LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459
Vilnius
Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-138, Nr. 33-255, Nr. 34-363; 1966, Nr. 9-65; 1969, Nr. 6-61, Nr. 15-132; 1970, Nr. 24-177; 1972, Nr. 30-241; 1973, Nr. 12-107, Nr. 36-332; 1974, Nr. 12-107, Nr. 30-310, 311; 1975, Nr. 9-72; 1976, Nr. 19-167; 1977, Nr. 6-69, Nr. 15-182, Nr. 30-396; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 3-33; 1983, Nr. 34-363; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 8-73; 1986, Nr. 18-184; 1987, Nr. 36-429; 1990, Nr. 20-511; 1992, Nr. 29(1)-840, Nr. 32-977, 979; 1994, Nr. 8-120):
1. 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.
Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:
Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.
Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“
„4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.
Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:
1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių;
4) dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;
5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų atlikimas
Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams.
6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), pripažindami tas teises, atkurdami iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams, priteisdami atlikti pareigą natūra, nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį, išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais.
7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas
Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti per teismą paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.
Jeigu tokios žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą, nurodydami jame, kokios žinios neatitinka tikrovės ir kada jos buvo paskleistos, tačiau ta masinės informacijos priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė jį tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per mėnesį nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.
Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja juos paneigti ginčijamas žinias ir nustato tokių žinių paneigimo būdą.
Jeigu tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas įpareigoja šias priemones ne vėliau kaip per 15 dienų paskelbti paneigimą tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.
71 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas
Masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, atlygina moralinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nuo penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų nustato teismas.
Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.“
5. 10 straipsnyje vietoj žodžių „asmeninę nuosavybę, teisę“ įrašyti žodžius „privačią nuosavybę, teisę užsiimti ūkine, komercine veikla, steigti įmones,“, o žodžius „atradimo“, „racionalizacinio pasiūlymo“ išbraukti.
6. 13 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.
7. 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.
8. 15 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“.
9. 16 straipsnio:
1) pavadinimą išdėstyti taip:
2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžio „globa“ – žodį „rūpyba“;
10. 17 straipsnyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinių asmenų“.
11. 22 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“, „pilietį“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, „fizinį asmenį“.
12. Antrąjį skirsnį papildyti šia antrąja dalimi:
„II. ĮMONĖS, NETURINČIOS JURIDINIO ASMENS TEISIŲ
221 straipsnis. Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, sąvoka
Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Tai gali būti individuali (personalinė) įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
14. 23 straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka
Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
17. 27 straipsnį išdėstyti taip:
18. 28 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
19. 29 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
20. 31 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
21. 32 straipsnį išdėstyti taip:
24. 36 straipsnio:
25. 37 straipsnį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas
Juridiniai asmenys nustoja egzistavę likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) būdu. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus ir tvarką nustato jų įstatai (nuostatai) bei Lietuvos Respublikos įstatymai.
27. 39 straipsnį išdėstyti taip:
29. 43 straipsnį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma
Rašytine forma turi būti sudaromi:
1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai;
2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose;
30. 45 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.
31. 48 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:
32. 49 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „įstatuose, nuostatuose“ įrašyti žodžius „steigimo dokumentuose.“
33. 50 straipsnio pavadinime ir antrojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.
34. 54 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.
35. 55 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.
36. 57 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodžius „pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos ieškinį“ išbraukti.
38. 63 straipsnyje vietoj žodžių „piliečiai“, „piliečių“ įrašyti atitinkamai žodžius „fiziniai asmenys“, „fizinių asmenų“.
39. 68 straipsnio:
2) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „gyvenamajam namui“ įrašyti žodžius „nekilnojamajam turtui“, o žodžius „išskyrus šio kodekso 69 straipsnio antrojoje dalyje numatomą atvejį“ išbraukti;
40. 69 straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o žodžius „atradimus“, „ir racionalizacinis pasiūlymas“, „taupomųjų“ išbraukti.
41. 70 straipsnį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas
Įmonės, įstaigos, organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas (savininkas); be to, jame uždedamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudas.
42. 71 straipsnio pavadinime ir pačiame tekste vietoj žodžių „juridiniam asmeniui“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“, o vietoj žodžių „jo įstatams (nuostatams)“ – žodžius „jų steigimo dokumentams“.
44. 75 straipsnio:
1) 4 ir 5 punktus išdėstyti taip:
45. 77 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“.
46. 84 straipsnį išdėstyti taip:
„84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas:
3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo;
Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.
Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, – sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute.
47. 85 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“;
49. 88 straipsnio pirmojoje dalyje:
1) 2 ir 3 punktus išdėstyti taip:
50. 89 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
51. 90 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“.
53. 93 straipsnio:
1) 1 punktą išdėstyti taip:
55. 95 straipsnį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Nuosavybė Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.
Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
56. Papildyti Kodeksą 951, 952 ir 953 straipsniais:
„951 straipsnis. Nuosavybės teisės subjektai
Nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.
952 straipsnis. Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė, kuri yra užsienio valstybėse
953 straipsnis. Nuosavybės teisės objektai
Nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija, kiti gamtos ištekliai, gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, įrenginiai, įmonės, kiti ūkiniai ir neūkiniai kompleksai, bankai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas.
Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose.
57. 96 straipsnį išdėstyti taip:
„96 straipsnis. Savininko teisių turinys
Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
58. Devintąjį skirsnį (išskyrus 100 straipsnį, kuris pripažįstamas netekusiu galios) išdėstyti taip:
„DEVINTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJI NUOSAVYBĖ
97 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės subjektai
98 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės objektai
Viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra:
1) žemė, gamtos ištekliai, išskyrus tuos atvejus, kai šie objektai nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams;
2) materialiniai ištekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios ir vietinės valdžios funkcijoms bei vykdomosioms-tvarkomosioms funkcijoms įgyvendinti;
3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybės teise su kitais nuosavybės teisės subjektais;
981 straipsnis. Valstybės nuosavybės teisės objektai
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
982 straipsnis. Savivaldybių nuosavybės teisės objektai
99 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisės įgyvendinimas
Valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais.
101 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į valstybės ar savivaldybių turtą tvarka
Išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas gali būti nukreipiamas į valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti išvardijami valstybės ir savivaldybių objektai, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito tų įmonių, įstaigų ar organizacijų turto, o jei tokio turto nėra, – atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“
60. Dvyliktąjį skirsnį išdėstyti taip:
„DVYLIKTASIS SKIRSNIS
PRIVATI NUOSAVYBĖ
109 straipsnis. Privačios nuosavybės teisės subjektai
1091 straipsnis. Privačios nuosavybės teisės objektai
Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise.
111 straipsnis. Žemės sklypo įgijimas pastatams ar įrenginiams statyti
114 straipsnis. Pastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilinės teisinės pasekmės
Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).
Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl pastato ar įrenginio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.
Teismas savo sprendimu gali:
1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato statybos dokumentacijos tinkamu įforminimu;
2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti tokį pastatą ar įrenginį (dalį pastato nugriauti, perstatyti ar pan.);
Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, savivaldos institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą.
Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.
Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.
115 straipsnis. Teisės naudotis žemės sklypu ar nuosavybės teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės
Sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia ar nutraukus dėl esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius pastatus ar įrenginius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkeltieji objektai nugriaunami arba žemės sklypo ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu perduodami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininkui sutikus perduodami trečiajam asmeniui.
Jeigu asmuo teismine tvarka yra pripažįstamas praradusiu nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą statybai, nuosavybės teisė į pastatus ar įrenginius išlieka, jeigu bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.
Jeigu teismine tvarka pripažintas negaliojančiu dėl žemės sklypo savininko kaltės sudarytas sandoris, kuriuo žemės sklypas buvo įgytas nuosavybės teise, ir nėra galimybės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tarp žemės sklypo savininko ir statytojo, tai statytojas savo pasirinkimu ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pastatus ar įrenginius gali nusikelti, perduoti trečiajam asmeniui ar žemės sklypo savininkui arba nugriauti.
Jeigu teismine tvarka panaikintasis nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą sandoris buvo sudarytas dėl statytojo kaltės ir žemės sklypo nuomos sutartis tarp žemės sklypo savininko ir statytojo nebus sudaryta, statytojas pastatus ar įrenginius gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininkui sutikus neperkeltieji objektai gali būti perduodami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu gali būti perduodami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.
Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytu atveju pastatų ar įrenginių statytojas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pastatai ar įrenginiai nukeliami arba nugriaunami statytojo sąskaita, o statybinės medžiagos, gautos tuos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytu atveju žemės sklypo savininkas privalo atlyginti statytojui nuostolius, atsiradusius dėl pastatų nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui.
117 straipsnis. Ūkininko nuosavybė
Jeigu šie objektai įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jei sutuoktinių nesusitarta ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita, priklauso jiems abiems.
Ūkininko vaikams, įvaikiams, tėvams ir kitiems ūkininko šeimos nariams priklauso tik ta turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis sukūrė.
1171 straipsnis. Akcinė bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas
Akcininkai yra tik akcijų savininkai. Pagal bendrovės prievoles jie atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Akcininkai savo akcijomis disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį.
1172 straipsnis. Žemės ūkio bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas
Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, užsiimanti žemės ūkio gamybine ir komercine veikla. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtą sudaro bendrovės narių perduoti pajai ir gamybinės bei komercinės veiklos metu įgytas turtas.
Žemę, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams, bendrovė tik valdo ir naudoja pagal sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Bendrovės nariai turi turtines reikalavimo teises į savo perduotą pajų, proporcingai savo pajaus vertei gauna dividendus. Bendrovės narys savo teises į pajų gali perduoti kitiems bendrovės nariams ar tretiesiems asmenims.
1173 straipsnis. Bendrijų, kooperatyvų, visuomeninių organizacijų nuosavybė
Bendrijos, kooperatyvai, visuomeninės organizacijos kaip nuosavybės teisės subjektai atsiranda, kai fiziniai asmenys susivienija į atitinkamus juridinius asmenis ūkinei, komercinei, politinei, švietimo, kultūros, labdaros ir kitokiai veiklai ir šiems tikslams sukaupiamas turtas iš jų narių pajų, stojamųjų mokesčių, nario mokesčių, kitų tikslinių mokėjimų, taip pat iš jų ūkinės, komercinės, leidybinės veiklos ir kitų teisėtų šaltinių.
1174 straipsnis. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų nuosavybės teisė
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos juridinio asmens teisėmis ir pagal savo kanonus bei statutus, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos įstatymų, valdo, naudoja ir disponuoja kulto pastatais ir reikmenimis, gamybinės, socialinės paskirties pastatais, labdaros objektais ir kitu turtu, gautais kaip istorinis palikimas, kaip aukos, įgytais iš savo veiklos, paveldėtais pagal testamentą ar įgytais kitu teisėtu būdu.“
61. 121 ir 1211 straipsnius išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir subjektai
1211 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys
Skiriama bendroji dalinė nuosavybė, kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.
62. Papildyti Kodeksą 1212 straipsniu:
63. 122 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklą, taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais).“
64. 123 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis:
„Personalinės įmonės bendrasavininkiai pagal įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Ūkinių bendrijų tikrieji nariai pagal ūkinės bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomybė.
65. 124 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis:
„Tikrojo ūkinės bendrijos nario turto dalis (įnašas) gali būti perduodama šio kodekso 122 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.
66. 125 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:
67.126 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:
„Tikrasis ūkinės bendrijos narys ar narys komanditorius gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos ir atsiimti savo turto dalį, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos išstojimo iš bendrijos sąlygos.“
68. 127 ir 128 straipsnius išdėstyti taip:
„127 straipsnis. Naudojimosi gyvenamaisiais namais ar butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka
Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.
128 straipsnis. Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus šio namo ar buto plotą
Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.“
71. Papildyti Kodeksą 1421 straipsniu:
„1421 straipsnis. Savininko teisių garantijos
Niekas neturi teisės:
73. 148 straipsnį išdėstyti taip:
74. 149 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „(operatyviojo tvarkymo teisė)“ įrašyti žodžius „(patikėjimo teisė)“.
75. 151 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies ūkiui“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos ūkiui“, o žodžius „TSR Sąjungos ir“ išbraukti;
76. 153 straipsnį papildyti antrąja dalimi:
77. 154 straipsnį papildyti antrąja dalimi:
78. 156 ir 157 straipsnius išdėstyti taip:
„156 straipsnis. Bešeimininkis turtas
Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų institucijos arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą.
157 straipsnis. Neūkiškas pastato, įrenginio laikymas
Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neūkiškai laiko jam priklausančius pastatą ar įrenginį, kurie yra avariniai ir įvykus avarijai gali padaryti žalos kitiems asmenims, tai savivaldybės valdyba gali paskirti savininkui atitinkamą terminą tokiam pastatui, įrenginiui suremontuoti.
Pastato, įrenginio avaringumo būklę nustato organizacijos, kurioms pagal kompetenciją priklauso prižiūrėti atitinkamų įrenginių eksploatavimą, arba miesto, rajono savivaldybės valdybos sudaryta specialistų komisija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais standartais.
Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per nustatytą terminą pastato, įrenginio nesuremontavo, savivaldybės valdyba gali kreiptis į teismą dėl tokio pastato, įrenginio nugriovimo savininko sąskaita arba dėl pastato, įrenginio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn.
79. Papildyti Kodeksą 1571, 1572, 1573 straipsniais:
„1571 straipsnis. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams
Paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik specialiu Vyriausybės nutarimu pagal savivaldybės, ministerijos ar departamento prašymą.
Tokiu atveju žemės sklypo savininkui arba suteikiamas toje pat vietovėje kitas lygiavertis žemės sklypas, arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais.
1572 straipsnis. Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga
Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje.
Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:
1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;
4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;
Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.
1573 straipsnis. Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga
Jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį savivaldybės valdymo organų nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą.
Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius arba statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė atlyginama kitaip.
Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai.
Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.
80. 158 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiui“ įrašyti žodžius „asmuo“, „asmeniui“.
81. 159 straipsnio:
1) pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“;
83. 161 straipsnio:
1) pirmojoje ir antrojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“;
2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „tarybiniam ūkiui ar kolūkiui“ įrašyti žodžius „žemės ūkio bendrovei ar ūkininkui“;
3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:
„Jeigu per nurodytą laiką gyvulio savininkas nepaaiškėja, tai jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvulį. Šiuo atveju gyvulys, kuris buvo laikomas žemės ūkio bendrovėje, neatlygintinai atitenka tos bendrovės nuosavybėn, o gyvulys, kuris buvo laikomas ūkininko ūkyje, neatlygintinai atitenka ūkininko nuosavybėn.“
84. 162 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „tarybinę ir užsieninę“, o po žodžio „pavidalu“ įrašyti žodžius „arba kitus vertingus daiktus“.
85. 163 straipsnį išdėstyti taip:
87. 169 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:
89. 176 ir 177 straipsnius išdėstyti taip:
„176 straipsnis. Tinkamas prievolių įvykdymas
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus.
177 straipsnis. Neleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas
Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus.
Jeigu dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai iš šalių gresia didelės, aiškiai neekvivalentiškos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti, sudarydama sutartį, tai teismas, įvertinęs šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį ar nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes.“
93. 183 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą“;
94. 184, 185 ir 194 straipsnius išdėstyti taip:
„184 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta
„194 straipsnis. Bendrieji nuostatai
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu, ipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir garantija.
95. 197 straipsnio:
96. 198 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymuose“.
97. 200 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „teisę operatyviai tvarkyti tą turtą“ įrašyti žodžius „į tą turtą patikėjimo teisę“.
98. 201 straipsnį išdėstyti taip:
99. 203 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
100. 204 ir 205 straipsnius išdėstyti taip:
„204 straipsnis. Įkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui
205 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimo momentas
101. 206 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
102. 208 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“;
103. 210 straipsnio:
1) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisę“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisę“;
104. 211 straipsnyje vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisei“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisei“.
105. 220 straipsnį išdėstyti taip:
„220 straipsnis. Garantijos sąvoka
Garantija laikoma įstatymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).
106. 221 straipsnį papildyti antrąja dalimi:
107. 225 straipsnyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti arba naudotis“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“.
108. 227 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:
109. 229 straipsnį išdėstyti taip:
110. 230 straipsnyje vietoj žodžių „kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų“ įrašyti žodžius „kada šalių susitarimu nustatyta kas kita“.
112. 233 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas)“.
113. 234 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją dalį laikyti trečiąja dalimi.
114. 235 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:
116. 244 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
118. 252 straipsnio:
119. 253 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
120. 255 straipsnį išdėstyti taip:
„255 straipsnis. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.
122. 256 straipsnį išdėstyti taip:
123. 258 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
124. 261 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
125. 262 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
127. 268 straipsnį išdėstyti taip:
„268 straipsnis. Prekių pardavimas kreditan
Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams.
Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles.
129. 270 straipsnį išdėstyti taip:
„270 straipsnis. Tiekimo sutartis
130. 271 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
131. 272 straipsnio trečiąją dalį papildyti žodžiais „jeigu dėl asortimento įskaitymo ir atsakomybės už nepilnutinį patiekimą ko kita nenumatyta tiekimo sutartyje“.
133. 274 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymai“ įrašyti žodžius „tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus“.
134. 276 straipsnį išdėstyti taip:
136. 279 straipsnio:
137. 280 straipsnyje:
1) antrąją dalį išdėstyti taip:
138. 281 straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo (arba jo dalies)“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“.
139. 282 straipsnio:
1) pirmąją dalį išdėstyti taip:
141. 284 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto“.
142. 286 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamąjį namą“ įrašyti žodžius „nekilnojamąjį turtą“.
143. 287 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“.
145. 292 straipsnį išdėstyti taip:
146. 294 straipsnio:
147. 295 straipsnį išdėstyti taip:
149. 298 straipsnį išdėstyti taip:
150. Papildyti Kodeksą 317 straipsniu:
„317 straipsnis. Buitinės nuomos sutartis
Buitinės nuomos sutartimi įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja duoti nuomininkui namų apyvokos reikmenis, muzikos instrumentus, sporto inventorių, transporto priemones ir kitą asmeninio naudojimo turtą laikinai naudotis už mokestį. Valstybinėms organizacijoms buitinės nuomos sutarčių taisykles gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
151. 328 straipsnyje:
1) trečiojoje dalyje po žodžio „nesuteikiama“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.“
2) įrašyti ketvirtąją ir penktąją dalis:
„Pripažinus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį negaliojančia dėl to, kad pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą, bet nuomininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iškeldinami suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.
152. 329 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:
„Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.
153. 332 straipsnyje:
1) antrojoje dalyje vietoj žodžių „Šis terminas neskaičiuojamas“ įrašyti žodžius „Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais“;
2) trečiąją dalį išdėstyti taip:
3) įrašyti šią ketvirtąją dalį:
154. 339 straipsnio:
1) antrąją dalį išdėstyti taip:
155. 345 straipsnio antrosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Ginčas tarp įmonės ar organizacijos ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismine tvarka.“
156. 346 straipsnį išdėstyti taip:
„346 straipsnis. Nuomininko teisė pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą
Savivaldybių, įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tik leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti pertvarkant ir perplanuojant gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas. Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.“
157. 348 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
158. 356 straipsnio:
1) pirmosios dalies 2 punktą išdėstyti taip:
160. 363 straipsnyje:
2) 4 punktą išdėstyti taip:
161. 365 straipsnyje:
1) trečiąją dalį išdėstyti taip:
163. Visuose trisdešimtojo skirsnio straipsniuose vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiai“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fiziniai asmenys“.
165. 367 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
167. 372 straipsnyje vietoj žodžių „turto operatyviojo tvarkymo teisė“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisė“.
169. 375 straipsnį išdėstyti taip:
170. 377 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“, o žodžius „atitinkamoje tipinėje“ išbraukti.
171. 378 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:
173. Iš 383 straipsnio išbraukti žodžius „o pagal sutartį tarp socialistinių organizacijų – privalo“.
174. 386 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
175. Iš 389 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „o santykiuose tarp socialistinių organizacijų – nuo tos dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe“.
„392 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutartis
Kapitalinės statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti užsakovui sutartyje numatytą objektą pagal projektinę-sąmatinę dokumentaciją ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybos aikštelę, perduoti jam projektinę- sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti laiku statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti.
Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis.“
178. 393 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
180. 402 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.
181. 410 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
182. 416 straipsnio:
183. 417 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio „išlaidas“, įrašyti žodžius „jeigu šalių susitarimu nenumatyta ko kita“.
184. Papildyti Kodeksą 4221 straipsniu:
186. 434 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
187. 435 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys, o vietoj žodžių „vienas šimtas rublių“ – žodžius „penki šimtai litų“.
189. 438 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
191. 442 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Jeigu pasaugos davėjas vengia turtą atsiimti, tai saugotojas – fizinis asmuo turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad tas turtas būtų priverstinai parduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu saugotojas yra organizacija, tai neatsiimtas turtas parduodamas jos įstatuose (nuostatuose) numatyta tvarka.“
192. 444 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“.
193. 446 ir 448 straipsnius išdėstyti taip:
„446 straipsnis. Krovinio pervežimo sutartis
„448 straipsnis. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos
Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę nustato pervežimo sutartis, atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.“
195. 450 straipsnį išdėstyti taip:
197. 456 straipsnį išdėstyti taip:
„456 straipsnis. Užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu
198. 457 straipsnio:
2) antrąją dalį išdėstyti taip:
199. 458 straipsnio:
3) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „automobilių transporto organizacija“ įrašyti žodžius „pervežėjas“;
200. 459 straipsnio:
2) pirmąją dalį išdėstyti taip:
201. 461 straipsnį išdėstyti taip:
204. 463 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:
205. 464 straipsnio pirmosios dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „jeigu ko kita nenumato draudimo taisyklės“ įrašyti žodžius „jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita“.
206. 466 straipsnį išdėstyti taip:
208. 467, 468 ir 469 straipsnius išdėstyti taip:
„467 straipsnis. Atsiskaitymai
468 straipsnis. Disponavimas lėšomis, laikomomis sąskaitose kredito įstaigose
Be asmens sutikimo nurašyti lėšas, esančias jo sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik išimtiniais ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
469 straipsnis. Banko sąskaitos sutartis
Banko sąskaitos sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja priimti ir saugoti sąskaitos turėtojo pinigines lėšas, laikomas banko ar kitoje kredito įstaigoje, vykdyti sąskaitos turėtojo pavedimus dėl sąskaitoje esančių lėšų, atlikti kitas bankines operacijas pagal banko sąskaitos sutartį ir šalims susitarus priskaičiuoti procentus.
Prieš sudarydamas sutartį bankas privalo pareikalauti iš indėlininko deklaracijos apie pinigų įsigijimo šaltinius, jei indėlio suma viršija tris tūkstančius litų. Jei įtariama dėl neteisėto pinigų įsigijimo, apie tai pranešama teisėsaugos institucijoms.
Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės kontroliuoti sąskaitos turėtojo lėšų naudojimo ar nustatyti kitokių lėšų naudojimo apribojimų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Bankas ar kita kredito įstaiga privalo garantuoti sąskaitos slaptumą. Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės be sąskaitos turėtojo sutikimo teikti informacijos apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir jo pavedimu atliekamas operacijas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
210. 471 straipsnį papildyti penktąja dalimi:
211. 472 straipsnį išdėstyti taip:
12. Papildyti Kodeksą 4721 straipsniu:
213. 473 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:
214. 475 straipsnio antrojoje dalyje po žodžio „turtą“ įrašyti žodžius „jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai“.
„477 straipsnis. Konkurso paskelbimas
Asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtąjį atlyginimą asmeniui, kurio darbas pagal konkurso sąlygas pripažintas vertas atlyginimo.
Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas vertas specialios teisės.
„479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę
„481 straipsnis. Pateiktų darbų ar projektų grąžinimas konkurso dalyviams
482 straipsnis. Nuostolių atlyginimas konkurso dalyviams, konkursą paskelbusiam asmeniui nesilaikius konkurso taisyklių
Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų, tai pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą.“
216. 483 straipsnyje:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ – „Lietuvos Respublikos“;
217. 485 straipsnį išdėstyti taip:
„485 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje
218. 486 straipsnyje:
219. 491 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.
220. 492 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o pačiame straipsnyje vietoj žodžio „pilietis“ – žodžius „fizinis asmuo“.
222. 496 straipsnyje vietoj žodžių „arbitražas ar trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“.
223. 497 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSRS įstatymas“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymai“;
224. 498 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o po žodžių „pašaliniai asmenys“ įrašyti žodžius „gydymo išlaidos, išskyrus už nemokamą gydymą“;
225. 499 straipsnio:
226. 500 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietį“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinį asmenį“, „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.
227. 501 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „piliečiui“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fiziniam asmeniui“, „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.
228. 502 straipsnio:
229. 503 straipsnio:
2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti;
230. 504 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečiui“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“, „fizinis asmuo“.
231. 505 ir 506 straipsniuose vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o žodžius „valstybinio“ išbraukti.
232. 508 straipsnyje:
2) antrojoje dalyje išbraukti žodį „valstybinio“ ir po žodžių „turi būti“ įrašyti žodį „pirmiausia“;
234. Ketvirtąjį ir penktąjį skyrius (išskyrus 535, 541 ir 542 straipsnius, kurie pripažįstami netekusiais galios) išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKYRIUS
AUTORINĖ TEISĖ
KETURIASDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
515 straipsnis. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė
Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo.
Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.
„Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:
6) kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, kiti kinematografiniai, audiovizualiniai ar radiofoniniai kūriniai, taip pat radijo ir televizijos laidos;
8) tapybos, skulptūros, architektūros, grafikos ir taikomosios dekoratyvinės dailės, dizaino kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai, modeliai, maketai;
9) planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys mokslui, technikai arba dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymui scenoje;
12) kūriniai, išreikšti mechaninio, magnetinio ar kitokio techninio garso ar vaizdo užfiksavimo būdu;
Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.
Autorinė teisė taikoma ir kūriniams, kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).
Autorinė teisė netaikoma:
516 straipsnis. Paskelbti kūriniai
Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.
517 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus
518 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje
519 straipsnis. Autoriaus teisės
Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą.
Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai).
Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.
Teisė disponuoti kūriniu apima:
5) teisę leisti transliuoti kūrinį radijo, televizijos, kabelinės televizijos ir palydovine technika;
520 straipsnis. Kūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam
Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo bet kaip keisti tiek patį kūrinį, tiek ir jo pavadinimą bei autoriaus vardo nurodymą.
Be autoriaus sutikimo draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.
521 straipsnis. Kūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui
Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti fizinį ar juridinį asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo įgaliojimus iki savo gyvos galvos.
Jeigu tokių nurodymų nėra, tai autoriui mirus, jo kūrinių neliečiamybę saugo jo įpėdiniai, taip pat valstybės įgaliotos organizacijos, kurioms pavesta saugoti autorių teises. Tos organizacijos saugo kūrinių neliečiamybę taip pat ir tais atvejais, kada įpėdinių nėra arba jų autorinė teisė pasibaigė (536 straipsnis).
522 straipsnis. Bendraautorystė
Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą dviejų ar daugiau asmenų (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepaisant to, ar toks kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.
Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti naudojama be kitų to kūrinio dalių.
Bendraautorių tarpusavio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas jiems atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Bendraautoris negali be pakankamo pagrindo neleisti kūrinio paskelbti arba panaudoti. Kiekvienas bendraautoris turi teisę pareikšti reikalavimus dėl teisių į kūrinį pažeidimo. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik visiems bendraautoriams.
523 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybinę užduotį
Asmuo, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, turi teisę panaudoti tokį kūrinį tik tuo būdu, kuris sulygtas sutartyje.
Atlyginimo dydį už kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, panaudojimą nustato sutartys, kurių pagrindu buvo sukurtas kūrinys (autorinė sutartis, darbo sutartis, papildomos sutartys).
524 straipsnis. Juridinių asmenų autorinė teisė
525 straipsnis. Autorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius
Asmenims, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiantiems mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.
Leidėjams priklauso teisė į jų parengtų spausdinti ir išleistų leidinių (knygų, albumų ir pan.) poligrafinį paruošimą ir apipavidalinimą. Niekas kitas neturi teisės be leidėjų sutikimo atgaminti šiuos leidinius fotografijos ar kitu artimu fotografijai būdu.
526 straipsnis. Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą, kitą audiovizualinį kūrinį bei radijo ir televizijos laidas
Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą ar kitą audiovizualinį kūrinį pripažįstama jo autoriui arba bendraautoriams: režisieriui, scenarijaus autoriui, kompozitoriui, operatoriui ir dailininkui. Turtinės teisės pripažįstamos kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio gamintojui, jeigu ko kita neįtvirtinta autoriaus ir gamintojo sutartyje.
„Gamintoju“ šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris finansavo ir organizavo kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio sukūrimą. Gamintojas turi teisę disponuoti sukurtu kino ir televizijos filmu ar kitu audiovizualiniu kūriniu, jeigu ko kita nenumato sutartis su autoriais, ir, naudodamas šį kūrinį, gali nurodyti savo vardą.
Turinčių savarankišką reikšmę kūrinių, panaudotų kino ir televizijos filme ar kitame audiovizualiniame kūrinyje, taip pat televizijos ar radijo laidoje, autoriai turi autorinę teisę kiekvienas į savo kūrinį ir gali disponuoti šiais kūriniais savo nuožiūra, nepaisydami kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio, taip pat radijo ar televizijos laidos panaudojimo.
527 straipsnis. Rinkinių sudarytojų autorinė teisė
Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, – priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu šie į rinkinį įtrauktą medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.
Tokia pat teisė priklauso fiziniams asmenims, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius. Ši teisė nekliudo kitiems fiziniams asmenims išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie šiuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.
528 straipsnis. Kitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu
529 straipsnis. Kūrinio vertimas į kitą kalbą
Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus.
531 straipsnis. Autoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą
532 straipsnis. Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo
Be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant šaltinį, iš kurio paimta, ir autoriaus vardą, jeigu jis nurodytas šaltinyje, leidžiama:
1) cituoti mokslo ir kritikos darbuose, mokymo leidiniuose ištraukas iš išleistų mokslo, literatūros ir meno kūrinių tiek originalo kalba, tiek ir išverstas tokios apimties, kuri atitinka citavimo tikslus, taip pat cituoti laikraščių ir žurnalų straipsnius spaudos apžvalgose;
2) panaudoti paskelbtus kūrinius kaip iliustracijas mokymo leidiniuose, radijo ir televizijos mokomosiose laidose, garso ir vaizdo įrašuose pagal mokymo poreikius ir laikantis gerų papročių;
3) spausdinti periodinėje spaudoje, transliuoti per radiją, televiziją ar kitais informacijos perteikimo kanalais paskelbtus laikraščiuose, žurnaluose arba perduotus per radiją ar televiziją straipsnius aktualiais ekonomikos, politikos ir religijos klausimais, jeigu nėra konkretaus draudimo tai daryti;
4) spausdinti laikraščiuose, rodyti kine, transliuoti per radiją ir televiziją viešai pasakytas politines kalbas ir teismo procese pasakytas kalbas;
6) informuoti periodinėje spaudoje, kine, per radiją ir televiziją apie paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius (anotacija, referatas, apžvalga ir kitos dokumentinio informavimo formos);
7) panaudoti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo ar eksponavimo vietos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius bei dienos įvykių apžvalgas spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos pateikimo medžiaga;
8) negaunant pelno, reprodukuoti bibliotekose mokymo ir mokslo tikslais nedidelius knygų fragmentus ir straipsnius, paskelbtus periodiniuose leidiniuose;
533 straipsnis. Pasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams
534 straipsnis. Pasinaudojimas svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti
Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti, priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.
536 straipsnis. Autorinės teisės galiojimo laikas
Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys.
Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.
Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.
537 straipsnis. Autorinės teisės į kolektyvinį kūrinį galiojimo laikas
Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.
538 straipsnis. Juridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas
539 straipsnis. Asmeninių neturtinių autoriaus teisių gynimas
Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėju (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 straipsnis), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės neturtinės teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjas ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba būtų uždrausta kūrinį paskelbti, ar būtų nutrauktas jo platinimas.
Autorinių teisių pažeidėjas privalo atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas. Žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu penki šimtai litų ir ne didesnis negu dešimt tūkstančių litų.
540 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių gynimas
Jeigu autoriaus teisių pažeidimas padaro autoriui arba jo teisių perėmėjui nuostolių (227 straipsnis), tai nepaisant reikalavimų, nurodytų šio kodekso 539 straipsnyje, autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti nuostolius atlyginti. Visais atvejais išieškomos autoriaus arba jo teisių perėmėjo naudai visos pajamos, kurias pažeidėjas gavo arba galėjo gauti, neteisėtai naudodamasis kūriniu. Neteisėtai atgaminto kūrinio egzemplioriai gali būti perduoti autoriui arba jo teisių perėmėjui kaip padarytos žalos atlyginimas.
KETURIASDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AUTORINĖS SUTARTYS
543 straipsnis. Autorinė sutartis
Kiti asmenys gali naudotis kūriniu jo nekeisdami arba jį perdirbdami, taip pat į kitą kalbą išverstu kūriniu tik sudarę sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju, išskyrus šio kodekso 529 straipsnio antrojoje dalyje ir 532 straipsnyje nurodytus atvejus.
Autorinės sutartys gali būti dviejų tipų:
Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nurodytu terminu kūrinį perduoti kitam asmeniui (kontrahentui) pasinaudoti juo sutartyje sulygtu būdu, o kontrahentas įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą.
Autorine licencine sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia kitam asmeniui teisę pasinaudoti kūriniu, taip pat išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, tiek, kiek sutartyje sulygta, ir sutartyje nustatytu terminu, o šis įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma.
544 straipsnis. Autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys
Yra šios autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys:
3) sutartis dėl kūrinio panaudojimo kino filme, televizijos ar videofilme (scenarijaus sutartis), taip pat radijo ar televizijos laidoje;
545 straipsnis. Autorinės sutarties forma
546 straipsnis. Autorinės sutarties sąlygos
547 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis
548 straipsnis. Kūrinio perdavimas ir aprobavimas
Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti jam užsakytą kūrinį pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir perduoti jį kontrahentui sutartyje nustatytu terminu ir sulygta tvarka.
Kontrahentas privalo ne vėliau kaip iki autorinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui apie perduoto jam kūrinio aprobavimą arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais. Kontrahentas gali reikalauti pataisyti kūrinį, tiksliai nurodydamas reikalaujamų pataisymų esmę pagal sutarties sąlygas. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas kontrahento aprobuotu.
549 straipsnis. Trečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas
Autorius, sudaręs sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti, be rašytinio antrosios šalies sutikimo neturi teisės perduoti sutartyje nurodyto kūrinio ar jo dalies tretiesiems asmenims panaudoti tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, ar kitu būdu, jeigu ko kita neaptarta sutartyje. Tokio apribojimo terminas nustatomas sutartyje. Jeigu terminas sutartyje neapibrėžtas, tai laikoma, kad sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti tai yra trejų metų terminas, o licencinėje sutartyje – penkerių metų terminas.
550 straipsnis. Kontrahento pareiga pasinaudoti kūriniu
Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą. Jeigu kūrinio panaudojimo terminas sutartyje nenustatytas, tai jis yra dveji metai nuo tos dienos, kurią kontrahentas aprobavo kūrinį.
551 straipsnis. Autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą
Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu kita šalis nutraukia sutartį dėl to, kad autorius:
552 straipsnis. Kontrahento atsakomybė už sutarties pažeidimą
Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas nustatytu terminu nepasinaudoja ar nepradeda naudotis aprobuotu kūriniu, jis autoriaus reikalavimu privalo sumokėti visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius taip pat turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Kontrahentas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią autorius turėtų gauti pradėjus naudotis kūriniu, jeigu kontrahentas įrodo, kad negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus.
553 straipsnis. Autorinė teisė ir nuosavybės teisė į meno kūrinį ir rankraščio originalą
Autoriui priklauso autorinė teisė į meno kūrinio, rašytojo ar kompozitoriaus rankraščio originalą, į kurį nuosavybės teisę įgijo kitas asmuo. Autorius taip pat turi neperduodamą teisę į dalį pajamų, kurios gaunamos kiekvieną kartą parduodant originalų kūrinį, jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas, tarpininkas ar įkainotojas dalyvauja antikvaras arba aukciono vadovas ir pardavimo kaina ne mažesnė negu penki šimtai litų. Kūrinio autoriui priklausanti dalis sudaro 5 procentus kūrinio pardavimo kainos.
Autorius turi teisę reikalauti, kad kūrinio savininkas suteiktų jam teisę atgaminti kūrinį, jeigu ko kita nenumato sudaryta sutartis.
554 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto asmens interesų apsauga
Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame pavaizduotas kitas asmuo, leidžiama tik pavaizduotajam asmeniui sutinkant, o jei jis miręs – sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jei ir jų nėra – sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.
555 straipsnis. Naudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais tvarka
556 straipsnis. Autorinė licencinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant
557 straipsnis. Autoriaus teisių įgyvendinimas
Mokslo, literatūros ir meno kūrinių autoriai savo teises įgyvendina patys, sudarydami sutartis su kūrinių naudotojais. Jie gali taip pat pavedimo sutartimi pavesti realizuoti jiems priklausančias teises autorinių teisių apsaugos organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Autorinių teisių apsaugos organizacijos, laikydamosi savo įstatų ir su autoriais sudarytų sutarčių:
PENKTASIS SKYRIUS
KETURIASDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS
SPEKTAKLIŲ REŽISIERIŲ, ARTISTŲ, GARSO IR VAIZDO ĮRAŠŲ GAMINTOJŲ TEISĖS (GRETUTINĖS AUTORINĖMS TEISĖS)
558 straipsnis. Apsaugos subjektai
Šiame skyriuje nurodytos spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių.
Spektaklio režisierius – tai asmuo, kuris sukuria teatro, baleto, operos, cirko, lėlių, estrados arba kitokį spektaklį.
Artistas – tai aktorius, dirigentas, dainininkas arba kitas asmuo, kuris atlieka literatūros arba meno kūrinį, cirko ar lėlių numerį.
559 straipsnis. Spektaklių režisierių ir artistų asmeninės neturtinės teisės
Spektaklių režisieriai ir artistai turi teisę į autoriaus vardą, autorystės teisę į spektaklį ir kūrinių atlikimą.
Šios teisės neatskiriamai susijusios su režisieriaus ir artisto asmenybe, jos neperduodamos kitiems asmenims ir galioja neribotą laiką.
560 straipsnis. Spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymas, įrašo naudojimas ir transliavimas
Daryti spektaklio ar kito kūrinio atlikimo vaizdo, garso, vaizdo ir garso įrašus techninėmis priemonėmis, turint tikslą juos naudoti, atgaminti ar platinti, taip pat transliuoti spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, taip pat ir jų įrašą, per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją leidžiama tik, jei sutinka režisierius ar artistas.
Jeigu kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių trupė ir pan.), sutikimą transliuoti, daryti įrašus, juos atgaminti ir platinti duoda spektaklio režisierius, dirigentas, solistas, kolektyvo atstovai arba grupės vadovas. Toks sutikimas įforminamas rašytine sutartimi, kurioje numatomos įrašų panaudojimo sąlygos ir sulygtas atlyginimas.
Jeigu artistas atliko, režisierius režisavo kūrinį, eidami tarnybines pareigas, tai įrašų gaminimo, naudojimo, atgaminimo ir platinimo sąlygas lemia sudaryta darbo sutartis ir kitos papildomos sutartys.
561 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės
Garso ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę leisti naudoti jų padarytus įrašus, leisti transliuoti įrašus per radiją, televiziją, kabelinę televiziją, palydovines sistemas, viešai atgaminti įrašus šiems platinti.
Jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai tokį įrašą be gamintojo sutikimo leidžiama naudoti viešose vietose, išskyrus spektaklius. Tokiu atveju turi būti mokamas įrašo gamintojui, režisieriui ir artistams atlyginimas. Šio atlyginimo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi bendru kūrybinių, autorių teisių gynimo organizacijų ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos susitarimu.
562 straipsnis. Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisių galiojimo laikas
Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų turtinės teisės (559 ir 560 straipsniai) galioja 50 metų, kurie skaičiuojami nuo įrašo paskelbimo ar transliacijos metų pabaigos, o teisė į spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, nefiksuotus garso ar vaizdo įrašuose, – nuo pabaigos metų, kada pirmą kartą spektaklis ar kitas kūrinys buvo viešai atlikti.
563 straipsnis. Spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teisių apribojimas
564 straipsnis. Teisių įgyvendinimas
565 straipsnis. Teisių gynimas
566 straipsnis. Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės
235. 569 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
236. 571 ir 572 straipsnių pavadinimuose ir pačiuose straipsniuose vietoj žodžių „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.
237. 573 straipsnį išdėstyti taip:
„573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai
Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties;
2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;
3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;
4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės;
Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).
Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminačių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.
238. 575 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o vietoj žodžių „valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms“ – žodžius „įmonėms, įstaigoms ir“.
239. 582 straipsnyje vietoj žodžių „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“, vietoj santrumpos „TSRS“ – žodžius „Lietuvos Respublikos“, vietoj žodžių „valstybinių notarinių kontorų“ – žodžius „notarų biurų“.
241. 584 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinei notarinei kontorai arba Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ įrašyti žodžius „notarų biurui arba savivaldybei“.
242. 590 straipsnio antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžio „piliečiams“ įrašyti žodžius „fiziniams asmenims“.
243. 591 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės“ įrašyti žodžius „įmonės, įstaigos ir“;
244. 592 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės“ įrašyti žodžius „įmonės, įstaigos ir“.
245. 593 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą papildyti žodžiais „ir nėra kitų įpėdinių, nurodytų šio kodekso 573 straipsnio antrojoje dalyje“.
246. 595 straipsnio:
247. 596 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinė kontora“, „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuras“, „notarų biuro“, o vietoj žodžių „gyvenvietės, apylinkės ar miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodžius „savivaldybė“.
248. 597 straipsnio:
1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinė kontora“, „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuras“, „notarų biuro“, o vietoj žodžių „gyvenvietės, apylinkės ir miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodį „savivaldybė“;
249. 598 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinę kontorą“ įrašyti žodžius „notarų biurą“.
250. 599 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiams“ įrašyti žodžius „fiziniams asmenims“, o vietoj žodžių „notarinė kontora“ – žodžius „notarų biuras“.
251. 601 ir 602 straipsnius išdėstyti taip:
„601 straipsnis. Pramoninės nuosavybės paveldėjimas
Palikėjo teisę gauti išradimo patentą, pramoninio pavyzdžio liudijimą paveldi įpėdiniai. Taip pat paveldimos pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamos teisės. Kartu su įmone įpėdiniams pereina teisė į firmos vardą, prekių ženklus. Įpėdiniams pereina teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teisės į gamybines paslaptis (know-how), teisės ir pareigos pagal gamybinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.
252. Penkiasdešimtąjį skirsnį išdėstyti taip:
„PENKIASDEŠIMTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS. UŽSIENIO FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS
603 straipsnis. Užsienio valstybių civilinių įstatymų taikymas
604 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų taikymo apribojimas
605 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų turinio nustatymas
Visus įrodymus, susijusius su taikomų užsienio valstybės įstatymų normų turiniu, vadovaudamosi tų įstatymų oficialiu aiškinimu, jų taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalys.
606 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir tarptautiniai papročiai
Jeigu Lietuvos Respublikoje tarptautinėmis sutartimis nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
607 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės įstatymus
Jeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos įstatymus, taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
608 straipsnis. Užsienio piliečių civilinis teisnumas
Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
609 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinis teisnumas
610 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas
Užsienio piliečio civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus.
Asmens be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje jis nuolat gyvena, įstatymus.
611 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pripažinimas nežinia kur esančiais ar paskelbimas mirusiais
612 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas
Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.
613 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas
614 straipsnis. Įstatymai, taikomi valstybei, kaip
615 straipsnis. Įstatymai, taikomi sandorio formai
Užsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jeigu toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje sudarytas sandoris, įstatymams.
Jeigu šalių susitarime sandorio sudarymo vieta nenurodyta, ji nustatoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
616 straipsnis. Įstatymai, taikomi prievolėms, atsirandančioms iš sandorių, kurių viena iš šalių yra užsienio kontrahentas
Sandorių, kurių vienas iš dalyvių yra užsienio kontrahentas, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal sandorio šalių susitarimu pasirinktos valstybės įstatymus.
Jeigu sandorio šalys savo susitarimu nenustatė įstatymo, kuris turi būti taikomas nustatant jų teises ir pareigas, yra taikomi įstatymai tos valstybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena ar turi buveinę sandorio šalis, atitinkamai esanti:
Jeigu yra šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė, nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje yra nuomojamas turtas, įstatymus, pavedimo sutartyje – pagal valstybės, kurioje išduotas įgaliojimas, įstatymus, rangos sutartyje – pagal valstybės, kurioje atliekami darbai, įstatymus.
617 straipsnis. Įstatymai, taikomi įgaliojimo formai, ir įgaliojimo galiojimo terminai
618 straipsnis. Įstatymai, taikomi ieškininei senačiai
619 straipsnis. Įstatymai, taikomi nuosavybės santykiams
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurios teritorijoje tas turtas yra, įstatymus.
Nuosavybės teisė į turtą, kuriam yra privaloma valstybinė registracija, ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurioje tas turtas įregistruotas, įstatymus.
Nuosavybės teisė į kitokį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal šio kodekso 616 straipsnio taisykles.
620 straipsnis. Įstatymai, taikomi prievolėms, kurios atsiranda dėl padarytos žalos
Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, kurios atsiranda dėl padarytos žalos, nustatomos pagal valstybės, kurioje yra žalos padarymo vieta, įstatymus.
621 straipsnis. Įstatymai, taikomi paveldėjimui
Paveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos valstybės, kurios piliečiu buvo palikėjas savo mirties momentu, įstatymus. Jeigu palikėjas yra asmuo be pilietybės, paveldėjimo santykiai nustatomi pagal valstybės, kurioje buvo paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta, įstatymus.
Asmens galėjimas sudaryti, pakeisti ir panaikinti testamentą, taip pat testamento ir jo pakeitimo ar panaikinimo forma nustatoma pagal valstybės, kurioje šie aktai sudaryti, įstatymus.
Užsienyje sudarytas testamentas, taip pat testamento pakeitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikoje turi būti legalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio kodekso 606 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus.