LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIEMONIŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DIRBANT AUKŠTYJE PREVENCIJAI GERINTI
2001 m. balandžio 13 d. Nr. 105
Vilnius
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2001 03 01 duomenimis, 1995-2000 metais Lietuvos Respublikos įmonėse dėl kritimų iš aukščio darbe žuvo 69 ir sunkiai susižalojo 194 darbuotojai, tai sudaro atitinkamai 13 ir 19 proc. visų mirtinai ir sunkiai sužalotų darbe asmenų.
Mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai dėl kritimo iš aukščio įvyko: nukritus nuo netinkamai įrengtų pastolių ir kitų paaukštinimo priemonių (17,9 proc.), lūžus, paslydus ar griuvus pristatomoms kopėčioms (13,1 proc.), nukritus nuo įvairių įrenginių jų aptarnavimo bei remonto metu, nuo įvairių transporto priemonių (po 10,9 proc.), nuo pastatų stogų – 8,9 proc. ir kt.
Įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių organizacijų, ūkininkų ir kitų ūkinių subjektų (toliau vadinama – įmonių) inspektavimo duomenys rodo, kad pusėje patikrintų įmonių pastoliai ir kopėčios neatitinka keliamų reikalavimų, iš jų: 28 proc. įmonių pastoliai netinkamai suprojektuoti ir sumontuoti, nepatikrinti prieš pradedant naudoti, netikrinami reguliariai darbo metu, po perstatymo ir kitais atvejais. Apie 5 proc. įmonių naudoja kopėčias, nebandytas gamintojo dokumentuose nurodyta tvarka. Nuo kopėčių dažnai dirbami tokie darbai, kuriuos leidžiama atlikti tik naudojant pastolius ir kitas paaukštinimo priemones. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius dėl kritimo nuo kopėčių nemažėja. 2000 metais tokie atsitikimai sudarė apie 14 proc. visų nelaimingų atsitikimų dėl kritimų iš aukščio. Didžioji dalis (40,7 proc.) nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio įvyksta statybos įmonėse, apdirbamosios pramonės įmonėse – 10,4 proc., žemės ūkio – 6,3 proc., sauskelių transporto ir elektros tiekimo – po 5 proc., švietimo įstaigose – 4 proc.
VDI priėmus ilgalaikę 1999–2001 m. nelaimingų atsitikimų darbe dėl kritimų iš aukščio prevencijos programą, darbo inspektoriai 1999–2000 m. tikslinius patikrinimus atliko 683 įmonėse, kuriose nustatė 2140 pažeidimų. Jiems pašalinti darbdaviams įteikti 349 reikalavimai. Dėl darbo vietose esančio pavojaus darbuotojų sveikatai ar gyvybei darbai buvo sustabdyti 71 statybvietėje.
Patikrinimai rodo, kad daugelio įmonių darbdaviai neįvertina darbų aukštyje pavojingumo, nenumato ir nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, nevykdo teisės aktų reikalavimų aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, neįrengia kolektyvinių apsauginių priemonių.
Apie 80 proc. patikrintų statybviečių darbai aukštyje atliekami pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Neparengiami darbų aukštyje atlikimo technologijos projektai (technologinės kortelės) su konkrečiais sprendimais darbuotojams nuo kritimo apsaugoti. Apie 68 proc. patikrintų statybviečių buvo naudojami pastoliai be reikiamų apsauginių aptvarų, su netinkamai įrengtais paklotais, pastatyti ant neparuoštų paviršių neužtikrinus pastolių stabilumo. Kas ketvirtoje statybvietėje naudojami nestandartiniai, pagaminti be projektų, neatitinkantys saugos reikalavimų pastoliai. Apie 80 proc. statybvietėse naudojamų kopėčių yra su neįleistais skersiniais, be įtaisų kopėčių viršutinės dalies pritvirtinimui, be antgalių nuo slydimo apatinėje kopėčių dalyje. Daugiau kaip pusė darbuotojų dirba be apsauginių šalmų, o trečdalis darbuotojų neaprūpinti nuo kritimo iš aukščio asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ten, kur jų naudojimas yra būtinas.
Vadovaudamasis VDI įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 02 09 įsakymą „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos uždavinių 2001 metais“ bei siekdamas, kad būtų sparčiau ir pilnai įgyvendinamos naujai parengtuose pagal ES direktyvas teisės aktuose numatytos prevencinės priemonės nelaimingiems atsitikimams dirbant aukštyje išvengti,
ĮSAKAU:
1. Įmonių, kurių veikla susijusi su darbais aukštyje, darbdaviams organizuoti darbus užtikrinant, kad:
1.1. darbuotojų sugebėjimai ir kvalifikacija atitiktų įmonėje atliekamų darbų aukštyje pobūdį, jie būtų apmokyti ir instruktuoti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje;
1.2. įmonėje įsigyjamos ir parenkamos darbams aukštyje darbo priemonės (kopėčios, pastoliai, lopšeliai, paklotai ir pan.) atitiktų jiems taikomų saugos ir sveikatos teisės aktų (standartų) reikalavimus, būtų tinkamai techniškai prižiūrimos ir palaikoma reikiama jų techninė būklė, kaip numatyta Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose;
1.3. būtų nustatyti visi galimi rizikos atvejai dirbant darbus aukštyje ir jos pašalinimui įgyvendintos kolektyvinės apsaugos priemonės, o ten, kur to padaryti neįmanoma, darbuotojus aprūpinti atitinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kaip numatyta Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatuose;
1.4. vykdant darbus aukštyje įmonėje darbų vadovai tinkamai vykdytų savo pareigas ir nuolat tikrintų, ar darbams naudojamos priemonės (kopėčios, pastoliai ir pan.) yra tinkamos ir naudojamos pagal paskirtį, tvarkingos, ar jos pastatomos teisingai ir tinkamai įtvirtinamos, ar darbininkai naudoja asmenines apsaugines priemones, kaip numatyta Saugos ir sveikatos taisyklėse statyboje DT5-00;
2. VDI darbo inspektoriams:
2.1. tikrinant įmones teikti prioritetą rizikos faktorius turintiems ekonominės, ūkinės ir kitos veiklos sektoriams, taip pat įmonėms, kuriose 1995-2000 metais įvyko sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, ir patikrinti, kaip įgyvendinamos apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės bei pagal savo kompetenciją pateikti atitinkamus reikalavimus;
2.2. informuoti rajonų ir apskričių savivaldybes apie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse, atliekančiose darbus aukštyje, ir, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 9 straipsnio 4 punktu, siūlyti savivaldybių taryboms sudaryti ir įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programas, panaudojant tam kooperuotas įmonių lėšas.