Audito ir APSKAITOS tarnybOS DIREKTORiAUS

ĮSAKYMAS

DĖL 23-IOJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „Turto nuvertėjimas“ PAKEITIMO

2011 m. balandžio 14 d. Nr. VAS-3

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Apskaitos standartų komiteto 2011 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 24-6-1.10:

1. Pakeičiu 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 12 (Žin., 2004, Nr. 180-6700), standarto 1 punktą ir išdėstau jį taip:

„1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti įvertinamas, registruojamas apskaitoje ir pateikiamas finansinėse ataskaitose ilgalaikio turto nuvertėjimas (nuostolis dėl vertės sumažėjimo).“

2. Pakeičiu standarto 2 punktą ir išdėstau jį taip:

„2. Šis standartas turi būti taikomas nustatant turto nuvertėjimo požymius ir parodant turtą finansinėse ataskaitose ne didesne verte nei jo atsiperkamoji vertė.“

3. Pakeičiu standarto 3 punktą ir išdėstau jį taip:

„3. Šis standartas turi būti taikomas registruojant apskaitoje reikšmingą ilgalaikio turto (tiek atskiro turto vieneto, tiek sugrupuoto į įplaukas kuriančius vienetus) nuvertėjimą, išskyrus:

3.1. atidėtųjų mokesčių turto;

3.2. finansinio turto, kurio vertės sumažėjimas įvertinamas vadovaujantis 18-uoju verslo apskaitos standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“;

3.3. žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto.“

4. Pakeičiu II dalies Pagrindinės sąvokos terminą atsiperkamoji vertė ir išdėstau jį taip:

„Atsiperkamoji vertė – didesnė iš šių verčių: tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas arba to turto naudojimo vertė.“

5. Pakeičiu standarto 5 punktą ir išdėstau jį taip:

„5. Sudarydama finansines ataskaitas, įmonė turi nustatyti, ar yra turto nuvertėjimo požymių, ir, jei yra bent vienas toks požymis, apskaičiuoti jo atsiperkamąją vertę ir palyginti ją su balansine verte.“

6. Pakeičiu standarto 6.2.5 punktą ir išdėstau jį taip:

„6.2.5. investavus į kitą įmonę, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodytas prestižas, tačiau įmonė, į kurią investuota, nėra tokia pelninga, kaip buvo tikimasi įsigijimo momentu. Šiuo atveju prestižo vertė gali būti sumažėjusi.“

7. Pakeičiu standarto 10 punktą ir išdėstau jį taip:

„10. Nustatant, ar reikia perskaičiuoti turto atsiperkamąją vertę, atsižvelgiama ar nuvertėjimo požymis gali nulemti reikšmingą atsiperkamosios vertės pasikeitimą. Pavyzdžiui, jei anksčiau apskaičiuota turto atsiperkamoji vertė buvo daug didesnė už jo balansinę vertę, įmonė neturi perskaičiuoti to turto atsiperkamosios vertės, jei neįvyko nieko reikšmingo, kas galėjo pakeisti atsiperkamosios ir balansinės vertės skirtumą.“

8. Pakeičiu standarto 17 punktą ir išdėstau jį taip:

„17. Ne visada būtina nustatyti ir tikrąją turto vertę atėmus pardavimo išlaidas, ir jo naudojimo vertę. Jei kuri nors iš šių sumų yra didesnė už turto balansinę vertę, laikoma, kad turto vertė nesumažėjusi ir kitos sumos apskaičiuoti nebūtina.“

9. Pakeičiu standarto V skyriaus pavadinimą, vietoj žodžių „grynoji galimo pardavimo kaina“ įrašydamas žodžius „tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas“ ir išdėstau jį taip:

„V. Tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas“

10. Pakeičiu standarto 18 punktą ir išdėstau jį taip:

„18. Vertinant turto atsiperkamąją vertę, tikroji turto vertė nustatoma:

18.1. Pagal kainą, kuri nurodyta pardavimo sutartyje, jei ji yra pasirašyta.

18.2. Jei pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau analogišku turtu prekiaujama aktyviojoje rinkoje, tikroji turto vertė nustatoma pagal rinkos kainą. Turto rinkos kaina yra pirkėjų siūloma kaina. Jei pirkėjai kainos nesiūlo, tikroji vertė skaičiuojama remiantis paskutinio analogiško sandorio kaina, jeigu ekonominės sąlygos nuo sandorio dienos iki turto atsiperkamosios vertės nustatymo dienos reikšmingai nepasikeitė.

18.3. Jei pardavimo sutartis nesudaryta ir turto aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė nustatoma remiantis patikimiausia informacija apie sumą, kurią įmonė galėtų gauti pardavusi turtą paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Patikimiausia informacija gali būti įmonės skelbtų panašaus turto viešųjų pardavimo ir pirkimo aukcionų kainos, kvalifikuotų turto vertintojų panašaus turto įvertinimai ir kita informacija. Nustatydama pardavimo kainą, įmonė taip pat turėtų atsižvelgti į neseniai toje pačioje veiklos šakoje įvykdytus panašaus turto pardavimo sandorius. Tačiau tikroji turto vertė neturi būti nustatoma pagal priverstinio pardavimo atvejus, nebent įmonės vadovybė būtų priversta parduoti turtą nedelsiant.“

11. Pakeičiu standarto 19 punktą ir išdėstau jį taip:

„19. Tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas yra suma, kuri gali būti gauta nesusijusioms šalims pardavus turtą arba įplaukas kuriantį turto vienetą ir atėmus galimas pardavimo išlaidas, išskyrus tas, kurios jau buvo pripažintos įsipareigojimais. Turto galimų pardavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti teismo išlaidos, įvairūs sandorių mokesčiai, turto išvežimo ir kitos su pardavimu susijusios išlaidos. Darbo santykių nutraukimo, veiklos mažinimo ar reorganizavimo išlaidos turto pardavimo išlaidoms nepriskiriamos.“

12. Pakeičiu standarto 20 punktą ir išdėstau jį taip:

„20. Jeigu nėra patikimos informacijos, pagal kurią galima nustatyti tikrąją turto vertę atėmus pardavimo išlaidas, tokiu atveju turto atsiperkamoji vertė nustatoma pagal jo naudojimo vertę.“

13. Pakeičiu standarto 29 punktą ir išdėstau jį taip:

„29. Diskonto norma gali būti nustatoma atsižvelgiant, pavyzdžiui, į:“.

14. Papildau standartą nauju 31 punktu ir išdėstau jį taip:

„31. Mažinant įplaukas kuriančio vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai paskirstomi tokia tvarka: pirmiausia sumažinama įplaukas kuriančiam vienetui priskiriamo bet kokio prestižo balansinė vertė, paskui proporcingai mažinama to paties įplaukas kuriančio vieneto kito turto balansinė vertė. Paskirstydama vertės sumažėjimo nuostolį, įmonė neturi taip sumažinti atskiro turto vieneto balansinės vertės, kad ji taptų mažesnė už jo atsiperkamąją vertę arba taptų neigiama.“

15. Laikau buvusius standarto 31, 32, 33, 34, 35, 36, 36.1, 36.1.1, 36.1.2, 36.1.3, 36.2, 36.2.1, 36.2.2, 37, 38, 39, 39.1, 39.2, 39.3, 40, 41, 42, 43, 44, 44.1, 44.2, 44.3, 44.4, 45, 45.1, 45.2, 45.3, 45.4, 45.5, 45.6, 46 ir 47 punktus atitinkamai 32, 33, 34, 35, 36, 37, 37.1, 37.1.1, 37.1.2, 37.1.3, 37.2, 37.2.1, 37.2.2, 38, 39, 40, 40.1, 40.2, 40.3, 41, 42, 43, 44, 45, 45.1, 45.2, 45.3, 45.4, 46, 46.1, 46.2, 46.3, 46.4, 46.5, 46.6, 47 ir 48 punktais.

16. Pakeičiu standarto 36 punktą ir išdėstau jį taip:

„36. Rengdama finansines ataskaitas, įmonė patikrina, ar yra požymių, kad ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais dėl vertės sumažėjimo pripažintas nuostolis sumažėjo. Jei tokių požymių yra, įmonė turi perskaičiuoti turto atsiperkamąją vertę ir, jei ji yra padidėjusi, panaikinti ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais dėl turto vertės sumažėjimo pripažintą nuostolį arba jo dalį. Prestižo nuvertėjimas nenaikinamas.“

17. Pakeičiu standarto 38 punktą ir išdėstau jį taip:

„38. Nustatant, ar reikia panaikinti ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintą nuostolį dėl vertės sumažėjimo, turi būti atsižvelgiama į turto vertės pokyčio reikšmingumą.“

18. Pakeičiu standarto 39 punktą, vietoj skaičiaus „36“ įrašydamas skaičių „37“ ir išdėstau jį taip:

„39. Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas nuostolis dėl vertės sumažėjimo panaikinamas atsižvelgiant į 37 punkte nurodytus požymius, jei po paskutinio nuostolio pripažinimo pasikeitė įvertinimai, pagal kuriuos buvo nustatyta to turto atsiperkamoji vertė.“

19. Pakeičiu standarto 40.1 punktą ir išdėstau jį taip:

„40.1. pasikeičia atsiperkamosios vertės nustatymo bazė (pvz., praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsiperkamoji vertė buvo nustatoma remiantis tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, o dabar – naudojimo verte, jeigu viena iš jų reikšmingai pakito);“.

20. Pakeičiu standarto 40.3 punktą ir išdėstau jį taip:

„40.3. kai atsiperkamosios vertės nustatymo bazė buvo tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas, įvertinimas gali pasikeisti, jei tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas reikšmingai padidėja.“

21. Pakeičiu standarto IX skyriaus pavadinimą, vietoj žodžių „finansinėje atskaitomybėje“ įrašydamas žodžius „aiškinamajame rašte“ ir išdėstau jį taip:

„IX. Informacijos atskleidimas aiškinamajame rašte“.

22. Pakeičiu standarto 45 punktą ir išdėstau jį taip:

„45. Apie kiekvieną turto grupę (ilgalaikį materialųjį turtą, nematerialiųjų turtą ir pan.) aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:“.

23. Pakeičiu standarto 46.4 punktą ir išdėstau jį taip:

„46.4. ar turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis jo tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, ar naudojimo verte;“.

24. Pakeičiu standarto 46.5 punktą ir išdėstau jį taip:

„46.5. jei turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymo būdą (tai yra, ar pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis pardavimo sutartimi, aktyviąja rinka, ar kuriuo kitu būdu);“.

25. Išbraukiu standarto 47 punktą.

26. Pakeičiu standarto 48 punktą, laikau jį 47 punktu ir išdėstau taip:

„47. Šis verslo apskaitos standartas turi būti taikomas sudarant 2005 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.“

27. Papildau standarto X skyrių Baigiamosios nuostatos nauju 48 punktu ir išdėstau jį taip:

„48. Šio standarto 36 punkto nuostata, pagal kurią prestižo nuvertėjimas nenaikinamas, turi būti taikoma perspektyviai rengiant 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.“

28. Įsakymas įsigalioja nuo 2012 m. sausio 1 d.

Direktorius                                                                                    Audrius Linartas