ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2005 M. SAUSIO 14 D. ĮSAKYMO NR. V1-8 „DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO

 

2005 m. gruodžio 22 d. Nr. V1-59

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) 10 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3D-451 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 153-5588) 1.4 punktu,

1. pakeičiu Žvejybos kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 „Dėl Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių“ (Žin., 2005, Nr. 8-251), ir išdėstau jas nauja redakcija.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                 AIDAS ADOMAITIS

 


 

PATVIRTINTA

Žuvininkystės departamento prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos

direktoriaus

2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8

(2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V1-59

redakcija)

 

ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žvejybos kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose bei telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus (toliau – vidaus vandens telkiniai), skyrimo tvarką.

2. Žvejybos kvotos skiriamos:

2.1. žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose – fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – naudotojai), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems verslinės žvejybos veiklą. Jų sąrašus tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žvejoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) aukštutiniame baseine kvotos skiriamos Kauno mariose žvejojantiems naudotojams, pateikusiems Kruonio HAE administracijos pažymą, kad susipažino su darbo saugos reikalavimais;

2.2. žvejoti kituose vidaus vandens telkiniuose – naudotojams, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems verslinės žvejybos veiklą.

3. Žvejoti Baltijos jūroje kvotos skiriamos nedidinant šiame telkinyje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, o Kuršių mariose ir Kauno mariose – nedidinant telkinyje žvejojančių naudotojų skaičiaus. Šiuose telkiniuose žvejojančių naudotojų skaičius gali būti didinamas, jei turėjęs teisę žvejoti tame telkinyje naudotojas reorganizuojamas į kelis naudotojus, kuriems padalijami reorganizuoto naudotojo turėti žvejybos laivai, įrankiai bei žvejybos kvotos. Mažesniuose kaip 500 ha vidaus vandens telkiniuose (išskyrus upes) žvejybos kvota skiriama vienam naudotojui.

4. Nauji naudotojai kvotas žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose gali gauti, kai:

4.1. tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę;

4.2. tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;

4.3. kai keli tame telkinyje žvejojantys naudotojai jungimo būdu sudaro naują įmonę.

5. Kitais atvejais nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotas gali gauti tik vietoje praradusio teisę žvejoti šiuose telkiniuose naudotojo (išskyrus 15.3, 16.2, 16.3 ir 18 punktus) pritarus daugiau negu pusei tame telkinyje žvejojančių įmonių atstovaujančiai organizacijai.

6. Žvejybos kvotas skiria Žvejybos kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija). Dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojų teisėmis kviečiami telkiniuose, kuriuose skirstomos žvejybos kvotos, žvejojančių įmonių asociacijų atstovai.

7. Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas arba iš dalyvaujančių komisijos narių išrinktas pirmininkaujantysis. Jeigu posėdyje nedalyvauja komisijos sekretorius, jo funkcijas atlieka pirmininkaujančiojo paskirtas komisijos narys.

8. Apie rengiamą komisijos posėdį visi komisijos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Jiems pateikiamas posėdžio darbotvarkės projektas.

9. Europos Tarybai priėmus teisės aktą, kuriuo nustatomos šalims narėms žuvų sugavimo kvotos arba atitinkamai institucijai priėmus įsakymą dėl žvejybos limitų Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine nustatymą, komisija išsiunčia pranešimus apie kvotų skirstymą tame telkinyje turintiems teisę užsiimti versline žvejyba naudotojams bei jų asociacijoms, o pranešimus apie kvotų skirstymą kituose vidaus vandens telkiniuose paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (išskyrus 24.2, 24.3 ir 24.4.2 punktuose numatytus atvejus). Pranešimuose nurodoma:

9.1. vandens telkinys ir skirstomo žvejybos limito dydis;

9.2. prašymų žvejybos kvotoms gauti pateikimo terminas;

9.3. žvejybos kvotų skirstymo vieta ir laikas;

9.4. adresas, kuriuo reikia pateikti dokumentus dėl kvotų, ir telefonas papildomai informacijai gauti;

9.5. pradinė konkurso kaina (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias, Kauno marias ir Kruonio HAE aukštutinį baseiną);

9.6. kitos kvotų skyrimo sąlygos.

10. Pasibaigus skelbime nurodytam dokumentų pateikimo terminui, prašymai nebepriimami.

11. Kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie pateikė visus reikalaujamus duomenis bei dokumentus.

12. Pretendentų prašymai dėl dalyvavimo konkurse registruojami Paraiškų konkursams dėl žvejybos kvotų registracijos žurnale, nurodant eilės numerį ir jų gavimo datą.

13. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos kalendoriniams metams, o vandens telkiniuose, kur reikalinga žvejybos vietų priežiūra arba papildomi paruošiamieji darbai, gali būti skiriamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

14. Žvejybos kvotos naudotojams tame telkinyje arba jo dalyje neskiriamos, jeigu:

14.1. neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos;

14.2. nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą;

14.3. gavę stintų žvejybos kvotas 24.2 punkte numatytomis sąlygomis, tais metais toje vietoje žvejojo mažiau negu 5 dienas.

15. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

15.1. kai Baltijos jūroje, Kuršių mariose ar Kauno mariose turintis teisę žvejoti naudotojas be svarbios priežasties daugiau negu dvejus metus tame telkinyje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo;

15.2. sustabdžius naudotojo žvejybinę veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;

15.3. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.

16. Pasirašius sutartį su NMA:

16.1. to laivo neišnaudotą kvotą komisija paskirsto kitiems naudotojams 22 punkte nustatyta tvarka;

16.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, jis išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo. Nauji naudotojai į tą vietą neįrašomi;

16.3. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti menkes vienu laivu, jis išbraukiamas iš menkes žvejojančių įmonių sąrašo. Naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas.

17. Jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą išgaudyti dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, antrajam laivui menkių kvota neskiriama.

18. Jeigu naudotojas žvejojo vienu nuomojamu laivu, laivo savininkui dėl to laivo pasirašius sutartį su NMA, naudotojas išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo.

19. Jeigu, pasirašius sutartį su NMA, tais metais parama naudotojui neišmokama, tam laivui skiriama pusė metinės kvotos. Laivą supjausčius, tuo laivu neišgaudyta kvota paskirstoma kitiems naudotojams 22 punkte nustatyta tvarka.

20. Perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti žuvų sugavimo kvotas kitiems naudotojams draudžiama. Jeigu naudotojas atsisako kvotų, jis privalo raštu apie tai informuoti komisiją. Žuvų sugavimo Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotos, kurių naudotojai atsisako, kitiems naudotojams paskiriamos 22 punkte nustatyta tvarka.

21. Jeigu naudotojas, gavęs kvotą per šešis mėnesius (žvejybos draudimo laikotarpis neįskaitomas) be svarbių priežasčių nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai arba anuliuojama. Šias kvotas komisija paskirsto kitiems, tame telkinyje turintiems kvotas naudotojams 22 punkte nustatyta tvarka.

22. Papildomos kvotos naudotojams:

22.1. skiriamos pagal jų pateiktus prašymus, atsižvelgiant į kvotų išnaudojimą, o Baltijos jūroje – atsižvelgiant į kvotų išnaudojimą bei žvejybos laivų, kuriais įmonei leista žvejoti atitinkamų rūšių žuvis, skaičių;

22.2. skiriamos III-IV ketvirtį, kai naudotojas išnaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos kvotos. Gamintojų organizacijų nariams papildomos kvotos skiriamos atsižvelgiant į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus;

22.3. neskiriamos 14.1 ir 14.2 punktuose nurodytais atvejais, kol naudotojas neįvykdo minėtų punktų reikalavimų. Žvejybai vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Kuršių marias) papildomos žvejybos įrankių kvotos neskiriamos.

23. Kvotos naudotojams skiriamos be konkurso arba konkurso būdu.

 

II. KVOTŲ SKYRIMAS BE KONKURSO

 

24. Be konkurso kvotos skiriamos:

24.1. žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine;

24.2. žvejoti stintas upėse jų migracijos metu – naudotojams, tinkamai prižiūrėjusiems stintų žvejybos vietas ir jose žvejojusiems ne mažiau kaip ketverius metus per paskutiniuosius penkerius metus;

24.3. žvejoti ungurius upeliuose, ištekančiuose iš išnuomotų telkinių, – tų telkinių nuomininkams, iki kvotų skyrimo pagal ungurių įveisimo normas savo lėšomis įveisusiems ungurius;

24.4. kituose vidaus vandens telkiniuose:

24.4.1. kai pagal pateiktus prašymus kvotų užtenka;

24.4.2. naudotojams, žvejojusiems tame telkinyje iš eilės ne mažiau kaip 10 paskutinių metų.

25. Naudotojai, gavę žvejybos kvotas be konkurso, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti moka 4 proc. numatomų gauti pajamų, kurios apskaičiuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lenteles.

 

III. KVOTŲ ŽVEJOTI BALTIJOS JŪROJE SKYRIMAS

 

26. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, pateikia komisijai įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją (kai šie dokumentai teikiami pirmą kartą arba pasikeitus rekvizitams) bei prašymą, kuriame nurodo:

26.1. norimų gauti žvejybos kvotų dydį;

26.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

26.3. laivo (-ų) įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimą (-us) arba laivo bilietą (-us). Naudotojai, nuomojantys laivą (-us), pateikia laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as).

