Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ

2009 m. vasario 18 d. Nr. 181

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 6-167), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti sutrumpintiems ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2009 metų strateginiams veiklos planams (pridedama):

1. Aplinkos ministerijos.

2. Finansų ministerijos.

3. Krašto apsaugos ministerijos.

4. Kultūros ministerijos.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6. Susisiekimo ministerijos.

7. Sveikatos apsaugos ministerijos.

8. Švietimo ir mokslo ministerijos.

9. Teisingumo ministerijos.

10. Ūkio ministerijos.

11. Užsienio reikalų ministerijos.

12. Vidaus reikalų ministerijos.

13. Žemės ūkio ministerijos.

14. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

15. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

16. Kvalifikacijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

17. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

18. Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

19. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

20. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

21. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

22. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos.

23. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.

24. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

25. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

26. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

Aplinkos MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Clipboard01 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, apibrėžtos pagrindinės aplinkos apsaugos politikos kryptys. Visų pirma tai nuosaiki ir darni ūkio šakų ir regionų ekonomikos plėtra, pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas. Labai svarbu mažinti pavojų žmonių sveikatai, užtikrinti geresnę biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, racionaliau tvarkyti aplinką. Aktuali problema yra visuomenės ir mokslo vaidmens aplinkosaugos srityje didinimas, Lietuvos kultūrinio savitumo saugomose teritorijose išsaugojimas, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas. Šiomis kryptimis ir bus dirbama 2009–2011 metais.

2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, metinis kurą deginančių įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vien dėl elektros gamybos padidės nuo 5 iki 7 mln. tonų, palyginti su 2005 metais, todėl reikės aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones. Viena iš jų – spartus senų daugiabučių namų modernizavimas. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Be to, daugiabučiams namams modernizuoti numatyta panaudoti 121 mln. litų Ignalinos programos lėšų ir 23 mln. litų – Europos Sąjungos probleminėms teritorijoms (pavyzdžiui, Akmenės, Ignalinos, Jonavos rajonų savivaldybėms) skirtos paramos, už kurios administravimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

Vykdydami Specialiąją daugiabučių namų modernizavimo programą, operatyviai rengsime pasiūlymus dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, statybos leidimų daugiabučių namų modernizavimui išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo.

Parengdami atitinkamų teisės aktų projektus, sieksime didinti teritorijų planavimo sistemos veiksmingumą ir skaidrumą, mažinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas, užtikrinti darnios plėtros principų šioje srityje įgyvendinimą.

Stiprinsime teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo.

Siekdami užtikrinti naujų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užbaigsime rengti Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus.

Aplinkosaugos prioritetai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamose srityse iš esmės nesikeičia. Tačiau atsižvelgdami į turimas lėšas ir jų poreikį galėsime tikslinti finansuojamus projektus. 2009 metais numatoma panaudoti apie 700 mln. litų Europos Sąjungos paramos – Europos regioninės plėtros ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšų. Toliau bus tvarkoma ir plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atliekų tvarkymo sistema, gerinama biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, vandens telkinių būklė, tvarkomos užterštos teritorijos, stiprinami aplinkos kokybės institucinio valdymo pajėgumai, informuojama visuomenė apie aplinkos apsaugą.

Manome, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojami aplinkosaugos projektai padės mūsų ūkiui išgyventi ekonomikos sunkmetį. Be to, aplinkosaugos požiūriu ekonominiai sunkumai gali turėti ir teigiamą įtaką aplinkai. Įmonės stengsis mažiau vartoti energijos, racionaliau ir taupiau naudos medžiagas, vandenį. Aplinka bus mažiau teršiama.

Atsižvelgus į asignavimų mažinimą, nebus vykdoma Apleistų pastatų tvarkymo programa, tačiau bešeimininkių, kitų apleistų pastatų tvarkymo priemonės ir toliau bus įgyvendinamos: tam bus naudojamos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšos. Sumažinta Statybos techninio normavimo ir būsto politikos įgyvendinimo programos vykdymo apimtis, atsisakyta atskiros biudžeto programos klimato kaitos valdymo klausimams spręsti (šių klausimų sprendimas perkeltas į kitas programas). Gerokai sumažinta valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre paslaugų teikimo apimtis. Sumažinus 2009 metų kapitalo investicijas aplinkos sektoriaus investicijų projektams 52 procentais, atsisakyta visų naujų, nuo 2009 metų planuotų pradėti investicijų projektų, sumažinta ir įstaigų ilgalaikio turto įsigijimo apimtis. Taupant kitas lėšas ir siekiant efektyvaus valdymo, bus mažinamos ir administravimo išlaidos.

Aplinkos politikos pagrindas ir toliau išliks darnus vystymasis – aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų derinimas. Aplinkos ministerijos 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane numatytos ir sėkmingai įgyvendinamos priemonės padės kurti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, racionaliai naudoti ir gausinti gamtos išteklius, užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi.

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA – tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, sudaryti sąlygas darniai teritorijų plėtrai.

Efekto kriterijai:

1.Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantis 1 mln. litų BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/l mln. litų BVP).

2.Kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens tiekimo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).

3.Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).

1 pav. Gyventojų aprūpinimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis

Aplinkos ministerijos duomenys 2000 m., 2007-2008 m., prognozė – 2009 m., 2015 m.

4.Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).

2 pav. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams

Aplinkos ministerijos duomenys 2006–2008 m., prognozė – 2009 m.

5. Iki nustatytų normų išvalytų ūkio, buities ir gamybinių nuotekų dalis (proc.).

3 pav. Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų valymas

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys 2000–2008 m., prognozė 2009–2015 m.

6. Sąvartynuose pašalinta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų dalis, palyginti su sąvartynuose pašalintu komunalinių atliekų kiekiu (proc.).

7. Uždaryta aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkančių sąvartynų (vnt.).

II. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą.

Efekto kriterijai:

1.Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m³).

4 pav. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose

Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys 2004–2008 m., prognozė 2009–2011 m.

2. Saugomų teritorijų plotas (tūkst. ha).

5 pav. Lietuvos saugomų teritorijų plotas

Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys 2001–2008 m., prognozė 2009–2010 m.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius (vnt.).

6 pav. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius

Augalų genų banko duomenys 2006–2008 m., prognozė 2009–2011 m.

III. Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms.

Efekto kriterijai:

1.Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.).

2.Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (vnt.).

7 pav. Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų

Aplinkos ministerijos duomenys 2008 m., prognozė – 2009–2011 m.

3. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m²).

8 pav. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m²)

Aplinkos ministerijos duomenys 2005 m., 2008 m., prognozė – 2009–2011 m., 2020 m.

4. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis (proc.).

9 pav. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenys 2005–2008 m., prognozė 2009–2011 m.

IV. Apsaugoti visuomenės interesus ir prisidėti prie palankių sąlygų ekonominei plėtrai sudarymo tobulinant ir plėtojant nacionalines standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemas.

Efekto kriterijai:

1. Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą visi Europos standartai, perimti kaip Lietuvos standartai, yra išleisti ir prieinami visuomenei (proc.).

2. Išplėstos ir įsisavintos naujos standartizacijos sritys, sudarant naujus technikos komitetus (LST TK) ir įtraukiant suinteresuotas šalis į jų veiklą (vnt.).

3. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimų srityse, kurios gali būti realizuotos Lietuvos metrologinėse laboratorijose ir yra pateiktos Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius (vnt.).

10 pav. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimo srityse, pateiktų Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius

Valstybinės metrologijos tarnybos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m.

4. Pagal Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituota atitikties įvertinimo įstaigų (vnt.).

11 pav. Pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų skaičius

Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos duomenys 2007–2008 m., prognozė 2009–2011 m.

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos MISIJA – išsaugoti (arba atkurti) ateities kartoms Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos vertybes, genofondą, tuo prisidedant prie globalinės aplinkos apsaugos.

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Užtikrinti saugomų teritorijų kraštovaizdžio stabilumą, kraštovaizdžio vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą.

2. Pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti.

Efekto kriterijai:

1.Iki 2015 m. saugomų teritorijų Lietuvoje plotas turi siekti apie 1,09 mln. ha, tuo užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes (per metus padidėjimas – apie 0,01 mln. ha).

2.Iki 2015 m. lankymui ir pažintiniam turizmui pritaikytų teritorijų ir parengtų objektų skaičius turi siekti 520 objektų.

3.Iki 2015 m. parengtų valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentų padaugės 45 procentais (per 2009 metus padaugės ne mažiau kaip 5 užbaigtais teritorijų planavimo dokumentais).

4.Pritaikytų lankymui saugomų teritorijų plotas 2009 metais sieks ne mažiau kaip 5800 ha.

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos misija – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui.

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginiS tikslaS – aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas ir ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija ir užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams.

Efekto kriterijus – iki 2011 metų sukurta moderni sistema, teikianti hidrometeorologinę informaciją, kurios reikia darniam vystymuisi.

Efekto kriterijaus siekimo planas:

1. Sukurta automatizuota hidrometeorologinių stebėjimų sistema:

1.1. 2009 m. automatizuotos 6 meteorologijos stotys ir 6 paprastosios klimato stotys.

1.2. Automatizuota vandens matavimo stočių:

2009 m. – 20, 2010 m. – 20, 2011 m. – 6.

1.3. Įrengta meteorologinių radiolokatorių: 2011 m. – 1.

1.4. Įrengta perkūnijos židinių ir žaibų identifikavimo stočių: 2010 m. – 2.

2. Hidrometeorologinės informacijos pateikimas vartotojams:

2.1. Prognozių pasitvirtinimas:

2.1.1. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) Lietuvai pasitvirtinimas:

2009 m. – 94, 2010 m. – 95, 2011 m. – 95 proc.

2.1.2. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas:

2009 m. – 85, 2010 m. – 86, 2011 m. – 87 proc.

2.1.3. Bendrųjų orų prognozių Lietuvai trukmė:

2009 m. – 7 , 2010 m. – 10, 2011 m. – 14 parų.

2.1.4. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė:

2009 m. – 5, 2010 m. – 7, 2011 m. – 10 parų.

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, išsaugant geologinės aplinkos kokybę ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:

1.Užtikrinti žemės gelmių išteklių apsaugą ir tausojimą.

2.Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones.

3.Teikti visuomenei geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą.

Efekto kriterijai:

1.Žemės gelmių naudojimo augimas (proc.).

2.Geologinės informacijos apie aplinkos būklę gausinimas (užterštų teritorijų ir kitų ekogeologinių tyrimų ataskaitos) (proc.).

3.Valstybinės geologinės informacijos sistemos naudojimo didėjimas (proc.).

4.Naujų gręžinių kerno (m) priėmimas saugoti ir muziejinių rinkinių (vnt.) gausinimas.

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – dalyvauti formuojant teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros politiką, ją vykdyti, kontroliuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą.

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad teritorijų planavimas, statinių statyba ir jų naudojamas būtų vykdomi pagal teisės aktų nuostatas.

Efekto kriterijus – nustatytų teisės aktų pažeidimų mažėjimas, palyginti su 2008 m. (visų atliktų suplanuotų patikrinimų dalis, proc.).

Palyginti su 2008 m., siekiama sumažinti pažeidimų skaičių:

2009 metais – 3 procentais;

2010 metais – 5 procentais;

2011 metais – 5 procentais.

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS MISIJA – administruoti aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos, struktūrinių fondų ir 2007–2013 metų struktūrinės paramos.

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvų ir racionalų ES finansuojamų aplinkosaugos projektų valdymą – planavimą, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, lėšų tinkamumą, išmokėjimą ir apskaitą.

Efekto kriterijai:

1. Baigtų aplinkosaugos projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, gausėjimas (vnt).

2. Pasirašytų sutarčių, finansuojamų iš ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos programų, gausėjimas (vnt.).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą	1. Palyginti su 2008 m., sumažės gyventojų ir kitų ūkio subjektų pagrįstų skundų dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų. 2. Bus pašalinta 95 proc. Europos Komisijos inicijuotų pažeidimo procedūrų Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimais. 3. Žaliųjų pirkimų dalis viešuosiuose pirkimuose pasieks 5 proc.
	2. Mažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatas	Bus siekiama, kad 2009 m. į atmosferą išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršytų 26 mln. tonų
2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie ES aplinkos būklės gerinimo	Pagal ES teisės aktų reikalavimus reikalingos pateikti ir pateiktos ES institucijoms informacijos apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius dalis padidės iki 90 proc.
	2. Sudaryti sąlygas pasiekti gerą vandens būklę vandens telkiniuose, esančiuose upių baseinų rajonuose	Bus sukurta 70 proc. pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus būtinų atlikti šioje direktyvoje numatytų darbų pirmiems upių baseinų rajonų valdymo planams ir priemonių programoms parengti
	3. Užtikrinti tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą	Užregistruotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo į rinką ar kitokio tvarkymo skaičius sumažės iki 21 proc. patikrintų įmonių skaičiaus
	4. Sudaryti sąlygas geresnei taršos prevencijai	Įmonės ir valstybės institucijos bus geriau informuojamos apie prieinamiausius gamybos būdus ir savanoriškai pasirenkamas aplinkosaugos sistemas (bus organizuojami seminarai, parengti informaciniai leidiniai)
3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę	1. Bus patikrinti, įvertinti ir konsultuoti 25 regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau vadinama – RAAD) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės padaliniai. 2. Kvalifikaciją pakels 280 RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų. 3. Bus nustatytos sąlygos poveikį aplinkai darantiems ūkinės veiklos vystymo projektams (8000 projektų). 4. Bus kontroliuojama 2500 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytomis sąlygomis ir normatyvais reguliuojamų objektų. 5. Pramonės ir jiems prilygintinuose objektuose nustatytų pažeidimų ir atliktų patikrinimų santykis sumažės iki 27 proc. 6. Miškų naudojimo atkūrimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 8 proc. 7. Gyvosios gamtos naudojimo nustatytų pažeidimų ir patikrinimų santykis sumažės iki 32 proc.
4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sumažinti daromą gamtai žalą, optimizuoti retų ir nykstančių gyvūnų išteklius, efektyvinti aplinkos apsaugos kontrolę, monitoringą, gerinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą	1. Bus įgyvendinta 120 aplinkosaugos priemonių. 2. Bus įgyvendinti 22 moksliniai taikomieji ir monitoringo darbai. 3. Bus įgyvendinta 13 aplinkosaugos veiklos efektyvumo didinimo (kontrolė, mobilumas, operatyvumas) priemonių
5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai	1. Įgyvendinus oro taršos mažinimo projektus, 42 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 2. Įgyvendinus atliekų tvarkymo projektus, 20 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 3. Įgyvendinus vandenų taršos mažinimo projektus, 63 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai
6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis	1. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais bus aprūpinta 70 proc. gyventojų, vidutiniškai skiriant 1 komplektą 600 gyventojų (bus įvykdyti minimalūs antrinių žaliavų surinkimo konteinerių tankumo reikalavimai, numatyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane). 2. Tvarkant galvaninių elementų (baterijų) atliekas, biudžeto lėšomis bus sutvarkyta 4 proc. 2008 metais į vidaus rinką išleistų galvaninių elementų (baterijų).
		3. Visose apskrityse mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais ir pakuote mokėtojams bus organizuoti seminarai elektros ir elektronikos įrangos tvarkymo, mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo ir apskaičiavimo klausimais. 4. Visose savivaldybėse bus organizuotos visuomenės informavimo ir švietimo apie atliekų tvarkymą priemonės
7. Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą ir jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje	Bus atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta 24,23 proc. augalų genetinių išteklių objektų (iš viso numatyta įrašyti 9489 objektus, iki 2009 metų įrašyta 1783, 2009 metais planuojama įrašyti 517 objektų)
	2. Populiarinti gamtos paveldą, siekiant ugdyti visuomenės pagarbą gamtai	1. Planuojama, kad Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų aplankys ne mažiau kaip 33 tūkst. lankytojų, šis muziejus organizuos 50 gamtosauginių renginių. 2. Planuojama, kad Respublikinį V. Into akmenų muziejų aplankys 9 tūkst. lankytojų, organizuotose paskaitose dalyvaus 3,5 tūkst. klausytojų
	3. Sudaryti Aplinkos ministerijos muziejuose sąlygas tinkamai kaupti, saugoti, restauruoti, eksponuoti ir apsaugoti gamtos paveldo vertybes	1. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicinių erdvių plotas bus padidintas iki 3 tūkst. kv. m, 5 proc. eksponatų bus papildyta virtualia informacija, pristatyta muziejaus ekspozicijoje, 15 proc. muziejaus rinkinyje esančių eksponatų bus įtraukta į skaitmeninį formatą. 2. Respublikiniame V. Into akmenų muziejuje bus įrengta 10 kv. m rinkinių saugykla, lankytojai tiesiogiai galės susipažinti su 5 tūkst. muziejaus rinkinių, o naudodamiesi informacinėmis technologijomis – 9 tūkst. muziejaus rinkinių (arba 6,6 proc. visų muziejaus rinkinių)
8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą	1. 2009 metais šalies miškingumas bus padidintas 0,05 proc. 2. Bus apmokyta 500 privačių miškų savininkų. 3. Bus inventorizuota ir apskaityta 220 tūkst. ha šalies miškų
9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų aplinkosauginių paslaugų teikimą	1. Bus atlikta 5000 aplinkos komponentų tyrimų ūkio subjektams. 2. Bus 100 proc. užtikrintas informacijos apie miškus fiziniams ir juridiniams asmenims teikimas (pateikta 4600 pažymų apie miško sklypų žemės ir miško vertę miško savininkams; 70 fizinių ir juridinių asmenų bus pateikta informacija apie miškus elektronine forma). 3. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduos 4200 licencijų mėgėjiškai žūklei. 4. Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikiniame V. Into akmenų muziejuose bus organizuota 120 teminių aplinkosaugos ekskursijų. 5. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje bus sukurta 600 daugiau naujų muziejinių eksponatų nei 2008 m.
	2. Užtikrinti Lietuvos ekonomikos aprūpinimą naujausiais Europos ir tarptautiniais standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai pagal standartų programą	Bus perimti ir išleisti visi Europos standartai, įtraukti į Lietuvos standartų programą (1500 standartų)
	3. Laiduoti Lietuvoje naudojamų matavimo priemonių patikimumą	1. Bus patvirtinta ir įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą 30 matavimo priemonių tipų ir jų modifikacijų, išduoti leidimai naudoti matavimo priemones Lietuvoje. 2. Bus išduota 20 leidimų ženklinti fasuotus produktus ir matavimo indus e ir ? ženklais
	4. Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas plėtoti verslą	Bus išplėtota atitikties įvertinimo paslaugų rinka – bus akredituotos atitikties įvertinimo įstaigos trijose naujose srityse
10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas ir statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, juos nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į naujų ES direktyvų dokumentų reikalavimus	1. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus parengti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai. 2. Siekiant didinti statinių energinį efektyvumą, bus atnaujinti 2 nacionaliniai normatyviniai statybos ir statinių priežiūros techniniai dokumentai
	2. Įgyvendinti Lietuvos būsto strategiją	1. Socialinių būstų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidės iki 10. 2. Gyvenamųjų namų remonto ir rekonstravimo darbų apimtis, palyginti su 2008 m., padidės 2,5 proc. 3. Apie 500 būsto sektoriaus dalyvių bus apmokyta valdyti ir prižiūrėti būstą
11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą – skatinti juos modernizuoti ir tobulinti finansavimo mechanizmą	Palyginti su 2008 m., 80 proc. padaugės iš šios programos lėšų finansuojamų ir įgyvendintų daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m. modernizavimo projektų (planuojama įgyvendinti 145 daugiabučių namų modernizavimo projektus)
12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“	Pasaulinėje parodoje Lietuva pristatys sėkmingą patirtį miestų planavimo ir plėtros, gyvenamojo būsto statybų ir modernizavimo, miestų želdynų ir kitų rekreacinių zonų kūrimo, viešojo transporto, komunalinių paslaugų ir kitose srityse. Bus suprojektuoti ir įrengti paviljonas ir ekspozicija, pasirengta nacionalinės dienos renginių organizavimui, organizuoti Lietuvos pristatymo renginiai Lietuvoje ir Kinijoje
13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje, plėtoti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją	Bus atlikti visi planuoti atlikti viešosios apklausos ir balsavimai dėl standartų projektų
	2. Užtikrinti atstovavimą Lietuvos ekonomikos interesams tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose	Bus užtikrintas dalyvavimas tarptautinių ir Europos organizacijų, kurių narys yra Lietuvos standartizacijos departamentas, veikloje (2008 m. Lietuvos standartizacijos departamentas buvo 5 tarptautinių organizacijų narys: Tarptautinės standartizacijos organizacijos, Tarptautinės elektrotechnikos komisijos, Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto ir Europos telekomunikacijų standartų instituto)
	3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras	Bus notifikuoti visi Lietuvos standartizacijos departamentui pateikti ES ir PPO techninių reglamentų ir standartų projektai
	4. Rengti Eurokodų nacionalinius priedus	Bus parengta 34 Eurokodų nacionaliniai priedai
14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Kurti ir vystyti nacionalinę metrologijos sistemą pagal ES valstybių patirtį	1. Valstybinės metrologijos tarnybos darbo kokybė pagerės taip, kad jos veikla bus teigiamai įvertinta 90 proc. vartotojų, dalyvausiančių apklausoje. 2. Bus suderinti su ES teisės aktais visi nacionaliniai teisės aktai. 3. Kalibravimo paslaugos sudarys 15 proc. metrologinių paslaugų. 4. Naudojant valstybinius matavimo vienetų etalonus, bus sukalibruota 700 matavimo priemonių
15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo atitiktį ES ir kitų dokumentų reikalavimams	Visos atitikties įvertinimo įstaigos, pateikusios paraiškas, bus akredituotos pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus
	2. Palaikyti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinį pripažinimą, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui	Bus pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas visose srityse, kuriose yra atitinkami susitarimai (7 sritys)
16. Saugomų teritorijų tvarkymas (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)	1. Išsaugoti ir pritaikyti lankymui kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybes	1. Saugomų teritorijų režimo pažeidimų sumažės 2 proc. 2. 4 saugomose teritorijose bus įrengti ne mažiau kaip 4 lankytojų centrai
	2. Užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir optimalų naudojimą	Ne mažiau kaip 10 proc. padaugės parengtų naujų ir pataisytų teisės aktų, kurių reikia saugomų teritorijų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui užtikrinti
17. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)	Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiui organizuoti, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui	1. Panaudojant lėšas, gautas už suteiktas paslaugas, 6 proc. padidės sutvarkytų saugomų teritorijų plotas. 2. Atidarius naujus lankytojų centrus, lankytojų pagausės 1 tūkstančiu
18. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)	Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius gauti tikslią, išsamią ir patikimą hidrometeorologinę informaciją	1. Bendrųjų orų prognozių (1–3 paroms) pasitvirtinimas sieks 94 proc., trukmė – 7 paras. 2. Bendrųjų orų prognozių Lietuvos apskritims trukmė sieks 5 paras. 3. Perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius pasitvirtinimas sieks 85 proc.
19. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)	Aprūpinti ūkio subjektus patikima specialiąja hidrometeorologine informacija, kurios reikia jų veiklai užtikrinti	1. Specializuotų hidrometeorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 80 proc. 2. Aviacinių meteorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 87 proc. 3. Meteorologinės informacijos pristatymas laiku sieks 98 proc.
20.Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)	1. Užtikrinti žemės gelmių ir jų išteklių apsaugą ir tausojimą	Bus vykdoma 30 žemės gelmių išteklių objektų naudojimo priežiūra, atlikta 110 žemės gelmių išteklių reguliavimo veiksmų (išduota 50 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, 15 leidimų tirti žemės gelmes ir kita)
	2. Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, nuosekliai tiriant žemės gelmes ir diegiant geologine informacija pagrįstas priemones	1. Bus užbaigta 12 tyrimo projektų ir pateiktos ataskaitos. 2. Bus įvertintos inžinerinės geologinės sąlygos 12 aktyvaus karsto rajono objektų. 3. Bus įvertinti požeminio vandens ištekliai 4 objektuose. 4. Bus išleistas seismologinis biuletenis. 5. Bus vykdomas požeminio vandens monitoringas, išleistas kasmetinis biuletenis. 6. Bus suteikta geologinė informacija 1200 vartotojų
21.Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	1. Vykdyti kompleksinius geologinius tyrimus svarbiuose ūkio subjektuose	Bus įvykdyti 5 geologinių tyrimų užsakymai
	2. Teikti gręžinių kerno tvarkymo (revizijos), geologines paslaugas	Bus revizuotas 15 gręžinių kernas
22.Kerno muziejaus veiklos plėtojimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą	1. Planuojama sutvarkyti 4000 muziejaus eksponatų. 2. Bus priimtas saugoti naujų gręžinių kernas. 3. Bus pateikta tyrimams 5000 m kerno
23.Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas (programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)	1. Siekti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje	Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai teritorijų planavimo srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
	2. Siekti, kad statinių projektavimas ir statyba būtų vykdomi teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje	Bus pasiekta, kad visi nustatyti pažeidimai statybos srityje būtų pašalinti teisės aktuose nustatytais terminais
	3. Siekti, kad teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, taip pat statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma kokybiškai	Palyginti su 2008 metais, 3 proc. sumažės pagrįstų skundų dėl viešojo administravimo subjektų netinkamai atliekamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros
	4. Siekti, kad viešosios paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai	Visi paslaugų gavėjų nuotoliniu būdu pateikti prašymai bus priimti ir suteiktos viešosios paslaugos naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“
24. ES fondų aplinkosaugai administravimas (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	1. Užtikrinti, kad įgyvendinant ES fondų aplinkosaugai administravimo programą, ES ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos tinkamai, pagal ES lėšų tinkamumo reglamentus, ir būtų pasiekti numatyti projektų tikslai	Bus suorganizuoti ir įvykdyti 8 kvietimai dėl 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos paraiškų pateikimo atliekų, vandentvarkos, oro apsaugos, gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo sektoriuose
	2. Administruoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir oro apsaugos įgyvendinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas	Bus parengtos ir pasirašytos 75 projekto finansavimo sutartys su paramos gavėjais atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo projektams įgyvendinti
	3. Administruoti gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektus, kuriems skirtas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos finansavimas	Bus parengta ir pasirašyta 50 projekto finansavimo sutarčių su paramos gavėjais gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektams įgyvendinti
25.Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	Pasinaudojant ES Sanglaudos fondo paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, modernizuoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemas ir įgyvendinti techninės pagalbos projektus	1. Planuojama baigti įgyvendinti 6 vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sistemos projektus. 2. Planuojama baigti administruoti 75 projektų rangos ir paslaugų teikimo sutartis
26.Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos priemonių įgyvendinimo. Skatinti priemonių vykdymą, kuriomis įgyvendinami Kioto protokolo tikslai, mažinamas klimato kaitos poveikis ekosistemoms, rengiami ir įgyvendinami upių baseinų valdymo planai, įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl oro taršos, mažinamas triukšmas, cheminių medžiagų naudojimo rizika ir įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl tvaraus pesticidų naudojimo. Užtikrinti reguliarų ir veiksmingą informacijos srautą, kad būtų suteiktas pagrindas politiniams sprendimams aplinkosaugos srityje, ir gyventojams suteikti galimybę daugiau sužinoti apie aplinkos būklę ir pokyčius. Skatinti nevalstybines organizacijas, kurios visų pirma veikia Europos lygiu aplinkosaugos srityje	Bus parengtos ir pasirašytos 3 projektų bendro finansavimo sutartys su Europos Komisijos atrinktais LIFE+ projektų vykdytojais Lietuvoje

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2009 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų				Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai			kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso		iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. Aplinkos ministerija
1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas	27 506				253¹
2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas	11 341				209²
3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė	42 440				803³
4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa	8 000
5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa	13 000
6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa	17 000
7.Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas	5 236				103⁴
8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa	19 000				105⁵
9.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa	1 271				7⁶
10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas	300
11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa	84 372				30
12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programa	4 977				2¹
13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas	4 095				62
14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas	3 624				14
15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas	943				13
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	243 105				1 601
¹ Iš jų 250 – Aplinkos ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius (iš jų 2 pareigybės – Specialiajai Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programai), 5 pareigybės – Žinybiniam archyvui. ²Iš jų 126 – Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 83 pareigybės – Jūrinių tyrimų centrui. ³ Iš jų 753 – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 50 pareigybių – Valstybei aplinkos apsaugos inspekcijai. ⁴ Iš jų 9 – Augalų genų bankui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 82 pareigybės – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui, 12 pareigybių – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui.
⁵ Iš jų 37 – Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 18 pareigybių – Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai, 9 pareigybės – Miško sanitarinės apsaugos tarnybai, 41 pareigybė – Valstybinei miškotvarkos tarnybai. ⁶ Iš jų 5 – Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, 2 pareigybės – Respublikiniam V. Into akmenų muziejui.
II. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
16. Saugomų teritorijų tvarkymas	21 121				675
17. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa	750				16
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	21 871				691
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, dalyvauja savivaldybės, miškų urėdijos. Apie numatomą jų finansinį indėlį duomenų nėra
III. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
18. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės	7 476				322
19. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa	2 910
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	10 386				322
IV. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
20. Žemės gelmių išteklių tausojimas ir kokybės išsaugojimas	6 301				117
21. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa	248
22. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas	1 798				15
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8 347				131
Kita svarbi informacija	Programą „Kerno muziejaus veiklos plėtojimas“ vykdys Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojai (15 darbuotojų); Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (68 tūkst. litų) bus vykdoma Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojų
V. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
23. Teritorijų planavimo, statybos valstybinė priežiūra, statinių naudojimo priežiūros koordinavimas	4 473				60
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4 473				60
VI. Aplinkos projektų valdymo agentūra
24. ES fondų aplinkosaugai administravimas	338 955	302 932			85
25. Specialioji Sanglaudos fondo programa	388 637	132 317
26. Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa	3 836	0
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	731 428	435 249			85

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

FINANSŲ MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

i. vadovo įžanginis žodis

Semeta_stratplan Atsižvelgdama į esamą ekonominę padėtį ir makroekonomines tendencijas, Finansų ministerija siekia efektyviai valdyti viešuosius finansus laikydamasi fiskalinės drausmės, tuo padėdama šaliai pasirengti staigiam ekonomikos sulėtėjimui ir atlaikyti didelę įtampą valstybės finansų sistemoje. 2009 metais Finansų ministerija dės visas pastangas suvaldyti ekonomikos krizę ir jos pasekmes, stengsis, kad susidariusi nepalanki šalies ekonominė situacija mažiausiai paliestų socialiai jautriausius visuomenės sluoksnius.

Įgyvendinant biudžeto politiką, bus atsižvelgiama į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, sugrąžinti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų bendrojo vidaus produkto augimui.

Finansų ministerija kartu su kitomis valdžios institucijomis privalo sėkmingai įgyvendinti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. XI-52, numatytą Krizės įveikimo planą. Šio plano nuostatos buvo taikomos ir sudarant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetą. Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti jame numatytą 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą (mažinant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos Respublikos 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą ir papildant Rezervinį (stabilizavimo) fondą).

Kartu su patvirtintu Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžetu buvo priimtas mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymų paketas, kur buvo peržiūrėti ir optimizuoti pagrindiniai mokesčiai. Tai viena reikšmingiausių mokesčių sistemos reformų per mūsų valstybės istoriją nuo Nepriklausomybės paskelbimo pradžios.

2009 metais bus pertvarkytas strateginio planavimo ciklas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo sistema siekiant, kad asignavimų valdytojų strateginių veiklos planų vertinimo kriterijai būtų tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai išmatuojami ir orientuojami į konkrečius rezultatus, įdiegiant jų stebėsenos ir korekcinių veiksmų sistemą.

2009 metais bus toliau koordinuojamas 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Lietuvoje: bus įvertintas daugiau nei 3 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą poveikis Lietuvos ūkio plėtrai, imtasi priemonių 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo procedūroms supaprastinti ir šios paramos panaudojimui paspartinti. Europos Sąjungos fondų parama Lietuvai 2007–2013 metais sudaro daugiau kaip 23 mlrd. litų. Pagal atliktą išankstinį nepriklausomų ekspertų įvertinimą, efektyviai panaudojus visas 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto.

Finansų ministerija ir jai pavaldžios institucijos sieks užtikrinti, kad šalyje funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema. Šiam tikslui bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, plėtojamos elektroninės paslaugos, kad mokesčių mokėtojai būtų tinkamai ir laiku informuojami.

Bus siekiama, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą. 2009–2011 metais bus užbaigta įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, peržiūrėti ir, jei reikia, papildyti visi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir kiti reikiami teisės aktai.

Ministerija formuoja šalies fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu. Kad būtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymas ir panaudojimas, bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas, parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės.

Ministerija taip pat sieks užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą.

Ministerijos laukia ir kiti uždaviniai – toliau bus tęsiama fiskalinė konsolidacija, didinamas ūkio konkurencingumas, prižiūrima ir siekiama, kad stiprėtų tiek Finansų ministerijos, tiek jai pavaldžių įstaigų administraciniai gebėjimai, pagal ministerijos kompetenciją būtų tinkamai atstovaujama mūsų valstybei.

Tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus ir sustiprinti valstybės finansų sritį.

FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI ir efekto kriterijai

FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.

Efekto kriterijai:

1. Valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas, BVP proc.

2. Valdžios sektoriaus skola, BVP proc.

3. Efektyvus 2007–2013 metų ES fondų lėšų administravimas – panaudota lėšų dalis iš visų Lietuvai 2007–2013 metams skirtų ES fondų lėšų, proc.

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugumą ir saugą, muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant elektroninę muitinės aplinką.

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas.

Efekto kriterijai:

?1. Gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis, proc.

?2. Asmenų arba jų atstovų, įgaliotų atstovauti jiems muitinėje atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus, vežėjų, muitinės tarpininkų, klientų ir partnerių poreikių patenkinimo lygis pagal apklausų duomenis, proc.

3. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomųjų mokesčių nuo sulaikytų prekių) pokyčiai, palyginti su 2008 metais, – padidėjimas nuo 6 iki 7 mln. litų.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – skatinti mokesčių mokėtojus savanoriškai mokėti mokesčius, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti ir sumokėti, užtikrinti mokesčių administravimo politikos įgyvendinimą.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti mokesčių surinkimą, didinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių administratoriumi ir formuoti palankią visuomenės nuomonę apie savanorišką mokesčių mokėjimą.

Efekto kriterijai:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos administruojamų gautų ir planuotų nacionalinio biudžeto pajamų santykis, proc.

2. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (fizinių asmenų) dalis, proc.

3. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos veikla respondentų (juridinių asmenų) dalis, proc.

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansavimo išlaidų ir surinktų mokesčių, įmokų santykis, proc.

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO MISIJA – vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, stiprinti jų administracinius gebėjimus.

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų tobulintų kvalifikaciją, rengiant ir įgyvendinant šių dienų poreikius atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas.

Efekto kriterijus – kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiaus, tenkančio tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, palyginti su 2008 metų kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui visų valstybės tarnautojų, santykis, proc.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas (programą vykdys Finansų ministerija)	1. Siekti formuoti Lietuvos fiskalinę politiką, suderinamą su ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais	1. Bus parengta Lietuvos konvergencijos programa, apibrėžianti vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslus – pasiekti tvarų Mastrichto konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. 2. Bus užtikrinta reguliari ir geros kokybės fiskalinė priežiūra, laikantis ES Stabilumo ir augimo pakto reglamentų. 3. Bus įvykdytos Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje numatytos makroekonominės politikos priemonės, parengta makroekonominės dalies priemonių pažangos fiskalinės politikos, mokesčių sistemos ir struktūrinių reformų srityje ir naujų politikos iniciatyvų, prisidedančių prie vidutinio laikotarpio ekonominės politikos tikslų, ataskaita
	2. Užtikrinti tinkamą ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimą ir panaudojimą	Laiku ir sėkmingai bus baigti įgyvendinti visi ES pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektai, baigta paskirstyti 2004–2009 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama Lietuvai (pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl visų Lietuvai skirtų lėšų), paskirstyta Šveicarijos Konfederacijos finansinės paramos Lietuvai 20 proc. sumos (parengtos programos ir pasirašytos paramos sutartys su donorais dėl šios lėšų dalies)
	3. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema	1. Bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinanti mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse. 2. Padaugės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. 2009–2011 m. kasmet bus sudaroma po 2 naujas sutartis
	4. Siekti, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą	1. 2009–2011 m. bus baigtos įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718, priede numatytos antrojo etapo įgyvendinimo priemonės. 2. Bus įvertinta teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, atitiktis vartotojų poreikiams, ES teisės nuostatoms ir atliktos reikiamos pataisos. 3. Bus parengti teisės aktai, kurių reikia auditorių ir audito įmonių audito veiklos viešajai priežiūrai atlikti, ir įvykdyti juose numatyti veiksmai atlikto audito kokybei užtikrinti
	5. Optimizuoti valstybės lėšų planavimą, siekti, kad jos būtų efektyviai naudojamos ir tobulinamas jų valdymas	1. Bus patobulinta strateginio planavimo metodika, leisianti pagerinti institucijų strateginių veiklos planų ir metinių veiklos planų kokybę. 2. Bus perskirstytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas, biudžetas) lėšos, siekiant jas efektyviau panaudoti, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl valstybės institucijų veiklos ir finansinio auditų. 3. Siekiant optimizuoti biudžeto vykdymo ir planavimo procesus, gerinti valstybės pinigų išteklių valdymą ir apskaitą, bus sukurtos, optimizuotos ir modernizuotos 5 Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau vadinama – VBAMS) funkcijos. Mažinant VBAMS naudojimo sąnaudas, siekiant efektyviai panaudoti specialistų kompetenciją, bus tęsiamas sistemos centralizavimo procesas. Per 2009 m. centralizuotų bazių skaičius pasieks 30, o pačios Finansų ministerijos administruojamas duomenų bazes naudos 200 įstaigų. 4. Bus sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo teisinės, institucinės, administracinės sąlygos ir korupcijos prevencijos mechanizmas. 5. Bus parengta Centralizuoto valstybės turto valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonės. 6. Laiku bus atsiskaityta su ES ir tarptautinėmis finansų organizacijomis už prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos naryste šiose organizacijose
	6. Skatinti finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas, stiprinti finansų sektoriaus stabilumą	Bus parengti teisės aktų, užtikrinančių laisvo kapitalo judėjimo sąlygas, laisvę teikti finansines paslaugas, sklandžią ir efektyvią pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų integraciją į ES finansų rinkas, finansų sektoriaus plėtrą, galimybes prireikus imtis priemonių bankų sistemos stabilumui ir patikimumui didinti, visuomenės (indėlininkų) interesų apsaugai garantuoti, projektai
	7. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jos valdymo sričiai priklausančių įstaigų veiklos	Bus užtikrintas Finansų ministerijos funkcijų atlikimas laiku ir gerai, laiku bus įvykdytos visos Finansų ministerijos valdymo sričiai priklausančių įstaigų strateginiuose veiklos planuose ir metiniuose veiklos planuose nustatytos priemonės numatytiems tikslams įgyvendinti
2. Skolos valstybės vardu valdymas (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą	1. Trumpalaikiai valstybės vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, kurių likutinė trukmė nesiekia vienų metų, neviršys 16 procentų visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu. 2. Vidutinė svertinė likutinė skolos valstybės vardu trukmė bus nuo 4,5 iki 5,5 metų
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą	Bus užtikrinta valstybės finansinė parama ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti ir nenumatytoms valstybės reikmėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus tenkinti
4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimą savivaldybėse, skiriant joms valstybės biudžeto asignavimus	Savivaldybėms laiku bus pervestos visos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinant valstybės priskirtų funkcijų vykdymą
5. Įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies vykdymas (programą vykdys Finansų ministerija)	Išmokėti teisėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį	2009 m. teisėjams bus grąžinta 18 proc. nesumokėta darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų dalis iš visų iki 2012 metų numatytų išmokėti lėšų
6. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti dalyvavimą formuojant ES biudžeto pajamas	Laiku bus pervestos visos privalomos per finansinius metus sumokėti į ES biudžetą sumos
7. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo (programą vykdys Finansų ministerija)	Paremti mažas pajamas gaunančias šeimas	Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, bus kompensuotos mažas pajamas gaunančių šeimų išlaidos (dėl kuro pabrangimo ir dėl pridėtinės vertės mokesčio už šildymą dalies dengimo iš valstybės biudžeto panaikinimo)
8. Valstybės dokumentų technologinė apsauga (programą vykdys Finansų ministerija)	Siekti, kad saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai būtų technologiškai apsaugoti	Suklastotų registro objektų nustatyta dalis iš visų išleistų į apyvartą registro objektų sumažės 0,28 proc., palyginti su 2008 m.
9. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba) (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti efektyvų Šveicarijos finansinės paramos administravimą ir lėšų panaudojimą	Bus sukurtos galimybių studijos, padėsiančios parengti remiamų sričių programų galutinius aprašymus pagal donorų nustatytus reikalavimus, patvirtinti programas ir pradėti naudoti paramos lėšas tose srityse
10. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Sudaryti palankesnes sąlygas asmenims (šeimoms) pirkti, statyti, rekonstruoti, išsinuomoti būstą	2009 m., palyginti su 2008 m., 5,6 proc. padidės valstybės remiamų būsto kreditų limitas, tai padidins galimybę asmenims (šeimoms) 2009 m. pasinaudoti kreditu įsigyjant būstą ir sudarys lengvatines sąlygas apsirūpinti gyvenamuoju būstu
11. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Siekti optimaliai kompensuoti nuompinigius, gautus už valstybės materialiojo turto nuomą, kad valstybės institucijos ir įstaigos, valstybinės mokslo ir studijų institucijos juos panaudotų savo kreditorių įsiskolinimams dengti, taip pat veiklai finansuoti	Valstybės institucijoms ir įstaigoms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bus kompensuoti visi nuompinigiai už valstybės materialųjį turtą
12. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas (programą vykdys Finansų ministerija)	Suteikti galimybę Lietuvos Respublikos atstovams dalyvauti ES Tarybos darbo organų susitikimuose	Bus patenkintos visos paraiškos kompensuoti kelionės išlaidas, susijusias su Lietuvos Respublikos atstovų dalyvavimu ES Tarybos darbo organų susitikimuose, ir pateiktos teisės aktų nustatyta tvarka
13. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Efektyviai panaudoti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšas	Bus užtikrintas sklandus ir sėkmingas projektų, skirtų Lietuvos institucijų administraciniams gebėjimams sustiprinti, užbaigimas, laiku finansuojant tinkamas finansuoti išlaidas
14. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti efektyvų ir sklandų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšų panaudojimą	Siekiant sklandaus ir sėkmingo projektų įgyvendinimo, bus laiku finansuotos tinkamos finansuoti patvirtintų projektų išlaidos
15. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti efektyvų Sanglaudos fondo paramos administravimą Lietuvoje	Bus parengti dokumentai ir rekomendacijos Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemai tobulinti, patobulinta darbuotojų kvalifikacija, suorganizuoti Sanglaudos fondo finansuojamų projektų priežiūros komitetai, kiti renginiai, pristatantys šiuos projektus ir aiškinantys jų reikšmę ir naudą visuomenei
16. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti ES programų tinkamą įgyvendinimą	1. Bus finansuotos nenumatytos išlaidos, susijusios su tinkamu ES programų finansuojamų projektų įgyvendinimu. 2. Bus skirta papildomai lėšų ministerijoms, kurios 2009 m. sparčiau, nei planuota, įgyvendino iš 2007?2013 m. ES struktūrinės paramos bendrai finansuojamus projektus (viršijo valstybės biudžete numatytas lėšas), šių projektų finansavimui užtikrinti
17. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas (programą vykdys Finansų ministerija)	1. Siekti, kad būtų sėkmingai užbaigta įgyvendinti Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD)	1. Bus parengta BPD įgyvendinimo užbaigimo tvarka, skirta padėti institucijoms tinkamai ir laiku atlikti BPD įgyvendinimo užbaigimo procedūras. 2. Bus įvertinti BPD įgyvendinimo rezultatai ir ES struktūrinės paramos poveikis Lietuvos ūkio plėtrai, siekiant tobulinti ES fondų lėšų panaudojimą Lietuvoje
	2. Siekti, kad 2007–2013 m. ES struktūrinė parama būtų tinkamai ir laiku panaudota	1. Atsižvelgiant į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, bus peržiūrėti ES fondų lėšų panaudojimo prioritetai ir parengti pasiūlymai dėl veiksmų programų pakeitimo, prireikus bus perskirstytos 2007–2013 metų ES fondų lėšos. 2. Bus atlikti metiniuose ES struktūrinės paramos vertinimo planuose numatyti vertinimai, siekiant pagerinti 2007–2013 m. veiksmų programų įgyvendinimo kokybę, rezultatus ir nustatyti veiklos sritis, kurias būtų tikslinga finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis. 3. Atsižvelgiant į ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos vertinimo rezultatus, bus parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, pakeitimai, kurie užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį ES fondų lėšų administravimą Lietuvoje. 4. ES fondų lėšas administruojančioms institucijoms bus paskirta 33 proc. 2007–2013 m. techninės paramos lėšų, kurios minėtoms institucijoms padės užtikrinti tinkamą ES fondų lėšų administravimą ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. 5. Bus parengtos Sanglaudos politikos įgyvendinimo Lietuvoje strateginė ataskaita, Žmogiškųjų išteklių, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų metinės ataskaitos ir užtikrintas tinkamas atsiskaitymas su Europos Komisija ir ES fondų lėšų pervedimas Lietuvai. 6. Bus įgyvendintos 2009 metų informavimo apie ES struktūrinę paramą plane numatytos informavimo ir viešinimo priemonės ir užtikrintas tinkamas visuomenės informavimas apie ES struktūrinės paramos teikiamą naudą ir galimybes
18. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; toliau vadinama – Muitinės departamentas)	Užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos muitinės veiklą rinkos, visuomenės ir finansinių interesų apsaugos ir santykių su muitinės aplinka srityse	1. Biudžeto lėšų grąža sudarys 7,3 proc. ir bus 1,2 proc. mažesnė, palyginti su 2008 m. 2. Importo ir eksporto deklaracijų įforminimo laiko vidurkis sudarys 40 min. – bus 8 proc. mažesnis, palyginti su 2008 m. 3. Išieškotų mokesčių dalis nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių sudarys ne mažiau kaip 40 proc. 4. Prekių, kurioms buvo taikomos supaprastintos procedūros, skaičius 2009 m. padidės 40 proc., palyginti su 2008 m.
19. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa (programą vykdys Muitinės departamentas)	Diegti priemones muitinės formalumams atlikti, teikti papildomas paslaugas	Planuojama surinkti 700 tūkst. litų pajamų, gaunamų už muitinės teikiamas papildomas paslaugas, ir panaudoti jas daliai išlaidų, susijusių su darbais, prekėmis ir paslaugomis, padengti (t. y. 50 tūkst. litų daugiau negu 2008 m.)
20. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra (programą vykdys Muitinės departamentas)	1. Iki 2014 metų sukurti naują integruotos muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią elektroninės muitinės reikalavimus	1. Elektroniniu būdu pateiktų importo deklaracijų dalis padidės iki 60 proc., t. y. 13,2 procentinio punkto daugiau negu 2008 m. 2. Elektroniniu būdu pateiktų eksporto deklaracijų skaičius padidės iki 75 proc., t. y. 41,3 procentinio punkto daugiau negu 2008 m. 3. Elektroniniu būdu pateiktų tranzito deklaracijų bus 96 proc., t. y. 2 procentiniais punktais daugiau negu 2008 m.
	2. Efektyviai valdant integruotą muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą jos darbą ir pasiekti, kad ji tenkintų muitinės veiklos ir verslo poreikius	Importo ir eksporto deklaracijų apdorojimo sistemos nepertraukiamo darbo laiko stabilumas sudarys 99 proc. ir išliks toks pat kaip 2008 m.
21. Mokesčių administravimas (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija)	1. Užtikrinti geros kokybės, operatyvių ir reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą mokesčių mokėtojams, plėtoti elektronines paslaugas	1. Laiku deklaravusių PVM mokėtojų skaičius per metus padidės 7 proc. punktais ir pasieks 97 proc. visų privalėjusių deklaruoti PVM mokėtojų. 2. Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų dalis per metus padidės 1 proc. punktu ir sudarys ne mažiau kaip 40 proc. 3. Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamų aptarnavimo paslaugų įvertinimas per metus padidės 0,1 balo ir sudarys 4,4 balo (slapto kliento vertinimo metodika – 5 balų sistema). 4. Bus 100 proc. centralizuota ir automatizuota mokesčių apskaitos sistema
	2. Laiku užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų informavimą	Mokesčių informacijos centro suteiktų konsultacijų kokybė (vidiniu vertinimu) per metus pagerės 0,5 proc. punkto ir sudarys 95,5 proc.
	3. Užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų kontrolę	1. Vidutinė mokestinių patikrinimų trukmė per metus sumažės 6 dienomis ir sudarys 45 darbo dienas. 2. Susikaupusios mokestinės nepriemokos pokytis per metus sumažės 7,7 proc. punkto ir neviršys 25 proc. 3. Naudojant elektroninio audito programą SESAM atliktų patikrinimų dalis per metus padidės 4,3 proc. punkto ir bus atlikta ne mažiau kaip 45 proc. visų patikrinimų ir mokestinių tyrimų
	4. Užtikrinti efektyvų Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos valdymą ir aptarnavimą	Surinktų mokesčių bei įmokų suma, tenkanti vienam darbuotojui per metus, padidės 0,2 mln. litų ir sudarys 6 mln. litų
22. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija)	Užkirsti kelią nelegaliai veiklai akcizų administravimo srityje	Per sutartyse nustatytą laiką mokesčių mokėtojai bus aprūpinti banderolėmis 100 proc.
23. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas (programą vykdys Finansų ministerijos Mokymo centras)	Tobulinti Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir stiprinti administracinius gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir ES keliamus kvalifikacijos reikalavimus	Finansų ministerijos Mokymo centre kvalifikaciją tobulinusių Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalis, palyginti su visais valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, padidės 3 proc.
24. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa (programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras)	Tobulinti kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir stiprinti administracinius gebėjimus, atitinkančius valstybės ir ES keliamus reikalavimus	Parengtų naujų ir atnaujintų esamų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius, palyginti su 2008 m. parengtų naujų ir atnaujintų esamų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų skaičiumi, padidės 5 proc.

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. FINANSŲ MINISTERIJA
1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas	126559	–	–	405¹
2. Skolos valstybės vardu valdymas	910429	–	–	–
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas	30000	–	–	–
4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse	3261636	–	–	–
5. Įsipareigojimų teisėjams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies vykdymas	10000	–	–	–
6. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai	1259000	–	–	–
7. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo	30026	–	–	–
8. Valstybės dokumentų technologinė apsauga	4688	–	–	62⁵
9. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba)	1215	1020³	–	–
10. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa	97800	–	–	–
11. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa	17500	–	–	–
12. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas	3000	3000	–	–
13. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa	2009	2009	–	–
14. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa	78323	70116⁴	–	5²
15. Specialioji Sanglaudos fondo programa	553	553	–	–
16. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa	351087	300000	–	–
17. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas	90451	76883	–	97²
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	6274276	453581	–	569
¹ Iš jų 401 – Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641, 4 – specialiųjų atašė pareigybės. ²Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos (ES ir bendrojo finansavimo), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programų lėšų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1325. ³Šveicarijos finansinė parama. ⁴ Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšos. ⁵ Valstybės dokumentų technologijos apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos etatai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641.
II. MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
18. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas	134278	–	–	2693
19. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa	650	–	–	–
20. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra	25325	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	160253	–	–	2693⁶
⁶ Iš jų 252 etatai – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, 2441 etatas – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos pavaldžioms įstaigoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641.
III. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
21. Mokesčių administravimas	222177	–	–	4057
22. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa	7250	–	–	6
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	229427	–	–	4063⁷
⁷ Iš jų 576 etatai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, 3487 etatai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pavaldžioms įstaigoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641.
IV. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRAS
23. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas	1452	–	–	46
24. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa	2550	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4002	–	–	46

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

KAM ministre Jukneviciene Rasa Minėdama 90-ąsias kariuomenės atkūrimo metines, Lietuva gali didžiuotis, kad turi kariuomenę, pasirengusią ginti šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, su kitomis NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis dalytis atsakomybe už euroatlantinės erdvės saugumą ir stabilumą. Atsakomybė reiškia ir tai, kad esame įsipareigoję savarankiškai ir bendradarbiaudami su sąjungininkėmis stiprinti pasirengimą krašto gynybai – tik taip galėsime užtikrinti efektyvų kolektyvinės gynybos sistemos veikimą, atsakyti į kylančius saugumo iššūkius ir siekti kitų bendrų tikslų. Aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės prioritetas – Lietuvos gynyba.

Lietuva aktyviai dalyvauja priimant svarbiausius kolektyvinės gynybos ir saugumo sprendimus NATO institucijose ir formuojant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politiką. Šiuose forumuose sprendžiami Lietuvai itin aktualūs klausimai: glaudesnis sąjungininkių bendradarbiavimas rengiantis atsakyti į galimas karines grėsmes, oro erdvės apsauga, energetinis ir kibernetinis saugumas, tarptautinių konfliktų sureguliavimas.

Lietuvos gynybos planavimo pagrindas yra pajėgumų nacionaliniams poreikiams užtikrinti ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti plėtra. Subalansuotas ir darnus šių pajėgumų didinimas padeda kariuomenei vykdyti jai keliamus uždavinius. Savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis siekiame užtikrinti patikimą atgrasinimą ir šalies gynybą. Dalyvaudami NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse operacijose ir misijose prisidedame prie regioninio ir globalinio stabilumo. Taiką ir gerovę valstybės viduje padeda palaikyti kariuomenės teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms – kariuomenė vykdo paieškos ir gelbėjimo, išminavimo darbus, likviduoja stichinių nelaimių padarinius ir padeda reaguoti į kitas nekarinio pobūdžio grėsmes.

Kad Lietuvos kariuomenė efektyviai vykdytų ne tik šiandienos uždavinius, bet ir būtų pasirengusi atremti ateities iššūkius ir grėsmes, toliau tęsiama gynybos reforma, kurią įgyvendinant turi būti sukurti lengvesni, manevringi, lengviau perdislokuojami, valdomi ir išlaikomi pajėgumai. Artimiausio laikotarpio prioritetiniai uždaviniai – užtikrinti sklandų kariuomenės formavimą, ypač daug dėmesio skiriant personalo motyvavimui, rengimui ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kaip aktyviojo rezervo stiprinimui; tobulinti kariuomenės vadovavimo ir valdymo procesus; aprūpinti kariuomenę modernia ginkluote ir karine technika.

Ne mažiau svarbus klausimas šiandieninėje krašto apsaugos sistemos darbotvarkėje –piliečių pasirengimo Tėvynės gynybai gerinimas. Plečiant karinio rengimo galimybes, ypač daug dėmesio bus skiriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimui. Kartu rengimas krašto gynybai suvokiamas ir kaip piliečių ryžto, valios ginti valstybę formavimas. Todėl krašto apsaugos sistema, bendradarbiaudama kartu su kitomis valstybės institucijomis ir nevalstybinėmis organizacijomis, numato plėtoti intensyvią pilietinio ir tautinio ugdymo, švietimo gynybos klausimais veiklą. Taip pat bus parengta piliečių rengimo krašto gynybai ir mobilizacinio rezervo rengimo strategija ir reikiami teisės aktų pakeitimai.

