PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2003 M. BIRŽELIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 106 „DĖL VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMO INSTRUKCIJOS IR VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTŲ FORMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. vasario 26 d. Nr. 39
Vilnius
Pakeičiu Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukciją, patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentų formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2870), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktoriaus
2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 106
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktoriaus
2004 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 39
redakcija)
VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMO INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcija (toliau vadinama – Instrukcija) reglamentuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimą ir vykdymą.
2. Instrukcijoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518) ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549).
II. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS INSPEKCIJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
3. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra organizuojama ir vykdoma teritoriniu principu. Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija (toliau vadinama – VVPPI) organizuoja ir vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijoje, valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau vadinama – VPPI) – pagal kompetenciją vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą apskrityje, savivaldybės teritorijoje, gaisro atžvilgiu pavojingame objekte.
4. Vyriausiasis priešgaisrinės priežiūros inspektorius priima sprendimus valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo klausimais. Sprendimai įforminami vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus blanke arba užrašant rezoliuciją ant gauto dokumento.
6. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų (toliau vadinama – PGT) viršininkai (PGT viršininkų pavaduotojai įgalioti atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą) pagal savo kompetenciją privalo:
6.1. panaudoti visas turimas veiklos organizavimo priemones valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždaviniams vykdyti;
6.3. padėti užtikrinti VPPI bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos prokuratūra, policija, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis valstybinės priešgaisrinės priežiūros klausimais;
7. VVPPI ir VPPI viršininkas privalo:
7.1. užtikrinti optimalų vadovaujamos VVPPI, VPPI darbo organizavimą, rezultatų apskaitą, atlikto darbo atsiskaitymo formas, kontroliuoti ir analizuoti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų tarnybinę veiklą;
7.3. konkrečias užduotis valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždaviniams vykdyti skirti, atsižvelgdamas į valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno profesionalumą bei turimą kvalifikaciją ir ketinamo pasiekti rezultato svarbą;
III. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS INSPEKCIJŲ KOMPETENCIJA
8. Apskričių centrų PGT VPPI apskrityje:
8.4. teikia apskrityje esančių PGT VPPI praktinę ir metodinę pagalbą gaisrų prevencijos klausimais ir nusikalstamų veikų tyrime;
9. VPPI savivaldybės teritorijoje ir (arba) gaisro atžvilgiu pavojingame objekte:
9.2. pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą;
9.3. atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, išaiškėjusių atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;
IV. VEIKLOS PLANAVIMAS
11. VVPPI ir VPPI veikla planuojama pagal sudaromus metinius ir ketvirtinius bei strateginius valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos planus.
13. Metiniame pagrindinių priemonių plane nurodomos pagrindinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždavinių įgyvendinimo priemonės. Apskričių centrų PGT VPPI metiniuose pagrindinių priemonių planuose nurodomos tikrintinos VPPI bei šių tikrinimų datos. Ketvirtiniame veiklos plane nurodomi konkretūs metiniame pagrindinių priemonių plane įvardytų priemonių įvykdymo būdai (nurodomas tikrintinų objektų skaičius pagal kiekvieno priešgaisrinio techninio patikrinimo rūšį, informacinė, agitacinė ir kita veikla).
14. VVPPI ir VPPI sudaro metinį objektų kontrolinių ir tikslinių priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiką, į kurį įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai. VVPPI ir VPPI metinius objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafikus tvirtina šių inspekcijų viršininkai.
15. VVPPI vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai, inspektoriai, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, šio mėnesio veiklos ataskaitą privalo pateikti VVPPI viršininkui, apskričių centrų PGT VPPI pareigūnai – VPPI viršininkui, kitų PGT VPPI pareigūnai – PGT viršininkui. Joje nurodomi objektai, kuriuose buvo atlikti priešgaisriniai techniniai patikrinimai, šių patikrinimų datos, tirti gaisrai, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, atliktas darbas vykdant statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą, informacinė, agitacinė ir kita veikla. Ataskaitoje taip pat nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo atlikti pagal metinį objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiką tą mėnesį planuoti objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai. Ataskaitos formą nustato valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, kuriam pateikiama ataskaita.
16. VVPPI pareigūnams priskirtinų tikrinti objektų sąrašą tvirtina vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, o VPPI pareigūnams priskirtinų tikrinti objektų sąrašus – PGT viršininkai. Objektai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų profesionalumą bei turimą kvalifikaciją.