27. Jeigu kvotų pagal pateiktus prašymus neužtenka, jos skiriamos pagal laivų (kurių galioja klasifikaciniai liudijimai), kuriais naudotojui leista žvejoti, skaičių ir:

27.1. paskutinių trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį;

27.2. paskutinių dvejų metų kvotų išnaudojimo vidurkį arba paskutinių metų kvotų panaudojimą – jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;

27.3. laivų skaičių bei visų tame telkinyje žvejojančių naudotojų paskutinių metų kvotų panaudojimo bendrą vidurkį, jeigu naudotojas tik pradeda žvejoti;

27.4. laivų skaičių, jeigu anksčiau tos žuvų rūšies kvotos nebuvo skirstomos.

28. Reorganizuotiems naudotojams kvotos skiriamos pagal laivų skaičių, paskutinių metų kvotų išnaudojimą, paskutinių dvejų arba trejų metų kvotų išnaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai vienerius, dvejus, trejus ar daugiau metų.

29. Jeigu pagal naudotojų pateiktus prašymus kvotų užtenka, naudotojams kvotos gali būti neskirstomos ir leidžiama žvejoti, kol bus išnaudotas tam telkiniui nustatytas limitas.

30. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms gali būti skiriama bendra kvota.

31. Jeigu naudotojas skirtą kvotą viršijo, metinis kvotų panaudojimas skaičiuojant vidurkį (27.1-27.3 punktai) imamas ne didesnis kaip 100 proc.

32. Naudotojui, viršijusiam kvotą daugiau negu 2 proc, kitais metais kvota mažinama tokiu kiekiu, kokiu jis kvotą viršijo.

33. Jeigu naudotojai kvotų neišnaudoja, prašymus dėl kvotų atsisakymo gali pateikti iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Kvotų atsisakius nustatytu laiku, neišnaudota kvota kitų metų kvotos dydžiui įtakos neturi. Apie sumažintas kvotas naudotojai informuojami raštu.

 

IV. KVOTŲ ŽVEJOTI KURŠIŲ MARIOSE, KAUNO MARIOSE IR KRUONIO HAE AUKŠTUTINIAME BASEINE SKYRIMAS

 

34. Naudotojai, pageidaujantys gauti kvotas žvejybai Kuršių mariose, Kauno mariose arba Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pateikia komisijai įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją (kai šie dokumentai teikiami pirmą kartą arba pasikeitus rekvizitams) bei prašymą, kuriame nurodo:

34.1. naudotojo rekvizitus (pavadinimą, įmonės kodą, adresą, telefono numerį);

34.2. norimų gauti žvejybos kvotų dydį.

35. Jeigu kvotų žvejoti Kuršių mariose, Kauno mariose naudotojams pagal pateiktus prašymus neužtenka, jos skiriamos pagal:

35.1. paskutinių 3 metų naudotojui skirtų kvotų vidurkį;

35.2. paskutinių 2 metų naudotojui skirtų kvotų vidurkį arba paskutiniais metais jam skirtą kvotą – jeigu naudotojas žvejojo dvejus arba vienerius metus.

36. jeigu 35 punkte nustatyta tvarka Paskirsčius kvotas jų lieka arba trūksta, visiems naudotojams paskirtos kvotos vienodu procentu atitinkamai didinamos arba mažinamos.

37. Reorganizuotiems naudotojams kvotos skiriamos pagal jų paskutinių metų kvotų išnaudojimą, paskutinių dvejų arba trejų metų kvotų išnaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai vienerius, dvejus, trejus ar daugiau metų.

38. Kai keli tame telkinyje žvejojantys naudotojai susijungdami įkuria naują bendrą įmonę, tai įmonei skiriama kvota, kuri lygi susijungusių naudotojų kvotų sumai.

39. Jeigu naudotojai žvejybos įrankių kvotas naudojo ne visas, kitais metais jos gali būti mažinamos.

40. Jeigu naudotojas neišnaudotos žuvų sugavimo kvotos raštu atsisako iki lapkričio 15 d., skaičiuojant kitų metų kvotą, toks kvotos sumažinimas kitų metų kvotos dydžiui įtakos neturi. Apie sumažintas kvotas naudotojai informuojami raštu.

41. Naudotojams paskirtos papildomos žuvų sugavimo kvotos, skaičiuojant kitų metų kvotas, neįskaitomos.

42. Naudotojui, viršijusiam kvotą daugiau negu 2 proc, kitais metais kvota mažinama tokiu kiekiu, kokiu jis kvotą viršijo.

43. Jeigu vandens telkiniui nustatomas papildomas žuvų sugavimo limitas, naudotojams jis paskirstomas proporcingai turimoms kvotoms.