Toliau bus aktyviai dalyvaujama tarptautinėse operacijose ir misijose. Nuo 2005 metų Lietuvos kariniai vienetai rotacijos principu priskiriami NATO greitojo reagavimo pajėgoms, o nuo 2010 metų Lietuvos kariuomenė bus pasirengusi dalyvauti operacijose ir ES kovinių grupių sudėtyje. Tad artimiausiu metu viena iš pagrindinių užduočių bus įrodyti, kad sugebame ne tik laikytis prisiimtų įsipareigojimų NATO ir Europos Sąjungai, bet ir juos suderinti. Prisidėdama prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, Lietuva dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane ir Balkanuose. Tęsime seniai pradėtą bendradarbiavimą su sąjungininkais, kaimynais ir kitais tarptautiniais partneriais.

Stiprindami nacionalinei gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingus karinius pajėgumus, kartu siekiame rūpintis ir karių, valstybės tarnautojų, kitų krašto apsaugos sistemos darbuotojų įgūdžių tobulinimu ir kvalifikacijos kėlimu, didinti motyvaciją tarnauti kariuomenėje ir dirbti krašto apsaugos sistemoje.

Nacionalinės gynybos pajėgumų stiprinimas, daugiau dėmesio skiriant priimančiosios šalies paramai užtikrinti, kolektyvinės gynybos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, kariuomenės pertvarkos darbų tąsa, piliečių rengimas valstybės gynybai, glaudus tarptautinis gynybinis bendradarbiavimas – prioritetinės krašto apsaugos sistemos artimiausio laikotarpio veiklos kryptys, padėsiančios veiksmingai įgyvendinti kariuomenei keliamus uždavinius.

Strateginiame veiklos plane pateikta Krašto apsaugos ministerijos misija, strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės pagrindinėms gynybos politikos kryptims įgyvendinti, kariniams pajėgumams nacionalinėms reikmėms ir tarptautiniams įsipareigojimams plėtoti, pagrįstos lėšos Krašto apsaugos ministerijos programoms. Visa tai užtikrina kryptingą ir nuoseklią krašto apsaugos sistemos veiklą, leidžia efektyviai paskirstyti finansinius, materialinius, žmogiškuosius išteklius, koordinuoti struktūrinių padalinių veiklą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ RASA JUKNEVIČIENĖ

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Vienas iš svarbiausiųjų Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), prioritetų yra plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį, savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis vykdančią krašto gynybos užduotis ir užtikrinančią tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą.

Krašto apsaugos ministerijos misija – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo.

Krašto apsaugos ministerijos strateginiai tikslai:

I. Sukurti ir išlaikyti karinius pajėgumus, kurie saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą, užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą ir gebėtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose.

Efekto kriterijai^{^[1]}:

1. Sausumos pajėgumų^{^[2]}, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas.

1 pav. Sausumos pajėgumų, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas*

*Šiame ir kituose paveiksluose pateikiami Krašto apsaugos ministerijos faktiniai duomenys – iki 2008 metų įskaitytinai, planas – nuo 2009 metų įskaitytinai.

2. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų^{^[3]} NATO įvykdymo vertinimas.

2 pav. Lietuvos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas

3. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė.

2008 m. įvykdymas	2009 m. planas	2010 m. planas	2011 m. planas
Iš dalies užtikrinta	Iš dalies užtikrinta	Iš dalies užtikrinta	Iš dalies užtikrinta

4. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas.

3 pav. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas

Lietuvos kariuomenė 2008 metais įstatymų nustatyta tvarka teikė paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms, t. y. 3 kartus teikė pagalbą šalinant teršalus jūroje, 7 kartus – gesinant gaisrus, 17 kartų vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus, 4 kartus gabeno ligonius ir transplantacijai reikalingus donorų organus bei audinius, taip pat neutralizavo standartinius sprogmenis (996 kartus vyko pagal iškvietimus ir neutralizavo 9323 sprogstamuosius užtaisus).

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 446 „Dėl Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko užterštų standartiniais sprogmenimis teritorijų išminavimo darbus. Ištisinio išminavimo metu buvo išvalytas 18 ha plotas, rasti ir sunaikinti 1447 įvairaus tipo ir kalibro sprogstamieji užtaisai.

II. Formuoti krašto apsaugos politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą, padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti krizių prevencijai, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir visuomenės ir įgyvendinti krašto apsaugos strateginį valdymą.

Efekto kriterijai:

1. Krašto apsaugos sistemos strateginis valdymas užtikrina racionalų valstybės skiriamų lėšų gynybos reikmėms panaudojimą.

2008 m. įvykdymas	2009 m. planas	2010 m. planas	2011 m. planas
Užtikrinta	Užtikrinta	Užtikrinta	Užtikrinta

2. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) krizių valdymo sistemas laipsnis (proc.).

4 pav. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo
sistemas laipsnis (proc.)

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Sausumos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti pajėgumus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, taip pat gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose	Sausumos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.: 1. Bus pasiekta nustatytoji pirmos perdislokuojamos pėstininkų bataliono grupės parengtis. 2. Bus formuojama, rengiama ir aprūpinama pagal patvirtintas organizacinės sistemos ir įrangos lenteles antra perdislokuojama pėstininkų bataliono grupė su atitinkamais kovinės paramos vienetais. 3. Bus sukurtas ir išlaikomas aukštos parengties bataliono dydžio karinis vienetas, pasirengęs reaguoti į galimus suvereniteto pažeidimus. 4. Paskirti kariniai vienetai bus rengiami budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų Baltijos šalių mechanizuotojo pėstininkų bataliono sudėtyje (angl. NRF-14) 2010 m. I pusmetį ir bendroje Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos ES kovinėje grupėje 2010 m. I pusmetį. 5. Bus vykdomas ilgalaikis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas, taip pat Danijos ir Lietuvos bendras brigados rengimo projektas LITBRIG (Lietuvos brigada, angl. Lithuanian Brigade). 6. Bus stiprinami prieštankinės gynybos pajėgumai. 7. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose. 8. Bus išlaikomas tarptautinėms operacijoms parengtas nustatytos parengties išminavimo būrys, pasiekta kovinės inžinerijos būrio dydžio vieneto nustatytoji parengtis ir parengti bendrosios inžinerijos pajėgumai, reikalingi bataliono stovyklavietei už Lietuvos ribų įrengti. 9. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms. 10. Bus vykdomas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ištisinis išminavimas (karinių konvencinių sprogmenų), tam skiriant vieną išminavimo būrį. Pagal planą bus patikrinta iki 500 ha vietovės ir neutralizuoti standartiniai sprogmenys. 11. Bus vykdomi operatyviniai standartinių sprogmenų neutralizavimo darbai pagal iškvietimus. 12. Bus formuojamas ir išlaikomas apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo grėsmės gynybos vienetas, pajėgus atlikti pėstininkų bataliono grupės švarinimą per nustatytąjį laiką. 13. Bus išlaikoma vienos taktinės skrydžių valdymo grupės nustatytoji parengtis, formuojama ir rengiama antra taktinė skrydžių valdymo grupė. 14. Bus pasiekta nustatytoji vienos tiesioginės paramos logistikos kuopos parengtis.
		15. Bus pradėtas kurti Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, užtikrinantis efektyvų taktinių (perdislokuojamųjų) ryšio priemonių ir informacinių sistemų darbą. 16. Bus išlaikoma parengta civilių ir karių bendradarbiavimo specialistų (atskirų specialybių) grupė. 17. Sausumos pajėgų vienetuose toliau bus diegiama taktinio telekomunikacijų tinklo įranga ir taktinės automatizuoto vadovavimo ir valdymo informacinės sistemos (TAVVIS). 18. Sausumos pajėgos bus aprūpinamos efektyvia ginkluote, karine technika ir įranga, t. y. bus įsigyta planuotos ginkluotės, technikos, karinės ir kitos įrangos bei priemonių. 19. Krašto apsaugos savanorių pajėgos bus pertvarkomos į Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą, t. y. bus rengiami krašto apsaugos savanoriai, gebantys papildyti kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, parengti ir išsiųsti į tarptautines operacijas pėstininkų vienetai ir įvairių sričių specialistai, taip pat bus rengiamasi reaguoti į nekarinio pobūdžio grėsmes (pvz., teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms). 20. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais. 21. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
2. Karinės oro pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti pajėgumus, užtikrinančius valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, karių ir krovinių gabenimą orlaiviais, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, paramą vykdant specialiąsias operacijas ir gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose	Karinių oro pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.: 1. Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bus integruojama į NATO vientisą oro erdvės gynybos sistemą ir plėtojama taip, kad atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus. 2. Bus vykdomas Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimas ir kartu su NATO greitojo reagavimo pajėgomis užtikrinama oro erdvės kontrolė ir apsauga. 3. Bus pasirengta vykdyti oro erdvės gynybą pėstininkų bataliono veiksmų rajone. 4. Bus užtikrinama Lietuvos kaip priimančiosios šalies parama (išskyrus orlaivių techninę priežiūrą) NATO pajėgoms, vykdančioms oro policijos misiją trijose Baltijos valstybėse. 5. Bus plėtojama ir eksploatuojama Šiaulių aviacijos bazė: rekonstruojami ir statomi nauji infrastruktūros objektai, įsigyjama specialiosios technikos ir įrangos (daugelis projektų bus finansuojami iš NATO saugumo investicijų programos lėšų). 6. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms.
		7. Bus vykdomi nepertraukiami paieškos ir gelbėjimo darbai sraigtasparniais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. 8. Bus užtikrintas karių, valstybinių delegacijų ir krovinių gabenimas ir aeromedicininė evakuacija taktiniais transporto lėktuvais C-27J „Spartan“. 9. Prireikus paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais iki (tarp) gydymo įstaigų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atskirais atvejais už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų bus gabenami transplantacijai reikalingi audiniai ir / ar organai, replantacijai reikalingi pacientai. 10. Bendradarbiaujant su Karinėmis jūrų pajėgomis, bus žvalgoma Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ir jos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje. 11. Bus teikiama aviacinė parama Specialiųjų operacijų pajėgoms, vykdant kovos su terorizmu ir specialiąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse. 12. Vykdant Karinių oro pajėgų skraidančiojo personalo individualų ir įgulų kolektyvinį kovinį rengimą, bus pasiektas vidutinis planuotas vienos įgulos pasirengimo lygis (skrida per metus pagal orlaivių tipus). 13. Nuolat bus vykdoma vieno valstybinės reikšmės objekto ir gebama vykdyti iki dviejų valstybinės reikšmės ir rizikos objektų oro erdvės gynyba trumpojo nuotolio antžeminėmis priemonėmis. 14. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose. 15. Karinės oro pajėgos bus aprūpinamos efektyvia ginkluote ir karine technika, taip pat modernizuojama ir išlaikoma turima ginkluotė ir karinė technika, tęsiamos radarų įsigijimo procedūros, bus baigtas taktinių transporto orlaivių įsigijimas. 16. Bus plėtojama Karinių oro pajėgų karinių vienetų infrastruktūra, susijusi su oro erdvės stebėjimu ir kontrole. 17. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais. 18. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
3. Karinės jūrų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti pajėgumus, užtikrinančius teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą, išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą ir kontrolę, paramą vykdant specialiąsias operacijas ir gebančius organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat taršos likvidavimo darbams Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose	Karinių jūrų pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.: 1. Bus užtikrinamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė ir turimas nuolat parengtas vienas budintis laivas operacijoms jūroje vykdyti. 2. Bus parengtas nustatytos parengties minų medžiojimo laivas budėti NATO greitojo reagavimo priešmininių laivų junginyje 2009 m. II pusmetį (angl. NRF-13). 3. Teisės aktų nustatyta tvarka bus teikiama parama valstybės ir savivaldybių institucijoms. 4. Bus organizuojama, koordinuojama ir vadovaujama žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. 5. Bus vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai paieškos ir gelbėjimo rajone (išskyrus jūrų uosto akvatorijas ir Kuršių marias), taip pat teršalų likvidavimo darbai jūroje, išskyrus vidaus vandenis. 6. Bus teikiama parama Karinėms oro pajėgoms ir Specialiųjų operacijų pajėgoms vykdant užduotis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir jos išskirtinėje ekonominėje zonoje. 7. Bus tobulinamos minų paieškos ir jūros dugno duomenų rinkimo, greitosios dugno apžvalgos ir tyrimo sistemos, taip pat jūros dugno duomenų bazė. 8. Bus vykdomas kovinis rengimas, pasiektas planuotas Karinių jūrų pajėgų įgulų plaukiojimo lygis (pagal laivų klases) ir NATO priskirtų laivų planuotas plaukiojimo lygis. 9. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose. 10. Prireikus bus teikiama priimančiosios šalies parama sąjungininkių pajėgoms: bus sudarytos tinkamos sąlygos sąjungininkių pajėgoms judėti per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Klaipėdos jūrų uostą (bus rekonstruojama Klaipėdos jūrų uosto krantinė). 11. Bus pradėtos dviejų minų medžiojimo laivų (Hunt klasės), atitinkančių NATO standartus ir reikalavimus, įsigijimo procedūros ir įsigytas vienas patrulinis laivas (Standard Flex 300 klasės), pradėtos vadovavimo ir valdymo sistemos įsigytiems patruliniams laivams įsigijimo procedūros. 12. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais. 13. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
4. Logistikos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Sukurti jungtinę logistikos sistemą, laiku teikti tinkamą logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams Lietuvoje ir už jos ribų, taip pat priimančiosios šalies paramą sąjungininkių pajėgoms	Logistikos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y.: 1. Bus teikiama priimančiosios šalies parama, užtikrinant karinio transporto Lietuvoje lydėjimą, karinių vienetų, krovinių gabenimo planavimą ir organizavimą, karinių vienetų judėjimo kontrolę. 2. Bus užtikrinta bendroji logistinė parama Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams, vykdantiems operacijas už Lietuvos ribų. 3. Bus palaikomas ir didinamas esamas vandens valymo pajėgumas pagal nustatytąją parengtį.
		4. Bus teikiama bendroji logistinė parama kariniam vienetui, vykdančiam Lietuvos teritorijos ištisinį išminavimą. 5. Bus parengti lauko stovyklavietės pajėgumai vienetui, dalyvaujančiam NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje (NRF-14). 6. Bus sukomplektuoti ir parengti du 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininės paramos būriai. 7. Bendradarbiaujant su civilinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis, bus užtikrintas aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvos ir NATO šalių kariams ir su krašto apsaugos sistema susijusiems asmenims. 8. Bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos tikrosios karo tarnybos kariams ir pakeitus teisės aktus organizuojamas paslaugų teikimas kitiems asmenims, turintiems teisę į sveikatos priežiūros paslaugas karių sveikatos priežiūros įstaigose. 9. Bus pradėtos teikti infrastruktūros objektų priežiūros, eksploatavimo, maitinimo tiekimo ir kitos paslaugos Panevėžio ir Vilniaus įgulose dislokuotiems kariniams vienetams ir įsteigtos įgulų aptarnavimo tarnybos Kaune ir Klaipėdoje. 10. Bus užtikrintas krašto apsaugos sistemos institucijų aprūpinimas kartografine medžiaga ir skaitmenine geografine informacija. 11. Teisės aktų nustatytais atvejais bus teikiama parama valstybės ir savivaldybių institucijoms. 12. Bus išlaikomas Karo policijos būrys, parengtas dalyvauti NATO operacijose aukštesniojo ešelono vienetų sudėtyje. 13. Bus užtikrinta nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra pagal nustatytą kompetenciją. 14. Bus diegiama NATO logistinė informacinė sistema. 15. Logistikos valdyba bus aprūpinta efektyvia logistikos įranga, skirta lauko paslaugoms teikti operacijose už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų dalyvaujantiems kariniams vienetams. 16. Bus įgyvendinama efektyvi centralizuota Lietuvos kariuomenės ginkluotės, technikos ir įrangos eksploatacijos ir remonto sistema, taip pat užtikrintas centralizuotai įsigyjamų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas krašto apsaugos sistemos padaliniams. 17. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose. 18. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais. 19. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
5. Karinės mokymo pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti krašto apsaugos sistemos poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės ir aktyviojo rezervo personalą	1. Plėtojant Mokymo ir personalo valdybą, apimančią tiek karinio mokymo įstaigas, tiek Mokomąjį pulką, bus kuriama veiksminga ir efektyvi kariuomenės, aktyviojo rezervo ir mobilizacinio rezervo rengimo ir mokymo sistema. 2. Bus tęsiama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau vadinama – Lietuvos karo akademija) reforma ir įgyvendinamos Lietuvos karo akademijos plėtros programos įgyvendinimo plane numatytos priemonės. 3. Vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursai bus reorganizuojami į jaunesniųjų štabo karininkų ir kuopos vadų kursus. 4. Vadovaujantis patvirtintais rengimo ir mokymo planais, Lietuvos karo akademijoje bus: 4.1. organizuotos šios studijos: 4.1.1. bazinio karininkų rengimo studijos, įskaitant ir kariūnų rengimą užsienio karo mokymo įstaigose; 4.1.2. neakivaizdinės bakalauro studijos profesinės karo tarnybos kariams ir išlyginamosios studijos užsienio karo mokymo įstaigas baigusiems kariams; 4.2. nutrauktas karininkų rengimas dieninio skyriaus magistrantūros studijose (studijas baigs 2007 m. į šias studijas priimti klausytojai); 4.3. organizuoti šie kursai: 4.3.1. taktinio lygmens karininkų karjeros kursai, skirti sausumos pajėgų ir oro pajėgų karininkams; 4.3.2. karininkų specialistų pagrindinio karinio rengimo kursai; 4.3.3. karininkų kvalifikacijos tobulinimo kursai; 4.3.4. nuotoliniai rezervo būrių vadų kursai ir kvalifikacijos tobulinimo kursai rezervo kariams; 4.3.5. būtinųjų karinių žinių įgijimo kursai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams; 4.3.6. I–III lygių anglų kalbos kursai ir šių lygių anglų kalbos kartojimo kursai. 5. Bus organizuojami bazinio karinio rengimo kursai būsimiems profesinės karo tarnybos kariams ir karinių specialistų kursai pagal nustatytus Lietuvos kariuomenės poreikius. 6. Tęsiant tarptautinį bendradarbiavimą, į Lietuvos karo akademijoje vykstančius kursus bus kviečiami Baltijos ir kitų NATO šalių, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Pietų Kaukazo, Balkanų, Pietų ir Centrinės Azijos valstybių karininkai ir tarnautojai. 7. Krašto apsaugos sistemos kariai tobulins savo kvalifikaciją studijuodami Baltijos gynybos koledže ir kitose užsienio karo mokymo įstaigose. 8. Krašto apsaugos sistemos kariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, bus rengiami Lietuvos kariuomenės mokymo įstaigose pagal nustatytas mokymo programas ir patvirtintus rengimo ir mokymo planus.
		9. Bus plėtojama Lietuvos karo akademijos infrastruktūra karių mokymo ir karinio rengimo sąlygoms užtikrinti. 10. Bus užtikrintas karių, išleistų į atsargą ir turinčių teisę į pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pensinis aprūpinimas, daroma pensinio aprūpinimo (atsižvelgiant į personalo struktūros pokyčius) prognozė. 11. Bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kariniuose vienetuose bus organizuojami ir vykdomi jaunimo užsiėmimai krašto gynybos klausimais. 12. Bus reprezentuojama Lietuvos kariuomenė, daugiausia dėmesio skiriant bendriems visuomenės ir kariuomenės renginiams, taip pat švietėjiško pobūdžio renginiams apie Lietuvos kariuomenę
6. Specialiųjų operacijų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti pajėgumus, gebančius vykdyti specialiąsias operacijas Lietuvoje ir už jos ribų	Specialiųjų operacijų pajėgos rengiamos operatyviai reaguoti į grėsmes ir vykdyti kitas specialiąsias karines operacijas Lietuvoje, o prireikus ir už Lietuvos ribų, t. y.: 1. Bus išlaikomi parengti ir rengiami perdislokuojami Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronai. 2. Bus parengtas budintis eskadronas, gebantis vykdyti operacijas Lietuvos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Bus išlaikomos ir rengiamos nustatytos parengties taktinės žmogiškosios žvalgybos grupės. 4. Bus išlaikomos ir rengiamos nustatytos parengties taktinės psichologinių operacijų grupės. 5. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokymuose. 6. Specialiųjų operacijų pajėgos bus aprūpintos efektyvia, suderinama su NATO ginkluote, karine technika ir specialiąja įranga, taip pat bus modernizuojama ir išlaikoma jų turima ginkluotė, karinė technika ir specialioji įranga
7. Karinių operacijų programa (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Užtikrinti veiksmingą operacinį vadovavimą Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui pavestoms Lietuvos kariuomenės operacinėms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą	1. Bus užtikrintas Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dalyvavimas tarptautinėse operacijose, efektyvus vadovavimas joms ir jų valdymas. 2. Bus užtikrintas paskirtų karinių vienetų pasirengimas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NRF-14 ir NRF-15). 3. Bus parengti išankstiniai planai teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms teisės aktų nustatytais atvejais. 4. Bus užtikrinta parama NATO vykdomai oro policijos misijai. 5. Bus planuojami ir organizuojami jungtiniai Lietuvos kariuomenės ir tarptautiniai mokymai. 6. Bus koordinuojamas Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose. 7. Bus plėtojama Provincijos atkūrimo grupės stovyklavietės infrastruktūra. 8. Bus koordinuojamas ir kontroliuojamas Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas. 9. Bus parengta Lietuvos kariuomenės Jungtinių pajėgų doktrina. 10. Bus parengtos Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių ir funkcinių sričių doktrinų koncepcinės dalys. 11. Bus peržiūrėti, patikslinti ir parengti trūkstami universalių esminių uždavinių užduočių sąrašai
8. Centralizuotos tarnybos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Užtikrinti Lietuvos kariuomenės komplektavimo, karo prievolės administravimo ir mobilizacijos sistemų veiklą, krašto apsaugos sistemos aprūpinimą žvalgybos ir kontržvalgybos informacija, maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms, vykdyti krašto apsaugos sistemos materialinį ir informacinį aprūpinimą	1. Bus įgyvendinama krizių prevencijos ir valdymo politika, t. y.: 1.1. Bus vykdomos Krizių valdymo sistemos plėtotės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. X-1808 „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“, įgyvendinimo priemonės. 1.2. Bus plėtojama krizių valdymo sistemos teisinė bazė, pertvarkytos nacionalinės krizių valdymo sistemos strateginio lygmens institucijos. 1.3. Bus tęsiama nacionalinės krizių valdymo sistemos integracija į NATO ir ES krizių valdymo sistemas. 1.4. Bus rengiamos ir nustatytoms institucijoms teikiamos integruotos analitinės pažymos ir informaciniai pranešimai apie rizikos veiksnius ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. 1.5. Bus surengtos strateginio lygmens nacionalinės krizių valdymo pratybos ir koordinuojamas Lietuvos Respublikos institucijų pasirengimas dalyvauti tarptautinėse krizių valdymo pratybose. 1.6. Bus surengti metiniai seminarai krizių valdymo sistemos institucijų ekspertams, koordinuojama ekspertų atranka į NATO rengiamus tarptautinius krizių valdymo kursus, plėtojamas regioninis bendradarbiavimas krizių valdymo ir prevencijos srityje. 2. Informuojant moksleivius ir mokytojus valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus propaguojamos nacionalinės vertybės, skatinamas jaunimo sąmoningumas, ugdoma pilietinė visuomenė. 3. Bus įvykdyta Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos pertvarka, prioritetą teikiant švietimui gynybos klausimais, pajėgumams didinti, bendradarbiavimui su Šaulių sąjunga stiprinti ir paramai koordinuoti. 4. Bus įvykdyti krašto apsaugos sistemos statinių projektavimo, statybų investicijų ir apsaugos sistemų projektavimo ir įrengimo planai, užtikrinta visų prižiūrimų Krašto apsaugos ministerijos statinių techninė priežiūra. 5. Krašto apsaugos ministerija, kariuomenės vadovybė, krašto apsaugos sistemos institucijos ir jų padaliniai bus racionaliai ir efektyviai aptarnaujami turimomis transporto priemonėmis. 6. Planingai ir tolygiai bus plėtojama vienodais (su NATO suderinamais) standartais pagrįsta ryšių ir informacinės sistemos (toliau vadinama – RIS) infrastruktūra, suvienodinti reikalavimai vartotojams ir darbo vietoms.
		7. Bus kuriamos ir plėtojamos saugios ir su NATO sąjungininkėmis bendrai naudojamos RIS, taip pat saugus, patikimas ir visas krašto apsaugos sistemos reikmes tenkinantis duomenų ir balso perdavimo tinklas, saugi RIS infrastruktūra. 8. Bus peržiūrėti ir reglamentuoti krašto apsaugos sistemos veiklos procesai, parengti reikalavimai bendrai krašto apsaugos sistemos resursų valdymo informacinei sistemai ir pradėta ją diegti. 9. Bus užtikrintas patikimas ir saugus radijo ryšys, duomenų perdavimas, slaptos informacijos naudojimas ir apdorojimas. 10. Bus organizuojamas krašto apsaugos sistemos ir visuomenės informacinis aprūpinimas, t. y.: 10.1. Bus renkama žvalgybinė, kontržvalgybinė ir kita informacija ir teikiami duomenys krašto apsaugos sistemos vadovybei apie veikas ir reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės kariniam pajėgumui. 10.2. Bus sukaupta, sutvarkyta ir vartotojams laiku pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemą ir jos veiklą, karo istoriją ir karybą, įvykdyti leidybos planai. 11. Mokslinis potencialas bus integruojamas į NATO ir kitas tarptautines gynybos ir saugumo programas ir pagal galimybes panaudojamas gynybos reikmėms. 12. Mobilizacijos sistema bus plėtojama atsižvelgiant į nacionalinės ir kolektyvinės gynybos reikalavimus ir valstybės pasirengimo mobilizacijai užtikrinimą. 13. Karo prievolės administravimo sistema bus pertvarkoma taip, kad vykdytų profesinės karo tarnybos ir savanoriškosios karo tarnybos (aktyviojo rezervo) kandidatų paiešką, agitaciją ir atranką, o mobilizacijos (karo) paskelbimo atveju ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą sprendimą užtikrintų karo prievolės įgyvendinimą. 14. Bendradarbiaujant su kariniais vienetais, Lietuvos šaulių sąjunga ir visuomeninėmis asociacijomis, bus aktyviau ir plačiau informuojami moksleiviai ir mokytojai valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus naudojami efektyviausi būdai ir priemonės tarnybai Lietuvos kariuomenėje ir jos aktyviajame rezerve propaguoti, skatinamas jaunimo sąmoningumas, ugdomos nacionalinės vertybės ir pilietinė visuomenė. 15. Bus įgyvendinamas finansų valdymas ir užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas. 16. Bus propaguojama Lietuvos kariuomenės istorija, rekonstruojamas Vytauto Didžiojo karo muziejus
9. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Vykdyti krašto apsaugos sistemos strateginį planavimą ir sukurti efektyvią valdymo sistemą, užtikrinančią krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą	1. Bus kuriama efektyvi kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema, užtikrinanti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo metu, t. y.: 1.1. Krašto apsaugos sistemoje bus efektyviai įgyvendinami strateginio veiklos planavimo ir valdymo principai, laiku ir tinkamai rengiami (atnaujinami) krašto apsaugos sistemos planavimo dokumentai. 1.2. Bus atnaujintas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos. 1.3. Bus parengta Lietuvos karinė doktrina. 1.4. Bus užtikrinta, kad valstybės skirti asignavimai būtų efektyviai panaudojami Krašto apsaugos ministerijos strateginio veiklos plano tikslams įgyvendinti. 1.5. Bus efektyviai įgyvendinta valstybės viešųjų pirkimų politika įsigyjant materialųjį ir nematerialųjį turtą, ginklus ir karinę įrangą. 1.6. Bus sukurta veiksminga krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema, siekiant užtikrinti racionalų sprendimų priėmimą ir efektyvų išteklių valdymą. 1.7. Bus dalyvaujama NATO ir ES pajėgų planavimo procesuose. 1.8. Bus įgyvendinami planuoti su NATO saugumo investicijų programa susiję projektai. 1.9. Bus rengiama oro gynybos koncepcija. 1.10. Bus siekiama, kad NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse būtų garantuota bent iki 2018 m. 1.11. Bus užtikrintas tinkamas krašto apsaugos sistemos atstovavimas Lietuvai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose. 1.12. Bus planuojamas ir koordinuojamas karių ir civilių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, tarptautinėse pratybose ir mokymuose. 1.13. Bus rengiami ir vykdomi bendradarbiavimo planai, paramos programos, tarptautiniai susitarimai ir sutartys su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 1.14. Bus diegiama efektyvi personalo poreikių planavimo ir komplektavimo sistema, užtikrinanti, kad krašto apsaugos sistemoje nestigs motyvuoto ir kvalifikuoto personalo. 1.15. Bus įgyvendinama efektyvi, objektyvi ir skaidri krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų karjeros planavimo ir organizavimo sistema. 1.16. Bus kuriama ir tobulinama krašto apsaugos sistemos personalo administravimo sistema, įdiegiant personalo administravimo ir statistinių personalo duomenų kaupimo ir analizavimo informacinę sistemą. 1.17. Bus plėtojama karių socialinės paramos sistema, sudaranti sąlygas mažinti personalo kaitą, karių pasitraukimą iš profesinės karo tarnybos ir didinti motyvaciją tapti profesinės karo tarnybos ar aktyviojo rezervo kariais.
		1.18. Bus išanalizuotos aktyviojo rezervo karių komplektavimo problemos ir, įvertinus analizės rezultatus ir užsienio šalių patirtį, parengtas priemonių, mažinančių aktyviojo rezervo karių pasitraukimą iš tarnybos ir didinančių asmenų motyvaciją tapti aktyviojo rezervo kariais, priemonių planas. 1.19. Bus parengtos ir pradėtos įgyvendinti profesinės karo tarnybos karių individualaus rengimo ir mokymo koncepcijos. 1.20. Bus parengtos ir pradėtos įgyvendinti aktyviojo rezervo karių individualaus ir kolektyvinio rengimo ir mokymo koncepcijos. 1.21. Įvertinus Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl karo prievolininkų rengimo visiško panaikinimo atitikties Konstitucijai, taip pat galimybes ir užsienio šalių patirtį, bus parengta piliečių rengimo krašto gynybai ir mobilizacinio rezervo rengimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. 1.22. Bus prižiūrimas krašto apsaugos sistemos veiklos teisėtumas, tobulinama krašto apsaugos sistemos teisinė sistema. 1.23. Bus įdiegta ir pritaikyta krašto apsaugos sistemos dokumentų valdymo informacinė sistema. 1.24. Bus nustatytos ir tobulinamos Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos administravimo, įslaptintos informacijos apsaugos ir dokumentų valdymo procedūros. 1.25. Bus užtikrinama Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos, kuria disponuoja krašto apsaugos sistema, apsauga ir vykdoma apsaugos būklės kontrolė. 1.26. Bus užtikrinama kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimo valstybės gynybai kontrolė, taip pat valstybės saugumą, gynybą ir krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo krašto apsaugos sistemoje kontrolė. 1.27. Bus įgyvendintos planuotos karinių teritorijų aplinkos apsaugos priemonės. 1.28. Bus parengtos kovinių pajėgumų plėtojimo koncepcijos ir plėtros planai. 1.29. Bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, plėtojant ryšius su visuomene ir informuojant ją valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus suformuota palankesnė visuomenės nuomonė apie krašto apsaugą, pasiektas aukštesnis visuomenės informuotumo apie krašto apsaugą lygis. 1.30. Bus atlikti planuoti vidaus auditai ir nustatytąja tvarka pateiktos vidaus audito ataskaitos Krašto apsaugos ministerijos vadovybei, Lietuvos kariuomenės vadui ir audituotų padalinių vadovams
10. Specialioji paslaugų teikimo programa (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Skatinti krašto apsaugos sistemos institucijas ir jų padalinius panaudoti turimą materialinę bazę ir gautas pajamas skirti pagrindinei veiklai vykdyti	Pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, laiku bus pervestos į valstybės biudžetą ir padengs patirtas išlaidas, susijusias su teikiamomis paslaugomis

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
1. Sausumos pajėgos	223170	–	–	–
2. Karinės oro pajėgos	170809	–	–	–
3. Karinės jūrų pajėgos	115060	–	–	–
4. Logistikos pajėgos	227004	–	–	–
5. Karinės mokymo pajėgos	107699	–	–	–
6. Specialiųjų operacijų pajėgos	33575	–	–	–
7. Karinių operacijų programa	69977	–	–	–
8. Centralizuotos tarnybos	101881	–	–	–
9. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas	113109	–	–	–
10. Specialioji paslaugų teikimo programa	748	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1163032	–	–	10891^*
Kita svarbi informacija

^*Iš jų 8174 – profesinės karo tarnybos kariai, 0 – privalomosios pradinės karo tarnybos karių, 718 –valstybės tarnautojų, 1759 – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, iki 240 – Lietuvos karo akademijos kariūnų.

1. Krašto apsaugos ministerijos biudžetas rengiamas programų pagrindu. Įgyvendinama 10 programų.

2. 2009 metų Krašto apsaugos ministerijos programų struktūros pasikeitimai:

2.1. Įtraukta nauja programa „Karinių operacijų programa“ ir į šią programą atitinkamai perkeltos programų „Sausumos pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“ ir „Specialiųjų operacijų pajėgos“ uždavinio „Parengti pajėgas kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauti“ priemonės „Dalyvauti NATO, ES ir kitų organizacijų operacijose“ ir „Teikti Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, paramą sąjungininkių pajėgoms“.

2.2. Patikslinti programų „Sausumos pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“, „Karinės mokymo pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinių operacijų programa“ ir „Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas“ tikslai.

2.3. Uždavinys „Formuoti ir įgyvendinti atsargos karių pensinio aprūpinimo politiką“ ir jo įgyvendinimo priemonė „Užtikrinti atsargos karių pensinį aprūpinimą“, kurie 2008 m. Krašto apsaugos ministerijos programų struktūroje buvo programoje „Centralizuotos tarnybos“, pakoreguoti ir perkelti į programą „Karinės mokymo pajėgos“.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS ASIGNAVIMAI

Pagal Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl 2005–2008 metų gynybos politikos krašto apsaugai numatyta skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) pradėtoms reformoms tęsti, valstybės gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad siekdamos užtikrinti Lietuvos saugumą ir gynybą, vykdyti prisiimtus nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos parlamentinės partijos atnaujins susitarimą dėl gynybos politikos 2009–2012 metams ir užtikrins krašto apsaugos sistemos plėtros planus atitinkantį finansavimą.

Patvirtinti 2009 m. Krašto apsaugos ministerijai asignavimai sudaro 1163 mln. litų, arba 1,01 proc. prognozuojamo 2009 m. BVP (2009 m. BVP – 114 758 mln. litų^{^[4]}).

Nustatyti nepakankami asignavimų limitai turės įtakos vykdant Lietuvos kariuomenei nustatytas užduotis, t.y. kariuomenė nebus laiku modernizuota, kariniai vienetai nebus parengti NATO kolektyvinei gynybai, taip pat nebus įvykdyta dalis Pajėgų tikslų ir įgyvendinti kiti uždaviniai.

Numatoma siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui kasmet nuosekliai didinti krašto apsaugai skiriamus asignavimus, kad kuo anksčiau būtų pradėtas vykdyti valstybės įsipareigojimas NATO skirti krašto apsaugai 2 proc. BVP.

5 pav. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai 1999–2009 metams^{^[5]}

S4 forma

V. PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

LIETUVOS GYNYBOS reforma: modernios kariuomenės kūrimas

1. Gynybos reformos tikslas – parengti Lietuvos, NATO ir ES narės, kariuomenę efektyviai atsakyti į kylančias saugumo grėsmes Lietuvai ir Aljansui.

Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvai reikia tokių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios, gebėtų užtikrinti šalies, o kartu su NATO valstybių pajėgomis – ir Aljanso gynybą, prisidėti prie NATO, ES ir kitų tarptautinės bendrijos vykdomų operacijų.

2. Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą, – kinta tarptautinio saugumo aplinka, karinių pajėgų misijos ir uždaviniai, todėl atitinkamai keičiasi ir reikalavimai pajėgoms.

3. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais – reforma yra susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa.

4. Reformos pagrindiniai uždaviniai:

4.1. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad ji galėtų pasiekti kariuomenės karinius tikslus, suformuluotus Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje, ir atitiktų NATO keliamus reikalavimus Aljanso valstybių pajėgoms.

4.2. Vykdant gynybos reformą:

4.2.1. Lietuvos kariuomenė turi būti pertvarkoma taip, kad nuo 2014 m. pabaigos apie 10 proc. Sausumos pajėgų^{^[6]}galėtų prireikus dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose, o apie 50 proc. jų būtų tinkamai organizuotos ir parengtos perdislokuoti už Lietuvos ribų. Nuo 2014 m. pabaigos Lietuvos kariuomenė turi gebėti išlaikyti vienoje operacijoje pėstininkų batalioną su reikiamais paramos vienetais ir Specialiųjų operacijų eskadroną arba trijose operacijose po karinį vienetą, ne didesnį kaip kuopos dydžio^{^[7]}, įeinantį į didesnio daugianacionalinio karinio vieneto sudėtį;

4.2.2. Lietuvos kariuomenė turi parengti ir nuolat išlaikyti aukštos kovinės parengties batalioną, pasirengusį vykdyti kovos veiksmus ir užduotis Lietuvoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose;

4.2.3. Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi veikti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinių grupių sudėtyje;

4.2.4. turi būti didinami priimančiosios šalies paramos pajėgumai, kas užtikrintų pasirengimą dislokuoti sąjungininkių pajėgas ar Lietuvos teritorijoje priimti atvykstančias pastiprinimo pajėgas;

4.2.5. Lietuvos kariuomenė teisės aktų nustatyta tvarka, be kitų funkcijų, turi gebėti suteikti paramą valstybės ir savivaldybės institucijoms – vienu metu dalyvauti operacijose (ne daugiau kaip 950 karių) Lietuvos teritorijoje;

4.2.6. turi būti baigta Lietuvos oro erdvės kontrolės ir stebėjimo sistemos integracija į NATO vientisą oro erdvės gynybos sistemą;

4.2.7. turi būti sukurta jungtinės logistikos sistema, kuri užtikrintų krašto apsaugos sistemai reikiamų materialinių vertybių pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis, prireikus taikant paslaugų pirkimo principą;

4.2.8. Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota iš aktyviosios kariuomenės ir aktyviojo rezervo karių, kartu turi būti pertvarkoma personalo komplektavimo sistema, kad ji pajėgtų užtikrinti reikiamo skaičiaus personalo, atitinkančio keliamus reikalavimus, sukomplektavimą reikiamu laiku;

4.2.9. turi būti optimizuota vadovavimo pajėgoms struktūra.

5. Reformos trukmė – Lietuvos gynybos reforma turi būti įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos.

6. Pagrindinės priemonės reformai vykdyti:

6.1. Plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, kad Lietuvos kariuomenės vienetai gebėtų užtikrinti patikimą atgrasinimą, atremti ginkluotą užpuolimą ir kartu su sąjungininkių pajėgomis dalyvauti kolektyvinės gynybos ir atsako į krizes operacijose.

6.2. Aktyviai dalyvauti NATO politinėje ir karinėje veikloje, Europos saugumo ir gynybos politikos procese, prisiimant ir tinkamai įgyvendinant įsipareigojimus sąjungininkėms ir prisidedant prie kolektyvinių pajėgumų stiprinimo.

6.3. Didinti pajėgumus, kurie užtikrintų taikos meto užduočių vykdymą šalies viduje.

6.4. Plėtoti pajėgumus, kurie prireikus gebėtų teikti priimančiosios šalies paramą prisidėdami prie sąjungininkių pajėgų judėjimo į šalį ar per šalį per pagrindinius vykimo punktus oro uostuose, jūrų uoste, sausumos keliais ir geležinkeliu užtikrinimo, taip pat paramą NATO oro policijos misiją vykdančioms sąjungininkių pajėgoms.

6.5. Plėtoti jūros, oro uostų ir kitą infrastruktūrą, kurios reikia NATO pastiprinimams gresiant krizei priimti ir įvairių institucijų sąveikos priimančiosios šalies paramai užtikrinti.

6.6. Atnaujinti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kad ji atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus.

6.7. Didinti logistikos pajėgumus, kad būtų gebama laiku užtikrinti logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams.

6.8. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo sistemą.

6.9. Įsigyti patikimos, modernios ir sąveikios su kitų NATO valstybių ginkluote karinės technikos ir kitos įrangos.

6.10. Tikslinti pavaldumą ir operacinį vadovavimą, kad šie procesai taptų efektyvūs.

7. Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams):

7.1. Lietuvos gynybos reforma sudarys sąlygas Lietuvai sukurti mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie bet kokio pobūdžio NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

7.2. Įgyvendinus gynybos reformą, Lietuvos sausumos pajėgosbus parengtos ir apginkluotos taip, kad apie 50 proc. jų bet kada su sąjungininkių parama galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų, o apie 10 proc. galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose.

7.3. Krizinių situacijų metu šalies viduje Lietuvos kariuomenė gebės operatyviai reaguoti į iškilusią karinio ir nekarinio pobūdžio grėsmę ir teisės aktų nustatyta tvarka suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.

7.4. Patikslinus valdymo funkcijas ir struktūrą, bus galima efektyviau paskirstyti personalo ir finansinius išteklius, užtikrinti geresnį valdymo procesų organizavimą, veiksmingiau planuoti ir koordinuoti operacijų eigą.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

KULTŪROS MINISTERIJOS

2009 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas

I. Vadovo įžanginis žodis

i1IFGIED5 2009-ieji yra ypatingi metai Lietuvos kultūrai. Sulaukėme Lietuvos vardo tūkstantmečio, o Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Šie metai – itin didelių galimybių parodyti Europos ir viso pasaulio gyventojams Lietuvos kultūrą laikas. 2009 metais duris atvers Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – tai ilgus metus kurtos kultūros raiškos erdvės, kurias užpildys meno ir kultūros gyvenimas.

Tačiau 2009-ieji yra taip pat ir didelių finansinių bei ekonominių iššūkių metai. Per pasaulį ritantis ekonomikos nuosmukio bangoms, kultūra iš naujo turi įrodyti savo reikšmę ir aktualumą. Istorija liudija, kad meno ir kultūros kūrėjai, kultūros įstaigos ir organizacijos, su kultūra susijęs verslas ypač kenčia ekonomikos sąstingio laikotarpiu. Vienas iš svarbiausiųjų šių metų valstybės kultūros politikos uždavinių – ne tik ugdyti ir tenkinti Lietuvos žmonių kultūros poreikius, bet ir siekti šiuos poreikius išsaugoti, nes kaip tik jie užtikrina Lietuvos kultūros tęstinumą.

Sukaktys ir minėjimai įkvepia ne vien žvilgsniui į tūkstantmetę Lietuvos praeitį. Kultūrą pripažįstame vis svarbesne šiuolaikinio gyvenimo dalimi, kai kalbame apie tokias sritis kaip visuomenės informavimas, kultūros paveldo skaitmeninimas šalies bibliotekose ir muziejuose, intelektinės nuosavybės apsauga, kūrybinės industrijos, kultūrinė diplomatija, tautinės mažumos ir daugelis kitų. Mums ypač simboliška, kad 2009 metus Europos Sąjunga paskelbė kūrybiškumo ir inovacijų metais. Ne vieną kartą savo gyvybingumą jau įrodžiusi Lietuvos kultūra ir toliau žengia pasitikėdama savo kūrybiškumu.

KULTŪROS MINISTRAS REMIGIJUS VILKAITIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti sąlygas šalies meno ir kultūros raiškai, jos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimui, visuomenės dalyvavimui kultūroje, užtikrinti viešosios informacijos ir kultūros paslaugų plėtrą, sklaidą ir prieinamumą visiems šalies gyventojams.

KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę veiklą ir jos sklaidą.

Efekto kriterijai:

1. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių): 2008 m. – 617,7; 2009 m. – 657,6; 2010 m. – 653,2; 2011 m. – 666,6.

1 pav. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

2. Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas: 2008 m. – 10 proc., 2009 m. – 15 proc., 2010 m. – 18 proc., 2011 m. – 18 proc.

2 pav. Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas

(proc. per metus)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

II. Išsaugoti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą ir tradicijas, skatinti visuomenę dalyvauti kultūroje, didinti kultūros ir viešosios informacijos prieinamumą.

Efekto kriterijai:

1. Respublikinių muziejų lankytojų skaičius (tūkst. žmonių): 2008 m. – 1016; 2009 m. – 1059,5; 2010 m. – 1084,5; 2011 m. – 1098,5.

3 pav. Respublikinių muziejų lankytojų skaičius (tūkst. žmonių)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

2. Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (didėjimas): 2008 m. – 0,5 proc., 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 1 proc., 2011 m. – 1 proc.

4 pav. Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (proc.)

* Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenys (planuojami).

3. Dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičiaus kaita (tūkst. žmonių): 2008 m. – 63, 2009 m. – 64, 2010 m. – 64, 2011 m. – 64.

5 pav. Dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičiaus kaita (tūkst. žmonių)

* Planuojama.

III. Sudaryti infrastruktūrines ir finansines sąlygas geros kokybės kultūros paslaugų plėtrai, meno ir kultūros iniciatyvų įvairovės skatinimui.

Efekto kriterijus – kultūros srities investicinių projektų įgyvendinimas¹: 2008 m. – 65,4 proc., 2009 m. – 44,8 proc., 2010 m. – 52,2 proc., 2011 m. – 46,7 proc.

6 pav. Kultūros srities investicinių projektų įgyvendinimas (procentais)

¹ Projektai, įtraukti į Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą, Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programą ir Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą.

*Planuojama.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudedamąją dalį ir Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1.Kultūros paveldo išsaugojimas.

2.Kultūros paveldo inventorizavimas.

3.Kultūros paveldo pristatymas visuomenei.

Efekto kriterijai:

1. Sutvarkytų objektų arba jų dalių skaičiaus kaita, palyginti su 2008 m.: 2009 m. –
30 proc. (mažėjimas), 2010 m. – 4 proc. (didėjimas), 2011 m. – 5 proc.(didėjimas).

2. Inventorizuotų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičiaus kaita, palyginti su 2008 m.: 2009 m. – 15 proc. (mažėjimas), 2010 m. – 5 proc. (didėjimas), 2011 m. – 5 proc. (didėjimas).

3. Renginių sklaidos didėjimas: 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 1,5 proc., 2011 m. – 1,5 proc.

LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS MISIJA – išsaugoti nacionalinį rašto ir mokslo paveldą, teikti prieigą prie Lietuvos ir pasaulio informacijos ir žinių išteklių, skatinti šalies bibliotekas integruotis į žinių visuomenę.

LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti Lietuvos ir su Lietuva susijusio publikuoto ir rankraštinio kultūros paveldo kaupimą, ilgalaikį išsaugojimą ir informacijos apie jį sklaidą, visuomenės informacinį aprūpinimą, tobulinti ir plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą siekiant integruoti šalies bibliotekas į Europos ir pasaulio informacinę erdvę.

Efekto kriterijai:

1. Informacinio fondo pilnumas (gauti dokumentai, fiziniais vienetais) – 2009 m. – 96 500, 2010 m. – 100 000, 2011 m. – 100 000.

2. Dokumentų išduotis (mln. vienetų) – 2009 m. – 0,9, 2010 m. – 0,9, 2011 m. – 0,9.

3. Interneto seansų skaičius (mln. vienetų) – 2009 m. – 2,2, 2010 m. – 2,5, 2011 m. – 2,7.

4. Užklausų įvykdymas (teigiamai atsakytų užklausų dalis nuo visų užklausų, proc.) – 2009 m. – 99,2, 2010 m. – 99,3, 2011 m. – 99,4.

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS MISIJA – tenkinti aklųjų ir silpnaregių literatūros ir informacijos poreikius, aktyviai prisidėti prie aklųjų švietimo, kultūros, ugdymo, reabilitacijos procesų, skatinti šių žmonių integraciją į visuomenę.

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – aprūpinti akluosius ir silpnaregius specialia literatūra ir kita informacija.

Efekto kriterijus – aklųjų skaitytojų skaičius 2009–2011 m. sieks 80 proc. viso galinčių skaityti skaičiaus.

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS MISIJA – išsaugoti Lietuvos istorinį paveldą, siekiant užtikrinti nacionalinės kultūros tapatumą.

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – kaupti, tirti, restauruoti, konservuoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes.

Efekto kriterijus – 2009 m. – 240 tūkst., 2010 m. – 240 tūkst., 2011 m. – 240 tūkst. lankytojų.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – kaupti, saugoti, tirti, restauruoti ir populiarinti nacionalinės vertės dailės kūrinius ir kitas kultūros vertybes.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – išsaugoti nacionalines ir kitas meno vertybes.

Efekto kriterijus – 2008 m. – 185 tūkst., 2010 m. – 190 tūkst., 2011 m. – 190 tūkst. muziejaus parodų ir ekspozicijų lankytojų.

NACIONALINIO MUZIEJAUS „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMAI“ MISIJA – kaupti, saugoti, tirti, konservuoti, restauruoti ir populiarinti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes.

NACIONALINIO MUZIEJAUS „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMAI“ STRATEGINIS TIKSLAS – išsaugoti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes.

Efekto kriterijus – 2009-2011 m. kasmet apsilankys 100 tūkst. lankytojų.

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – skatinti kultūros ir dailės procesų suvokimą kaupiant, saugant, tiriant ir pristatant
M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą.

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – kaupti, išsaugoti ir pristatyti visuomenei nacionalines ir pasaulio meno bei kultūros vertybes.

Efekto kriterijus – 2009 m. – 125 tūkst., 2010 m. – 125 tūkst., 2011 m. – 125 tūkst. lankytojų.

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO MISIJA – skleisti operos ir baleto meną, pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių spektaklius.

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS – sudaryti sąlygas nacionalinio operos ir baleto meno plėtotei.

Efekto kriterijus – 2009 m. – 130 tūkst., 2010 m. – 131 tūkst., 2011 m. – 132 tūkst. žiūrovų.

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO MISIJA – skleisti teatro meno kūrybą ir pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių teatro meno pavyzdžius.

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS –plėtoti nacionalinį teatro meną formuojant įvairiapusišką aukšto meninio lygio teatro repertuarą, sudarant sąlygas geriausių teatro kūrėjų talento raiškai, išsaugoti repertuarinio teatro su nuolatine trupe statusą.

Efekto kriterijus – 2009–2011 m. kasmet apsilankys 57 tūkst. žiūrovų.

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS MISIJA – puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką.

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kurti ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę.

Efekto kriterijus – pagausės klausytojų: 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 2 proc., 2011 m. – 3 proc.

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS MISIJA – prisidėti prie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo.

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kontroliuoti, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.

