LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ VAIKŲ AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. gegužės 5 d. Nr. 643
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 687 „Dėl Neatidėliotinų priemonių vaikų teisių apsaugai gerinti programos“ (Žin., 1994, Nr. 61-1205), taip pat siekdama mažinti nepilnamečių nusikalstamumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gegužės 5 d. nutarimu
Nr. 643
SPECIALIŲJŲ VAIKŲ AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ
LAIKINIEJI NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai (toliau vadinama – auklėjimo ir globos namai) įtraukti į Lietuvos Respublikos švietimo sistemą kaip korekcinio reabilitacinio tipo valstybinė specialaus režimo bendrojo lavinimo ir ugdymo įstaiga asocialaus elgesio nepilnamečiams.
2. Auklėjimo ir globos namų skaičių ir jų steigimą sąlygoja bendra socialinė būklė, asocialaus elgesio nepilnamečių skaičius.
3. Į auklėjimo ir globos namus nepilnamečiai siunčiami diferencijuotai, atsižvelgiant į jų lytį ir amžių.
AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ TIKSLAI IR FUNKCIJOS
4. Svarbiausieji auklėjimo ir globos namų tikslai yra:
4.2. tenkinti svarbiausiąsias ugdytinių psichologines reikmes, susijusias su saugumu, orumu, dėmesiu ir pagarba;
5. Auklėjimo ir globos namai atlieka šias funkcijas:
5.2. atsižvelgdami į ugdytinių būdo, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę, stengiasi atskleisti ir puoselėti gerąsias jų dvasines bei fizines savybes;
5.3. skatina ugdytinius mokytis, sudaro jiems sąlygas įgyti pagrindinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos teikiamą išsimokslinimą;
AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ STRUKTŪRA
6. Auklėjimo ir globos namuose yra šie padaliniai:
7. Bendrojo lavinimo skyrius organizuoja ugdytinių bendrąjį pagrindinį ir vidurinį mokymą. Šiame skyriuje dirba mokytojai, klasių auklėtojai. Šiam skyriui vadovauja auklėjimo ir globos namų direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
8. Laisvalaikio ir poilsio organizavimo skyrius rūpinasi ugdytinių papildomu ugdymu, priežiūra, saugumu, organizuoja jų buitinę ir kultūrinę veiklą. Skyriuje dirba auklėtojai, būrelių vadovai ir kiti pedagogai. Šiam skyriui vadovauja auklėjimo ir globos namų direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
9. Darbinės-gamybinės veiklos skyrius organizuoja ugdytinių darbinę arba gamybinę veiklą, teikia tam tikro amato teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Šiame skyriuje dirba profesijos mokytojai, meistrai. Šiam skyriui vadovauja auklėjimo ir globos namų direktoriaus pavaduotojas gamybai arba vyriausiasis meistras.
10. Socialinė-psichologinė tarnyba kuria ir palaiko palankią auklėjimo ir globos namų psichologinę atmosferą, organizuoja individualų korekcinį darbą, teikia psichologines konsultacijas ugdytiniams ir jų tėvams (globėjams). Šioje tarnyboje dirba psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti specialistai. Tarnybai vadovauja auklėjimo ir globos namų direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
11. Medicinos tarnyba rūpinasi ugdytinių sveikata, teikia jiems medicinos pagalbą, tikrina, kaip laikomasi maitinimo, darbo, asmens ir mokyklinės higienos bei sanitarijos reikalavimų. Šioje tarnyboje dirba gydytojai ir vidurinis medicinos personalas. Tarnybai vadovauja auklėjimo ir globos namų sanitarinės dalies vedėjas.
AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ STEIGIMAS, PAVALDUMAS IR
VADOVAVIMAS JIEMS
13. Auklėjimo ir globos namus įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija arba savivaldybių bei apskričių valdytojų administracijos (toliau vadinama – steigėjas).
15. Auklėjimo ir globos namų direktoriumi skiriamas asmuo, turintis aukštąjį išsimokslinimą ir pedagoginio darbo patirtį.
16. Auklėjimo ir globos namų direktorius:
16.1. įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus, atsako už kolektyvo veiklą;
16.2. vadovaudamasis įstatymais, šiais nuostatais ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nustato auklėjimo ir globos namų darbuotojų skaičių, tvirtina etatus, neviršydamas darbo užmokesčio fondo, nustato pareiginius atlyginimus bei tvirtina pareigines instrukcijas;
16.3. rūpinasi darbuotojų profesiniu tobulėjimu, skatina juos atestuotis, tvirtina atestuojamųjų charakteristikas;
16.9. bendradarbiauja su steigėju, rajonų (miestų) vaikų teisių tarnybomis, teismais, vidaus reikalų įstaigų darbuotojais nepilnamečių priėmimo į auklėjimo ir globos namus bei išleidimo iš jų klausimais;
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, auklėjimo ir globos namuose privalo nuolat veikti savivaldos institucijos – pedagogų taryba bei auklėjimo ir globos namų taryba.
