PATVIRTINTA
Vertybinių popierių komisijos
1993 m. rugpjūčio mėn. 5d. posėdžio
protokolu Nr. 38
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS BENDROSIOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR JŲ CIRKULIACIJOS APSKAITOS
TAISYKLĖS
1. BENDROJI DALIS
1.1. TAISYKLIŲ PASKIRTIS
Šios bendrosios vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklės (toliau – bendrosios apskaitos taisyklės, taisyklės) reglamentuoja vertybinių popierių dematerializavimo, jų sąskaitų atidarymo ir vedimo, taip pat vertybinių popierių judėjimo iš vienos sąskaitos į kitą tvarką ir sąlygas.
1.2. TEISINIAI PAGRINDAI
Šių bendrųjų apskaitos taisyklių teisinį pagrindą sudaro:
1.2.1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992m. spalio 6 d. nutarimas Nr. I-2928 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta savo nutarimais sureguliuoti vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimus.
1.2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. spalio 30d. nutarimas Nr. 815 „Dėl vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei Vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.
1.2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993m. gegužės 20d. nutarimas Nr. 352 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. spalio 30d. nutarimo Nr. 815 dalinio pakeitimo ir papildymo“, reglamentuojantis Centrinio depozitoriumo teisinę-organizacinę formą, jo steigimą ir veiklos tvarką bei pagrindines funkcijas, taip pat vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos principus.
1.3. TAISYKLIŲ REGULIAVIMO OBJEKTAI IR SUBJEKTAI
1.3.1. Šių taisyklių reguliavimo objektu ir apskaitos vienetu laikomi vienarūšiai vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos bei kiti finansiniai instrumentai), sudarantys vieną emisiją, išleisti to paties emitento, esantys viešosios apyvartos objektais ir suteikiantys jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises. Bet kokios atskirtos nuo atitinkamos emisijos vertybinių popierių teisės laikomos nauja (kita) emisija ir sudaro atskirą apskaitos vienetą.
1.3.2. Šios taisyklės yra taikomos ir privalomos visiems emitentams, išleidusiems ar numatantiems išleisti į viešąją apyvartą vertybinius popierius, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams (finansų maklerio įmonėms ir bankams), nustatyta tvarka gavusiems leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, bei Centriniam depozitoriumui kaip už bendrąją vertybinių popierių apskaitą atsakingai institucijai.
2. CENTRINIO DEPOZITORIUMO VIETA VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITOS SISTEMOJE
2.1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITOS PROCEDŪRŲ REGLAMENTAVIMAS
2.1.1. Vertybinių popierių apskaitos ir Centrinio depozitoriumo procedūrų reglamentacija.
Atskiri vertybinių popierių apskaitos ir jų cirkuliacijos procesai, susiję su bendrųjų sąskaitų atidarymu Centriniame depozitoriume, asmeninių vertybinių popierių sąskaitų atidarymu, vertybinių popierių sąskaitų knygų tvarkymu ir kitais detalių procedūrų reikalaujančiais klausimais, yra reglamentuojami Centrinio depozitoriumo instrukcijomis, parengtomis šių bendrųjų apskaitos taisyklių pagrindu.
Centrinio depozitoriumo instrukcijos, kurios reglamentuoja nenumatytas šiose taisyklėse procedūras, turi būti suderintos su Vertybinių popierių komisija (toliau – Komisija).
2.1.2. Vertybinių popierių apskaitos procedūros, kurios yra vienkartinio arba laikino pobūdžio, taip pat techninio ir operatyvaus pobūdžio sprendimai yra įgyvendinami pagal Centrinio depozitoriumo tvirtinamus specialius vykdomuosius raštus.
2.2. CENTRINIAME DEPOZITORIUME APSKAITOMI VERTYBINIAI POPIERIAI
2.2.1. Centrinis depozitoriumas apskaito vertybinius popierius, kurie atitinka šių taisyklių 1.3.1 punkto reikalavimus ir nustatyta tvarka yra įregistruoti Komisijoje.
2.2.2. Centrinis depozitoriumas gali apskaityti Komisijoje neregistruotus vertybinius popierius, jeigu jie nėra Komisijos registravimo objektai. Apie sprendimą atidaryti bendrąsias sąskaitas tokiems vertybiniams popieriams Centrinis depozitoriumas turi per 3 dienas pranešti Komisijai, kuri turi teisę per 10 dienų jį panaikinti.
2.3. CENTRINIO DEPOZITORIUMO DALYVIAI
2.3.1. Centrinio depozitoriumo dalyviais tampa emitentai ir turintys Komisijos leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkai (toliau – tarpininkai), šiose taisyklėse nustatyta tvarka atsidarę bendrąsias vertybinių popierių sąskaitas Centriniame depozitoriume.
2.3.2. Dalyvavimas Centriniame depozitoriume privalomas:
2.3.2.1. Visoms nustatyta tvarka registruotoms vertybinių popierių biržoje finansų maklerio įmonėms, vykdančioms vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojų funkcijas;
2.3.2.2. Finansų maklerio įmonėms, kurios yra specializuoti komercinių bankų filialai ar skyriai, arba kitiems vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams, gavusiems Komisijos leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais;
2.3.3. Centrinio depozitoriumo sprendimu Centrinio depozitoriumo dalyviu gali tapti ir kitos finansų institucijos (užsienio šalių depozitoriumai, Biržos Garantinis fondas, Kliringo bankas ir kt.).
2.4. DALYVIO TEISĖ ĮGALIOTI KITĄ DALYVĮ
2.4.1. Bet kuris Centrinio depozitoriumo dalyvis, suderinęs su Centriniu depozitoriumu, gali įgalioti kitą dalyvį tvarkyti jo vertybinių popierių sąskaitas ir/arba vertybinių popierių sąskaitų knygas.
2.4.2. Emitentas, suderinęs su Centriniu depozitoriumu, gali įgalioti tarpininką – Centrinio depozitoriumo dalyvį (finansų maklerio įmonę)- atidaryti ir tvarkyti jo emisijų vertybinių popierių sąskaitų knygas ir sąskaitas Centriniame depozitoriume.
2.4.3. Tarpininkas, suderinęs su Centriniu depozitoriumu, gali įgalioti kitą tarpininką – Centrinio depozitoriumo dalyvį – tvarkyti jo vertybinių popierių sąskaitas.
2.4.4. Emitentai ir tarpininkai, 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose nustatyta tvarka suteikę įgaliojimus tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas, tampa netiesioginiais Centrinio depozitoriumo dalyviais. Emitentai ir tarpininkai, kurių vardu atidarytos bendrosios vertybinių popierių sąskaitos Centriniame depozitoriume, yra laikomi tiesioginiais Centrinio depozitoriumo dalyviais.
2.4.5. Pagal įgaliojimą tvarkomi vertybiniai popieriai ir Centrinio depozitoriumo tiesioginio ir netiesioginio dalyvių tarpusavio santykiai apibrėžiami jų tarpusavio įgaliojimu- sutartimi.
2.4.6. Įgaliojimas tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas gali būti paprastas arba išplėstinis.
Esant paprastajam įgaliojimui, įgaliotasis tiesioginis Centrinio depozitoriumo dalyvis specialioje sąskaitoje apskaito tik bendrą įgaliotojo vertybinių popierių skaičių. Šiuo atveju netiesioginis Centrinio depozitoriumo dalyvis pats tvarko savo klientų vertybinių popierių sąskaitas ir privalo laikytis sąskaitų tvarkytojams nustatytų vertybinių popierių apskaitos taisyklių, taip pat patikrinti pavedimo pateikėjo tapatybę, operacijos su vertybiniais popieriais teisėtumą, finansines galimybes ir, esant reikalui, veiksnumą.
Esant išplėstiniam įgaliojimui, įgaliotasis tiesioginis Centrinio depozitoriumo dalyvis apskaito visus duomenis apie įgaliotojo klientus. Šiuo atveju netiesioginis Centrinio depozitoriumo dalyvis kaip tarpininkas atsako tik už pavedimų, kurių pagrindu įgaliotasis Centrinio depozitoriumo dalyvis vykdo jo vertybinių popierių apskaitą, tikrumą, pavedimo pateikėjo tapatybę, operacijos su vertybiniais popieriais teisėtumą, finansines galimybes ir, esant reikalui, veiksnumą.
2.4.7. Centrinis depozitoriumas savo nutarimu gali įpareigoti Centrinio depozitoriumo dalyvį suteikti įgaliojimus kitam Centrinio depozitoriumo dalyviui tvarkyti jo vertybinių popierių sąskaitas, jeigu patikrinęs pirmojo veiklą nustato, kad jis nuolat pažeidžia šias bendrąsias apskaitos taisykles, nesilaiko Centrinio depozitoriumo instrukcijų ir vykdomųjų raštų reikalavimų, daro klaidas vertybinių popierių apskaitoje.
3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ SĄSKAITOS. JŲ ATIDARYMAS IR TVARKYMAS
3.1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ SĄSKAITŲ GRUPĖS
Vertybinių popierių sąskaitos pagal apskaitos lygius skirstomos į dvi grupes: bendrąsias sąskaitas Centriniame depozitoriume ir sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir tarpininkų) tvarkomas sąskaitas.
3.2. BENDROSIOS SĄSKAITOS
3.2.1. Bendrąsias sąskaitas Centriniame depozitoriume turi atsidaryti visi sąskaitų tvarkytojai tiesiogiai arba netiesiogiai per įgaliotus šių taisyklių 2.4 skyriuje nustatyta tvarka Centrinio depozitoriumo dalyvius.
3.2.2. Bendrajai vertybinių popierių sąskaitai atidaryti emitentas arba tarpininkas turi užpildyti nustatytos formos paraišką ir pateikti ją Centriniam depozitoriumui kartu su kitais Centrinio depozitoriumo instrukcijose nurodytais dokumentais. Emitentai (arba jų įgalioti tarpininkai), įregistravę savo vertybinius popierius Komisijoje, turi pateikti šiame punkte nurodytus duomenis bendrosioms vertybinių popierių sąskaitoms atidaryti per 10 dienų nuo jų įregistravimo.
3.3. SĄSKAITŲ TVARKYTOJŲ SĄSKAITOS
3.3.1. Sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir tarpininkų) tvarkomos asmeninės sąskaitos atidaromos sudarant sutartis tarp vertybinių popierių savininkų (klientų) ir sąskaitų tvarkytojų.
Sutartyje turi būti nurodyta:
3.3.1.5. Vertybinių popierių savininko įgaliojimai sąskaitų tvarkytojui atstovauti jį visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jeigu tokie įgaliojimai suteikti;
3.3.2. Atsidaręs asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, vertybinių popierių savininkas (klientas) visus savo pavedimus dėl šių vertybinių popierių privalo pateikti tik sąskaitą atidariusiam sąskaitų tvarkytojui, išskyrus 3.3.9 punkte nurodytą atvejį.
3.3.3. Asmuo, pageidaujantis atsidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas, turi pateikti sąskaitų tvarkytojui:
3.3.3.2. Išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kurioje yra apskaitomi jo vertybiniai popieriai, išskyrus 4 punkte nurodytus atvejus;
3.3.4. Kiekvienoje sąskaitoje, atidarytoje vertybinių popierių savininko (kliento) vardu, turi būti nurodyta:
3.3.5. Atidarydamas vertybinių popierių sąskaitas klientui, taip pat vykdydamas bet kokią operaciją, susijusią su jo vertybiniais popieriais, sąskaitų tvarkytojas turi patikrinti kliento tapatybę, operacijos su vertybiniais popieriais teisėtumą ir, esant reikalui, jo veiksnumą.
3.3.6. Sąskaitų tvarkytojas kiekvieną operaciją su vertybiniais popieriais privalo užbaigti išrašu iš sąskaitos su tiksliu įvykdytos operacijos aprašymu ir išduoti šį išrašą klientui su juo sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
Pasibaigus kalendoriniams metams, vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai per 15 dienų kiekvienam sąskaitos savininkui privalo išduoti vertybinių popierių sąskaitos išrašą apie sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
Vertybinių popierių sąskaitų išrašai, taip pat kiti dokumentai, išduoti įrašų vertybinių popierių sąskaitose pagrindu, nelaikomi vertybiniais popieriais ir negali būti viešosios apyvartos objektais.
3.3.7. Bet koks vertybinių popierių judėjimas, susijęs su įrašais savininko vertybinių popierių sąskaitoje, gali būti atliekamas, tik turint savininko arba nustatyta tvarka jo įgalioto atstovo pasirašytą pavedimą.
Pavedimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius Vertybinių popierių biržoje ar už jos ribų yra laikomas išankstiniu sutikimu padaryti atitinkamus įrašus savininko vertybinių popierių sąskaitoje ir įvykdžius sandorį nereikalauja papildomo jo sutikimo.
3.3.8. Nurodytas 3.3.7 punkte reikalavimas netaikomas šiais atvejais:
3.3.8.1. Kai įrašai sąskaitose daromi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Vertybinių popierių komisijos sprendimais;
3.3.9. Tuo atveju, kai klientas perveda jam priklausančius vertybinius popierius iš vieno sąskaitų tvarkytojo kitam, pervedimo pavedimą klientas tiesiogiai pateikia naujajam sąskaitų tvarkytojui, kurio pagrindu pastarasis pateikia Centriniam depozitoriumui pavedimą apie tokių vertybinių popierių pervedimą į jo sąskaitą.
3.4. APSKAITOS TAISYKLĖS SĄSKAITŲ TVARKYTOJAMS
3.4.1. Dvigubo buhalterinio įrašo principas
Kiekviena operacija su vertybiniais popieriais fiksuojama dviem įrašais dviejose sąskaitose. Vienas įrašas daromas atitinkamos sąskaitos debeto pusėje ir antras – kitos sąskaitos kredito pusėje. Įrašai abiejose sąskaitose daromi vertybinių popierių apskaitos pirminių dokumentų (klientų pavedimų, Centrinio depozitoriumo išrašų, Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos pranešimų ir kt. 3.3.8 punkte nurodytų dokumentų) pagrindu, tuo pačiu metu ir jų reikšmės turi būti lygios.
3.4.2. Visų operacijų privalomo registravimo ir atskiros apskaitos kiekvienam vertybiniam popieriui vedimo principai.
Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai turi tvarkyti suvestinį operacijų žurnalą, kuriame chronologine tvarka nurodomos visos operacijos ir visi sandoriai, sudaryti su atitinkamose sąskaitose apskaitomais arba naujais vertybiniais popieriais, nurodant klientus ir sutrumpintus operacijų pavadinimus.
Kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskiroje vertybinių popierių sąskaitų knygoje, kuri turi būti suskirstyta į skyrius pagal kiekvieną klientą arba kita Centrinio depozitoriumo instrukcijose nustatyta tvarka.
Informacija apie kiekvieną operaciją dėl vertybinių popierių perkeliama iš suvestinio operacijų žurnalo į atitinkamą vertybinių popierių sąskaitų knygą. Vertybiniai popieriai, kurių savininkas yra pats sąskaitų tvarkytojas, apskaitomi atskirame vertybinių popierių sąskaitų knygos skyriuje.
Kiekviena vertybinių popierių sąskaitų knyga turi atspindėti klientams priklausančių vertybinių popierių likutį ir visas operacijas, kurios keičia jiems priklausančių vertybinių popierių skaičių.
Kiekvienam klientui atidaroma tiek sąskaitų, kiek jam priklausančių skirtingų emisijų vertybinių popierių tvarko šis sąskaitų tvarkytojas.
Suvestinio operacijų žurnalo ir kitų apskaitos dokumentų struktūra, jų pildymo ir saugojimo tvarka nustatoma specialia Centrinio depozitoriumo instrukcija.
3.4.3. Nuosavybės teisės į vertybinius popierius įgyjimo sandorio sudarymo momentu principas.
Sudarant bet kokio pobūdžio sandorius, susijusius su nuosavybės teisės į vertybinius popierius perleidimu, naujasis savininkas įgyja nuosavybės ir kitas teises į vertybinius popierius sandorio sudarymo momentu (tai yra anksčiau, nei padaromas atitinkamas įrašas naujo savininko sąskaitoje), jeigu sandorio sąlygos nenumato kitaip. Bet kuri operacija, susijusi su teisių į vertybinius popierius atsiradimu arba pasikeitimu, turi būti registruojama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamų pirminių dokumentų gavimo.
3.4.4. Atsiskaitymų vienalaikiškumo principas.
Visas operacijas dėl vertybinių popierių, susijusias su piniginiais atsiskaitymais, taip pat vertybinių popierių įvykius, kuriais kartu įtakojamos vertybinių popierių ir pinigų sąskaitos, tarpininkai – sąskaitų tvarkytojai apskaito, tuo pačiu metu darydami įrašus savininko pinigų sąskaitos debeto pusėje ir vertybinių popierių sąskaitos kredito pusėje, arba atvirkščiai. Šio principo taip pat privalo laikytis Centrinis depozitoriumas ir piniginių atsiskaitymų (Kliringo) bankas, vykdydami atitinkamus atsiskaitymus vertybiniais popieriais ir pinigais.
3.4.5. Minimalus vertybinių popierių sąskaitų planas.
Minimalų sąskaitų planą, kurio privalo laikytis visi sąskaitų tvarkytojai (emitentai ir tarpininkai) apskaitydami vertybinius popierius, sudaro keturių klasių sąskaitos:
0-nė sąskaitų klasė – EMISIJŲ REGISTRACIJOS SĄSKAITOS (Emitentų knygose);
1-ma sąskaitų klasė – KLIENTŲ SĄSKAITOS;
11 rūšis – Einamosios asmeninės sąskaitos;
111 porūšis – Tiesiogiai apskaitomų vertybinių popierių sąskaitos (Emitento knygose).
112 porūšis – Tarpininkų apskaitomų vertybinių popieriu sąskaitos (Emitento knygose).
12 rūšis – Įkeistų vertybinių popierų asmeninės sąskaitos;
2-a sąskaitų klasė – EINAMOSIOS CENTRINIO DEPOZITORIUMO SĄSKAITOS;
21 rūšis – Balansuojama su Centriniu depozitoriumu sąskaita;
22 rūšis – Numatomo vertybinių popierių gavimo/pateikimo per Centrinį depozitoriumą sąskaitos;
221 porūšis – Numatomų gauti vertybinių popierių sąskaitos;
222 porūšis – Numatomų pateikti vertybinių popierių sąskaitos;
23 rūšis -Netiesioginių CD dalyvių kreditinės sąskaitos;
3-a sąskaitų klasė – LAIKINAI NEPASKIRSTYTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ SĄSKAITOS
31 rūšis -Savanoriškai pristabdytų operacijų sąskaitos;
311 porūšis – Vertybinių popierių paskirstymo sąskaitos;
3111 sąskaita – Operacijų patikrinimo sąskaitos;
3112 sąskaita – Kitų operacijų sąskaitos;
312 porūšis – Vertybinių popierių įvykių tvarkymo sąskaitos;
313 porūšis – Neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitos (Emitento knygose);
32 rūšis – Koregavimo sąskaitos.
Šių sąskaitų paskirtis ir operacijų vykdymo jose tvarka nustatoma Centrinio depozitoriumo instrukcijoje.
3.5. VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTOS ORGANIZAVIMAS
3.5.1. Vertybinių popierių apyvarta (cirkuliacija)
Vertybinių popierių, atitinkančių 2.2 skyriaus reikalavimus ir įtrauktų į Centrinio depozitoriumo apskaitą, apyvarta vyksta debetuojant ir kredituojant atitinkamas sąskaitų tvarkytojų bendrąsias sąskaitas Centriniame depozitoriume.
3.5.2. Vertybinių popierių apskaitos lygiai
Vertybinių popierių apskaita vykdoma uždaroje sistemoje, kuri identifikuoja kiekvieną vertybinių popierių emisiją. Vertybinių popierių operacijų apskaita vykdoma dviejuose tampriai tarpusavyje susijusiuose lygiuose.
Pirmąjį lygį sudaro sąskaitų tvarkytojai – tarpininkai arba emitentai, atidarę vertybinių popierių savininkams (klientams) vertybinių popierių sąskaitas ir vedantys šių vertybinių popierių apskaitą.
Antrąjį lygį sudaro Centrinis depozitoriumas, kuris tvarko visų dalyvių bendrosiose sąskaitose apskaitomus vertybinius popierius (kredito pusėje) bei bendrąsias emisijos registracijos sąskaitas (debeto pusėje).
3.5.3. Vertybinių popierių sąskaitų balansavimo lygiai
Pagal Centrinio depozitoriumo reikalavimus po kiekvienos apskaitos dienos kiekvienai vertybinių popierių emisijai turi būti sudaryti šių lygių balansai:
3.5.3.1. Vidinėje Centrinio depozitoriumo apskaitos sistemoje – tarp atitinkamos emisijos vertybinių popierių skaičiaus emisijos registracijos sąskaitoje ir bendro tos pačios emisijos vertybinių popierių skaičiaus sąskaitų tvarkytojų einamosiose sąskaitose bei laikinai nepaskirstytų vertybinių popierių sąskaitose;
3.5.3.2. Pagal pateiktus Centrinio depozitoriumo išrašus – tarp išraše pateikto atitinkamos emisijos vertybinių popierių skaičiaus sąskaitų tvarkytojo bendrojoje sąskaitoje Centriniame depozitoriume ir šios emisijos vertybinių popierių skaičiaus šio sąskaitų tvarkytojo balansuojamoje su Centriniu depozitoriumu sąskaitoje (debeto pusėje);
3.5.3.3. Sąskaitų tvarkytojų lygyje (vidinėje jų apskaitoje) – tarp atitinkamos emisijos vertybinių popierių skaičiaus balansuojamoje su Centriniu depozitoriumu sąskaitoje (debeto pusėje) ir bendro šios emisijos vertybinių popierių, esančių klientų bei nuosavose sąskaitų tvarkytojo sąskaitose skaičiaus, įskaitant ir vertybinius popierius laikinai nepaskirstytų vertybinių popierių sąskaitose (kredito pusėje).
3.5.4. Atsakomybė už sąskaitų subalansuotumą
Centrinis depozitoriumas kontroliuoja savo dalyvių sąskaitų subalansuotumą pagal 3.5.3 punkte nurodytus reikalavimus.
Kiekvienas sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti sąskaitų balansą pagal lygius, nurodytus 3.5.3.2 ir 3.5.3.3 punktuose.
3.5.5. Sąskaitų tvarkytojų kontrolė
Centrinis depozitoriumas bet kuriuo metu turi teisę patikrinti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi šių bendrųjų apskaitos taisyklių ir Centrinio depozitoriumo instrukcijų.
Patikrinimo metu nustatoma ar:
3.5.6. Centrinis depozitoriumas informuoja sąskaitų tvarkytojus apie visus pažeidimus, nustatytus patikrinimo metu.
Jeigu sąskaitų tvarkytojas per Centrinio depozitoriumo nustatytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų, Centrinis depozitoriumas turi teisę įpareigoti sąskaitų tvarkytoją įgalioti kitą Centrinio depozitoriumo dalyvį tvarkyti jo sąskaitas šių taisyklių 2.4 punkte nustatyta tvarka. Tuo pačiu Centrinis depozitoriumas sustabdo šio sąskaitų tvarkytojo kaip tiesioginio dalyvio įgaliojimus.
Apie nustatytus grubius pažeidimus sąskaitų tvarkytojų apskaitoje Centrinis depozitoriumas informuoja Komisiją.
3.6. VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮVYKIŲ TVARKYMAS
3.6.1. Vertybinių popierių įvykis – tai bet koks įvykis, kuris keičia emitento vertybinių popierių charakteristikas (dividendų arba palūkanų išmokėjimas, akcijų nominalios vertės pakeitimas, įstatinio kapitalo pakeitimas ir kt.).
3.6.2. Centrinis depozitoriumas registruoja vertybinių popierių įvykius ir tvarko su jais susijusias operacijas, darydamas atitinkamus įrašus Centrinio depozitoriumo apskaitoje.
3.6.3. Kiekvienas Emitentas privalo raštu pranešti Centriniam depozitoriumui apie numatomus vertybinių popierių įvykius ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki šio įvykio pradžios.
Nustatytu laiku gavęs informaciją Centrinis depozitoriumas turi pasirengti vertybinių popierių įvykio aptarnavimui ir pranešti apie tai suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo įvykio pradžios.
3.6.4. Centrinis depozitoriumas, esant reikalui, papildomai atidaro specialias vertybinių popierių įvykių aptarnavimo sąskaitas, kurios skiriamos vertybinių popierių pasirašymo teisių priskyrimui ir panaudojimui, naujų emisijų aptarnavimui ir kitų vertybinių popierių įvykių tvarkymui.
Centrinis depozitoriumas gali atsidaryti specialias pinigų sąskaitas dividendų/palūkanų išmokėjimui. Šias operacijas jis atlieka emitento prašymu ir jo vardu.
3.6.5. Kiekvienai vertybinių popierių įvykių rūšiai Centrinis depozitoriumas patvirtina specialias instrukcijas, o konkretūs vertybinių popierių įvykiai tvarkomi pagal Centrinio depozitoriumo vykdomuosius raštus.
3.6.6. Emitentas įstatymų nustatyta tvarka atsako už savalaikį Centrinio depozitoriumo informavimą apie vertybinių popierių įvykius.
4. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS
4.1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJŲ APSKAITA CENTRINIAMEDEPOZITORIUME
Pirmąją oficialiai paskelbtą Centrinio depozitoriumo darbo dieną emitentams, nustatyta tvarka tapusiems Centrinio depozitoriumo dalyviais, atidaromos bendrosios Emisijos registracijos sąskaitos, į kurias debeto pusėje įrašomi visų Komisijoje įregistruotų emisijų vertybiniai popieriai. Tuo pačiu metu emitentui atidaromos bendrosios neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitos, į kurias kredito pusėje įrašomi jo apskaitomi vertybiniai popieriai. Nuo šio momento Centrinis depozitoriumas tampa atsakingu už bendrąją šių emitentų vertybinių popierių emisijos apskaitą.
Informaciją apie atidarytas bendrąsias vertybinių popierių sąskaitas Centrinis depozitoriumas pateikia bent viename iš anksto paskelbtame respublikiniame laikraštyje.
4.2. AKCIJŲ IŠREGISTRAVIMO IŠ EMITENTŲ IR SĄSKAITŲ ATIDARYMO FINANSŲ MAKLERIŲ ĮMONĖSE TVARKA
4.2.1. Nuo informacijos apie bendrosios sąskaitos atidarymą akcijų emitentui paskelbimo dienos jo išleistų akcijų savininkai gali atsidaryti akcijų sąskaitas finansų maklerio įmonėse, pateikdami joms savo laikinus akcininkų pažymėjimus (akcijų pasirašymo sutartis, jeigu laikini akcininkų pažymėjimai neišduoti arba akcijas, jeigu jos buvo išduotos vietoj laikinųjų akcininkų pažymėjimų).
Sąskaitos atidarymas finansų maklerio įmonėje įgalina akcijų savininką prekiauti jais organizuotoje vertybinių popierių rinkoje ir yra įforminamas 3.3.1 punkte nurodyta sutartimi.
4.2.2. Finansų maklerio įmonė pagal pateiktus laikinuosius akcininkų pažymėjimus (akcijas, akcijų pasirašymo sutartis) užpildo vertybinių popierių išregistravimo pavedimus (keturis egzempliorius), kuriuos kartu su laikinųjų akcininkų pažymėjimų (akcijų, akcijų pasirašymo sutarčių) originalais finansų maklerio įmonė perduoda emitentui, pasilikdama išsiųstų dokumentų kopijas.
4.2.3. Emitentas patikrina, ar gautų dokumentų duomenys atitinka įrašus jo vedamoje akcininkų registracijos knygoje.
Jeigu duomenys sutampa, emitentas išregistruoja akcijas, pasilieka saugoti laikinųjų akcininkų pažymėjimų (akcijų, akcijų pasirašymo sutarčių) originalus, tris išregistravimo pavedimų egzempliorius išsiunčia Centriniam depozitoriumui, o vieną – atgal į finansų maklerio įmonę.
4.2.4. Gautų išregistravimo pavedimų pagrindu Centrinis depozitoriumas kredituoja finansų maklerio įmonės bendrąją einamąją sąskaitą ir debetuoja emitento bendrąją neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitą, pažymėdamas tai gautuose išregistravimo pavedimuose. Vieną šių pavedimų egzempliorių Centrinis depozitoriumas siunčia finansų maklerio įmonei, antrą – emitentui, o trečią pasilieka sau.
4.2.5. Iš Centrinio depozitoriumo gautas išregistravimo pavedimas yra pagrindas finansų maklerio įmonei kredituoti klientų vertybinių popierių asmenines sąskaitas ir debetuoti balansuojamą su Centriniu depozitoriumu sąskaitą, tuo užbaigiant akcijų sąskaitos atidarymo procedūrą finansų maklerio įmonėje.
4.3. AKCIJŲ EMISIJŲ TVARKYMAS EMITENTO APSKAITOJE
4.3.1. Gavęs Centrinio depozitoriumo išrašą apie bendrosios sąskaitos atidarymą, emitentas užveda suvestinį operacijų žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitų knygas kiekvienai įregistruotai emisijai ir atlieka juose pirmuosius įrašus debetuodamas emisijos registracijos sąskaitas ir kredituodamas neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitas. Neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitos yra laikinos ir išimtinai kreditinės. Jos nuolat debetuojamos panaikinant atitinkamus įrašus akcininkų registracijos knygose ir esant bet kuriam iš šių atvejų:
4.3.1.1. Vykdant akcijų išregistravimo procedūrą 4.2 punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju emitentas atidaro finansų maklerio įmonių vardu kreditines akcijų sąskaitas, kurių kredito pusėje įrašo išregistruotus vertybinius popierius.
Kreditiniai ir debetiniai įrašai sąskaitose atliekami gavus iš Centrinio depozitoriumo išregistravimo pavedimą su akcijų išregistravimo patvirtinimu. Emitento nuožiūra, vietoj kreditinių sąskaitų finansų maklerio įmonių vardu gali būti atidaromos sąskaitos kiekvieno išregistruoto akcijų savininko vardu, nurodant jo akcijas tvarkančios finansų maklerio įmonėsrekvizitus. Emitentas gali naudoti tik vieną šiame punkte nurodytų sąskaitų tvarkymo būdų;
4.3.1.2. Gavus iš akcijų savininko rašytinį prašymą atidaryti jo asmeninę akcijų sąskaitą emitento tiesiogiai apskaitomų vertybinių popierių sąskaitų knygose. Šiuo atveju akcininkas grąžina emitentui jam išduotus laikinuosius akcininkų pažymėjimus (akcijas, akcijų pasirašymo sutartis). Akcininko prašymo ir laikinų akcininkų pažymėjimų (akcijų, akcijų pasirašymo sutarčių) pagrindu emitentas atidaro jam asmeninę akcijų sąskaitą padarydamas įrašą jos kredito pusėje ir debetuodamas neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitą. Po šios operacijos emitentas išduoda akcininkui išrašą iš sąskaitos apie joje apskaitomas akcijas;
4.3.1.3. Sudarant tiesioginį sandorį už Vertybinių popierių biržos ribų dėl neišregistruotų akcijų perleidimo, jeigu išregistravimo pageidauja sandorio šalys. Šiuo atveju sandorio šalys pateikia emitentui akcijų perleidimą patvirtinantį dokumentą ir buvusio savininko visus laikinuosius akcininko pažymėjimus (akcijas, akcijų pasirašymo sutartis), kurių pagrindu emitentas atidaro asmeninę sąskaitą naujajam savininkui įrašydamas jo įsigytų akcijų skaičių sąskaitos kredito pusėje, debetuodamas šiuo skaičiumi neišregistruotų vertybinių popierių sąskaitą ir išduodamas jam atidarytos sąskaitos išrašą.
4.3.2. Jeigu 4.3.1.1–4.3.1.3 punktuose nurodytais atvejais išregistruojamas ne visas akcininkų registracijos knygose nurodytas konkretaus savininko akcijų skaičius, neišregistruotam akcijų likučiui emitentas išrašo naują Laikinąjį akcininko pažymėjimą ir įrašo šį likutį į akcijų registracijos knygą. Ta pati procedūra taikoma, jeigu, sudarant tiesioginį sandorį dėl neišregistruotų akcijų perleidimo už Vertybinių popierių biržos ribų, sandorio šalys nepageidauja, kad šios akcijos būtų išregistruotos.
Nauji įrašai akcininkų registracijos knygose gali būti daromi ir Laikinieji akcininkų pažymėjimai išduodami iki tam tikros Komisijos kartu su Centriniu depozitoriumu iš anksto paskelbtos dienos.
4.3.3. Emitentas, prieš atidarydamas tiesiogiai apskaitomų vertybinių popierių sąskaitas 4.3.1.2 ir 4.3.1.3 punktuose nurodytais atvejais, privalo išsiųsti į Centrinį depozitoriumą nustatytos formos pavedimą ir įgyja teisę atidaryti sąskaitas, tik gavęs iš Centrinio depozitoriumo patvirtinimus apie atitinkamus akcijų pervedimus emitento sąskaitose.
4.3.4. Pereinamuoju laikotarpiu nuosavybės teisė į akcijas įrodoma:
4.3.4.1. Šiose taisyklėse nustatyta tvarka išregistruotoms akcijoms – įrašais asmeninėse akcijų sąskaitose atidarytose finansų maklerio įmonėse arba įrašais emitento tiesiogiai apskaitomų vertybinių popierių sąskaitų knygose atidarytose asmeninėse akcijų sąskaitose, jeigu šioms akcijoms sąskaitos finansų maklerio įmonėse neatidarytos;
4.3.5. Emitentas privalo saugoti grąžintus laikinuosius akcininkų pažymėjimus (akcijas, akcijų pasirašymo sutartis), taip pat kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo atidarytos asmeninės akcijų sąskaitos, 36 mėnesius griežtos atskaitomybės dokumentams nustatyta tvarka.
4.3.6. Pereinamajam laikotarpiui nustatyta tvarka taikoma akcijų emisijoms, kurių pagrindu įstatinis kapitalas arba jo padidinimas buvo įregistruotas iki pirmosios Centrinio depozitoriumo darbo dienos. Kitos emisijos, kaip vertybinių popierių įvykiai, tvarkomos pagal specialias Centrinio depozitoriumo instrukcijas, suderintas su Komisija.