Efekto kriterijus – 2009–2011 m. 5 proc. padaugės televizijos ir radijo laidų, spaudos leidinių, interneto svetainių, kurių kalba yra taisyklinga.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Puoselėti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną	1. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų parduotų bilietų skaičius – 564,2 tūkst. 2. Viešai atliktų teatrų pastatymų ir koncertų skaičius – 2489
	2. Sudaryti sąlygas kurti ir skleisti profesionalųjį kino meną	1. Sukurtų valstybės paramą gavusių nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičius – 15. 2. Tarptautinių festivalių, kuriuose bus pristatyti nacionaliniai ir bendros gamybos filmai, skaičius – 18
	3. Supažindinti visuomenę su šiuolaikiniu menu, sudaryti sąlygas jo raiškai	Šiuolaikinio meno centro parduotų bilietų skaičius – 19 tūkst.
	4. Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei	1. Bus finansuoti meno projektai, kurie sudarys 50 proc. gautų paraiškų. 2. Bus paskirta valstybės stipendijų, kurios sudarys 55 proc. gautų paraiškų
	5. Užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą	1. Lietuvos autorių ir atlikėjų, kurių teisės kolektyviniu būdu įgyvendinamos Lietuvoje, skaičius – 5000. 2. Vidutinė Lietuvos autoriui teksianti autorinio atlyginimo suma – 2500 litų. 3. Vidutinė Lietuvos atlikėjui ir fonogramų gamintojui teksianti atlyginimo suma – 800 litų
	6. Plėtoti Lietuvos kultūros dialogą su pasaulio kultūromis	Užsienio šalių, su kuriomis bendradarbiaujama kultūros srityje, skaičius – 45
2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Atstatyti Valdovų rūmus	Valdovų rūmų atstatymo darbų sąmatos įgyvendinimas – 100 proc.
	2. Sudaryti sąlygas efektyviai Kultūros ministerijos įsteigtų muziejų veiklai	1. Atnaujintų nuolatinių ekspozicijų respublikiniuose muziejuose skaičius – 15. 2. Parodų skaičius – 121. 3. Virtualių parodų skaičius – 44. 4. Nacionalinių ir respublikinių muziejų ir jų padalinių, atitinkančių saugumo reikalavimus, dalis – 74 proc.
	3. Išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmintį	Valstybės švenčių, atmintinų dienų, istorinių datų ir nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimuose dalyvavusių žmonių skaičius – 60 tūkst.
	4. Sudaryti sąlygas išsaugoti ir skleisti lituanistikos tradicijas ir paveldą	Įgyvendintų lituanistikos tradicijų ir paveldo išsaugojimo ir sklaidos projektų skaičius – 20
	5. Siekti geresnės kultūros paveldo tyrimų ir apsaugos administravimo kokybės	Vykdytų Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo paieškos, apskaitos ir tyrimų projektų skaičius – 14
3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	Išsaugoti etninės kultūros reiškinius ir siekti visuomenės dalyvavimo tradicinės kultūros veikloje	1. Dalyvių etninės ir regionų kultūrinės veiklos projektuose skaičius – 30000. 2. Bus išsaugota gyvųjų tradicinės kultūros reiškinių – 15
4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės	1. Viešųjų bibliotekų lankytojų skaičius – 11000 tūkst. 2. Virtualių apsilankymų bibliotekose skaičius – 4000 tūkst. 3. Bus sukaupta dokumentų viešosiose bibliotekose – 6200 dokumentų / 1000-čiui gyventojų. 4. Kompiuterizuotų viešųjų bibliotekų dalis – 70 proc.
	2. Skatinti lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros ir kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų leidybą, literatūros sklaidą ir skaitymą	Viešosioms bibliotekoms nemokamai perduotų finansuotų grožinės literatūros ir kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių skaičius – 78000 egz.
	3. Siekti žiniasklaidos rinkos laisvo, bet atsakingo veikimo	Bus apdoroti ir viešai paskelbti duomenys apie 50 proc. laikraščių ir žurnalų, taip pat apie 50 informacinės visuomenės informavimo priemonių
5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą	Bus užbaigti 3 investiciniai projektai
	2. Užtikrinti Kultūros ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų priežiūrą	Bus įregistruota vykdyti 2950 Kultūros ministerijos sutarčių
	3. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją	Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre pasitobulins 3500 darbuotojų
6. Kultūros rėmimo fondas (programą vykdys Kultūros ministerija)	Užtikrinti kultūros ir meno projektų įgyvendinimą	Bus finansuoti projektai, kurie sudarys 46 proc. pateiktų paraiškų
7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas gauti papildomų lėšų teikiant daugiau geros kokybės paslaugų	Pajamos už suteiktas paslaugas padidės 20 proc. per metus
8. Paveldotvarka (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas)	Užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą	Bus finansuoti tvarkybos darbai, kurie sudarys 30 proc. tvarkybos darbams prašytos sumos, nurodytos pateiktose paraiškose
9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas)	1. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugos priežiūrą ir kontrolę	Bus įvykdytos 7 šios institucijos programos
	2. Užtikrinti specialistų metodinę pagalbą kultūros paveldo apsaugai ir kontrolei	Bus užtikrinta įvairių sričių kultūros paveldo apsaugos ekspertų tarybų ir komisijų veikla – 100 proc.
	3. Gerinti darbo sąlygas dirbantiesiems	Bus panaudotos investicijų lėšos – 100 proc.
10. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas)	Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties 13 straipsnio 4 dalies vykdymą tvarkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal Dvišalės nuolatinės komisijos patvirtintus prioritetus	Bus tvarkomi Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilno-jamojo kultūros paveldo objektai – 20 objektų
11. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas)	Užtikrinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms programos vykdymą	Bus tvarkoma 25 proc. objektų, įtrauktų į programą
12. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo paslaugų programa (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas)	Vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimus ir teikti paslaugas	Bus įvykdytas suteiktų paslaugų pajamų planas – 100 proc.
13. Kultūros paveldo apskaita (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas ir Kultūros paveldo centras)	Vykdyti kultūros paveldo apskaitą	Atskleistų nekilnojamųjų kultūros vertybių kaita, palyginti su 2008 m., sieks 15 proc. (mažėjimas)
14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas)	Skleisti žinias apie kultūros paveldą, vykdyti pagrindines tarptautines programas, bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis paveldo srityje	Asmenų, kurie domisi kultūros paveldu, padaugės 1 proc.
15. Visuomenės informacinis aprūpinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	1. Kaupti Lietuvos ir su Lietuva susijusį publikuotą kultūros paveldą, vykdyti jo bibliografinę apskaitą, teikti informaciją apie jį ir kitus užsienio šalių dokumentus	Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo surinkimo pilnumas – 80 proc. visų per metus Lietuvos leidėjų išleidžiamų dokumentų
	2. Skaitmeninti publikuotą ir rankraštinį kultūros paveldą siekiant užtikrinti ilgalaikį jo išsaugojimą, gerinant jo sklaidą ir integruojant jį į Europos elektroninę erdvę	Portalo www.epaveldas.lt naudojimas, seansų skaičius – 35 tūkst.
	3. Vykdyti parlamentinės bibliotekos funkcijas	Informacinio aprūpinimo užtikrinimas pasieks 90 proc. gautų užklausų
	4. Užtikrinti prieigą prie žinių ir informacijos, plėsti bibliotekos paslaugas siekiant įgyvendinti informacinės visuomenės kūrimo idėjas	Registruotų vartotojų skaičius – 20 tūkst.
	5. Plėtoti Lietuvos bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus	Tiriamųjų darbų, temų skaičius – 10
16. Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos LIBIS kūrimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	Atnaujinti LIBIS infrastruktūrą ir toliau plėtoti programinę įrangą siekiant ją pritaikyti naujiems uždaviniams spręsti	LIBIS infrastruktūros atnaujinimas – 2,7 proc.
17. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	Tobulinti ir plėsti Nacionalinės bibliotekos informacines paslaugas	Vartotojų informacinių poreikių tenkinimas teikiant mokamas paslaugas – 100 proc.
18. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)	Siekti išleisti daugiau literatūros sutrikusios regos žmonėms, tobulinti skaitytojų aptarnavimo paslaugas	Tikėtina, kad biblioteką aplankys apie 52 000 skaitytojų
19. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)	Sustiprinti bibliotekos informacinę ir materialinę bazę	Bus įvykdytas pajamų planas – 100 proc.
20. Muziejaus rinkinių kaupimas, konservavimas, restauravimas, saugojimas ir populiarinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)	Kaupti, tirti, restauruoti, konservuoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes	1. Saugomų eksponatų skaičius – 1010 000. 2. Konservuotų-restauruotų eksponatų skaičius – 2200
21. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)	Kaupti ir populiarinti muziejaus rinkinius	1. Bus surengtos 9 stacionarios ir 7 kilnojamosios parodos. 2. Leidinių skaičius – 15
22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)	Kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalines dailės ir kitas kultūros vertybes	Muziejaus rinkinių pagausės – 0,5 proc.
23. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)	Užtikrinti muziejaus ekspozicijų, saugyklų apsaugą, jų techninį aprūpinimą ir priežiūrą	Saugyklų ir ekspozicijų įrangos poreikio tenkinimas – 20 proc.
24. Vertybių kaupimas, saugojimas, tyrimas ir populiarinimas (programą vykdys Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“)	Kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes	Vertybių rinkinių gausėjimas – 70 rinkinių
25. Specialioji Rūmų ir jų rinkinių populiarinimo programa (programą vykdys Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“)	Pristatyti Rūmus ir jų rinkinius	Edukacinių programų, kultūros renginių skaičius – 50
26. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)	Fiksuoti, kaupti, tirti, restauruoti, propaguoti muziejines vertybes	Muziejaus rinkinių pagausėjimas – 2000 rinkinių
27. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)	Aprūpinti ir modernizuoti muziejaus saugyklas, ekspozicijas ir parodų sales	1. Išlaikomų veikiančių ekspozicijų plotas – 6168 kv. m. 2. Išlaikomų saugyklų plotas – 1530 kv. m
28. Teatro meno pristatymas žiūrovui (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)	Supažindinti žiūrovus su geriausiais operos ir baleto meno kūrėjais ir atlikėjais	Salės užimtumas – 84 proc.
29. Specialioji spektakliams rodyti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)	Statyti naujus spektaklius, plėtoti mokamas paslaugas teatre, didinti teatro žiūrovų skaičių ir teatro pajamas	Teatro metų pajamų plano įvykdymas – 90 proc.
30. Teatro meno pristatymas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)	Pristatyti teatro meną Lietuvoje ir užsienyje	Salės užimtumas – 62 proc.
31. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)	Gerinti žiūrovų aptarnavimo kokybę	Uždirbtų už teikiamas paslaugas lėšų ir biudžetinių lėšų santykis – 20 proc.
32. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas, pristatyti iškiliausią muzikos meną	Klausytojų skaičius – 64000
33. Vilniaus festivalis (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Pristatyti žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikos meną Vilniuje	Klausytojų skaičius – 6000
34. Specialioji koncertinės veiklos programa (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Gauti pajamų už teikiamas paslaugas, kurios kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų naudojamos veiklai vykdyti	Bus įvykdytas metinis pajamų planas – 100 proc.
35. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė (programą vykdys Valstybinė kalbos inspekcija)	Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę	Radijo ir televizijos laidose, spaudos leidiniuose, interneto svetainėse 2 proc. sumažės bendrinės kalbos normų pažeidimų (sintaksės, žodyno, rašybos, skyrybos klaidų)

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2009 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. Kultūros ministerija
1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje	107596			1984
2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas	68418			767
3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra	13874			59
4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida	16423			0
5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas	51201			140
6. Kultūros rėmimo fondas	15495			0
7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa	21483			110
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	294490			3060/92*
II. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
8. Paveldotvarka	20080
9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas	7550			128
10. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas	10000
11. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms	2000
12. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo paslaugų programa	5
13. Kultūros paveldo apskaita	3514			63
14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas	1600
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	44749			191/128**
III. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
15. Visuomenės informacinis aprūpinimas	22061			494
16. Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos LIBIS kūrimas	2619			18
17. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa	460			5
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	25140			517
IV. Lietuvos aklųjų biblioteka
18. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas	2619			87
19. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa	16
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2635			87
V. Lietuvos nacionalinis muziejus
20. Muziejaus rinkinių kaupimas, konservavimas, restauravimas, saugojimas ir populiarinimas	10610			277,5
21. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa	400
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	11010			277,5
VI. Lietuvos dailės muziejus
22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas	25347			424
23. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa	650
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	25997			424
VII. Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“
24. Vertybių kaupimas, saugojimas, tyrimas ir populiarinimas	8742			115
25. Specialioji Rūmų ir jų rinkinių populiarinimo programa	100
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8842			115
VIII. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
26. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas	8935			262
27. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa	200			1
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	9135			263
IX. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatraS
28. Teatro meno pristatymas žiūrovui	31967			643
29. Specialioji spektakliams rodyti programa	4200
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	36167			643
X. Lietuvos nacionalinis dramos teatras
30. Teatro meno pristatymas	14788			172
31. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa	850
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	15638			172
XI. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
32. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida	15277			271
33. Vilniaus festivalis	595
34. Specialioji koncertinės veiklos programa	2000
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	17872			271
XII. Valstybinė kalbos inspekcija
35. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė	654			11
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	654			11
Kita svarbi informacija: 1. Įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 (Žin., 2002, Nr. 92-3943), numatytas dalinis savivaldybių finansavimas viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti, siekiama, kad kiekvienos savivaldybės ir valstybės finansavimo santykis dokumentams įsigyti viešosiose bibliotekose būtų ne mažesnis nei 50:50. 2. Įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 541 (Žin., 2007, Nr. 65-2523), numatyta, kad savivaldybių teatrams ne mažiau kaip 20 procentų lėšų šiai programai įgyvendinti skiria savivaldybės, 2009 m. savivaldybių skiriama suma sudarytų 47,2 tūkst. litų.

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484, 2008, Nr. 2-61) patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros ministerijai – 92, tačiau programos vykdomos kartu su ministerijai pavaldžiomis kultūros įstaigomis, todėl skaičiuojamas bendras pareigybių skaičius – 3060.

** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros paveldo departamentui – 128, tačiau programos vykdomos kartu su Kultūros paveldo centru, todėl skaičiuojamas bendras pareigybių skaičius – 191.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginis VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks, kad visi galintys ir gebantys dirbti žmonės turėtų Lietuvoje visas sąlygas savo darbu sukurti sau ir savo šeimoms visavertį gyvenimą, o negalintiems dirbti jį užtikrintų socialinė apsauga.

Užimtumo rėmimo programos, kurias vykdome, pirmiausia privalo skatinti kiekvieną žmogų mokytis kurti savo paties gerovę, rasti būdų, kaip geriau pritaikyti savo gebėjimus. Darbo politiką orientuojame taip, kad visiems dirbantiesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti saugiose darbo vietose, garantuojančiose gerą uždarbį ir civilizuotus darbo santykius. Lietuvos žmonės savo Tėvynėje turėtų rasti sau tinkamą darbą, o ne ieškoti jo svetur. Tiems, kurie laikinai išvyko, turime parodyti, kad atsinaujinanti šalis jų laukia grįžtančių į Tėvynę su įgyta patirtimi ir gebėjimais. Sukurti būdus, kaip kuo ilgiau panaudoti darbo rinkoje vyresnių žmonių gebėjimus ir patirtį, – svarbi priemonė senėjimo pasekmėms įveikti.

Šeimos politikos įgyvendinimas, šeimos instituto stiprinimas – vienas iš svarbiausiųjų ministerijos veiklos prioritetų. Tobulinama socialinės paramos sistema vaikus auginančioms šeimoms ir tėvų globos netekusiems vaikams: nuo 2009 m. sausio 1 d. vienkartinė išmoka gimusiam ar įvaikintam vaikui padidinta nuo 8 iki 11 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 1040 iki 1430 litų; globojamam vaikui bus mokama tokio pat dydžio kaip vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams išmoka vaikui („vaiko pinigai“), neatsižvelgiant į tai, kad vaikas gauna kitą valstybės paramą (globos (rūpybos) išmoką, nakvynę, maitinimą ir kita); išmoka buvusiems globotiniams įsikurti padidinta nuo 50 iki 75 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 6500 iki 9750 litų. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu mažėja asmenų, norinčių savo šeimoje globoti tėvų globos netekusius vaikus, sunkėjant globėjų (rūpintojų) fizinių asmenų paieškos procesui, tačiau siekiant kuo skubiau mažinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo atvejų vaikų globos namuose, kur vaiko išlaikymo išlaidos gana didelės, būtina skatinti šeimynų steigimąsi ir vaikų globos (rūpybos) šeimynose formą. Tuo tikslu siūloma padidinti paramą šeimynose globojamiems vaikams nuo 4 iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 520 iki 1040 litų.

Toliau plėtosime socialinę vaikų apsaugą, besąlygiškai užtikrinsime jų teisių įgyvendinimą, sieksime visiškai išgyvendinti smurtą prieš vaikus, jų išnaudojimą ir kitus neigiamus reiškinius.

Pageidautina, kad kuo daugiau nevalstybinių organizacijų dalyvautų socialinėje veikloje, dirbtų su socialiai pažeidžiamų asmenų grupėmis. Remsime aktyvios visuomenės bendruomenės kūrimąsi.

Taip pat sieksime, kad socialinės apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės padėtų spręsti problemas tų žmonių, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti pakankamai ekonomiškai aktyvūs. Visų mūsų pareiga – užtikrinti šiems žmonėms pajamas ir sąlygas, leidžiančias oriai gyventi, bet kartu turime nepažeisti interesų tų, kurie savo darbu garantuoja šias pajamas ir teisėtai nori naudotis savo pastangų rezultatais. Šių socialinio solidarumo principu pagrįstų tikslų sieksime, racionaliau ir tikslingiau taikydami socialinės apsaugos priemones. Plėtosime socialinių paslaugų sistemą, glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.

Pensininkai yra tie žmonės, kuriems privalome užtikrinti visavertį gyvenimą visuomenėje. Kitaip tariant, jie turi pajusti, kad valstybei jie yra tokie pat svarbūs, kaip ir dirbantys žmonės.

Vykdysime politiką neįgaliųjų atžvilgiu taip, kad prioritetu taptų ne vien išmokų jiems mokėjimas, o visas kompleksas priemonių, padedančių grįžti į visavertį profesinį ir socialinį gyvenimą. Skatinsime darbdavius steigti ir pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, remsime neįgaliųjų užimtumą, jų įdarbinimą, laikydami tai svarbiomis priemonėmis, kurios leidžia grįžti į darbo rinką žmonėms, palikusiems ją dėl negalios ar kitų priežasčių.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas taip pat yra vienas iš mūsų prioritetų. Toliau vykdysime visa, ką gali mūsų ir vietos valdžios institucijos, kad ištikus nesėkmei būtų suteiktos visos galimybės žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS RIMANTAS DAGYS

_________________

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA – įgyvendinti efektyvią socialinės apsaugos ir darbo politiką, siekiant užtikrinti šeimos gerovę, visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą, sukurti kokybiško užimtumo galimybes

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Siekti subalansuoti darbo rinką, didinti jos lankstumą ir saugumą, gerinti darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių.

Efekto kriterijai:

1. Vidutinis metinis užimtumo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).

2. Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).

3. Vyresnių kaip 25 metų bedarbių, kuriems per 12 nedarbo mėnesių pasiūlytas „naujas startas“ (t.y. darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė), dalis, proc.: 2008 m. (laukiama) – 96, 2009 m. (prognozė) – 97, 2010 m. (prognozė) – 99, 2011 m. (prognozė) – 99,8.

II. Siekti palankios šeimai aplinkos, efektyvios socialinės apsaugos ir aktyvaus bendruomenių dalyvavimo socialinėje veikloje, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.

Efekto kriterijai:

1. Suminis gimstamumo rodiklis: 2007 m. – 1,35, 2008 m. – 1,39, 2009 m. – 1,43, 2010 m. – 1,47, 2011 m. – 1,5.

2. Skurdo rizikos lygis: 2005 m. – 20,5 proc., 2006 m. – 20 proc., 2007 m.–
19,1 proc., 2008–2011 m. – ne daugiau kaip 18 proc. kasmet.

3. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas: 2005 m. – 26,1 proc., 2006 m. – 26,6 proc., 2007 m. – 25,5 proc., 2008–2011 m. – ne daugiau kaip 25 proc. kasmet.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos misija – tarnauti valstybei ir visuomenei ginant viešąjį interesą ir vykdyti darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą, užtikrinti darbo garantijas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos strateginiai tikslai:

I. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir nelegalaus darbo reiškinių prevencija, kontroliuojant šių aktų laikymąsi, konsultuojant darbuotojus ir darbdavius, plėtojant švietėjišką visuomenės veiklą.

II. Darbdavių ir darbuotojų informavimas apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikos įmonėse.

Efekto kriterijai:

1. Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas (inspektavimų, kurių metu nustatyti nelegaliai dirbantys ar kiti darbo teisės aktų pažeidimai, skaičiaus santykis su visais nelegalaus darbo inspektavimais) – planuojama 2009 m. pasiekti rodiklį – 0,64.

2. Kontrolės efektyvumas (rezultatyvių (dokumentuotų) inspektavimų skaičiaus santykis su visais inspektavimais) – planuojama 2009 m. pasiekti rodiklį – 0,96.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Laukiami rezultatai 2009 metais
1. Užimtumo didinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Didinti darbo jėgos pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje	1. Apytikriai 90 proc. (arba 10 procentinių punktų daugiau nei 2008 m.) visų asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – profesiniame mokyme, įgis kvalifikaciją. 2. Apytikriai 75 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą asmenų – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo kvalifikacijos įgijimo. 3. Apytikriai 90 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – darbo įgūdžių įgijimo rėmimą – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo šios priemonės pabaigos. 4. Apytikriai 80 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – įdarbinimą subsidijuojant – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo šios priemonės pabaigos. 5. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pagrindu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų padidinto nedarbo regionuose sukurtose naujose darbo vietose numatoma įdarbinti apytikriai 92 asmenis; apie 120 asmenų – iš Užimtumo fondo lėšų sukurtose naujose darbo vietose. 6. Socialinėse įmonėse vidutiniškai per metus dirbs apytikriai 2000 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų (iš jų 1280 – neįgaliųjų socialinėse įmonėse), iš jų bus įdarbinta apytikriai 460 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų
	2. Panaudoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų paramą, skirtą žmogiškųjų išteklių plėtrai	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra administruos 825 projektus
	3. Sukurti būtinas sąlygas įmonių socialinės atsakomybės plėtrai Lietuvoje ir skatinti įmones taikyti įmonių socialinės atsakomybės principus savo veikloje	Apytikriai 10 proc., palyginti su praėjusiais metais, padidės Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo ir Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklo narių skaičius
	4. Stiprinti socialinį dialogą Lietuvoje	Apytikriai 1200 profesinių sąjungų atstovų bus apmokyti veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose regionuose
2. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Sudaryti sąlygas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus	1. Mirtinų nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 tūkst. apdraustųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, palyginti su 2008 m., sumažės apytikriai 2 proc. dėl šios programos ir kitų priemonių įgyvendinimo. 2. Apytikriai 3 proc. padidės potencialiai pavojingų įrenginių, pripažintų tinkamais toliau eksploatuoti, skaičius, palyginti su 2008 m.
3. Žmogiškųjų išteklių plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Didinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti prie rinkos poreikių	Apytikriai 12–13 tūkst. asmenų bus įtraukta į profesinės kvalifikacijos ar neformalaus švietimo mokymą
	2. Gerinti gyventojams teikiamų socialinių paslaugų kokybę	1. Bus atestuota 4 proc. visų socialinių darbuotojų. 2. Bus apmokyta 4,9 proc. visų dirbančiųjų socialinį darbą
4. Specialioji mokslinių tyrimų programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Skatinti Darbo ir socialinių tyrimų institutą atliekant mokslinius tyrimus užsidirbti papildomų lėšų efektyviai veiklai užtikrinti	Bus įvykdyti 8 moksliniai tyrimai
5. Neįgaliųjų socialinė integracija (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, paslaugas, ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, visuomenės švietimą, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą	1. Suaugusiųjų poreikis judėjimo techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 47 proc. 2. Vaikų poreikis judėjimo techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 49 proc. 3. Poreikis elektriniams vežimėliams bus patenkintas apytikriai 69 proc. 4. Poreikis regos ir klausos techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 51 proc. 5. Apytikriai 31 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų gaus naudą dalyvaudami neįgaliųjų socialinės integracijos projektuose. 6. Apytikriai 30 proc. visų neįgalių asmenų, kurie yra įtraukti į savivaldybių pateiktas paraiškas pritaikyti būstą, bus pritaikytas būstas. 7. Apytikriai 40 proc. visų baigusių profesinės reabilitacijos programą asmenų įsidarbins praėjus 6 mėn. nuo projekto pabaigos
6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti geros kokybės ir efektyvias socialines paslaugas, teikiamas įstaigose prie ministerijos	1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) padedami, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikins 100 vaikų, užsienio piliečiai – 105 vaikus; specialia nemokamos pagalbos linija, esančia Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje, bus atsakyta į 100000 skambučių. 2. Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., sumažės nusiskundimų Socialinių paslaugų priežiūros departamentui dėl socialinių paslaugų kokybės.
		3. Pakartotinai naudojamos techninės pagalbos priemonės sudarys 40 proc. per metus Techninės pagalbos neįgaliesiems centro išduoto techninės pagalbos priemonių skaičiaus. 4. Apytikriai 92 proc. visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo ir informacijos gavimo trukmė aprūpinant techninės pagalbos priemonėmis. 5. Apytikriai 94 proc. visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, bus aprūpinti individualiai parinktomis ir pritaikytomis techninės pagalbos priemonėmis. 6. Apytikriai 7 proc. visų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Ginčų komisija) gautų ir išnagrinėtų skundų bus pripažinti pagrįstais (t. y. Ginčų komisija įpareigos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) peržiūrėti priimtus sprendimus). 7. Apytikriai 20 proc. visų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų sudarys pirminiai vertinimai. 8. Apytikriai 31 proc. neįgaliųjų pasinaudos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamomis reabilitacijos ir socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis mažinti jų socialinę atskirtį. 9. Apytikriai 25 proc. jaunimo dalyvaus Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomose priemonėse. 10. Pabėgėlių priėmimo centre bus apgyvendinta 150 asmenų. 11. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija 5500 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų skirs išmokas; išnagrinės apytikriai 26500 prašymų skirti lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo
7. Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių politinių kalinių ir tremtinių integraciją į Lietuvos visuomenę	Grįžusios politinių kalinių ir tremtinių šeimos sudarys apytikriai 7 proc. visų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą ir registruotų savivaldybių sąrašuose; apytikriai 93 proc. grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių bus patenkintas poreikis socialinės integracijos priemonėms
	2. Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams	Įsidarbins apytikriai 26 proc. prieglobstį gavusių užsieniečių, kuriems suteikta parama socialinei integracijai savivaldybėse
	3. Gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą	Psichologinės pagalbos linijos vidutiniškai bus pasiekiamos 12 valandų per parą
	4. Įgyvendinti ir plėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką	Bus įgyvendintos 2009 metams Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, numatytos priemonės, už kurias yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės paramos informacinėje sistemoje turėtų būti užregistruota apytikriai 99 proc. įrašų apie socialinės paramos gavėjus, palyginti su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi
8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms	Rekonstruotose, modernizuotose ar įkurtose naujose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bus sudarytos geresnės sąlygos gauti socialines paslaugas 2300 klientų, jose bus įkurta apytikriai 70 naujų darbo vietų
9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Mažinti smurtą prieš vaikus, sukurti veiksmingą pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms ir vaikams smurtautojams sistemą	1. Apytikriai 82 proc. visų savivaldybių dalyvaus visuomenės švietimo akcijose, skirtose smurto prieš vaikus prevencijai. 2. Apytikriai 500 vaikų (arba 40 proc. visų vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų) gaus kompleksinę pagalbą: socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas. 3. Apytikriai 50 proc. visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins kvalifikaciją smurto prieš vaikus prevencijos klausimais
	2. Siekti pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius interesus; siekti prevencinių priemonių plėtojimo, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje	1. Apytikriai 2 proc., palyginti su 2008 m., sumažės tėvų globos netenkančių vaikų. 2. Apytikriai 2 proc., palyginti su 2008 m., sumažės globos namuose apgyvendintų vaikų. 3. Vaikų dienos centruose bus dirbama su maždaug 20 proc. visų socialinės rizikos šeimų – apytikriai 2300 šeimų; paslaugos bus suteiktos apytikriai 5300 vaikų. 4. Socialinės rizikos šeimų turėtų sumažėti apytikriai 1 proc., palyginti su 2008 m.
	3. Prisidėti prie vaikų, jaunimo ir moterų apsaugos nuo visų smurto apraiškų ir pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir sanglaudos lygį	Apytikriai 100 asmenų dalyvaus Daphne III programos remiamuose projektuose
	4. Skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą, įsigalėjimą ir kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą	Apie 2000 šeimų tiesiogiai dalyvaus nevalstybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektuose
10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims	1. Apytikriai 8250 asmenų gaus I ir II laipsnio valstybines pensijas. 2. Apytikriai 90500 asmenų gaus nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. 3. Apytikriai 2630 asmenų gaus mokslininkų valstybines pensijas. 4. Apytikriai 18 asmenų gaus personalines pensijas
	2. Užtikrinti socialinę paramą ir draudimą valstybės lėšomis bazinei pensijai	1. Apytikriai 31500 motinų (tėvų), auginančių vaikus iki 3 metų, bus draudžiamos (-i) pensijai. 2. Apytikriai 2200 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojai bus draudžiami pensijai. 3. Apytikriai 2940 asmenų gaus specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją. 4. Apytikriai 126460 asmenų gaus transporto išlaidų kompensacijas. 5. Apytikriai 198440 asmenų gaus šalpos išmokas. 6. Apytikriai 6370 asmenų gaus žalos atlyginimo išmokas. 7. Apytikriai 378 asmenys gaus profesinės reabilitacijos pašalpas. 8. Apytikriai 250 žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms, 5 sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams bus skirtos vienkartinės pašalpos. 9. Apytikriai 60 sovietinėje armijoje sužalotų asmenų ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimų bus išmokėtos kompensacijos
11. Jaunimo politikos įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, įgyvendinant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiais	1. Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikos įgyvendinimui skirtose priemonėse, skaičius, palyginti su 2008 m., padidės 3 proc. 2. Apytikriai 10 proc., palyginti su 2008 m. programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvavusiųjų skaičiumi, padidės joje dalyvaujančių žmonių skaičius. 3. Apytikriai 6 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m., dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ metais, padidės mažiau galimybių turinčių žmonių (neįgalių, rizikos grupių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų) dalis iš visų dalyvaujančiųjų programoje. 4. Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., pagausės informacinio portalo jaunimui www.eurodesk.lt lankytojų. 5. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaus apytikriai 17 proc. viso jaunimo. 6. Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., pagausės jaunimo, dalyvaujančio savanoriškoje veikloje
12. Išmokos vaikams (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus, remti be tėvų globos likusius vaikus	1. Apytikriai 32290 vaikų gaus vienkartinę išmoką gimus. 2. Apytikriai 600000 vaikų gaus išmoką vaikui. 3. Apytikriai 85 proc. visų vaikų, vyresnių kaip 3 metų, gaus vaiko išmoką, atsižvelgiant į šeimos pajamas. 4. Apytikriai 10 vaikų gaus privalomosios tarnybos kario vaiko išmoką. 5. Apytikriai 13500 vaikų gaus globos (rūpybos) išmoką. 6. Apytikriai 2700 asmenų gaus vienkartinę išmoką įsikurti. 7. Apytikriai 6700 moterų gaus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai
13. Socialinės aprėpties stiprinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	1. Nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse, spręsti specifines moterų ir vyrų problemas	Apytikriai 300 asmenų dalyvaus renginiuose moterų ir vyrų lygių galimybių, užimtumo, sprendimų priėmimo, žmogaus teisių ir institucinių pajėgumų stiprinimo klausimais
	2. Stiprinti socialinę aprėptį	Apytikriai 30 proc. socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, dalyvavusių Europos socialinio fondo finansuojamoje veikloje, įsidarbins ar tęs mokymą praėjus 6 mėn. nuo projekto pabaigos
	3. Kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas, ugdyti teisinį visuomenės sąmoningumą visais Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatytais diskriminavimo pagrindais	Apytikriai 200 asmenų bus suteikta informacija ar žinios žmogaus teisių gynimo, lygių galimybių, nediskriminavimo ir tolerancijos skatinimo klausimais
	4. Valstybiniu lygiu mažinti smurto prieš moteris problemą	1. Apytikriai 1500 moterų, smurto aukų, bus suteikta kompleksinė socialinė pagalba. 2. Apytikriai 70 smurtautojų, siekiančių atsikratyti smurtinio elgesio, gaus konsultacijas. 3. Apytikriai 4000 asmenų bus suteiktos konsultacijos telefonu
	5. Reintegruoti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas į visuomenę	1. Apytikriai 100 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų bus suteiktos įvairios socialinės paslaugos, kad jos galėtų integruotis į visuomenę. 2. Apytikriai 15 prekybos žmonėmis aukų bus reintegruota į darbo rinką
14. Vaikų išlaikymo fondas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą, garantuoti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą	1. Apytikriai 26500 vaikų gaus išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. 2. Iš 5 proc. visų skolininkų bus išieškos išmokos, gautos iš Vaikų išlaikymo fondo
15. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos ES valstybėje narėje gerinti prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras; skatinti asmenų, kurių buvimas ES valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio, integraciją; plėtoti ES valstybių narių gebėjimus vertinti prieglobsčio politiką ir siekti praktinio ES valstybių narių bendradarbiavimo	Apytikriai 325 pabėgėliai ir perkeltieji asmenys gaus paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai ir savanoriškam grąžinimui į kilmės šalį
16. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Gerinti teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, kurie priklauso skirtingoms kultūrinėms, religinėms, kalbinėms ir etninėms grupėms, integravimosi sąlygas	Apytikriai 1500 trečiųjų šalių piliečių bus suteiktos įvairios paslaugos, kad jie galėtų integruotis į visuomenę
VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS VYKDOMOS PROGRAMOS
1. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir darbo įstatymų pažeidimų prevencija	1. Vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę ir pažeidimų prevenciją; tirti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų atvejus, analizuoti jų pasireiškimo aplinkybes ir priežastis	1. Atliktų inspektavimų apimtis per metus – ne mažiau kaip 10 proc. veikiančių ūkio subjektų, kuriuose dirbantieji gauna su darbo santykiais (darbo sutartimis) ar jų esmę atitinkančiais santykiais (valstybės tarnautojai) susijusias pajamas. 2.* Atliktų ūkio subjektų inspektavimų nelegalaus darbo kontrolės klausimais rezultatyvumas sieks ne mažiau kaip 28 proc. 3. Nustatytais terminais bus ištirti: 3.1. visi sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejai; 3.2. profesinių ligų atvejai visiems asmenims; 3.3.** visi skundai ir pranešimai
	2. Vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi pažeidimų prevenciją, konsultuoti darbdavius ir darbuotojus šių aktų vykdymo klausimais, tobulinti informacinę veiklą, didinant rengiamų švietėjiškų radijo ir televizijos laidų skaičių, publikacijų sklaidą respublikiniuose ir apskričių leidiniuose, organizuoti seminarus, konferencijas, pasitarimus su socialiniais partneriais, rengti informacinę metodinę medžiagą; kelti inspektorių profesinį lygį	1. Bus konsultuoti visi asmenys, kurie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. 2. Diegiant prevencijos kultūrą, bus šviečiama visuomenė, teikiamos aktualijos įvairiomis informavimo priemonėmis: 2.1. rengiami pranešimai žiniasklaidai – ne mažiau kaip 18; 2.2. kartą per savaitę rengiami ir platinami pranešimai žiniasklaidai apie sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejus; 2.3. interneto svetainėje nuolat pateikiama išsami ir įvairiapusiška informacija specialistams ir visuomenei darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių temomis
2. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa	Plėtoti darbdavių ir darbuotojų informavimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje ir atskirose ūkio šakose, leidžiant informacinius leidinius	Bus parengti ir išleisti ne mažiau kaip 4 informacinio leidinio „Saugus darbas“ numeriai

* Asmenų, dėl kurių surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, santykis su atliktų inspektavimų skaičiumi, proc.

** Informaciniai 2008 m. duomenys:

ištirta sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejų – 417;

ištirta profesinių ligų asmenims – 738;

ištirta skundų ir pranešimų – 8791;

konsultuota asmenų, kurie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, – 142731;

parengta pranešimų žiniasklaidai – 18.

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
1. Užimtumo didinimas	204369	146206	9251 – Užimtumo fondas
2. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas	441
3. Žmogiškųjų išteklių plėtra	133926	129845	15662 – pareiškėjų nuosavos lėšos
4. Specialioji mokslinių tyrimų programa	700
5. Neįgaliųjų socialinė integracija	56175	10770
6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	33313	7692
7. Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas	23412
8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra	26400	17000
9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas	12531
10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos	1412603
11. Jaunimo politikos įgyvendinimas	3842
12. Išmokos vaikams	689107
13. Socialinės aprėpties stiprinimas	26223	24650
14. Vaikų išlaikymo fondas	60923
15. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa	2847	2200
16. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programa	5152	3670
Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms	2691964	342033	24913	589*
Kita svarbi informacija: Įgyvendinant 1, 5, 8, 10, 12 ir kitų programų tikslus, dalyvauja savivaldybės. * Iš jų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 204, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija – 30, Jaunimo reikalų departamentas – 16, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas – 6, Neįgaliųjų reikalų departamentas – 18, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba – 245, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas – 44, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – 26.
Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)	Pareigybės
II. VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA
1. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo įstatymų pažeidimų prevencija	16490			293
2. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa	8
Iš viso Valstybinės darbo inspekcijos programoms	16498			293

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Efektyviai veikiantis transporto ir elektroninių ryšių sektorius – viena iš svarbiausių ūkio šakų, užtikrinančių tolesnę sėkmingą Lietuvos ekonomikos plėtrą. Todėl sukurti pagrindinius Europos Sąjungos politikos principus, tikslus ir kriterijus atitinkančią modernią susisiekimo sistemą, padedančią sudaryti palankią aplinką verslo, socialinei plėtrai ir skaidriai konkurencijai, yra vienas svarbiausiųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių.

Šalies ekonomikos plėtros lėtėjimas 2008 metais iš dalies palietė transporto ir elektroninių ryšių sektorių. Kita vertus, šiame sektoriuje ir pernai išliko pastebimas augimas. Išankstiniais 2008 metų duomenimis, šiame sektoriuje sukurta 12,6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Transporto sektorius ir pernai išsiskyrė dideliu produktyvumu: šiame sektoriuje per vieną darbo valandą sukuriama beveik dvigubai daugiau pridėtinės vertės nei bendras šalies ekonomikos vidurkis. Transporto paslaugų eksportas 2008 metais preliminariai siekė 6,2 mlrd. litų (6,2 proc. daugiau nei 2007 metais), jo plėtros galimybės išlieka ir ateičiai. Siekiant toliau išlaikyti Lietuvos susisiekimo sektorių konkurencingą pasaulio rinkose, aktyviai bus bendradarbiaujama su Europos Sąjungos ir kitomis valstybėmis, patraukliomis transporto ir logistikos paslaugų rinkos plėtrai. Vieni iš svarbiausiųjų 2009 metų renginių – Vilniuje organizuojamas pirmasis Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas (ASEM) ir Europos–Azijos transporto plėtros forumas. Siekiama aktyviai dalyvauti formuojant globalinę ir regioninę transporto politiką, stiprinti Lietuvos kaip tranzitinės valstybės įvaizdį ir pritraukti krovinių srautus iš Azijos valstybių.

Transporto sektoriaus produktyvumui didinti būtinos investicijos į naujų, inovatyvių transportavimo technologijų taikymą, intelektinių transporto sistemų diegimą, administracinių gebėjimų stiprinimą. Šiuolaikiška, moderni transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga, įgalinančia sukurti palankią verslo aplinką ir pritraukti užsienio investicijas.

Vienas iš svarbiausiųjų investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros modernizavimas. 2009–2011 metais šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, intermodaliniam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai užtikrinti, kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti daugiau kaip 6 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų. Numatoma toliau gerinti automobilių kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų patikimumą, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, stiprinti atskirų transporto rūšių sąveiką, gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę. Siekdama įgyvendinti tikslus, numatytus Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijoje, Susisiekimo ministerija ir toliau plėtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, įgyvendins RAIN 2 projektą: bus sudarytos galimybės beveik visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje.

Naudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, bus plėtojama tarptautinės, valstybinės ir vietinės reikšmės Lietuvos transporto ir ryšių infrastruktūra, gerinama teikiamų paslaugų kokybė, kad kuo didesnę socialinę ekonominę naudą gautų šalies regionai. 2009 metais bus toliau įgyvendinami projektai, kuriems 2004–2006 metais buvo suteikta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama, ir tęsiami pradėti naujo, 2007–2013 metų, finansinio laikotarpio darbai. 2009 metais pradėsime realų geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą.

Tikimės, kad Susisiekimo ministerijos 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane numatyti darbai net ir ekonomikos recesijos laikotarpiu leis kurti modernią, subalansuotą susisiekimo infrastruktūrą, kuri tenkins verslo ir gyventojų poreikius.

SUSISIEKIMO MINISTRAS ELIGIJUS MASIULIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.

Efekto kriterijai:

1. Krovinių vežimo rinkos balansas tarp kelių transporto ir kitų transporto rūšių (proc.).

2. Kasmetinė keleivių ir krovinių vežimo visomis transporto rūšimis dinamika (proc.).

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus paveiksluose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

3. Žuvusiųjų keliuose skaičius.

4.Visoje Lietuvos teritorijoje bus sudarytos galimybės naudotis geros kokybės plačiajuosčio ryšio paslaugomis.

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių ir krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai.

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Efekto kriterijus – saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių santykis – iki 10 proc.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama komercinio transporto kontrolę, siekia užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas. Kontroliuodama vairavimo laiką ir poilsio trukmę, transporto priemonių techninę būklę, maksimalius leistinus matmenis ir svorį, atlikdama kitus patikrinimus, ji prisideda prie eismo saugos gerinimo ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Misija – pagal kompetenciją vykdyti vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą.

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Strateginis tikslas – atlikti vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose.

Efekto kriterijus – saugios laivybos kontrolės reidų efektyvumas. Šis kriterijus atspindi Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vykdomos saugios laivybos kontrolės funkcijos efektyvumą, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių, išvengti avarijų ir nelaimingų atsitikimų vidaus vandenyse.

Saugios laivybos kontrolės reidų efektyvumo diagrama (2007–2012 m.)

E – surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičius, tenkantis vienam šimtui vidaus vandenų transporto priemonių, patikrintų saugios laivybos kontrolės reidų metu

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – įgyvendinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos politiką, siekiant užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo kontrolę.

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad būtų užtikrinta geležinkelių transporto eismo sauga ir efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas, didinti geležinkelių transporto teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Efekto kriterijus – eismo įvykių geležinkelių transporte rizikos sumažinimas (ne mažiau kaip 3 proc.).

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Misija – administruoti transporto infrastruktūros plėtros projektus, finansuojamus ES Sanglaudos, Europos regioninės plėtros, 2007–2013 metų struktūrinės paramos, TEN-T fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į nacionalines transporto sektoriaus plėtros strategijas, būtų efektyviai įgyvendinti.

Efekto kriterijus – panaudoti 2009 metais transporto infrastruktūrai gerinti ES finansinės paramos iš Sanglaudos fondo programos – 52,8 mln. litų, iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos – 729,9 mln. litų ir iš ES paramos programos TEN-T fondo projektams įgyvendinti – 39,3 mln. litų.

Planuojamos investicijos į Lietuvos transporto infrastruktūrą

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – siekti, kad pasienio kontrolės punktų plėtros priemonės būtų tinkamai įgyvendintos, o joms įgyvendinti ir sukurto turto priežiūrai skirti finansiniai ištekliai būtų tinkamai panaudoti.

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – pastatyti modernius, šiuolaikiškus pasienio kontrolės punktus, atitinkančius ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, užtikrinti patikėto turto valdymą ir tinkamą, efektyvią jo priežiūrą.

Efekto kriterijus – siekti, kad, palyginti su 2004 metais, 2009 metais 14 proc. padidėtų išorinių sienų pasienio kontrolės punktų, atitinkančių ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, pralaidumas.

Keleivių ir transporto priemonių srautai (mln. vnt.)

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS Misija – tobulinti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūros sistemą.

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS StrateginiS tikslas – kurti ir tobulinti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinę bazę, kontroliuoti, kaip vykdomi teisiniai reikalavimai, vykdyti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą.

Efekto kriterijai:

1. Siekti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinės bazės atitikties tarptautinių organizacijų – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos aviacijos saugos agentūros (EASA), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės), Jungtinės aviacijos administracijos (JAA) – reikalavimams (100 proc.).

2. Gerinti skrydžių saugos priežiūrą, kad 2011 metais vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje tektų ne mažiau kaip 8000 skraidytų valandų.

Skraidytos valandos, tenkančios vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Misija – užtikrinti tinkamą saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartų įgyvendinimą.

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Strateginis tikslas – stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą, dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus.

Efekto kriterijus – sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, neturi būti daugiau kaip 7.

Sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, skaičiaus ir rezultato kitimo tendencijos 2002–2011 metais

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – rūpintis valstybinės reikšmės kelių ekonomiškai pagrįsta priežiūra ir koordinuoti vietinės reikšmės kelių finansavimą.

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS StrateginiS tikslaS – prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti intensyvėjančio kelių transporto eismo poreikius, siekti, kad mažėtų eismo įvykių, įgyvendinti ES techninius reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą.

Efekto kriterijai:

1. Žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis.

Siekiamas žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis

2. Siekiamas kelių priežiūros lygis.

Siekiamas kelių priežiūros lygis (optimalaus lygio procentais)

3. Per metus padidėjęs rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis: 2007 m. – 5,1 proc., 2008 m. – 6,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., 2010 m. – 4 proc., 2011 m. – 4,5 proc.

4. Padidėjęs šalies magistralinių kelių stiprumo indeksas: 2007 m. – 0,96; 2008 m. – 0,962; 2009 m. – 0,96; 2010 m. – 0,962; 2011 m. – 0,965.

5. Palaikomas kelių transporto triukšmo lygis ir užterštumas kelio nuotekų nuo kelio valymo įrenginių įrengimas rekonstruojamų kelių ruožuose: akustinių sienučių efektyvumas £10 decibelų (dBA), kelio nuotekų užterštumas neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas (programą vykdys Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą sudarant palankias sąlygas plėtoti verslą, atnaujinti transporto veiklos šakų plėtros strateginius dokumentus	Bus įgyvendintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, 2009 m. numatytos priemonės. Parengti ir priimti teisės aktai bei atitinkami strateginiai dokumentai sudarys patrauklesnę aplinką investicijoms ir verslo plėtrai
	2. Užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo administravimą	Biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams įgyvendinti, bus panaudota 100 proc.
	3. Įgyvendinti priimtus naujus ES teisės aktus transporto ir ryšių srityse, tobulinti nacionalinę teisės sistemą	1. 100 proc. bus parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektai, perkeliantys ES teisės aktų nuostatas ir reglamentuojantys transporto ir ryšių veiklą. 2. Bus suderinti su ES teisės aktų reikalavimais teisės aktai transporto ir ryšių srityse
	4. Administruoti ES fondų paramą transporto sektoriui, toliau stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus šioje srityje	Bus panaudota 10 proc. visam transporto sektoriui 2007–2013 m. skirtos ES paramos sumos
	5. Aktyviai dalyvauti ES institucijų (komisijų, tarybų) darbo grupių ir komitetų veikloje, palaikyti nuolatinius ryšius su transporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybinėmis organizacijomis, bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ginti Lietuvos pozicijas rengiant ir svarstant ES dokumentus transporto ir ryšių klausimais	Bus dalyvauta ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos 4 posėdžiuose, atstovauta Lietuvos valstybiniams ir piliečių interesams Europos Sąjungoje, 100 proc. dalyvauta ES Tarybos darbo grupių veikloje
	6. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis transporto ir ryšių sektoriuje, didinti Lietuvos vaidmenį	Bus surengta 10 susitikimų su trečiosiomis šalimis sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius klausimus transporto srityje
2. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą prižiūrint geležinkelių apsaugos želdinių zoną	Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98 proc. atitiks nustatytuosius saugos, priešgaisrinius ir kokybės reikalavimus
3. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose laikantis nustatytų vidaus vandenų kelių kokybės ir kiekybės rodiklių	100 proc. bus išlaikyti vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys
4. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei	Lengvatinėmis sąlygomis bus vežta 1247 tūkst. keleivių
	2. Užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas	Bus vežta 4347 tūkst. keleivių vietinio susisiekimo maršrutais
	3. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą	Bus gabenta 46 mln. t krovinių geležinkelių transportu
	4. Įrengti technines apsaugos priemones valstybinės reikšmės objektuose	Techninės apsaugos priemonės bus įrengtos 3 objektuose: tiltas per Dubysos upę (Lyduvėnuose), tiltas per Nemuną (Kaune), geležinkelio tunelis (Kaune)
5. Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti aukštos kokybės paslaugas aptarnaujant labai svarbius asmenis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste	Bus aptarnauta apie 6060 labai svarbių asmenų
	2. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę	Tarptautiniame Vilniaus oro uoste bus aptarnauta apie 1,6 mln. keleivių, atlikti 32129 skrydžiai
	3. Modernizuoti ir padidinti Tarptautinio Kauno oro uosto infrastruktūros pajėgumus	Keleivių terminalas 100 procentų atitiks Šengeno konvencijos reikalavimus
	4. Užtikrinti aviacijos ir skrydžių saugos ir saugumo standartus Tarptautiniame Kauno oro uoste	Bus išvengta orlaivių incidentų dėl netinkamos aerodromo infrastruktūros
	5. Siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos oro uoste	Modernizavus aviacinių degalų bazę, degalų pildymas į orlaivius atitiks Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA reikalavimus
	6. Užtikrinti aukštos kokybės keleivių aptarnavimo paslaugų teikimą Tarptautiniame Palangos oro uoste	Modernizavus senąją keleivių terminalo dalį, bus sukurta trūkstama infrastruktūra Šengeno šalių keleiviams
6. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo viešojo sektoriaus institucijoms visoje Lietuvos teritorijoje ir sudaryti galimybę prie šio tinklo prisijungti vartotojams	Ryšio operatoriai, naudodami sukurtą infrastruktūrą, teiks plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams vartotojams
	2. Išspręsti skaitmeninės atskir-ties tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių problemą, iš esmės paspartinti žinių ir informacinės visuomenės vystymąsi Lietuvoje	Bus kuriama trūkstama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kaimo vietovėse
7. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo	Bus sudarytos sąlygos įrengti modernų, ES reikalavimus atitinkantį keleivių ir krovinių terminalą, sudarytos sąlygos saugiai ir efektyviai transportuoti krovinius į daugiarūšius terminalus, pradėtas rengti projektas mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybai ir akvatorijos gilinimui pietinėje uosto dalyje, parengti Šventosios valstybinio jūrų uosto projektiniai pasiūlymai ir pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas, parengti Klaipėdos viešojo logistikos centro projektiniai pasiūlymai ir pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas
8. Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Gerinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą ir grūstis	Bus nutiesta naujų ir rekonstruota esamų automobilių kelių – 50 km (fiziniai vienetai bus įtraukti į Specialiąją kelių priežiūros plėtros programą, kurioje numatytos bendrojo finansavimo lėšos)
	2. Gerinti valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą	2009 m. bus paskelbti konkursai ir pradėti darbai, kuriuos įgyvendinus, 2010 m. bus išasfaltuota 100 km žvyrkelių (fiziniai vienetai bus įtraukti į Specialiąją kelių priežiūros plėtros programą, kurioje numatytos bendrojo finansavimo lėšos)
9. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Didinti transeuropinių koridorių pralaidumą, gerinti privažiavimą prie jų, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai	2009 metais numatytiems projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinės paramos fondo lėšos bus panaudotos 100 procentų
	2. Gerinti vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą siekiant tenkinti sparčiai didėjančio transporto eismo poreikius	2009 metais numatytiems projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinės paramos fondo lėšos bus panaudotos 100 procentų
10. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Užtikrinti Lietuvos nacionalinio radijo programos nenutrūkstamą transliavimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ekstremalių situacijų ar terorizmo atvejais	Bus įrengtos autonominės elektros stotys 16-oje Lietuvos miestų
11. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)	1. Tobulinti kelių transporto veiklos sąlygas	0,1 proc., palyginti su 2008 m., padaugės su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle
	2. Užtikrinti nustatytų reikalavimų laikymąsi kelių transporto srityje	1. Bus užfiksuotas įmonių patikrinimų, kurių metu surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų įmonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2009 m. sumažės 0,1 punkto, palyginti su 2008 m.). 2. Bus užtikrintas transporto priemonių patikrinimų, kurių metu skirta bauda ar surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų transporto priemonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2009 m. sumažės 0,1 punkto, palyginti su 2008 m.)
12. Specialioji elektroninės informacijos teikimo pagal sutartis programa (programą vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)	Teikti kelių transporto veiklos aplinkai naudingą informaciją	100 proc. bus įvykdyti informacijos teikimo įsipareigojimai
13. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija)	Atlikti vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose	100 proc. bus ištirtos avarijos ir avariniai atvejai Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse
14. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė geležinkelio inspekcija)	1. Skatinti skaidrų ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą, užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų vartotojų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interesų įgyvendinimą	Bus įgyvendinta ne mažiau kaip 85 proc. Valstybinės geležinkelio inspekcijos rekomendacijų ir įpareigojimų dėl patikrinimų metu nustatytų pažeidimų ir (ar) veiklos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų
	2. Registruoti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie registro objektus, jų techninius parametrus, registro duomenų teikėjus ir asmenis, eksploatuojančius geležinkelių riedmenis, konteinerius ir geležinkelių infrastruktūrą	Ne mažiau kaip 95 proc. registro duomenų bazės įrašų bus pakeista ar patikslinta laiku
15. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo plėtrai, transporto infrastruktūros prieinamumui, infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicinės priemonės būtų įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatas ir šalies įsipareigojimus	1. Bus patvirtinti ES Sanglaudos fondo įsipareigojimai Lietuvos transporto sektoriaus projektams (2032 mln. litų). 2. Bus prisiimti įsipareigojimai teikti paramą projektams iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (356 mln. litų). 3. Bus prisiimti įsipareigojimai teikti paramą Lietuvos transporto sektoriaus projektams iš ES Sanglaudos fondo (2007–2013 m.) (1400 mln. litų)
16. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Modernizuoti kelių ir geležinkelių tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą vadovaujantis transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) plėtros prioritetais	Bus pripažinta tinkamomis ir apmokėta rangovams atliktas išlaidas iš ES Sanglaudos fondo specialiųjų programų lėšų (214 mln. litų)
17. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Panaudoti Europos Bendrijų TEN-T fondo finansinę pagalbą projektuojant šalies transeuropinio tinklo pagerinimo priemones ir tiesiant / rekonstruojant ruožus prie valstybės sienos	Bus gauti įsipareigojimai iš Europos Bendrijų TEN-T fondo transeuropinių tinklų srityje (35,5 mln. litų)
18. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas (programą vykdys Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai, numatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijoje, prie ES išorinės sienos būtų pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas	Bus pastatytas 1 pasienio kontrolės punktas, patikėtas turtas tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas
19. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija)	1. Kurti ir tobulinti civilinės aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze	Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinė bazė atitiks ES ir tarptautinių organizacijų reikalavimus
	2. Vadovaujantis ICAO, ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais ir rekomendacijo-mis, vykdyti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą	Mažės žūčių bendrosios aviacijos srityje ir pavojingų incidentų – transporto aviacijos srityje; civilinė aviacija bus apsaugota nuo neteisėtos veikos
	3. Mokėti labai svarbių asmenų skrydžių nesumokėtas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje	Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006 (OL, 2006 L 341, p.3), nustatančio bendrą mokestį už oro navigacijos paslaugas sistemą, 9 straipsnio 1 dalies c punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl rinkliavų už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais maksimalių dydžių, mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-310; 2007, Nr. 115-4695) nuostatomis, bus mokamos rinkliavos paslaugų teikėjams
	4. Mokėti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo masė mažesnė negu dvi metrinės tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas	Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006 (OL 2006 L 341, p. 3), nustatančio bendrą mokestį už oro navigacijos paslaugas sistemą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 101 nuostatomis, bus mokamos rinkliavos paslaugų teikėjams
20. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Lietuvos saugios laivybos administracija)	1. Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą	1. Bus užtikrintas viešai paskelbtų hidrografinių duomenų tikslumas – 100 proc. 2. Bus užtikrintas tinkamas dokumentų jūrininkams išdavimas – 100 proc.
	2. Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus	Bus užtikrintas tinkamas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimas – 100 proc.
21. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, sudarant sąlygas nepertraukiamam ir saugiam transporto srautų judėjimui	1. Bus įdiegtos saugaus eismo priemonės 120 km ruože. 2. Visuomenė bus geriau informuojama saugaus eismo klausimais. 3. Bus rekonstruota ir sutaisyta 300 km automobilių kelių. 4. Bus prižiūrėti keliai ir tiltai 21320 km kelių tinkle. 5. Bus rekonstruoti ir suremontuoti 27 tiltai
22. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM) (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Plėtoti TEN-T tinklui priklausančius valstybinės reikšmės kelius	Bus pradėti rekonstruoti keliai tarptautiniuose transporto koridoriuose (ruožas per Grigiškes) – 2,7 km

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2009 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. SUSISIEKIMO MINISTERIJA
1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas	22151			189* (+5) (+7) *
2. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra	5127
3. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas	13918	3386
4. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje	56154	40105
5. Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas	106688	89730
6. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse	3315
7. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra	35376	33597
8. Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje	395599	395599
9. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra	147561	133170
10. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas	500
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	786389	695587		189* (+5) (+7) *
II. VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
11. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra	74727			191
12. Specialioji elektroninės informacijos teikimo pagal sutartis programa	100
III. VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA
13. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra	2634			42
IV. VALSTYBINĖ GELEŽINKELIO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
14. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra	3163			29
V. TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA
15. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena	2481			43
16. Specialioji Sanglaudos fondo programa	52828	46534
17. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti	39312	16014
VI. PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
18. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas	33653			30
VII. CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA
19. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa	6657			60
VIII. LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA
20. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra	7817			126
IX. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
21. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa	1331995			140
22. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendro finansavimo lėšos ir PVM)	8621
Iš viso Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms	1563988	62548		685
Iš viso Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms	2350377	758135		867 (+5) (+7)
Kita svarbi informacija	Savivaldybės dalyvaus įgyvendinant programų „Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra“, Specialiosios Sanglaudos fondo programos ir Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos tikslus

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484) Susisiekimo ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 201, visos pareigybės įsteigtos. Atsižvelgiant į 2009 metams darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, numatoma pertvarkyti ministerijos administracijos struktūrą, mažinti pareigybių skaičių.

** Įsteigtos 5 specialiųjų atašė ir 1 padėjėjo pareigybės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 116-2961) nuostatas, nuo 2009 m. vasario 1 d. padėjėjo pareigybė naikinama.

*** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1325 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų administracinių gebėjimų stiprinimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos programų techninės paramos lėšų“ (Žin., 2006, Nr. 141-5427; 2008, Nr. 53-1966) patvirtinta 12 pareigybių. Ministerijoje įsteigtos 7 pareigybės, kurioms darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos programų lėšų.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Sveikatos apsaugos sistema, atitinkanti modernios visuomenės sveikatos koncepciją ir Europos Sąjungos bei Pasaulio sveikatos organizacijos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ principus, – toks tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos tikslas. Sveikatos apsauga turi tapti draugiška, į gyventojus orientuota, jų teises gerbiančia ir prieinamas, geros kokybės paslaugas teikiančia sistema, kurioje svarbiausi sprendimai priimami tariantis su visuomene.

Prieinamos, geros kokybės paslaugos visų pirma susijusios su finansiniais ištekliais ir jų racionaliu naudojimu. Todėl ypač daug dėmesio skirdami sveikatos priežiūros paslaugų kokybei atliksime išlaidų, skirtų sveikatos priežiūrai, efektyvumo analizę.

Gauti duomenys leis racionaliai panaudoti ir koncentruoti finansinius ir kitus išteklius toms sveikatos sritims, kurios gali efektyviausiai sumažinti žmonių sergamumą ir mirtingumą.

Kiekviena visuomenė, galvodama apie savo ateitį, ypač rūpinasi vaikų ir jaunimo sveikata. Sieksime mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą ir vartojimą, dar atidžiau kontroliuosime kitus žalingus įpročius.

Kaip prioritetinės toliau bus plėtojamos šeimos gydytojų, specializuotos ambulatorinės pagalbos, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos. Peržiūrėsime greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo koncepciją. Teiksime kuo daugiau sveikatos paslaugų per bendruomenes ir paciento namuose, diegsime naujas paslaugas. Skatinsime kraujo ir organų donorystę, tęsime psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimą. Veiksmingiau spręsime šeimų, turinčių vaisingumo sutrikimų, problemas.

Kiekvieno asmeninis rūpestis ir atsakomybė už savo sveikatą – tai viena iš sveikos visuomenės sąlygų. Todėl mūsų uždavinys – didinti žmonių informuotumą apie ligas, jų priežastis, žalingų įpročių poveikį sveikatai ir ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas.

Sieksime, kad visi inicijuojami šalies ūkį reglamentuojantys teisės aktai ir priimami sprendimai atitiktų visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetus. Gerinsime visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose ir bendruomenėse.

Plėtosime mokslinius tyrimus sveikatos politikos ir kitose srityse. Diegsime nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą. Užtikrinsime skaidrų ir efektyvų Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Pritrauksime privatų kapitalą į sveikatos sistemą ir skatinsime privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą.

Skatinsime papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kurį įvedus būtų įgyvendintas principas ir nuostata „pinigai seka paskui pacientą“. Bus sukurta informacinė sistema (sveikatos draudimo sąskaita), kad kiekvienas mokesčių mokėtojas lengvai rastų informaciją, kiek sveikatos draudimo įmokų jis sumokėjo ir kokią jų dalį panaudojo savo sveikatai. Sieksime išgyvendinti korupciją ir nelegalius mokėjimus sveikatos sistemoje.

Skatinsime aktyvų pacientų organizacijų dalyvavimą priimant svarbius sveikatos sistemos sprendimus. Didinsime nevalstybinių organizacijų vaidmenį, įtraukdami jas į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Peržiūrėsime Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, ypač daug dėmesio skirdami tam, kad būtų sukurta žalos atlyginimo „be kaltės“ sistema. Sieksime užtikrinti, kad žalos atlyginimas nesupriešintų medikų ir pacientų.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS MISIJA – motyvuoti žmones sveikai gyventi, o jiems susirgus teikti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I tikslas. Saugoti ir stiprinti sveikatą, vykdant visuomenės sveikatos priežiūrą.

Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, siekti, kad ji atitiktų gerą tarptautinę praktiką, ir užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) reikalavimus. Užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ypač daug dėmesio skirti vaikų ir jaunimo sveikatai išsaugoti ir gerinti. Sistemingai plėtoti sveikatos ugdymą, skatinti kiekvieno asmeninį rūpestį ir atsakomybę už savo sveikatą. Ypač daug dėmesio skirti alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų kontrolei ir prevencijai, traumų profilaktikai, lėtinių neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kontrolei ir psichikos sveikatai. Užtikrinti šiuolaikinę visuomenės sveikatos saugos priežiūrą, visuomenės sveikatos saugos pažeidimų prevenciją. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodus, plėtoti mokslinius tyrimus. Tobulinti sveikatos sistemos darbuotojų gebėjimus, užtikrinti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. Plėsti visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse veiklą. Skatinti kitų sektorių partnerystę, siekti, kad visi inicijuojami šalies ūkį reglamentuojantys teisės aktai ir priimami sprendimai atitiktų visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetus.

II tikslas. Siekti, kad pacientams būtų laiku teikiama geros kokybės, saugi ir prieinama sveikatos priežiūra.

Siekti, kad asmens sveikatos priežiūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Sudaryti visiems šalies piliečiams vienodas sąlygas gauti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Gerinti pažangių gydymo metodų, audinių ir organų transplantacijos prieinamumą pacientams, skatinti kraujo ir organų donorystę. Vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę.

Ypač daug dėmesio skirti sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kokybei gerinti modernizuojant ligoninių materialinę bazę.

Vykdyti vaistinių preparatų registravimo procedūras, vertinti jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą; stiprinti vaistinių preparatų rinkos kontrolę. Užtikrinti tinkamą farmacinės paslaugos teikimą, skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą ir stiprinti farmacinės veiklos kontrolę. Tobulinti kompensuojamųjų ir receptinių vaistų kainodarą ir kompensavimo sistemą, racionaliai naudoti lėšas, skirtas vaistų kainoms kompensuoti. Skatinti Lietuvos farmacijos pramonę.

III tikslas. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, sveikatos santykius grįsti teisumo ir solidarumo principais.

Pertvarkyti sveikatos sistemą pagal modernios visuomenės sveikatos koncepciją ir Europos Sąjungos bei Pasaulio sveikatos organizacijos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ strateginius principus: sukurti draugišką ir į pacientą orientuotą sveikatos sistemą, užtikrinančią pagarbą paciento teisėms, paslaugų prieinamumą ir gerą kokybę, įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą. Sutvarkyti sveikatos įstaigų valdymą – peržiūrėti steigėjų funkcijas, didinti savivaldybių ir vietos bendruomenių įtaką.

Vadovautis pagrindiniais sveikatos santykių socialinio teisumo ir solidarumo principais, užtikrinančiais mokesčių naštos padalijimą visiems visuomenės nariams pagal jų pajamų dydį, nesiejant paslaugų prieinamumo su asmens socialine kategorija. Užtikrinti teisingą lėšų administravimą, tolygų gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimą, įvairesnių ir geresnės kokybės paslaugų teikimą, pirmenybę teikiant ambulatorinėms ir dienos stacionaro paslaugoms. Skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas), ES struktūrinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės kapitalo investicijų ir kitas lėšas. Keisti mokesčių surinkimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, įteisinti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, pritraukti privataus kapitalo lėšas ir naudojantis finansiniais svertais skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą ir ligų prevenciją. Diegti nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą.

Prognozuoti ir užtikrinti įvairių specialybių sveikatos priežiūros specialistų rengimą, atitinkantį visuomenės poreikius, ir įgyvendinti priemones, mažinančias netolygų jų pasiskirstymą šalies regionuose ir migraciją iš Lietuvos. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai gautų darbo užmokestį, atitinkantį jų atliekamą darbą. Siekti išgyvendinti iš sveikatos sistemos korupciją ir nelegalius mokėjimus.

Efekto kriterijai:

I tikslo:

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (nuo 70,9 metų trukmės 2007 m. iki planuojamos 71,5 metų trukmės 2011 m.),

2009–2011 metų duomenys prognozuojami.

II tikslo:

1. Kūdikių mirtingumas 1000-čiui gyvų gimusiųjų (nuo 6,8 atvejo 2006 m. iki planuojamo 5,7 atvejo 2011 m.).

2009–2011 metų duomenys prognozuojami.

2. Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas 100 000 gyventojų (nuo 132,1 atvejo 2006 m. iki 120 atvejų 2011 m.).

2009–2011 metų duomenys prognozuojami.

III tikslo:

1. Didėjanti pirminiame sveikatos priežiūros lygyje išsprendžiamų sveikatos problemų dalis (nuo 50 proc. 2006 m. iki 60 proc. 2011 m.).

2. Racionalus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto administravimas, teisumo principo sveikatos santykiuose įgyvendinimas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymas teritorinėms
ligonių kasoms pagal išteklių paskirstymo formulę, proc.

2009–2011 metų duomenys prognozuojami.

3. Teikiamų specializuotų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.

Faktinis specializuotų ambulatorinių konsultacijų gausėjimas ir prognozė 2002–2011 m. (paslaugų skaičius, tūkst.)

2009–2011 metų duomenys prognozuojami.

4. Ankstyvas ligų diagnozavimas, sergamumo mažėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.

5. Teikiamų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Gerinti gyventojų sveikatą, plėtojant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir mažinant žalingų aplinkos veiksnių poveikį	1. Tikimasi 0,3 proc. sumažinti gyventojų mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų (2008 m. – 0,3 proc.). 2. Tikimasi, kad natūraliai maitinančių kūdikius motinų skaičius 2009 m., palyginti su 2008 m., padidės 2 proc.
	2. Skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai	1. Bus dedamos pastangos, kad nepadidėtų 2002–2006 m. pasiektas gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis vidutinis lygis (300,3–310,9 atv. / 100 000 gyv.). 2. 100 proc. bus užtikrinta gyventojų radiacinės saugos valstybinė priežiūra ir kontrolė, garantuojant visų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaitą, veiklos su jais licencijavimą, jų naudojimo priežiūrą ir kontrolę
	3. Formuoti sveikos gyvensenos pagrindus, tobulinant visuomenės sveikatos informacijos valdymą ir sklaidą	Planuojama surinkti ne mažiau kaip 90 proc. duomenų ir rodiklių, apibūdinančių privalomus stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektus
2. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tinkamumą ir saugą	1. 100 proc. bus sudarytos sąlygos teikti geros kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas licencijuojant fizinius ir juridinius asmenis, įvertinant visų licencijavimui pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams. 2. 5 proc. padaugės saugių, techninius reikalavimus atitinkančių medicinos prietaisų
	2. Gerinti laiku atliekamų patologijos tyrimų ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikimo kokybę	1. Per 2 kalendorines dienas bus atliekama ne mažiau kaip 60 proc. biopsinių ir ne mažiau kaip 85 proc. diagnostinių citologinių tyrimų (2008 m. – atitinkamai 60 ir 82 proc.). 2. Per 4 kalendorines dienas bus atliekama ne mažiau kaip 90 proc. ginekologinių citologinių tyrimų gimdos kaklelio vėžiui nustatyti (2008 m. – 90 proc.)
	3. Siekti užtikrinti griežtą žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo kontrolę, ugdyti donorystei atvirą visuomenę	1. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdoroji-mo, konservavimo, laikymo ir paskirs-tymo procesai turėtų 100 proc. atitikti kokybės reikalavimus, kuriuos apibrėžia šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. 2. Aktyviai propaguojant donorystę, bus didinamas audinių ir organų donorų skaičius (2009 m. – ne mažiau kaip 11,5 donoro 1 mln. gyventojų; 2008 m. – ne mažiau kaip 12 donorų 1 mln. gyventojų)
	4. Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams kokybę ir prieinamumą	Bus įvertinta 30-ties sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikiančių ligoninių materialinė bazė (pastatai ir medicininė įranga) ir nustatytas jos atnaujinimo poreikis, atlikus galimybių studiją
3. Nacionalinė vaistų politika (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai	100 proc. bus įgyvendintas Vaistų kokybės kontrolės planas, pagerinta farmacijos įmonių kontrolė ir užtikrinta, kad rinkoje būtų tik geros kokybės vaistai
	2. Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionaliai vartoti vaistus	1. Sprendimai dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus priimti ne ilgiau kaip per 180 dienų nuo prašymo gavimo dienos (2008 m. – 180 dienų). Tai užtikrins greitesnį vaistų įrašymą į kompensavimo sistemą ir gerins naujų vaistų prieinamumą. 2. Siekiant užtikrinti geros kokybės farmacinių paslaugų teikimą gyventojams ir ypač daug dėmesio skiriant racionaliam vaistų vartojimui, bus parengti 2 teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių veiklą
	3. Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje	Bus įgyvendinta nuostata, kad visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos būtų išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą
4. Sveikatos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą	Ministerijos valdymo išlaidų lyginamasis dydis nuo skirtų asignavimų (be spec. programų) planuojamas mažesnis nei 10 proc.
	2. Užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimą ir visuomenės informuotumą sveikatos klausimais	1. Bus ne mažiau kaip 70 rezidentūros bazių. 2. Bus finansuojama 60 nevalstybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, projektų
	3. Vykdyti ligų profilaktiką ir kontrolę, gerinti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, siekiant teikti geros kokybės ir saugias paslaugas	Bus intensyviai vykdomos prevencinės profilaktinės sveikatos programos pagrindinių neinfekcinių (onkologinių, širdies ir kraujagyslių) ligų mažinimo srityje. Pacientų, kuriems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, skaičius pasieks ne mažiau kaip 100 000
5. Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	Vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą teikiant mokamas sveikatos priežiūros paslaugas	1. Sumažės kartotinių teismo psichiatrijos ekspertizių civilinėse bylose, paneigiančių pirminės ekspertizės išvadas: 2009 m. – 0,2 proc. visų ekspertizių. 2. Pagal užregistruotas paraiškas 100 proc. bus organizuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų vertinimas vietoje. 3. Siekiant geresnės ligų diagnostikos ir gydymo, bus atlikta 96 000 patologijos tyrimų. 4. Tenkinant sveikatos priežiūros įstaigų ir individualias paraiškas, pagal šiuolaikiškas mokymo programas bus perkvalifikuota arba pakels kvalifikaciją 6000 slaugos ir kitų specialistų
6. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas (programą vykdys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos)	Įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, subalansuojant paslaugų poreikį ir galimybes jas teikti, racionaliai naudojant lėšas, kontroliuojant paslaugų kokybę, tinkamumą ir sveikatinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą	1. Įgyvendinant teisumo principą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms bus paskirstomos atsižvelgiant į bendrus statistinius demografinius rodiklius (išteklių paskirstymo formulę): 2009 m. – 98 proc. 2. Siekiant veiksmingiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriui skirtas lėšas, plėtojant ambulatorines ir kitas veiksmingas paslaugų teikimo formas, bus didinama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūrai dalis, skirta ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms apmokėti: 2009 m. – 15,5 proc. (2008 m. – 15 proc.). 3. Gerinant gyventojų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis, neįgaliųjų po galūnių amputacijų aprūpinimo reikalingomis ortopedijos priemonėmis laukimo laikas bus sutrumpintas 5 dienomis. 4. Gerinant gyventojų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais, 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų planuojama dalis – 60,5 procento visų receptinių vaistų pardavimo apimties (2008 m. – 60 proc.). 5. Aktyviai propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę, tikimasi iki 31 000 padidinti neatlygintinų kraujo donorų skaičių. 6. Siekiant geriau diagnozuoti ligas, kurios yra dažniausios mirties priežastys, bus didinama šių ligų prevencinių programų aprėptis (finansavimo didėjimas 2009 m. – 29 proc.)
7. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas ir vartotojų teisių visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimas (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba)	Užtikrinti visuomenės sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu	1 proc. sumažės paslaugas teikiančių objektų, nesilaikančių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
8. Specialioji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programa (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba)	Tenkinti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo poreikius	100 proc. bus suteiktos mokamos paslaugos pagal pateiktus prašymus dėl licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos ir laboratorinių tyrimų atlikimo

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų				Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai			kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų
	iš viso	ES lėšos	Šveica-rijos lėšos
I. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
1. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas	33731				643,25
2. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas	25699		8500		378,75
3. Nacionalinė vaistų politika	11607				166
4. Sveikatos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas	329492	212500			186*
5. Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa	11082				137,5
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	411611				1511,5
II. VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
6. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas iš jų:	1593634			3093345 (visos kitos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo numatytos sveikatos draudimo įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, išskyrus valstybės biudžeto asignavimus)	524
valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis	1077541				–
papildomi valstybės biudžeto asignavimai	516093				–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1593634			3093345	524
III. VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
7. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas ir vartotojų teisių visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimas	44232				1139
8. Specialioji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programa	6500				140
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	50732				1279
Kita svarbi informacija

* Sveikatos apsaugos ministerijos – 184 pareigybės ir 2 sveikatos apsaugos atašė pareigybės (iš viso 186 pareigybės).

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

ministras_GSteponavicius_2008-11-xx

Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, siekia, kad švietimas ir mokslas taptų katalizatoriumi plėtojant pilietišką, moralią ir kūrybingą galimybių visuomenę, kuriant veržlią, konkurencingą ir šiuolaikišką demokratinę valstybę. Stengiamės padėti žmonėms pasirengti sėkmingam ir prasmingam gyvenimui, svarbiausioms švietimo ir mokslo valdymo ir finansavimo permainoms įvykdyti.

Džiaugiamės, kad beveik pasiekėme 2012 metų tikslą sumažinti anksti paliekančio mokyklą jaunimo dalį iki 9 proc. (dabar – 8,7 proc.) ir 2012 metų tikslą išauginti vidurinį išsilavinimą įgyjančio jaunimo dalį iki 90 proc. (dabar – 89 proc.). Tai pastebėta Europos Komisijos pranešimuose, nes pagal šiuos rodiklius esame vieni geriausiųjų Europos Sąjungoje (5–6 vieta) ir jau pasiekėme Lisabonos strategijos 2010 metų tikslus.

2008 metais mokytojų atlyginimai padidėjo 45 proc., dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis – 20 procentų. Pateikti Lietuvos Respublikos Seimui kelių įstatymų projektai ir įstatymų pataisos, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymui įgyvendinti parengta 11 įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Toliau nuosekliai diegiami šiuolaikiniai švietimo kokybės vadybos instrumentai: parengtas Švietimo kokybės koncepcijos projektas, toliau vertinamos studijų programos dalyvaujant užsienio ekspertams, bendrojo lavinimo mokyklose vykdomi išorės auditai, orientuoti į institucijų tobulinimą, įsitraukta į dar du tarptautinius švietimo vertinimo tyrimus: TALIS (Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas) ir ICCS (Tarptautinis pilietiškumo tyrimas). Toliau renovuojamos mokyklos ir studentų bendrabučiai, investuojama į mokslo institucijų bazės stiprinimą.

2009-ieji – tai naujo Europos Sąjungos paramos panaudojimo etapo darbų aktyvaus įgyvendinimo pradžia, sustiprinanti finansinį pagrindą tolesnei švietimo ir mokslo plėtrai. 2009 metais Švietimo ir mokslo ministerijos programoms planuojamų skirti lėšų, palyginti su 2008 metais, padaugės 130 mln. litų. Daugiausia šis padidėjimas susijęs su ES struktūrinės paramos išaugimu mokslui ir studijoms. Pradedamos įgyvendinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo programos. Planuojamas įvesti studento krepšelis keliautų į studento pasirinktą aukštąją mokyklą. Parengsime teisės aktų paketą dėl mokslo ir studijų finansavimo ir valdymo. Švietimo įstaigoms skirsime daugiau lėšų – mokinio krepšelis išaugs 34 procentais dėl mokytojų atlyginimų didinimo. Įgyvendindami kitas svarbiausias permainas, daug dėmesio skirsime biurokratinių reikalavimų mažinimui bendrojo lavinimo mokyklose, mokslo ir studijų valdymo, autonomijos ir finansavimo modelių kaitai. Atnaujindami Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programą, ketiname orientuoti ją į 6 kryptis – pagrindines kompetencijas, pagalbą mokytojui, socialinį teisingumą, alternatyvų vienovę, socialinį dialogą, kokybės vadybą. Tikimės, kad įgyvendintos visos numatytos priemonės leis pagerinti Lietuvos švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistemos prieinamumą, teikiamų paslaugų kokybę, suteiks galimybę dirbti ir mokytis atnaujintose įstaigose.

Šių laikų visuomenėje švietimas darosi vis svarbesnis įvairiais požiūriais: ir kaip asmens saviraišką žadinantis, bendruomenę telkiantis veiksnys, ir kaip ekonominis dėmuo, didinantis kapitalo investicijas, ir kaip socialinės prevencijos priemonė. Akivaizdu, kad tik bendros politikų ir visuomenės pastangos gali sukurti tinkamas žmogaus ir valstybės galių stiprėjimo ir raiškos sąlygas.

Svarbu visai švietimo ir mokslo bendruomenei telkti jėgas, darbus, mintis.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Švietimo ir mokslo ministerijos misija – kiekvienam prieinamas geros kokybės švietimas ir mokslas, kaip visaverčio, socialiai saugaus žmogaus gyvenimo, konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros sąlyga.
Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai:
I. Užtikrinti ugdymo veiksmingumą
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
8 klasės mokinių, pasiekusių aukštą ir aukštesnį tarptautinių pasiekimų lygmenį matematikos srityje pagal IEA^{^[8]} atliekamą lyginamąjį tyrimą TIMSS^{^[9]}, dalis, proc.	36	36	36	40	40
8 klasės mokinių, pasiekusių aukštą ir aukštesnį tarptautinių pasiekimų lygmenį gamtos mokslų srityje pagal IEA¹ atliekamą lyginamąjį tyrimą TIMSS², dalis, proc.	42	42	42	45	45
Mokinių, kurie mokosi nevalstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose, dalis, proc.	0,75	0,8	0,85	0,9	0,95
Berniukų, kurie mokosi profesinėse mokyklose, dalis, palyginti su bendru besimokančiųjų ISCED^{^[10]} 3 lygmeniu berniukų skaičiumi, proc.	32	32	35	40	45
Mergaičių, kurios mokosi profesinėse mokyklose, dalis, palyginti su bendru besimokančiųjų ISCED³ 3 lygmeniu mergaičių skaičiumi, proc.	19,5	19,5	20	22	25
Kasmet kolegijose parengiamų mokytojų skaičius	750	740	730	720	720
25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, proc.	6	7	8	8,5	9
Dėstytojų ir mokytojų vidutinio atlyginimo santykis su vidutiniu tarnautojų atlyginimu	0,87	0,88	0,89	0,9	0,91
II. Optimizuoti mokslą ir studijas
18–24 metų jaunuolių, studijuojančių koleginėse studijose, dalis, proc.	11,2	12	13	14	15
18–24 metų jaunuolių, studijuojančių I pakopos universitetinėse studijose, dalis, proc.	22,4	22	21	20	19
Verslo įmonių lėšų dalis iš bendrųjų išlaidų MTEP^{^[11]}, proc.	26,2	26,2	26,2	26,2	26,2
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Užsienio lėšų dalis iš bendrųjų išlaidų MTEP⁴ , proc.	14,3	14,3	14,3	14,3	14,3
Įgijusių daktaro mokslo laipsnį dalis 20–29 m. gyventojų populiacijoje, proc.	0,06	0,065	0,07	0,075	0,08
25–64 metų asmenų, dirbančių gamtos mokslų ir technologijų srityse kaip dalis darbo jėgos, proc.	41	41,5	42	42,5	43
Tyrėjų, dirbančių MTEP⁴ , skaičius	12200	12300	12400	12500	12600
Aukštųjų mokyklų dėstytojų vidutinio atlyginimo santykis su tarnautojų vidutiniu atlyginimu	1,13	1,14	1,15	1,16	1,17

I. Užtikrinti ugdymo veiksmingumą.

8 klasės mokinių, pasiekusių aukštą ir aukštesnį tarptautinių pasiekimų lygmenis matematikos ir gamtos mokslų srityse pagal IEA^{^[12]} atliekamą lyginamąjį tyrimą TIMSS^{^[13]}, dalis, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – IEA.

Mokinių, kurie mokosi nevalstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose, dalis, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas).

Besimokančiųjų profesinėse mokyklose dalis, palyginti su bendru besimokančiųjų ISCED^{^[14]} 3 lygmeniu skaičiumi, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

Kasmet kolegijose parengiamų mokytojų skaičius

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

Dėstytojų ir mokytojų vidutinio atlyginimo santykis su vidutiniu tarnautojų atlyginimu

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

II. Optimizuoti mokslą ir studijas.

18–24 metų jaunuolių, studijuojančių koleginėse ir I pakopos universitetinėse studijose, dalis, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

Verslo įmonių ir užsienio lėšų dalis bendrosiose išlaidose MTEP^{^[15]} , proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

Įgijusių daktaro mokslo laipsnį dalis 20–29 m. gyventojų populiacijoje, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

25–64 metų asmenų, dirbančių gamtos mokslų ir technologijų srityse
kaip dalis darbo jėgos, proc.

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

Tyrėjų, dirbančių MTEP^{^[16]} , skaičius

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos)	1. Pertvarkyti švietimo sistemos valdymą	1. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis bus 0,88. 2. Ne mažiau kaip 12 nevalstybinių organizacijų dalyvaus viešosiose konsultacijose
2. Išplėtoti švietimo paslaugų infrastruktūrą	1. Vienam mokytojui teks 12,4 mokinio, kuris mokosi pagal ISCED 1 lygmens programas. 2. Vienam mokytojui teks 8,9 mokinio, kuris mokosi pagal ISCED 2 ir 3 lygmens programas. 3. 56,5 proc. 25–64 metų asmenų kartą per metus dalyvaus mokymosi veikloje. 4. 84 proc. mokinių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršys normos (I–IV kl. mokiniams – 0,5 val., V–XII kl. – 1 val.). 5. Geltonaisiais autobusais bus pavežama 20 proc. visų pavežamų mokinių^{^[17]}
	3. Suformuoti paramos mokiniams sistemą	1. Švietimo įstaigose bus ugdoma 52 proc. 1–7 metų vaikų, palyginti su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi. 2. Švietimo įstaigose bus ugdoma 89 proc. 6–7 metų vaikų, palyginti su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi. 3. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų padaugės iki 22 proc. 4. Bus ne daugiau kaip 0,25 proc. 7–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas. 5. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinio krepšelis bus 25 proc. didesnis nei mokinių, neturinčių tokių poreikių. 6. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaus 85 proc. mokinių. 7. Bus atiduodama naudoti 10 švietimo objektų
	4. Modernizuoti ugdymo turinį	1. Bus 67 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 2. Bus 62,8 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 3. Bus 73,8 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 4. Bus 69,5 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 5. Vienas vidurinio ugdymo programos mokinys mokysis vidutiniškai 1,62 užsienio kalbos. 6. Siekiant darbdavių organizacijas įtraukti į profesinį mokymą, 5 profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos iš biudžetinių į viešąsias. 7. Bus įgyvendinamos 3 programos, finansuojamos ES struktūrinės paramos lėšomis. 8. Bus panaudota 16 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas. 9. 70 proc. mokinių išlaikys kompiuterinio raštingumo įskaitą. 10. Prisijungusių prie interneto (64kbps) mokyklų dalis padidės iki 95 proc.
	5. Pertvarkyti pedagogų ir vadovų rengimą	90,5 proc. mokytojų turės pedagogo kvalifikaciją
2. Švietimo ir mokslo valdymo veiksmingumas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir 116 pavaldžių biudžetinių įstaigų, įskaitant valstybines kolegijas ir profesines mokyklas)	1. Tobulinti švietimo vadybą	1. 30 proc. sumažės dokumentacijos mokyklose. 2. Bus 99 proc. laiku parengtų atsakymų į Valdymo informacinės sistemos (VIS) registruotus laiškus
2. Aprūpinti ir modernizuoti bendrąjį ugdymą	1. Bus įvertinta ir akredituota 15 bendrojo lavinimo mokyklų vidurinio ugdymo programų. 2. Bus organizuotos 25 dalykinės šalies olimpiados / konkursai. 3. 16 komandų atstovaus Lietuvai tarptautiniuose renginiuose
3. Rengti jaunimą profesinei veiklai	1. Profesinę kvalifikaciją įgis 14,3 tūkst. profesinio mokymo įstaigų absolventų. 2. Profesinę kvalifikaciją įgis 6,6 tūkst. kolegijų absolventų, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšomis
3. Specialioji švietimo plėtros programa (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir 85 pavaldžios biudžetinės įstaigos)	Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas plėtojant teikiamas paslaugas užsidirbti papildomų lėšų veiksmingai veiklai užtikrinti	Ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, sudarys 6,4 proc. ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – tai leis pagerinti vaikų ir jaunimo ugdymo, specialistų rengimo ir kitas įstaigų veiklos sąlygas
4. Aukštojo mokslo plėtra (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Kurti efektyvią studijų sistemą	1. Nuo 2009 m. pirmojo kurso studentai bus finansuojami remiantis studijų krepšelio metodika. 2. Bus pradėta aukštųjų mokyklų valdymo reforma. 3. Įgyvendinant Nacionalinę studijų programą, finansuojamą ES struktūrinės paramos lėšomis, bus baigti įgyvendinti 3 projektai. 4. Bus panaudota 10 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas
	2. Teikti švietimo ir mokslo įstaigoms geros kokybės informacinių technologijų paslaugas	Bus 380 000 LITNET^{^[18]} vartotojų
5. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	Kurti efektyvią mokslo sistemą	1. Už tarptautinių mokslo projektų vykdymą mokslo ir studijų institucijos gaus 20 mln. litų. 2. Bus 2 Lietuvos mokslininkams prieinamos mokslinės literatūros duomenų bazės. 3. Bus įgyvendinamos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo programos. 4. Įgyvendinant 3 programas, finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, bus baigti įgyvendinti 5 projektai. 5. Bus panaudota 22 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas. 6. Bus parengti teisės aktai mokslinių tyrimų konkursiniam finansavimui įgyvendinti. 7. 30 proc. valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (jų vykdomiems MTEP darbams), bus paskirstyta pagal institucijų veiklos rezultatus

Programa

Tikslai

Siekiami rezultatai 2009 metais

1. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir pavaldžios biudžetinės įstaigos)

1. Pertvarkyti švietimo sistemos valdymą

1. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis bus 0,88.

2. Ne mažiau kaip 12 nevalstybinių organizacijų dalyvaus viešosiose konsultacijose

2. Išplėtoti švietimo paslaugų infrastruktūrą

1. Vienam mokytojui teks 12,4 mokinio, kuris mokosi pagal ISCED 1 lygmens programas.

2. Vienam mokytojui teks 8,9 mokinio, kuris mokosi pagal ISCED 2 ir 3 lygmens programas.

3. 56,5 proc. 25–64 metų asmenų kartą per metus dalyvaus mokymosi veikloje.

4. 84 proc. mokinių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršys normos (I–IV kl. mokiniams – 0,5 val., V–XII kl. – 1 val.).

5. Geltonaisiais autobusais bus pavežama 20 proc. visų pavežamų mokinių^{^[17]}

3. Suformuoti paramos mokiniams sistemą

1. Švietimo įstaigose bus ugdoma 52 proc.

1–7 metų vaikų, palyginti su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi.

2. Švietimo įstaigose bus ugdoma 89 proc.

6–7 metų vaikų, palyginti su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi.

3. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų padaugės iki 22 proc.

4. Bus ne daugiau kaip 0,25 proc. 7–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas.

5. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinio krepšelis bus 25 proc. didesnis nei mokinių, neturinčių tokių poreikių.

6. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaus 85 proc. mokinių.

7. Bus atiduodama naudoti 10 švietimo objektų

4. Modernizuoti ugdymo turinį

1. Bus 67 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį.

2. Bus 62,8 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį.

3. Bus 73,8 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį.

4. Bus 69,5 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį.

5. Vienas vidurinio ugdymo programos mokinys mokysis vidutiniškai 1,62 užsienio kalbos.

6. Siekiant darbdavių organizacijas įtraukti į profesinį mokymą, 5 profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos iš biudžetinių į viešąsias.

7. Bus įgyvendinamos 3 programos, finansuojamos ES struktūrinės paramos lėšomis.

8. Bus panaudota 16 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas.

9. 70 proc. mokinių išlaikys kompiuterinio raštingumo įskaitą.

10. Prisijungusių prie interneto (64kbps) mokyklų dalis padidės iki 95 proc.

5. Pertvarkyti pedagogų ir vadovų rengimą

90,5 proc. mokytojų turės pedagogo kvalifikaciją

2. Švietimo ir mokslo valdymo veiksmingumas

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir 116 pavaldžių biudžetinių įstaigų, įskaitant valstybines kolegijas ir profesines mokyklas)

1. Tobulinti švietimo vadybą

1. 30 proc. sumažės dokumentacijos mokyklose.

2. Bus 99 proc. laiku parengtų atsakymų į Valdymo informacinės sistemos (VIS) registruotus laiškus

2. Aprūpinti ir modernizuoti bendrąjį ugdymą

1. Bus įvertinta ir akredituota 15 bendrojo lavinimo mokyklų vidurinio ugdymo programų.

2. Bus organizuotos 25 dalykinės šalies olimpiados / konkursai.

3. 16 komandų atstovaus Lietuvai tarptautiniuose renginiuose

3. Rengti jaunimą profesinei veiklai

1. Profesinę kvalifikaciją įgis 14,3 tūkst. profesinio mokymo įstaigų absolventų.

2. Profesinę kvalifikaciją įgis 6,6 tūkst. kolegijų absolventų, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšomis

3. Specialioji švietimo plėtros programa

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir
85 pavaldžios biudžetinės įstaigos)

Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas plėtojant teikiamas paslaugas užsidirbti papildomų lėšų veiksmingai veiklai užtikrinti

Ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, sudarys 6,4 proc. ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – tai leis pagerinti vaikų ir jaunimo ugdymo, specialistų rengimo ir kitas įstaigų veiklos sąlygas

4. Aukštojo mokslo plėtra

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

1. Kurti efektyvią studijų sistemą

1. Nuo 2009 m. pirmojo kurso studentai bus finansuojami remiantis studijų krepšelio metodika.

2. Bus pradėta aukštųjų mokyklų valdymo reforma.

3. Įgyvendinant Nacionalinę studijų programą, finansuojamą ES struktūrinės paramos lėšomis, bus baigti įgyvendinti 3 projektai.

4. Bus panaudota 10 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas

2. Teikti švietimo ir mokslo įstaigoms geros kokybės informacinių technologijų paslaugas

Bus 380 000 LITNET^{^[18]} vartotojų

5. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

Kurti efektyvią mokslo sistemą

1. Už tarptautinių mokslo projektų vykdymą mokslo ir studijų institucijos gaus 20 mln. litų.

2. Bus 2 Lietuvos mokslininkams prieinamos mokslinės literatūros duomenų bazės.

3. Bus įgyvendinamos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo programos.

4. Įgyvendinant 3 programas, finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, bus baigti įgyvendinti 5 projektai.

5. Bus panaudota 22 proc. lėšų pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas programas.

6. Bus parengti teisės aktai mokslinių tyrimų konkursiniam finansavimui įgyvendinti.

7. 30 proc. valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (jų vykdomiems MTEP darbams), bus paskirstyta pagal institucijų veiklos rezultatus

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės 2009 metų pradžioje
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
1. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas	254152	117057	–	16
2. Švietimo ir mokslo valdymo veiksmingumas iš jos – studijų krepšeliui	620190 19386	– –	– –	18534 / 257^{^[19]} –
3. Specialioji švietimo plėtros programa	90897	–	–	1032
4. Aukštojo mokslo plėtra iš jos – studijų krepšeliui	211610 51016	102468 –	– –	– –
5. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra	240784	202655	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1417633	422180	–	19582 / iš jų 257¹²
Kita svarbi informacija Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomose programose tiesioginis savivaldybių finansinis indėlis nenumatomas.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

TEISINGUMO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Simasius001m (4)

Teisingumo ministerija teikia sutrumpintą 2009 metų strateginį veiklos planą. Be abejo, strateginis planavimas yra formalizuotas procesas, kurio metu nustatomos institucijos veiklos kryptys ir būdai siekiant numatytų tikslų, efektyvaus turimų ir planuojamų gauti finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo nustatytai misijai vykdyti. Deja, turiu pripažinti, kad šis procesas iki šiol Lietuvoje nėra tobulas. Todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tenka pristatyti tokį strateginio planavimo dokumentą, kuris iš esmės yra ankstesnės Lietuvos Respublikos Vyriausybės palikimas ir didžiąja dalimi ne tik neatitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), nuostatų, bet netgi, galima sakyti, prieštarauja jos dvasiai.

Teisingumo ministerija įsipareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti iš naujo parengtą strateginį veiklos planą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, ir organizuoti ministerijos veiklą taip, kad būtų užtikrintas šių nuostatų įgyvendinimas. Toliau pateikiame pagrindines nuostatas, kurios atsispindės šiame plane ir sudarys reikiamas sąlygas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.

Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais, ne tik vykdys funkcijas, priskirtas jos valdymo sričiai, bet ir sieks esminių, sisteminių permainų teisėkūros, teisinių institucijų reguliavimo ir kitose srityse, nes naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas teisės ir teisingumo srityje – garantuoti pagarbą žmogaus teisėms, formuoti efektyvią ir prieinamą teisinę sistemą, mažinti biurokratijos ir reguliavimo naštą.

Teisės aktų kokybės, stabilumo ir viešumo užtikrinimas, teisėkūros reguliavimo sutvarkymas 2009 metais bus vieni pagrindinių ministerijos iššūkių. Sieksime, kad visi teisės aktai būtų priimami tik visapusiškai ir labai kvalifikuotai įvertinus jų įgyvendinimo priemones, sąnaudas ir pasekmes, paskelbus visus tyrimus, analizes, atsiliepimus. Įdiegsime sistemą, pagal kurią, perkeliant Europos Sąjungos teisės normas į nacionalinę teisę, būtų parenkamas tinkamiausias Lietuvos interesams sprendimas. Grįsdami teisėkūrą principu, kad visa teisė – nuo teisės akto gimimo iki realiai galiojančios teisės – turi būti vieša ir prieinama, inicijuosime realias galimybes visuomenei ir suinteresuotoms grupėms dalyvauti teisės aktų projektų rengimo ir derinimo procese, o keisdami teisinį reguliavimą iš anksto viešai skelbsime ir pristatysime koncepcijas. Sudarysime galimybes naudotis prieinamu ir patikimu teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registru, kuris turėtų tapti vieninteliu oficialiu norminių teisės aktų paskelbimo būdu, o teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registro klasifikatoriaus pagrindu sukursime bendrą teisės aktų ir teismų sprendimų skirstymo pagal teisės šakas, institutus ir normas sistemą.

Kita svarbi Teisingumo ministerijos užduotis 2009 metais – užtikrinti gerą teisinių institucijų veiklos kokybę, efektyvumą ir paslaugų prieinamumą. Sieksime, kad teismams būtų panaikintos funkcijos, nesusijusios su ginčų nagrinėjimu, skatinsime alternatyvius ginčų sprendimo būdus (pvz., taikinamąjį tarpininkavimą). Prižiūrėdami antstolių ir notarų veiklą, ieškosime visuomenei ir šioms institucijoms tinkamiausios valstybinio reguliavimo ir konkurencijos pusiausvyros, atsisakydami nebūdingų ar tokių funkcijų, kurių nereikia vartotojui. Intensyviau bendradarbiausime su Lietuvos advokatūra, kurdami advokatų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Siekdami valstybės registrų racionalaus funkcionavimo, dėmesį pirmiausia skirsime registrų teikiamų paslaugų prieinamumui ir patogumui, įvertinsime registrų taikomą kainodarą, kad ji atitiktų sąnaudas ir rinkos poreikius, būtų tinkama ir prieinama naudotis žmonėms. Peržiūrėsime privalomus registruoti duomenis ir atsisakysime nereikalingo registravimo, o už būtinas paslaugas sudarysime sąlygas atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis.

Užtikrinsime, kad vartotojų teisės būtų ginamos veiksmingai, nustatant tinkamą vartotojų ir gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą.

Plėtosime veiksmingą probacijos sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Įgyvendinsime realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializaciją. Sieksime, kad baudžiamąjį procesą vykdančios institucijos ir pareigūnai pakankamai dėmesio skirtų nusikalstamų veikų aukų pažeistoms teisėms ir interesams atkurti, tobulinsime smurtinių nusikaltimų aukų apsaugos ir pagalbos joms mechanizmą.

Teisingumo ministerijos strateginio veiklos plano programų įgyvendinimas užtikrins efektyvų teisinės sistemos funkcionavimą, kiekvienam žmogui suteiks lygias galimybes siekti savo teisių ir laisvių apsaugos.

TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA – kurti teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir užtikrinančią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Siekti efektyvios su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teise suderintos nacionalinės teisės sistemos, užtikrinančios žmogaus teisių ir laisvių gynimą.

Efekto kriterijai:

1. Teisės aktų atitikties ES teisei laipsnis, 99,4 proc.

2. Asmenų, įgijusių pakankamai teisės žinių ir gebėjimų, dalis, proc.

II. Užtikrinti kreditorių ir kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą, plėtojant veiksmingą ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių valstybės registrų administravimo ir jų veiklos sistemą.

Efekto kriterijus – registrų pagrindinių paslaugų, pasiekiamų internetu, dalis, proc.

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus paveiksluose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

III. Užtikrinti efektyvų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir vartotojų teisių apsaugos sistemų funkcionavimą; ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų ir asmenų, kuriems žala padaryta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, teises.

Efekto kriterijai:

1. Asmenų, gavusių antrinę teisinę pagalbą, dalis iš bendro gyventojų skaičiaus, proc.

2. Apgintų vartotojų, kurie kreipėsi, pagausėjimas, proc.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti teisingo ir pažangaus bausmių atlikimo ir humanizmo principais pagrįstos bausmių vykdymo sistemos veiklą.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Užtikrinti suėmimo (kardomojo kalinimo), teismo paskirtų bausmių (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes) ir probacijos vykdymą, narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose.

Efekto kriterijai:

1. Nebus pabėgimų iš saugomų objektų.

2. Pabėgimų iš nesaugomų objektų sumažės ne mažiau kaip 10 proc.

3. Pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų 2009 m. sumažės iki 8,3 proc. (2008 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo planuota 8,5 proc.).

4. Savanoriškai dalyvaujančių priklausomybės ligų prevencijos programose asmenų 2009 m. padaugės iki 15 proc. (2008 m. tokių asmenų buvo planuota 12 proc.).

II. Sudaryti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kurios skatintų nuteistuosius gerai elgtis bausmės atlikimo metu ir nenusikalsti atlikus bausmę.

Efekto kriterijai:

1. Gerai besielgiančių asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, padaugės nuo 67 proc. 2008 m. iki 69 proc. 2009 m.

2. Laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų, kuriems atlikus bausmę per vienų metų laikotarpį vėl paskiriama laisvės atėmimo bausmė, sumažės nuo 15 proc. 2008 m. iki 14 proc. 2009 m.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠymAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Teisinės sistemos tobulinimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Siekti geros kokybės, su ES ir tarptautine teise suderintos nacionalinės teisinės sistemos, laiku ir gerai parengiant būtinus teisės aktų projektus	Nustatytais terminais bus parengti 29 teisės aktai
	2. Užtikrinti visuomenės teisinio švietimo sistemos, sudarančios galimybes gyventojams įgyti teisinių žinių ir gebėjimų, kad jie tinkamai naudotųsi savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, jas gintų ir atliktų pareigas, plėtrą	1. Bus organizuotos 2 informacinės sklaidos kampanijos, skirtos gyventojams šviesti svarbiais teisiniais klausimais, jiems informuoti apie teisinę sistemą ir teisines institucijas, brošiūroms, leidiniams, plakatams leisti, straipsniams spaudoje publikuoti, televizijos ir radijo laidoms, informuojančioms visuomenę apie svarbiausius ES ir nacionalinius teisės aktus arba jų projektus, rengti. 2. Bus įvykdyti 4 visuomenės teisinio švietimo projektai, bendradarbiaujant su nevalstybinėmis organizacijomis, kurių tikslas – užtikrinti nemokamą teisinį informavimą ir teisinį konsultavimą
2. Lietuvos Respublikos ir ES teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Kuo didesnis nacionalinės ir ES teisės suderinamumas	1. Planuojamas Lietuvos Respublikos teisės atitikties ES teisei laipsnis – 99,4 proc. 2. Nustatytais terminais bus pateikta 93 proc. išvadų. 3. Institucijoms bus pateikta 1300 išvadų
	2. Tinkamas Lietuvos Respublikos interesų atstovavimas ir gynimas prisiimant ES įsipareigojimus ir jų laikantis	1. Planuojamas Lietuvos Respublikos pozicijas, priimtas dėl ES teismuose svarstomų bylų, atitinkantis teisės aiškinimo laipsnis – 55 proc. 2. Planuojamas pozicijų ES teismų bylose parengimo laiku laipsnis – 96 proc. 3. Planuojama, kad bus 400 valstybės institucijoms komunikuotų ES teismų bylų. 4. Planuojama, kad bus 14 naujų bylų, kuriose dalyvaus Lietuvos Respublika
3. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Tobulinti Lietuvos teisinę sistemą, gerinant teisėjų profesinius ir bendruosius gebėjimus	Kvalifikaciją pakels 2550 klausytojų
4. Teismų materialinės bazės stiprinimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas	1. Vidutinis darbo vietos plotas, tenkantis vienam darbuotojui, padidės 1,9 proc. 2. Posėdžių salių padaugės 1,9 proc.
5. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti valstybės interesų gynimą ir jos atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme bei Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitete, stiprinti Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevenciją Lietuvoje	1. Pripažintų nepriimtinais pareiškimų dalis – 70 proc. tais metais iš naujo pateiktų ar naujų pareiškimų. 2. Nebus praleistų terminų pozicijoms pateikti. 3. Bus įvykdyti 5 sprendimai. 4. Teismų, teisėsaugos ir kitų institucijų geresnis informuotumas apie Europos žmogaus teisių konvenciją, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais klausimais ir priimtais sprendimais, sieks 10 proc.
6. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti teisės aktų projektų mokslinį pagrįstumą	Bus siekiama išlaikyti tokį ekspertų teikiamų rekomendacijų dėl teisės aktų projektų skaičių: atlikti 7 taikomuosius mokslinius tyrimus, 4 teisines, kriminologines ir antikorupcines ekspertizes, parengti 70 mokslinių išvadų dėl teisės aktų ir jų projektų, suorganizuoti 4 renginius (konferencijas, seminarus, mokslo tyrimų pristatymus ir kita), vykdyti 4 tarptautinius projektus, parengti 9 mokslines publikacijas
7. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Siekti pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos užtikrinimo, pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo plėtros	1. Suteikiant teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje bus įregistruoti 6335 pramoninės nuosavybės objektai ir tvarkomi 4 valstybės registrai ES ir tarptautinius reikalavimus atitinkančiu lygiu. 2. Išleidus 12 oficialių biuletenių, paskelbus 65 patentų aprašymus, surengus 7 renginius visuomenės švietimo apie pramoninės nuosavybės apsaugą klausimais, 1,4 proc. padaugės visuomenės, informuotos apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes
	2.Užtikrinti tarptautinių ir regioninių įsipareigojimų pramoninės nuosavybės apsaugos srityje įgyvendinimą	Valstybinis patentų biuras kaip gaunančioji ir nurodytoji patentų tarnyba priims 5 patentines paraiškas pagal PCT (Patentinės kooperacijos sutartis) ir EPK (Europos patentų konvencija), 80 tarptautinių ir regioninių prekių ženklų ir dizaino paraiškų, paskelbs 500 įsigaliojusių Europos patentų. Bus atlikta 2000 Bendrijos ženklų paieškų
8. Hipotekos registro plėtojimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti efektyvesnį tvarkomų registrų duomenų registravimą ir teikimą	1. 96 proc. registro duomenų bus teikiama duomenų gavėjams elektroniniu būdu. 2. Duomenų teikėjai elektroniniu būdu pateiks 50 proc. duomenų
9. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų efektyvią veiklą ir juridinių asmenų likvidavimo inicijavimo procedūras	1. Bus nustatyta tiksli vertė žemės sklypų daliai – 90 proc. visų įregistruotų žemės sklypų. 2. Bus nustatyta vertė nekilnojamojo turto daliai – 60 proc. visų įregistruotų statinių. 3. Bus įregistruota 20000 adresų objektų. 4. Bus išregistruota 90 veiklos nevykdančių juridinių asmenų. 5. Bus užpildyta duomenų bazė ir į elektroninį archyvą įdėta 38000 dokumentų
10. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Tobulinti teismo ekspertizę (tyrimus), užtikrinant teisėsaugos institucijų poreikius gauti kvalifikuotas teismo ekspertizes (tyrimus)	1. Bendroje atliktų ekspertizių struktūroje 5 proc. padaugės ekspertizių, atliktų taikant naujus tyrimo metodus. 2. Bendroje atliktų ekspertizių struktūroje 5 proc. padaugės naujausių rūšių ekspertizių, atliktų pagal teisėsaugos institucijų pavedimus. 3. Dėl geresnės kokybės medžiagos ekspertams pateikimo 5 proc. padaugės išspręstų klausimų. 4. Kvalifikuotų teismo ekspertų padaugės 5 proc.
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kad kuo daugiau socialiai pažeidžiamiausių ar neturinčių pakankamai lėšų apginti savo teises asmenų galėtų naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema	1. Priimtų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą ir baudžiamųjų bylų, kuriose buvo teikta antrinė teisinė pagalba, padaugės 3 proc. 2. 0,5 procentinio punkto padidės visuomenės informuotumas apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose gautų skundų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės skaičius sieks 2 proc. visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus
12. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę prekių kiekio priežiūrą, taip pat fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūrą	1. Prekių kiekio patikrinimų skaičius sieks 850. 2. Santykinis pažeidimų dėl prekių kiekio neatitikimo skaičius per metus sieks iki 27 proc. visų pažeidimų
	2. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę matavimo priemonių priežiūrą, taip pat matavimo priemonių rinkos priežiūrą	1. Matavimo priemonių būklės ir naudojimo patikrinimų skaičius sieks 4050. 2. Santykinis matavimo priemonių būklės ir naudojimo pažeidimų skaičius per kalendorinius metus sieks iki 25,9 proc. visų pažeidimų
	3. Užtikrinti operatyvų vartotojų skundų nagrinėjimą teisinės metrologijos srityje	1. Bus išnagrinėta 90 vartotojų skundų dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų. 2. Vartotojų skundai bus išnagrinėjami per 17 darbo dienų
13. Teismų sprendimų vykdymas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti efektyvų teismų sprendimų ir vykdomųjų dokumentų vykdymą	Apmokėtų antstolių prašymų dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo už valstybės naudai vykdomus sprendimus ir dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kai išieškotojas yra socialiai remtinas asmuo, dalis – 100 proc.
14. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą visose vartojimo srityse	1. Apgintų vartotojų, įsigijusių prastos kokybės prekę ar paslaugą, dalis, palyginti su nagrinėtais ginčais ginčų sprendimo ne teisme tvarka, – 65 proc. 2. Vartotojų, žinančių, kur kreiptis įsigijus prastos kokybės prekių ir paslaugų, dalis iš visų vartotojų, susidūrusių su vartotojų teisių pažeidimais, – 51 proc.
15. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, atstovavimą valstybei bylose dėl žalos atlyginimo teismuose ir arbitražuose, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą	Teisingumo ministerijai pateiktų vykdyti teismų sprendimų ir taikos sutarčių įvykdymas nustatytais terminais – 100 proc.
16. Specialioji mokymo programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti Teisingumo ministerijos Mokymo centro veiklą, siekiant tinkamai ir nenutrūkstamai organizuoti mokymą ir kvalifikacijos kėlimą	Bus siekiama išlaikyti mokymo apimtį įgyvendinant 25 patvirtintas mokymo programas
17. Specialioji paslaugų teikimo ir leidybos programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	1. Teikti paslaugas juridiniams asmenims mokslinių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos srityje	Bus siekiama išlaikyti teikiamų paslaugų apimtį: įvykdyti 2 sutartis su Lietuvos ūkio ir užsienio subjektais
	2. Šviesti visuomenę teisės klausimais	Bus siekiama išlaikyti mokslo tyrimų rezultatų sklaidos recenzuojamuose leidiniuose lygį: išleisti 2 mokslinius-praktinius teisės leidinius, parengti leidybai ir išleisti 4 mokslinio-praktinio žurnalo „Teisės problemos“ numerius
18. Specialiųjų lėšų programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti Valstybinio patentų biuro funkcijų vykdymą įgyvendinant strateginį tikslą	Bus tenkinami Valstybinio patentų biuro poreikiai užtikrinti ES ir tarptautinius reikalavimus atitinkantį pramoninės nuosavybės apsaugos lygį; bus sudarytos tinkamos sąlygos vykdyti Valstybinio patentų biuro funkcijas
19. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės ir techninės bazės plėtojimo programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Siekti, kad hipotekos įstaigos teiktų geros kokybės paslaugas ir būtų sukurti nauji registrai	Bus siekiama: 1. Padidinti elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apimtį – 10 proc. 2. Sukurti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą – 50 proc. 3. Sukurti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registrą – 50 proc.
20. Specialioji ekspertizių atlikimo programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Tenkinti teismų poreikius specialiųjų žinių panaudojimo srityje civilinėse ir administracinėse bylose	5 proc. padaugės civilinių ir administracinių bylų, kuriose buvo taikyti nauji tyrimo metodai
21. Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus	Teisingumo ministerijai pateiktų prašymų išnagrinėjimas ir sprendimų priėmimas – 100 proc.
22. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos; toliau vadinama – Kalėjimų departamentas)	1. Užtikrinti veiksmingą laisvės atėmimo vietų veiklą ir nuteistųjų rengimą integruotis į visuomenę	15-oje įkalinimo įstaigų bus užtikrinta apsauga ir priežiūra per 8 tūkst. laikomų asmenų, iš jų 961 asmuo dalyvaus bendrojo lavinimo, 995 asmenys – profesinio mokymo ir 3400 asmenų – kitose socialinės reabilitacijos programose
	2. Užtikrinti probacijos vykdymą	8100 pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų (iš jų 900 nepilnamečių) bus užtikrinta priežiūra. Lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims pradėtų ikiteisminių tyrimų sumažės jų lygtinio paleidimo laikotarpiu 0,6 procentinio punkto (nuo 10,1 proc. – 2008 m. iki 9,5 proc. – 2009 m.). Dirbs per 41 proc. nuteistųjų, esančių pataisos inspekcijų įskaitoje. Mokysis per 16 proc. nuteistųjų, esančių pataisos inspekcijų įskaitoje
	3. Stiprinti personalo administracinius gebėjimus	Įvadinio mokymo kursą išklausys 90 proc. 2009 metais į tarnybą priimtų pareigūnų. Kvalifikaciją pakels 30 proc. pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų
	4. Tobulinti bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti pavaldžių įstaigų veiklos kontrolę	1. Bus parengti 35 bausmių (probacijos) vykdymo ir baudžiamųjų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų, reguliuojančių probaciją, projektai. 2. Bus atlikti 4 pavaldžių įstaigų kompleksiniai patikrinimai, 16 statybos darbų patikrinimų, 25 tiksliniai patikrinimai pavaldžiose įstaigose, vykdoma 4 investicinių projektų techninė priežiūra
23. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Stabdyti narkomanijos ir ŽIV infekcijos plitimą laisvės atėmimo vietose	1. Laisvės atėmimo vietose užregistruotų nusikaltimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos sumažės 3,7 proc. 2. Nuteistųjų, turinčių priklausomybę narkotinėms medžiagoms, sumažės 0,5 proc. 3. Nuteistųjų, kurie, patekę į laisvės atėmimo vietas, užsikrečia ŽIV, sumažės 10 proc.
24. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Gerinti nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygas, taip pat personalo darbo sąlygas	Laikymo sąlygos pagerės 223 įkalintiems asmenims ir darbo sąlygos – 109 administracijos darbuotojams
25. Pensinis aprūpinimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų, išėjusių į pensiją, socialinę apsaugą	Pareigūnų pensijos padidės 0,5 proc.
26. Nuteistųjų užimtumas darbine veikla (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Užtikrinti nuteistųjų užimtumą bausmės atlikimo metu – sudaryti jiems sąlygas įgyti profesinių įgūdžių	Valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų bus 1115 įdarbintų nuteistųjų
27. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Sudaryti sąlygas Marijampolės pataisos namų darbuotojams įstaigos valgykloje pavalgyti per pietų pertrauką	Iki 285 darbuotojų valgys pietus įstaigos valgykloje

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. TEISINGUMO MINISTERIJA
1. Teisinės sistemos tobulinimas	17452			158
2. Lietuvos Respublikos ir ES teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė	1639			24
3. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas	1550			18
4. Teismų materialinės bazės stiprinimas	16829
5. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme	528			6
6. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą	2059			35
7. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje	3810			68 (69)*
8. Hipotekos registro plėtojimas	3414			67
9. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas	4768
10. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika	7356			161
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas	15040			48
12. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė	3199			58
13. Teismų sprendimų vykdymas	1239
14. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas	6853	103		100 (101)**
15. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas	3437
16. Specialioji mokymo programa	80			2
17. Specialioji paslaugų teikimo ir leidybos programa	150			3
18. Specialiųjų lėšų programa	600
19. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programa	5678			40
20. Specialioji ekspertizių atlikimo programa	150			2
21. Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa	907
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	96738			164* (794)**
II. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTAS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
22. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas	208808			3950
23. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija	248
24. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas	16420
25. Pensinis aprūpinimas	4635
26. Nuteistųjų užimtumas darbine veikla	935
27. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa	135			4
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	231181			3954 (4051)****
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, savivaldybės tiesiogiai nedalyvaus ir jų finansinis indėlis nenumatomas

––––––––––––––––––

* Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė pramoninės nuosavybės teisės klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

** Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

*** Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir jo padėjėjais Europos Žmogaus Teisių Teisme.

**** Pareigybių skaičius su pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

ŪKIO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

84694-Kreivys Nedidelė ir atvira Lietuvos ekonomika stipriai veikiama pasaulinės ekonomikos pakilimų ir nuopuolių. Šiandien, kai vis daugiau šalių susiduria su ekonominiu sunkmečiu dėl pasaulinės finansų krizės poveikio, Lietuvai ypač svarbu pasirinkti svarbiausias kryptis, kurios leistų atgaivinti Lietuvos ekonomiką ir padėtų pagrindus jos ilgalaikiam augimui.