18. Pedagogų tarybą sudaro visi auklėjimo ir globos namuose dirbantys pedagogai, socialinės-psichologinės bei medicinos tarnybų darbuotojai. Pedagogų tarybai vadovauja auklėjimo ir globos namų direktorius. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Pedagogų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių jos narių balsų dauguma.
19. Pedagogų taryba:
19.3. svarsto klausimus, susijusius su auklėjimo ir globos namų ugdymo turiniu, jo atnaujinimu, tinkamiausių mokymosi ir buities sąlygų sudarymu ugdytiniams, nustato ugdymo organizavimo tvarką;
19.4. kartu su kitais auklėjimo ir globos namų darbuotojais bei specialistais sprendžia ugdytinių mokymosi, sveikatos, poilsio ir mitybos klausimus;
20. Auklėjimo ir globos namų tarybą sudaro pedagogų, medicinos, ūkinės-finansinės veiklos tarnybų atstovai. Pedagogus ir kitus darbuotojus į tarybą siūlo visuotinis auklėjimo ir globos namų darbuotojų susirinkimas. Auklėjimo ir globos namų tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Auklėjimo ir globos namų direktorius negali būti renkamas šios tarybos pirmininku.
21. Auklėjimo ir globos namų taryba:
21.1. svarsto auklėjimo ir globos namų pajamų bei išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja pajamų bei išlaidų paskirstymą, prižiūri šių namų ūkinę-finansinę veiklą;
21.2. svarsto auklėjimo ir globos namų naujų padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;
22. Auklėjimo ir globos namuose jų direktoriaus įsakymu gali būti steigiama ugdytinių savivaldos institucija – ugdytinių taryba, sprendžianti buities, laisvalaikio organizavimo klausimus. Ugdytinių tarybos sprendimai pedagogų tarybai yra patariamojo pobūdžio. Ugdytinių tarybos atstovai gali būti kviečiami į pedagogų tarybos posėdžius, kai sprendžiami socialiniai, buitiniai bei kultūriniai ugdytinių klausimai.
NEPILNAMEČIŲ PRIĖMIMAS Į AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMUS BEI
IŠLEIDIMAS IŠ JŲ
23. Į auklėjimo ir globos namus priimami 14–17 metų nepilnamečiai, padarę nesunkų nusikaltimą ir teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 6 punktą (atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą).
24. Į auklėjimo ir globos namus, tėvams arba jiems atstojantiems asmenims prašant ir vaikui sutikus, su Švietimo ir mokslo ministerijos kelialapiu taip pat gali būti priimami:
24.1. 16–17 metų nepilnamečiai, nuolat darantys administracinius teisės pažeidimus (jeigu ne mažiau kaip 3 kartus per metus jiems buvo taikytos administracinio poveikio priemonės);
24.2. 12–16 metų nepilnamečiai, nuolat pažeidžiantys mokyklos drausmę, bėgantys iš namų, valkataujantys (pagal mokyklos, kurioje jie mokosi, administracijos ir vidaus reikalų įstaigų (policijos) pateiktus dokumentus);
25. Kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl nepilnamečio priėmimo į auklėjimo ir globos namus gali vidaus reikalų įstaigų, vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, mokyklos, kurioje mokosi nepilnametis, vadovas, tėvai (globėjai), jeigu yra tėvų (globėjų) prašymas (raštu) ir vaiko sutikimas (raštu).
26. Į auklėjimo ir globos namus priimami nepilnamečiai, neturintys fizinių ir psichinių negalių. Ligų, kuriomis sergantis nepilnametis negali būti priimtas į auklėjimo ir globos namus, sąrašą parengia ir patvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
28. Nepilnamečiams, kurie teismo sprendimu (nutartimi) pasiųsti į auklėjimo ir globos namus, buvimo šiuose namuose laiką nustato teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 6 punktas).
29. Minimalus buvimo auklėjimo ir globos namuose laikas nepilnamečiams, kurie priimti į šiuos namus 24 punkte nurodytais atvejais, 3 mėnesiai, maksimalus 12-14 metų nepilnamečiams – 1 metai, 14–18 metų nepilnamečiams – 2 metai.
30. Maksimalus buvimo auklėjimo ir globos namuose laikas gali būti pratęstas pačiam ugdytiniui paprašius (raštu), kai jis nori baigti pagrindinę mokyklą, klasę, arba dėl kitų priežasčių, atitinkančių jo interesus (bet ne ilgiau, iki jam sueis 18 metų).
31. Jeigu nepilnametis į auklėjimo ir globos namus priimtas 23 punkte nurodyta tvarka, auklėjimo ir globos namų administracija ne rečiau kaip kartą per metus rašo teikimą teismui, kuris peržiūri nepilnamečio buvimo šiuose namuose tikslingumą.
33. Priimant nepilnametį į auklėjimo ir globos namus, pateikiami šie dokumentai:
33.3. institucijos, kurios iniciatyva (pagal kurios rekomendaciją) nepilnametis priimamas į auklėjimo ir globos namus, aiškinamasis raštas (pažyma);
34. Nepilnamečius, priimtus į auklėjimo ir globos namus 23 punkte nurodyta tvarka, išleidžia iš jų teismas auklėjimo ir globos namų direktoriaus teikimu.
35. Nepilnamečiai, priimti į auklėjimo ir globos namus 24 punkte nurodyta tvarka, išleidžiami iš jų pedagogų tarybos sprendimu. Pedagogų taryba svarsto išleidimo klausimą grupės auklėtojo pasiūlymu.
36. 12–16 metų nepilnamečiai, priimti į auklėjimo ir globos namus 24 punkte nurodyta tvarka, išleidžiami iš jų pasibaigus mokslo metams (gali būti išleidžiami ir per mokslo metus, pasibaigus minimaliam arba maksimaliam buvimo juose laikui, jeigu to prašo tėvai (globėjai) ir patys nepilnamečiai).
37. Svarbiausiosios išleidimo iš auklėjimo ir globos namų sąlygos – pagerėjęs ugdytinio elgesys, teigiamas požiūris į gyvenimo, moralės normas, pasirengimas socialinei adaptacijai, pakitusios gyvenimo sąlygos jo namuose.
38. Jeigu būtina ir pats ugdytinis prašo, jis gali būti perkeltas iš vienų auklėjimo ir globos namų į kitus, gavus Švietimo ir mokslo ministerijos (steigėjo) raštišką pritarimą.
39. Kad ugdytinis išleidžiamas iš auklėjimo ir globos namų, prieš mėnesį raštu pranešama jo tėvams (globėjams), rajono (miesto) Vaikų teisių apsaugos tarnybai, institucijai, kurios iniciatyva jis priimtas į auklėjimo ir globos namus.
40. Išleidžiamam iš auklėjimo ir globos namų nepilnamečiui išduodami šie dokumentai:
UGDYMAS AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMUOSE
42. Auklėjimo ir globos namų ugdytiniai apgyvendinami bendrabutyje, jiems sudaromos tinkamos buities ir higienos sąlygos, garantuojamas saugumas, sveikatos priežiūra. Siekiama, kad ugdytiniai galėtų tenkinti veiklos, bendravimo, dvasines, religines ir kitas reikmes.
43. Ugdymas auklėjimo ir globos namuose organizuojamas pagal pedagogų parengtas ir pedagogų tarybos patvirtintas programas, grupinius ir individualius darbo planus.
44. Mokymas auklėjimo ir globos namų bendrojo lavinimo skyriuje organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias programas bei mokymo planus.
45. Darbinė-gamybinė veikla auklėjimo ir globos namuose ir už jų ribų organizuojama pagal sutartis, sudarytas su Lietuvos įmonėmis ir organizacijomis.
46. Darbinės-gamybinės veiklos metu ugdytiniams suteikiama tam tikro amato teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
47. Gamybinis mokymas auklėjimo ir globos namuose organizuojamas pagal šiems namams Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas specifines mokymo programas ir mokymo planus.
48. Darbinės-gamybinės veiklos metu uždirbti pinigai pervedami į ugdytinių asmenines sąskaitas ir jiems išmokami nustatytąja tvarka.
AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ UGDYTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
50. Auklėjimo ir globos namų ugdytiniai turi teisę:
51. Drausmės ugdymo specifika verčia apriboti kai kurias auklėjimo ir globos namų ugdytinių teises. Ugdytiniams draudžiama:
51.2. laikyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, nuodingąsias, narkotines ir kitas svaiginamąsias medžiagas;
51.3. turėti daiktus ir priemones, kuriomis galima fiziškai pakenkti sau ir aplinkiniams. Šių daiktų ir priemonių sąrašą parengia auklėjimo ir globos namų vadovybė ir pateikia vidaus tvarkos taisyklėse;
52. Auklėjimo ir globos namų ugdytiniai privalo:
AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ ŪKINĖ-FINANSINĖ VEIKLA
53. Auklėjimo ir globos namai yra juridinis asmuo, jie turi herbinį antspaudą, gali turėti sąskaitą bet kuriame Lietuvos banke.
54. Auklėjimo ir globos namai finansuojami steigėjo (iš Lietuvos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto).
55. Auklėjimo ir globos namų finansines operacijas atlieka buhalterinė tarnyba arba centralizuota buhalterija, ūkinė- finansinė veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.