LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS
2002 m. gegužės 30 d. Nr. 786
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 710 „Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 52-1837), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 786
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Ši koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 710 „Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 52-1837) 2.3 punktą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (toliau vadinama – šis įstatymas, įstatymas) tikslas – teisiškai reglamentuoti ir suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais gyvūninės kilmės atliekų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, surinkimą, saugojimą, transportavimą, perdirbimą, sunaikinimą, realizavimą, apskaitą (toliau vadinama – tvarkymas), šių atliekų tvarkymo kontrolę ir priežiūrą, taip pat gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelių priežiūrą po jų uždarymo, kad būtų išvengta gyvūninės kilmės atliekų žalos aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat apibrėžti valstybės valdymo institucijų ir įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų funkcijas tvarkant šias atliekas.
3. Šio įstatymo nuostatos nebus taikomos tvarkant gyvūninės kilmės atliekas, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis.
4. Šis įstatymas reguliuos visuomeninius santykius, atsirandančius tarp juridinių ir/ar fizinių asmenų tvarkant gyvūninės kilmės atliekas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, kontroliuojant ir prižiūrint jų tvarkymą, taip pat prižiūrint gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmones ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikšteles po šių įmonių ir aikštelių uždarymo.
5. Šis įstatymas bus tinkama 4 punkte minėtųjų visuomeninių santykių reguliavimo priemonė, kadangi juo siekiama ne tik reglamentuoti gyvūninės kilmės atliekų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, tvarkymą, jų tvarkymo kontrolę, priežiūrą, taip pat gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelių priežiūrą po šių įmonių ir aikštelių uždarymo, bet ir suderinti Lietuvos Respublikos teisinę bazę su Europos Sąjungos teisės aktais šioje srityje.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ 4 PUNKTE MINĖTŲ
VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
6. Galiojančiame Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 2-15) yra tik viena bendro pobūdžio nuostata dėl gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo: 15 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad nugaišę gyvuliai, gyvulių skerdimo atliekos, išskyrus to paties įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, perduodami atliekų perdirbimo įmonėms. Šio įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad nugaišusius ar dėl ligų numarintus gyvulius, abortuotus vaisius, odas bei kailius, gyvulių skerdienas bei skerdimo atliekas, gyvulinius produktus, jeigu tai būtina norint likviduoti gyvulių užkrečiamąsias ligas ar išvengti jų plitimo, valstybinio veterinarijos gydytojo rašytiniu nurodymu savininkai privalo sudeginti, užkasti į žemę arba, laikydamiesi veterinarijos reikalavimų, kad ligos sukėlėjas neplistų, pristatyti į gyvulinių atliekų perdirbimo įmones. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad gyvūnų susirgimų (išskyrus atskirai nustatytas užkrečiamąsias ligas) profilaktika ir gydymas, gyvulinių produktų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo, importo ir eksporto veterinarijos priežiūra atliekama savininkų lėšomis.
7. Atsižvelgiant į Europos Tarybos (toliau vadinama – Taryba) 1990 m. lapkričio 27 d. direktyvos Nr. 90/667/EEB nuostatas, Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4-47 buvo patvirtinti Veterinarijos reikalavimai naikinant ir perdirbant gyvūninės kilmės atliekas, kuriuose šios atliekos suskirstytos į pavojingas ir nelabai pavojingas, gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo įmonėms nustatyti higienos reikalavimai, numatyta šių įmonių kontrolė. Tačiau dėl teisės aktų spragų šiuos reikalavimus nelengva įgyvendinti. Antai nenustatyta gyvūninės kilmės atliekų surinkimo ir transportavimo (išskyrus transportavimo higienos sąlygas) tvarka.
8. Panašius visuomeninius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726), nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, valstybės valdymo institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų funkcijas tvarkant atliekas (šis įstatymas nereglamentuoja nugaišusių gyvulių atliekų tvarkymo), ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2968), nustatantis bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas. Pastarasis įstatymas įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 dienos.
9. Yra ir keletas įstatymų lydimųjų teisės aktų:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 265 „Dėl gamybos ir buitinių atliekų tvarkymo“ (Žin., 1990, Nr. 24-612), kuriuo įmonės, organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys buvo įpareigoti nuo 1990 m. lapkričio 1 d. apskaityti visas gamybos ir vartojimo procesuose susidarančias atliekas nepriklausomai nuo to, kaip jos panaudojamos (išskyrus atliekas, grąžinamas į to paties baro gamybos procesą);
aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065) patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės, nustatančios atliekų tvarkymą, apskaitą, deklaravimą, rūšiavimą ir ženklinimą.
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
10. Latvijos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi savo šalies Veterinarinės medicinos įstatymu, 2001 m. lapkričio 13 d. patvirtino taisykles, nustatančias gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo ir sunaikinimo tvarką, nurodydama, kad šias atliekas gali perdirbti tik įmonės, pripažintos Maisto ir veterinarijos tarnybos ir įrašytos į prižiūrimų įmonių sąrašą. Šiame Latvijos Respublikos teisės akte įtvirtinta nuostata, kad gyvūninės kilmės atliekų savininkas privalo užtikrinti jų perdirbimą ir sunaikinimą savo lėšomis, o gyvūninės kilmės atliekos suskirstytos į šias kategorijas: aukštos rizikos (galinčias užkrėsti arba apnuodyti žmones ar gyvūnus), žemos rizikos (negalinčias užkrėsti žmonių ar gyvūnų) ir specifinės rizikos (gyvūnų dalys, galinčios turėti karvių spongiforminės encefalopatijos užkrato). Kiekvienos kategorijos atliekoms taikomas skirtingas perdirbimo ar sunaikinimo režimas. Antai nustatyta, kad aukštos rizikos gyvūninės kilmės atliekas perdirba aukštos rizikos atliekų perdirbimo įmonės. Šios atliekos pirmiausia dezinfekuojamos, o paskui tam tikromis sąlygomis gali būti deginamos ar užkasamos. Minėtame Latvijos Respublikos teisės akte taip pat nustatyti reikalavimai gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo įmonei, aptartos jos savininko pareigos.
11. Vokietijos Federacinės Respublikos 2001 m. balandžio 11 d. Nugaišusių gyvūnų, jų dalių ir gyvūninių atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti pagrindiniai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo principai, nurodyta, jog šios atliekos turi būti perdirbamos, utilizuojamos ar realizuojamos taip, kad užkrečiamųjų ligų sukėlėjai ar kitos toksinės medžiagos nesukeltų pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, neužterštų vandens, dirvožemio ar pašarų, nepatektų į aplinką, būtų užtikrinta viešoji tvarka ir saugumas. Šiuo įstatymu atsakingi už nugaišusių gyvūnų tvarkymą asmenys įpareigoti nedelsiant pranešti apie tai utilizavimo įmonėms (taip pat nurodyti atvejai, kai tokio pranešimo nereikia, – pavyzdžiui, kai gyvūnai priverstinai paskersti kompetentingos valdžios institucijos nurodymu), surinkti ir išvežti šių gyvūnų atliekas į utilizavimo įmones. Taip pat numatyta, kad prireikus gali būti įrengtos gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelės. Minėtuoju įstatymu reglamentuotas šių atliekų gabenimas Europos Sąjungos teritorija, jų įvežimo į šalį ir išvežimo iš jos tvarka, nustatytas kontrolės mechanizmas.
V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ
ANALIZĖ
12. Šio įstatymo projektas bus parengtas atsižvelgiant į šiuos Europos Sąjungos teisės aktus:
12.1. Tarybos 1990 m. lapkričio 27 d. direktyvą Nr. 90/667/ EEB dėl gyvūninės kilmės atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo rinkai ir ligų sukėlėjų, esančių gyvūninės kilmės arba iš žuvų pagamintuose pašaruose, prevencijos veterinarijos taisyklių, pakeičiančią Tarybos 1990 m. birželio 26 d. direktyvą Nr. 90/425/EEB. Šioje direktyvoje įtvirtinta privaloma nuostata dėl gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo tik tam tikslui patvirtintose įmonėse (išskyrus pačioje direktyvoje nurodytas išimtis), taip pat nustatyti reikalavimai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms ir higienos reikalavimai surenkant ir pervežant gyvūninės kilmės atliekas, šių atliekų perdirbimo ir sunaikinimo būdai bei sąlygos, skirstymas į pavojingas ir nepavojingas atliekas, numatyta privaloma valstybinė nurodytųjų įmonių priežiūra ir kontrolė. Pagrindinis tikslas, kurio buvo siekiama priimant direktyvą, o kartu ir perkeliant ją į nacionalinę teisę, – užtikrinti, kad į aplinką nepatektų pavojingų žmonėms ir gyvūnams ligų sukėlėjų, nesumažėtų gyvulininkystės sektoriaus produktyvumas. Direktyvoje apmokėjimo sistema ir šaltiniai palikti reglamentuoti nacionalinei Europos Sąjungos valstybių narių teisei;
12.2. Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyvą Nr. 91/689/ EEB dėl pavojingų atliekų. Šios direktyvos I priede apibrėžtos pavojingų atliekų kategorijos ir rūšys, II priede nurodytos sudedamosios dalys, dėl kurių atliekos pripažįstamos pavojingomis, o III priede – savybės, kurioms esant atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms. Šios direktyvos nuostatos netaikomos komunalinėms atliekoms;
12.3. Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. direktyvą Nr. 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. Šios direktyvos bendrieji tikslai – taikyti griežtus sąvartynų eksploatavimo ir techninius reikalavimus, numatyti priemones, tvarką ir gaires, kurios padėtų užkirsti kelią arba kuo labiau sumažintų žalą aplinkai (ypač paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio ir oro taršą) tiek mažesniu, tiek pasauliniu mastu, įskaitant šiltnamio efektą, ir atliekų sąvartynų pavojų žmonėms, kylantį šalinant atliekas į sąvartyną ir vėliau per visą sąvartyno veikimo laiką. Minėtoje direktyvoje sąvartynai klasifikuojami į pavojingų, nepavojingų ir inertinių atliekų sąvartynus, nustatyti bendrieji reikalavimai visų rūšių sąvartynams, numatyta, kokios atliekos į sąvartynus priimtinos ir kokios nepriimtinos, nustatyta atliekų priėmimo į įvairių rūšių sąvartynus tvarka, taip pat kontrolės ir stebėjimo tvarka sąvartyno eksploatavimo metu;
12.4. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gruodžio 4 d. direktyvą Nr. 2000/76/EB dėl atliekų deginimo. Šios direktyvos tikslas – mažinti žalą aplinkai (ypač paviršiniams ir požeminiams vandenims, dirvožemiui, žmonių sveikatai), daromą deginant įvairias atliekas, įskaitant ir gyvulių skerdienas, pagal Tarybos 1990 m. lapkričio 27 d. direktyvos Nr. 90/667/EEB reikalavimus. Šia direktyva siekiama sugriežtinti įvairių atliekų deginimo įmonėse sąlygas ir techninius reikalavimus.
VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
13. Šis įstatymas įtvirtins principą „teršėjas moka“, nustatys gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo prioritetus ir bendruosius gyvūninės kilmės atliekų surinkimo, saugojimo, transportavimo, perdirbimo, realizavimo, sunaikinimo, apskaitos reikalavimus, privalomus juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių ūkinėje gamybinėje ar buitinėje veikloje susidaro tokių atliekų. Šių reikalavimų įgyvendinimą kontroliuos ir prižiūrės kompetentingos institucijos. Numatoma, kad gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelės, ypač tos, kurios susijusios su pavojingų atliekų tvarkymu, bus prižiūrimos ir po uždarymo. Šiuo įstatymu gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės bus įpareigotos tvarkyti perdirbamų ir naikinamų atliekų apskaitą pagal nustatytą tvarką. Įstatyme bus numatyti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo sistemos ir šios sistemos infrastruktūros objektų – gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelių įrengimo bei rekonstravimo finansavimo šaltiniai. Įstatyme taip pat numatoma įtvirtinti pagrindines nuostatas dėl leidimo verstis gyvūninės kilmės atliekų tvarkymu (t. y. perdirbti, sunaikinti ar transportuoti šias atliekas) išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo.
14. Priėmus šį įstatymą, bus reglamentuotas gyvūninės kilmės atliekų, neįeinančių į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reguliavimo sritį, tvarkymas. Turėdamos įstatyminį pagrindą, valstybės valdymo institucijos galės nustatyti specialiuosius higienos, veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, kaip tvarkytinos gyvūninės kilmės atliekos.
VII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
15. Šis įstatymas bus parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Tai prisidės prie derybinio skyriaus „Žemės ūkis“ uždarymo, kartu bus įvykdyti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai suderinti teisinę bazę su Europos Sąjungos teisės aktais šioje srityje.
16. Bus išspręsta viena iš pagrindinių gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo problemų – finansavimas: šis įstatymas numatys, kurią tokių atliekų tvarkymo išlaidų dalį dengs valstybė, kokiu principu kita išlaidų dalis bus paskirstyta gyvūninės kilmės atliekų turėtojams.
17. Įstatyme įtvirtinus nuostatą dėl privalomo pranešimo apie susidariusias gyvūninės kilmės atliekas, taip pat nustačius pagrindinius šių atliekų tvarkymo reikalavimus, tinkamai įgyvendinus gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo kontrolę ir priežiūrą, aplinka bus mažiau teršiama skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių ir fizinių asmenų ūkinėje gamybinėje ir buitinėje veikloje susidariusiomis gyvūninės kilmės atliekomis. Kartu bus užkirstas kelias plisti įvairioms užkrečiamosioms ligoms, keliančioms pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
VIII. EKONOMINIS FINANSINIS PAGRĮSTUMAS
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
20. Įstatymą sudarys dešimt skyrių: „I skyrius. Bendrosios nuostatos“; „II skyrius. Pagrindiniai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo reikalavimai“; „III skyrius. Pavojingos ir nepavojingos atliekos“; „IV skyrius. Gyvūninės kilmės atliekų surinkimas, saugojimas ir transportavimas“; „V skyrius. Gyvūninės kilmės atliekų perdirbimas, sunaikinimas ir realizavimas“; „VI skyrius. Reikalavimai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelėms“; „VII skyrius. Ekonominės finansinės priemonės“; „VIII skyrius. Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo priežiūra ir kontrolė“; „IX skyrius. Atsakomybė „; „X skyrius. Baigiamosios nuostatos“.
21. Įstatymo I skyriuje bus numatyta įstatymo paskirtis ir taikymo ribos, aiškinamos pagrindinės sąvokos ir nurodyti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo prioritetai.
22. Įstatymo II skyriuje bus įtvirtinti pagrindiniai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo reikalavimai, tai, jog šių atliekų turėtojai privalo imtis visų reikiamų ir įstatymo leidžiamų priemonių, kad užkrečiamųjų ligų sukėlėjai ar kitos toksinės medžiagos nesukeltų pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, neužterštų vandens, dirvožemio ar pašarų. Taip pat bus numatyta, kad gyvūninės kilmės atliekos gali būti perdirbamos ir sunaikinamos tik kompetentingų valstybės institucijų patvirtintose gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis – kai atliekos naudojamos mokslo tikslams ir panašiai.
23. Įstatymo III skyriuje bus nustatyta, kurios gyvūninės kilmės atliekos priskiriamos prie pavojingų ir kurios – prie nepavojingų atliekų.
24. Įstatymo IV skyriuje bus nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kurių juridiniai ir fiziniai asmenys privalės laikytis surinkdami, saugodami ir transportuodami gyvūninės kilmės atliekas, jų turėtojai bus įpareigoti nedelsiant pranešti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms ar kompetentingoms institucijoms apie nugaišusius gyvūnus, kitas atsiradusias gyvūninės kilmės atliekas, jas iki surinkimo laikyti nustatytomis sąlygomis. Taip pat bus nurodyti bendrieji reikalavimai gyvūninės kilmės atliekas gabenantiems vežėjams.
25. Įstatymo V skyriuje bus nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kurių gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės privalės laikytis perdirbdamos, sunaikindamos ir realizuodamos perdirbtas gyvūninės kilmės atliekas, tai, kad šios atliekos turės būti perdirbamos, sunaikinamos ar realizuojamos tik įstatyme nustatytais būdais ir sąlygomis. Bus numatyti atvejai, kai šių atliekų turėtojas, gavęs kompetentingos institucijos leidimą, galės užkasti gyvūninės kilmės atliekas pats.
26. Įstatymo VI skyriuje bus nustatyti pagrindiniai higienos, veterinarijos ir sanitarijos, taip pat aplinkosaugos reikalavimai, kurių privaloma laikytis statant, įrengiant, rekonstruojant ir naudojant gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmones ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikšteles. Įstatymas taip pat nurodys pagrindines gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių veiklos nutraukimo sąlygas. Be to, gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės bus įpareigotos kompetentingų institucijų nustatyta tvarka vykdyti perdirbamų ir naikinamų gyvūninės kilmės atliekų apskaitą.
27. Įstatymo VII skyriuje bus nurodyti finansavimo šaltiniai, iš kurių bus padengiamos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo išlaidos. Šias išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ dengs juridiniai ir fiziniai asmenys, įpareigoti tvarkyti gyvūninės kilmės atliekas, – gyvūnų laikytojai, skerdyklos, kiti asmenys, kurių ūkinėje gamybinėje veikloje susidaro gyvūninės kilmės atliekų. Dalis tokių išlaidų bus kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
28. Įstatymo VIII skyriuje bus apibrėžtos kompetentingų institucijų, vykdančių gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo priežiūrą ir kontrolę, funkcijos, taip pat bus reglamentuota gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelių priežiūra po jų uždarymo.
29. Įstatymo IX skyriuje bus numatyta juridinių ir fizinių atmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
31. Priėmus šį įstatymą, o vėliau – ir jo lydimuosius teisės aktus, išsamiau aptariančius gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą, jų tvarkymo kontrolę ir priežiūrą, taip pat gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonių ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo aikštelių priežiūrą po jų uždarymo, reikės pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51-3 straipsnį – numatyti administracinę atsakomybę už gyvūninės kilmės atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
______________