Dar 2007 metų gruodį Europos Komisijos įvertinime buvo nurodyta, kad Lietuvai reikia sutelkti dėmesį į šias sritis: didinti makroekonominį stabilumą ir riboti infliaciją; didinti tiesiogines užsienio investicijas; gerinti verslo aplinkos reguliavimo efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų supaprastinimui; gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; plėsti verslumo ugdymą; gerinti sąlygas naudotis vaikų priežiūros galimybėmis; stiprinti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūrą. Išliko 4 prioritetinės reformų sritys: žinios ir inovacijos; verslo potencialo realizavimas; investicijos į žmones ir darbo rinkos modernizavimas; energetika ir klimato kaita.

Įvertinus realią ekonominę situaciją ir atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, prieita prie išvados, jog 2009 metais svarbiausia – kurti modernią ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, inovacijų, eksporto, smulkiojo bei vidutinio verslo skatinimui ir verslo sąlygų gerinimui.

Ūkio ministerija, įgyvendindama strateginius tikslus, toliau tęs savo veiklą ūkio politikos formavimo srityje, vykdys priemones, darančias įtaką pramonės, verslo ir prekybos plėtrai, ne maisto produktų rinkos saugai, valstybės rezervui, turizmo politikos formavimui, įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų valdymui. Daug dėmesio bus skiriama 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų efektyviam panaudojimui užtikrinti.

ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Ūkio ministerijos misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, siekiant užtikrinti tolygią Lietuvos ūkio plėtrą ir gyventojų gerovės kilimą.

Ūkio ministerijos strateginiai tikslai:

I. Sudaryti sąlygas Lietuvos ūkio funkcionavimui ekstremaliomis pasaulinės finansų krizės sąlygomis.

Efekto kriterijus – sumažintos neigiamos pasekmės mobilizacijos, ekstremalių situacijų atveju ir ekonominės grėsmės sąlygomis.

II. Sudaryti sąlygas didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinant inovacijų diegimą ir produktyvumo didėjimą.

Efekto kriterijus – bendrojo vidaus produkto augimas (grandine susietos apimties augimas), proc.

* Projekcijos – 2008 metų spalį paskelbtų projekcijų perspektyva išsipildžius rizikos scenarijui.

Šaltinis – Finansų ministerija.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos misija – apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir netinkamos kokybės ne maisto produktų, vykdant rinkos priežiūrą ir ginant vartotojų teises.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos strateginis tikslas – užtikrinti efektyvią ne maisto produktų rinkos priežiūrą, suderintą su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teise.

Efekto kriterijus – produktų, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintųjų – 73 proc.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas (programą vykdys Ūkio ministerija, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos )	Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą	1. Administruojamų projektų, kuriems įgyvendinti suteikta ES struktūrinių fondų parama, skaičius – 1018. 2. Sumažės nemokių įmonių (likviduotų dėl bankroto ir restruktūrizuotų įmonių skaičius per metus – 550)
2. Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir didelės pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį	1. Verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams, technologijų plėtojimui ir inovacijoms, BVP proc. – 0,24. 2. Tiesioginių užsienio investicijų augimas – 20 proc. 3. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje – 82000. 4. Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas padidės 4–5 proc.
3. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra (programą vykdys Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)	Skatinti vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtrą ir didinti konkurencingumą	1. Vidutinis metinis atvykstamojo turizmo pajamų padidėjimas – 5 proc. 2. Turistų skaičius apgyvendinimo įmonėse padidės 3 proc. 3. Apgyvendinimo įmonių užimtumas padidės 0,1 proc.
4. Gamybos atliekų prevencija ir tvarkymas (programą vykdys Ūkio ministerija)	Skatinti gamybos atliekų prevenciją, panaudojimą ir saugų šalinimą	Perdirbtų gamybos atliekų kiekis BVP vienetui (t / mln. litų) – 0,05 proc.
5. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas (programą vykdys Ūkio ministerija)	Užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą	Atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupytas energijos kiekis (GWh) – 5 (2009 m. planuojama atnaujinti 21 pastatą)
6. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Sukaupti ir tvarkyti Ūkio ministerijai priskirtą valstybės rezervą, koordinuoti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo kaupimą ir tvarkymą	Sukauptų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų ir piniginių lėšų panaudojimas Civilinės saugos ir kitų gelbėjimo tarnybų funkcionavimui mobilizacijos, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis – 100 proc.
7. Rinkos kontrolė (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) )	Kontroliuoti, kad vartotojui būtų teikiamos saugios, tinkamai paženklintos ir geros kokybės ne maisto prekės ir paslaugos	1. Patikrintų gaminių, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų – 74 proc. 2. Patikrintų paslaugų, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų – 47 proc.
8. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija)	Laboratoriniais tyrimais nustatyti atrinktų ne maisto produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams	1100 bandinių
9. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija)	Kontroliuoti įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, realizuojamos produkcijos kokybę. Užtikrinti ūkio subjektų, vartotojų užsakymų atlikti kokybės ekspertizę vykdymą	1. Kokybės reikalavimų užtikrinimas akcinėje bendrovėje „ACHEMA“ – 100 proc. 2. Kokybės ekspertizių įvykdymas pagal užsakymus – 100 proc.

Programa

Tikslai

Siekiami rezultatai 2009 metais

1. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos )

Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą

1. Administruojamų projektų, kuriems įgyvendinti suteikta ES struktūrinių fondų parama, skaičius – 1018.

2. Sumažės nemokių įmonių (likviduotų dėl bankroto ir restruktūrizuotų įmonių skaičius per metus – 550)

2. Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

Didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir didelės pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

1. Verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams, technologijų plėtojimui ir inovacijoms, BVP proc. – 0,24.

2. Tiesioginių užsienio investicijų augimas – 20 proc.

3. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje – 82000.

4. Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas padidės 4–5 proc.

3. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra

(programą vykdys Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

Skatinti vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtrą ir didinti konkurencingumą

1. Vidutinis metinis atvykstamojo turizmo pajamų padidėjimas – 5 proc.

2. Turistų skaičius apgyvendinimo įmonėse padidės 3 proc.

3. Apgyvendinimo įmonių užimtumas padidės 0,1 proc.

4. Gamybos atliekų prevencija ir tvarkymas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

Skatinti gamybos atliekų prevenciją, panaudojimą ir saugų šalinimą

Perdirbtų gamybos atliekų kiekis BVP vienetui (t / mln. litų) – 0,05 proc.

5. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

Užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

Atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupytas energijos kiekis (GWh) – 5 (2009 m. planuojama atnaujinti 21 pastatą)

6. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

Sukaupti ir tvarkyti Ūkio ministerijai priskirtą valstybės rezervą, koordinuoti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo kaupimą ir tvarkymą

Sukauptų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų ir piniginių lėšų panaudojimas Civilinės saugos ir kitų gelbėjimo tarnybų funkcionavimui mobilizacijos, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis – 100 proc.

7. Rinkos kontrolė

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) )

Kontroliuoti, kad vartotojui būtų teikiamos saugios, tinkamai paženklintos ir geros kokybės ne maisto prekės ir paslaugos

1. Patikrintų gaminių, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų – 74 proc.

2. Patikrintų paslaugų, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų – 47 proc.

8. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija)

Laboratoriniais tyrimais nustatyti atrinktų ne maisto produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams

1100 bandinių

9. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija)

Kontroliuoti įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, realizuojamos produkcijos kokybę. Užtikrinti ūkio subjektų, vartotojų užsakymų atlikti kokybės ekspertizę vykdymą

1. Kokybės reikalavimų užtikrinimas akcinėje bendrovėje „ACHEMA“ – 100 proc.

2. Kokybės ekspertizių įvykdymas pagal užsakymus – 100 proc.

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. ŪKIO MINISTERIJA
3. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas	39 902			290^*
4. Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa	311 337	264 670
5. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra	76 850	66 040
6. Gamybos atliekų prevencija ir tvarkymas	1 506
7. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas	358 097	341 927
8. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa	500
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	788 192	672 637
II. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos
7. Rinkos kontrolė	6 156			112
8. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą	2 209			4
9. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa	150			2
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8 515			118
Kita svarbi informacija

S4 forma

V. 2009 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

Planuojamos reformos (esminio pakeitimo) tikslas

Įgyvendinti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), nuostatas, susijusias su valstybės valdymo pertvarka, siekiant užtikrinti kuo didesnį valdžios sektoriaus efektyvumą.

Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje akcentuojama būtinybė įvykdyti ministerijų sistemos pertvarką ir funkcijų perskirstymą Ūkio ministerijos veiklos sektoriuje, tuo užtikrinant spartesnį strateginių energetikos problemų sprendimą ir sudarant sąlygas įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ar kitais prisiimtais įsipareigojimais

Šios reformos metu numatomi pagrindiniai veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

Reformos trukmė ir pagrindiniai uždaviniai

Reformos trukmė – 2009 metai.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Ūkio ministerijos pertvarkymas į dvi: Ūkio ministeriją (Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją) ir Energetikos ministeriją.

2. Įmonių priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimas, finansinės inžinerijos instrumentų steigimas, jų finansavimo didinimas, įvairovės plėtra.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimas į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Ūkio ministerijos.

4. Viešosios įstaigos Investicijų pritraukimo fondo ir viešosios įstaigos „Eksporto taryba“ įkūrimas, pertvarkant viešąją įstaigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą, Ūkio ministeriją ir Užsienio reikalų ministeriją.

5. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiklos integravimo į Ūkio ministerijos strateginį veiklos planą nuo 2010 metų analizė.

6. Ūkio ministerijos vykdomų programų optimizavimas.

Pagrindinės priemonės reformai vykdyti

Įgyvendinant reformą daugiausia dėmesio bus skiriama analizei (siekiant įvertinti skirtingų valstybės institucijų funkcijas, nustatyti efektyviausią funkcijų priskyrimą vienai ar kitai institucijai), teisės aktų rengimui (dėl funkcijų perskirstymo, naujos ministerijos ir viešųjų įstaigų kūrimo, šiuo metu galiojančių teisinių dokumentų keitimo dėl atliekamų funkcijų perskirstymo), strateginių dokumentų atnaujinimui ir išteklių (finansinių, žmogiškųjų, materialinių) perskirstymui.

1 uždavinys (susijęs su Energetikos ministerijos įkūrimu) bus įgyvendintas 2009 metų I ketvirtį: bus parengti reikiami teisės aktai; nuo 2009 m. sausio 1 d. iš Ūkio ministerijos 47 etatai (darbo užmokesčio fondas, mokesčiai Sodrai ir eksploatavimui, atitinkamai sumažinant Ūkio ministeriją) priskirti Energetikos ministerijai; bus perduota Energetikos ministerijai įgyvendinti dalį Ūkio ministerijos vykdytų strateginio veiklos plano programų (Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas, Specialioji Ignalinos administravimo Lietuvoje programa, Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa, Specialioji valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa).

Kol bus pertvarkyta reikiama teisinė bazė, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programos priemonės, finansuojamos ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, bus vykdomos Ūkio ministerijoje. Tam tikslui Ūkio ministerija numatė laikiną programą „Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas“ (ES ir bendrojo finansavimo tam skiriamos lėšos kol kas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytos Energetikos ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos ministerija neįkurta nuo 2009 m. sausio 1 d., o projektus būtina įgyvendinti jų nestabdant, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, šie asignavimai turėtų būti paskirti Ūkio ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu).

2 uždavinio, susijusio su įmonių priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimu, įgyvendinimas numatytas iki 2009 metų pabaigos, kol bus steigiami įvairūs finansinės inžinerijos instrumentai, atrenkami finansiniai tarpininkai jiems valdyti, didinamos šių instrumentų lėšos. Iki 2009 metų pabaigos planuojama finansinės inžinerijos priemonėms įgyvendinti skirtą sumą padidinti iki 1 mlrd. litų (nuo 443 mln. litų).

3 uždavinio, susijusio su Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimu į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Ūkio ministerijos ir 4 uždavinio, susijusio su viešosios įstaigos Investicijų pritraukimo fondo ir viešosios įstaigos „Eksporto taryba“ įkūrimu, pertvarkant viešąją įstaigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą, Ūkio ministeriją ir Užsienio reikalų ministeriją, įgyvendinimas numatytas iki 2009 metų pabaigos (pirmiausia bus atlikta šių įstaigų funkcijų analizė, vėliau – parengti teisės aktai).

5 uždavinio (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiklos integravimo į Ūkio ministerijos strateginį veiklos planą nuo 2010 metų analizė) įgyvendinimas numatytas 2009 metų I pusmetį. Jeigu analizė patvirtintų, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiklos integravimas į Ūkio ministerijos veiklą sąlygotų efektyvesnę ir rezultatyvesnę Ūkio ministerijos veiklą, jau nuo 2010 metų Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos prarastų savarankiško asignavimų valdytojo statusą. Be to, jeigu tai įvyktų, būtų peržiūrėtos Ūkio ministerijos vykdomos strateginio veiklos plano programos, optimizuotas jų skaičius, iš naujo išnagrinėtas turinys, įvertinus įvykdytas reformas.

Reformos poveikis

Reforma padės išvengti funkcijų pakartojimo, todėl sustiprės loginiai ryšiai tarp vykdomų veiklų ir siekiamų rezultatų, pagerės veiklos rezultatyvumas. Be to, bus galima atlikti tikslesnį programų efektyvumo ir jas įgyvendinančių institucijų rezultatyvumo vertinimą. Papildomų finansinių išteklių neplanuojama. Energetikos sritį priskyrus atskirai ministerijai, bus galima skirti daugiau dėmesio šiai ypač svarbiai strateginei sričiai, nei buvo skiriama iki šiol.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

USACKAS Svarbiausias ilgalaikis Užsienio reikalų ministerijos tikslas – formuoti ir įgyvendinti veiksmingą užsienio politiką, užtikrinančią Lietuvos Respublikos suverenumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir jos piliečių gerovę. Lietuvos diplomatinė tarnyba taip pat deramai atstovaus Lietuvos Respublikai, gins jos piliečių interesus, prisidės prie demokratinių vertybių ir žmogaus teisių sklaidos pasaulyje, kurs saugią ir stabilią tarptautinę aplinką. Užsienio reikalų ministerija 2009 metais įgyvendins atvirą, aktyvią, bendradarbiavimo principais ir visuotiniu sutarimu grindžiamą užsienio politiką, kuri gins Lietuvos nacionalinius interesus.

Vidaus ir išorės veiksniai ir tendencijos pasaulinėje energetikos rinkoje lemia, kad Lietuvos diplomatija ypač daug dėmesio skiria šalies energetinio saugumo padėčiai. Užsienio reikalų ministerija vadovaujasi nuostata: daugiau jungčių – saugesnė Lietuva. Pirmaeiliai uždaviniai šiais metais yra užsitikrinti Europos Sąjungos ir svarbiausių regiono partnerių politinę paramą, konsoliduoti Europos Sąjungos finansinę paramą, sudaryti sąlygas infrastruktūros jungtims įgyvendinti. Šiame kontekste ypač didelę reikšmę įgyja strateginės partnerystės su Lenkija stiprinimas. Kartu būtina stiprinti bendrą išorinę Europos Sąjungos energetikos politiką. Diplomatinės pastangos bus sutelktos į vieno svarbiausių nacionalinių interesų – Lietuvos energetinio saugumo, t. y. nenutrūkstamo energijos tiekimo vartotojui prieinamomis kainomis, užtikrinimą.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią šalies ekonominę padėtį, Užsienio reikalų ministerija sieks visomis įmanomomis priemonėmis prisidėti prie Lietuvos ūkio atgaivinimo. Aktyvia ekonomine diplomatija, ekonominių ryšių plėtra ne vien su tradiciniais partneriais, bet ir su kylančių ekonomikų šalimis bus siekiama didinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto srautus, pritraukti daugiau investicijų į Lietuvos ūkį.

Kitas ne mažiau svarbus Lietuvos diplomatijai keliamas uždavinys, prisidėsiantis prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo, – įsijungti į Europos Sąjungos Žinių ir inovacijų bendrijas.

2009 metais Lietuvos diplomatinė tarnyba toliau tęs aktyvią Rytų kaimynystės politiką, teiks pagalbą Europos Sąjungos Rytų kaimynystės šalims vykdant reformas, rems jų euroatlantinius siekius. Išskirtinė partnerystė bus plėtojama su Ukraina ir Gruzija. Lietuva ir toliau pasisakys už regiono valstybių teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

Ypač daug dėmesio Lietuvos diplomatija skirs bendradarbiavimui su svarbia kaimyne Baltarusija. Baltarusijos suartėjimas su Europos Sąjunga, abipusiškai naudingi ekonominiai ir kultūriniai mainai, pilietinės visuomenės plėtra – svarbus Lietuvos nacionalinis interesas.

Kitas ne mažiau svarbus užsienio politikos uždavinys – užtikrinti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija. Plėtosime abiem pusėms naudingus ekonominius ir kultūrinius ryšius, atnaujinsime demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, didinsime Lietuvos draugų ir bendraminčių būrį Rusijoje. Ypatinga atsakomybė ir nacionalinis interesas – Karaliaučiaus sritis. Lietuva, 2009 metais perimanti pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, turės palankias sąlygas skatinti Karaliaučiaus srities atsivėrimą regionui ir Europos Sąjungai. Kartu bus tęsiama aktyvi diplomatinė veikla formuojant bendrą Europos Sąjungos ir NATO politiką Rusijos atžvilgiu.

Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu Baltijos Asamblėjoje ir Baltijos Ministrų Taryboje 2009 metais, sieksime labiau konsoliduotos Baltijos valstybių politikos energetikos, saugumo užtikrinimo, Rytų kaimynystės srityse, skatinsime šalių solidarumą, aktyvų bendradarbiavimą kultūros, švietimo, istorinio paveldo ir kitose srityse.

Narystė euroatlantinėse struktūrose ir kitose tarptautinėse organizacijose didina Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę, sudaro palankias sąlygas visavertei valstybės ir visuomenės raidai. Lietuvos diplomatija, įgyvendindama šalies nacionalinius interesus, ir toliau aktyviai dalyvaus priimant svarbiausius šių struktūrų sprendimus.

Sieksime užtikrinti tolesnį aktyvų NATO ir JAV buvimą regione – Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, karinio mokymo ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą. Svarus Europos Sąjungos ir NATO tarptautinis vaidmuo, euroatlantinio bendradarbiavimo ir demokratinių vertybių sklaida pasaulyje – ypatingas Lietuvos interesas. Siekdama išlikti veiklia, solidaria ir atsakinga transatlantinės bendrijos nare, Lietuva ir toliau vykdys transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, įgyvendins Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus.

Kitas svarbus šalies interesas – veiksmingos Lietuvos Europos politikos įgyvendinimas. Plėtosime glaudžius dvišalius santykius su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, taip pat su Europos Sąjungai 2009 metais pirmininkaujančiomis Čekija ir Švedija. Lietuvos diplomatija užtikrins, kad būtų paisoma Lietuvos interesų peržiūrint Europos Sąjungos finansinės perspektyvos nuostatas, skirstant postus Europos Sąjungos institucijose. Panaudodami istorinių sukakčių minėjimus, tęsime europines diskusijas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų.

Lietuva 2009 metais mini Lietuvos vardo tūkstantmetį, Vilnius – Europos kultūros sostinė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis ir užsienyje gyvenančiais lietuviais, įgyvendinsime kultūros, meno ir istorinius projektus, skirtus žiniai apie švenčiamą tūkstantmetį pasaulyje skleisti.

Stiprindami užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne, turimomis priemonėmis stengsimės sudaryti sąlygas dalyvauti jiems Lietuvos gyvenime, burtis į bendruomenes, išsaugoti lietuviškumą, remsime lietuvių bendruomenių visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Ir toliau imsimės priemonių, kad būtų pereita prie paprastesnių konsulinių paslaugų procedūrų ir įvairių institucijų taikomos tvarkos, vadovaudamiesi nuostata, kad paslaugas reikia suteikti greitai ir jos turi būti prieinamos virtualioje erdvėje.

Sparčiai artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir Europos Sąjungai – 2013 metais. Valstybės institucijų gebėjimas lanksčiai reaguoti į artėjančius pirmininkavimo iššūkius, atsakingas ir kruopštus parengiamasis darbas sustiprins Lietuvos tarptautinį autoritetą.

Užsienio reikalų ministerija plėtos skaidrią ir atvirą diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigdama visuomenei atvirą nevalstybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą. Sieksime ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukti ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą.

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS VYGAUDAS UŠACKAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Užsienio reikalų ministerijos misija – pagal kompetenciją formuoti ir įgyvendinti veiksmingą užsienio politiką, užtikrinančią Lietuvos Respublikos suverenumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir jos piliečių gerovę.

Užsienio reikalų ministerijos strateginiai tikslai:

I. Įgyvendinti nacionalinius interesus darant įtaką ir aktyviai veikiant Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES), NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose, plėtojant geros kaimynystės ryšius, reiškiant ir ginant Lietuvos verslo interesus, teikiant konsulines paslaugas ir pagalbą. Stiprinti saugumą ir užtikrinti valstybės suverenitetą.

Efekto kriterijai:

1. Pagal kompetenciją užtikrintas Lietuvos suverenitetas, nacionalinis saugumas ir nacionalinių interesų įgyvendinimas.

2. Dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis plėtra.

3. Lietuvos energetinio saugumo stiprėjimas.

4. Regioninio bendradarbiavimo ryšių ir strateginių partnerysčių stiprėjimas.

5. ES Rytų kaimynystės politikos valstybių suartėjimas su euroatlantinėmis struktūromis.

6. Konsulinės veiklos efektyvumo pagal konkrečius poreikius ir konsulinio darbo kokybės užtikrinimas.

II. Diplomatinėmis priemonėmis didinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti užsienio investicijas į Lietuvą ir lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą.

Efekto kriterijai:

1. Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą didėjimo spartos išlaikymas.

2. Lietuvos konkurencingumo indekso didinimas.

3. Lietuvos eksporto apimties didėjimas ir užsienio prekybos balanso esamo lygio išlaikymas.

III. Stiprinti viešąją ir kultūros diplomatiją, plėsti vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai politiką ir įtvirtinti Lietuvą tarptautinėje aplinkoje kaip atsakingą valstybę.

Efekto kriterijai:

1. Lietuvos kaip veiklios, solidarios ir atsakingos tarptautinės bendrijos narės įtvirtinimas.

2. Skaidri ir visuomenės remiama Lietuvos užsienio politika.

3. Teigiamas Lietuvos įvaizdis pasaulio demokratinių valstybių bendruomenėje.

4. Vystomojo bendradarbiavimo politikai skiriamų lėšų efektyvus panaudojimas.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas: energetinio saugumo stiprinimas, aktyvios ES Rytų kaimynystės politikos ir veiksmingos Lietuvos Europos politikos įgyvendinimas, konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusija užtikrinimas, transatlantinių santykių puoselėjimas (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	1. Diplomatinėmis priemonėmis stiprinti šalies energetinį saugumą	1. Užtikrinta ES ir svarbiausių regiono partnerių politinė parama. 2. Konsoliduota ES finansinė parama. 3. Sukurtos palankios sąlygos įgyvendinti energetikos ir kitas infrastruktūros jungtis. 4. Stiprėjanti ES išorinė energetikos politika
	2. Plėtoti Rytų kaimynystės politiką	1. Lietuvos aktyvus dalyvavimas ES ir NATO Rytų politikoje. 2. Lietuvos verslo interesų raiška įgyvendinant Rytų kaimynystės politiką. 3. Pagalba Rytų kaimynystės politikos šalims vykdant reformas. 4. Išskirtinė partnerystė su Ukraina ir Gruzija, parama jų euroatlantiniams siekiams. 5. Baltarusijos ir ES suartėjimas
	3. Plėtoti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija	1. Abipusiškai naudingi ekonominiai ir kultūriniai mainai. 2. Atnaujintas demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstas dialogas su Rusija. 3. Karaliaučiaus srities atsivėrimas regionui ir ES. 4. Lietuvos draugų būrio Rusijoje plėtra. 5. Bendra ES ir NATO politika Rusijos atžvilgiu
	4. Įgyvendinti veiksmingą Lietuvos Europos politiką	1. Plėtojami glaudūs dvišaliai santykiai su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, ES pirmininkaujančiomis Čekija, Švedija, Ispanija ir Belgija. 2. Užtikrinama ES „atvirų durų“ politika. 3. Ginami Lietuvos verslo interesai. 4. Sutvarkytas nacionalinis ES reikalų koordinavimas. 5. Lietuvos interesų paisymas skirstant postus ES institucijose (po 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą). 6. Tęsiamos europinės diskusijos dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų
	5. Puoselėti transatlantinį bendradarbiavimą	1. Vykdomi transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimai. 2. Stiprinama strateginė partnerystė su JAV. 3. Glaudesni dvišaliai santykiai su svarbiausiomis NATO partnerėmis. 4. Įgyvendinami Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektai. 5. NATO „atvirų durų“ politikos tąsa
	6. Lietuvos užsienio politikos globali darbotvarkė	1. Globalios atsakomybės vykdymas. 2. Efektyvus Lietuvos nacionalinių interesų gynimas tarptautinėse organizacijose. 3. Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančių santykių palaikymas su ne ES ir ne NATO valstybėmis
	7. Puoselėti ryšius su užsienio lietuviais	Užsienio lietuvių pilietiškumo augimas, kultūrinių ir politinių ryšių su Lietuva plėtra
2. Diplomatinės tarnybos administravimas (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Užtikrinti veiksmingą diplomatinės ir konsulinės tarnybos veiklą	1. Įgyvendintų investicinių projektų skaičius. 2. Ministerijos darbuotojų, dalyvavusių mokyme, kvalifikacijos kėlimo kursuose, stažuotėse, skaičius. 3. Atlikti planuoti veiklos tikrinimai ir vertinimai. 4. Optimaliai veikiantis ir šalies interesus atitinkantis Lietuvos diplomatinio ir konsulinio atstovavimo tinklas
3. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių turto išlaikymą ir modernizuoti Lietuvos diplomatinių atstovybių materialinę techninę bazę	Išplėsta Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių materialinė techninė bazė
4. Lietuvos verslo interesų užsienyje gynimas (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	1. Didinti Lietuvos konkurencingumą skatinant eksportą ir siekiant palankių verslo sąlygų lietuviško kapitalo investicijoms užsienio rinkose	1. Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą didėjimo spartos išlaikymas. 2. Lietuvos konkurencingumo indekso padidinimas. 3. Lietuvos eksporto apimties didėjimas ir užsienio prekybos balanso esamo lygio išlaikymas
	2. Padėti Lietuvos verslui įsitvirtinti Azijos, Afrikos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalyse	Lietuvos eksporto apimties didėji-mas Azijos, Afrikos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalyse
5. Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Formuoti ir įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką	1. Lėšų, skirtų vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektams, panaudojimo efektyvumas. 2. Gerai ir puikiai įvertintų vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektų procentas
6. Viešoji diplomatija (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	1. Užtikrinti veiksmingą ministerijos vidinę komunikaciją, stiprinti analitinius diplomatinės tarnybos darbuotojų gebėjimus, siekiant veiksmingo išorinės viešosios diplomatijos tikslų įgyvendinimo	1. Nuolat diegiant naujus vidaus komunikacijos produktus bei įrankius ir rengiant Užsienio reikalų ministerijos ir atstovybių darbuotojų mokymą: 1.1. pasiekiama geresnė komunikacija tarp struktūrinių padalinių ir su kitomis institucijomis; 1.2. gerėja įvykių analizės ir prognozavimo įgūdžiai.
		2. Atskirų Užsienio reikalų ministerijos struktūrinių padalinių viešosios diplomatijos priemonių planų sukūrimas ir įgyvendinimas pagal užsienio politikos prioritetus
	2. Siekti Lietuvos visuomenės paramos įgyvendinamai valstybės užsienio politikai	1. Visuomenės informuotumo lygio užsienio politikos klausimais didėjimas. 2. Aktyvus visuomenės dalyvavimas formuojant užsienio politikos uždavinius. 3. Visuomenės paramos įgyvendinamai Lietuvos užsienio politikai didėjimas. 4. Įsteigtas nevalstybinių institucijų ir visuomenės organizacijų reguliarių diskusijų svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais forumas
	3. Siekti tarptautinės bendruomenės paramos Lietuvos užsienio politikos tikslams	1. Užsienio visuomenės pozityvaus informuotumo lygio apie Lietuvos užsienio politiką augimas. 2. Lietuvos draugų būrio užsienyje plėtra
	4. Pagal kompetenciją rūpintis Lietuvos kultūros ir istorijos paveldu užsienyje ir diplomatinės tarnybos palikimu	Lietuvai reikšmingų kultūros ir istorijos paveldo objektų užsienyje įamžinimas ir priežiūra
7. Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių aptarnavimas (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Atlikti konsulines funkcijas	1. Suplanuotų dvišalių ir daugiašalių susitikimų įgyvendinimo procentas. 2. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos konsulinės pagalbos / paramos nukentėjusiems piliečiams dalis iš visų, kurie kreipėsi, proc. 3. Optimaliai veikianti ir šalies interesus atitinkanti konsulinė tarnyba. 4. Užtikrintas konsulinės tarnybos išduodamų dokumentų pagaminimas ir diplomatinių atstovybių įstaigų aprūpinimas jais laiku. 5. Perteklinių reikalavimų teikti konsulines paslaugas atsisakymas

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 metai

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Užsienio reikalų ministerija
1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas: energetinio saugumo stiprinimas, aktyvios ES Rytų kaimynystės politikos ir veiksmingos Lietuvos Europos politikos įgyvendinimas, konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusija užtikrinimas, transatlantinių santykių puoselėjimas	14 967
2. Diplomatinės tarnybos administravimas	197 309			1044
3. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa	2 500			45
4. Lietuvos verslo interesų užsienyje gynimas	420
5. Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai	9 000
6. Viešoji diplomatija	1 700
7. Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių aptarnavimas	1 922
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	227 818
Kita svarbi informacija	Savivaldybės nedalyvaus įgyvendinant programų tikslus

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais, nuosekliai vykdo savo misiją – tarnauti visuomenei garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą, sudarant sąlygas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

Realizuodami Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategiją, koordinuodami visuomenės saugumo valstybės politikos praktinį įgyvendinimą ir siekdami, kad šalies gyventojai būtų saugesni, vykdysime Lietuvos policijos reorganizavimą, jos sistemos plėtros programą, sieksime gerų ne tik policijos, bet ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos dėmesys viešojo administravimo plėtros, valstybės tarnybos tobulinimo ir elektroninės valdžios paslaugų diegimo srityse bus sutelktas nuosekliai įgyvendinti strateginį tikslą – optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę. Tai leis įgyvendinti konstitucinę nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat prisidės prie administracinės naštos asmenims mažinimo, pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis didinimo.

Įgyvendindama Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos nuostatas mažinti regionų ekonominę ir socialinę atskirtį, Vidaus reikalų ministerija nuosekliai vykdys Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas, finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

2009 metais bus toliau tobulinamos Šengeno sutarties reikalavimus atitinkančios valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemos. Šiam tikslui pasiekti bus tobulinamos paso su antriniais biometriniais duomenimis ir asmens tapatybės kortelės išdavimo procedūros, įdiegtos pažangiausios naujovės kompiuterizuojant asmens dokumentų gamybą ir jų išdavimo procesą. Naudodamiesi Europos Sąjungos solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos Lietuvai 2008–2013 metams skiriama finansine parama, toliau vykdysime Išorės sienų fondo ir Europos grąžinimo fondo programas. Įgyvendinus šių programų priemones, sustiprės Europos Sąjungos išorės sienos apsauga ir valstybės vidaus saugumas.

Sieksime, kad sąžiningas ir pasiaukojamas visų vidaus reikalų sistemos valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbas, veiklos viešumas, tarnavimas visuomenei padėtų užtikrinti Lietuvoje tvarką ir saugumą, plėtoti demokratiją.

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – tarnauti visuomenei garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą, sudarant sąlygas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI

I. Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

II. Optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

III. Tobulinti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančias valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemas.

IV. Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.

Efekto kriterijai:

1. Gyventojų, kurie jaučiasi saugiai, dalis, proc.

2. Gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, proc.

3. Pagrindinių viešųjų paslaugų, pasiekiamų internetu, dalis, proc.

4. Nelegalios migracijos srautų mažėjimo pokytis, proc. *

* Nelegalios migracijos bazinis dydis – tai užsieniečių, kurie už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą buvimą valstybės teritorijoje buvo sulaikyti ilgiau nei 48 val. 2004 metais, skaičius.

5. Regionų ekonominės sanglaudos pokytis (regionų ekonominių skirtumų mažėjimo pokytis), proc.**

** Kadangi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami duomenys apie bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklį Lietuvos apskrityse, kuris naudojamas ekonominės sanglaudos rodiklio skaičiavimui, vėluoja beveik metus, atitinkamų metų rodiklį galima apskaičiuoti tik kitų metų pabaigoje.

6. Regionų socialinės sanglaudos pokytis (regionų socialinių skirtumų mažėjimo pokytis), proc.***

*** Kadangi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami duomenys vėluoja beveik pusę metų, atitinkamų metų rodiklį galima apskaičiuoti tik kitų metų pabaigoje.

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – saugoti ir gerbti asmens teises ir laisves, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, pagal kompetenciją formuoti saugią aplinką, vykdyti veiksmingą nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą.

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę.

Efekto kriterijai:

1. Visuomenės pasitikėjimas policija, proc.

2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis, proc.

3. Eismo įvykiuose žuvusių asmenų, skaičiuojant 1 000 000 gyventojų, skaičiaus mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, proc.

4. Policijos personalo kaita, proc.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – teikti pagalbą visuomenei ekstremalių įvykių ir situacijų metu, organizuoti ir vykdyti gaisrų bei kitų ekstremalių situacijų prevenciją ir valdymą.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti visuomenės saugumą ekstremalių įvykių ir situacijų atvejais, teikti skubią, kvalifikuotą ir vienodos apimties pagalbą visuomenei visoje Lietuvos teritorijoje, stiprinti ekstremalių įvykių ir situacijų prevenciją, siekti savo veiklos srityje lygiavertės partnerystės su ES valstybėmis.

Efekto kriterijai:

1. Gaisruose žuvusių žmonių skaičiaus pokytis.

2. Vidutinis pirmųjų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo laikas mieste ir kaime, min.

3. Savivaldybių, kuriose per vieną valandą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gali pradėti vykdyti pilnaverčius gelbėjimo darbus, skaičius.

4. Gaisrų skaičiaus pokytis gyvenamajame, visuomeniniame ir pramoniniame sektoriuose, taip pat atvirose teritorijose, palyginti su ankstesniaisiais metais, proc.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – stiprinti ES išorės sienos apsaugą ir šalies nacionalinį saugumą, užtikrinant tinkamą valstybės sienos ir nelegalios migracijos procesų kontrolę.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti ES ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį.

Efekto kriterijai:

1. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, proc.

2. Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimų prie ES išorės sienos skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – apsaugoti valstybės finansų sistemą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – tobulinant veiklos metodus, mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams.

Efekto kriterijus – ištirtos nusikalstamos veikos finansų sistemai (70 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų).

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – saugoti valstybės vadovus, kitus asmenis ir objektus, kuriuos saugoti įpareigoja galiojantys teisės aktai.

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti aukštą Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus pagrindus ir nustatyta tvarka paskirta apsauga, ir saugomų objektų apsaugos lygį.

Efekto kriterijai:

1. Asmenų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc.

2. Objektų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Organizuoti ir koordinuoti valstybės politikos įgyvendinimą viešojo saugumo užtikrinimo srityje	1. Bus atlikti 2 sociologiniai tyrimai viešojo saugumo užtikrinimo klausimais, pagal kuriuos bus įvertinta visuomenės saugumo būklė, teisėsaugos institucijų veikla, nustatyti teisėsaugos pareigūnų poreikiai ir problemos, atlikta visuomenės savisaugos sistemos Lietuvoje būklės ir visuomenės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis analizė, parengti pasiūlymai dėl teisėsaugos institucijų veiklos tobulinimo. 2. Bus organizuojami konkursai, skirti nustatyti geriausius įgyvendinamus ar jau įgyvendintus nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus (programas) ir paskatinti jų autorius. 3. Visuomenei bus organizuotos 8 informacinės kampanijos, kurių metu bus pateikiama profesionali informacija apie tai, ko reikėtų vengti, kad nebūtų tampama nusikaltimo aukomis, ir apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija. 4. Bus parengti ir išleisti 2 leidiniai apie nusikaltimų prevenciją, iš jų 1 leidinys bus skirtas vaikams
	2. Sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą informacinėmis technologijomis	1. Bus 100 proc. įvykdytos Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plano priemonės, numatytos 2009 metams. 2. Bus laiku ir tinkamai parengti norminių teisės aktų projektai ir įgyvendintos atitinkamos priemonės tobulinant valdymo institucijų sandarą, sudarant galimybę naudotis paprastesnėmis sprendimų priėmimo procedūromis ir gerinant viešųjų paslaugų kokybę
	3. Plėtoti saugių informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą, skatinti teikti viešąsias paslaugas naudojant skaitmenines technologijas	1. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, dalis padidės iki 22 proc., o Lietuvoje veikiančių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų dalis – iki 78 proc. 2. Visos pagrindinės viešosios paslaugos bus teikiamos naudojant aukštesnio lygio informacines ir ryšių technologijas. 3. Bus kuriami nacionaliniai suderinamumo pagrindai, pasinaudojant tyrimo Elektroninės valdžios suderinamumo Lietuvoje strateginėmis gairėmis.
		4. Bus plėtojama saugumo reikalavimus atitinkanti informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra (gausės informacinių sistemų, perduodančių elektroninę informaciją saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu). 5. Bus parengti elektroninės informacijos saugos reikalavimai užtikrinant valstybinių institucijų informacinių ir ryšių technologijų saugą. 6. Bus surengti 2 seminarai elektroninės informacijos saugos klausimais valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis
	4. Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai	1. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui regioninių centrų savivaldybėse (Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybėse), padidės 15 proc. 2. Migracijos saldo regioninių centrų savivaldybėse (Alytaus miesto, Marijampolės, Tauragės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybėse) sumažės 12 proc. 3. Panaudojant ES struktūrinę paramą, bus įgyvendinta 50 projektų, susijusių su regionų socialinės ir ekonominės sanglaudos didinimu
	5. Užtikrinti efektyvų Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių funkcijų vykdymą	1. Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), Vidaus reikalų ministerijos metinio veiklos priemonių plano priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimai. 2. Bus tobulinama Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacija. Tobulinusiųjų kvalifikaciją dalis pasieks 70 proc. visų Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis
2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Užtikrinti programoje dalyvaujančių įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijų vykdymą	Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Vidaus reikalų ministerijos metinio veiklos priemonių plano priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimai
	2. Pagerinti gyventojų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose – užtikrinti patikimą ir greitą jų aprūpinimą informacija ir vykdyti prisijungimo prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) darbus	1. Bus sudarytos sąlygos viešojo administravimo institucijoms, kurios naudojasi Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo paslaugomis ir gauna Vidaus reikalų informacinės sistemos registruose tvarkomus duomenis, plėtoti gyventojų aptarnavimą „vieno langelio“ principu. Informatikos ir ryšių departamento teikiamų elektroninių viešųjų paslaugų (teistumo-neteistumo pažymų užsakymas) gavėjų skaičius viršys 5 tūkst. 2. Bus toliau plėtojamas Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo paslaugų teikimas prie išorinės ES sienos ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Bus tęsiamas radijo ryšio tinklo modernizavimas, keičiant analogines komponentes į skaitmenines. Apie 60 proc. radijo ryšio tinklo vartotojų galės naudotis skaitmeninio radijo ryšio paslaugomis. 4. Bus vykdomos Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Nacionalinės vizų informacinės sistemos nuostatuose numatytos funkcijos. Į Centrinę Šengeno informacinę sistemą perduotų duomenų skaičius pasieks 580 tūkst.
3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Organizuoti ir koordinuoti migracijos politikos įgyvendinimą laisvo asmenų judėjimo, vizų, prieglobsčio, migracijos, pilietybės srityse, plėtoti asmens dokumentų išdavimo sistemą, modernizuoti esamas ir kurti naujas su piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymu susijusias duomenų bazes ir registrų sistemas, tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat piliečių ir užsieniečių aptarnavimą	1. Pagerės priimamų sprendimų kokybė ir 2009 metais įsiteisėjusių teismų, išnagrinėjusių asmenų skundus, paliktų galioti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimų rodiklis pakils iki 92 proc. 2. 99 proc. priimtų sprendimų Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos klausimais atitiks teisės aktų nustatytus terminus. 3. Pagerės asmens dokumentų su biometriniais duomenimis ir kitų dokumentų išdavimo procedūrų kokybė, bus įdiegtos pažangiausios naujovės kompiuterizuojant asmens dokumentų gamybą ir jų išdavimo procesą, todėl sumažės klastojamų asmens dokumentų
4. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos profesionalios ir veiksmingos valstybės tarnybos plėtotei	Bus laiku ir sėkmingai įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo ir kitų programų priemonės valstybės tarnybos srityje
	2. Didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus	1. Bus suorganizuoti 32 mokymo renginiai aukščiausiųjų kategorijų valstybės tarnautojams pagal privalomąją OLYMP programą, todėl pagerės valstybės tarnautojų, turinčių strateginio požiūrio reikalingas pozicijas, administraciniai gebėjimai.
		2. 85 proc. valstybės tarnautojų-respondentų, dalyvavusių mokyme Lietuvos viešojo administravimo institute, bus patenkinti įgytomis žiniomis ir mokymo kokybe
5. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą	1. Bus atkuriama ir (ar) užtikrinama viešoji tvarka visų ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais. 2. Bus tinkamai vykdomos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinės užduotys. 3. Bus užtikrinta teisės aktuose nustatytų valstybinės reikšmės objektų apsauga. 4. 100 proc. bus užtikrinta konvojuojamų asmenų apsauga ir saugumas. 5. Bus parengti profesionalūs ir kvalifikuoti pareigūnai, galintys vykti į tarptautinių pajėgų misijas
6. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų remiamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kitų teisės aktuose numatytų tarnybų (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, muitinės) pareigūnų ir buvusių pareigūnų socialines garantijas	1. Bus užtikrintas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas 10500 pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų. 2. Funkcionuos prevencinės sveikatos priežiūros prioritetu pagrįsta valstybės remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros sistema, apimanti būtinas sveikatinimo priemones 21000 pareigūnų, kad jų sveikata atitiktų keliamus reikalavimus vykdyti pavestas funkcijas. 3. Vidaus reikalų ministerijos panaudojamų valstybės biudžeto lėšų, vidutiniškai per metus tenkančių vieno pareigūno ir buvusio pareigūno socialinių garantijų (sveikatos priežiūra, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimas) realizavimui, suma bus 3930 litų
7. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija )	Skatinti ir kelti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį, mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos regionų ir ES valstybių regionų	1. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas bus atrinkta finansuoti ir įgyvendinama 30 projektų, kuriuose su kaimyninių šalių (Latvijos ir Lenkijos) ir kitų ES valstybių partneriais dalyvaus ir Lietuvos partneriai. 2. Pasienio regionuose pagerės Lietuvos regionų plėtra, sustiprės ekonominis ir socialinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir kitomis ES valstybėmis, padidės socialinė ir ekonominė sanglauda, pagerės gyvenimo kokybė pasienio teritorijose. 3. Padidėję informacijos ir žmonių srautai darys teigiamą įtaką bendruomenių verslumui ir atvirumui investicijoms, bus sukurti nauji bendradarbiavimo tinklai ir raidos strategijos
8. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Skatinti ir kelti Lietuvos regionų socialinio ir ekono-minio išsivystymo lygį, mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos pasienio regio-nų ir Rusijos Federacijos bei Baltarusijos pasienio regionų	Pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas bus atrinkti finansuoti 5 projektai, kuriuose su Latvijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) ir Baltarusijos partneriais dalyvaus ir Lietuvos partneriai
9. Išorės sienų fondo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Užtikrinti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančią ES išorės sienos apsaugą	1. Bus užtikrintas tolesnis laipsniškas bendros integruotos sienų valdymo, susijusio su asmenų tikrinimu ir išorės sienų priežiūra, sistemos diegimas. 2. Esant Šengeno erdvėje, bus užtikrintas sklandus išorės sienų kirtimas laikantis pagarbaus elgesio ir orumo principų. 3. Pagal ES reikalavimus bus 100 proc. užtikrintas Rusijos Federacijos tranzitiniais traukiniais ir sausumos keliais vykstančių keleivių tikrinimas. 4. Bus įgyvendinti 45 projektai, realizuojantys šios programos siekius
10. Europos grąžinimo fondo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Remti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją ir numatant bendrus ES valstybių narių įgyvendintinus veiksmus arba nacionalinius veiksmus	1. Bus užtikrintas veiksmingas ir nuolatinis trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, grąžinimas (tiek savanoriškas, tiek priverstinis). 2. Bus sustiprintas bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis integruoto trečiųjų šalių asmenų grąžinimo valdymo ir jo įgyvendinimo srityje. 3. Bus įgyvendinta 10 projektų, realizuojančių šios programos siekius
11. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Organizuoti ir koordinuoti pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurioms asignavimus paskirsto Vidaus reikalų ministerija, pajamų gavimą už teikiamas paslaugas ir šių pajamų kartu su biudžeto lėšomis panaudojimą minėtų įstaigų pagrindinei veiklai vykdyti	Biudžetinių įstaigų, įgyvendinančių specialiąją programą, gautų specialiųjų lėšų lyginamasis dydis sudarys 11,8 proc. joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, numatytų kitų jų įgyvendinamų programų išlaidoms
12. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas (programą vykdys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Policijos departamentas)	1–10. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Alytaus, Tauragės ir Utenos miestuose ir apskrityse	1. Policijos reagavimo (atvykimo) į įvykius dalis, neviršijanti nustatytos maksimalios reagavimo trukmės, bus 70 proc. 2. Policijos ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė kaip 40 proc. 3. Policijos surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis bus ne mažesnė kaip 18 proc. 4. Bus užtikrinama per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu vykstančių asmenų kontrolė
	11. Siekti efektyvaus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, sukeliančių platų atgarsį ar darančių didelę žalą valstybei ir asmenims, tyrimo ir tyrimo koordinavimo šalyje, organizuotų nusikalstamų grupuočių ir jų narių daromų ir padarytų nusikalstamų veikų užkardymo, atskleidimo ir tyrimo	1. Bus realizuota 60 proc. tarptautinių ir tarpregioninių operacijų. 2. Bus užtikrinta liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. 3. Per nustatytus terminus bus užtikrintas užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktų paklausimų, užkardant ir tiriant nusikalstamas veikas, tenkinimas. 4. Bus įvykdyta 93 proc. visų kriminalinės policijos pateiktų užduočių
	12. Užtikrinti eismo saugumą šalies mastu ir oficialių delegacijų bei vadovų lydėjimą, eskortavimą	Bus užtikrintas saugumas eskortuojant ir lydint oficialias užsienio šalių delegacijas ir aukščiausius Lietuvos Respublikos vadovus
	13. Įgyvendinti reikalavimus, būtinus užtikrinti visuomenės ir asmenų saugumą, visapusišką policijos veiklos aprūpinimą, formuoti policijos veiklos strategiją ir policijos personalo politiką	1. Bus įgyvendintos Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano 2009 m. priemonės. 2. Bus užtikrintas policijos pareigūnų dalyvavimo tarptautinėse misijose poreikis. 3. 2,5 proc. sumažės tarnybinius nusižengimus padariusių policijos pareigūnų skaičius, palyginti su 2008 m. 4. Policijos administruojamų informacinių technologijų išteklių pasiekiamumas bus ne mažesnis kaip 92 proc.
	14. Sudaryti tinkamas sąlygas policijos įstaigoms vykdyti policijos funkcijas	1. Bus sukurti ir įdiegti policijos žinybiniai registrai, būtini informacijos keitimuisi su Nacionaline Šengeno informacine sistema. 2. Bus prisijungta prie antros kartos Šengeno informacinių sistemų. 3. Policijos pareigūnai bus aprūpinti nauja uniformine apranga pagal nustatytąsias normas
	15. Atlikti su nusikalstamomis veikomis susijusių objektų tyrimus pagal ikiteisminio tyrimo įstaigų užduotis ir ekspertizes, dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo vietas, teikti policijos įstaigoms ir kitoms institucijoms metodinę ir praktinę pagalbą kinologijos ir kriminalistinės odorologijos klausimais	1. 82 proc. bus tenkinamas teisėsaugos institucijų poreikis gauti kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas. 2. 96 proc. bus tenkinamas šalies policijos įstaigų poreikis gauti kriminalistinius odorologinius tyrimus ir kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas
13. Policijos pareigūnų mokymas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas (programą vykdys Policijos departamentas)	1. Plėtoti policijos personalo kvalifikacijos tobulinimo procesą gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją ir siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės	1. 55 proc. bus tenkinamas policijos įstaigų poreikis tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. 2. Ne mažiau kaip 85 proc. mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusių darbuotojų teigiamai vertins renginių metu įgytas žinias ir mokymo kokybę
	2. Teikti profesinį mokymą, atitinkantį policijos pareigūno profesinės veiklos sritims keliamus reikalavimus	Bus tenkinamas nustatytas pirminės grandies policijos pareigūnų rengimo pagal policininko pirminio profesinio mokymo programą poreikis
14. Kova su terorizmu (programą vykdys Policijos departamentas)	Vykdyti asmens teisių ir laisvių apsaugą, slopinti geopolitinės aplinkos lemiamus išorinius rizikos veiksnius, iššūkius, galimus pavojus, vidaus rizikos veiksnius ir vidines krizes šalies mastu	1. Bus užtikrinta policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvaujančių specialiose operacijose, nuolatinė kovinė parengtis. 2. Bus užtikrinta Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vykdoma diplomatinių atstovybių patalpų ir konsulinių įstaigų išorės apsauga. 3. 90 proc. bus užtikrintas specialiųjų antiteroristinių bei įkaitų išlaisvinimo ir pavojingų ginkluotų nusikaltėlių sulaikymo operacijų įvykdymas. 4. 90 proc. bus užtikrintas sprogstamųjų įtaisų ir karinių sprogmenų, naudojamų teroristiniais ar kriminaliniais tikslais, paieškos ir neutralizavimo operacijų įvykdymas
15. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija (programą vykdys Policijos departamentas)	Įgyvendinti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemones	1. Bus ištirta ne mažiau kaip 74 proc. visų Lietuvos kriminalinės policijos biuro tirtų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. 2. Bus įvykdyta 90 proc. visų neteisėtą narkotikų apyvartą kontroliuojančių kriminalinės policijos padalinių pateiktų užduočių atlikti operatyvines priemones. 3. Kartu su socialiniais partneriais įgyvendintų narkomanijos prevencijos projektų dalis bus ne mažesnė nei 50 proc. visų policijos įgyvendinamų narkomanijos prevencijos projektų
16. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa (programą vykdys Policijos departamentas)	Vykdyti fizinių, juridinių asmenų turto ir asmenų fizinę apsaugą, taip pat specialiąsias funkcijas	99 proc. bus užtikrintas Viešosios policijos apsaugos tarnybos saugomų objektų saugumas
17. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos užtikrinimas (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	1. Visos šalies teritorijoje gerinti teikiamos visuomenei pagalbos kokybę ir didinti jos mastą	1. Patobulinus teisės aktus, reglamentuojančius ekstremalių įvykių ir situacijų prevenciją ir valdymą, bus sudarytos teisinės ir organizacinės sąlygos prognozuoti ekstremalius įvykius ir situacijas, supaprastinti valdymą, mažės pasikartojančių civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų funkcijų. 2. Bus 100 proc. užtikrinta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, tiesiogiai dalyvaujančių likviduojant incidentus, nuolatinė parengtis. 3. Dėl prevencinių priemonių 3 proc. sumažės gaisrų gyvenamajame sektoriuje, 2 proc. – visuomeniniame ir pramoniniame sektoriuose, 5 proc. – atvirose teritorijose. 4. Bus surengtos 3 akcijos visos šalies teritorijoje vykdant visuomenės švietimą priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais
	2. Atnaujinti ir plėsti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos materialinę techninę bazę	1. Bus 5 proc. atnaujintas gaisrinių, gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobilių parkas. 2. Bus baigti rekonstruoti du valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatai. 3. Bus 4 proc. atnaujinta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technika bei įranga
18. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Padidinti valstybės galimybes saugiai likviduoti ekstremalių įvykių ir situacijų padarinius	1. Bus 100 proc. įvykdytos metinės valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys. 2. Bus sudaromos tinkamos sąlygos saugoti valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas, užtikrinama šių atsargų techninė priežiūra ir nurašytų priemonių utilizavimas
19. Bendrojo pagalbos centro veiklos užtikrinimas ir infrastruktūros plėtra (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	1. Plėsti Bendrojo pagalbos centro veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tobulinti jo infrastruktūrą	1. Bendrasis pagalbos centras kartu su pagalbos skambučiais gaus 99 proc. skambinančiųjų asmenų vietos nustatymo duomenų. 2. Bendrojo pagalbos centro struktūriniai padaliniai perims apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų administruojamus pagalbos skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir koordinuos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą apskrities lygiu. 3. Bus tęsiami Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio pastato statybos Vilniuje darbai ir pradėta rekonstruoti Alytaus mieste esantį pastatą
	2. Užtikrinti patikimą Bendrojo pagalbos centro funkcionavimą	1. Bus užtikrintas nepertraukiamas Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos veikimas. 2. Vidutiniškai per 10 sekundžių Vilniaus miesto ir rajono gyventojai nelaimės atveju telefono numeriu 112 susisieks su Bendruoju pagalbos centru
20. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Užtikrinti pavojingų objektų priešgaisrinę saugą	Bus 100 proc. užtikrinta teikiamos pagalbos kokybė pavojinguose objektuose
21. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Teikti specialiąsias mokamas paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje ir gaunamas pajamas panaudoti specializuotų įstaigų veiklai plėsti	1. 2 proc. padaugės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nepavaldžių juridinių asmenų apmokytų darbuotojų, atsakingų už civilinę ir priešgaisrinę saugą. 2. Bus 90 proc. atlikti visų pateiktų statyboje naudojamų produktų ir gaminių gaisriniai bandymai ir pateiktos išvados užsakovams. 3. Bus 90 proc. atlikti visos pateiktos gaisrinės įrangos atitikties įvertinimai ir pateiktos išvados užsakovams. 4. Bus suremontuota 80 proc. visos pateiktos gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei įrangos
22. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno acquis reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas atitiktų ES reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą	1. Užtikrinant valstybės sienos kontrolę, kontrabandos ir neteisėtai gabenamų akcizinių prekių sulaikymo atvejų bus nustatyta ne mažiau kaip 2008 m. 2. Užtikrinant valstybės sienos stebėjimą, pasienio teisinio režimo pažeidėjų bus nustatyta ne mažiau kaip 2008 m. 3. Sulaikyto bešeimininkio kontrabandinio turto atvejai neviršys 20 proc. bendro kontrabandos atvejų skaičiaus. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 70 proc.
23. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Užtikrinti į Užsieniečių registracijos centrą priimtų užsieniečių priežiūrą, išlaikymą ir išsiuntimą į kilmės šalį, užkirsti kelią nelegalios migracijos plitimui Lietuvoje	1. Bus 100 proc. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, suteikta teisinė pagalba ir kitos norminių teisės aktų nustatytos paslaugos visiems į Užsieniečių registracijos centrą priimtiems užsieniečiams. 2. Užsieniečių registracijos centro 440 kv. metrų gyvenamajame plote bus sukurtos higienos normas atitinkančios sąlygos. 3. Vidutinė nelegalių migrantų buvimo trukmė (paromis) Užsieniečių registracijos centre nuo sprendimo išsiųsti gavimo iki jo įvykdymo neviršys 7 dienų. 4. Bus siekiama išlaikyti esamą (nedidinti) užsieniečių buvimo Užsieniečių registracijos centre (iki išsiuntimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo ar perkėlimo į Pabėgėlių priėmimo centrą) trukmę (paromis) – neviršyti 95 dienų
24. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Parengti personalą vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavinius ir dalyvauti ginkluotoje krašto gynyboje; į pareigūnų profesinio ugdymo procesą įdiegti Europos Sąjungos pasieniečio rengimo mokymo programos standartus	Bus 100 proc. parengtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalas atlikti pareigas vykstančių pokyčių sąlygomis (pagal ES reikalavimus), t. y. bus užtikrintas Šengeno teisyno reikalavimas skirti sienų kontrolei reikiamą tinkamai parengtų pareigūnų skaičių
25. Valstybės sienos įrengimas (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Lietuvos valstybės sienas demarkuoti tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis nustatyta tvarka, sukurti prie išorinės ES sienos infrastruktūrą, kad būtų galima efektyviai kontroliuoti ir stebėti valstybės sieną	Bus demarkuota ne mažiau kaip 84 proc. visos valstybės sienos sausumoje ir pasienio vandenyse, vadovaujantis tarptautinių sutarčių su gretimomis valstybėmis nuostatomis
26. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	1. Užtikrinti branduolinio energetikos objekto, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) pagalbinių objektų ir gabenamų per Lietuvos Respublikos teritoriją branduolinių medžiagų krovinių fizinę apsaugą	1. Bus 100 proc. patikrinti asmenys ir transporto priemonės, patenkantys į Ignalinos AE teritoriją. 2. Bus 100 proc. užtikrinta gabenamų per Lietuvos Respublikos teritoriją branduolinių medžiagų krovinių fizinė apsauga
	2. Užtikrinti baudžiamojo proceso dalyviams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas; efektyviai panaudoti turimą infrastruktūrą	Bus 100 proc. užtikrinta visų baudžiamojo proceso dalyvių, kurie kreipiasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, teisė gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas
	3. Sudaryti tinkamas darbo ir poilsio sąlygas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir jos struktūrinių padalinių personalui, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, mokymo ir kitokių renginių dalyviams	Bus 100 proc. sudarytos reikiamos darbo ir poilsio sąlygos mokymo centruose apgyvendintiems asmenims
27. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas (programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)	1. Tobulinti nusikalstamų veikų finansų sistemai ikiteisminį tyrimą	Palyginti su 2008 m., 1 proc. padidės nusikalstamų veikų finansų sistemai skaičius perduotose teismams bylose
	2. Tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą	Bus efektyviai įgyvendinamos teisės aktuose numatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės (100 proc. bus išanalizuoti gaunami pranešimai iš finansų įstaigų ir kitų subjektų apie įtartinas operacijas su pinigais)
	3. Tobulinti valstybės finansų sistemos apsaugą operatyvinėmis priemonėmis	Palyginti su 2008 m., 2,1 proc. padidės operatyvinėmis priemonėmis nustatytų nusikalstamų veikų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų
	4. Užtikrinti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir specialisto išvadų pateikimą	91 proc. bus patenkintas poreikis ūkinės finansinės veiklos tyrimams ir specialisto išvadoms, kas lems efektyvesnį nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimą
	5. Plėsti ir nuolat tobulinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacinę sistemą, užtikrinti informacijos mainus	90 proc. darbo vietų bus visiškai aprūpinta kompiuterine technika – tai užtikrins efektyvesnį nusikalstamų veikų finansų sistemai tyrimą
	6. Stiprinti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugą	Sumažės neigiamas poveikis finansų sistemai, padaromas nusikalstamomis veikomis gaunant ir panaudojant ES ir užsienio valstybių finansinę paramą (nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta arba galėjo būti padaryta žala ES arba valstybės biudžetui, bendros sumos (litais) santykis su Lietuvos gauta ES paramos suma (litais) sudarys daugiau kaip 0,2 proc.)
	7. Ugdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojų, vykdančių finansų sistemos apsaugą, administracinius ir profesinius gebėjimus	Ne mažiau kaip 50 proc. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojų pakels kvalifikaciją. Dėl to pagerės tarnybos darbuotojų administraciniai ir profesiniai gebėjimai, tad bus efektyvesnė valstybės finansų sistemos ir Europos Bendrijos finansinių interesų apsauga nuo kriminalinio poveikio
	8. Užtikrinti geresnį valstybės biudžeto pajamų surinkimą, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos valstybei atlyginimą	Turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, ar savanoriškai valstybei atlygintos žalos sumos dalis sudarys ne mažiau kaip 60 proc. aptiktų nuslėptų mokesčių sumos
28. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa (programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)	Užtikrinti baudžiamojo proceso dalyviams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 ir 218 straipsniuose įtvirtintą teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas	Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo teisėjams leidus, 100 proc. bus užtikrinta baudžiamojo proceso dalyvių teisė daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas
29. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas (programą vykdys Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos)	Optimizuoti teikiamų paslaugų kokybės lygį	1. Bus 100 proc. užtikrintas Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir asmenų, pavaduojančių Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, laikinai einančių Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko pareigas, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar pagal jos įgaliotos institucijos nustatytus pagrindus ir nustatyta tvarka paskirta apsauga, saugumas. 2. Esamomis priemonėmis bus 100 proc. užtikrintas Lietuvos Respublikos prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamosios, darbo ir kitų vietų, kuriose jie lankosi, saugumas. 3. Ne mažiau kaip 15 proc. darbuotojų patobulins kvalifikaciją, todėl taikys efektyvesnius darbo metodus. 4. Bus 10 proc. atnaujinta kompiuterinė technika ir programinė įranga. 5. Bus įrengiamos saugomų objektų techninės apsaugos ir praėjimo kontrolės priemonės

