LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRAŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2007 m. spalio 31 d. Nr. 1K-1143
Vilnius
1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1292 (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti,
Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir jo funkcijas bei kompetenciją. Lietuvos Respublikos Seimas – tai valstybės valdžios institucija, vykdanti įstatymų leidžiamąją valdžią. Seimo įgaliojimai yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose. Kai kuriais atvejais tai, kad tam tikri Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai gali būti sukonkretinti įstatymais, yra nurodyta tiesiogiai Konstitucijoje. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis numato, kad „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros“. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, taip pat tai, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs: „Kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Tai, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas.“
Lietuvos Respublikos Seimo statuto dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje procedūrą. Įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje procedūra apima ir galimybę sustabdyti įstatymo pasirašymą, jei kyla pagrįstų abejonių, jog priimant įstatymą buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų. 160 straipsnis numato:
„1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/ 5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.
2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui.
4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs: „Įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija. Minėta nuosekli įstatymų leidybos proceso stadijų seka iš esmės yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas – 68 straipsnyje, įstatymų priėmimas – 69 straipsnyje, įstatymų promulgavimas ir įsigaliojimas – 70–72 straipsniuose.“
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. spalio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą. 2007 m. spalio 18 d. 30 Seimo narių (daugiau kaip 1/5) motyvuotu raštu kreipėsi į Seimą dėl, jų manymu, priimant šį įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų. Nors Seimo statuto 160 straipsnio 3 dalis numato, kad „kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui“, Seimo Pirmininkas 2007 m. spalio 26 d. Įstatymą perdavė pasirašyti Respublikos Prezidentui, nors Etikos ir procedūrų komisija ir nepateikė savo išvadų, t. y. nors dar buvo nebaigta įstatymo priėmimo stadija. Tuo buvo pažeistas Seimo statutas ir Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidybos proceso stadijų seka bei iš jos kylantis reikalavimas, kad tik pasibaigus vienai įstatymų leidybos stadijai prasideda kita stadija.
2 straipsnis.
3 straipsnis.