LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ BALTIJOS JŪROS LIETUVOS EKONOMINĖJE ZONOJE IR TERITORINIUOSE VANDENYSE, TIKRINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1996 m. sausio 15 d. Nr. 91
Vilnius
Siekdama užtikrinti žuvų išteklių apsaugą Baltijos jūroje ir nustatyti užsienio žvejybos laivų tikrinimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Užsienio laivų, žvejojančių Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse, tikrinimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 91
Užsienio laivų, žvejojančių Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje
zonoje ir teritoriniuose vandenyse, tikrinimo tvarka
Bendroji dalis
1. Užsienio laivai gali žvejoti Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje laikydamiesi Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
2. Saugoti žuvų išteklius ir šiuo tikslu tikrinti užsienio žvejybos laivus turi teisę valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais įstatymais, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais, Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklėmis ir kitais žuvų išteklių apsaugą bei žvejybą reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Aplinkos apsaugos inspekciniai laivai, kuriuose esantys valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai stabdo ir tikrina užsienio žvejybos laivus, privalo turėti ir prireikus iškelti nustatytosios formos inspekcinio laivo vėliavą.
4. Nurodymas užsienio žvejybos laivo kapitonui sustoti perduodamas naudojantis Tarptautinių signalų kodu arba ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu.
6. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami užsienio žvejybos laivą, privalo vilkėti tarnybinę uniformą ir turėti su savimi tarnybinius pažymėjimus, reikalingų patikrinimui atlikti dokumentų blankus, valiutos kurso tikrinimo savaitę bei galiojančių žuvų kainų ir taksų lenteles, kitas patikrinimui atlikti reikalingas priemones.
7. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai užsienio žvejybos laive privalo:
7.1. prisistatyti laivo kapitonui, nurodydami pareigas, vardą, pavardę, ir pateikti tarnybinius pažymėjimus;
7.3. pranešti laivo kapitonui užsienio žvejybos laivo buvimo koordinates ir laiką pagal Grinvičą (GMT).
Kapitonui su koordinatėmis nesutikus, jam pasiūloma patikslinti jas pagal inspekcinio laivo prietaisus;
8. Užsienio žvejybos laivas tikrinamas dalyvaujant jo kapitonui arba kapitono įgaliotiems įgulos nariams.
9. Dalykiniai pokalbiai su užsienio žvejybos laivo kapitonu vyksta (jeigu nėra kitų galimybių) naudojantis pagrindinių pasikalbėjimų žodynėliu.
10. Patikrinę užsienio žvejybos laivą, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai valstybine kalba surašo nustatytosios formos žvejybos laivo patikrinimo aktą trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas laivo kapitonui. Visi įrašai užsienio žvejybos laivo patikrinimo aktuose, protokoluose, nutarimuose ir kituose dokumentuose rašomi spausdintinėmis raidėmis.
11. Užsienio žvejybos laivo kapitonas, pažeidęs Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisykles ar kitus teisės aktus, traukiamas atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Ypatingos priemonės, kurių gali būti imtasi prieš užsienio
žvejybos laivus, jeigu jų kapitonai atsisako vykdyti teisėtus
valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių reikalavimus
13. Jeigu užsienio žvejybos laivas nereaguoja į valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių garsinius bei vizualinius signalus, nestoja, bando pasišalinti iš Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūroje ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai apie tai praneša pasienio policijai arba Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės laivui, kuris tuo metu yra arčiausiai įvykio vietos, prašydami padėti sustabdyti laivą. Pasienio policijos bei Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės laivų vadai turi padėti valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams užtikrinti, kad jų teisėti reikalavimai būtų vykdomi. Iki atplaukia Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės (pasienio policijos) laivai, aplinkos apsaugos inspekcinis laivas persekioja laivą pažeidėją, fiksuoja jo priklausomybę, registracijos numerį, pavadinimą, nuolat duodamas signalas jam sustoti. Laivas pažeidėjas pradedamas persekioti Lietuvos teritoriniuose vandenyse arba ekonominėje zonoje, o baigiamas – jam įplaukus į savo arba kurios nors trečiosios valstybės teritorinius vandenis.
14. Priartėjus pasienio policijos arba Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės laivui prie laivo pažeidėjo, pažeidėją sustabdo karo (pasienio policijos) laivas nustatytąja tarnybos tvarka.
15. Jeigu užsienio žvejybos laivo kapitonas ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pasiūlo jam savo noru vykti į Klaipėdos uostą, kur bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.
16. Laivo pažeidėjo kapitonui atsisakius vykdyti teisėtus valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus reikalavimus, inspektorius apie tai praneša pasienio policijai arba Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės laivams ir prašo jų pagelbėti nubuksyruoti laivą, apie tai informuodamas laivo pažeidėjo kapitoną.
17. Buksyruojamame į uostą užsienio žvejybos laive lieka valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius ir karo laivo kontrolės grupė.
18. Atbuksyruotas į uostą užsienio žvejybos laivas perduodamas pasienio kontrolės tarnybai bei muitinės darbuotojams ir apie tai informuojama uosto kapitono tarnyba.
19. Kad užsienio žvejybos laivas sulaikytas, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nedelsdamas praneša Užsienio reikalų ministerijai. Ministerija atitinkamais kanalais informuoja valstybę, kurios vėliavą iškėlęs sulaikytas laivas, apie priemones, kurių imtasi, ir apie paskirtą nuobaudą.
20. Sulaikytas užsienio žvejybos laivas uoste laikomas, kol įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, įvykdomas nutarimas, priimtas išnagrinėjus šią bylą, ir atlyginama žala.
21. Nurodytų 20 punkte reikalavimų nesilaikoma ir sulaikytas užsienio žvejybos laivas bei jo įgula paleidžiami nedelsiant, jeigu gaunamas pakankamas užstatas arba laivo valdytojo ar draudimo kompanijos raštiškas laidavimas, patvirtintas sulaikyto laivo kapitono, kad žala bus atlyginta, o piniginės baudos sumokėtos.
22. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią sulaikyto užsienio žvejybos laivo kapitonas sumoka į žuvisaugos tarnybos sąskaitą (litais) arba į Aplinkos apsaugos ministerijos valiutinę sąskaitą (valiuta). Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo bylos.
Užstato arba laidavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į maksimalią baudą, kuri gali būti paskirta pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, ir padarytos žalos dydį.
Jeigu įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą priimamas nutarimas dėl mažesnės už sumokėtą užstatą baudos skyrimo, skirtumas (litais ar valiuta) atskiru pavedimu grąžinamas sulaikyto laivo valdytojui.
23. Jeigu nustatytąja tvarka sumokamas užstatas arba gaunamas atitinkamas laidavimas, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, priėmęs sprendimą buksyruoti užsienio žvejybos laivą į uostą, tai įrašo į laivo patikrinimo aktą ir nedelsdamas raštu praneša pasienio tarnybai, kad laivą galima išleisti iš uosto.