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė	282394	238353		299 (plius 2 spec. atašė pareigybės)
2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas	29997			392
3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas	88565			199
4. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas	5148			47
5. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė	51557			1142
6. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos	123882			301
7. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa	9300	6658
8. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programa	21656	21306
9. Išorės sienų fondo programa	66865	63097
10. Europos grąžinimo fondo programa	2652	1989
11. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų	9992			294
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	692008	331403		2676*
II. POLICIJOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
12. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas	735955			14773
13. Policijos pareigūnų mokymas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas	9530			190
14. Kova su terorizmu	20010			440
15. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija	1117
16. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa	26219
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	792831			15403*
III. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
17. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos užtikrinimas	191946			4506
18. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas	2895
19. Bendrojo pagalbos centro veiklos užtikrinimas ir infrastruktūros plėtra	15489			189
20. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa	19904			334
21. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa	800
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	231034			5029*
IV. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
22. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno acquis reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas	178845			4460
23. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes	4671			96
24. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas	8044			155
25. Valstybės sienos įrengimas	200
26. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa	19056			399
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	210816			5110*
V. FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
27. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas	25177			491
28. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa	10
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	25187			491
VI. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
29. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas	27811			479
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	27811			479
Kita svarbi informacija	nėra

* Su pavaldžių įstaigų pareigybėmis, iš jų: Vidaus reikalų ministerijoje – 299 (be to, 2 specialiųjų atašė pareigybės); Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos – 345 pareigybės; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos – 154 pareigybės; Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos – 250 pareigybių.

S4 forma

V. 2009 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

Planuojamos reformos (esminio pakeitimo) tikslas

Tęsti policijos įstaigų valdymo optimizavimo procesą.

Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą

2008 m. optimizavus teritorines policijos įstaigas, įsteigta 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų; 2009 m. planuojama tęsti policijos veiklos optimizavimo procesus ir reorganizuoti Policijos departamentą, taip pat kai kurias specializuotas ir profesinio ugdymo policijos įstaigas.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais

Reforma vykdoma:

įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ 4 strateginį tikslą (prioritetą) – stiprinti valstybės valdymą ir savivaldą, užtikrinti viešąją tvarką, gerinti teisinės sistemos veiklą, siekti pažaboti korupciją;

įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos policijos sistemos plėtros programos 2 tikslą – plėtoti policijos veiklos kokybės vadybos sistemas;

vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano 2.2.1 priemonę „Išanalizuoti galimybes atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų (tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas), taip pat galimybes perskirstyti kitas policijai nebūdingas funkcijas kitoms valstybės institucijoms“ ir 2.6.3 priemonę „Mažinti specializuotų bei teritorinių policijos įstaigų skaičių, perskirstyti jų vykdomas funkcijas“.

Reformos trukmė ir pagrindiniai uždaviniai

Planuojama reformos trukmė – 2009–2011 metai.

Pagrindiniai reformos uždaviniai:

1. Tobulinti policijos valdymo sistemą, atsižvelgiant į šalies administracinį teritorijų suskirstymą ir prokuratūros bei teisminių institucijų teritorinį išdėstymą.

2. Optimizuoti policijos atliekamas funkcijas, svarstyti galimybę dalį jų perskirstyti kitoms valstybės institucijoms, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas, vykdymo.

3. Panaikinti policijos valdymo funkcijų pasikartojimą, jas perskirstant tarp Policijos departamento ir teritorinių bei specializuotų policijos įstaigų.

4. Sukoncentruoti specializuotose policijos įstaigose nacionalinės ir ES reikšmės policijos funkcijas, optimizuoti specializuotų policijos įstaigų skaičių.

Pagrindinės priemonės reformai vykdyti

Teisės aktų, reglamentuojančių policijos veiklą, būtinų pakeitimų projektų parengimas, darbo grupių sudarymas ir jų veiklos organizavimas, atsakingų Policijos departamento ir policijos įstaigų padalinių paskyrimas, vykdytinų funkcijų paskirstymas atsakingiems darbuotojams, išorės ekspertų ir specialistų pasitelkimas, reorganizavimo ir optimizavimo procesų įgyvendinimas nustatytais terminais ir tvarka.

Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams)

Optimizavus policijos įstaigų (juridinių asmenų) skaičių, policijos sistemą sudarys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, profesinio ugdymo įstaiga (sujungus Lietuvos policijos mokymo centrą ir Policijos mokyklą), specializuotos policijos įstaigos, vykdančios nacionalinės ir ES reikšmės policijos funkcijas, ir teritorinės policijos įstaigos, veikiančios apskričių principu su teritoriniais padaliniais, prižiūrinčiais atitinkamos savivaldybės teritoriją.

Policijos vykdomos funkcijos iš esmės nesikeis, tačiau bus sistemiškai išanalizuotos ir perskirstytos, bus išgrynintos šiuo metu vykdomos policijai nebūdingos funkcijos, inicijuotas šių funkcijų perdavimas kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, sprendžiamas klausimas dėl kai kurių pagalbinių funkcijų perdavimo vykdyti išorės struktūriniams vienetams (paslaugų teikėjams).

Siekiant nustatyti policijos finansavimo principus, bus sukurta, įdiegta ir įgyvendinama policijos finansinių išteklių valdymo sistema, nustatanti finansinių išteklių paskirstymą policijos įstaigoms, atsižvelgiant į policijos įstaigoje dirbančių darbuotojų skaičių, šios policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje esantį gyventojų skaičių, taip pat į jų atsakomybę už veiklos rezultatus ir finansinių išteklių panaudojimą. Numatoma diegti personalo rotacijos sistemą. Bus sukurta integruota policijos personalo atrankos, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema, optimizuotas statutinių valstybės tarnautojų skaičius pagal atliekamų viešojo administravimo funkcijų pobūdį ir apimtį.

Įgyvendinus reformą, policijos įstaigos bus valdomos efektyviau ir gebės greičiau prisitaikyti prie kriminogeninės būklės pokyčių, taip pat policijos įstaigų atsakomybė už policijos veiklos rezultatus ir finansinių išteklių panaudojimą, taip pat vietos savivaldos ir gyventojų reikšmė įgyvendinant viešosios tvarkos palaikymo ir nusikalstamų veikų prevencijos funkcijas, sumažės policijos įstaigų valdymo išlaidos, sutaupytos lėšos bus skirtos tiesioginėms policijos funkcijoms vykdyti, daugiau gyventojų jausis saugiai ir labiau pasitikės policija, atsiras sąlygos policijos sistemą iš ekstensyvios paversti intensyvia. Bus įgyvendintos ES ekspertų rekomendacijos.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Kandidato19608Foto

Lietuvos ekonomikos variklis, sukuriantis beveik 8 procentus šalies bendrojo vidaus produkto, darbo vietas kas aštuntam lietuviui ir sudarantis apie 16 procentų viso Lietuvos eksporto, yra žemės ūkis ir perdirbamoji pramonė. Šios ūkio šakos remia ir palaiko mūsų kaimo bendruomenes ir miestus. Pateikdamos ant mūsų stalo įvairų ir saugų aukštos kokybės maistą, jos užtikrina mūsų sveikatą ir gerovę.

Žemdirbiai aktyviai naudojasi žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama valstybės ir Europos Sąjungos fondų parama, kuri labai paskatino plėtoti Lietuvos žemės ūkį – baigiamos išmokėti lėšos pagal Lietuvos 2004–2006 metų programinius dokumentus, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemones sudarytos palankios galimybės pasinaudoti parama šeimos ūkiams, sukurtos sąlygos modernizuoti ūkius, kaime kurti alternatyvius verslus, atsidėti tradiciniams amatams, kaimo turizmui, puoselėti kulinarijos paveldą, ir kita.

Kadangi aš pats turiu ūkininko patirties, galiu gerai įvertinti tą indėlį, kurį mūsų ūkininkai teikia šaliai. Todėl mano, kaip žemės ūkio ministro, svarbiausias principas – „Ūkininkai pirmiausia“. Jeigu sekasi ūkininkams, vadinasi, sekasi ir perdirbėjams, ir tiems, kurie verčiasi mažmenine prekyba, taip pat ir Lietuvos vartotojams. Viskas prasideda nuo stipraus ir energingo ūkininko ūkio. Siekiant užtikrinti gyvybingą kaimo raidą, prioritetą reikia teikti vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai. Tai sudarys sąlygas kurtis ir stiprėti kaimo viduriniam sluoksniui.

Žvelgdami į ateitį, matome naujus iššūkius, kurie iškyla Lietuvos žemės ūkiui ir maisto perdirbimo pramonei, – prisitaikyti prie globalizacijos sąlygomis stiprėjančios konkurencijos, didėjančių maisto saugos ir kokybės reikalavimų, griežtesnių aplinkosaugos priemonių, spartesnės technologijų kaitos, didesnio vartotojų reiklumo.

Taikant modernias technologijas, kaimas taps patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Stengsimės, kad žmonės sugrįžtų į kaimą. Skatinsime miestelių ir rajonų centrų sąjungas, kad kiekvieno regiono galimybės ir privalumai būtų panaudoti, išvengta tarpusavio konkurencijos ir sutelktomis pastangomis įgyvendinti bendri projektai.

Pažangioms permainoms užtikrinti būtina:

tobulinti kaimo raidos planavimą, administravimą ir tyrimus;

gerinti teisinę ir institucinę aplinką;

didinti kaimo veiklos konkurencingumą;

gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir diegti inovacijas;

tobulinti aplinkosaugos, žemės, miškų ir vidaus vandenų išteklių vadybą.

Įgyvendinus šiuos Žemės ūkio ministerijos prioritetus, kaime bus pasiekta pažanga tiek ūkio, tiek socialinėje ir kultūros srityse.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KAZIMIERAS STARKEVIČIUS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – skatinti konkurencingą žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, kaimo gyventojų užimtumą, užtikrinti sektoriaus dirbančiųjų pajamų didėjimą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą, dalyvauti formuojant žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir ją įgyvendinti, vykdyti ministerijai priskirtų sričių reguliavimą.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę politiką, užtikrinant ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairesnę ekonominę veiklą kaime, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, aplinkos apsaugą ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą, prioritetą teikiant šeimos ūkiui.

Efekto kriterijai:

1. Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis, palyginti su ankstesniais metais (grandine susieta apimtis), proc.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

2. Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis, palyginti su ankstesniais metais (grandine susieta apimtis), proc.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

3. Darbo našumo pokytis žemės ūkyje (pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis), palyginti su ankstesniais metais (grandine susieta apimtis), proc.

4. Darbo našumo pokytis maisto pramonėje (maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje sukurtos pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis), palyginti su ankstesniais metais (grandine susieta apimtis), proc.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

5. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

6. Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti palankias sąlygas žemės tvarkymui ir administravimui, žemės santykių reguliavimui, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, kartografijos ir geografinės informacijos infrastruktūros plėtrai, kurių sprendinius būtų galima efektyviai taikyti visuomenės poreikių tenkinimui teritorijų planavimo, valstybinių kadastrų ir registrų tvarkymo, aplinkos darnios plėtros srityse.

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityse, rengti ir diegti efektyvias teisines ir valdymo priemones, orientuotas į žemės santykių reguliavimą, racionalų žemės naudojimą, nekilnojamojo turto apskaitą ir aplinkos darnią plėtrą, vystyti patikimą valstybinę geografinės informacijos infrastruktūrą.

Efekto kriterijai:

1. Geografinės informacijos infrastruktūros priemonių naudotojų skaičius: 2009 m. – 650, 2010 m. – 750, 2011 m. – 850.

2. Parengtos geodezinės ir kartografinės medžiagos atitiktis Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir NATO standartams, proc.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

3. Suformuotų žemės sklypų skaičius.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

4. Pretendentams grąžintos ir parduotos valstybinės žemės ploto padidėjimas (ha).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – įgyvendinti paramos priemones žemės ir maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti tinkamą paramos priemonių lėšų administravimą, projektų, finansuojamų ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, vertinimą, lėšų išmokėjimą, kontrolę ir informacijos sklaidą paramos gavėjams.

Efekto kriterijus – administruojamų paraiškų skaičius (įskaitant paraiškas pagal priemones, kurios administruojamos kartu su paraiškomis gauti tiesiogines išmokas).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2008 m. – laukiamas rezultatas, 2009–2011 m. – prognozė.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti dalį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų, žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais, didinti žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose	Prognozuojamas žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis 2009 m., palyginti su praėjusiais metais, – iki 2,5 proc.
2. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti augimą, didinant žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, daugiau dėmesio skiriant tausojančiam išteklių naudojimui, sudarant galimybes kaime plėtoti įvairesnę ekonominę veiklą ir gerinti gyvenimo kokybę, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinti skirtumus tarp miesto, kaimo ir kitų regionų	1. Paramos sklaida – paramą gavę žemės ūkio veiklos subjektai pagal visas programos priemones sudarys 45 proc. visų deklaravusiųjų žemės ūkio naudmenas. 2. Paramą gaus 200 jaunųjų ūkininkų. 3. Paramą gaus 24 vietos veiklos grupių parengtos vietos plėtros strategijos
3. Specialioji kaimo rėmimo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti konkurencingą ir efektyvų žemės ir maisto ūkį, gerinti žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybę	1. Lietuvos gamintojų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos dalis bendroje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje padidės 0,1 proc. 2. Apie 45 proc. užsiimančiųjų žemės ūkio veikla dalyvaus švietimo priemonėse (t. y. padidės jų profesiniai gebėjimai)
4. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Nustatyti Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausias augalų veisles, pasižyminčias gausiu derliumi, geros kokybės ir konkurencinga produkcija	Ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams auginant ištirtų ir pripažintų geros ūkinės vertės ir Lietuvos sąlygomis tinkamiausių naujų veislių žemės ūkio augalus, laukiamas apie 10 proc. didesnis derlingumas
	2. Suteikti pagal ES reikalavimus augalų veislėms teisinę apsaugą, parengti siūlymus dėl naujų veislių įrašymo į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus	Bus pateikti siūlymai Lietuvos selekcininkų sukurtas naujas geros ūkinės vertės veisles (18) įrašyti į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus; tai leis jų sėklą dauginti ir platinti visose ES valstybėse
	3. Organizuoti ir kontroliuoti kiaulių veislininkystės darbą Lietuvoje	Sukaupta ir apdorota informacija (100 proc.) apie įvertintų veislinių kuilių ir paršavedžių veislines ir produktyvumo savybes ir apyskaitos bus teikiamos kiaulių augintojams, taip pat kitiems suinteresuotiems žemės ūkio veiklos subjektams
	4. Apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo įvežamų augalų ligų, kenkėjų ir užtikrinti efektyvų augalų apsaugos priemonių naudojimą	1. Į Lietuvos Respubliką bus įvežami sveiki augalai ir augaliniai produktai, kurių fitosanitarinė kontrolė atliekama pasienio fitosanitarinės kontrolės postuose; regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų kontroliuojamų augintojų Lietuvoje užauginami augalai ir augaliniai produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus. 2. 100 proc. geros kokybės augalų apsaugos produktų bus tiekiama į rinką, laikantis teisės aktų reikalavimų ir naudojama atsižvelgiant į naudojimo rekomendacijas bei augalų ligų prognozes. 3. Augalai ir jų produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus ir su fitosanitariniais sertifikatais bus gabenami į kitas ES valstybes ir trečiąsias šalis su augalo pasu
	5. Vykdyti dirvožemio agrocheminių savybių, užterštumo ir degradacijos procesų stebėseną ir parengti priemones dirvožemio derlingumui išsaugoti, neigiamiems procesams sušvelninti	Siekiant informuoti žemės ūkio veiklos subjektus šalies skirtingo dirvožemio derlingumo zonose, bus vertinami dirvožemio agrocheminių savybių pokyčiai, bus parengtos 2 rekomendacijos dirvožemio derlingumui padidinti ir taršai sumažinti
	6. Apsaugoti šalies rinką nuo blogos kokybės, pavojingos gyvybei, kenksmingos sveikatai ir žalingos aplinkai žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos	Bus užtikrinta, kad teikiamos į rinką naujos žemės ir miškų ūkio mašinos (Lietuvoje pagamintos ir įvežamos iš užsienio), žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdirbimo įranga visiškai (100 proc.) atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus
	7. Atkurti ir pagausinti žuvų ir vėžių išteklius, sukurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti karpių ir kitų žuvų veislininkystę, parengti akvakultūros plėtros ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir gausinimo rekomendacijas	1. Lašišų ir šlakių rituolių produkcijos lašišinėse upėse santykis su įvertinta potencialia šių upių produkcija sudarys 10 proc. 2. Žuvų produkcijos įžuvinamuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, palyginti su 2005 metais, padidės 8 proc.
	8. Vykdyti Kauno marių ir Nemuno baseino žuvų išteklių palaikymo ir gausinimo programas ir žuvivaisinę melioraciją	Bus palaikomas optimalus vertingų plėšriųjų žuvų kiekis, t. y. sudarys 20–25 proc. visų žuvų
	9. Organizuoti ir vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolės darbą Lietuvoje	Kontroliuojamų karvių primilžis padidės 3 proc.
	10. Vykdyti efektyvią gyvulių veislininkystės priežiūrą, skatinant jų laikytojus auginti veislinius gyvulius, kurių produktyvumas ir produkcijos kokybė būtų konkurencingi ir Europos šalyse	Veislinių gyvulių augintojų pajamos, palyginti su prekinių gyvulių augintojų pajamomis, didės apie 10 proc.
	11. Užtikrinti efektyvią augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolę	1. Sertifikuojant bus 100 proc. užtikrinama augalų dauginamosios medžiagos kokybė. 2. Vykdant augalų dauginamosios medžiagos rinkos priežiūrą, bus atlikta 200 tikrinimų
	12. Užtikrinti valstybės rezervo grūdų, superkamų ir laikomų intervencinio pirkimo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimais	Pagal poreikį vykdant intervencinio pirkimo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą, bus užtikrinamas jų kokybės stabilumas ir minimalūs laikymo nuostoliai (iki 0,2 proc.), taip pat bus nuolat kontroliuojama valstybės rezerve saugomų grūdų kokybė
	13. Siekti, kad į apyvartą būtų tiekiami geros kokybės prekiniai pašarai	Siekiant, kad į apyvartą patektų tik geros kokybės prekiniai pašarai, bus 100 proc. patvirtinami ir (ar) įregistruojami ūkio subjektai, gaminantys ir tiekiantys į apyvartą pašarus
	14. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymą ir vykdant kontrolę, siekti, kad licencijuotuose sandėliuose būtų užtikrinamas grūdų kiekio ir kokybės išsaugojimas	Licencijuotuose sandėliuose 100 proc. bus užtikrinamas sandėliavimo taisyklių laikymasis, grūdų paruošimas iki reikiamos kokybės ir jos išsaugojimas
5. Biodegalų gamybos plėtros parama (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą, jos struktūrinius pokyčius, sudaryti galimybę žemės ūkio produkciją naudoti ne maisto reikmėms	2009 m. biodegalų kiekis sudarys daugiau kaip 5 proc. bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, kiekio
6. Žemės ūkio administravimas ir jo tobulinimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Sudaryti sąlygas formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės politiką, koordinuoti bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo ir nacionalinių sektoriaus pozicijų atstovavimo ES institucijose procesą	1. Bus vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, už kurias atsakinga Žemės ūkio ministerija. 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos vadovybė, kitos suinteresuotos institucijos ir įstaigos bus informuojamos (100 proc.) apie ES žemės ūkio politiką ir atstovavimą ES institucijose. 3. Lietuvos interesams bus efektyviai atstovaujama (85–100 proc.) ES institucijose ir šių institucijų darbo organuose
	2. Plėtoti ir administruoti integruotą sektoriaus informacinę sistemą, gerinti institucijų materialinę techninę bazę	1. Bus tobulinama paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema siekiant plėtoti teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų prieigą, gerinti kokybę ir skaidrumą naudojant saugias informacijos ir ryšio technologijas (elektroniniame pasėlių laukų įbraižyme dalyvaus 15 proc. seniūnijų). 2. Bus palaikoma (100 proc.) valstybės įmonių Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros informacinių sistemų techninė bazė
7. Informavimas, žemdirbių mokymas, švietimas ir tyrimai (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje ir kitų kaimo plėtros dalyvių tęstinio profesinio mokymo ir informavimo sistemą, modernizuoti informacijos vartotojų aptarnavimą, informuoti visuomenę apie ES bendrąją žemės ūkio politiką ir kitas žemės ūkio aktualijas, rengti rekomendacijas dėl jos įgyvendinimo, analizuoti ekonominius ir socialinius procesus kaime	1. Ne mažiau kaip 50 vietos veiklos grupių bus apmokyta veiklos organizavimo, vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo, projektų administravimo klausimais. 2. Bus parengtos naujos arba patikslintos 25 tęstinio mokymo programos, suformuota praktinio mokymo bazė studentams ir moksleiviams. 3. Visuomenė bus informuojama apie ES bendrąją žemės ūkio politiką ir ministerijos vykdomą veiklą (bus parengta 20 institucijos viešumą ir informacijos prieinamumą vartotojui užtikrinančių priemonių). 4. Lietuvos žemės ūkio bibliotekos fondas padidės 0,1 proc. 5. Įgyvendinant žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos Sąjungoje, Europos Komisijos Žemės ūkio direktoratui bus pateikta 1000 ataskaitų apie respondentinius ūkius
8. Europos žuvininkystės fondo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą	1. Bus apmokyta 20 žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių narių. 2. Bus paremtas 6 žuvininkystės regionų plėtros strategijų kūrimas ir 4 geriausių strategijų įgyvendinimas. 3. Bus paremtas 25 proc. Kuršių mariose žvejojančių įmonių visų laivų perorientavimas į kitą, nei žvejybinė, veiklą ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių laivų pajėgumų sumažinimas 50 proc., nutraukiant jų žvejybinę veiklą visam laikui. 4. Numatoma, kad paramą gaus 4 įkurtos naujos ar modernizuotos akvakultūros įmonės ir 3 žuvininkystės produktų perdirbimo įmonės
9. Lietuvos žuvų ūkio administravimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Sukurti ekonomiškai efektyvią žuvininkystės ūkio sistemą, veikiančią pagal ES bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus	1. Žuvų perdirbimo įmonių produkcija padidės 100 t, akvakultūros įmonių produkcija – 20 t. 2. Priekrantės žvejybos įmonių sumažės 25 proc. 3. Žvejybos įmonių, kurias jungia gamintojų organizacija, dalis sudarys 40 proc., akvakultūros įmonių – 90 proc. 4. Siekiant užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus patikrinta 30 proc. menkių iškrovimų. 5. Bus įregistruota 120 pirminių žuvininkystės produktų supirkėjų
10. Žuvininkystės duomenų rinkimas ir kontrolė (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Rinkti ir tvarkyti Europos Bendrijos žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriaus būklei įvertinti būtinus duomenis	1. Surinkti, apdoroti ir pirmuoju teikimu siunčiami Europos Komisijai biologiniai ir ekonominiai duomenys apie programos vykdymą 100 proc. atitiks nustatytus Europos Komisijos reikalavimus. 2. Bus paimta 120 mėginių biologiniams duomenims apibendrinti
	2. Užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą ir Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, gerinti kontrolę ir administracinius gebėjimus, plėtoti techninę pagalbą, skirtą žvejybos laivyno valdymui bendrosios žuvininkystės politikos tikslais remti	Bus įdiegta duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo sistema
11. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Teikti mokamas paslaugas ūkio subjektams	Įstaigos vykdys savo veiklą, finansuojamą iš įmokėtų (100 proc.) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pajamų, gautų už teikiamas mokamas paslaugas
12. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti tinkamą valstybės rezervo saugojimą	Bus sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rezervas ir užtikrintas jo saugojimas
13. Žemės tvarkymas ir administravimas bei geografinės informacijos infrastruktūros vystymas (programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos)	1. Sudaryti palankias sąlygas žemės tvarkymui ir administravimui, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, kartografijos ir geografinės informacijos infrastruktūros plėtrai, užtikrinti gerą žemės reformos ir kitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo kokybę, geodezinės ir kartografinės veiklos priežiūrą	Bus sustiprinti 1000 specialistų, dirbančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos srityje, gebėjimai (100 proc.) keliant jų kvalifikaciją
	2. Užtikrinti žemės ir statinių apskaitą ir žemės naudojimo stebėseną, diegti nekilnojamojo turto kadastro ir Žemės informacinės sistemos plėtros priemones	1. Bus sudaryta galimybė naudotis nekilnojamojo turto kadastro duomenų metinės apskaitos duomenimis – 100 proc. 2. Bus sudaryta galimybė ne rečiau kaip kas 5 metai įvertinti visos Lietuvos teritorijos žemės naudojimo būklę. 3. Bus parengtos žemės informacinės sistemos priemonės, suteikiančios galimybes naudotojams (100 proc.) gauti patikimą informaciją apie žemės kiekybines ir kokybines charakteristikas
	3. Plėtoti geografinės informacijos infrastruktūrą, atitinkančią ES ir NATO standartus ir užtikrinančią patikimos valstybinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimą naudotojams	1. Bus atnaujinti (ne rečiau kaip kas 5 metai) valstybinio geodezinio ir georeferencinio pagrindo duomenys. 2. Bus parengtos ir nuolat palaikomos (100 proc.) informacinės sistemos efektyviam geografinės informacijos naudojimui
14. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei (programą vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos)	Užtikrinti tinkamą paramos priemonių lėšų administravimą, projektų, finansuojamų ES ir valstybės biudžeto lėšomis, vertinimą, lėšų išmokėjimą, kontrolę ir informacijos sklaidą paramos gavėjams	1. Bus kontroliuojami 22337 projektai, finansuojami ES ir valstybės lėšomis. 2. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bus organizuojamas kvalifikacijos tobulinimas (1500 seminarų). 3. Vykdant tinkamą Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, nacionalinės paramos ir paramos žuvininkystės sektoriui iš Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (ŽOFI) fondo administravimą, bus atliktos patikros 6 proc. pateiktų paraiškų. 4. Paramos gavėjai bus efektyviai informuojami (100 proc.) apie ES paramos galimybes respublikinėje ir regioninėje spaudoje, informaciniuose leidiniuose ir renginiuose, per televizijos ir radijo stočių pranešimus ir reportažus

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 metai

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų							Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai					kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso		iš jų ES lėšos			kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
1. Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimas	1086548		792690			–		–
2. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa	833181		680280			–		57
3. Specialioji kaimo rėmimo programa	132709		–			–		–
4. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas	43641		–			–		840*
5. Biodegalų gamybos plėtros parama	43627		–			–		–
6. Žemės ūkio administravimas ir jo tobulinimas	30596		–			–		291
7. Informavimas, žemdirbių mokymas, švietimas ir tyrimai	7588		–			–		84*
8. Europos žuvininkystės fondo programa	60559		50111			–		10
9. Lietuvos žuvų ūkio administravimas	4300		–			–		44*
10. Žuvininkystės duomenų rinkimas ir kontrolė	3122		1379			–		3**
11. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa	47315		–			–		84**
12. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa	8990		–			–		–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2302176		1524460			–		1413
* Nurodytos visos Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pareigybės, įskaitant ir tas, kurioms dalis darbo užmokesčio mokama iš Žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos ar Specialiosios žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programos. ** Nurodytos tik tos Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pareigybės, kurioms visas darbo užmokestis mokamas iš šios programos.
II. NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
13. Žemės tvarkymas ir administravimas bei geografinės informacijos infrastruktūros vystymas		17960	–		–		62
Iš viso asignavimų valdytojo programoms		17960	–		–		62
III. NACIONALINĖ MOKĖJIMO AGENTŪRA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
14. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei		46129	–	–			682
Iš viso asignavimų valdytojo programoms		46129	–	–			682

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

matulis Informacinėje visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žinios ir kompetencija, todėl ypač svarbu sudaryti sąlygas gyventojams mokytis, įgyti kvalifikaciją, dirbti ir kurti gerovę, pasiekti įvairius informacijos šaltinius naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (toliau vadinama – IRT). Integruota, visą gyvenimą besimokanti visuomenė teikia aukštos kokybės paslaugas ir gerina gyvenimo kokybę.

Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė – atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir grindžianti savo veiklą žiniomis, kurios nariai – Lietuvos gyventojai – gali, moka ir nori visur naudotis šiuolaikinėmis IRT priemonėmis.

IRT sritis šiandien – labai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. Europos ekonomikos atkūrimo plane IRT – vienos pagrindinių priemonių, padėsiančių didinti ilgalaikį Europos konkurencingumą.

Bendra Europos informacinė erdvė didins Europos konkurencingumą pasaulyje. IRT naudojamos vis plačiau, jų svarba didėja. Tai pripažindama Europos Komisija komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ nurodo tris skirtingus būdus ir pabrėžia IRT naudą visiems piliečiams, siekiant geresnės viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės, ekonomiškumo ir prieinamumo.

Socialinis bendravimas internetu arba interneto bendruomenių kūrimas pastaraisiais metais – vienas iš populiariausių Europoje naudojimosi internetu būdų po elektroninio pašto ir paieškos internete. Elektroninio dalyvavimo iniciatyvoje internetas nagrinėjamas kaip politinių žinių piliečiams perdavimo būdas, keliantis naujų uždavinių: turinio kokybės, informacijos tikslumo, informacijos apsaugos patikimumo ir nepilnamečių apsaugos nuo žalingo elektroninio turinio užtikrinimo.

Plėtojant informacinę visuomenę, ne mažiau svarbu sudaryti galimybes visiems pageidaujantiesiems visapusiškai naudotis IRT teikiamomis galimybėmis, nepaisant socialinių kliūčių. Elektroninė įtrauktis būtina socialinei atskirčiai mažinti. Produktyvumui didinti ir socialinės ir ekonominės atskirties sąnaudoms mažinti būtina visapusiškai naudoti informacinės visuomenės potencialą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia užtikrinti, kad visi šalies gyventojai prisidėtų prie informacinės visuomenės kūrimo. Taigi labai svarbu plėtoti elektroninę infrastruktūrą, kurti naujas elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas, tobulinti gyventojų kompetenciją, kurti palankias sąlygas plėtoti elektroninį verslą, kad šalies gyventojai, naudodamiesi IRT, galėtų greičiau ir patogiau gauti geresnės kokybės paslaugas iš viešojo ir privataus sektorių, naudotis kitais informacijos šaltiniais.

Šiuo metu ypač svarbu tobulinti viešąjį administravimą. Viešosios ir administracinės paslaugos pirmiausia skirtos piliečiams, todėl siekiama, kad jos būtų lengvai prieinamos ir paprastos naudoti.

Kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų naudotųsi IRT, mažėtų skaitmeninė atskirtis, augtų ekonomika, ypač daug dėmesio numatoma ir toliau skirti elektroninės infrastruktūros, elektroninio turinio ir viešųjų paslaugų plėtrai.

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS AURIMAS MATULIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MISIJA – planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant kurti atvirą, išsilavinusią, nuolat besimokančią ir žiniomis savo veiklą grindžiančią visuomenę, kurios nariai turi galimybę ir geba visose veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis.

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nustatytas gaires, rengti valstybinio lygmens strateginius planus ir įgyvendinimo priemones, rengti, atnaujinti ir tikslinti valstybės informacijos politikos metmenis, koordinuoti šios srities darbų vykdymą, taip užtikrinti efektyvios, sparčios ir sistemingos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros sąlygas.

Efekto kriterijai

Informacinių technologijų naudojimo rodikliai:

Grafike pateikiami Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio tikslo pasiekimo efekto kriterijai iki 2011 metų.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
Informacinės visuomenės plėtra (programą vykdys Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	1. Skatinti Lietuvos gyventojus įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus informacijos ir elektroninių ryšių technologijų teikiamais pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų	59 procentai gyventojų turės kompiuterinio raštingumo žinių
	2. Prisidėti prie elektroninio turinio ir viešųjų bei administracinių elektroninių paslaugų plėtros	1. Sudaryta galimybė per Valdžios elektroninių vartų portalą užsakyti ir pateikti 30 procentų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų. 2. Internetu į viešojo administravimo institucijas kreipsis 27 procentai gyventojų
	3. Prisidėti prie informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros, siekti, kad būtų kuo plačiau ja naudojamasi	1. Visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms bus sudaryta galimybė naudotis taikomąja programine įranga, leidžiančia garantuoti elektroninio dokumento autentiškumą ir integralumą keičiantis elektroniniais dokumentais. 2. Integralioje registrų sistemoje bus registruotas 91 valstybės ir žinybinis registras
	4.Užtikrinti informacinės ir žinių visuomenės plėtros darbų koordinavimą	1. Bus parengtas Lietuvos informacinės ir žinių visuomenės plėtros 2009–2015 metų strategijos projektas. 2. Bus skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 22 informacinės visuomenės plėtros projektams įgyvendinti

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2009 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodyti šaltinius)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodyti šaltinius)
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
Informacinės visuomenės plėtra	109025	88593	–	61
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	109025	88593	–	61

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

A__RASLANO_NUOTRAUKA_SPALVO Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pripažįstama, kad kūno kultūros ir sporto plėtra – esminis valstybės prioritetas, skirtas ugdyti sveiką gyvenseną ir stiprinti visuomenės sanglaudą. Taigi būtina keisti visuomenės požiūrį į sportą, kad ji suvoktų – sportas – ne tik tautinio pasididžiavimo objektas, bet ir svarbi visuomenės socialinio tobulėjimo priemonė, stiprinanti žmogaus sveikatą, ugdanti fizines, psichines ir dvasines jo savybes. Kūno kultūros ir sporto socialinė svarba, prieinamumas kiekvienam vyrui ir moteriai, atsižvelgiant į kiekvieno jų tikslus ir gebėjimus, vis labiau suvokiama ir Europos Sąjungoje („Baltoji knyga“, Nicos deklaracija, Jungtinių Tautų dokumentai), o vietoj Europos Sąjungos Konstitucijos rengiamoje Reformos sutartyje, be kita ko, pažymima, kad Europos Sąjunga siekia „plėtoti europinę sporto pakraipą, skatinti sporto varžybų sąžiningumą ir atvirumą ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugoti sportininkų, ypač jaunų, fizinį ir moralinį vientisumą“ (5 skirsnis, III-282 straipsnis).

Sportas – sparčiai kintantis ir augantis sektorius, kurio makroekonominis poveikis ir teikiamos galimybės padėti siekti Lisabonos užimtumo ir darbo vietų kūrimo tikslų vertinami per menkai. Sportas tampa vietos ir regionų, miestų ir kaimo plėtros priemone. Sportas susijęs su turizmu, gali spartinti infrastruktūros atnaujinimą, skatinti naujas partnerystes, kurių tikslas – finansuoti sportui ir laisvalaikiui skirtus įrenginius.

2006 metais, kai Austrija pirmininkavo Europos Sąjungai, pateiktas tyrimas rodo, kad sportas plačiąja prasme kuria pridėtinę vertę, kuri 2004 metais sudarė 407 mlrd. eurų, t. y. 3,7 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, sukurta 15 mln. darbo vietų (5,4 procento darbo jėgos). Šis indėlis turėtų būti labiau vertinamas.

Sportas padeda įtvirtinti tautinį tapatumą, prisideda prie šalies įvaizdžio kūrimo, o Lietuvoje dar ir stiprina ryšius su išeivija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetais ir pasaulinėmis tendencijomis, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Kūno kultūros ir sporto departamentas, departamentas) strateginis tikslas – siekti rezultatyvios kūno kultūros ir sporto plėtros – didinti socialinę sporto svarbą, sudaryti palankią gyventojų laisvalaikio užimtumo ir sporto, sveikatos stiprinimo aplinką. Kūno kultūros ir sporto departamentas, siekdamas į aktyvią fizinę veiklą įtraukti kuo daugiau Lietuvos gyventojų, 2008 metais inicijavo fizinio aktyvumo projektus įvairioms amžiaus ir socialinėms grupėms: surengtas Lietuvos studentų olimpinis festivalis, Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos neįgaliųjų žaidynės, IV Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje dalyvavo daugiau nei 250 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių (2006 metais – 200 tūkst.). Per trejus metus departamentas įrengė 45 universalias sporto aikšteles, skirtas jaunimo fiziniam aktyvumui skatinti. Sporto visiems sąjūdis Lietuvoje plečiasi, tačiau tam, kad ši veikla būtų kryptinga, būtina patvirtinti Kūno kultūros programą, kuri pradėta rengti 2008 metais.

Visi šie projektai bus įgyvendinami ir 2009 metais. Lietuvoje 2009 metais vyks dar vienas didelis sporto visiems renginys, toliau puoselėjantis ne tik senas mėgėjiško sporto, bet ir gražias lietuvių, pasklidusių po pasaulį, bendravimo ir lietuvybės tradicijas – VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti.

Dar vienas strateginis Kūno kultūros ir sporto departamento tikslas – ugdyti talentingus sportininkus, galinčius deramai atstovauti Lietuvos Respublikai aukščiausiojo rango tarptautiniuose renginiuose. 2009-ieji – pirmieji naujo olimpinio ciklo metai. Taigi labai svarbu, išanalizavus Pekino olimpinių žaidynių rezultatus, pasirengimo joms stipriąsias ir silpnąsias vietas, parengti ir patvirtinti programą „Londonas 2012“. Kita vertus, šie metai itin svarbūs žiemos sporto šakų atstovams, kuriems jau prasidėjo atranka į 2010 metų Vankuverio olimpines žaidynes. Pavasarį bus žinoma 90 procentų būsimosios Lietuvos olimpinės rinktinės. 2009 metais vyks pasaulio kurčiųjų žaidynės, kuriose Lietuvos garbę gins ir Lietuvos neįgalieji sportininkai, be to, šie metai bus svarbūs jaunimui – vyks žiemos ir vasaros studentų universiados, Europos jaunimo olimpiniai festivaliai.

Pastaruosius kelerius metus pradėtos statyti sporto bazės. 2008 metais duris atvėrė nauji ir renovuoti objektai: nacionalinės svarbos Panevėžio universalioji arena, daugiafunkcis sporto kompleksas Vilniuje (SEB arena), Marijampolės daugiafunkcis objektas, Alytaus sporto rūmai ir baseinas. Šiais metais irgi numatoma statyti ir renovuoti sporto bazes, vykdyti įsipareigojimus ir kurti Lietuvos sporto bazę – kertinį kūno kultūros ir sporto plėtros akmenį.

Kaip ir ankstesniais metais vis dar svarbūs sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo, sporto trenerių atlyginimų didinimo, sporto mokslo ir medicinos centro steigimo, nacionalinės sporto informacinės sistemos plėtros, teisinės bazės tobulinimo klausimai.

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS ALGIRDAS RASLANAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO MISIJA – sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, ieškoti talentingų sportininkų, profesionaliai juos rengti deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Siekti rezultatyvios kūno kultūros ir sporto plėtros – didinti socialinę sporto funkciją, sudaryti palankią gyventojų laisvalaikio užimtumo, sporto ir sveikatos stiprinimo aplinką.

Efekto kriterijai:

1. Organizuotai sportuojančiųjų skaičius, tūkst.

2. Sportuojančių neįgaliųjų skaičius.

II. Ugdyti talentingus sportininkus deramai atstovauti Lietuvos Respublikai aukščiausiojo rango tarptautiniuose sporto renginiuose.

Efekto kriterijai:

1. Pasaulio ir Europos jaunių ir jaunimo visų sporto šakų čempionatuose laimėtų medalių skaičius.

2. Pasaulio ir Europos suaugusiųjų visų sporto šakų čempionatuose laimėtų medalių skaičius.

III. Remti kūno kultūrą ir sportą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

Efekto kriterijus – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo dydis (mln. litų).

Šaltinis – Lietuvos sporto statistikos 2007 metų metraštis ir pagal jį prognozuojami 2007–2010 metų duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Kūno kultūros ir sporto plėtra (programą vykdys Kūno kultūros ir sporto departamentas)	1. Siekti efektyvios kūno kultūros ir sporto veiklos – stiprinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, tobulinti sporto teisinę bazę ir plėtoti tarptautinius ryšius	Lietuvoje bus surengtos 5 sporto mokslo konferencijos
	2. Skatinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų fizinį ugdymą	1. Sporto mokymo įstaigose bus 46800 sportuojančiųjų. 2. Vaikams ir jaunimui skirtų konkursų, projektų ir programų bus 5. 3. Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje dalyvaus 50 proc. mokinių. 4. Bus surengta 3250 sporto visiems renginių. 5. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų sporto čempionatuose bei Specialiosios olimpiados žaidynėse bus iškovota 20 medalių. 6. Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynėse dalyvaus 800 neįgaliųjų sportininkų
	3. Užtikrinti, kad Lietuvoje vyktų šalies ir tarptautinės sporto varžybos	1. Lietuvos sporto federacijos surengs 2675 varžybas. 2. Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo ir olimpinių sporto vilčių žaidynėse dalyvaus 12000 sportininkų. 3. Bus parengta 114 įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių narių
	4. Mokėti rentas nusipelniusiems Lietuvai sportininkams	Nusipelniusiems Lietuvai sporto veteranams bus išmokėta 4800 tūkst. litų rentų
	5. Renovuoti ir statyti kūno kultūros ir sporto paslaugų objektus	Prie bendrojo lavinimo mokyklų bus įrengtos 8 universalios dangos sporto aikštelės
	6. Užtikrinti Lietuvos sporto paveldo išsaugojimą	Lietuvos sporto muziejuje bus surengtos 5 ekspozicijos
2. Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas, vykdys Kūno kultūros ir sporto departamento Lietuvos olimpinis sporto centras)	1. Tobulinti sportui perspektyvaus jaunimo atrankos sistemą	Sporto klasių principu bus rengiama 180 jaunųjų sportininkų
	2. Rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms	1. XXI žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje bus rengiama 20 sportininkų. 2. XXX olimpinėms žaidynėms Londone bus rengiama 90 sportininkų
3. Specialioji sporto programa (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas, vykdys Lietuvos olimpinis sporto centras ir Lietuvos sporto muziejus)	1. Užtikrinti veiksmingesnį Lietuvos olimpinio sporto centro darbą	550 Lietuvos sportininkų bus sudarytos geresnės gyvenimo ir sportavimo sąlygos
	2. Užtikrinti Lietuvos sporto muziejaus ekspozicijų plėtrą	Sporto muziejuje bus sukaupta 7000 eksponatų
4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas)	Plėtoti kūno kultūrą ir sportą	Bus remiama 220 kūno kultūros ir sporto plėtros projektų

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 metai

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai )	Parei-gybės
	iš viso	iš jų ES lėšos
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS
1. Kūno kultūros ir sporto plėtra	38 085			57*
2. Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas	20 181			169**
3. Specialioji Lietuvos sporto programa	1 854			77***
4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa	11 565			1****
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	71 685			304

* 57 sudaro 38 Kūno kultūros ir sporto departamento darbuotojai ir 19 Lietuvos sporto muziejaus darbuotojų.

** 169 sudaro Lietuvos olimpinio sporto centro darbuotojai, išskyrus specialiosios programos darbuotojus: 61 treneris, 8 auklėtojai, 27 medicinos personalo darbuotojai, 8 finansininkai buhalteriai, 65 kiti pedagogai ir aptarnaujantys darbuotojai.

*** 77 sudaro Lietuvos olimpinio sporto centro specialiosios programos darbuotojai.

**** Vienas Kūno kultūros ir sporto departamento darbuotojas.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

KVALIFIKACIJŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Vienas iš svarbiausių Busila R DSC0524 Lisabonos strategijos tikslų – padaryti Europos Sąjungos valstybių darbo rinkas atviresnes, įtraukti į jas kuo daugiau žmonių, skatinti juos ilgiau dirbti ir taip išspręsti senėjančios darbo jėgos problemas. Pabrėžiama, kad globalizacija ir visuomenės senėjimas verčia skubiai palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pagerinti darbuotojų prisitaikymo prie darbo rinkos reikalavimų gebėjimus, leidžiančius jiems numatyti pokyčius, ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių, sudaryti jiems palankias galimybes pereiti iš vieno kvalifikacijos lygmens į kitą arba įgyti gretutines kvalifikacijas. Šie prioritetai glaudžiai susiję su kvalifikacijų sistemų ir sąrangų kūrimu, pastarosioms sudarant svarbias institucines, metodines ir organizacines sąlygas siekti Lisabonos strategijos tikslų. Pagal Europos kvalifikacijų sąrangos gaires kuriamos nacionalinės šalių kvalifikacijų sąrangos ir sistemos – svarbus Europos Sąjungos bendros vidinės paslaugų ir darbo rinkos kūrimo veiksnys.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų struktūros kūrimo valstybėms narėms siūloma iki 2010 metų susieti savo nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sąranga, o iki 2012 metų užtikrinti, kad asmeniniuose kvalifikacijos pažymėjimuose būtų nurodomas atitinkamas Europos kvalifikacijų sąrangos lygmuo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės numatė veiksmus ir priemones, skirtus įgyvendinti Lisabonos strategijoje užsibrėžtiems darbo rinkos srities tikslams, taip pat ir nacionalinės kvalifikacijų sistemos, kvalifikacijų sąrangos kūrimo ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Vykdant programos nuostatas, numatytos ir įgyvendinamos priemonės, tiesiogiai skirtos mokymosi visą gyvenimą plėtrai, priimtas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, parengta naujos redakcijos Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos (2005–2007 metų ir 2008–2010 metų), įgyvendinant projektą BPD Nr. ESF/2004/2.4.0-K01-069/SUT-192, sukurtos metodologinės sąlygos kurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą.

2007 metų gruodį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Kvalifikacijų tarnyba, tarnyba) – nacionalinės kvalifikacijų sistemos kūrimą, veiklą ir plėtrą koordinuojanti ir vykdanti institucija, kuri po įregistravimo Juridinių asmenų registre 2008 m. gegužės 29 d. pradėjo veiklą. Per trumpą laiką suformuotas Kvalifikacijų tarnybos kvalifikuotų specialistų, kurių dauguma dalyvavo kuriant kvalifikacijų sistemos teorinius ir metodologinius pagrindus, kolektyvas, parengti tarnybos vidinę veiklą reglamentuojantys dokumentai, kitų teisės aktų projektai, pradėta organizuoti veiklą. Tarnybos struktūroje 3 departamentai, 8 skyriai, kuriuose dirba 31 valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal sutartį.

Tarnybos vadovybė ir kolektyvas puikiai išmano kvalifikacijų sistemos kūrimo ypatumus ir suvokia jo sudėtingumą. Lietuvoje nėra bendros kvalifikacijų sistemos kūrimo tradicijų, nesukurtos kvalifikacijų poreikio nustatymo ir prognozavimo sistemos, esamos mokymo programos neatitinka ūkio poreikių, nes nėra profesinių standartų, pagrįstų veiklos pasaulio tyrimais, nėra aiškiai apibrėžtų kvalifikacijų ir jų sudėtinių dalių, dėl to į profesinį rengimą neįmanoma įdiegti mokymo kreditų ir jų perkėlimo sistemos, nėra nepriklausomos kompetencijų vertinimo sistemos ir panašiai. Pagrindinis trukdys kvalifikacijų sistemos kūrimo pradinėje stadijoje – nėra patvirtinto kvalifikacijų sistemos kūrimo ir veiklos pagrindus ir procedūras reglamentuojančio teisės akto – Kvalifikacijų sistemos įstatymo, nepriimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų atsakingų valstybės tarnybų teisės aktai, reglamentuojantys reikalavimus nacionalinei kvalifikacijų sąrangai, kompetencijas vertinančioms institucijoms, profesiniams standartams, asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarką, profesinių komitetų uždavinių, funkcijų ir komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką, valstybinio registro steigimą, kurių projektus rengti numatyta 14-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse. Suvokdamas, kaip svarbu laiku įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas, Kvalifikacijų tarnybos kolektyvas savo iniciatyva ėmėsi nurodytųjų dokumentų rengimo, pastabų ir pasiūlymų formulavimo, projektų derinimo ir siūlomas priemones teikia 15-osios Vyriausybės 2008–2012 metų programai įgyvendinti.

Pagrindinės tarnybos veiklos 2009 metais kryptys – sudaryti teisinį pagrindą ir sąlygas kurti kvalifikacijų sistemą ir jai funkcionuoti, kartu su socialiniais partneriais sparčiai kurti kvalifikacijų sistemos institucijas: Centrinį profesinį komitetą, sektorių profesinius komitetus, kompetencijas vertinančias institucijas, projektuoti profesinių sektorių kvalifikacijas ir rengti kvalifikacijų aprašymus, įsteigti ir tvarkyti profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą, pradėti vertinti kompetencijas, suteikti ir pripažinti kvalifikacijas. Ši veikla vykdoma derinant nacionalinę kvalifikacijų sistemą su Europos kvalifikacijų sąranga. Tarnybos veiklos strategija numato – 2015 metais visų besimokančiųjų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, parengtas profesinių standartų pagrindu, kompetencijos bus vertinamos pagal šiuose standartuose nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdama į esamą finansinę būklę, ribotas finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, Kvalifikacijų tarnyba siekia lėšų kai kuriai svarbiai savo veiklai, skirtai kurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą, gauti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kaip numatyta Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje. Kvalifikacijų tarnyba parengė priemonių projektus paraiškoms pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“, 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“. Šių veiksmų programų priedų papildymas Kvalifikacijų tarnybos parengtomis priemonėmis ir laiku skiriamas finansavimas spartintų nacionalinės kvalifikacijų sistemos diegimą, užtikrintų jos infrastruktūros kūrimo efektyvumą.

2009 metų strateginiame veiklos plane numatytos priemonės – tarnybos 2008 metais pradėtų darbų tąsa, atspindi jos veiklos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką nacionalinės kvalifikacijų sistemos klausimais prioritetus, užtikrina tolesnę integraciją į Europos Sąjungos erdvę.

KVALIFIKACIJŲ TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS RIMANTAS BUSILA

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

KVALIFIKACIJŲ TARNYBOS MISIJA – užtikrinti Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės narių poreikiams.

KVALIFIKACIJŲ TARNYBOS STRATEGINIS TIKSLAS – sukurti, valdyti ir plėtoti nacionalinę kvalifikacijų sistemą, apimančią visus kvalifikacijų lygmenis ir derančią su Europos kvalifikacijų sąranga.

Efekto kriterijai:

1. Ekonominės veiklos sektorių, kuriems parengti profesiniai standartai, palyginti su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, didėjimas (proc.): 2009 metais – 10 proc., 2010 metais – 30 proc., 2011 metais – 50 proc.

2. Suformuota naujų profesinių kvalifikacijų (visų profesinių kvalifikacijų, suteikiamų pagal Studijų ir mokymo programų registro kvalifikacijas, proc.): 2009 metais – 15 proc., 2010 metais – 40 proc., 2011 metais – 60 proc.

3. Kvalifikacijų, kurioms priskirtas nacionalinės sąrangos lygmuo (visų teikiamų kvalifikacijų, proc.): 2009 metais – 30 proc., 2010 metais – 60 proc., 2011 metais – 90 proc.

S2 forma

III. VYKDOMOS PROGRAMOS TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
Nacionalinės kvalifikacijų sistemos valdymas (programą vykdo Kvalifikacijų tarnyba)	1. Sudaryti teisinį pagrindą ir sąlygas kurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą ir jai efektyviai funkcionuoti	1. Numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos kvalifikacijų sistemos įstatymo projektą. Šio įstatymo paskirtis – teisiškai pagrįsti ir įteisinti nacionalinę kvalifikacijų sistemą, apimančią jos dalyvių santykius, teises ir atsakomybę nustatant, formuojant, įgyjant, suteikiant ir pripažįstant kvalifikacijas, vertinant kompetencijas, paskirstant šiais klausimais funkcijas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų. Tai pagrindinis teisės aktas, pagal kurį kuriama ir pradeda funkcionuoti nacionalinė kvalifikacijų sistema, kaip reikalauja 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų struktūros kūrimo. Įsteigta 2008 metais Kvalifikacijų tarnyba ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas priemones ir Ministro Pirmininko pavedimu parengė Lietuvos Respublikos kvalifikacijų sistemos įstatymo projektą, kurį teisės aktų nustatyta tvarka teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 2. Tikimasi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims parengtų atitinkamų nutarimų projektus, numatoma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu bus patvirtinti parengti projektai dokumentų, kurių tvirtinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (iš viso – 9 dokumentai). Šie teisės aktai reglamentuos reikalavimus nacionalinei (suderintai su Europos kvalifikacijų sąranga) kvalifikacijų sąrangai, kompetencijas vertinančioms institucijoms, profesiniams standartams, asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarką, profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką, valstybinio Profesinių standartų ir kvalifikacijų registro steigimą. Pagal juos bus dirbama toliau. Kvalifikacijų tarnybos parengti šių norminių teisės aktų projektai pateikti atitinkamoms institucijoms.
		3. Kvalifikacijų tarnyba numato pagal kompetenciją parengti kvalifikacijų sistemos veiklą reglamentuojančius dokumentus. Rengiami profesinių standartų ir kvalifikacijų registro kūrimo ir diegimo lydimieji dokumentai: profesinių standartų rengimo duomenų bazės nuostatai, veikimo schemos ir techninės specifikacijos, informacinės valdymo sistemos aprašymai, kompetencijas vertinančių institucijų ir vertintojų akreditavimo, vertinimo kokybės priežiūros tvarka, mokymo programos ir metodikos
	2. Įsteigti nacionalinės kvalifikacijų sistemos institucijas ir plėtoti jų veiklą	1. Numatoma organizuoti ir koordinuoti Centrinio profesinio komiteto, įsteigtų statybos, paslaugų, prekybos, žemės ūkio sektorių profesinių komitetų veiklą rengiant atitinkamus profesinius standartus, steigti naujus profesinius komitetus. Kvalifikacijų tarnybos Centrinis profesinis komitetas sudarytas iš valstybės įstaigų, darbuotojų ir darbdavių interesams atstovaujančių įstaigų ir verslo savivaldos institucijų atstovų, jo tikslas – patarti svarbiausiais kvalifikacijų sistemos kūrimo ir plėtros klausimais. Sektoriaus profesinis komitetas – nauja kvalifikacijų sistemos patariamoji institucija, sudaroma iš atitinkamos ekonominės veiklos sektoriaus specialistų, atstovaujančių socialiniams partneriams, mokymo ir studijų institucijoms, valstybės kompetentingoms įstaigoms, sektoriaus profesiniam standartui rengti. 2. Numatoma akredituoti kompetencijas vertinančias institucijas. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kitais juridiniais asmenimis kuriama nepriklausoma nuo mokymo kompetencijų vertinimo sistema, steigiamos kompetencijų vertinimo institucijos, tikrinančios ir vertinančios, ar asmuo turi atitinkamo profesinio standarto nustatytas tam tikro kvalifikacijos vieneto kompetencijas. Kompetencijų vertinimo institucijas akredituoja Kvalifikacijų tarnyba
	3. Organizuoti ir finansuoti profesinių standartų rengimą	1. Numatoma suprojektuoti ir parengti 5 ekonominės veiklos rūšių (sektorių) kvalifikacijų vienetų aprašymus, reikalingus profesiniams standartams rengti. Kvalifikacijų projektavimas apima profesinės veiklos tyrimus, profesinių standartų kūrimą, kvalifikacijų ir kvalifikacinių laipsnių, atitinkančių Lietuvos darbo rinkos poreikius ir nacionalinę kvalifikacijų sąrangą, sudarymą. Profesinės veiklos tyrimai skirti kompetencijų, reikalingų tam tikros veiklos uždaviniams sektoriuje vykdyti ir kvalifikacijų poreikiui nustatyti. Pagal kvalifikacijų sistemos koncepciją kvalifikacijų aprašymus rengs sektorių profesinių komitetų pasiūlymu iš šios srities ekspertų sudarytos darbo grupės, o rezultatus atitinkamame sektoriuje prižiūrės ir įvertins atitinkamas sektoriaus profesinis komitetas. 2. Numatoma parengti ir įregistruoti profesinių standartų ir kvalifikacijų registre 5 profesinius standartus. Profesinis standartas – dokumentas, kuriame nustatytos tam tikram ekonominės veiklos sektoriui arba jo daliai reikalingos kvalifikacijos, jų struktūra, turinys, galimi įgijimo ir vertinimo būdai ir kiti būtini elementai. Profesiniams standartams rengti ir kvalifikacijoms sudaryti Kvalifikacijų tarnyba sektorių profesinių komitetų pasiūlymu sudarys darbo grupes iš kompetentingų ekspertų.
		Numatoma 2009 metais parengti ir įregistruoti įsteigtame profesinių standartų ir kvalifikacijų registre statybos, maitinimo, apgyvendinimo, prekybos ir žemės ūkio sektorių profesinius standartus. 3. Numatoma įsteigti Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą ir Kvalifikacijos pažymėjimų registrą. Registras – viena iš kvalifikacijų tvarkymo priemonių. Jis užtikrintų sklandų Nacionalinės kvalifikacijų sistemos veikimą, teiktų sistemingą, aiškią, veiklos sistemos poreikius ir švietimo sistemos galimybes atitinkančią informaciją apie Lietuvoje teikiamas kvalifikacijas besimokantiems, ieškantiems darbo, kvalifikacijas teikiančioms, vertinančioms ir pripažįstančioms institucijoms, kvalifikacijų sistemos valdymo institucijoms, tiek šalies, tiek ir užsienio visuomenei. Parengti valstybinio Profesinių standartų ir kvalifikacijų registro nuostatai, rengiami kiti šiam registrui steigti būtini dokumentai, numatytos derinimo su kitomis institucijomis datos. Rengiami žinybinio Kvalifikacijos pažymėjimų registro nuostatai, kiti šiam registrui steigti būtini dokumentai
\|	4. Užtikrinti nacionalinės kvalifikacijų sistemos procesų kokybę	1. Numatoma sukurti ir įdiegti kvalifikacijų sistemos valdymo kokybės vertinimo modelį. Reglamentuotas kompetencijas vertinančių institucijų veiklos koordinavimas, priežiūra ir metodinis vadovavimas kompetencijų vertinimui leis užtikrinti kvalifikacijų sistemos procesų kokybę. Viena iš Kvalifikacijos tarnybos funkcijų – kompetencijų vertinimo kokybės priežiūra. 2. Numatoma sukurti ir įdiegti kvalifikacijų sistemos darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Kvalifikacijų sistemos darbuotojų kompetencija leidžia užtikrinti nacionalinės kvalifikacijų sistemos institucijų veiklos kokybę ir efektyvumą, todėl numatoma sukurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą tvarkančios institucijos (Kvalifikacijų tarnybos), kompetencijas vertinančių institucijų darbuotojų ir ekspertų, socialinių partnerių kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir mokyti kvalifikacijų sistemos darbuotojus

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
KVALIFIKACIJŲ TARNYBA
Nacionalinės kvalifikacijų sistemos valdymas	4569			40
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4569			40
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programos tikslus savivaldybės nedalyvauja

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos archyvų departamentas) veiklos sritis – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti dokumentų valdymo ir naudojimo srities valstybės politiką, administruoti Nacionalinį dokumentų fondą ir valstybinę archyvų sistemą. Šios sistemos įstaigų veikla sparčiai kintančios aplinkos sąlygomis neatsiejama nuo valstybėje vykstančių pokyčių: informacinės ir žinių visuomenės plėtros procesų, padidėjusio oficialiosios ir retrospektyviosios informacijos poreikio. Efektyvus viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų veiklos dokumentų valdymas ir tolesnis išsaugojimas – svarbi jų veiklos skaidrumo, atskaitingumo ir administracinių gebėjimų gerinimo sąlyga. Informacinių technologijų taikymas institucijų ir ūkio subjektų veikloje ir elektroninių dokumentų atsiradimas skatina tobulinti dokumentų valdymo metodus, sukurti atitinkamą teisinę bazę ir infrastruktūrą, kad būtų išsaugota dokumentų įrodomoji galia, pagerėtų visuomenei teikiamų paslaugų kokybė. Susidurdamos su sudėtingesnėmis dokumentų valdymo problemomis, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės iš Lietuvos archyvų departamento ir valstybės archyvų reikalauja neatidėliotinų, šių dienų poreikius atitinkančių sprendimų. Rezultatų siekiama įgyvendinant strateginius veiklos tikslus ir numatytus archyvų sistemos uždavinius, susijusius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos strategijos nuostatų informacinės ir žinių visuomenės plėtros ir kultūros paveldo klausimais įgyvendinimu, rengiant reguliavimo srities teisės aktus, užtikrinant viešojo sektoriaus dokumentų efektyvų valdymą ir prieinamumą, modernizuojant valstybės archyvų saugyklas, plečiant viešąsias paslaugas.

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS VIDAS GRIGORAITIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Lietuvos archyvų departamento misija – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti dokumentų valdymo ir naudojimo srities valstybės politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, administruoti Nacionalinį dokumentų fondą.

Lietuvos archyvų departamento strateginis tikslas – užtikrinti dokumentų autentiškumą, išsaugojimą ir prieinamumą.

Efekto kriterijai:

1. Teisinės bazės ir reikiamos elektroninių dokumentų infrastruktūros sukūrimas.

2. Nacionalinio dokumentų fondo išliekamąją vertę turinčių dokumentų, sukauptų valstybės archyvuose visuomenės poreikiams tenkinti, kiekio padidėjimas.

3. Visuomenei teikiamų paslaugų išplėtimas sudarius galimybes atlikti informacijos apie valstybės archyvuose saugomus dokumentų fondus paiešką internete.

4. Dokumentinio paveldo skaitmeninio turinio sukūrimas visuomenės informaciniams poreikiams tenkinti.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Nacionalinio dokumentų fondo administravimas (programą vykdys Lietuvos archyvų departamentas ir valstybės archyvai)	1. Pagal kompetenciją tobulinti dokumentų valdymo ir naudojimo politiką ir užtikrinti jos įgyvendinimą	1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kuriose yra pagal teisės aktų reikalavimus nesutvarkytų dokumentų, sumažės iki 11 proc. (2008 metais buvo 14 proc.), dėl to pagerės viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas. 2. Gerinant administracinių paslaugų kokybę ir taikant „vieno langelio“ principą, bus išnagrinėta 3 proc. daugiau nei 2006 metais asmenų prašymų išduoti faktus patvirtinančius dokumentus ir prašymų išduoti licencijas verstis dokumentų saugojimo ir tvarkymo veikla nustatytąja tvarka
	2. Užtikrinti Nacionalinio dokumentų fondo kaupimą ir išsaugojimą	1. Bendras valstybės archyvuose saugomų dokumentų kiekis 2009 metais padidės 40000 apskaitos vienetų. 2. Saugyklos, kuriose užtikrinamas optimalus dokumentų saugojimo režimas, sudarys 29 proc. bendro visų saugyklų ploto
	3. Plėsti prieigos prie Nacionalinio dokumentų fondo galimybes	1. Informacinėje sistemoje „Lietuvos archyvų fondų sąvadas“ sukauptų ir papildytų informacijos aprašų padaugės iki 66 tūkst. vienetų (2008 metais buvo 3,3 tūkst. vienetų). 2. Valstybės archyvuose saugomų į skaitmeninį formatą perkeltų dokumentų padaugės iki 14000 bylų (2006 metais buvo 150 bylų). 3. Kompiuterizuotos prieigos prie saugomų dokumentų vietos archyvų skaityklose sudarys 10 proc. visų vietų
	4. Užtikrinti valstybinės archyvų sistemos veiklą	1. Bus atlikta išsami archyvų sistemos struktūros analizė ir optimizuota jos veikla efektyvumui gerinti. 2. Skirti asignavimai – 24985 tūkst. litų bus panaudoti tikslingai, racionaliai ir taupiai
2. Archyvų paslaugų specialioji programa (programą administruos Lietuvos archyvų departamentas, vykdys valstybės archyvai)	Patenkinti vartotojų poreikius – teikti įstatymų nustatytas mokamas paslaugas	Vartotojams bus suteikta 99 proc. jų pageidaujamų paslaugų

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 metai

Programų pavadinimai	Lėšos (tūkst. litų)			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (šaltiniai)
Lietuvos archyvų departamentas
1. Nacionalinio dokumentų fondo administravimas	24985			531
2. Archyvų paslaugų specialioji programa	968			7
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	25953			538
Kita svarbi informacija	įgyvendinant programų tikslus, savivaldybės tiesiogiai nedalyvaus ir jų finansinis indėlis nenumatytas

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

gintauto miseikio foto Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Ginklų fondas) teisinį statusą nustato ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai.

Ginklų fondo veikloje galima išskirti dvi prioritetines kryptis. Pirmoji susijusi su Ginklų fondo veikla įgyvendinant įstatymuose jam nustatytą pagrindinį uždavinį – užtikrinti šalies gynybinių pajėgumų plėtrą, aprūpinti krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemas, kitas valstybės institucijas joms reikalinga efektyvia ginkluote, šaudmenimis ir specialiąja technika. Siekdamas kuo efektyviau ir racionaliau naudoti valstybės lėšas, skirtas kariuomenei ir kitoms visuomenės ir valstybės saugumui užtikrinti sukurtoms valstybės institucijoms aprūpinti, Ginklų fondas pagal kiekvieną iš minėtų institucijų gautą paraišką planuoja ginkluotės pirkimus, atsižvelgdamas į institucijos poreikius ir esamas konkrečios ginkluotės įsigijimo galimybes. Metų pradžioje neįmanoma tiksliai numatyti kiekvienos ginkluotės poreikio ir įsigijimo galimybių, dažnai nepriklausančių nuo pirkėjo. Ginklų fondas toliau sieks tobulinti ginkluotės pirkimo organizavimą, diegti efektyvesnius pirkimų metodus, pagrįstus turimomis finansinėmis galimybėmis.

Antrąją Ginklų fondo prioritetinę kryptį lemia Lietuvos Respublikos įsipareigojimai teikti tarptautinėms organizacijoms informaciją, susijusią su šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote. Šios Ginklų fondo funkcijos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1075, svarba ypač padidėjo Lietuvai tapus tikrąja Europos Sąjungos ir NATO nare, kai prireikė keistis informacija ir nacionaline patirtimi su kitomis valstybėmis. Ši būtinybė plečiantis kovai su tarptautiniu terorizmu vis didės. Atlikdamas šią funkciją, Ginklų fondas privalo užtikrinti, kad laiku būtų surinkta ir pateikta Užsienio reikalų ministerijai tiksli informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės judėjimą ir kontrolę. Ši informacija diplomatiniais kanalais siunčiama Jungtinėms Tautoms (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Europos Sąjungai, kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių dokumentus Lietuvos Respublika įsipareigojusi vykdyti, o juose numatyta keistis informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės apyvartą. Įgyvendindamas minėtas nuostatas, Ginklų fondas numato toliau plėtoti Ginklų registro informacinę sistemą, taikyti naujausių informacinių technologijų naudojimu pagrįstas programines priemones ir palaipsniui pereiti prie vienos Valstybės ginklų registro informacinės sistemos, susietos su žinybinėmis ginklų registro duomenų bazėmis.

Be to, Ginklų fondas aprūpina fizinius asmenis savigynai skirtais šaunamaisiais ginklais ir šoviniais, gali pasiūlyti daugiau kaip 100 modelių 20 kalibrų pistoletų ir revolverių. Ankstesniaisiais metais mažėjant pardavimui atrodė, kad rinka jau pripildyta, tačiau pakeitus savigynos ginklų apyvartą reguliuojančius teisės aktus (panaikinus kalibro, šovinių skaičiaus dėtuvėje apribojimus) ar pateikus daug pigių ginklų, jų vėl parduodama vis daugiau. Pirkėjų patogumui atidaryta dar viena savigynos ginklų parduotuvė Klaipėdoje, pagal jos veiklos rezultatus bus sprendžiama, ar tikslinga atidaryti parduotuvę dar viename didžiųjų Lietuvos miestų.

Pateikiamas Ginklų fondo strateginis veiklos planas skirtas nurodytiesiems tikslams įgyvendinti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS GINTAUTAS MIŠEIKIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

ginklų fondo MISIJA – organizuoti ir koordinuoti kariuomenės, kitų visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių valstybės institucijų aprūpinimą ginkluote – optimaliai tenkinti visos valstybės poreikius.

ginklų fondo STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Užtikrinti šalies gynybinių pajėgumų plėtrą – aprūpinti ją efektyvia ginkluote.

Vykdyti Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus uždavinius – aprūpinti kariuomenę ir kitas valstybės institucijas NATO standartus atitinkančia ginkluote, organizuoti ginkluotės tiriamuosius darbus, dalyvauti vykdant Lietuvos įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms.

Efekto kriterijus – įsigytos ginkluotės atitiktis NATO valstybėse naudojamai ginkluotei (proc.).

2. Užtikrinti įstatymų leistas galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims apsirūpinti ginklais ir šoviniais.

Didinti visuomenės saugumą – sudaryti galimybes asmens ir turto saugos tarnyboms ir juridinių asmenų saugos struktūriniams padaliniams apsirūpinti reikiama ginkluote, o fiziniams asmenims – įstatymuose numatyta tvarka įsigyti ginklus.

Efekto kriterijus – juridinių ir fizinių asmenų ginkluotės poreikio patenkinimas (pretenzijų skaičius).

* Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

2009 metais

1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita

(programą vykdys Ginklų fondas)

Užtikrinti šalies gynybinių pajėgumų plėtrą – aprūpinti ją efektyvia ginkluote

Patenkinta ne mažiau kaip 100 proc. gautų paraiškų

2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa
(programą vykdys Ginklų fondas)

Užtikrinti įstatymų leistas galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims apsirūpinti ginklais ir šoviniais

Ginkluotės parduota ne mažiau kaip 100 proc. praeitų metų kiekio

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

	Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
		iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
GINKLŲ FONDAS
1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita		1576			24
2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa		2200			0
Iš viso asignavimų valdytojo programoms		3776			24

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

foto 008 (Large) Narkomanija – vis dar opi šių dienų Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių problema. Atsirandančios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui. Narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimas šalyje turi būti pagrįstas aiškių prioritetų nustatymu, vertinimu, koordinavimo užtikrinimu, racionaliu išteklių paskirstymu. Būtina formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo, užtikrinti, kad asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, būtų prieinamos geros kokybės gydymo ir reabilitacijos paslaugos, o neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolė būtų griežta ir veiksminga.

Lietuvoje atlikta svarbių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos formavimo darbų: įgyvendinama Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa – viena iš svarbiausių ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo programų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytų veiklos strategijos pagrindinių nuostatų XXII skyriuje „Kova su nesaikingu alkoholio vartojimu ir narkomanija“ nurodyta: „Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra sudedamoji valstybės užsienio ir vidaus politikos dalis. Šios politikos įgyvendinimui turi būti skiriamas tiek politinis dėmesys, tiek reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai“.

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarbiausieji uždaviniai – įgyvendinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politiką, nustačius pagrindines šios politikos įgyvendinimo kryptis, ir organizuoti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, koordinuoti kitą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės sričių veiklą.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metais atliko daug svarbių darbų, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti narkotikų kontrolės politiką. Siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimą, gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir visuomenės informuotumą, tobulinama informacijos rinkimo sistema, rengiama metodinė medžiaga, įdiegta prevencijos projektų vertinimo sistema, didinamas gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Įgyvendinamos prevencinės informavimo kampanijos jaunimui, finansuojami atrankinės ir tikslinės prevencijos, ankstyvosios intervencijos, žalos mažinimo, reabilitacijos projektai, stiprinama neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuru, įgyvendina tarptautinius projektus. Nuo 2008 metų Lietuva išrinkta Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos nare.

Sieksime, kad būtų įgyvendinamos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, mažinančios neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausą ir pasiūlą, o mūsų visuomenė taptų saugesnė ir sveikesnė.

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORĖ AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO MISIJA – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sričių valstybės politiką.

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvų narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimo koordinavimą siekiant stabilizuoti ir mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo plitimą tikslinėse grupėse.

Efekto kriterijai:

1. Moksleivių, neteisėtai vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičiaus stabilizavimas.

1 pav. Moksleivių (15–16 metų), kada nors gyvenime neteisėtai vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas (proc.)

Šaltinis – 1999, 2003, 2007 metų ESPAD tyrimų duomenys; 2008–2011 metų Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prognozuojami duomenys.

2. Pirmą kartą atitinkamais kalendoriniais metais registruotų asmenų, kurie kreipėsi dėl gydymo nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybės, atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (sergamumas narkomanija), stabilizavimas.

2 pav. Asmenų, kurie pirmą kartą kreipėsi dėl gydymo nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybės, iš 100 tūkst. gyventojų

Šaltinis – Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys; 2008–2011 metų prognozuojami duomenys.

3. Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančios informacijos surinkimas, analizė ir sklaida diegiant informacines sistemas.

3 pav. Įdiegta epidemiologinių rodiklių ir informacinių sistemų pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus

Šaltinis – Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys;
2009–2011 metų prognozuojami duomenys.

4. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės užtikrinimas ir greito reagavimo sistemos funkcionavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

4 pav. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolė

Šaltinis – Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys;
2009–2011 metų prognozuojami duomenys.

* Įtraukimas vykdomas pagal poreikį ir situaciją, rizikos vertinimo rezultatus.

5. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės užtikrinimas.

5 pav. Patikrinta subjektų, vykdančių veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), dalis (proc.)

2009–2011 metų Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prognozuojami duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa

Tikslas

Siekiami rezultatai 2009 metais

Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos įgyvendinimas ir koordinavimas

Sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą – stiprinti asmens ir visuomenės sveikatą ir saugumą

1. Ne mažiau kaip 90 proc. visų Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiamų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos projektų bus skirti tikslinei prevencijai tarp socialinės rizikos vaikų, jų šeimos narių ir globėjų pagal ankstyvosios intervencijos metodikas.

2. Ne mažiau kaip 70 proc. visuomenės bus gerai informuota apie neigiamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes.

3. Ne mažiau kaip 5 apskrityse bus įgyvendintos priemonės, stiprinančios neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolę jaunimo pasilinksminimo vietose, ugdymo įstaigose.

4. Ne mažiau kaip 80 proc. įgyvendinamų prevencijos projektų bus įvertinta pagal nustatytuosius reikalavimus.

5. Ne mažiau kaip 55 savivaldybių atstovai įgis žinių ir kels kvalifikaciją narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais organizuojamuose mokymo renginiuose, pasitarimuose ir konferencijose.

6. Ne mažiau kaip 5 apskrityse veiks įstaigos, kuriose bus teikiamos medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos vaikams.

7. Ne mažiau kaip 500 asmenų, vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, bus suteiktos medicininės, psichologinės socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos.

8. Ne mažiau kaip 3000 rizikos grupės asmenų, neteisėtai vartojančių švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, bus suteiktos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, mažinančios užkrečiamųjų ligų plitimą ir rizikingą elgesį.

9. 5 globos namuose bus įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos, siekiant sukurti saugesnę aplinką vaikams.

10. 75 proc. narkomanijos epidemiologinei būklei vertinti surenkamų duomenų atitiks Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro keliamus reikalavimus 5 narkomanijos epidemiologiniams indikatoriams.

11. Bus dalyvaujama įgyvendinant 4 tarptautinius narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos projektus.

12. Bus dalyvaujama ne mažiau kaip 20 Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijų, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, kitų tarptautinių organizacijų rengiamų posėdžių.

13. Bus užtikrintas naujų psichoaktyviųjų medžiagų identifikavimo ir kontrolės sistemos funkcionavimas (1 sistema).

14. 100 proc. naujų medžiagų, pripažintų turinčiomis narkotinį ar psichotropinį poveikį, bus taikomos kontrolės priemonės, mažinančios jų prieinamumą.

15. Bus patikrinta 100 proc. subjektų, vykdančių teisės aktų reguliuojamą veiklą, susijusią su pirmos ir antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos įgyvendinimas ir koordinavimas	3405			25
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	3405			25

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

STATISTIKOS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I.VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Vilija%20Lapeniene Didėjantis visuomenės statistinis raštingumas ir augantis oficialiosios statistikos poreikis kelia Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) svarbius uždavinius rengti geros kokybės statistinę informaciją, atspindinčią šalies socialinės ir ekonominės raidos tendencijas, aplinkos pokyčius, plėtoti ir gerinti teikiamas paslaugas. Kaip ir kasmet rengsime ir teiksime statistinius rodiklius, reikalingus Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategijos, Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimui stebėti, skelbsime darnaus vystymosi rodiklius, dalyvausime įgyvendinant Bendrijos statistikos 2008–2012 metų programos nuostatas. Rengdami geros kokybės statistinę informaciją prisidėsime prie Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo stebėsenos.

Esame įsipareigoję kuo greičiau ir patogia forma teikti aktualiausius statistinius rodiklius, trumpinti jų rengimo laiką ir visą statistinę informaciją skelbti interneto svetainėje. Plėtodami Rodiklių duomenų bazės apimtį, 2009 metais atsisakome kai kurių statistikos leidinių, sumažindami jų parengimo ir spaudos sąnaudas. Skelbsime daugiau pranešimų spaudai, siekdami visuomenės informavimo priemonėmis kuo daugiau gyventojų supažindinti su šalies socialinėmis ir ekonominėmis aktualijomis ir visuomenėje kylančias diskusijas pagrįsti oficialiąja statistika.

Ypač svarbus strateginio laikotarpio uždavinys – tinkamai pasirengti ir 2010 metais atlikti visuotinį žemės ūkio ir 2011 metais – visuotinį gyventojų ir būstų surašymus, kuriuos, įgyvendindamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, atliks visos valstybės narės. Be tradicinių metodologinių ir organizacinių pasirengimo surašymams darbų, daug dėmesio bus skiriama administracinių duomenų šaltinių ir informacinių technologijų panaudojimo galimybių įvertinimui ir optimalaus surašymų būdo nustatymui.

Vis didesnę dalį bendrosios pridėtinės vertės struktūros sudaro paslaugų sektorius (šiuo metu jau per 62 procentus), taigi prireikė įvertinti ūkio subjektams teikiamų paslaugų kainų lygio pokytį, analizuoti paslaugų sektoriaus infliacijos procesus. Nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio pradėjome skelbti 8 paslaugų ketvirtinius kainų indeksus, o nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio pagal Europos Sąjungos teisės aktų dėl trumpojo laikotarpio statistikos reikalavimus rengsime ir skelbsime 21 paslaugų veiklos kainų indeksus.

2009 metais pirmą kartą atliksime verslo paslaugų struktūros statistinį tyrimą, kurį reglamentuoja 2008 metais priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, ir įvertinsime paslaugų pardavimą pagal produktus ir klientus.

Toliau diegsime statistikoje atnaujintą Ekonominės veikos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.). Trumpojo laikotarpio statistika pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jau nuo 2009 metų turi būti parengta pagal naują klasifikaciją. Statistinių rodiklių laiko eilutės bus perskaičiuotos ir palyginamos nuo 2000 metų.

Spartindami statistinių duomenų surinkimo procesą, toliau diegsime statistinių ataskaitų elektronines formas, pirmenybę teikdami verslo įmonių pildomoms ataskaitoms.

2008 metais namų ūkių ir gyventojų statistinius tyrimus atliekantys klausėjai aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, todėl labai svarbu įtraukti šias mobilias darbo vietas į bendrą statistikos informacinę sistemą, tai numatome atlikti 2009 metais įgyvendindami investicinį projektą.

Toliau plėtosime viešųjų paslaugų, perkeliamų į elektroninę erdvę, apimtį ir užtikrinsime, kad Statistikos departamento elektroninės paslaugos būtų geros kokybės, lengviau pasiekiamos vartotojams ir didintų jų pasitenkinimo mūsų teikiamomis paslaugomis lygį. Sparti informacinių technologijų raida lemia greitą moralinį kompiuterių įrangos nusidėvėjimą, ypač pastebimą diegiant naują programinę įrangą ar informacines sistemas ir teikiant viešąsias paslaugas vartotojams. 2009 metais planuojame pradėti įgyvendinti investicinį projektą, skirtą kompiuterių technikai atnaujinti.

Statistikos departamento kokybės politika įpareigoja nuolat gerinti veiklą, vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partneriams, stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais, veiksmingiau naudoti išteklius, įgyvendinti priemones, mažinančias statistinės atskaitomybės naštą respondentams. Mūsų interneto svetainėje 2008 metais pradėjo veikti specialus skyrelis, kuriame skelbiama Statistikos departamento naštos mažinimo politika, informacija apie įgyvendinamas statistinės atskaitomybės naštos mažinimo priemones, pasiektus rezultatus, o respondentai gali teikti pasiūlymus įvairiais statistinės atskaitomybės tobulinimo klausimais. Statistinės atskaitomybės naštos mažinimas – vis dar svarbiausias Statistikos departamento tikslas, kurio įgyvendinimą siejame su platesniu administracinių šaltinių ir verslo apskaitos sistemose esančių duomenų naudojimu, matematinių metodų taikymo statistiniams tyrimams plėtra, statistinės atskaitomybės formų supaprastinimu. Esame įdiegę statistinės atskaitomybės naštos mažinimo ir stebėsenos sistemą ir tikimės, kad ši mūsų veikla prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos dėl administracinės naštos verslui mažinimo įgyvendinimo.

Toliau dirbsime pradėtus visuomenės statistinio raštingumo didinimo darbus. 2008 metais Statistikos departamento interneto svetainėje paskelbėme skyrelį mokykloms, jame pateikta svarbi moksleiviams ir mokytojams informacija. Tiriame įvairių statistinės informacijos vartotojų grupių tiek statistinės informacijos, tiek statistinio raštingumo didinimo poreikius, stebime vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygį. Kad kuo didesnė visuomenės dalis suprastų ir teisingai interpretuotų pateiktą statistinę informaciją, o oficialiąja statistika būtų remiamasi ne tik priimant ekonominius ir politinius sprendimus, bet ir vertinant asmeninio gyvenimo kokybę, 2008 metais interneto svetainėje įdiegėme asmeninės infliacijos skaičiuoklę. 2009 metais planuojame įdiegti ryšių su klientais valdymo sistemą, kuri leis aktyviau ir konstruktyviau bendrauti su vartotojais ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Atsižvelgdami į Europos integracijos procesus, planuojame toliau dalyvauti įgyvendinant techninės pagalbos projektus ir sukauptą patirtį perduoti kitų valstybių statistikos tarnyboms.

Sunki šalies finansinė būklė pakeitė kai kuriuos mūsų planus ir tikslus. Teko atsisakyti keleto statistinių tyrimų ir projektų, įvertinti esamą organizacinę struktūrą ir subalansuoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Prisidėdami prie taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo, esame pasirengę didinti darbo našumą ir įgyvendinti iškeltus uždavinius.

L. E. STATISTIKOS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIO DIREKTORIAUS PAREIGAS VILIJA LAPĖNIENĖ

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Statistikos departamento MISIJA – rengti ir aprūpinti gyventojus, verslą, mokslą ir institucijas aukštos kokybės statistine informacija, reikalinga pagrįstai reiškinių analizei, sprendimų priėmimui bei skatinančia diskusijas šaliai aktualiais klausimais, aktyviai dalyvauti plėtojant tarptautinę statistiką.

Statistikos departamento strateginis TIKSLAS – išplėsti paslaugas vartotojams tinkamiausia forma teikiant išsamią ir detalią oficialiąją statistinę informaciją vieno kontakto principu, racionaliai naudojant išteklius ir nedidinant statistinės atskaitomybės naštos respondentams.

Efekto kriterijai:

E-01-01. Visuomenės susidomėjimas statistika, vidutinis interneto svetainės lankytojų per dieną skaičius.

Statistikos departamentas, atsižvelgdamas į vartotojų poreikius, didina statistinės informacijos, skelbiamos interneto svetainėje, apimtį, sudarydamas sąlygas vartotojams patogiausia forma rasti statistinius rodiklius struktūrizuotose teminėse lentelėse, išsamioje rodiklių duomenų bazėje, statistikos publikacijose ar pranešimuose spaudai. Interneto svetainėje lankosi vis daugiau vartotojų, tai rodo ne tik didėjantį susidomėjimą statistika, bet ir gerėjantį visuomenės statistinį raštingumą. 2008 metais Statistikos departamentas daug dėmesio skyrė naujų paslaugų ir produktų populiarinimui ir statistinio raštingumo didinimui – interneto svetainėje įdiegta asmeninės infliacijos skaičiuoklė, skyreliai „Statistika mokykloms“, „Statistinės naštos mažinimas“, vartotojai apmokyti naudotis rodiklių duomenų baze ir kita, todėl 2008 metais vidutinis interneto svetainės lankytojų skaičius gerokai viršijo planuotą rodiklį ir pasiekė daugiau nei 14 tūkst. apsilankymų vidutiniškai per dieną. Tai didžiausias tokių svetainių lankomumas.

Visuomenės susidomėjimas statistika

(Vidutinis Statistikos departamento interneto svetainės lankytojų per dieną skaičius)

E-01-01

E-01-02. Vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygis.

Statistikos departamentas kasmet atlieka gyventojų nuomonių apie Statistikos departamento veiklą, rengiamus produktus ir teikiamas paslaugas tyrimą. Šio tyrimo rezultatų pagrindu skaičiuojamas vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygis. Tai svarbus veiklos vertinimo rodiklis, atspindintis rengiamos statistinės informacijos kokybės charakteristikas (reikalingumą, pakankamumą, suprantamumą, pasitikėjimą ir žinomumą) ir teikiamų paslaugų kokybę. Nuomonių tyrimai, atliekami omnibuso metodu, taip pat leidžia nustatyti vartotojų poreikius ir numatyti gerintinas sritis, siekiant padidinti vartotojų pasitenkinimo lygį, kuris susijęs su gyventojų pasitikėjimu valstybės institucijomis, jų bendraisiais lūkesčiais ir darbo su statistikos vartotojais intensyvumu. 2008 metais pasiektas gana aukštas vartotojų pasitenkinimo lygis atspindi didelį Statistikos departamento indėlį į visuomenei teikiamų paslaugų kokybės gerinimą.

Vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygis, proc.

E-01-02

E-01-03, E-01-04. Visuomenei prieinamos statistinės informacijos, teikiamos viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę penktuoju brandos lygiu, apimtis, procentais.

Šiuos vertinimo kriterijus atspindi rodiklių duomenų bazės ir elektroninio statistikos leidinių katalogo plėtra. Sukurtos interaktyvios priemonės, leidžiančios vartotojams naudojantis informacinėmis technologijomis gauti statistinę informaciją, esančią Rodiklių duomenų bazėje, ir statistikos leidinius, esančius elektroniniame Statistikos departamento bibliotekos leidinių kataloge. Ši paslauga atitinka penktąjį elektroninių viešųjų paslaugų brandos lygį.

2008 metais Rodiklių duomenų bazėje sukaupta 69 procentai statistinės informacijos, rengiamos pagal Oficialiosios statistikos darbų programą. Rodiklių duomenų bazėje vartotojai gali ne tik rasti reikiamą statistinę informaciją, bet ir išsisaugoti ją įvairiais rinkmenų formatais arba pavaizduoti diagramomis, žemėlapiais. Užsiregistravę vartotojai gali išsaugoti susikurtas duomenų bazės užklausas, kurios automatiškai atnaujinamos paskelbus naują statistinę informaciją. 2009 metais Rodiklių duomenų bazė bus papildyta pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją perskaičiuota statistine informacija, kartu išsaugoti ir statistiniai rodikliai pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 1.1 redakciją. Planuojama Rodiklių duomenų bazę papildyti mokesčių, mokslo ir inovacijų statistika, statistine informacija apie valstybės turtą ir kita, o jos apimtį padidinti iki 85 procentų.

Elektroninis statistikos leidinių katalogas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis. Jis vartotojams suteikia galimybę rasti reikiamą leidinį ir tiesiai iš katalogo gauti jo elektroninę kopiją. Ši paslauga populiarėja, ypač tarp vartotojų iš kitų valstybių. 2008 metais apsilankyta 8,4 tūkst. karto, iš jų 2,5 tūkst. vartotojų naršė kataloge anglų kalba. Tačiau ne visi ankstesnių metų Statistikos departamento leidiniai paskelbti šiame kataloge *pdf formatu, todėl planuojama skenuoti senesnius leidinius ir plėsti elektroninio katalogo apimtį. Pirmiausiai numatoma paskelbti visas nuo 2002 metų parengtas Statistikos departamento publikacijas, kurių 2008 metais kataloge buvo 35 procentai. Vėliau bus skelbiami ir senesni Statistikos departamento leidiniai, kuriuos reikia skenuoti ir konvertuoti į *pdf formatą, kadangi jie publikuoti tik popierinėse laikmenose.

Visuomenei prieinamos statistinės informacijos, teikiamos viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę penktuoju brandos lygiu, apimtis

E-01-03

Rodiklių duomenų bazės plėtra, proc.

E-01-04

Elektroninio statistikos leidinių katalogo plėtra, proc.

E-01-05, E-01-06. Statistinių duomenų teikimo paslaugų, atitinkančių penktąjį viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygį, apimtis, procentais.

Šiuos kriterijus atspindi statistinių duomenų teikimo elektronine forma sistemos plėtra ir administracinių šaltinių duomenų naudojimo statistikos reikmėms plėtojimas, tai leidžia rengiant statistinius rodiklius panaudoti ūkio subjektų ir fizinių asmenų jau pateiktus viešojo administravimo institucijoms duomenis.

Statistikos departamente sukurta ir nuolat plėtojama statistinių duomenų rinkimo elektronine forma sistema. Specialioje Statistikos departamento interneto svetainėje
e-formos.stat.gov.lt sudaryta galimybė užsiregistravusiems respondentams surasti elektronines formas, jų teikimo grafiką, informaciją apie duomenų perdavimą. Paslauga teikiama automatiškai naudojant ankstesnę registraciją ir duomenis apie respondentą. Respondentai informuojami apie būtinus atlikti veiksmus, kai kuriais atvejais jiems pateikiamos iš dalies užpildytos statistinių duomenų perdavimo formos. Įdiegta elektroninė statistinių duomenų surinkimo sistema leidžia statistinius duomenis tikrinti įvedimo metu, respondentai negaišta laiko statistinių ataskaitų peržiūrai ir statistinių duomenų kontrolei. 2008 metais ūkio subjektai internetu galėjo teikti 45 proc. visų statistinės atskaitomybės formų. Sistemoje 2009 m. sausio 1 d. buvo užsiregistravę apie 24,2 tūkst. respondentų, t. y. pusė visų ūkio subjektų, atrinktų dalyvauti statistiniuose tyrimuose. 2008 metais statistines ataskaitas elektroniniu būdu teikė apie 44 proc. respondentų (2007 metais statistinius duomenis elektroniniu būdu teikė 27 proc. įmonių). Statistikos departamento prioritetas – kuo greičiau sukurti ir įdiegti visų ataskaitų, kurias turi pildyti verslo įmonės, elektronines formas. Toliau bus atliekami darbai siekiant verslo apskaitos sistemose esančius duomenis maksimaliai panaudoti statistikos reikmėms.

Kita svarbi sritis – kuo plačiau statistikos reikmėms naudoti administracinius duomenis, esančius viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse. 2008 metais Statistikos departamentas apie 36 proc. statistinių rodiklių rengė naudodamas valstybės institucijų ir įstaigų 110 įvairių administracinių ir statistinių šaltinių duomenis, 30 iš jų – įmonės ir asmens lygiu. Vis daugiau naudojami Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ir kitų šaltinių duomenys, kurie pakeičia statistinėse ataskaitose respondentų teikiamus duomenis ir mažina statistinės atskaitomybės naštą. Daug dėmesio skiriama administracinių duomenų analizei ir jų naudojimo statistikos tikslams galimybių studijoms, kadangi dažnai dėl skirtingų rodiklių apibrėžimų, atskaitomybės terminų ir teisinės bazės nesuderinamumo nelengva juos tiesiogiai pritaikyti statistikos reikmėms.

Statistinių duomenų teikimo paslaugų, atitinkančių penktąjį viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygį, apimtis

E-01-05

Įdiegta elektroninių ataskaitų formų, proc.

E-01-06

Administracinių duomenų šaltinių pagrindu parengta statistinių rodiklių, proc.

E-01-07. Statistinės atskaitomybės našta respondentams (ūkio subjektams), vidutinės metinės vienos įmonės laiko sąnaudos statistiniams duomenims parengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti.

Apie statistinei atskaitomybei rengti sugaištą laiką Statistikos departamentą informuoja patys respondentai, ir šie duomenys yra pagrindas naštos rodikliui skaičiuoti. Tačiau šis rodiklis negali mažėti be Statistikos departamento pastangų supaprastinti statistinę atskaitomybę arba pakeisti statistinius duomenis administracinių šaltinių duomenimis. Sistemingai plėtojant veiklą, skirtą įmonių laiko sąnaudoms, patirtoms rengiant statistinius duomenis ir pildant statistines ataskaitas, mažinti, sukurta naštos mažinimo ir stebėsenos sistema, leidžianti matuoti ir vertinti šios srities pažangą. 2008 metais Statistikos departamento interneto svetainėje įdiegtas skyrelis, kuriame paskelbta Statistikos departamento naštos mažinimo politika, respondentai informuojami apie įgyvendinamas naštos mažinimo priemones ir pažangą. Siekiant supaprastinti statistinę atskaitomybę, nuo 2007 metų statistinių ataskaitų formas testuoja Statistikos departamento nepriklausomų ekspertų grupė. Statistiniams tyrimams plačiau diegiami imčių metodai, pagal rotacijos principą atrenkamos įmonės statistiniams tyrimams atlikti, statistiniams rodikliams vertinti naudojami matematiniai metodai. Statistikos departamento tikslas – stebėti naštos rodiklį ir įgyvendinti priemones, mažinančias statistinės atskaitomybės naštą respondentams.

Vidutinės metinės vienos įmonės laiko sąnaudos statistiniams duomenims rengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti, valandomis

E-01-07

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Oficialiosios statistikos tvarkymas (programą vykdys Statistikos departamentas)	1. Aprūpinti visuomenę geros kokybės statistine informacija, atspindinčia socialinės ekonominės raidos tendencijas ir aplinkos pokyčius	1. Parengta 260 pranešimų spaudai, atspindinčių šalies socialines ekonomines aktualijas (2008 metais parengti 243 pranešimai spaudai). 2. Statistinės informacijos sklaida visuomenei pagrindinėse šalies ir regioninės žiniasklaidos priemonėse pasieks 6200 publikacijų. 3. Mėnesinė statistinė informacija pagal pranešimų spaudai kalendorių skelbiama vidutiniškai 20 dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus. 4. Ketvirtinė statistinė informacija pagal pranešimų spaudai kalendorių skelbiama vidutiniškai 57 dieną ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus. 5. Metinė statistinė informacija pagal Rodiklių duomenų bazės kalendorių skelbiama vidutiniškai 200 dieną ataskaitiniams metams pasibaigus
	2. Gerinti teikiamų paslaugų kokybę – efektyviau tvarkyti oficialiąją statistiką	1. 85 proc. verslo įmonių statistinių rodiklių, vertinamų naudojant imčių metodus, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 ženklų lygiu neviršys 3 proc. santykinės paklaidos (2008 metais – 80 proc.). 2. 75 proc. verslo įmonių statistinių rodiklių, vertinamų naudojant imčių metodus, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 4 ženklų lygiu neviršys 5 proc. santykinės paklaidos (2008 metais – 70 proc.). 3. Verslo įmonėms sudarytos sąlygos 70 proc. visų jiems skirtų statistinės atskaitomybės formų teikti elektroniniu būdu (2008 metais įdiegta 57 proc. elektroninių formų, skirtų verslo įmonėms). 4. Statistiniuose tyrimuose dalyvaus 57 proc. visų veikiančių ūkio subjektų. 5. Nepertraukiamas viešųjų elektroninių paslaugų prieinamumas – ne mažiau kaip 98,5 proc.
2. Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa (programą vykdys Statistikos departamentas)	Užtikrinti užsakovams pagal sutartis teikiamų statistikos ir informacinių paslaugų kokybę	1. Statistinė informacija pagal specifines vartotojų užklausas bus parengiama ir pateikiama vidutiniškai ne ilgiau kaip per 2 dienas. 2. Gyventojų atsiskaitymų už suteiktas paslaugas suvestinė informacija užsakovams bus parengiama ir pateikiama per vieną dieną

S3 forma

INSTITUCIJOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METai

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Statistikos departamentas
1. Oficialiosios statistikos tvarkymas	32299			642*
2. Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa	4274
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	36573			642*
Kita svarbi informacija

* Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-5484), Statistikos departamentui skirti 368, jam pavaldžioms įstaigoms – 274 etatai.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Daunoravicius Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Departamentas) veiklos pobūdis iš esmės pasikeitė Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir visateise Šengeno erdvės nare. Lietuvos valstybės piliečiams atsivėrė naujos galimybės, tarp kurių – naujų darbo vietų paieška, karjeros užsienyje galimybės. Departamento 2006–2008 metų veiklos prioritetai buvo naujųjų emigrantų problemų identifikavimas, naujos Lietuvos valstybės ryšių palaikymo su užsienyje gyvenančiais tautiečiais politikos įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 783 patvirtinta Ilgalaikė valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategija, o 2008 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1116 – Tarpinstitucinė bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 metų programa (abi parengė Departamentas). Tarpinstitucinė programa – tai išplėsta Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programa, skatinanti Lietuvos valstybinių institucijų bendradarbiavimą, koordinuojanti užsienio lietuvių bendruomenių veiklos rėmimą. Programa skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų išeivijos politikos prioritetų įgyvendinimui, užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimui.

Užsienyje veikia lietuvių bendrojo lavinimo mokyklos. Plečiamas neformaliojo švietimo įstaigų tinklas. Departamentas teikia finansinę ir metodinę paramą užsienyje veikiančioms lietuvių švietimo įstaigoms. Į jas iš Lietuvos siunčiami mokytojai, dėstytojai ir kultūros darbuotojai.

Departamentas numato toliau rūpintis Lietuvos valstybės ir užsienio lietuvių santykių plėtra, prisidėti prie integralios tautos kūrimo ir stiprinimo, skatinti aktyvų užsienio lietuvių dalyvavimą šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime.

Vienas iš Departamento tikslų – įgyvendinti valstybės tautinių santykių darnumo politiką, kuri laiduoja Lietuvos tautinėms mažumoms galimybę saugoti tapatumą, skatina dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdo pilietiškumą, toleranciją, didina skirtingų tautybių žmonių savitarpio supratimą ir pasitikėjimą, ragina gerbti įvairių Lietuvos tautų kultūras, papročius, tradicijas, religiją.

2008 metais Departamentas vykdė Tautinių mažumų plėtros iki 2015 metų strategiją ir priemonių iki 2010 metų planą. Vykdant numatytas priemones, buvo sudarytos sąlygos tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, mokytis valstybinės kalbos, puoselėti jų kultūrinį tapatumą, ugdyti visuomenės toleranciją ir užkirsti kelią diskriminacijai, atskirčiai, šalinti neigiamus stereotipus, taip pat skatinti lietuvių kultūros ir tradicijų propagavimą Rytų Lietuvoje.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemones, 2008 metais parengta ir patvirtinta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008–2010 metų programa. Sudarytos palankesnės sąlygos romams integruotis į Lietuvos visuomenę, padėti jiems mokytis valstybinės kalbos, spręsti švietimo, asmens dokumentų įgijimo, įsidarbinimo ir kitas socialines problemas, taip pat puoselėti savo tautinę kultūrą.

TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS ARVYDAS DAUNORAVIČIUS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento MISIJA – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant su Europos Sąjungos standartais suderintą tautinių santykių darnumo, ryšių su užsienio lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos valstybės politiką, užtikrinti tautinių mažumų teises, plėtoti Lietuvos ir išeivijos ryšius.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento STRATEGINIAI TIKSLAI: 1. Užtikrinti tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę proceso tęstinumą, tautinių santykių šalyje darną. 2. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, tapatumą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva. 3. Formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo, ryšių su užsienio lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos valstybės politiką.
Efekto kriterijai:
Efekto pavadinimas	Metai
Efekto pavadinimas	2007	2008	2009	2010	2011
1. Lietuvos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms ir mokančių valstybinę kalbą, procentas	67	68	70*	72*	74*
2. Mokinių, kuriuos mokys siunčiami dirbti į užsienio lietuvių mokyklas ir fakultatyvus pedagogai, skaičius	2500	3000	3500*	3600*	3700*
* 2009–2011 metų rodikliai prognozuojami.

Lietuvos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms
ir mokančių valstybinę kalbą (proc.)

