vALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL NUPIRKTOS ŠILUMOS AR KITOS ENERGIJOS KIEKIO NUSTATYMO PAGAL NORMAS, KAI PRIEŠ KARŠTO VANDENS RUOŠIMO ĮRENGINIUS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISO NĖRA ARBA JIS SUGEDĘS, METODIKOS PATVIRTINIMO
2010 m. liepos 27 d. Nr. O3-133
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 15 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos
2010 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-133
NUPIRKTOS ŠILUMOS AR KITOS ENERGIJOS KIEKIO NUSTATYMO PAGAL NORMAS, KAI PRIEŠ KARŠTO VANDENS RUOŠIMO ĮRENGINIUS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISO NĖRA ARBA JIS SUGEDĘS, METODIKA
1. Ši metodika parengta vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 1 dalimi, numatančia, kad nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jei jo nėra arba jis sugedę, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas.
2. Remiantis šia metodika, pagal normas nustatytas nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, taikomas atsiskaitant su šilumos ar kitos energijos tiekėjais bei skirstant šilumą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar kitus su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus.
3. Ši metodika parengta atsižvelgiant į šiuos teisės aktus:
3.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402; 2010, Nr. 1-6);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. patvirtintą nutarimą Nr.1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ (Žin., 1998, NR. 3-56);
3.3. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 patvirtintas Respublikines statybos normas RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“;
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121; 2004, Nr. 105-3911; 2009, Nr. 159-7219);
3.5. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, (Žin., 2004, Nr. 23-721);
3.6. Ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintas „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ (Žin., 2009, Nr. 1-14, Nr. 73-2993, Nr. 152-6840);
3.7. Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 patvirtintas „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisykles“ (Žin., 2005, Nr. 85-3175);
3.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-12 patvirtintas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 168-6214);
3.9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 patvirtintą „Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvai būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodiką“ (Žin., 2003, Nr. 124-5667; 2007, Nr. 15-579);
3.10. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą „Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų savininkams atsisakius įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus metodiką“ (Žin., 2009, Nr. 28-1133);
3.11. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3-14 patvirtintą Komisijos rekomenduojamą Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7 (Informaciniai pranešimai (2007, Nr. 15-193);
3.12. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. O3-97 patvirtintą Šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų naudingąjį plotą metodą Nr. 9 (Žin., 2008, Nr. 92-3682);
3.13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtiną Karšto vandens kainų nustatymo metodiką (Žin., 2009, Nr. 93-4012);
3.14. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-103 patvirtintą Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintą metodą Nr. 10 (Žin., 2010, Nr. 73-3737).
4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos atitinka 3 punkte išvardintų teisės aktų sąvokas. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
4.1. Nupirktos šilumos normatyvinis kiekis karštam vandeniui ruošti – šilumos kiekis karštam vandeniui, susidedantis iš nupirktos šilumos normatyvinio kiekio geriamojo vandens pašildymui bei nupirktos šilumos normatyvinio kiekio cirkuliacijai sumos:
4.1.1. Nupirktos šilumos normatyvinis kiekis geriamojo vandens pašildymui – šilumos kiekis karšto vandens paruošimui iki teisės aktais nustatytų parametrų;
5. Nupirktos šilumos normatyvinis kiekis geriamojo vandens pašildymui (QPKv nup norm) apskaičiuojamas vidutinį šilumos sąnaudų normatyvą (qKv) padauginus iš pastate paruošto karšto vandens kiekio (GPKv):
QPKv nup norm = qKv x GPKv kWh, (01)
5.1. Vidutiniai šilumos sąnaudų normatyvai šalto geriamojo vandens pašildymui (qKv) pateikiami 1 lentelėje:
| Taikymas |
Vidutiniai šilumos sąnaudų normatyvai qKv kWh/m3 |
| Vidutinis šalyje |
51 |
| Panevėžio m.* |
66 |
| Visagino m.* |
69 |
Pastaba. Taikant teisės aktuose [3.11.], [3.12.] nurodytas metodikas, gali būti nustatomas kitoks normatyvas.
5.2. pastate paruošto karšto vandens kiekis (GPKv) nustatomas:
5.2.1. pagal geriamojo vandens atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis (GPKv metr):
GPKv nup = GPKv metr m3, (02)
5.2.2. pagal vartotojų suvartojamo karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų butuose rodmenų sumą (taikomas, kai geriamojo vandens atsiskaitomasis apskaitos prietaisas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius laikinai neveikia):
5.2.2.1. kai atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenys deklaruojami:
GPKv nup = SUMAGBKv dekl m3; (03)
5.2.3. pagal teisės akte [3.6] nustatytą tvarką:
5.2.4. pagal teisės akte [3.2] nustatyta tvarka savivaldybės nustatytus normatyvus, kai karšto vandens apskaitos prietaisai butuose neįrengti:
GPKv nup = Gnorm m3; (07)
6. Nupirktos šilumos normatyvinis kiekis karšto vandens cirkuliacijai (QPR) nustatomas:
6.1. kai pastatų karšto vandens sistema įrengta ne pagal teisės akto [3.7.] reikalavimus – tiekimo ir cirkuliacijos neizoliuoti stovai įrengti butams priklausančiose pagalbinėse patalpose:
6.1.1. kai karšto vandens sistema įrengta pagal projektą, nupirktos šilumos kiekis pastato karšto vandens cirkuliacijai (QPR nup) susideda iš vidutinių šilumos sąnaudų normatyvų butuose sumos (SUMA qBR norm):
QPR nup = SUMA qBR norm KWh; (09)
čia qBRnorm – vidutiniai šilumos sąnaudų normatyvai karšto vandens cirkuliacijai, kai ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė 30,4 paros (730 valandų), pateikiami 2 lentelėje:
| Karšto vandens tiekimo sistemos tipas |
Vidutiniai šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai qBR, kWh/būstui per mėn. |
| Kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėse ir pagalbinėse patalpose bei įrengtas vonios šildytuvas |
240, iš t. sk. vonios šildytuvas – 80 |
| Kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti pagalbinėse patalpose bei įrengtas vonios šildytuvas |
160, iš t. sk. vonios šildytuvas – 80 |
| Kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose, bet nėra vonios šildytuvo |
80 |
| Kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo rūsyje |
10 |
Pastaba. Taikant teisės aktuose [3.11], [3.12] nurodytas šilumos paskirstymo metodikas, gali būti nustatomas kitoks šilumos kiekis.
Kai ataskaitinio laikotarpio trukmė yra kitokia nei 30,4 paros (730 valandų), vidutiniai šilumos sąnaudų normatyvai karšto vandens cirkuliacijai, nustatyti iš 2 lentelės, apskaičiuojami:
qRF = qR x kz kWh/būstui per mėn.; (10)
čia kz – koeficientas, skirtas faktinės ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) karšto vandens tiekimo trukmės įvertinimui, apskaičiuojamas:
kz = z / 730, (11)
čia z – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) karšto vandens tiekimo faktinė trukmė, val.
6.1.2. kai karšto vandens tiekimo sistema butuose pakeista, nupirktos šilumos kiekis pastato karšto vandens cirkuliacijai (QPR nup) apskaičiuojamas prie vidutinių šilumos sąnaudų normatyvų butuose sumos (SUMA qBR norm), apskaičiuotos pagal 6.1.1 punktą, pridėjus arba atėmus skaičiuotinų šilumos pokyčių dėl karšto vandens sistemos keitimo butuose sumą (SUMA DqBR sk):
QPR nup = SUMA qBR norm ± SUMA DqBR sk KWh; (12)
čia SUMA DqBR sk – skaičiuotinų šilumos pokyčių dėl karšto vandens sistemos keitimo butuose suma, apskaičiuojama sudėjus skaičiuotinų šilumos pokyčių dėl vonių šildytuvų keitimo sumą (SUMA DqBR N sk), skaičiuotinų šilumos pokyčių dėl karštu vandeniu šildomų grindų įrengimo sumą (SUMA DqBR Gr sk) bei skaičiuotinų šilumos pokyčių dėl kitų karšto vandens sistemos keitimo sumą (SUMA DqBR kt sk):
SUMA DqBR sk = SUMA DqBR N sk + SUMA DqBR Gr sk + SUMA DqBR Kt sk kWh; (13)
6.1.2.1. skaičiuotini šilumos pokyčiai dėl vonių šildytuvo keitimo, keičiant jų galią daugiau kaip ± 5 % (DqR N sk), apskaičiuojami vidutinę šilumos sąnaudų normatyvo dalį, tenkančią vonios šildytuvui (qBKvR norm), nustatytą iš 2 lentelės, padauginus iš pakeisto vonios šildytuvo faktinės galios (NBR F) bei padalinus iš vonios šildytuvo projektinės galios (NBR pr):
DqBR N sk = qBR norm x qBR norm x NBR F / NBR pr kWh; (14)
Pastaba. Kai NBR pr – nežinomas, norminė galia nustatoma (pvz., 80 kWh /730 val = 110W),
Kai NBR F – nežinomas, faktinė galia nustatoma iš 3 lentelės, priimant karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumą 25OC.
6.1.2.2. skaičiuotini šilumos pokyčiai dėl cirkuliuojančiu karštu vandeniu šildomų grindų (DqBR Gr sk), apskaičiuojami šilumos sąnaudų normatyvą (qBR Gr norm) padauginus iš patalpos, kur įrengtos šildomos grindys, ploto (AGr);
DqBR Gr sk = qBR Gr norm x AGr kWh, (15)
čia qBKvR Gr norm – karšto vandens sistemoje cirkuliuojančiu karštu vandeniu įrengtų šildomų grindų vidutinis šilumos sąnaudų normatyvas, taikomas:
6.1.2.2.2.2. nustatytas projektuotojų, šilumos tiekėjo arba eksperimentu;
AGr – patalpos, kur įrengtos šildomos grindys nuo karšto vandens sistemos, plotas, nurodytas VĮ Registrų centro pažymoje, projekte ar šildymo ir karšto vandens sistemų apraše, m2;
6.1.2.2.3. skaičiuotini šilumos pokyčiai dėl kitų karšto vandens sistemos keitimų, išsiskiriantys per kitus karšto vandens sistemos elementus (DqBR Kt sk), apskaičiuojami šilumos srauto reikšmę (W/m), perduodamą nuo karšto vandens tiekimo sistemos vamzdžių į aplinką Nsr, padauginus iš vamzdžio ilgio L bei padauginus iš ataskaitinio laiko trukmės z:
DqBKvR Kt sk = Nsr x L x z kWh; (16)
čia:
L – išmatuotas vamzdžio ilgis, m;
z- atsiskaitymo laikotarpio vidutinė trukmė, val. (730 val.);
Nsr - šilumos srauto (W/m), perduodamo nuo karšto vandens tiekimo sistemos neizoliuotų vamzdžių į aplinką, reikšmės, pateikiamos 3 lentelėje:
| Sąlyg. diam., mm |
Karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas |
|||||||||||
| 10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
35 |
40 |
45 |
50 |
55 |
60 |
65 |
|
| 15 |
3,9 |
7,8 |
11,7 |
16,5 |
19,4 |
22,4 |
27,2 |
31,1 |
34,0 |
38,9 |
43,7 |
47,6 |
| 20 |
5,8 |
10,7 |
15,5 |
21,4 |
25,3 |
29,2 |
35,0 |
39,8 |
43,7 |
50,5 |
57,4 |
62,2 |
| 25 |
7,8 |
13,6 |
19,4 |
26,2 |
31,3 |
36,9 |
44,7 |
50,5 |
57,4 |
65,1 |
71,9 |
78,7 |
| 32 |
9,7 |
15,5 |
22,4 |
29,2 |
34,9 |
40,8 |
48,6 |
54,4 |
61,2 |
70,9 |
80,6 |
87,5 |
| 40 |
10,7 |
18,5 |
25,3 |
33,0 |
38,9 |
45,7 |
55,4 |
62,2 |
69,0 |
81,6 |
92,3 |
100,1 |
| 50 |
12,6 |
21,4 |
30,1 |
40,8 |
48,6 |
57,4 |
68,0 |
76,8 |
85,5 |
99,1 |
113,7 |
122,5 |
6.2. nupirktos šilumos kiekis pastato karšto vandens cirkuliacijai, kai pastatų karšto vandens sistema įrengta arba modernizuota pagal projektą, vadovaujantis teisės akto [3.7.] 35 ir 58 punktu: karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos izoliuoti stovai ar kolektorius įrengti bendrojo naudojimo patalpose (QPR nup) susideda iš šilumos kiekio bendrosioms reikmėms, išsiskiriančio pastato bendrojo naudojimo patalpose (QPR br), ir iš šilumos kiekio, išsiskiriančio butų pagalbinėse patalpose (SUMAqBRpp), teisės aktu [3.5.] nustatytos temperatūros užtikrinimui voniose ir tualetuose:
QPR nup = QPR br + SUMA qBR pp KWh; (17)
6.2.1. šilumos kiekio karšto vandens cirkuliacijai dalis, išsiskirianti pastato bendrojo naudojimo patalpose (QPR br), nustatoma:
6.2.1.1. skaičiavimo būdu - šilumos srauto reikšmę (W/m), perduodamą nuo karšto vandens tiekimo sistemos vamzdžių į aplinką Nsr, padauginus iš vamzdžio ilgio L bei padauginus iš ataskaitinio laiko trukmės z:
QPR bn sk = Nsr x L x z kWh; (18)
čia:
L – vamzdžių ilgis, nustatytas iš projekto, m;
z- atsiskaitymo laikotarpio trukmė, val. (730 val.)
Nsr - šilumos srauto (W/m), perduodamo nuo karšto vandens tiekimo sistemos izoliuotų vamzdžių į aplinką, reikšmės, pateikiamos 4 lentelėje:
| Sąlyg. diam., mm |
Karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas |
|||||||||||
| 10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
35 |
40 |
45 |
50 |
55 |
60 |
65 |
|
| 15 |
1,5 |
2,3 |
3,0 |
3,8 |
4,5 |
5,3 |
6,0 |
6,8 |
7,6 |
8,3 |
9,1 |
9,8 |
| 20 |
1,7 |
2,6 |
3,4 |
4,3 |
5,2 |
6,0 |
6,9 |
7,8 |
8,6 |
9,5 |
10,3 |
11,2 |
| 25 |
2,1 |
3,2 |
4,2 |
5,3 |
6,3 |
7,4 |
8,4 |
9,5 |
10,5 |
11,6 |
12,6 |
13,7 |
| 32 |
2,3 |
3,5 |
4,6 |
5,8 |
6,9 |
8,1 |
9,2 |
10,4 |
11,5 |
12,7 |
13,9 |
15,0 |
| 40 |
2,5 |
3,8 |
5,1 |
6,3 |
7,6 |
8,9 |
10,2 |
11,4 |
12,7 |
14,0 |
15,2 |
16,5 |
| 50 |
2,9 |
4,4 |
5,8 |
7,3 |
8,8 |
10,2 |
11,7 |
13,2 |
14,6 |
16,1 |
17,5 |
19,0 |
6.2.1.3. normavimo būdu – pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal įvadinio atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (QP metr), padauginus iš koeficiento (kPKvs br) :
QPR bn norm = QP metr x kPKvs br kWh. (20)
čia kPKvs br – šilumos priskyrimo dalies koeficientas, nustatomas pagal teisės akto [3.14.] reikalavimus.
6.2.2. šilumos kiekio karšto vandens cirkuliacijai dalis, išsiskirianti butų pagalbinėse patalpose (qBR pp) teisės akte [3.4.] nustatytos temperatūros palaikymui voniose ir tualetuose, nustatoma:
6.2.2.1. kai karšto vandens sistema įrengta pagal projektą - pagal 6.1.1 punkte nustatytą tvarką, taikant 2 lentelėje nustatytą vidutinį 80 kWh/butui per mėn. vonios šildytuvams skirtą normatyvo dalį;
7. Nupirktos šilumos normatyvinis kiekis karštam vandeniui ruošti (QPKvR nup norm) per atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuojamas sumuojant nupirktos šilumos normatyvinį kiekį geriamojo vandens pašildymui (QPKv nup norm ), nustatytą pagal 5 punktą bei nupirktos šilumos normatyvinį kiekį cirkuliacijai (QPR nup norm), nustatytą pagal 6 punktą:
QPKvR nup norm = QPKv nup norm + QPR nup norm kWh. (21)
8. Nupirktos kitos energijos (kuro) rūšies normatyvinis kiekis karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamas šilumos kiekį, apskaičiuotą pagal 7 punktą, padauginus iš energijos ar kuro rūšių sąnaudų normatyvo (Ck) bei padalinus iš energijos gamybos įrenginio naudingojo veiksmo koeficiento (h):
EPKvR nup norm = QPKvR nup norm x Ck / h kWh arba kg arba m3 arba nm3 arba ktm3, (22)
čia:
h – energijos gamybos įrenginio norminis arba gamintojo pase nurodytas naudingojo veiksmo koeficientas.
Ck – atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudų normatyvų reikšmės, pateikiamos 5 lentelėje:
| Energijos ir kuro rūšys |
Dimensija |
Norminės kuro sąnaudos Ck |
| Dyzelinis krosnių kuras |
kg/kWh |
0,0851 |
| Suskystintos naftos dujos* |
kg/kWh |
0,0783 |
| Išgarintos suskystintos naftos dujos |
m3/kWh |
0,0334 |
| Gamtinės dujos** |
kg/kWh nm3/kWh |
0,0763 0,1075 |
| Suskystintos gamtinės dujos |
kg/kWh |
0,0797 |
| Akmens anglys |
kg/kWh |
0,2093–0,1173 Vidutiniškai 0,1633 |
| Antracitas |
kg/kWh |
0,1228 |
| Durpės |
kg/kWh |
0,4615–0,2609 Vidutiniškai 0,3612 |
| Durpių briketai |
kg/kWh |
0,2250–0,2143 Vidutiniškai 0,2197 |
| Naudoti tepalai |
kg/kWh |
0,1321 |
| Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos*** |
kg/kWh ktm3/kWh |
0,2609 0,6536x10-3 |
| Pjuvenų granulės/medienos briketai |
kg/kWh |
0,2143 |
| Atliekos |
kg/kWh |
0,4864–0,3365 Vidutiniškai 0,4114 |
| Elektros energija/šilumos energija |
kWh/kWh |
1 |
* – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė;
** – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra + 200C, slėgis - 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;
*** – ktm3 – kietmetris;
Pastaba. Vidutinės norminės kuro sąnaudos taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.
Kitų kuro rūšių normines kuro sąnaudas (Ck) nustato Komisija.