LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL LIETUVOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO UŽSIENYJE ATPAŽINIMO PRINCIPŲ IR KRITERIJŲ
2005 m. spalio 7 d. Nr. S-7-(115)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija, tęsdama savo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 106 dėl nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo užsienyje globos politikos gairių, 2005 m. rugsėjo 9 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo problemas ir parengtus Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principus ir kriterijus bei susipažino su Užsienio reikalų ministerijos sudarytu Lietuvos kultūros paveldo užsienyje preliminariu sąrašu.
Konstatuota, kad nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo užsienyje paplitimo arealas, kaip Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos rezultatas, susiformavo ir apima už Lietuvos Respublikos ribų esančias lietuvių etnines žemes, Lietuvos valstybei priklausiusias žemes, Lietuvos valstybės institucijų ir struktūrų bei atskirų žmonių veiklos už minėtų žemių ribų vietas, įskaitant lietuvių išeivijos gyvavimo ir veiklos vietas bei Lietuvos žmonių tremties ir politinio kalinimo vietas. Lietuvos kultūros paveldas užsienyje atpažįstamas pagal kilmę ir tos kilmės suteikiamus požymius, t. y. etninius, valstybinius, kultūrinius. Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje inventorinis sąrašas yra būtinas ir ypač naudingas mokslo reikalams ar lietuvių bendruomenėms užsienyje.
Organizuojant nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo užsienyje globą, praktinei paveldosauginei veiklai reikalingas ir naudotinas Lietuvos valstybės nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos registras, kuriame būtų registruojami svarbiausi objektai. Tokį sąrašą sudarant, būtina atsižvelgti į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo kultūrinės ir valstybinės (politinės) verčių kriterijus, į konkrečių vertybių reikšmę lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės bei valstybės ar tautos, kurios teritorijoje yra ši vertybė, gyvenime, praeityje ir dabartyje, taip pat į vertybės fizinę būklę ir paveldosauginį statusą atitinkamoje valstybėje.
Pabrėžta, kad atsižvelgiant į kitų valstybių ar tautų paveldosauginius ir kitus interesus, Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos interesas Lietuvos Respublikos institucijoms ir pareigūnams turi būti prioritetinis.
Komisija nusprendžia:
1. Pritarti parengtiems Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principams ir kriterijams (žr. sprendimo priedą).
2. Prašyti Lietuvos Respublikos kultūros bei Užsienio reikalų ministerijas apsvarstyti ir patvirtinti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principus ir kriterijus.
3. Prašyti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, dalyvaujant Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, organizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje inventorinio sąrašo ir Lietuvos valstybės nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos registro rengimą, vadovaujantis patvirtintais Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principais ir kriterijais.
4. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros bei Užsienio reikalų ministerijoms bei kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, organizuojant ir vykdant Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globą, vadovautis Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principais ir kriterijais.
Valstybinės kultūros paveldo
komisijos 2005 m. spalio 7 d.
sprendimo Nr. S-7-(115)
Priedas
LIETUVOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO UŽSIENYJE ATPAŽINIMO
PRINCIPAI IR KRITERIJAI
Vienas iš Lietuvos kultūros politikos tikslų – Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje integracija į Lietuvos kultūrą, mokslą, į visuomeninį gyvenimą. Įgyvendinant šį tikslą, reikia tikslios informacijos apie šio paveldo vertybių sklaidą, būklę ir vertę, atsižvelgti į visuomenės poreikį ir valstybės galimybes. Dėl to pirmiausia suformuluojami šio kultūros paveldo užsienyje atpažinimo pricipai ir kriterijai.
1. Principai:
1.1. Istorinis-teritorinis principas. Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo paplitimo arealas, kaip Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos išdava, susiformavo ir apima už dabartinės Lietuvos valstybės ribų esančias žemiau minimas žemes:
1.1.3. Lietuvos valstybės institucijų ir struktūrų, lietuvių visuomeninių, politinių, kultūrinių, bažnytinių ir kitokių organizacijų, atskirų Lietuvos žmonių veiklos už minėtų žemių ribų vietas;
1.2. Istorinis-kilmės principas. Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas užsienyje atpažįstamas pagal kilmę ir tos kilmės suteikiamus žemiau įvardytus požymius:
1.2.1. istoriniai-etniniai požymiai (etnografinis paveldas, lietuvių ir kitų baltų genčių archeologiniai paminklai);
1.2.2. istoriniai-valstybiniai požymiai (Lietuvos valstybės institucijų ir struktūrų, iškilių valstybės pareigūnų sukurtas nekilnojamasis kultūros paveldas ir jų veiklos pėdsakai, kitų valstybių veiksmų, kurių objektais buvo Lietuvos žmonės, t. y. tremtis ir kitos represijos pėdsakai);
1.2.3. istoriniai-kultūriniai požymiai (Lietuvos bažnyčių sukurtas nekilnojamasis kultūros paveldas, Lietuvos žmonių ir jų visuomeninių, politinių ir kultūrinių organizacijų veiklos pėdsakai);
2. Kriterijai:
2.1. Paveldosauginis kriterijus. Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo rūšys atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnyje esantį nekilnojamojo kultūros paveldo rūšių išvardijimą.
3. Kultūrinės ir valstybinės (politinės) verčių kriterijai beveik neaktualūs rengiant Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje inventorinį sąrašą (toliau – Inventorinis sąrašas). Į šį sąrašą trauktini visi objektai.
4. Sudarant Lietuvos valstybės nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos registrą (toliau – Globos registras) į objektų vertes tenka atsižvelgti. Formuluojant konkrečių objektų verčių kriterijus, tenka atsižvelgti į žemiau įvardytas aplinkybes:
4.1. konkretaus objekto reikšmė lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės gyvenime praeityje ir dabartyje;
4.2. konkretaus objekto reikšmę tautos ir valstybės, kurios teritorijoje yra šis objektas, gyvenime praeityje ir dabartyje;
5. Apsispręsti, ar objektą būtina įrašyti į Globos registrą, ar jis yra tik įrašytinas į šį registrą, ar jis gali būti neįrašytas į jį, bet būti Inventoriniame sąraše, galima tik susipažinus su objekto istorija ir įvairiais dabartinės būklės aspektais.