Mokinių, kuriuos moko pedagogai, siunčiami dirbti į užsienio lietuvių mokyklas ir fakultatyvus, skaičius

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Integruoti į Lietuvos visuomenę asmenis, priklausančius tautinėms mažumoms	1. Bus organizuota 40 nemokamų valstybinės kalbos grupių po 15–16 asmenų. 2. Bus paremta 120 Rytų Lietuvos kultūros projektų, organizuotas moksleivių menų festivalis „Rytų Lietuvos žiedas“
	2. Išsaugoti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, tapatumą	1. Bus organizuotos 3 kultūrų ir kalbų pažinimo olimpiados ir konkursai, surengtas tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų festivalis, paremta 28 tautinių mažumų šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų veikla. 2. Bus paremta tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų 190 kultūros projektų, perkelta į elektronines laikmenas dalis tautinių mažumų kultūros paveldo paminklų ir išleista viena elektroninė laikmena
	3. Užtikrinti tautinių santykių darnumą	1. Bus organizuoti 2 antidiskriminaciniai seminarai įvairioms profesinėms grupėms, sukurtas vienas dokumentinis filmas apie vieną tautinę grupę, išleistas vienas lankstinukas. 2. Bus parengtas ir leidžiamas tautinių bendrijų informacinis biuletenis, parengta ir išleista informacija apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas
2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Užtikrinti romų tautybės asmenų visapusišką integraciją į Lietuvos visuomenę ir mažinti socialinę atskirtį	1. Bus organizuotos 2 ikimokyklinės romų vaikų papildomo ugdymo veiklos grupės; organizuoti vieneri kompiuterinio raštingumo kursai. 2. Bus atliktas tyrimas apie romų būstų registraciją ir kokybę, parengtos rekomendacijos, kaip būstą gerinti. 4. Bus apmokyti 10 romų nevyriausybinių organizacijų aktyvių narių, organizuotas seminaras apie žmogaus teises, valstybinės kalbos kursai, tvarkomi romų asmens dokumentai
	2. Padėti romams išlaikyti tautinį tapatumą	Bus paremta10 romų nevyriausybinių organizacijų projektų, išleisti 4 informaciniai leidiniai apie romus
	3. Skatinti visuomenės toleranciją ir pasitikėjimą romais	Bus organizuoti: seminaras antidiskriminacine tema, 2 mokymo renginiai socialiniams darbuotojams, mokytojams, žurnalistams, valstybės tarnautojams, parengti 2 straipsniai spaudoje
3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	Stiprinti užsienio lietuvių bendruomenių ryšius su Lietuva, sudaryti sąlygas puoselėti tautinę savimonę ir atstovauti Lietuvai užsienyje, remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti įgyvendinti kultūros, švietimo, socialinius ir kitus projektus	1. Bus užtikrinta lituanistinio švietimo plėtra pasaulyje, lituanistinių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų veiklos tęstinumas, rengiamos lituanistinio mokymo programos, naudojamos 230 užsienio lietuvių švietimo įstaigų. 2. Bus remiama 11 užsienio lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrų. 3. Bus administruojama ir finansuojama 300 užsienio lietuvių bendruomenių veiklos projektų, iš jų: 110 lituanistinio švietimo projektų ir 190 teigiamam Lietuvos įvaizdžiui kurti užsienyje skirtų projektų
4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant tautinių santykių ir ryšių su išeivija valstybės politiką (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Sudaryti tinkamas sąlygas tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenės gyvenimą, remiantis šalies įstatymais ir tarptautiniais tautinių mažumų apsaugos įsipareigojimais	1. Bus parengta 20 teisės aktų ir pasiūlymų tautinių mažumų klausimais. 2. Bus parengta 315 tautinių mažumų kultūros ir švietimo rėmimo priemonių. 3. Bus parengta 100 Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo rėmimo priemonių
	2. Plėtoti ryšius su užsienio lietuviais, siekiant panaudoti šiuos ryšius teigiamam Lietuvos įvaizdžiui kurti	1. Bus parengta 12 teisės aktų ir pasiūlymų ryšių su užsienio lietuvių bendruomenėmis klausimais. 2. Bus surengta 10 kursų ir seminarų

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		Privatizavimo fondas
	iš viso	iš jų ES lėšos	Privatizavimo fondas
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas	1990
2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas	400
3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas	8940
4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant tautinių santykių ir ryšių su išeivija valstybės politiką	2492			35
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	13822			35

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginiS veiklos planAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos misija – vykdyti branduolinės energetikos objektų saugos valstybinį reguliavimą ir priežiūrą siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo branduolinių ir radiologinių įvykių ir avarijų žalingo poveikio. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nustato branduolinės energetikos objektų saugos reikalavimus bei vykdo jų saugos valstybinę priežiūrą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija vykdo veikiančio Ignalinos AE antrojo energijos bloko saugos priežiūrą, vertina sustabdyto pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo projektus saugos požiūriu ir išduoda atitinkamas licencijas. Be to, inspekcija vykdo naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo priežiūros parengiamuosius darbus. Rengiamasi trimis pagrindinėmis kryptimis – būtinų kompetencijų ir personalo parengimas, inspekcijos administracinės struktūros pertvarka, branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių teisės aktų rengimas ir tobulinimas. Inspekcija 2008–2010 metais planavo priimti 30 naujų darbuotojų ir pradėti juos rengti naujos atominės elektrinės saugos vertinimo ir licencijavimo darbams. 2008 metais Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija priėmė 12 naujų darbuotojų, kitus darbuotojus numatoma priimti 2009–2011 metais, atsižvelgiant į ekonominę šalies būklę. Kartu su jau dirbančiais specialistais naujus darbuotojus reikės parengti naujos atominės elektrinės projektui licencijuoti. Tam prireiks
5–7 metų, atsižvelgiant į darbuotojų išsilavinimą ir profesinę patirtį. Šiuo tikslu Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija inicijavo bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energetikos agentūra TATENA projektą, pagal kurį stiprinami ne tik inspekcijos, bet ir kitų institucijų, dalyvaujančių naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo priežiūros procese, gebėjimai. 2008 metais Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija reorganizuota siekiant sukurti efektyviau veikiančią struktūrą, atitinkančią TATENA rekomendacijas ir tarptautinę praktiką. Parengtas branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių teisės aktų peržiūros 2008–2011 metų planas, pagal kurį bus peržiūrėti 43 dokumentai, atsižvelgiant į naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo Lietuvoje uždavinius.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija toliau dalyvauja Vakarų Europos reguliuotojų asociacijos WENRA darbo grupių, Europos Komisijos komitetų, Europos Komisijos įkurtos aukšto lygio branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo ekspertų grupės, Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA saugos standartų komisijos ir dviejų saugos standartų komitetų veikloje, dalyvauja įgyvendinant regioninius ir nacionalinius techninio bendradarbiavimo projektus. Pirmą kartą per narystės TATENA istoriją Lietuva nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio dvejų metų kadencijai tapo TATENA Valdytojų tarybos nare. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija siekia efektyviai naudoti Europos Komisijos skiriamą paramą branduolinės saugos ir Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo priežiūros klausimais.

Naujos atominės elektrinės statyba skatins ekonominę plėtrą ir kels socialinę gerovę, bus sukurtos naujos darbo vietos, verslas skatinamas investuoti į naujas technologijas ir branduolinės energetikos veiklai būtinų paslaugų teikimą. Tačiau pasirengimas naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo priežiūrai atskleidė ir tam tikras problemas, kurias būtina išspręsti siekiant tinkamai pasirengti licencijuoti naują atominę elektrinę. Ypač svarbu suderinti naujos atominės elektrinės licencijavimo veikloje dalyvaujančių institucijų veiksmus ir kompetenciją, siekiant išvengti veiklos kartojimosi, efektyviai naudoti turimus išteklius ir kompetenciją. Būtina atnaujinti branduolinės energetikos teisinę bazę, parengti Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymą, kad gerėtų branduolinės energetikos saugos priežiūra. Iš esmės būtina keisti branduolinės energetikos objektų saugos priežiūrą vykdančios institucijos finansavimo sistemą, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pajėgtų konkuruoti darbo rinkoje, laiku pasirengtų licencijuoti naują atominę elektrinę, esant būtinybei, galėtų samdyti aukštos kvalifikacijos ekspertus Lietuvoje ir užsienyje.

Kad naujoji atominė elektrinė būtų pastatyta laiku, būtina sukurti kompetentingą eksploatuojančią organizaciją, turinčią reikiamų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių. Kad laiku būtų atlikti visų naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo etapų darbai, būtina turėti reikiamų išteklių, tinkamai parengtą kvalifikuotą personalą branduolinę saugą reguliuojančioje institucijoje, laiku ir išsamiai įvertinti branduolinės energetikos objekto saugą, tinkamai vykdyti projektavimo, statybos, pasirengimo eksploatuoti ir eksploatavimo saugos valstybinę priežiūrą. Naujos atominės elektrinės statybos projekto priežiūra, atliekami saugos vertinimai ir licencijavimo procedūra turės užtikrinti visuomenės, kaimyninių valstybių ir tarptautinių organizacijų pasitikėjimą branduolinės energetikos sauga Lietuvos Respublikoje.

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS

SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKAS GYTIS MAKSIMOVAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos strateginiS tikslaS – užtikrinti aukštą branduolinės energetikos objektų saugos lygį.

Efekto kriterijus – branduolinės saugos užtikrinimas – nėra antrojo ir aukštesniojo lygio neįprastų įvykių pagal INES skalę (0).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Laukiami rezultatai 2009 metais
Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas (programą vykdys Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija)	1. Autorizuoti ir kontroliuoti branduolinės energetikos licencijuojamą veiklą – užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytųjų reikalavimų	Programos 1 tikslo uždavinių įvykdymo rezultatai: 1. Peržiūrėtos ir suderintos visos vykdomos priemonės pagal Ignalinos AE saugos gerinimo programą. 2. Laiku pašalinti visi nustatyti saugos pažeidimai. 3. Pasiektas Ignalinos AE antrojo bloko saugos lygis sutartiniais vienetais – 37. 4. Branduolinės medžiagos, branduolinės paskirties prekės ir branduolinės energetikos objektai Lietuvos Respublikoje naudojami tik taikiems tikslams
	2. Tobulinti branduolinės saugos, fizinės saugos ir radiacinės apsaugos reguliavimo ir priežiūros sistemą	Programos 2 tikslo uždavinių įvykdymo rezultatas – atnaujinta 19 proc. saugos reikalavimų
	3. Vykdyti ir tobulinti vidinį administravimą	Programos 3 tikslo uždavinių įvykdymo rezultatai: 1. Atnaujinta 20 proc. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kokybės vadybos dokumentų. 2. 84 proc. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojų pakels kvalifikaciją
	4. Pasirengti naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai	Programos 4 tikslo uždavinių įvykdymo rezultatas – per 5 metus (2007–2011 metais) bus pasirengta naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA
Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas	6803			74
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	6803			74
Kita svarbi informacija

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginis veiklos planas

I.VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Algirdas%20Kuncinas%202 Žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą gina visos demokratinės visuomenės. Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Taigi svarbu nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės ir asmens privačių interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą.

2009 metų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos strateginiame veiklos plane numatytos priemonės, skirtos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai įgyvendinti, – ankstesnių metų darbų tąsa, jos atspindi veiklos prioritetus, t. y. visuomenės informuotumo duomenų apsaugos srityje didinimas, tinkamas duomenų subjektų teisių įgyvendinimas ir gynimas, efektyvi pagalba duomenų valdytojams, integracija į Europos Sąjungos reguliavimo erdvę ir kita.

Įsigaliojęs 2009 m. sausio 1 d. naujos redakcijos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau vadinama – Įstatymas) įtvirtina didesnį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomumą skiriant vadovą. 2009 m. sausio 5 d. prasidėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo penkerių metų kadencija. Naujos redakcijos Įstatyme išsamiau reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas vykdant vaizdo stebėjimą mokumo vertinimo tikslais, sveikatos apsaugos srityje ir kita.

Asmens duomenų apsaugos tradicijos Lietuvoje plėtojamos nuo 1997 metų. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą pradėjęs 8 asmenų kolektyvas per dešimtmetį išaugo į darnią 35 darbuotojų struktūrą, įgyvendinančią ir užtikrinančią inspekcijai priskirtas funkcijas. Šiuo metu Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją sudaro penki skyriai: Finansų, apskaitos ir bendrųjų reikalų, Informacijos ir technologijų, Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo, Teisės ir Prevencijos.

Svarbiausios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos kryptys – plėtoti duomenų apsaugą, prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, įgyvendinti Konvencijos ETS Nr. 108 nuostatas, vykdyti elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo kontrolę ir kita. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija siekia, kad asmens duomenų apsauga atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir būtų tinkamai užtikrinta informacinės visuomenės aplinkoje.

Vienas iš 2009–2011 metų veiklos prioritetų – visuomenės informuotumo apie asmens duomenų apsaugą didinimas atsižvelgiant į gautus kasmetinės apklausos „Dėl asmenų aptarnavimo inspekcijoje kokybės“ ir kas antrus metus užsakomos apklausos „Dėl visuomenės informuotumo duomenų apsaugos srityje“ rezultatus. Didėjantis visuomenės poreikis gauti informacijos potencialiai padidina institucijos darbų efektyvumą. Kuo daugiau visuomenė sužino apie įstaigos veiklą siekiant užtikrinti teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje, tuo labiau didėja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos pripažinimas visuomenėje ir pasitenkinimas jos veikla. Įžengę į informacinių technologijų erą, susiduriame su problema, kaip sudaryti palankias sąlygas jas plėtoti ir sukurti saugią teisinę aplinką, kurioje būtų ginama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, kaip pasiekti, kad dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo asmuo nepatirtų žalos. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, siekdama gerinti duomenų apsaugos lygį ir užtikrinti žmogaus teises šioje srityje, ypač daug dėmesio skirs duomenų subjektų teisių tinkamam įgyvendinimui ir gynimui, kad žmogus elektroninėje erdvėje jaustųsi saugus.

Siekiant padėti duomenų valdytojams tinkamai įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus, tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones, planuojama ir toliau daug dėmesio skirti bendradarbiavimui su duomenų valdytojais. Numatoma organizuoti susitikimus duomenų valdytojams aktualiais klausimais, teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su duomenų apsaugos reikalavimų tinkamu įgyvendinimu ir duomenų subjektų teisių užtikrinimu.

VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS

INSPEKCIJOS DIREKTORIUS ALGIRDAS KUNČINAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Misija – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Strateginis tikslas – užtikrinti duomenų subjektų teisių apsaugą, vykdant efektyvią duomenų valdytojų priežiūrą ir didinant visuomenės informuotumą duomenų apsaugos srityje.

Efekto kriterijus – duomenų valdytojų, tinkamai įgyvendinančių duomenų apsaugos reikalavimus, skaičiaus didėjimas, palyginti su 2007 metais (proc.).

Augimas, palyginti su 2007 metais (proc.)

2009–2011 metų rodikliai prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
Duomenų apsaugos valdymas (programą vykdys Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija)	Užtikrinti efektyvią duomenų apsaugos sistemą ir tinkamą jos priežiūrą	1. Numatoma gauti ir išnagrinėti 115 asmenų skundų ir prašymų. Didėjant visuomenės informuotumui, duomenų subjektai gina savo teises asmens duomenų apsaugos srityje, kreipdamiesi į inspekciją dėl galimų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Inspekcija, nagrinėdama asmenų skundus ir prašymus, padės asmeniui įsitikinti, ar jo asmens duomenys tvarkomi teisėtai, laikantis Įstatymo reikalavimų, ir nustačiusi pažeidimus imsis priemonių, kad duomenų valdytojas tinkamai vykdytų duomenų apsaugos reikalavimus. 2. Numatoma atlikti 340 prevencinių (planinių) patikrinimų ir išnagrinėti pranešimų dėl išankstinės patikros. Kad daugėtų duomenų valdytojų, tinkamai vykdančių duomenų apsaugos reikalavimus, inspekcijos iniciatyva bus atliekami prevenciniai patikrinimai. Planuojama tikrinti privataus sektoriaus duomenų valdytojus, ypač atkreipti dėmesį į asmens duomenų tvarkymą finansų įstaigose ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą tvarkant vaizdo duomenis. Siekiant užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, Įstatymo nustatytais atvejais bus atliekama išankstinė patikra ir tikrinami numatyti duomenų tvarkymo veiksmai prieš juos pradedant. Atliekant išankstinę patikrą bus tiriama, ar numatomi duomenų tvarkymo veiksmai atitinka Įstatymo reikalavimus. Pagal 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Įstatymą ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 22-804) 2 straipsnio 3 dalį duomenų valdytojai, kurie automatiniu būdu tvarko ypatingus asmens duomenis apie sveikatą, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos privalės apie tai pranešti inspekcijai, kuri atliks išankstinę patikrą. 3. Numatoma išnagrinėti 650 pranešimų apie duomenų tvarkymą. Siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, bus nagrinėjami gaunami pranešimai apie asmens duomenų tvarkymą ir asmens duomenų valdytojų registravimo duomenų patikslinimą ir (ar) papildymą. Be to, registravimasis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytojus įpareigos atidžiau įvertinti duomenų tvarkymo veiksmus (jų teisėtumą), padės pašalinti nustatytus duomenų tvarkymo trūkumus ir sudarys sąlygas visuomenei gauti informaciją apie duomenų valdytojus ir jų atliekamus asmens duomenų tvarkymo veiksmus.
		4. Numatoma parengti 45 atsakymus į Konvencijos ETS Nr. 108 šalių paklausimus ir gautos informacijos apibendrinimus pagal išsiųstus konvencijos šalims paklausimus. Inspekcija, įgyvendindama Konvencijos ETS Nr. 108 nuostatas dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių duomenų apsaugos priežiūros institucijomis, aktyviai bendraus su konvencijos šalimis asmens duomenų apsaugos klausimais, keisis patirtimi. Bus susipažįstama su užsienio valstybių geriausia asmens duomenų apsaugos patirtimi, kurią bus galima pritaikyti inspekcijos veikloje. 5. Numatoma derinti 110 teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų. Siekiant padėti duomenų valdytojams užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą, išvengti Įstatymo reikalavimų pažeidimų ir panašiai, bus derinami kitų institucijų pateikti teisės aktų projektai, informacinių sistemų ir registrų nuostatų, duomenų valdytojų pateiktų asmens duomenų tvarkymo taisyklių ir kiti duomenų valdytojų pateikti dokumentų projektai. 6. Numatoma parengti 3 metodinius dokumentus. Rekomendacijos duomenų valdytojams ir duomenų subjektams rengiamos aktualiais duomenų apsaugos klausimais, įgyvendinant Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus ir vadovaujantis tarptautinių organizacijų, darbo grupių priimtais dokumentais. 7. Numatoma parengti 3 teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 9¹ ir 43 straipsniais įstatymą (Žin., 2008, Nr. 123-4657) ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymą (Žin., 2008, Nr. 137-5383) numatoma pakeisti Ryšio slaptumo patikrinimų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 807 (Žin., 2005, Nr. 89-3341), ir parengti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis teikimo kompetentingoms institucijoms, kaupimo ir šios informacijos pagrindu sukauptų statistinių duomenų kasmetinio teikimo Europos Bendrijų Komisijai. 8. Numatoma suteikti 2500 konsultacijų. Kad visuomenė geriau išmanytų asmens duomenų apsaugos reikalavimus, daugiausia konsultacijų numatoma suteikti duomenų subjekto teisių gynimo, duomenų tvarkymo ir teikimo teisėtumo, pranešimo apie duomenų tvarkymą ir kitais klausimais.
		9. Numatoma parengti 140 visuomenės informavimo priemonių. Bus siekiama duomenų subjektą kuo plačiau supažindinti su jo teisėmis ir duomenų valdytojų pareigomis, inspekcijos kompetencija duomenų apsaugos srityje – rengiami mėnesiniai naujienų biuleteniai, pranešimai žiniasklaidai, minima Europos duomenų apsaugos diena, teikiama informacija apie veiklą ir veiklos ataskaitas, skaitomi pranešimai konferencijose, seminaruose, rengiami lankstinukai aktualiomis temomis ir kitos informavimo priemonės. 10. Numatoma parengti 45 išvadas dėl Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų. Bus nagrinėjami iš įvairių institucijų gaunami Europos Sąjungos dokumentų projektai ir pareiškiama inspekcijos nuomonė, teikiamos išvados. Reiškiant inspekcijos nuomonę ir pastabas apie Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamus dokumentus, bus prisidedama prie šių institucijų dokumentų rengimo. 11. Numatoma išnagrinėti 10 duomenų subjektų prašymų įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 29 straipsnį. Siekiant padėti duomenų subjektams įgyvendinti jų teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, duomenų subjektų prašymu iš Asmens duomenų valdytojų valstybės registre registruotų duomenų valdytojų bus renkama informacija apie duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymą. Numatomas duomenų subjektų prašymų skaičius nėra didelis, nes šiuo metu inspekcijoje įdiegta informacinė sistema „Pagalba“ neleidžia teikti paslaugos duomenų subjektui visiškai automatiniu būdu. Atlikus inspekcijos informacinių sistemų susiejimo, atnaujinimo ir modernizavimo galimybių studiją ir pagal šios studijos rezultatus patobulinus informacinę sistemą „Pagalba“, duomenų subjektų prašymų gali padaugėti

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA
Duomenų apsaugos valdymas	2632			35
Iš viso asignavimų valdytojo programai	2632			35

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginis veiklos planas

I. Vadovo Įžanginis ŽODIS

Vartotojas, mėgaudamasis sveiku ir skaniu maistu, net nesusimąsto apie didėjančią globalizaciją, prekių ir paslaugų judėjimą, o kartu ir apie plintančias gyvūnų užkrečiamąsias ligas, kurioms sienų nėra. Vartotoją daugiausiai džiugina didelė maisto pasiūla ir įvairovė, taip pat daugeliui prieinamos maisto ir jų tiekimo paslaugų kainos. Tačiau gyvūnų užkrečiamųjų ligų atsiradimas reikštų didžiulius materialinius nuostolius verslui ir šaliai, ekonominę izoliaciją atskirame regione ar visoje šalyje ir blogą maisto pramonės įvaizdį. Taigi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau vadinama – Tarnyba) prioritetas – gebėjimas operatyviai kovoti su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis, nelegaliu gyvūnų ir maisto gabenimu, nesitaikstyti su gyvūnų gerovės reikalavimų nepaisymu.

Vienas iš pagrindinių Tarnybos tikslų – apsaugoti visuomenės sveikatą nuo nesaugaus maisto. Tačiau, be saugos, labai svarbu maisto kokybė, tradicinio maisto gamybos ir tradicinio skonio išsaugojimas. Šūkis „Europa su skoniu“ skirtas išsaugoti tradicinius maisto produktus, jų gamybos, teritorijos reikšmę, išlaikyti kultūros paveldą, nes tuo šalis yra unikali ir visa tai privalo išsaugoti ateities kartoms.

Įgyvendindama Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Tarnyba ypač daug dėmesio skirs kaimo plėtros, lietuviško verslo skatinimui, sieks, kad Lietuvoje pagaminta produkcija visuomenei būtų prioritetas. Bus sugriežtinta maisto, įvežamo iš kitų valstybių, valstybinė kontrolė, o smulkiesiems verslininkams lanksčiai taikomi supaprastinti reikalavimai, vadovaujantis išorės ir vidaus veiksnių rizikos vertinimu ir išlaikant pusiausvyrą tarp lietuviško verslo skatinimo ir saugaus produkto užtikrinimo vartotojui. Tarnyba ragins prekybos įmones ir gamintojus teikti vartotojams aiškesnę informaciją apie maisto produktų kilmę, nurodyti ne tik valstybę, kurioje produktas pagamintas, bet ir žaliavos kilmės valstybę ir to sieks. Lietuva kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės įgyvendina 2007–2013 metų strategiją „Prevencija geriau nei gydymas“. Vienas iš šios strategijos tikslų – gerinti gyvūnų sveikatą, mažinti jų sergamumą ir taip remti ūkininkavimo ir kaimo ekonomiką. Be to, pagrindinis ūkininkų ginklas prieš pigias ir veržlias trečiųjų pasaulio valstybių rinkas – kokybė. Daug dėmesio bus skiriama informacijos apie maisto tvarkymo, gyvūnų laikymo sąlygų reikalavimus perdavimui kaimo vietovių ūkininkams, smulkiesiems verslininkams ar ketinantiesiems jais tapti.

Sumažės administracinė našta Lietuvos verslininkams, norintiems gauti įvairius leidimus ir pažymas, nes 2008 metais Tarnyba supaprastino leidimų ir pažymų išdavimo reikalavimus, o 2009 metais įdiegs elektroninę valdžią, dokumentai bus išduodami „vieno langelio“ principu. Vadovaudamasi rizikos vertinimu, nuo 2009 metų Tarnyba vykdys valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę tų ūkio subjektų, kurie nevisiškai užtikrina saugų maisto, pašarų tvarkymą, kuriuose nustatoma šiurkščių pažeidimų. Ypač daug dėmesio bus skiriama maisto produktų ženklinimo pažeidimų ir vartotojų apgaulės atvejų nustatymui, t. y. maisto klastojimo, kilmės nurodymo, tinkamumo vartoti terminų kontrolei. Lietuva – viena iš Europos Sąjungos vartų į Rytų Europą, per ją į Europos Sąjungos rinką keliauja maistas, pašarai, veterinariniai preparatai, gyvūnai ir jų produktai. Taigi ir 2009 metais Tarnyba vykdys rizikos vertinimu pagrįstą griežtą importuojamų ir įvežamų Tarnybos kompetencijai priklausančių prekių kontrolę, kurios tikslas – nustatyti importuojamų prekių pažeidimus, vadinasi, nesaugūs maistas, pašarai, veterinariniai preparatai, sergantys gyvūnai nepateks į Lietuvą, taip pat ir į Europos Sąjungą.

Tarnybos prioritetas – likviduoti pasiutligę. Pasiutligės atvejų 2008 metais, palyginti su 2007 metais, sumažėjo 6,3 karto (2007 metais – 432 atvejai, 2008 metais – 69 atvejai, tikimasi, kad 2009 metais bus tik 40 pasiutligės atvejų). Įgyvendinant 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2008 metais įsteigtas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Institutas atliks Bendrijoje pripažintomis metodikomis ir mokslinėmis žiniomis pagrįstą rizikos vertinimą maisto ir veterinarijos srityse, tai padės kurti ir įgyvendinti Tarnybos politiką, rengti teisės aktus ir vykdyti kryptingą valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną, skiriant lėšas rizikingiausiems procesams. Institutas 2009 metais daugiau ieškos maisto, mitybos ir veterinarijos sričių mokslininkų, ekspertų, bendradarbiaus su jais.

Vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetais, Tarnyba sieks glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos Federacijos, Užkaukazės ir Vidurio Azijos valstybių maisto ir veterinarinės kontrolės institucijomis. Tarnyba – nepriklausoma, skaidri, vientisa ir akredituota pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17020:2004 institucija, vykdanti valstybinę kontrolę „nuo lauko iki stalo“ – pasirenkama partnere dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus daugiašalius projektus, remiant šių valstybių europinius siekius ir integracijos procesus, tolesnį jų suartėjimą su Europos Sąjunga ir narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. Tarnybos specialistai padeda trečiųjų valstybių maisto ir veterinarinės kontrolės institucijoms kurti vientisą maisto ir veterinarinės kontrolės sistemą, apmoko atitinkamų institucijų specialistus. Tarnyba 2009 metais vykdys „Dvynių“ projektus Rumunijoje, Kosove ir Ukrainoje, prisidėdama prie vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo padės Moldovai stiprinti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę.

Tarnyba prisidės prie informacinės visuomenės plėtros ir Europos Sąjungos 2009–2014 metų ateities iššūkių strategijos – toliau modernizuos informacines technologijas, reikalingas gyvūnų užkrečiamosioms ligoms, maistui, pašarams kontroliuoti, vartotojams ir ūkio subjektams aptarnauti. 2009 metais bus keičiama Tarnybos interneto svetainė – diegiama elektroninė valdžia. Numatoma teikti Europos Komisijai paraišką patikrinti Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazę, kad būtų patvirtinta jos visiška atitiktis Europos Sąjungos reikalavimams. Bus toliau plečiama visuomenės informavimo maisto saugos, kokybės, ženklinimo, vartotojų teisių apsaugos, gyvūnų sveikatos, gerovės ir kitais Tarnybos kompetencijos klausimais sistema.

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS

TARNYBOS DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos MISIJA – formuoti ir įgyvendinti tiekiamo rinkai maisto saugos ir kokybės, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės srities valstybės politiką, saugoti ir ginti pažeistas maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srities vartotojų teises.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos STRATEGINIS TIKSLAS – įgyvendinant socialiai atsakingą maisto ir veterinarijos srities Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos politiką, stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti aukšto lygio gyvūnų sveikatingumą ir gerovę.

Efekto kriterijai:

1. Valstybinės maisto kontrolės efektyvumo didėjimas. Vykdant valstybinę maisto kontrolę, pagerės maisto kokybė ir sauga, sumažės žmonių grupinių susirgimų dėl nesaugaus maisto.

Šaltiniai: 2008 metų Tarnybos statistiniai duomenys; 2009–2011 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prognozuojami duomenys.

2. Valstybinės veterinarinės kontrolės efektyvumo didėjimas. Vykdant efektyvią valstybinę veterinarinę kontrolę, sumažės pasiutligės atvejų ir paukščių sergamumo salmonelioze paplitimas.

Sumažės pasiutligės atvejų

Šaltiniai: 2008 metų Tarnybos statistiniai duomenys; 2009–2011 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prognozuojami duomenys.

Sumažės paukščių sergamumo salmonelioze paplitimas (proc.)

Šaltiniai: 2008 metų Tarnybos statistiniai duomenys; 2009–2011 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prognozuojami duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
1. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė (programą koordinuos Tarnyba, vykdys jai pavaldžios įstaigos)	1. Vykdant efektyvias gyvūnų ligų prevencijos priemones, užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių paplitimo sumažinimą	1.Sumažės pasiutligės atvejų (2008 metais buvo nustatyti 69 atvejai, 2009 metais tikimasi 40 atvejų). 2.Sumažės paukščių sergamumas salmonelioze 5 proc. (2008 metais nustatyta 7 proc.). 3.Sumažės gyvulių registravimo ir identifikavimo pažeidimų gyvulių laikymo vietose pagal patikrintų ūkių ir juose nustatytų pažeidimų skaičiaus santykį (2008 metais nustatyti 35 proc., 2009 metais tikimasi iki 34 proc.)
	2. Užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą gyvūnų laikymo vietose, skerdyklose ir gyvūnus vežant	1. Pagerės gyvūnų laikymo vietose gyvūnų gerovės lygis, išreikštas patikrinimų su pažeidimais ir bendro patikrinimo skaičiaus santykiu (2008 metais reikalavimus atitiko 26 proc. gyvūnų laikymo vietų, 2009 metais tikimasi pasiekti 24 proc.). 2. Pagerės skerdžiamų gyvūnų gerovė, t. y. padaugės skerdyklų, atitinkančių gyvūnų gerovės reikalavimus (2008 metais – 96 proc., 2009 metais tikimasi iki 96,5 proc.). 3. Mažės gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų gyvūnus vežant (2008 metais nustatyta 33 proc. pažeidimų, 2009 metais tikimasi iki 30 proc.)
	3. Užtikrinti valstybinę maisto kontrolę visais maisto tvarkymo etapais, kad tiekiamas rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktų nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus	1.Pagerės maisto tvarkymo subjektų būklė, padaugės maisto tvarkymo subjektų, visiškai atitinkančių maisto saugos ir kokybės reikalavimus (nuo 87 proc. 2008 metais iki 89 proc. 2009 metais). 2.Sumažės žmonių grupinių žarnyno infekcinių susirgimų, kilusių dėl nesaugaus maisto (nuo 35 protrūkių 2008 metais iki 33 protrūkių 2009 metais). 3.Pagerės maisto sauga ir kokybė, atsižvelgiant į bendrą ištirtų maisto mėginių ir mėginių, kurių tyrimo rezultatai teigiami, santykį (nuo 2,5 proc. 2008 metais iki 2 proc. 2009 metais). 4.Sumažės vartotojų skundų dėl maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo (nuo 2170 skundų 2008 metais iki 1900 skundų 2009 metais)
	4. Užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiami geros kokybės, saugūs, nekenksmingi gyvūnams ir aplinkai pašarai	1.Pagerės pašarų tvarkymo subjektų būklė higienos, ženklinimo reikalavimų laikymosi požiūriu, atsižvelgiant į patikrinimų, kai nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir patikrinimų santykį (2008 metais buvo 70 proc., 2009 metais tikimasi 75 proc.). 2.Pagerės pašarų kokybė ir sauga, padaugės pašarų tyrimų, atitinkančių kokybės ir saugos reikalavimus (2008 metais buvo 2 proc., 2009 metais tikimasi 1,5 proc.)
	5. Apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo gyvūnų arba žmonių užkrečiamųjų ligų, kilusių dėl šalutinių gyvūninių produktų netinkamo tvarkymo	Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo subjektai geriau vykdys teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į patikrinimų ir nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų santykį (2008 metais buvo 50 proc., 2009 metais tikimasi 53 proc.)
	6. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkoje būtų saugūs, geros kokybės, efektyvūs ir nustatytuosius reikalavimus atitinkantys veterinariniai vaistai ir biocidai	1. Pagerės veterinarinius vaistus ir biocidus gaminančių ir teikiančių į rinką subjektų atitiktis reikalavimams, išreikšta patikrinimų su pažeidimas ir bendro patikrinimų skaičiaus santykiu (2008 metais sudarė 55 proc., 2009 metais tikimasi 60 proc.). 2. Geriau bus naudojami gyvūnų gydymui ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktikai skirti veterinariniai vaistai ir biocidai, per patikrinimus bus mažiau nustatoma pažeidimų (2008 metais – 35 proc., 2009 metais tikimasi 33 proc.)
	7. Apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritoriją nuo nesaugaus maisto, pašarų, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir užtikrinti transportuojamų gyvūnų gerovės kontrolę	1. Lietuvos Respublikoje nekils gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių, priklausančių nuo Lietuvos pasienio veterinarijos postų gyvūnų importo ir tranzito kontrolės. 2. Į Lietuvos Respublikos ir Bendrijos rinką per Lietuvos pasienio veterinarijos postus nepateks nesaugių Tarnybos kontroliuojamų prekių
	8. Siekiant apsaugoti vartotojų interesus, susijusius su maisto sauga, taip pat Lietuvos Respublikos teritoriją nuo gyvūnų ligų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktu rizikos vertinimo pagrindu organizuoti maisto ir veterinarijos kontrolę	1.Padaugės instituto atliktu moksliniu rizikos vertinimu pagrįstų sprendimų maisto ir veterinarijos klausimais (2008 metais – 25 proc., 2009 metais tikimasi 45 proc.). 2.Padidės kontrolės efektyvumas, priklausantis nuo rizikos vertinimo išvadų (2008 metais sudarė 30 proc., 2009 metais tikimasi 60 proc.). 3.Retės ūkio subjektų patikrinimų (2008 metais vidutinis dažnumas – 2 kartai per metus, 2009 metais – iki karto per metus)
2. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa (programą koordinuos Tarnyba, vykdys Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas)	Užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, veterinarinių preparatų, pašarų, maisto ir kitų privalomųjų rodiklių laboratorinių tyrimų vykdymą institute	Visiškai užtikrintas priimtų mėginių ištyrimas ir jų rezultatų įvertinimas pagal patvirtintas metodikas ir galiojančius teisės aktus
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimas ir tobulinimas (programą vykdys Tarnyba)	1. Užtikrinti Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų darbo efektyvumą	1. Didės socialinių partnerių, visuomenės ir verslo subjektų pasitikėjimas Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veikla (2008 metais – 83 proc., 2009 metais numatoma iki 85 proc.). 2. Daugiau Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos sričių bus tvarkoma elektroniniu būdu, siekiant užtikrinti Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumą, gerės informacijos prieiga įvairioms socialinėms grupėms, greitės socialinių partnerių aptarnavimas, nes daug dokumentų galės būti pildoma internetu (2008 metais – 60 proc., 2009 metais tikimasi iki 80 proc. veiklos sričių)
	2. Užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų laiku perkelti ir sklandžiai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ir jų pakeitimai, stiprinti Tarnybos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijų darbo organais, Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis	1. Bus laiku perkeltos į nacionalinę teisę visos Europos Sąjungos direktyvos ir jų pakeitimai, reglamentuojantys valstybinę maisto (pašarų) ir veterinarinę kontrolę rinkoje ir importo metu (2008 metais įgyvendinta 100 proc. ir 2009 metais tikimasi įgyvendinti 100 proc.). 2. Bus užtikrintas atstovavimas nagrinėjant prioritetinius Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus Europos Sąjungos institucijų gyvūnų sveikatos, gerovės ir maisto (pašarų) grandinės darbo organuose (2008 metais – 100 proc. ir 2009 metais tikimasi 100 proc.). 3. Bus siekiama daugiau dalyvauti projektų konkursuose ir laimėti tarptautinius projektus, pasirašyti daugiau bendradarbiavimo sutarčių su Europos Sąjunga ir trečiųjų valstybių atitinkamomis institucijomis (2008 metais dalyvauta 3 projektuose, 2009 metais tikimasi dalyvauti 5 projektuose)
4. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (Europos Sąjungos lėšos) (programą vykdys Tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos)	Užtikrinti efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną ir kontrolę su Europos Sąjungos teikiama finansine parama	Visos Europos Sąjungos skiriamos lėšos bus naudojamos pasiutligės likvidavimo priemonėms įsigyti ir ypač pavojingų užkrečiamųjų gyvūnų ligų laboratoriniams tyrimams atlikti (2008 metais panaudota 100 proc. ir 2009 metais tikimasi panaudoti 100 proc. Europos Sąjungos paramos)

S3 forma

IV. vykdomų PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA
1. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė	75860			1700
2. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa	3300
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimas ir tobulinimas	8100			110
4. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (Europos Sąjungos lėšos)	5166	5166
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	92426	5166		1810*
Kita svarbi informacija

* Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484), Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai patvirtinta 110 ir atitinkamai jai pavaldžioms įstaigoms – 1700 etatų, iš viso 1810 etatų.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VALSTYBINĖS TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

direktorius Per pastaruosius metus daug nuveikta įgyvendinant valstybės alkoholio ir tabako kontrolės politiką, atstovaujant valstybės, o ne siauriems verslo interesams. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, tarnyba) – pagrindinė institucija, užtikrinanti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo laikymosi priežiūrą. Tarnyba ne tik kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, fiziniai asmenys laikosi alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų, bet ir išduoda alkoholio ir tabako produktų gamybos ir didmeninės prekybos licencijas, leidimus pirkti ir naudoti etilo alkoholį. Be to, tarnyba atsakinga už alkoholio reklamos kontrolę, tabako reklamos (išskyrus reklamą visuomenės informavimo priemonėse) kontrolę, alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimo kontrolę, tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo draudimo ir rėmimo ribojimo priežiūrą, tabako ir alkoholio produktų licencijavimo taisyklių laikymosi priežiūrą. Tarnyba kontroliuoja, kaip miestų (rajonų) savivaldybės išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais.

Tarnybos veiklos tikslus apibrėžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, nuostatai, kiti teisės aktai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, 2009 metais tarnybos kontrolės funkcijos bus dar labiau išplėstos.

Tarnybos veikla vykdyta ypač sudėtingomis sąlygomis, nuolat susidurta su naujais iššūkiais. Įvairūs pasiūlymai naikinti ar reorganizuoti tarnybą, taip pat perduoti jos funkcijas kitoms institucijoms kenkė tarnybos darbuotojų darbo motyvacijai, tačiau jie sugebėjo užtikrinti nuolatinę tabako ir alkoholio verslo kontrolę, operatyviai reagavo į tabako ir alkoholio rinkos ir šią rinką reglamentuojančių teisės aktų pokyčius.

Didelis tabako ir alkoholio vartojimas kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ir gerovei. Kaip ir ankstesniais metais, atsižvelgiant į aiškiai nustatytus prioritetus, naudojantis sukaupta ekspertine patirtimi, įgytomis profesinėmis žiniomis ir gebėjimais, bus aktyviai teikiami pasiūlymai, kaip mažinti tabako ir alkoholio vartojimą, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

Tikimės, kad 2009 metais tarnybai pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus, numatytus šiame strateginiame veiklos plane.

Vykdoma programa yra institucinė, tęstinė.

VALSTYBINĖS TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS

TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS ČESLOVAS BALSYS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos misija – pagal kompetenciją vykdyti valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politiką.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos strateginis tikslas – prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamą tarnybos kompetencijai priklausančių teisės aktų vykdymą.

Patikrinimų ir nustatytų pažeidimų skaičius 2005–2009 metais

Efekto kriterijus

Nustačius pažeidimus, užtikrinti (100 proc.), kad asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, būtų skirtos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos sankcijos.

Kriterijaus reikšmė: teisėtumo ir atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumo principas įpareigoja atskleidus kiekvieną Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos kompetencijai priklausantį pažeidimą jį padariusį asmenį patraukti atsakomybėn, kaip reikalauja įstatymai ir kiti teisės aktai. Vykdant tinkamą prevenciją ir kontrolę, nedaugės ūkio subjektų, kuriuose nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė (programą vykdys Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba)	1. Užtikrinti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų vykdymą ir atlikti jų laikymosi kontrolę	Per metus numatoma atlikti kompleksinius patikrinimus 51 savivaldybėje. Tai sudaro 85 proc. visų Lietuvos savivaldybių teritorijos. Planuojama patikrinti 1110 ūkio subjektų, užsiimančių tabako ir alkoholio verslu, 20 miestų (rajonų) savivaldybių ir nustatyti, kaip jose išduodamos, papildomos, patikslinamos ir panaikinamos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. 2009 metais bus užtikrinta tinkama tabako ir alkoholio verslą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė. Didės visuomenės pasitikėjimas tarnyba
	2. Siekti, kad laiku ir pagal numatytus teisės aktų reikalavimus būtų išduodamos alkoholio ir tabako produktų gamybos, didmeninės prekybos licencijos ir leidimai įsigyti alkoholio produktus	Licencijos ir leidimai bus išduodami laiku (100 proc.), operatyviai, griežtai laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, plėtojant „vieno langelio“ principą
	3. Kaupti, analizuoti ir vertinti informaciją apie alkoholio, tabako produktų gamybą, importą (įvežimą), prekybą	Į atsiųstus laiškus ir paklausimus bus atsakyta laiku (100 proc.). Pažeidimų prevencijos tikslais bus parengta ir paskelbta interneto puslapyje ne mažiau kaip 10 aktualios informacijos pranešimų. Ūkio subjektai bus daugiau informuojami apie tabako ir alkoholio verslą reglamentuojančius teisės aktus. Bus disponuojama operatyvia ir tikslia informacija, kuri padės rasti optimalius sprendimus tabako ir alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo klausimais, aktyviai ginti visuomenės interesus. Planuojama 2009 metais pateikti ne mažiau kaip 5 pasiūlymus dėl alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, kurių tikslas – mažinti alkoholio ir tabako vartojimą. 2009 metais bus toliau bendradarbiaujama su kitomis valstybinėmis institucijomis alkoholio ir tabako kontrolės klausimais

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba
Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė	1440			20
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1440			20
Kita svarbi informacija	įgyvendinant programos tikslus, savivaldybės nedalyvaus

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Viešieji pirkimai – vis svarbesni socialinei ir ekonominei Lietuvos raidai. Jų apimtis kasmet didėja tiek šalyje, tiek Europos Sąjungoje. Lietuvoje 2008 metais atlikta daugiau kaip 13 mlrd. litų vertės viešųjų pirkimų. Tai daugiau kaip 13 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto, todėl vienas iš svarbiausių valstybės valdymo tikslų – taupiai ir racionaliai naudoti lėšas šiems pirkimams. Viešųjų pirkimų sistema, užtikrinanti viešą ir skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sąžiningą konkurenciją, – viena iš pagrindinių priemonių šiam tikslui pasiekti.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba) veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, misija ir strateginiu tikslu – siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, diegti naujas elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo priemones, tobulinti viešųjų pirkimų kontrolę, metodinę ir teisinę pagalbą.

Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatyti konkretūs ir aiškūs tikslai: „Imsimės ryžtingų priemonių, kad viešieji pirkimai vyktų kuo efektyviau ir skaidriau. Optimizuosime viešojo ir privataus sektorių išteklius, skiriamus viešųjų pirkimų procedūroms atlikti“.

Taigi reikės parengti ir priimti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, kontroliuoti, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi galiojančių teisės aktų, vykdyti jų pažeidimų prevenciją, nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, teikti metodinę pagalbą, rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis, užtikrinti centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos funkcionavimą – nuosekliai perkelti viešojo pirkimo procedūras į elektroninę terpę.

Ypač daug dėmesio 2009 metais bus skiriama Europos Sąjungos finansinės paramos skaidriam naudojimui. Atliekant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 15 punkte nurodytas funkcijas, dalyvaujama įgyvendinant specialiąją Europos Sąjungos 2007–2013 metų techninės paramos lėšomis finansuojamą programą.

Numatomos įgyvendinti šios priemonės:

1. Konsultuoti pareiškėjus ir projektų vykdytojus, teikti metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms viešuosius pirkimus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, Sanglaudos ir kitų finansinės paramos fondų lėšų.

2. Vykdyti minėtų Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvai lėšomis finansuojamų projektų viešųjų pirkimų kontrolę ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų prevenciją. Nustačius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimus, vertinimo kopijas teikti įgyvendinančiajai institucijai. Šioms priemonėms vykdyti Viešųjų pirkimų tarnybai 2009 metais iš techninės paramos lėšų numatoma skirti 1218,3 tūkst. litų.

Didėjant valstybės ir savivaldybių poreikiams ir Europos Sąjungos finansinei paramai, bendra viešųjų pirkimų vertė kasmet auga. 2002 metais viešiesiems pirkimams išleista 2,56 mlrd. litų, 2003 metais – jau 6,07 mlrd. litų, 2004 metais – 6,54 mlrd. litų, o 2005 metais – 8,6 mlrd. litų. Bendra viešųjų pirkimų vertė 2006 metais – 10,94 mlrd. litų. 2007 metais viešųjų pirkimų vertė – 13,3 mlrd. litų, 2008 metais viešųjų pirkimų vertė taip pat viršys 13 mlrd. litų, t.y. 2008 metais viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2002 metais, padidėjo daugiau kaip 5 kartus.

Lietuvos ir užsienio valstybių ekspertų vertinimu, viešieji pirkimai priskirtini tai veiklai, kur galima korupcija ir kitokie neteisėti veiksmai. Taigi Viešųjų pirkimų tarnyba parengė Sektorių antikorupcinę 2008–2009 metų programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Veiksmingiausios kovos su korupcija priemonės – galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų prevencija ir griežtesnė vykdomų viešųjų pirkimų kontrolė.

Tam pasitarnaus elektroninių priemonių naudojimas perduoti ir apdoroti informacijai ir vykdyti pirkimo procedūroms (joms vykdyti 2008 metais baigta įdiegti viešųjų pirkimų informacinė sistema).

Viešųjų pirkimų informacinė sistema visoms perkančiosioms organizacijoms leidžia taikyti modernesnes viešųjų pirkimų priemones, viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėje terpėje. Viešųjų pirkimų tarnyba rengs viešųjų pirkimų vykdymo metodikas, konsultuos perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų elektroninėje erdvėje procedūrų ir procesų klausimais, siųs į perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų specialistus, padėsiančius atlikti viešąjį pirkimą elektroninėje erdvėje.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas visus skelbimus ir ataskaitas pateikti elektroninėmis priemonėmis. Šiuo metu beveik 99 procentai perkančiųjų organizacijų skelbimus apie viešuosius pirkimus formuoja centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kurią administruoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Šios sistemos galimybėmis perkančiosios organizacijos naudojasi ir pateikdamos įvykusių pirkimų, sudarytų sutarčių ataskaitas.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl viešųjų pirkimų, Viešųjų pirkimų tarnyba 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane nustato šiuos 2009 metų veiklos uždavinius:

parengti visus Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai priskirtus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus;

dalyvauti naujų Europos Sąjungos teisės reikalavimų viešųjų pirkimų klausimais perkėlimo į nacionalinę teisę procese;

plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą – nuosekliai perkelti viešojo pirkimo procedūras į elektroninę terpę;

mokyti viešųjų pirkimų specialistus vykdyti pirkimus naudojantis viešųjų pirkimų informacine sistema;

konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo klausimais, ypač daug dėmesio skirti pirkimams elektroninėje erdvėje;

tobulinti perkančiųjų organizacijų lygmeniu taikomus viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo metodus;

vykdyti Europos Sąjungos 2007–2013 metų finansinės paramos lėšomis atliekamų viešųjų pirkimų kontrolę, siekiant trumpinti išvadų rengimo laiką;

kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis siekti mažinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, neleistinų perkančiųjų organizacijų veiksmų viešųjų pirkimų srityje ir galimų korupcijos apraiškų.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

DIREKTORIUS RIMGAUDAS VAIČIULIS

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS MISIJA – padėti viešųjų pirkimų sistemos dalyviams viešuosius pirkimus vykdyti kuo teisingiau ir efektyviau, kartu su kitomis institucijomis profesionaliai įgyvendinti viešųjų pirkimų srities valstybės politiką.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS STRATEGINIS TIKSLAS – siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, diegti naujas elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo priemones, tobulinti viešųjų pirkimų kontrolę, metodinę ir teisinę pagalbą.

Efekto kriterijus – Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų, tenkančių 1000 viešai skelbtų viešųjų pirkimų, mažėjimas (proc.). Numatoma, kad kasmet, palyginti su praėjusiais metais, pirkimų su pažeidimais mažės 4 procentais.

Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų, tenkančių 1000 viešai skelbtų viešųjų pirkimų, mažėjimas (proc.)

* 2009–2011 metų rodikliai prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMOS PROGRAMOS TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2009 metais
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas (programą vykdys Viešųjų pirkimų tarnyba)	1. Siekti efektyvios su Europos Sąjungos teise suderintos Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos	1. Viešųjų pirkimų proceso dalyvių teigiamos nuomonės apie tarnybos priimtų dokumentų naudą lygis – ne mažiau kaip 90 proc. 2. Bus parengti 6 standartiniai pirkimo dokumentai ir metodinės rekomendacijos
	2. Mažinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų – vykdyti griežtesnę viešųjų pirkimų kontrolę ir įstatymo pažeidimų prevenciją	Prevencine tvarka bus įvertinta apie 540 konkursų pirkimo dokumentų ir 700 perkančiųjų organizacijų prašymų išduoti įstatyme numatytus sutikimus (tai – daugiau kaip 14 proc. visų pirkimų). Bus atlikta ne mažiau kaip 20 kompleksinių perkančiųjų organizacijų patikrinimų
	3. Informuoti institucijas ir visuomenę apie viešuosius pirkimus	1. Institucijų ir visuomenės atstovų teigiamos nuomonės apie informaciją apie viešuosius pirkimus lygis – 99 proc. 2. Viešųjų pirkimų informacine sistema turėtų naudotis daugiau kaip 6000 vartotojų
	4. Didinti viešųjų pirkimų specialistų gebėjimus atlikti viešuosius pirkimus	1. Tarnybos organizuojamo mokymo dalyvių teigiamų atsiliepimų apie mokymo kokybę – 93 proc. 2. Konsultuotų perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų specialistų teigiamų atsiliepimų apie konsultacijų kokybę – 91 proc. 3. Mokymo renginiuose dalyvaus daugiau kaip 600 specialistų

S3 forma

IV. VYKDOMOS PROGRAMOS FINANSINIS PLANAS

2009 METAI

Programos pavadinimas	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Viešųjų pirkimų tarnyba
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas	5811,3	1218,3*		76
Iš viso asignavimų valdytojo programai	5811,3	1218,3*		76
Kita svarbi informacija

* 2009 metų lėšų poreikis funkcijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 15 punkte, atlikti.

Viešųjų pirkimų tarnybos investiciniams projektams 2009 metais numatyta skirti 350 tūkst. litų, iš jų: 300 tūkst. litų dokumentų valdymo sistemai modernizuoti ir 50 tūkst. litų kompiuterių technikai atnaujinti. Naujai kompiuterių technikai įsigyti lėšų nepakanka, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba sieks taupiau jas naudoti –pirks mažiau naujos kompiuterių technikos.

S4 forma

V. 2009 METAIS NUMATOMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta: „Siekdami lankstesnės, į pokyčius jautriau reaguojančios, gerąsias praktikas intensyviai diegiančios viešųjų pirkimų struktūros Lietuvoje, atliksime šias struktūrines reformas:

Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizuosime į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Ūkio ministerijos. Viešųjų pirkimų tarnybai pavesime rengti viešųjų pirkimų vykdymo metodikas, konsultuoti perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų procedūrų bei procesų klausimais (atlikti mokymo ir geriausios praktikos rengimo funkcijas), taip pat vykdyti prevencijos ir kontrolės funkcijas (viešųjų pirkimų sąlygų kontrolė). Siekdami paspartinti sistemos plėtrą, Viešųjų pirkimų tarnybai pavesime deleguoti į perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų specialistus, padėsiančius atlikti viešąjį pirkimą elektroninėje erdvėje“.

_________________

^{^[1]} Grafiškai parodant efekto kriterijų reikšmes, pateikiami planuojami ir gauti efekto kriterijų įgyvendinimo rezultatai.

^{^[2]} Prie Sausumos pajėgumų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, iš kurių formuojami perdislokuojami vienetai, galintys vykdyti kovines, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų pajėgos, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Karo policija (nuo 2006 m. neįtraukiama institucinė kariuomenė).

^{^[3]} Politiniai, kariniai, finansiniai, dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kiti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai NATO.

^{^[4]} 2009 m. BVP prognozės pagal Finansų ministerijos 2008 m. spalį paskelbtas vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijas ir 2008 m. gruodį paskelbtas projekcijų perspektyvas.

^{^[5]} 5 paveiksle pateikiami nuo 1999 m. iki 2008 m. Krašto apsaugos ministerijos gauti asignavimai, o 2009 m. – patvirtinti asignavimai (su specialiosiomis lėšomis). 2008 m. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai (BVP procentais) apskaičiuoti remiantis 2008 m. BVP prognozėmis pagal Finansų ministerijos 2008 m. spalį paskelbtas vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijas ir 2008 m. gruodį paskelbtas projekcijų perspektyvas.

^{^[6]} Prie Sausumos pajėgų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, iš kurių formuojami perdislokuojami vienetai, galintys vykdyti kovines, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai – Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų pajėgos, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Karo policija (nuo 2006 m. neįtraukiama institucinė kariuomenė).

^{^[7]} Kuopos dydis – santykinis matavimo vienetas, kuris gali būti taikomas ne tik Sausumos, bet ir Logistikos, Karinių jūrų ir Karinių oro pajėgų vienetams, pvz., laivui, orlaiviui.

^{^[8]} IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo organizacija.

^{^[9]} TIMSS (Trends International Mathematics and Science Study) – Tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai.

^{^[10]} ISCED (International Standard Classification of Education) – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija.

^{^[11]} MTEP – Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

^{^[12]} IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo organizacija.

^{^[13]} TIMSS (Trends International Mathematics and Science Study) – Tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai.

^{^[14]} ISCED (International Standard Classification of Education) – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija.

^{^[15]} MTEP – Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

^{^[16]} MTEP – Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

^{^[17]} Pavežami mokiniai – toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniai, taip pat specialiųjų poreikių asmenys, turintys teisę būti pavežami į mokyklą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnis).

^{^[18]} LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas.

^{^[19]} Švietimo ir mokslo ministerijos pareigybių skaičius.

^* Iš jų 217 pareigybių – Ūkio ministerijoje, be to, 18 atašė, 1 atašė pavaduotojo, 3 atašė padėjėjų pareigybės – Ūkio ministerijoje, 23 pareigybės – Įmonių bankroto valdymo departamente prie Ūkio ministerijos, 28 pareigybės – Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos.