LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMO EKSPERTIZĖS
ĮSTATYMAS
2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Teismo ekspertų ir teismo ekspertizės įstaigų veiklos teisiniai pagrindai
3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Ekspertinis tyrimas – teismo ar teisėjo pavedimu atliekamas tyrimas, kuriam naudojamos specialios žinios ir kurio eiga bei rezultatai fiksuojami ekspertizės akte.
2. Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.
3. Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
4. Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.
5. Teismo ekspertizės įstaiga – valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismų paskirtas teismo ekspertizes. Ekspertizes atlieka įstaigoje dirbantys teismo ekspertai.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISMO EKSPERTAI
4 straipsnis. Teismo ekspertizes atliekantys subjektai
1. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo.
5 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais
1. Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, privalo:
2) išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės įstaigos vadovas;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka asmens, turinčio tam tikros srities žinių, kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos. Tokie asmenys į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašomi laikantis šio Įstatymo 8–10 straipsnių nuostatų.
6 straipsnis. Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas ir kvalifikacinės komisijos sprendimai
1. Teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Ši komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų - atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. Jei teismo ekspertizės įstaigoje nėra teisės specialisto, jis turi būti kviečiamas iš aukštųjų mokyklų arba iš šios srities specialistų turinčių valstybės institucijų.
2. Dalyvauti kvalifikacinės komisijos darbe turi būti kviečiami mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų mokslininkai ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertai.
3. Teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Teismo ekspertizės įstaiga turi teisę aprobuoti naujų rūšių ekspertizių darymą ir suteikti teismo eksperto kvalifikaciją jų pradininkams, sudarydama kvalifikacinę komisiją iš reikiamos mokslo šakos žinovų ir giminingos srities ekspertų.
4. Asmuo, nedirbantis teismo ekspertizės įstaigoje, bet norintis įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigos vadovą su prašymu suteikti jam tos rūšies ekspertizes darančio teismo eksperto kvalifikaciją. Toks asmuo turi atitikti šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais.
5. Išlaikiusiam egzaminus pretendentui kvalifikacinė komisija išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą. Šis pažymėjimas patvirtina asmens pasirengimą atlikti jame nurodytos rūšies teismo ekspertizes.
6. Teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinės komisijos išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, teismo ekspertas kreipiasi į jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos vadovą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo. Sprendimą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo priima jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinė komisija.
7. Teismo ekspertizės įstaigos vadovas turi teisę sudaryti kvalifikacinę komisiją teismo eksperto kvalifikacijai patikrinti ir išduoto teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminui pratęsti, sustabdyti ar pažymėjimui pripažinti negaliojančiu, kol nesibaigęs teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas, šiais atvejais:
2) kai teismo ekspertas padaro labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
8. Asmeniui, neišlaikiusiam teismo eksperto kvalifikacijos egzamino, kvalifikacinės komisijos sprendimu teismo eksperto kvalifikacija nesuteikiama. Toks asmuo pakartotinai laikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą gali ne anksčiau kaip po vienerių metų.
10. Teismo ekspertizės įstaigos vadovo sprendimai dėl atsisakymo suteikti teismo eksperto kvalifikaciją ar pratęsti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminą gali būti skundžiami teisingumo ministrui.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas
1. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas sudaromas ir tvarkomas teisingumo ministro nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą tvarka
1. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys ir šio Įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka prisiekę asmenys.
2. Gavęs kvalifikacinės komisijos išduotą teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, asmuo įgyja teisę per vienerius metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos kreiptis į teisingumo ministrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
3. Asmuo, kuris be svarbios priežasties praleido šio straipsnio 2 dalyje nustatytą prašymo įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą terminą, privalo pakartotinai išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą tam, kad vėl įgytų šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę.
4. Teisingumo ministras per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos prisaikdina ekspertą ir įrašo jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
5. Asmuo, kurio prašymas per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepatenkinamas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo
1. Teisingumo ministras savo iniciatyva ar pagal teismo ekspertizės įstaigos vadovo teikimą teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo išbraukia šiais atvejais:
3) jei teismo ekspertizės įstaigos sudaryta kvalifikacinė komisija priėmė sprendimą pripažinti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą negaliojančiu;
10 straipsnis. Teismo eksperto priesaika
1. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti šiais žodžiais:
4. Teismo eksperto priesaikos tekstas, pasirašytas teismo eksperto ir teisingumo ministro, laikomas teismo eksperto asmens byloje.
11 straipsnis. Teismo eksperto teisės
2. Teismo ekspertas taip pat turi teisę:
2) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją;
3. Teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Teismo eksperto pareigos
2. Teismo ekspertas taip pat privalo:
2) atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis;
4) saugoti tyrimui pateiktus objektus. Už jų praradimą ar sugadinimą teismo ekspertas atsako įstatymų nustatyta tvarka;
13 straipsnis. Teismo eksperto nepriklausomumas
1. Atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais.
14 straipsnis. Teismo eksperto atsakomybė
15 straipsnis. Teismo ekspertizių apmokėjimas baudžiamosiose,civilinėse ir administracinėse bylose
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIVATŪS TEISMO EKSPERTAI
17 straipsnis. Privatūs teismo ekspertai
1. Privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje.
18 straipsnis. Šio Įstatymo nuostatų taikymas privatiems teismo ekspertams
1. Privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio Įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą.
2. Sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISMO EKSPERTIZĖS ĮSTAIGOS
19 straipsnis. Teismo ekspertizės įstaigos
1. Teismo ekspertizės įstaiga yra specialiai įsteigta valstybės įstaiga ar valstybės įstaigos padalinys, kurių pagrindinė veikla - teismo ekspertizių atlikimas.
2. Teismo ekspertizės įstaiga turi turėti steigėjo patvirtintus teismo ekspertizių darymo toje įstaigoje nuostatus.
20 straipsnis. Teismo ekspertizės įstaigų funkcijos
1. Teismo ekspertizės įstaigos:
21 straipsnis. Teismo ekspertizės įstaigoje dirbančių teismo ekspertų kategorijos
1. Siekiant užtikrinti tinkamą teismo ekspertizių kokybę, nuolatinį ekspertų tobulėjimą, teismo ekspertizės įstaigoje dirbantiems teismo ekspertams suteikiamos kvalifikacinės kategorijos.
2. Teismo ekspertui gali būti suteiktos šios kvalifikacinės kategorijos:
PENKTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲ ŽINIŲ PANAUDOJIMO ATLIEKANT TEISMO EKSPERTIZES SĄLYGOS
22 straipsnis. Specialių žinių panaudojimo ribos
1. Teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės.
23 straipsnis. Teismo ekspertizei reikalingos medžiagos gavimas
1. Teismo ekspertizei reikalingą medžiagą pateikia ją paskyręs teismas ar teisėjas arba jų įpareigoti pareigūnai ar atstovai.
2. Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys teismo ekspertizės įstaigų reikalavimu privalo pateikti savo produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms reikalingą informaciją.
24 straipsnis. Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas
1. Teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų.
2. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys.
3. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas.
6. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis.
25 straipsnis. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą neįrašyto asmens įspėjimas
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms institucijoms
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja kartu su naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341).