Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-424-163/2010

(Proceso Nr. 3-63-3-00250-2010-5)

Teismo procesinio sprendimo kategorija: 74. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Ž. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovei Daivai Zūbytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Ž. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu ( I t., b.l. 3-4, II t., b.l. 1-3 ) kreipėsi į teismą, prašydamas:

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimą Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“;

- ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedas „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ ta apimtimi, kuria nustatomas konkurso dalyvio mokestis bei leidimo prekiauti išdavimas konkurso būdu neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

- ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ Pastabų 1 ir 4 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

- ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimas Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui; 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintam veiklos skaidrumo principui;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ nusprendė pakeisti Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimo Nr. T2-327 2 punktu, pakeistų 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 punktu, priedo 1.1 21 punkto „Palangos paplūdimyje“ 9, 30 ir 43 eilutes ir jas išdėstyti taip, kaip nurodyta ginčijamame sprendime. Po pakeitimų, padarytų 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-75, 9 eilutės (vieta Nr. 8) ir 30 eilutės (vieta Nr. 28) pastabų redakcija tokia: „Pagal DP 16.2.L, konkursas 1 metams pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą“. Taigi naujoje 9 ir 30 eilutės pastabų redakcijoje atsirado iš esmės nauja sąlyga „pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą“, kuri sudarė nepateisinamai didelę korupcijos pasireiškimo riziką, nes sąlyga „pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą“ reiškia, kad nurodytas projektas bus įvertintas ir pagal šio projekto įvertinimą bus priimtas sprendimas dėl laimėtojo. Tokiu būdu panaikinama viešojo konkurso esmė ir jo organizacijos užduotis, nes leidimų išdavimo konkursą gali laimėti ne tas asmuo, kuris pasiūlys geresnes sąlygas, o tas asmuo, kurio projektą sprendime nenurodytas asmuo įvertins pagal sprendime nenustatytus kriterijus ir pripažins šį projektą geresniu už kitus pagal sprendime nenustatytą procedūrą. Kiekvienoje aukščiau nurodytoje sprendimo dėl laimėtojo priėmimo stadijoje pagrindinę reikšmę turės valstybės tarnautojo (tarnautojų) subjektyvi nuomonė apie pateiktą projektą, todėl nurodytų sąlygų įtraukimas į paruoštus ir paskelbtus nuostatus, esant didelei korupcijos pasireiškimo rizikai, nepagrįstas ir nepateisinamas.

Be to, ginčijama sąlyga pažeidžia sąžiningų konkurso dalyvių bei jo organizatorės – Savivaldybės tarybos – teises ir teisėtus interesus. Sąžiningas konkurso dalyvis, pasiūlęs didesnį mokestį už vietą, gali nelaimėti konkurso, nes kažkas turės nuomonę, kad jo projektas yra blogesnis už kitą, kuriame pasiūlytas mažesnis mokestis už vietą. Savo ruožtu savivaldybė gaus mažesnę pinigų sumą už konkretų leidimą, negu galėtų gauti pagal nepakeistas 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 sąlygas. Tokiu būdu konkursas nepasieks savo tikslo – surinkti kuo daugiau piniginių lėšų į savivaldybės biudžetą.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimu Nr. T2-22 pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatai“, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-327, nustatė tokią ydingą tvarką, pagal kurią asmuo, norintis įsigyti leidimą prekiauti nustatytoje viešoje vietoje, nežino, koks bus galutinis rinkliavos už norimą įsigyti leidimą dydis, nes Nuostatų 3 punkte numatyta, kad rinkliavos dydžiai nustatomi konkurso būdu. Be to, pageidaujantis įsigyti leidimą asmuo privalo dalyvauti konkurse rinkliavos dydžiui nustatyti. Teisę įsigyti leidimą prekiauti įgyja tik tą konkursą laimėjęs asmuo, nors tuo metu rinkliavos dydis dar nebūna nustatytas. Tokia padėtis prieštarauja 2000-06-13 Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti rinkliavas tik už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas nustatytose vietose išdavimą, 13 straipsniui, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose, vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų, o Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1, ir 3 straipsniui, kad rinkliavų mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką, t. y. rinkliavų mokėtojai nėra sąlygojami būtinybės prieš tai dalyvauti konkurse ir jį laimėti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.947 straipsnyje įtvirtintą viešo konkurso sąvoką, konkursu taip pat pripažįstamas viešas pasižadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Akivaizdu, kad atsakovas, patvirtindamas rinkliavos nuostatus, rinkliavos dydžio nustatymą siejo su šia konkurso sąvoka, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, kad rinkliavos dydis nustatomas litais, ir 11 straipsnio 3 daliai, kad rinkliavos dydį galima indeksuoti, taikant metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1.

Pabrėžia, kad po Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ padarytų Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimo Nr. T2-327 2 p., pakeistų 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p., Priedo 1.1.21 p. „Palangos paplūdimyje“ 9,30 ir 43 eilutės, 1.3 papunkčio, 3.2 punkto pakeitimų Nuostatų Priedo 9, 30, 43 eilutėse atsirado sąlyga „pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą“, kuri prieštarauja Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, kad rinkliavos dydis nustatomas litais, t. y. be jokių kitų sąlygų. Taip pat po šio pakeitimo savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas parengti ir patvirtinti konkurso nuostatus įvertinant pateiktus projektus, o tai reiškia, kad teisę dalyvauti konkurse dėl leidimo prekybai įgis tik projektus pateikę asmenys. Projektai bus vertinami pagal parengtus ir patvirtintus konkurso nuostatus jau po projektų pateikimo, o tokia padėtis prieštarauja ne tik Rinkliavos įstatymo 3, 11, 13 straipsnių nuostatoms, bet ir 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintam veiklos skaidrumo principui, nes neatmetama tikimybė, kad konkurso nuostatai bus rengiami atsižvelgiant į pageidautinus ir (ar) nepageidautinus konkurso laimėtojus.

Pareiškėjo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos dydžius už leidimą prekiauti viešose vietose. Ginčijamo sprendimo pakeitimu buvo įvesta papildoma sąlyga – pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą. Fiksuoto dydžio vietinė rinkliava imama už leidimą prekiauti, tačiau savivaldybė, norėdama, kad būtų teikiama kokia nors paslauga, turėtų organizuoti ir skelbti viešą konkursą. Kai yra nustatoma rinkliava, būna aišku, už ką ji nustatoma, o konkursas yra skelbiamas konkrečiai paslaugai. Palangos miesto savivaldybė ims rinkliavą, nustatys minimalią kainą, tačiau papildomai reikalaus projekto, kas iš esmės reiškia, kad tai bus nebe rinkliava, o būsimas viešasis pirkimas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimais į pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Ž. skundą ir patikslintą skundą ( I t., b.l. 92, II t., b.l. 66 ) nesutinka su pareiškėjo skunde ir jo patikslinime išdėstytais motyvais, mano, kad Tarybos sprendimas neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms teisės normoms ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, kurią įgyvendindama ji turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Pagal Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą Taryba turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. Ši teisės norma numato dvi tarybos teises, t. y. nustatyti vietinę rinkliavą bei nustatyti viešąją vietą, kurioje galima prekiauti ar teikti paslaugas. Tarybos teisė nustatyti viešąją vietą apima ir teisę apibrėžti, kokio dydžio ta vieta ir kas toje vietoje gali būti vykdoma, t. y. kuo prekiaujama, koks statinys gali būti pastatytas, kokia paslauga gali būti teikiama. Taigi Taryba gali kelti ir reikalavimą vykdyti tam tikrą projektą.

Pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, Taryba tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, o vietinės rinkliavos dydis nustatomas nuostatuose (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kitų reikalavimų rinkliavų nuostatams nekeliama, todėl Taryba turi laisvę nustatyti tokio leidimo išdavimo procedūras, taip pat ir apsispręsti, kokiu būdu ji gali sužinoti tikrąjį rinkliavos dydį. Šiuo atveju, nepažeisdama jokių įstatymų nuostatų, Taryba nusprendė, kad rinkliavos dydis turi būti išaiškintas tarpusavyje konkuruojant prekeiviams ir paslaugų teikėjams.

Atsakovo atstovė Daiva Zūbytė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Dėl administracinių teismų kompetencijos tirti savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams, taikant specialią norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibrėžtai subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Ž. skundu prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimo Nr.T2-22 pakeitimo“. Patikslintu skundu prašo ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimo Nr.T2-22 2 punktu pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ atitinkami punktai, nuostatų priedas ir pastabos bei 2010 m. kovo 25 sprendimas Nr.T2-75 „Dėl tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimo Nr.T2-22 pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo atitinkamiems straipsniams ir LR vietos savivaldos įstatyme įtvirtintam veiklos skaidrumo principui. Minėtais sprendimais buvo patvirtinti vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatai. Nuostatai turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį, yra savivaldybės administravimo subjekto priimti norminio pobūdžio teisės aktai, skirti individualiais požymiais neapibrėžtai subjektų grupei, pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį jie laikytini norminiais aktais, todėl laikytina, kad pareiškėjas iš esmės kreipėsi su prašymu ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis inter alia Seimo nariai. Pareiškėjas P. Ž. yra Seimo narys, todėl jis turi teisę kreiptis su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, šių bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad teismas nevertina tiriamo akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ 3, 5, 7.1, 7.2 punktų, šių nuostatų Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ ta apimtimi, kuria nustatomas konkurso dalyvio mokestis bei leidimo prekiauti išdavimas konkurso būdu, priedo Pastabų 1 ir 4 p. bei dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimo Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ atitikimo 2000-06-13 Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui.

Pagrindinis principas, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnyje – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas.

Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai teikiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“, Pastabų 1 punkte nustatyta, kad „Leidimai ne konkurso būdu Tarybos nustatytose vietose išduodami“: 1.1. viešojo maitinimo paslaugai teikti nuo (iš) laikinų įrenginių (stalai, kėdės) prie stacionarinių pastatų šių pastatų savininkams ar nuomininkams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugą šiuose pastatuose (J.Basanavičiaus g. pagal schemą Nr. 8, Vytauto gatvėje pagal schemą Nr. 28, Nr. 49, Senojo Turgaus g. pagal schemą Nr. 2); 1.2. prekiauti ledais nuo (iš) standartinių šaldiklių prie nesudėtingų laikinų statinių (tarp jų ir kioskų), asmenims, vykdantiems juose prekybą. Vietinės rinkliavos dydis už Leidimo išdavimą prie nesudėtingų laikinų statinių (tarp ir jų ir kioskų) už vieną standartinį šaldiklį Palangoje – 500 Lt, Šventojoje – 200 Lt.“; 4 punkte – „Tarybos nustatytose viešosiose vietose Jūratės gatvėje pagal schemą Nr. 28 ir 29, Klaipėdos plente pagal schemą Nr. 1, Palangos paplūdimyje pagal schemą Nr. 7, Nr. 8, Nr. 28, Nr. 31 ir Šventosios paplūdimyje pagal schemą Nr. 13 konkursai dėl leidimų išdavimo vykdomi vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus parengtais ir patvirtintais konkursų nuostatais.“

