Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO PREAMBULĖS IR 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-1968(2)
2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 1180
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-394 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą – nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 dieną.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad:
2.1. Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr. 66-3103) patvirtintoms Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms, nes jose nenumatyta pertvarkyti laisvės kovų dalyviams taikomos specialiosios pensijų schemos;
2.2. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr. 12-230; 2007, Nr. 81-3311) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta Įstatymo paskirtis. Nurodoma, kad Įstatymas apibrėžia pasipriešinimo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių bei jiems prilygintų asmenų – kategorijų sąvokas ir nustato pagrindinius pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Holokaustas buvo masinis, sistemingas nacistinės Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas žydų tautos genocidas, todėl holokausto aukų gelbėtojų pripažinimas laisvės kovų dalyviais gali būti Įstatymo teisinio reguliavimo dalykas;
2.3. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nediskriminuoja asmenų, gelbėjusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvius. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šiems asmenims yra pripažįstamas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas kaip partizanų ryšininkams ir rėmėjams, pasipriešinimo akcijų dalyviams ir asmenims, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę;
2.4. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018) nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiktų po 0,86 mln. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgytų teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2543). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė