VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

1999 m. spalio 8 d. Nr. 72

Vilnius

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:

1. Patvirtinti Gamtinių dujų kainų nustatymo metodiką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 22 „Dėl Gamtinių dujų kainų nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1645).

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                                   V. SIDZIKAUSKAS

Patvirtinta

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 72

GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

1. Bendroji dalis

1.1. Ši metodika nustato gamtinių dujų ir jų transportavimo Lietuvos dujų tiekimo sistemoje (magistraliniuose ir skirstomuosiuose dujotiekiuose) kainų skaičiavimo tvarką, kai tiekiant (transportuojant) ir vartojant gamtines dujas vadovaujamasi nustatyta tvarka patvirtintomis gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklėmis.

1.2. Ji apima gamtinių dujų kainų nustatymo principus, įvertinant ekonomiškai pagrįstas sąnaudas gamtinėms dujoms pirkti, transportuoti, patikimai tiekti, dujų ūkiui plėtoti, gamtinių dujų nuostoliams dujų sistemoje mažinti, vartotojų aptarnavimui gerinti bei taupumui skatinti ir dujų sistemai saugiai funkcionuoti.

1.3. Metodikoje pateikti gamtinių dujų vienanarės ir dvinarės kainos skaičiavimo būdai.

1.4. Gamtinių dujų kainos pagal dujų vartotojus diferencijuojamos į grupes, atsižvelgus į priskirtinus šioms grupėms rodiklius, charakterizuojančius dujų tiekimo sistemos funkcionavimo sąlygas, dujų realizacijos apimtis, magistralinių bei skirstomųjų dujotiekių techninius – ekonominius duomenis ir vartotojų skaičių.

1.5. Ekonomiškai pagrįstos pajamos, sąnaudos ir kainos pagal šioje metodikoje pateiktas formules skaičiuojamos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

2. Terminai ir apibrėžimai

2.1. Gamtinės dujos – išgaunamos iš žemės gelmių atskirai arba kartu su skystaisiais angliavandeniliais ir parengtas transportuoti dujotiekiais angliavandenilių mišinys, susidedantis iš dujinio pavidalo metano, kitų degiųjų ir nedegiųjų dujų.

2.2. Dujų sistema (-os) – dujų tiekimo sistemos, dujas naudojančių įrenginių, buitinių dujinių prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti visuma.

2.3. Dujų ūkis – dujų sistemos eksploatacijai reikalingos priemonės ir ūkinė-finansinė veikla.

2.4. Dujų tiekimo sistema (-os) – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais.

2.5. Dujotiekis – vamzdžių sistema degiosioms dujoms tiekti.

2.6. Magistraliniai dujotiekiai – dujų tiekimo sistemos dalis, kuria dujos perduodamos iki išėjimo iš dujų skirstymo stočių imtinai, t. y aukšto slėgio dujų tiekimo vamzdynų ir įrenginių dalis, skirta dujų transportavimui ir nepriklausanti skirstomiesiems dujotiekiams.

2.7. Skirstomieji dujotiekiai – dujų tiekimo sistemos dalis, kuria dujos perduodamos nuo dujų skirstymo stočių iki dujotiekio įvadų.

2.8. Dujotiekio įvadas – vamzdis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į pastatą imtinai.

2.9. Vidaus dujotiekiai – dujotiekio dalis nuo dujotiekio įvado uždarymo įtaiso iki dujas naudojančio įrenginio.

2.10. Vartotojas – fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys dujas įvairioms reikmėms ir turintys tiekimo – vartojimo sutartinius santykius su dujų tiekėju.

2.11. Tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis gamtines dujas vartotojui pagal tarpusavyje sudarytas sutartis.

2.12. Pagrindinė (dujų sistemos) ūkinė – finansinė veikla – gamtinių dujų importas (gavyba), dujų transportavimas, prekyba gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų eksportas, vartotojų aptarnavimas, saugus gamtinių dujų tiekimas, dujų sistemų projektavimas, projektų ir sprendimų derinimas, statyba, valdymas, eksploatavimas, priežiūra ir remontas, prijungimo prie veikiančių dujotiekių ir dujų paleidimo darbų vykdymas, dujinių kontrolės matavimo prietaisų patikra, derinimas, bandymas ir remontas.

2.13. Kita ūkinė – finansinė veikla – visa kita ūkinė – finansinė veikla, patvirtinta įmonės įstatuose ir nepaminėta 2.12 p.

3. Vartotojų diferenciacija

3.1. Vartotojai, pagal suvartojamų dujų kiekį (Qgr) per metus, diferencijuojami į 5 grupes:

Grupės Nr.	Vartotojų grupės pavadinimas	Suvartojamas dujų kiekis (Qgr) per metus
1.	Gyventojai, naudojantys gamtines dujas maistui ir (arba) karštam vandeniui ruošti	Qgr – neapibrėžtas
2.	Gyventojai ir kiti vartotojai, naudojantys gamtines dujas šildymui, karštam vandeniui, maistui ruošti ir visoms kitoms reikmėms (smulkūs vartotojai)	Qgr ≤ 0.1 mln. m^3
3.	Stambesni vartotojai	0.1 mln. m3 < Qgr < 5 mln. m^3
4.	Stambūs vartotojai	5 mln. m^3 ≤ Qgr < 15 mln. m^3
5.	Stambiausi vartotojai	Qgr ≥ 15 mln. m^3

3.1.1. 1-ajai vartotojų grupei priskiriami gyventojai, kurie naudoja gamtines dujas tik maistui ruošti; maistui ir kartu karštam vandeniui ruošti arba tik karštam vandeniui ruošti. Dujų suvartojimo kiekis (Qgr) per metus neapibrėžtas;

3.1.2. 2-ajai vartotojų grupei priskiriami smulkūs vartotojai, tarp jų ir gyventojai, kurie suvartoja (Qgr) iki 100 tūkst. m3 (imtinai) gamtinių dujų per metus. Tai:

• vartotojai, naudojantys dujas šildymui;

• vartotojai, naudojantys dujas šildymui, karštam vandeniui ir maistui ruošti kartu;

• vartotojai, naudojantys dujas šildymui ir karštam vandeniui ruošti kartu;

• vartotojai, naudojantys dujas šildymui ir maistui ruošti kartu;

• vartotojai (išskyrus vartotojus, priskirtus 3.1.1 p.), naudojantys dujas visoms kitoms reikmėms.

Sezoniškumas neturi įtakos šių vartotojų priskyrimui prie 1-osios vartotojų grupės.

3.1.3. 3-iajai, 4-ajai ir 5-ajai vartotojų grupėms priskiriami vartotojai pagal 3.1 p. nurodytą gamtinių dujų suvartojimo kiekį (Qgr) per metus. Konkretus šių vartotojų suvartotas gamtinių dujų kiekis nustatomas sutartimis su tiekėju.

4. Dujų nuostoliai ir dujos saviems bei technologiniams poreikiams

4.1. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose ir gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms dujų sistemose apskaičiuojami vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Vyriausybės ir Finansų ministerijos norminiais dokumentais.

4.2. Nesant normatyvų, gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose (dėl nutekėjimų per dujų reguliavimo punktų, skirstomųjų dujotiekių, dujotiekių įvadų ir vidaus dujotiekio, namų viduje įrengtų buitinių dujinių prietaisų, dujų skirstymo stočių įrenginių, magistralinių dujotiekių nesandarumus) ir gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms dujų sistemose apskaičiuojami atskirai skirstomuosiuose ir magistraliniuose dujotiekiuose pagal formules iš 1999 m. birželio 9 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 213 patvirtintų „Gamtinių dujų natūralios netekties nuostolių dujų sistemose“ ir „Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms dujų sistemose“ metodikų kiekvienam atvejui atskirai.

4.3. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostolių skaičiavimai pateikiami metodikos prieduose.

4.4. Faktiniai gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų tiekimo sistemose įforminami aktais.

4.5. Dujų suvartojimas saviems poreikiams apskaičiuojamas pagal nustatyta tvarka patvirtintus normatyvus, limituojančius dujų kiekius.

5. Sąnaudos

5.1. Pagrindinėms dujų sistemos ūkio sąnaudoms priskiriamos:

5.1.1. apmokėjimas už perkamas dujas;

5.1.2. dujų sistemos ūkio eksploatacinės sąnaudos.

5.2. Dujų tiekėjo apmokėjimo už perkamas dujas sąnaudas sudaro derybų keliu su dujų pardavėjais sulygtos dujų kainos ir kiekio sandauga.

5.3. Nustatant dujų ūkio eksploatacines sąnaudas, vadovaujamasi galiojančiais įstatymais bei Vyriausybės ir Finansų ministerijos norminiais dokumentais. Sąnaudų struktūra pateikiama metodikos prieduose. Sąnaudos turi būti ekonomiškai pagrįstos ir jas analizuojant Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, pateikti rodikliai palyginami su praėjusių 3-jų arba 4-ių metų rodiklių duomenimis ir panašių įmonių veiklos rodikliais užsienio šalyse.

5.4. Skaičiuojant dujų kainas, į skaičiuotes įtraukiamos tos dujų tiekėjo sąnaudos, kurios susidaro perkant dujas ir vykdant pagrindinę (dujų sistemos) eksploatacijos ūkinę – finansinę veiklą (2.12 p.) ir pagrindžiamos atitinkamais dokumentais. Šios sąnaudos mažinamos pajamų, gautų už dujų tranzitą, dydžiu.

5.5. Dujų sistemos ūkio eksploatacinės sąnaudos skiriamos į ekonomiškai pagrįstas magistralinio dujotiekio eksploatavimo sąnaudas per metus (S_m) ir ekonomiškai pagrįstas skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudas per metus (Ssk).

5.6. Skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudos gali būti paskirstomos pagal vartotojų grupes.

6. Pelnas

6.1. Pelno poreikis skaičiuojamas atskirai magistraliniams ir skirstomiesiems dujotiekiams vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Vyriausybės ir Finansų ministerijos norminiais dokumentais. Normatyvinio pelno (NP) dydį, įskaitomą į gamtinių dujų ir transportavimo kainas, nustato gamtinių dujų tiekėjas, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

6.2. Normatyvinis pelnas (NP) gali būti paskirstomas pagal vartotojų grupes ir skaičiavimai pateikiami metodikos prieduose.

6.3. Normatyvinio pelno dydis priklauso nuo Vyriausybės keliamų uždavinių, dujų ūkio plėtros strategijos ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.

7. Dujų transportavimo kainų skaičiavimas

7.1. Dujų transportavimo kaina magistraliniais dujotiekiais (T_m) skaičiuojama pagal formulę:

T_m = (Sm – Ptr. + Nm. + Dm. + NPm) / Qmv, Lt/tūkst. m3;                        (7.1)

čia: S_m – ekonomiškai pagrįstos magistralinio dujotiekio eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ptr – pajamos už dujų tranzitą, Lt;

N_m. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

D_m. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

NP_m – pelno dalis, reikalinga magistralinių dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Qmv – visas dujų kiekis, transportuojamas magistraliniais dujotiekiais, atėmus tranzito dujų kiekį, tūkst m3.

7.2. Vidutinė dujų transportavimo kaina skirstomaisiais dujotiekiais (Tsk.) skaičiuojama pagal formulę:

Tsk. = (Ssk. + Nsk.+ Dsk. + NPsk.) / Qsk., Lt/tūkst. m3;                             (7.2)

čia:    Ssk. – ekonomiškai pagrįstos skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Nsk. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai skirstomuosiuose dujotiekiuose, Lt;

Dsk. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams skirstomuosiuose dujotiekiuose, Lt;

NPsk. – normatyvinio pelno dalis, reikalinga skirstomųjų dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Qsk. – visas dujų kiekis, transportuojamas skirstomaisiais dujotiekiais, tūkst m3.

Dujų transportavimo kaina skirstomaisiais dujotiekiais (Tsk. gr.) pagal atskiras vartotojų grupes skaičiuojama pagal formulę:

Tsk. gr. = [(Ssk. * Ksk. gr.) + Nsk. gr. + Dsk. gr. + NPsk. gr. ] / Qgr. v., Lt/tūkst. m3;    (7.3)

čia:    Ssk. – ekonomiškai pagrįstos skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Nsk. gr. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantys atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

Dsk. gr. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantis atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

NPsk. gr. – normatyvinio pelno dalis, reikalinga atitinkamos vartotojų grupės skirstomųjų dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Qgr. v. – vartotojų grupės sunaudotas ir (arba) transportuotas gamtinių dujų kiekis (gautą visą gamtinių dujų kiekį, praėjusį skirstomaisiais tinklais, paskirsčius pagal atskiras vartotojų grupes), tūkst m³;

Ksk. gr. – koeficientas, nustatomas gamtinių dujų tiekėjo, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgus į tiekėjo pagrindinius dujų sistemos ūkio sąnaudų rodiklius. Rekomenduotini pagrindiniai sąnaudų rodikliai, pagal kuriuos bus atliekamas sąnaudų paskirstymas tarp atitinkamų vartotojų grupių, pateikiami priedo lentelėse.

8. Vienanarės gamtinių dujų kainos nustatymas

8.1. Gamtinių dujų vienanarės kainos pagal atskiras grupes apskaičiuojamos pagal formulę:

Tgr.= Tv + Tp. m. + Tp. sk. gr., Lt/tūkst. m³;                          (8.1)

čia:    Tv – vidutinė metinė dujų pirkimo kaina, Lt/tūkst. m³;

Tp. m. – kainos dedamoji, atitinkanti magistralinius tinklus, Lt/tūkst. m³;

Tp. sk. gr. – kainos dedamoji, atitinkanti vartotojų grupės skirstomuosius tinklus, Lt/tūkst. m3.

8.1.1. Vidutinė metinė dujų pirkimo kaina (Tv) skaičiuojama pagal formulę:

Tv = Σ (Ti * Qi) / Σ Qi, Lt/tūkst. m³;                                       (8.2)

čia:    Σ (Ti * Qi) – dujų pirkimo (importo) metinės sąnaudos, Lt;

Σ Qi – nupirktas gamtinių dujų kiekis per metus, tūkst. m³;

Ti – dujų pirkimo kaina, Lt/ tūkst. m³.

8.1.2. Kainos dedamoji, atitinkanti magistralinius tinklus (Tp. m.), skaičiuojama pagal formulę:

Tp. m. = (Sm – Ptr. – Ptm.+ Nm. + Dm. + NPm) / Qm, Lt/tūkst. m³;                                (8.3)

čia:    Sm – ekonomiškai pagrįstos magistralinio dujotiekio eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ptr. – pajamos už dujų tranzitą, Lt;

Ptm.- pajamos, gautos už dujų transportavimą magistraliniais dujotiekiais, Lt;

Nm. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

Dm. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

NPm – pelno dalis, reikalinga magistralinių dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Qm – visas dujų kiekis transportuojamas magistraliniais dujotiekiais, atėmus tranzito dujų kiekį ir dujų kiekį, transportuotą pagal tiesiogines sutartis su AB „Lietuvos dujos“, tūkst m³.

8.1.3. Kainos dedamoji, atitinkanti vartotojų grupės skirstomuosius tinklus (Tp. sk. gr.), skaičiuojama pagal formulę:

Tp. sk. gr. = [(Ssk – Ptsk.)* Kgr. sk. + Nsk. gr. + Dsk. gr. + NPsk. gr. ] / Qgr., Lt/tūkst. m³;                (8.4)

čia:    Ssk – ekonomiškai pagrįstos skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ptsk. – pajamos, gautos už dujų transportavimą skirstomaisiais dujotiekiais, Lt;

Nsk. gr. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantys atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

Dsk. gr. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantis atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

NPsk. gr. – normatyvinio pelno dalis, reikalinga atitinkamos vartotojų grupės skirstomųjų dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Qgr. – vartotojų grupės sunaudotas gamtinių dujų kiekis (visą gamtinių dujų kiekį, praėjusį skirstomaisiais tinklais (atėmus pagal sutartis su AB „Lietuvos dujos“ transportuotą gamtinių dujų kiekį), paskirsčius pagal atskiras vartotojų grupes, tūkst m³;

Kgr. sk. – koeficientas, nustatomas gamtinių dujų tiekėjo, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgus į tiekėjo pagrindinius dujų sistemos ūkio sąnaudų rodiklius. Rekomenduotini pagrindiniai sąnaudų rodikliai, pagal kuriuos bus atliekamas sąnaudų paskirstymas tarp atitinkamų vartotojų grupių, pateikiami priedo lentelėse.

Apskaičiuotos gamtinių dujų kainos turi tenkinti šias sąlygas:

Σ (Qgr * Tgr) = Si + Sm + Ssk – Ptr – Ptm – Ptsk;                (8.5)

Σ Qgr = Qsk;          (8.6)

čia:    Qgr – vartotojų grupės sunaudotas gamtinių dujų kiekis, tūkst m³;

Tgr – vartotojų grupės gamtinių dujų vienanarė kaina, Lt/tūkst. m³;

Si – dujų pirkimo (importo) metinės sąnaudos, Lt;

Sm – ekonomiškai pagrįstos magistralinio dujotiekio eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ssk – ekonomiškai pagrįstos skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ptr – pajamos už dujų tranzitą, Lt;

Ptm – pajamos, gautos už dujų transportavimą magistraliniais dujotiekiais, Lt;

Ptsk – pajamos, gautos už dujų transportavimą skirstomaisiais dujotiekiais, Lt;

Qsk – visas dujų kiekis, parduotas vartotojams, tūkst m³.

8.2. Stambiausiems 5 grupės vartotojams (suvartojantiems daugiau nei 15 mln. m³ per metus), tiekėjo teikimu suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, gali būti taikoma sutartinė kaina.

9. Dvinarės gamtinių dujų kainos nustatymas

Gamtinių dujų dvinarė kaina susideda iš fiksuotos (pastoviosios) ir kintamosios dalies.

9.1. Gamtinių dujų dvinarės kainos pagal atskiras grupes apskaičiuojamos pagal formules:

9.1.1. Gamtinių dujų dvinarės kainos fiksuota dalis (abonentinis mokestis) apskaičiuojama pagal formulę:

Tgr.f.=	[(Sm.-Ptr.-Ptm.+NPm.+Nm.+Dm.)*Kgr.q+((Ssk-Ptsk)*Kgr.sk)+NPsk.gr.+Dsk.gr.]	*Kgr.f, Lt/metus; (9.1)
	Vgr.

9.1.2. Gamtinių dujų dvinarės kainos kintamoji dalis apskaičiuojama pagal formulę:

Tgrk.	Si.gr.+[Sm.-Ptr.-Ptm.+NPm.+Nm.+Dm.)*Kgr.q.+((Ssk.-Ptsk.)*Kgr.sk)+NPskgr+Dsk.gr]*Kgr.k.	, Lt/tūkst. m3; (9.2)
	Qgr.

čia:    Sm., Ssk. – ekonomiškai pagrįstos magistralinio ir skirstomojo dujotiekio eksploatavimo sąnaudos per metus, Lt;

Ptr. – pajamos už dujų tranzitą, Lt;

Ptm – pajamos, gautos už dujų transportavimą magistraliniais dujotiekiais, Lt;

Ptsk – pajamos, gautos už dujų transportavimą skirstomaisiais dujotiekiais, Lt;

Nm. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

Nsk. gr. – gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantys atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

Dm. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams magistraliniuose dujotiekiuose, Lt;

Dsk. gr. – gamtinių dujų sunaudojimas technologiniams poreikiams skirstomuosiuose dujotiekiuose, tenkantis atitinkamai vartotojų grupei, Lt;

NPm – pelno dalis, reikalinga magistralinių dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

NPsk. gr. – normatyvinio pelno dalis, reikalinga atitinkamos vartotojų grupės skirstomųjų dujotiekių plėtrai (renovacijai), Lt;

Si. gr. – atitinkamos vartotojų grupės dujų pirkimo (importo) metinės sąnaudos, Lt;

Vgr. – konkrečios grupės vartotojų skaičius, vnt.;

Qgr. – vartotojų grupės sunaudotas gamtinių dujų kiekis, tūkst m3;

Qm – visas dujų kiekis, transportuojamas magistraliniais dujotiekiais, atėmus tranzito dujų kiekį ir dujų kiekį, transportuotą pagal tiesiogines sutartis su AB „Lietuvos dujos“, tūkst m3;

Kgr. q. – koeficientas, kuris skaičiuojamas: Kgr. q. = Qgr. / Qm.;

Kgr. sk. – koeficientai, nustatomi gamtinių dujų tiekėjo, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgus į tiekėjo pagrindinius dujų sistemos ūkio sąnaudų rodiklius. Rekomenduotini pagrindiniai sąnaudų rodikliai, pagal kuriuos bus atliekamas sąnaudų paskirstymas tarp atitinkamų vartotojų grupių, pateikiami priedo lentelėse;

Kgrf., Kgr. k. – koeficientai, išreiškiantys santykinį kainos dydžio paskirstymą tarp pastoviosios ir kintamosios dalių, nustatomi gamtinių dujų tiekėjo, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

9.2. Tiekėjas gali pasirinkti vienanarės arba dvinarės kainos skaičiavimo būdą.

______________