 

V. KVOTŲ ŽVEJOTI KITUOSE VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE SKYRIMAS

 

44. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas kituose vidaus vandens telkiniuose, komisijai pateikia:

44.1. prašymą, kuriame nurodo savo rekvizitus (pavadinimą/vardą, pavardę, įmonės/asmens kodą, adresą, telefono numerį), norimų gauti kvotų dydį;

44.2. įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų arba žvejybos verslo liudijimo kopiją;

44.3. dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę gauti kvotas be konkurso (jeigu tokią teisę turi):

44.3.1. 24.2 punkte numatytais atvejais – žvejybą tame telkinyje kontroliuojančios institucijos pažymą apie stintų gaudymo vietos atliekamą priežiūrą bei žvejotų dienų skaičių;

44.3.2. 24.3. punkte numatytais atvejais – ungurių įveisimo aktą;

44.3.3. 24.4.2 punkte numatytais atvejais – žvejybą tame telkinyje kontroliuojančios institucijos pažymą, patvirtinančią, kiek metų naudotojas žvejojo tame telkinyje;

44.4. atskirame užklijuotame voke su užrašu „KONKURSUI“ – siūlomą kainą (tam atvejui, jeigu kvotų neužteks ir jos bus skiriamos konkurso būdu).

 

VI. KVOTŲ SKYRIMAS KONKURSO BŪDU

 

45. Jeigu pateikusiems prašymus naudotojams žvejybos kvotų neužtenka (išskyrus 24 punktą), kvotos skiriamos konkurso būdu.

46. Pradinė konkurso kaina – 4 proc. numatomų gauti pajamų, kurios apskaičiuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lenteles.

47. Konkursą laimi naudotojas, pasiūlęs didžiausią kainą (išskyrus 48 ir 49 punktus). Jeigu keli naudotojai konkurse pasiūlė vienodą kainą, kvotos paskiriamos aukciono būdu. Pradinė aukciono kaina – pasiūlyta didžiausia kaina. Jeigu naudotojo, kuris turi dalyvauti aukcione, atstovas komisijos posėdyje nedalyvauja, kvota paskiriama kitam, tokią pačią kainą pasiūliusiam, posėdyje dalyvaujančiam naudotojui.

48. Jeigu vienodą kainą pasiūliusių naudotojų nė vienas atstovas komisijos posėdyje nedalyvauja, kvota paskiriama kitam, didžiausią kainą pasiūliusiam naudotojui. Jeigu daugiau naudotojų, pageidaujančių gauti tame telkinyje kvotą, nėra, vienodą kainą konkurse pasiūlę naudotojai informuojami raštu, kada turi atvykti į Kvotų skyrimo komisijos posėdį, kuriame ta kvota paskiriama aukciono būdu.

49. Pirmumo teisę gauti žvejybos kvotas Nemuno žemupio polderiuose, Nemune bei jo atšakose žemiau Jurbarko-Šilutės rajonų ribos turi teisę naudotojai, registruoti Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Jeigu konkurse dalyvauja keli turintys pirmumo teisę gauti kvotas naudotojai, jiems kvotos skiriamos 47 ir 48 punktuose nustatyta tvarka.

50. Pirmumo teisę gauti žvejybos kvotas kituose vidaus vandens telkiniuose turi naudotojai, registruoti tame rajone, kuriame esančiame vandens telkinyje skirstomos kvotos. Jeigu konkurse dalyvauja keli turintys pirmumo teisę gauti kvotas naudotojai, jiems kvotos skiriamos 47 ir 48 punktuose nustatyta tvarka.

51. Jeigu paskirstomos ne visos kvotos, atsiradus pageidaujančių žvejoti tuose telkiniuose, ta pačia tvarka skelbiamas antras konkursas.

52. Jeigu naudotojas, gavęs žvejybos kvotas konkurso būdu jų atsisako po konkurso, apie tai turi nedelsdamas raštu informuoti komisiją. Ši kvota skiriama kitam, didžiausią kainą konkurse pasiūliusiam naudotojui. Naudotojui atsisakius kvotų, gautų pagal šių taisyklių 24.2, 24.3 ir 24.4 punktus, dėl tų kvotų skelbiamas konkursas 9 punkte numatyta tvarka.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos kvotų skyrimo atvejus sprendžia komisija.

54. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

55. Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsuojama tik tada, jei komisijos narių nuomonės nesutampa. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininkaujančiojo balsas. Jeigu komisijos narių nuomonės nesutampa, komisijos narių atskiroji nuomonė įrašoma į protokolą. Posėdžio sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

56. Naudotojams, gavusiems žvejybos kvotas, išsiunčiamas išrašas iš komisijos posėdžio protokolo, o išrašo kopija – žvejybą kontroliuojančiai institucijai.

57. Naudotojai komisijos sprendimą gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Už šiomis taisyklėmis skirtų žvejybos kvotų naudojimo pažeidimus, kaip ir už verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________