apsaugos ministrui sutikus.

3. Vykstantį kitos valstybės kariuomenės vienetą per Lietuvos teritoriją lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda, o judėjimo maršrutas ir sąlygos derinamos su Lietuvos kelių policija.

 

11 straipsnis.       Karių, kurie tarnauja kariuomenės vienetuose, skirtuose tarptautinėms operacijoms vykdyti, socialinės garantijos ir atsakomybė

1. Kariams, tarnaujantiems tarptautinėms operacijoms skirtuose kariuomenės vienetuose, socialinės garantijos taikomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Jei tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis nutraukiama dėl kario kaltės, šis teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas jo mokymui ir rengimui tarptautinėms operacijoms.

 

12 straipsnis. Individuali ir kolektyvinė savigyna

Jokia šio įstatymo nuostata jokiu būdu neriboja Lietuvos Respublikos teisės vykdyti individualią ar kolektyvinę savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją.

 

13 straipsnis.       Draudimas dalyvauti posovietinių sąjungų (susivienijimų) tarptautinėse operacijose ir pratybose

1. Draudžiamas bet koks NVS valstybių ginkluotųjų pajėgų vienetų ir kitokių karinių struktūrų dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose Lietuvos teritorijoje. Taip pat draudžiama Lietuvos kariuomenės vienetams ir kitoms krašto apsaugos sistemos struktūroms kaip nors dalyvauti tarptautinėse operacijose ir pratybose NVS šalių teritorijose.

2. Šio straipsnio draudimai netaikomi kariniams pareigūnams, kuriuos tarptautines pratybas rengianti šalis yra pakvietusi stebėtojais.“

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________