Objektų sąrašuose konkrečiai įvardijami I ir II grupių objektai. Kitų grupių objektai gali būti neįvardijami, tačiau tokiu atveju nurodama savivaldybės teritorija (jos dalis), kurioje valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas privalo atlikti neįvardytų objektų priešgaisrinius techninius patikrinimus.
17. Metinius pagrindinių priemonių planus sudaro VPPI viršininkai. Metinius apskričių centrų PGT VPPI pagrindinių priemonių planus, suderintus su vyriausiuoju valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi, o kitų PGT VPPI – su apskričių centrų PGT VPPI viršininkais, tvirtina PGT viršininkai.
18. VVPPI pagrindinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždavinių įgyvendinimo priemonės įtraukiamos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos metinį darbo planą.
V. OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI
21. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai – pagrindinė gaisrų prevencijos įgyvendinimo forma.
22. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai skirstomi į kontrolinius, tikslinius, operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus.
23. Kontrolinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu įvertinama objekto priešgaisrinė būklė, kiti veiksniai, turintys įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. Šio patikrinimo metu nustačius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas.
24. Tikslinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu tikrinama, kaip vykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai.
Tiksliniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai taip pat atliekami objekte pasikeitus įprasto darbo režimo sąlygoms, veiklos, gamybos pobūdžiui, numatant masinius renginius.
25. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atlikęs objekto kontrolinį arba tikslinį priešgaisrinį techninį patikrinimą ir jo metu nenustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tai pasirašytinai pažymi objekto priežiūros byloje.
26. Operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami esant pagrįstam įtarimui, kad objekte yra šiurkščių priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, arba vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus, jo pavaduotojo, PGT viršininko, jo pavaduotojo, įgalioto atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, VPPI viršininko ar jo pavaduotojo sprendimu.
Apie operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus tarnybiniu pranešimu informuojamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas pavedęs jį atlikti.
27. Savaitinių vaikų darželių, lopšelių, vaikų ir kūdikių namų, ligoninių, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namų operatyvinių priešgaisrinių techninių patikrinimų metu tikrinamas budinčio personalo mokėjimas elgtis kilus gaisrui nakties metu, apžiūrimi evakuacijos keliai, priešgaisrinės įrangos būklė. Šie patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per pusmetį.
28. Priešgaisriniai techniniai patikrinimai, nustatyti šios instrukcijos 26 ir 27 punktuose, gali būti atliekami nedalyvaujant objekto savininkui, teisėtam valdytojui, vadovui (jų įgaliotam asmeniui).
29. Kiekvieno objekto priešgaisrinių techninių patikrinimų medžiaga segama į atskiras bylas. IV grupės objektų patikrinimo medžiaga gali būti grupuojama pagal jų pobūdį, specifiką.
30. VPPI turi būti informacija apie visus šios inspekcijos pareigūnams tikrinti priskirtus objektus: objektų pavadinimai, teisinė forma, adresai, veiklos rūšis, duomenys apie gaisrinės automatikos įrenginius. Ši informacija gali būti laikoma kompiuterizuotų duomenų bazėje ir turi būti nuolat atnaujinama.
VI. OBJEKTŲ GRUPĖS IR TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS
31. Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV).
Statiniai grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį, vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, paskirtį.
PGT viršininko nuožiūra įmonių, įstaigų, organizacijų patalpos, nepriskirtos I, II grupės objektams ir esančios viename pastate (teritorijoje), gali būti prilygintos vienam objektui.
31.1. I grupės objektai:
31.1.1. viešbučių paskirties pastatai, kuriuose yra 20 ir daugiau kambarių (numerių), apgyvendinimo paslaugoms teikti;
31.1.3. gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai:
– turintys daugiau kaip 750 m2 ploto Asg, Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpų;
– turintys didesnes kaip 2000 m2 ploto Cg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas;
31.1.5. gydymo paskirties pastatai, kuriuose stacionarių gydymo vietų skaičius yra didesnis kaip 50 vietų;
31.2. II grupės objektai:
31.2.2. administracinės paskirties pastatai, kuriuose dirba arba nuolat būna daugiau kaip 100 žmonių;
31.2.3. prekybos paskirties pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis kaip 500 m2, bet neviršija 2000 m2;
31.2.4. gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai:
– turintys nuo 100 iki 750 m2 ploto Asg, Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpų;
– turintys nuo 300 iki 2000 m2 ploto Cg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas;
31.2.5. paslaugų paskirties pastatai – autoservisai, kuriuose yra įrengtos Asg, Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpų, arba 5 ir daugiau techninio aptarnavimo postų;
31.2.6. maitinimo paskirties pastatai, kurių klientų aptarnavimo salių plotas yra 500 m2 ir didesnis arba kurių salėse yra daugiau kaip 100 vietų;
31.2.7. garažų paskirties pastatai nuo 600 m2, taip pat 50 ir daugiau vietų boksinio tipo automobilių garažai;
31.3. III grupės objektai:
31.3.1. prekybos paskirties pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis kaip 40 m2, bet neviršija 500 m2;
31.3.8. gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai:
– turintys Asg, Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpų, nepriskirti I ir II grupės objektams;
– turintys nuo 100 m2 iki 300 m2 Cg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas;
31.3.11. hidrotechnikos statiniai (hidroelektrinių, hidroakumuliacinių elektrinių, siurblinių hidrotechnikos statiniai);
32. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip du kartus per metus. Atsižvelgiant į objekto priešgaisrinę būklę, patikrinimo metu nustatytų pažeidimų keliamą pavojų, jų pašalinimo terminus, vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, PGT viršininkas, jo pavaduotojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, gali priimti sprendimą atlikti patikrinimą tik vieną kartą per metus.
33. II grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per metus (kontrolinis patikrinimas atliekamas kas antrus metus).
34. III grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Patikrinimo rūšį, atsižvelgdamas į objekto priešgaisrinę būklę, nustato vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, PGT viršininkas, jo pavaduotojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, ar VPPI viršininkas.
35. IV grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų analizę, PGT viršininko, jo pavaduotojo, įgalioto atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, ar VPPI viršininko nuožiūra. Šios grupės objektus rekomenduojama tikrinti organizuojant operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus.
Tokia pačia tvarka gaisrų prevencija vykdoma miškuose, durpynuose, geležinkelio juostose, kaimo vietovėje šienapjūtės, javapjūtės metu bei žolės gaisrams kilti pavojingu metų periodu.
36. PGT viršininko, jo pavaduotojo, įgalioto atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, VPPI viršininko nuožiūra objektų priešgaisrinės būklės patikrinimai gali būti atliekami ir dažniau, jeigu tai neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms.
37. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinama tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu.
38. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų patalpos tikrinamos diplomatinius ir konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
VII. GAISRŲ PREVENCIJA VYKDANT STATINIO SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMų VALSTYBINĘ PRIEŽIŪRĄ
40. Statomų objektų, kurių projektinė dokumentacija teikiama VVPPI, kriterijus ir VVPPI priskirtų kontroliuoti statomų objektų valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymo tvarką nustato vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius.
41. Vykdydami statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą VVPPI pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje:
41.2. rengia statinio projektavimo sąlygas, jei projektuojamiems statiniams, bendrosioms ar atskirosioms statinio inžinerinėms sistemoms, technologinėms inžinerinėms sistemoms, komunaliniams ar vietiniams inžineriniams tinklams nėra galiojančių priešgaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų arba projektinė dokumentacija rengiama vadovaujantis užsienio šalių teisės aktais, bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybos darbus;
41.3. bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, kitomis įstaigomis ir institucijomis, statinio projektuotojais normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, Lietuvos standartų ir taisyklių rengimo klausimais;
41.4. teikia išvadas Aplinkos ministerijai ar kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl galimybės tarptautinius ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionalinius), užsienio valstybių organizacijų normatyvinius statybos techninius dokumentus įteisinti kaip Lietuvos Respublikos normatyvinius statybos techninius dokumentus;
41.5. nagrinėja statinio projekto sprendiniams, kurie neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų kai kurių nuostatų, kompensuoti statinio projekte numatytas technines priemones bei teikia siūlymus dėl jų atitinkamus normatyvinius dokumentus parengusioms institucijoms;
41.8. pagal kompetenciją vykdo VVPPI kontroliuoti priskirtų statinių statybos priešgaisrinę priežiūrą, tikrina, ar yra laikomasi normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų;
41.9. pagal kompetenciją dalyvauja komisijų, atestuojančių statinių projektavimo, statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmones, darbe;
41.10. dalyvauja priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo komisijos darbe, vykdo licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą;
41.11. dalyvauja statinių bei bendrųjų ar atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe. Šių komisijų darbe turi teisę dalyvauti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas, VVPPI skyrių viršininkai. VVPPI pareigūnai turi teisę dalyvauti jiems tikrinti priskirtų statinių, taip pat bendrųjų ar atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe, kitais atvejais – tik vyriausiajam valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriui pavedus;
41.12. teikia pagal kompetenciją pasiūlymus atestavimo komisijoms dėl atestato panaikinimo už normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus, vykdant atestate nurodytus darbus;
41.13. konsultuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnus bei statinių projektuotojus priešgaisrinės saugos klausimais, teikia metodinę ir praktinę pagalbą;
42. Kiti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, vykdydami statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje:
42.3. atlieka statybviečių priešgaisrinės būklės patikrinimus, tikrina, ar yra laikomasi normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų;
42.5. dalyvauja statinių bei bendrųjų ar atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe;
42.6. VVPPI kas pusmetį teikia informaciją apie naujai pradėtus projektuoti, statyti bei pripažintus tinkamais naudoti tikrinamų objektų I–II grupei priskiriamus statinius;
42.7. VVPPI teikia informaciją apie statinio projektuotojus, kurie projektuodami pažeidžia normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;
43. Statybviečių patikrinimų periodiškumą nustato PGT viršininkas arba jo įgaliotas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas (PGT viršininko pavaduotojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, VPPI viršininkas).
44. Jei objekto statybos metu nustatomi nukrypimai nuo statinio projekto arba normatyvinių statybos techninių dokumentų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų ir tolesnis statybos darbų vykdymas nesudaro sąlygų šiems pažeidimams ištaisyti, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sustabdyti statinio statybą arba pareikalauti, kad statybą sustabdytų apskrities viršininko administracija iki tol, kol nebus imtasi priemonių trūkumams pašalinti. Apie esamus pažeidimus ir statybos uždraudimą visais atvejais informuojamas apskrities viršininko administracijos įgaliotas pareigūnas, statytojas, rangovas, statinio projektuotojas.
45. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narys – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas – privalo vadovautis statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir apie komisijos darbo rezultatus informuoti PGT viršininką ar valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdyti įgaliotą jo pavaduotoją, VPPI viršininką ar jo pavaduotoją. Pripažintas tinkamu naudoti statinys registruojamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti registracijos žurnale ir priskiriamas tikrinti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui.
VIII. NUTARIMO UŽDRAUSTI EKSPLOATUOTI OBJEKTĄ VYKDYMAS
46. Nutarimas dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įvykdomas surašant protokolą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įvykdymo, kuriuo objekto savininkas, teisėtas valdytojas ar vadovas informuojamas, kad dėl priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų statinio, atskirų patalpų eksploatavimas, statinio statyba, rekonstravimo, remonto darbai, įrenginių gamyba, technologinių linijų naudojimas yra draudžiamas. Objekto savininkas, teisėtas valdytojas, vadovas pasirašydamas protokolą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įvykdymo įsipareigoja, kad statinio, atskirų patalpų eksploatavimas, statinio statyba, rekonstravimo, remonto darbai, įrenginių gamyba, technologinių linijų naudojimas nebus vykdomas, ir tam užtikrinti nustato atitinkamas priemones.
Statinio statyba, rekonstravimo, remonto darbai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytais atvejais stabdomi šio įstatymo nustatyta tvarka.
IX. GAISRŲ APSKAITA IR ANALIZĖ
47. Gaisrų apskaitą tvarko VPPI Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka.
Bendrąją šalyje kilusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitą tvarko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
48. VPPI privalo analizuoti gaisrus kas pusmetį, metus, keletą metų (rekomenduojama už penkerius). Gaisrų analizės išvadomis remiamasi planuojant VVPPI ir VPPI veiklą. Gaisrų analizė iliustruojama lentelėmis, schemomis, diagramomis ir pan.
X. GAISRŲ TYRIMAS
50. Gavę informaciją apie gaisrą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atlieka neatidėliotiną jos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – nustatyti informacijos pagrįstumą, spėjamas gaisro kilimo priežastis, galimos nusikalstamos veikos požymius.
51. Patikrinimo metu nustačius, kad gaisre yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK) 187 str. 1 d. ir 3 d. ar 188 str., dalyvaujant nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui, pildomas tik aktas dėl kilusio gaisro. Akte nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas įrašo pastabas dėl žalos ir skundo ar pareiškimo apie nusikalstamą veiką pateikimo ir jį pasirašo. Jei nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas atsisako rašyti skundą ar pareiškimą, prie akto pridedamas nustatytos formos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno tarnybinis pranešimas dėl kilusio gaisro. Nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui parašius pareiškimą ar skundą dėl šių nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas atliekamas tik prokuroro pavedimu.
52. Ikiteisminis tyrimas atliekamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatyta tvarka.
XI. BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE
53. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos:
53.1. bendradarbiaudamas su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus ir jų padarinius, gelbėjimo darbus, supažindina su priešgaisrinės saugos reikalavimais, organizuoja priešgaisrinės saugos taisyklių, kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, priešgaisrinės techninės literatūros leidybą;
53.2. organizuoja dokumentinių ir mokomųjų vaizdo filmų, vaizdinės agitacijos priemonių priešgaisrinės saugos tematika gamybą ir platinimą;
53.3. teikia praktinę pagalbą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžioms įstaigoms renkant, analizuojant ir skleidžiant informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus žiniasklaidai, apmokant PGT pareigūnus, atsakingus už šį darbą;
53.4. teikia metodinę ir praktinę pagalbą aukštųjų, vidurinių mokyklų ir kitų mokymo įstaigų vadovybei organizuojant priešgaisrinės saugos mokymą klausytojams, studentams ir moksleiviams, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto gaisrinės saugos specialybės dėstytojais rengia mokymo programas ir paskaitų ciklus;
53.5. vertina šalies priešgaisrinę būklę ir teikia pasiūlymus ją gerinti, propaguoja VPPI inspekcijų gaisrų prevencinės veiklos patyrimą, naujas darbo formas ir metodus;
54. PGT:
54.1. renka, sistemina, analizuoja informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus, rengia informaciją savivaldybių institucijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms ne rečiau kaip kartą per metus;
54.2. rengia susitikimus su įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais priešgaisrinės saugos klausimais;
54.3. organizuoja gyventojų susitikimus su PGT valstybės tarnautojais ir darbuotojais, demonstruoja gaisrinę techniką įvairių renginių, švenčių metu;
54.4. supažindina ikimokyklinio amžiaus vaikus ir moksleivius su priešgaisrinės saugos reikalavimų pagrindais, savo darbo ypatumais, organizuoja piešinių, plakatų parodas priešgaisrine tematika, ekskursijas į PGT;
54.5. bendradarbiaudamos su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus, avarijas, jų padarinius ir priežastis;
54.7. supažindina gyventojus, masinių renginių organizatorius su priešgaisrinės saugos reikalavimais;
XII. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS
INSPEKCIJŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ
55. VVPPI veiklą koordinuoja ir kontroliuoja vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius.
56. Apskričių centrų PGT VPPI veiklą koordinuoja ir tikrina VVPPI. Sprendimą dėl apskričių centrų PGT VPPI veiklos tikrinimo priima vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, atsižvelgęs į statistinius duomenis apie gaisrus atitinkamoje apskrityje bei tikrintinos VPPI veiklos rezultatus.
57. Kitų PGT VPPI veiklą koordinuoja ir tikrina VVPPI bei apskričių centrų PGT VPPI pagal metinį pagrindinių priemonių planą. Sprendimą dėl neplaninio kitų PGT VPPI veiklos tikrinimo, atsižvelgę į statistinius duomenis apie gaisrus atitinkamos savivaldybės teritorijoje ir (arba) gaisro atžvilgiu pavojingame objekte bei tikrintinos VPPI veiklos rezultatus, gali priimti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius arba apskričių centrų PGT viršininkai.
58. VVPPI ar VPPI veiklos tikrinimo metu įvertinamas šių inspekcijų veiklos teisėtumas ir pagrįstumas, darbo organizavimas, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų žinios, darbo krūvis, valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentų įforminimas bei kiti veiklos rezultatus veikiantys veiksniai.
XIII. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJIMAS