LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PAVIRŠINIO VANDENS KOKYBĘ
2001 m. gruodžio 20 d. Nr. 617
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2001, Nr. 18-554) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2001 metų planą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 bei 15 punktais (Žin., 1992, Nr. 5-75) bei Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 10 straipsniu (Žin., 1997, Nr. 112-2824):
1. Tvirtinu pridedamą Keitimosi informacija apie paviršinio vandens kokybę tvarką (toliau – Tvarka).
4. Įpareigoju Aplinkos ministerijos Jungtinį tyrimų centrą vykdyti atsakingos institucijos funkcijas šios Tvarkos užtikrinimui.
5. Pavedu Aplinkos ministerijos Jungtiniam tyrimų centrui iki šio įsakymo įsigaliojimo parinkti tyrimų vietas pagal Tvarkos reikalavimus bei parengti vandens kokybės tyrimų programą Tvarkos įgyvendinimui.
6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 617
KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PAVIRŠINIO VANDENS KOKYBĘ TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Tvarkos tikslas perkelti Europos Sąjungos ACQUIS nuostatas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir užtikrinti sąlygas teikti informaciją Europos Komisijai apie Lietuvos Respublikos paviršinio vandens būklę, parenkant tyrimų vietas reprezentuojančias upių vandens kokybę, naudojant metodus, sulyginamus su Tarybos sprendimu nustatytais vandens kokybės matavimo metodais, bei vienodas rezultatų pateikimo formas.
2. Šioje Tvarkoje pateiktos bendrosios sąvokos ir reikalavimai atitinka 1977 m. gruodžio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos sprendimo Nr. 77/795/EEB „Dėl keitimosi informacija apie Bendrijos paviršinių gėlųjų vandenų kokybę bendrosios tvarkos“ nuostatas.
3. Bendrosios sąvokos:
3.1. Tyrimų vietos – matavimų arba mėginių ėmimo vietos upėse, pagal kurias bus keičiamasi informacija apie tirtus vandens kokybės parametrus, nurodytus Tvarkos pirmojo priedo 1.1 lentelėje.
3.2. Keitimosi informacija – Tvarkos pirmojo priedo 1.1 lentelėje išvardytų parametrų matavimų rezultatai, jų matavimų metodai, mėginių ėmimo dažnio ir konservavimo būdų aprašymas.
3.3. Atsakinga institucija – Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras, vykdantis jam pavestas funkcijas Tvarkai įgyvendinti.
3.4. Laboratorijos – laboratorijos, atliekančios Tvarkos pirmojo priedo 1.1 lentelėje nurodytų parametrų matavimus.
3.5. Pamatiniai metodai – Tvarkos antrojo priedo 2.1 lentelėje nurodyti matavimo metodai, rekomenduojami naudoti pagal Europos Bendrijos Tarybos sprendimą.
3.6. Tarybos sprendimas – 1977 m. gruodžio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos sprendimas Nr. 77/795/EEB „Dėl keitimosi informacija apie paviršinius gėluosius vandenis“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
II. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
4. Pagal šią Tvarką atsakinga institucija vykdo šias funkcijas:
4.1. parenka tyrimų vietas, pagal kurias bus keičiamasi informacija apie upių vandens kokybės parametrus, nurodytus Tvarkos pirmojo priedo 1.1 lentelėje;
4.2. informuoja Vandens išteklių departamentą apie numatomą tyrimų vietų sąrašo pakeitimą bei papildymą;
4.4. atsako už atliekamų matavimų ir duomenų kokybę bei organizuoja palyginamuosius bandymus laboratorijose, atliekančiose parinktose tyrimų vietose paimtų mėginių matavimus, siekiant užtikrinti pamatinių ir Lietuvos Respublikoje naudojamų matavimo metodų bei analizių palyginamumą;
4.7. pavirtina Komisijos rengiamos apibendrintos ataskaitos dalį, susijusią su Lietuvos pateikta informacija;
5. Vykdydama šią Tvarką atsakinga institucija tyrimų vietų parinkimui laikosi šių reikalavimų:
5.2. parinktos tyrimų vietos turi atspindėti būdingą aplinkinei vietovei upės vandens kokybę, kurios neturi sąlygoti tiesioginė taršos šaltinių įtaka;
5.3. tyrimų vietos intakuose turi būt išdėstomos ne didesniu kaip 100 km atstumu nuo pagrindinės upės;
6. Atliekant vandens kokybės tyrimus atsakinga institucija užtikrina šiuos reikalavimus:
6.2. indai, naudojami mėginiams imti, medžiagos ar būdai, naudojami mėginio dalies konservavimui vieno ar kelių parametrų matavimams, mėginių transportavimas ir saugojimas bei paruošimas neturi turėti reikšmingos įtakos matavimų rezultatams;
6.3. rekomenduotina, kad mėginiai būtų imami kas mėnesį. Nustačius, kad vandens kokybės pokyčiai pagal vieną ar kelis vandens kokybės parametrus yra nežymūs ir jei nėra vandens kokybės pablogėjimo rizikos, atitinkamo parametro ar parametrų matavimų dažnis gali būti suretintas, užtikrinus, kad visi vandens pablogėjimo atvejai, galintys sukelti pavojų žmonėms ir aplinkai, bus nustatyti.
7. Teikiant informaciją Komisijai atsakinga institucija laikosi šių reikalavimų:
7.1. mėginių ėmimo ir matavimų atlikimo dažnio pakeitimai turi būti išsamiai paaiškinti Komisijai pateikiamoje ataskaitoje;
7.2. naudoti matavimų metodai yra nurodomi ir aprašomi pirmą kartą teikiant informaciją Komisijai. Kitais metais naudotų matavimo metodų aprašymo Komisijai galima neteikti, jei jie yra tokie patys, kaip kad buvo naudoti ankstesniais metais, tačiau informacijos neteikimo priežastys turi būt išsamiai paaiškinamos;
7.3. duomenys Komisijai turi būti pateikti matavimo vienetais ir reikšminiais skaitmenimis, nurodytais pirmojo priedo 1.1 lentelės antroje ir trečioje skiltyse;
Keitimosi informacija apie
paviršinio vandens kokybę tvarkos
1 priedas
NUSTATOMI UPIŲ VANDENS KOKYBĖS PARAMETRAI, NAUDOJAMI KEIČIANTIS INFORMACIJA
1.1. lentelė. Nustatomi parametrai, matavimo vienetai ir reikšminiai skaitmenys
|
Parametrai |
Matavimo vienetai |
Reikšminiai skaitmenys |
|
Prieš kablelį |
Po kablelio |
|||
Debitas* (mėginio ėmimo metu) |
m³/s |
xxxx |
xx |
|
Temperatūra |
°C |
xx |
x |
|
pH |
pH |
xx |
x |
|
Savitasis elektrinis laidis (prie 20 °C temperatūros) |
μS cm-1 |
(<100) xx (≥100)xx |
|
|
Cheminiai |
Chloridai |
Cl mg/l |
(100) xx |
|
|
Nitratai |
NO3 mg/l |
xxx |
xx |
|
Amonis |
NH4 mg/l |
xxx |
xx |
|
Ištirpęs deguonis |
O2 mg/l |
xx |
x |
|
BDS(7) |
O2 mg/l |
xxx |
x |
|
ChDS |
O2 mg/l |
xxx |
x |
|
Bendrasis fosforas |
P mg/l |
xx |
xx |
|
Sintetinės veikliosios paviršiaus medžiagos (reakcija su metileno mėlynuoju) |
mg/l (pagal Laurylsulfatą) |
xx |
xx |
|
Bendrasis kadmis |
Cd mg/1 |
x |
xxxx |
|
Gyvsidabris |
Hg mg/1 |
x |
xxxx |
Mikrobiologiniai |
Fekalinės bakterijos |
/100 ml |
xxxxxx |
|
Koliforminės bakterijos |
/100 ml |
xxxxxx |
|
|
|
Fekaliniai streptokokai |
/100 ml |
xxxxxx |
|
Biologiniai |
Salmonella |
/1 l |
x |
|
Biologinė kokybė |
|
|
|
______________
Keitimosi informacija apie
paviršinio vandens kokybę tvarkos
2 priedas
PAMATINIAI MATAVIMŲ METODAI KEIČIANTIS INFORMACIJA
2.1. lentelė. Pamatiniai matavimų metodai
Parametrai |
Matavimo vienetai |
Pamatiniai matavimų metodai |
|
Debitas |
m3/s |
- Srovės greičio matuoklis (mėginio ėmimo metu) |
|
Temperatūra |
°C |
- Termometras Matuojama mėginio ėmimo metu, toje pačioje vietoje |
|
pH |
pH vienetai |
- Elektrometrinis Matuojama mėginio ėmimo metu, toje pačioje vietoje |
|
Savitasis elektrinis laidis (prie 20°C temperatūros) |
μS cm-1 |
- Elektrometrinis |
|
Chloridai |
Cl mg/l |
- Titrimetrinis sidabro nitratu (Moro metodas) – Molekulinės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Nitratai |
NO3 mg/l |
- Molekulinės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Amonis |
NH4 mg/l |
- Molekulinės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Ištirpęs deguonis |
O2 mg/l |
- Vinklerio – – Elektrocheminis - |
|
BDS7 |
O2 mg/l |
Ištirpusio deguonies koncentracijos nustatymas prieš ir po 7 dienų inkubacijos 20+-1oC temperatūroje, tamsoje. Pridedamas nitrifikacijos inhibitorius |
|
ChDS |
O2 mg/l |
Kalio bichromatinis |
|
Bendrasis fosforas |
P mg/l |
- Molekulinės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Sintetinės veikliosios paviršiaus medžiagos (reakcija su metileno mėlynuoju) |
mg/l (pagal Laurylsulfatą) |
- Molekulinės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Kadmis |
Cd mg/1 |
- Atominės absorbcijos spektrofotometrinis |
|
Gyvsidabris |
Hg mg/1 |
- Beliepsnės atominės absorbcijos spektrometrinis (šaltas išgarinimas) |
|
Fekalinės koliforminės bakterijos |
/100 ml |
- Auginama 44 °C standžioje terpėje (tokioje kaip Tergitolio laktozės agaras, Endo agaras, 0,4% Teepolo sultinys) su filtravimu ir be jo, kolonijos skaičiuojamos. Mėginiai skiedžiami ir atitinkamai koncentruojami tam, kad susidarytų nuo 10 iki 100 kolonijų. Jei būtina, identifikuojama dujų susidarymo būdu. - Skiedimo metodas su fermentacija skystoje terpėje mažiausia 3 mėgintuvėliuose, atliekant 3 skiedimus. Teigiamų mėgintuvėlių pasėliai papildomai kultivuojami patvirtinimo terpėje. Skaičiavimas pagal tikėtiniausio skaičiaus metodą. Inkubuojama (44±0,5)°C temperatūroje. |
|
Koliforminės bakterijos |
/100 ml |
- Auginama 37 °C temperatūroje, standžioje terpėje (tokioje kaip Tergitolio laktozės agaras, Endo agaras, 0,4% Teepolo sultinys) su filtravimu ir be filtravimo, kolonijos skaičiuojamos. Mėginiai skiedžiami ir atitinkamai koncentruojami tam, kad susidarytų nuo 10 iki 100 kolonijų. Jei būtina, identifikuojama dujų susidarymo būdu. - Skiedimo metodas su fermentacija skystoje terpėje mažiausia 3 mėgintuvėliuose, atliekant 3 skiedimus. Teigiamų mėgintuvėlių pasėliai papildomai kultivuojami patvirtinimo terpėje. Skaičiavimas pagal tikėtiniausio skaičiaus metodą. Inkubuojama (37±1)°C temperatūroje. |
|
Fekaliniai streptokokai |
/100 ml |
- Auginama 37 °C temperatūroje, standžioje terpėje (tokioje kaip natrio azido) su filtravimu arba be jo, kolonijos skaičiuojamos. Mėginiai skiedžiami ir atitinkamai koncentruojami tam, kad susidarytų nuo 10 iki 100 kolonijų - Skiedimo metodas (Litskio) natrio azido sultinyje mažiausia 3 mėgintuvėliuose, atliekant 3 skiedimus. Skaičiavimas pagal tikėtiniausio skaičiaus metodą. |
|
Salmonella |
/1l |
- Koncentruojama filtruojant per membraninį arba tam tinkamą filtrą. - Užsėjama ant pirminės pagausinimo terpės. Kultūra pagausinama ir pernešama ant selektyvios terpės. Identifikuojama. |
|
Biologinė kokybė |
Kol šioje srityje dar nėra harmonizuotų metodų Bendrijos lygiu, šalys narės gali naudoti atitinkamus savo metodus. |
|
______________