Palangos miesto savivaldybės taryba 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ pakeitė Vietinė rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimo Nr. T2-327 2 punktu, pakeistų 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 punktu, priedo: 1.1. 21 punkto „Palangos paplūdimyje“ 9, 30 ir 43 eilutes ir jas išdėstė taip: – 9 eilutėje nurodyta, kad Palangos paplūdimyje rinkliavos dydis metams (nuo birželio 1 d. iki gegužės 31 d.) už leidimo išdavimą teikti viešojo maitinimo ir aktyvaus poilsio sporto organizavimo paslaugą, viešosios vietos numeris pagal schemą 8, nesudėtingame laikiname statinyje ir laikinais įrenginiais paslaugai teikti konkurso dalyvio mokestis yra 16 000 Lt, pastabose nurodant, kad pagal DP 16.2.L, konkursas 1 metams, pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą; 30 eilutėje – skiriasi tik viešosios vietos numeris pagal schemą – 28, ir už paslaugos teikimą konkurso dalyviui nustatytas 5 000 Lt mokestis; 43 eilutėje – neribotam vietų skaičiui, pagal VMVT suderintą asortimentą, už išvežiojamąją (transporto priemonėmis be vidaus degimo variklių), išnešiojamąją prekybą ne konkurso būdu nustatomas 200 Lt mokestis, pastabose nurodyta – ne konkurso būdu 1 metams; 45 eilutėje – Šventosios paplūdimyje neribotam vietų skaičiui, pagal VMVT suderintą asortimentą, už išvežiojamąją (transporto priemonėmis be vidaus degimo variklių), išnešiojamąją prekybą ne konkurso būdu nustatomas 100 Lt mokestis, pastabose nurodyta – ne konkurso būdu 1 metams. Sprendimu pakeistas ir lentelės pabaigoje esančių pastabų 4 punktas, jį išdėstant taip: „Tarybos nustatytose viešosiose vietose Palangos paplūdimyje pagal schemą Nr. 8 ir Nr. 28 konkursai dėl leidimų išdavimo vykdomi vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus parengtais ir patvirtintais konkursų nuostatais“ (Sprendimo 2 punktas); sprendimu pakeistas 3.2 punktas, jį išdėstant taip: „Pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 „Dėl Tarybos 2008-12-30 sprendimo Nr. T2-327 2 punkto pakeitimo ir viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, išdėstymo schemų“ 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4. Įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių parengti ir patvirtinti konkurso nuostatus įvertinant pateiktus aktyvaus poilsio, sporto organizavimo projektus šio sprendimo 2 punkto priede Palangos paplūdimyje nustatytoms viešosioms vietoms Nr. 8 ir Nr. 28.“

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašo ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos aukščiau paminėtų sprendimų atitiktį Rinkliavos įstatymo 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui. Savo abejones pareiškėjas grindžia tuo, kad rinkliavos dydžiai nustatomi konkurso būdu, todėl asmuo, norintis įsigyti leidimą prekiauti konkurso būdu, nežino, koks bus galutinis rinkliavos už norimą įsigyti leidimą dydis, be to, šis asmuo privalo dalyvauti konkurse rinkliavos dydžiui nustatyti, o teisę įsigyti leidimą turi tik konkursą laimėjęs asmuo, nors tuo metu rinkliavos dydis dar nebūna nustatytas. Be to, po pakeitimų, padarytų 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T2-75 vietai Nr. 8 ir vietai Nr. 28, atsirado reikalavimas pateikti aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą, kurį vertins sprendime nenurodytas asmuo pagal sprendime nenustatytus kriterijus ir sprendime nenustatytą procedūrą.

Taigi bylos esmė – vietinės rinkliavos teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl būtina išaiškinti Rinkliavų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybų teisę nustatyti vietines rinkliavas savo teritorijoje.

2000-06-13 Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsnyje nustatyta, kad „Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.“; šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių); 13 straipsnyje – „1. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. 2. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų. 3. Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1.“

Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis valstybės rinkliavą apibrėžia kaip privalomą įmoką už valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – ir institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Aiškindamas vietinės rinkliavos ir valstybės rinkliavos santykį, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vietinės rinkliavos samprata (skirtingai nuo valstybės rinkliavos) nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas. Todėl aiškinant vietinės rinkliavos sampratą sisteminiu teisės aiškinimo būdu darytina išvada, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už teisę atlikti tam tikrus veiksmus, verstis tam tikra veikla, konkrečiai nurodyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, t. y. esminis vietinės rinkliavos elementas – įmokos už savivaldybės tarybos suteikiamą teisę (apibrėžtą Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d.), o ne įmokos už teikiamas paslaugas nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹¹-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A⁵⁵⁶-1333/2008, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-471/2010). Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos dydžio nesieja su vietos savivaldos patiriamomis ekonominėmis sąnaudomis, nenustato, kam turi būti panaudojama vietinė rinkliava. Tai leidžia teigti, jog vietine rinkliava nėra siekiama atlyginti vietos savivaldos institucijų patirtas išlaidas. Pastebėtina ir tai, kad Rinkliavų įstatymas vietinės rinkliavos dydžio niekaip nesieja su vietinės rinkliavos objekto verte ir jį nustatyti paveda savivaldybių taryboms (Rinkliavų įstatymo 13 str.).

Tačiau mokėjimo paskirtis – atlyginti už suteikiamą teisę – nėra vienintelis vietinės rinkliavos požymis. Iš Rinkliavų įstatymo nuostatų sisteminio aiškinimo matyti, kad vietinės rinkliavos yra privalomi mokėjimai į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d.). Akcentuotina ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Dėl rinkliavos nesitariama. Todėl, skirtingai nei teigia atsakovas, aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti viešasis konkursas Civilinio kodekso 6.947 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju rinkliavos mokėtojai negali būti įpareigoti dalyvauti viešame konkurse ir siūlyti savo kainą. Numatymas rinkliavos dydį nustatyti konkurso būdu, pateikus aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą, nėra būdingas rinkliavų teisiniams santykiams. Konkurso rezultatai gali būti ginčijami teisme ne vien dėl viešosios teisės normų pažeidimo, bet ir remiantis bendraisiais Civiliniame kodekse reglamentuotais konkursų negaliojimo pagrindais. Konkurso rezultatai negali būti traktuojami kaip rinkliava, kuriai būtų taikomas Rinkliavų įstatymas, nes konkursas išaiškina sutartinio pobūdžio mokėjimus, o Rinkliavų įstatymas – privalomojo pobūdžio mokėjimus.

Tai, kad Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad „savivaldybės taryba turi teisę...nustatyti rinkliavas tik už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas....nustatytose vietose išdavimą“, o šio įstatymo 13 str. numatyta, kad „vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų“ taip pat patvirtina, kad rinkliavos dydis turi būti nurodytas pačiuose savivaldybės tarybos patvirtintuose Nuostatuose.

Atsakovas Palangos savivaldybės taryba nurodė, kad įstatymas nedraudžia jiems rinkliavos dydį nustatyti konkurso būdu. Iš tikrųjų rinkliavų dydžio apskaičiavimo ir nustatymo tvarkos nei Rinkliavos įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nereguliuoja, todėl savivaldybės pasirinkto rinkliavos dydžio apskaičiavimo būdo vertinimas laikytinas politinio ir ekonominio pagrįstumo vertinimu, kuris, kaip jau minėta, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau, kad ir kokiu būdu savivaldybės taryba apskaičiuotų vietinės rinkliavos dydį, Rinkliavų įstatymas reikalauja, kad, savivaldybės tarybai tvirtinant Nuostatus, vietinės rinkliavos dydis jau turi būti nustatytas ir įvardytas litais ir jokios papildomos sąlygos mokant rinkliavą negali būti nustatytos.

Iš Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies kylantis imperatyvas vietinę rinkliavą nustatyti įstatymo nustatytose ribose sąlygoja, jog aptariama vietinė rinkliava turi atitikti ne tik įstatyme įtvirtintą rinkliavos objektą, bet ir kitus šio privalomo mokėjimo elementams (vietinės rinkliavos mokėtojui, vietinės rinkliavos dydžiui bei kt.) keliamus reikalavimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įteisintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. vasario 12 nutarimai, 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-22 patvirtinti nuostatai, jų priedas ir pastabos bei 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.T2-75 padarytas pakeitimas, kiek tai susiję rinkliavos nustatymu konkurso būdu ir konkurso būdu, pateikiant aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą, neatitinka Rinkliavos įstatymo 3, 11 str.1 d. 2 p. ir 13 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas prašo ištirti ar Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ Pastabų 1 punktas neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. , 13 str. Nurodytame punkte nustatyta, kad „Leidimai ne konkurso būdu Tarybos nustatytose vietose išduodami“: 1.1. viešojo maitinimo paslaugai teikti nuo (iš) laikinų įrenginių (stalai, kėdės) prie stacionarinių pastatų šių pastatų savininkams ar nuomininkams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugą šiuose pastatuose (J.Basanavičiaus g. pagal schemą Nr. 8, Vytauto gatvėje pagal schemą Nr. 28, Nr. 49, Senojo Turgaus g. pagal schemą Nr. 2); 1.2. prekiauti ledais nuo (iš) standartinių šaldiklių prie nesudėtingų laikinų statinių (tarp jų ir kioskų), asmenims, vykdantiems juose prekybą. Vietinės rinkliavos dydis už Leidimo išdavimą prie nesudėtingų laikinų statinių (tarp ir jų ir kioskų) už vieną standartinį šaldiklį Palangoje – 500 Lt, Šventojoje – 200 Lt.“

Pareiškėjas nei prašyme, nei patikslintame prašyme nenurodo motyvų, dėl kurių, jo nuomone, šis punktas prieštarauja įstatymui. Rinkliavos įstatymu savivaldybėms suteikta teisė nustatyti viešas vietas ir rinkliavos dydį, todėl savivaldybės taryba Pastabų 1 punkte, nustatydama viešą vietą teikti paslaugas ir konkretų rinkliavos dydį, nepažeidė jai Rinkliavų įstatymo deleguotos teisės ir šis punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimo Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ atitikimo 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintam veiklos skaidrumo principui.

1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte apbrėžtas vieno iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda – veiklos skaidrumo, nurodant, kad „Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma.“.

Rinkliavų įstatymo 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių). Kaip jau buvo nurodyta, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad rinkliavų nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Nagrinėjamu atveju Palangos savivaldybės tarybai ne tik delegavus išimtinai jai priklausančias funkcijas savivaldybės administracijos direktoriui ir nustačius, kad vietinės rinkliavos dydis kai kuriais atvejais bus nustatomas konkurso ir konkurso, pateikiant aktyvaus poilsio ir sporto organizavimo projektą, būdu, pažeidė veiklos skaidrumo principą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte, nes tvirtinant Nuostatus nebuvo paruošta minėtų konkursų pravedimo tvarka ir sąlygos, t. y. ne tik savivaldybės gyventojai, bet ir pati taryba nežinojo, kaip bus nustatoma ir kokio dydžio bus vietinė rinkliava.

Atsižvelgiant į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes pripažintina, kad:

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 punktu pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedas „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ ta apimtimi, kuria nustatomas konkurso dalyvio mokestis bei leidimo prekiauti išdavimas konkurso būdu prieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ Pastabų 4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimas Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo
Nr. T2-22 pakeitimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui; 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintam veiklos skaidrumo principui;

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“, Pastabų 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsniu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti, kad:

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimas Nr. T2-75 „Dėl Tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 pakeitimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 3 straipsniui, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui; 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintam veiklos skaidrumo principui ir laikyti jį negaliojančiu;

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimo Nr. T2-22 2 p. pakeistų bei išdėstytų nauja redakcija „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“ Priedo „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimą dydžiai ir viešųjų vietų aprašymas“ Pastabų 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2000-06-13 Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 13 straipsniui;

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui, arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Įpareigoti atsakovą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir spaudos leidinyje, kuriame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimas Nr.T2-22 ir 2010 m. kovo 25 d. sprendimas T2-75 oficialiai buvo paskelbti, ir pateikti teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.

Teisėjai

Alona Romanovienė

Laimutė Jokubauskaitė

Eglė Kiaurakytė

_________________