LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO IR EKSPORTO SKATINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
1998 m. birželio 30 d. Nr. 788
Vilnius
Patvirtinti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 788
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programa
Bendroji dalis
1. Siekiant sukurti našų, vidaus ir tarptautinėje rinkose konkurencingą Lietuvos žemės ūkio sektorių, reikia pereiti prie kokybiškai naujo rinkos reguliavimo mechanizmo, kuris remiasi tiesioginio ir netiesioginio poveikio priemonėmis.
Netiesiogiai rinka reguliuojama tam tikromis priemonėmis, viena iš jų – intervencinis pirkimas, įteisintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo. Be to, siekiant Lietuvos žemės ūkio integracijos į Europos Sąjungą, tikslinga numatomas rinkos reguliavimo priemones derinti su Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonėmis, atsižvelgiant į pradėtas ir dar siūlomas reformas.
2. Šioje programoje aptariamos esamos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonės, nurodomos svarbiausios problemos, šios rinkos reguliavimo tikslai ir būdai, išsamiau aprašomas pagrindinių žemės ūkio produktų – grūdų, mėsos ir pieno – rinkos reguliavimas. Kaip reguliuoti cukraus rinką pagal Lietuvos Respublikos cukraus įstatymą, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose. Šioje programoje taip pat apžvelgiamas žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, išdėstyta valstybinė eksporto skatinimo politika, nurodytos jos įgyvendinimo priemonės, trumpalaikiai ir ilgalaikiai užsienio prekybos tikslai, eksporto plėtojimo galimybės bei problemos, taip pat priemonės prekybai su užsienio šalimis plėtoti. Atsižvelgiant į eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kiekį bei tarptautinius įsipareigojimus, numatytos programos įgyvendinimo išlaidos bei galimybės. Programoje taip pat apibrėžtos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros funkcijos, organizacinė struktūra, valdymas, kontrolė, rinkos informacinė sistema, nurodytas lėšų poreikis ir šaltiniai.
Ši programa parengta atsižvelgiant į Nacionalinę žemės ūkio plėtojimo programą, grūdų, mėsos ir pieno ūkio plėtojimo strategijas, Kaimo rėmimo fondo nuostatas bei užsienio valstybių patirtį.
Šią programą rengė Žemės ūkio ministerijos, Agrarinės ekonomikos instituto ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros darbuotojai.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonės ir padariniai
3. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas, kurio vienas iš tikslų – išsaugoti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos pusiausvyrą ir užtikrinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams pajamas. Šio tikslo iki šiol buvo siekiama dažniausiai tiesioginio reguliavimo priemonėmis, kuriomis nuo 1995 metų užtikrinamas svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimas minimaliomis ribinėmis kainomis, neviršijant kvotų. Be šių įstatyme numatytų reguliavimo priemonių, buvo teikiamos subsidijos bei mokamos tiesioginės išmokos, sudaromi pagrindinių maisto produktų rinkos reguliavimo rezervai.
Analizė rodo, kad šitoks reguliavimas turėjo ir teigiamų, ir neigiamų padarinių. Viena vertus, žemės ūkio produkcijos gamintojams, neviršijant valstybės nustatytų kvotų, buvo užtikrinamos minimalios pajamos už jų pagamintus žemės ūkio produktus, todėl padidėjo šių produktų realiosios kainos, pagerėjo atskirų žemės ūkio produktų kainų santykis. Antra vertus, kainų reguliavimas trukdė toliau plėtoti rinkos santykius, nustatytos minimalios žemės ūkio produkcijos, kuriai taikomos kvotos, kainos buvo gerokai didesnės už tos produkcijos rinkos kainas, dėl to reikėjo skirti vis daugiau Lietuvos valstybės biudžeto lėšų – subsidijų žemės ūkio produkcijos gamintojams, perdirbėjams bei eksporto subsidijų. Tiesioginio reguliavimo priemonės buvo taikomos mėsos, pieno, grūdų, rapsų ir linų supirkimui neviršijant kvotų.
Ypač prasta grūdų ūkio būklė. 1998 metais padidėjus grūdų pasiūlai, prireikė 2 kartus daugiau lėšų, negu planuota. Lėšos buvo skirtos grūdams saugoti bei supirkimo kainų ir eksporto subsidijoms. 1995–1996 metais dėl grūdų (pašarinių) kainų reguliavimo gerokai susilpnėjo kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriai.
Svarbiausios problemos
4. Didžiausios dabartinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo sistemos problemos yra šios:
4.1. nustatant minimalias ribines supirkimo kainas ne visada užtikrinamas rinkos pasiūlos bei paklausos balansas;
4.4. tam pačiam produktui egzistuojantys du rinkos segmentai (kvotinis ir nekvotinis) su skirtingo lygio kainomis iškreipia rinkos santykius;
Tiesioginio ir netiesioginio rinkų reguliavimo tikslai
5. Iškilusias problemas spręsti numatoma nustatant laikinas minimalias ribines kainas bei mokant tiesiogines išmokas ir netiesiogiai reguliuojant rinką – intervenciniu (garantuotu) pirkimu.
6. Svarbiausi tiesioginio ir netiesioginio rinkos reguliavimo tikslai yra šie:
6.1. palaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytas pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų kainas, užtikrinti, kad šie produktai būtų supirkti ir už juos laiku atsiskaityta;
Įgyvendinimo būdai
7. Intervencinį pirkimą organizuos ir produktus realizuos šiam tikslui įsteigta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau vadinama – Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra), kurios veiklos tikslas yra įgyvendinti valstybės rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo politiką – organizuoti pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų pertekliaus supirkimą, saugojimą ir realizavimą.
8. Siekdama nurodytojo tikslo, agentūra vykdo tokias funkcijas:
8.1. organizuoja pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų pertekliaus supirkimą, saugojimą ir realizavimą, atsižvelgdama į jų pasiūlą bei paklausą, kainų kitimo tendencijas vidaus ir užsienio rinkose;
9. Be organizacinės sistemos, garantuojamo supirkimo programai įgyvendinti numatyta tokia kainų sistema:
tikslinė (orientacinė) kaina;
avansinė supirkimo kaina;
galutinio atsiskaitymo kaina.
Tikslinė (orientacinė) kaina – valstybės institucijos skelbiama prognozuojama žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo kaina, kuri užtikrina minimalias disponuojamas pajamas. Ją nustatant atsižvelgiama į faktines atskirų produktų rinkos kainas ir šiems produktams pagaminti reikalingas normatyvines sąnaudas.
Avansinė supirkimo kaina – žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo minimali valstybės garantuota kaina, mokama pardavus produktą žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.
Galutinio atsiskaitymo kaina – avansinio supirkimo kaina pridėjus papildomas išmokas, kurių dydis priklauso nuo galutinio produkcijos realizavimo kainos vidaus ar užsienio rinkose.
Grūdai
11. Grūdų rinka reguliuojama:
intervenciniu pirkimu;
vidaus rinkos apsaugos priemonėmis;
eksporto rėmimo priemonėmis.
12. Valstybė įsipareigoja užtikrinti nustatytosios kokybės superkamų perteklinių grūdų (I ir II klasių maistinių kviečių, rugių, ankštinių javų ir grikių) supirkimą mokėdama jos pačios garantuotą minimalią supirkimo kainą. Pirkimo laikas – nuo einamųjų metų rugpjūčio pradžios iki kitų metų kovo pabaigos. Intervencinio pirkimo iš vieno žemės ūkio subjekto kiekis neribojamas. Transportavimo išlaidas padengia žemės ūkio subjektas. Tikslinė (orientacinė) supirkimo kaina nustatoma atsižvelgiant į stambiausių pasaulio biržų ir vidaus rinkos grūdų kainas. Už superkamus perteklinius maistinius grūdus žemės ūkio gamintojams bus mokama avansinė supirkimo kaina – 70 procentų nustatytos tikslinės kainos, o su jais galutinai atsiskaitoma realizavus grūdus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. (atsiskaitoma per du kartus: mokamas avansas ir po to atsiskaitoma galutinai).
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, pardavusi grūdus, papildomai javų augintojui sumoka grūdų galutinio realizavimo kainos ir avansinės supirkimo kainos skirtumą, atėmusi saugojimo ir kitas agentūros veiklos išlaidas.
Grūdai iš intervencinių fondų realizuojami viešo konkurso būdu.
Mėsa
13. Siekiant stabilizuoti rinką, užtikrinti galvijienos gamintojams tam tikras numatytas disponuojamas pajamas ir kartu išvengti kainų kritimo arba jį sumažinti, kuriama jautienos rinkos reguliavimo sistema. Svarbiausi jos elementai yra:
intervencinis pirkimas;
tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijos gamintojams už kiekvieną parduotą gyvulį;
eksporto subsidijos.
Eksporto rėmimo mastą nustato Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Kaimo rėmimo fondo galimybes, kainų kitimą ir prekybos sąlygas.
Numatant tikslinę (orientacinę) kainą, be svarbiausio nurodytojo principo, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
jautienos gamybos ir suvartojimo tendencijas vidaus rinkoje;
pieno ir pieno produktų rinkos būklę;
praėjusiųjų metų ekonominius rodiklius.
14. Intervencinių priemonių galima imtis, jeigu:
14.1. vidutinė galvijų rinkos kaina dvi savaites iš eilės mažesnė nei 80 procentų tikslinės (orientacinės) kainos;
Pienas ir jo produktai
16. Pieno ūkis reguliuojamas:
intervenciniu pirkimu;
specialiomis priemonėmis (pagal sezoną);
kokybės skatinimo priemonėmis;
eksporto rėmimo priemonėmis.
17. Pagal tvirtinamą sąrašą intervencinis pirkimas gali būti taikomas sviestui, pieno miltams, pieno konservams ir sūriams, taip pat gali būti teikiama valstybės parama, susijusi su produkcijos sandėliavimu.
18. Į rinkos reguliavimo fondus superkami tik atitinkantys nustatytuosius kokybės reikalavimus pieno produktai. Sandėliuose sukaupti pieno produktai gali būti naudojami šiems tikslams (viešojo konkurso būdu arba tiesiogiai):
pašarams gaminti (pieno miltai);
eksportui;
paramai maisto produktais.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina minimalias ribines žalio pieno (bazinio – 3,4 procento riebumo ir 3 procentų baltymingumo) supirkimo kainas, kurios vasarą ir žiemą skirtingos. Siekiant užtikrinti nustatytojo dydžio pajamingumą ir skatinti gaminti geresnės kokybės pieną, gali būti skiriamos subsidijos. Minimali ribinė žalio pieno supirkimo kaina su subsidija turėtų užtikrinti pieno gamintojams minimalias pajamas, todėl ji apskaičiuojama remiantis:
faktinėmis gamintojų pajamomis, gautomis skirtingais metų sezonais, ir atitinkamai šios produkcijos gamybos išlaidomis;
pieno produktų kainomis pasaulinėse rinkose;
perdirbimo įmonių gaminamos produkcijos asortimentu.
Rinkos reguliavimo priemonių finansavimo šaltiniai
21. Rinkos reguliavimo priemonėms tiesiogiai remti numatytos Kaimo rėmimo fondo lėšos, o pagrindiniai lėšų, skirtų pirkimui, šaltiniai gali būti:
komercinių bankų kreditiniai ištekliai (teikiant paskolų garantijas);
Lietuvos valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai iš Privatizavimo fondo skiriama 1 mln. litų: 0,5 mln. litų – įstatiniam kapitalui suformuoti ir 0,5 mln. litų – įsikūrimo ir kitoms išlaidoms padengti.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai ir žemės ūkio produkciją perdirbančioms pramonės įmonėms numatyta suteikti iki 300 mln. litų dydžio valstybės garantiją perteklinei žemės ūkio produkcijai supirkti. Grūdų perdirbimo įmonių nuostoliams, susidariusiems dėl pardavimo kainų ir ūkininkams bei žemės ūkio įmonėms mokamų ribinių kainų (pirkimo kainų) skirtumo, padengti numatyta papildyti Kaimo rėmimo fondą – iki 40 mln. litų iš Privatizavimo fondo.
22. Jeigu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, vykdydama valstybės programas (supirkdama ir realizuodama perteklinę žemės ūkio produkciją), nuostolingai parduotų žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvos ir užsienio rinkose, šie nuostoliai, patirti dėl kainų skirtumo, taip pat kitos su šia veikla susijusios papildomos išlaidos būtų dengiamos Kaimo rėmimo fondo šioms programoms numatytomis ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu – kitokiomis valstybės lėšomis.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas
23. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas 1994 metais buvo teigiamas ir sudarė 1013 mln. litų, 1995 metais jis sumažėjo iki 32,4 mln. litų, o 1996 metais tapo neigiamas ir sudarė 94,9 mln. litų. Šis balansas buvo neigiamas ir 1997 metais (29,4 mln. litų).
Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 1994–1996 metais didėjo. 1994 metais šių produktų eksportuota už 1949,2 mln. litų, 1995 metais – už 1982,7 mln. litų, 1996 metais – už 2296,6 mln. litų. 1997 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2472,1 mln. litų.
Importas šiuo laikotarpiu taip pat didėjo. 1994 metais importuota žemės ūkio ir maisto produktų už 936,3 mln. litų, 1995 metais – už 1950,3 mln. litų, 1996 metais – už 2391,5 mln. litų, 1997 metais – už 2501,4 mln. litų.
Neigiamą užsienio prekybos balansą nulėmė tai, kad eksportas didėjo lėčiau negu importas.
Daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Europos Sąjungos šalis. 1995 metais į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis šios produkcijos eksportuota už 1159,8 mln. litų (58 procentai šios produkcijos eksporto). 1996 metais eksportas padidėjo iki 1440,6 mln. litų (63 procentai šios produkcijos eksporto), 1997 metais siekė 1459,6 mln. litų (59 procentus šios produkcijos eksporto).
Į Europos Sąjungos rinką 1995 metais eksportuota produkcijos už 545,7 mln. litų (27,4 procento šios produkcijos eksporto), 1996 metais – už 394 mln. litų (17,2 procento šios produkcijos eksporto), o 1997 metais eksportas į šią rinką padidėjo iki 495,6 mln. litų (20 procentų šios produkcijos eksporto).
Vyrauja žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Rusiją. 1995 metais – už 711 mln. litų (35,9 procento šios produkcijos eksporto), 1996 metais – už 879 mln. litų (38,3 procento šių produktų eksporto), o 1997 metais – už 891 mln. litų (36,1 procento šių produktų eksporto). 1995 metais į Baltarusiją eksportuota 11,2 procento šių produktų, 1996 metais – 11,4 procento, o 1997 metais – 14,5 procento, į Latviją – atitinkamai 4,8 procento, 5,9 procento ir 7 procentai, į Estiją – 3,2 procento, 4,6 procento ir 3,4 procento.
Pagrindinė eksportuota prekė yra gyvulininkystės produkcija – 1995 metais ji sudarė 46 procentus, 1996 metais – 45,5 procento, 1997 metais – 46,2 procento visų eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų. Antroji – gatavi maisto produktai: 1995 metais – 30,3 procento, 1996 metais – 37,8 procento, o 1997 metais – 35,1 procento visų eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų.
Kai kurių žemės ūkio ir maisto produktų eksportas nekinta arba didėja. Daug metų pagrindiniai eksportuojami produktai – pieno produktai (pieno milteliai, sūriai, sviestas, pieno konservai), galvijiena, mėsos konservai, žuvys ir jų konservai, konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai ir kiti), vaisių ir daržovių konservai, rapsų aliejus ir kiti.
24. Lietuvoje vis daugiau gaminama ekologiškai švarių produktų, pradedami supirkti sertifikuoti ekoproduktai, numatoma juos perdirbti ir realizuoti. Iš šių produktų galėtų būti gaminami daržovių ir vaisių konservai, malybos produktai ir kita. Ateityje galėtų atsirasti galimybė šią produkciją realizuoti, kadangi Ekologinio žemės ūkio plėtros tikslinėje programoje ir jos finansavimo tvarkoje numatyta, kad 1998–2000 metais bus rengiamos sertifikuotų ekoproduktų mugės Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais politikos tikslai
25. Lietuvos užsienio prekybos politikos tikslai glaudžiai susiję su Lietuvoje vykstančiais produkcijos gamybos pokyčiais bei žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybėmis. Lietuva turi lyginamąjį pranašumą gamindama kai kuriuos žemės ūkio ir maisto produktus, tačiau jų eksportą sunkina produkcijos kokybės, rinkų paieškos, sertifikavimo ir kitos problemos. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportą numatoma remti atsižvelgiant į Lietuvos užsienio prekybos politiką.
26. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais politikos tikslai nustatomi atsižvelgiant į šių produktų realizavimo galimybes užsienio rinkose, bet nepažeidžiant Lietuvos vartotojų interesų. Jie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai.
27. Trumpalaikiai tikslai yra šie:
27.3. pasinaudoti visomis Europos Sąjungos skiriamomis Lietuvai lengvatinėmis žemės ūkio ir maisto produktų prekybos kvotomis, numatytomis laisvosios prekybos sutartyje;
27.5. rūpintis, kad eksportuotojai įgytų kuo daugiau užsienio prekybos žinių, būtų susipažinę su tarptautinės prekybos patirtimi;
27.6. informuoti eksportuotojus apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į užsienį galimybes;
28. Ilgalaikiai tikslai yra šie:
Valstybinės eksporto skatinimo priemonės
30. Viena iš svarbesnių priemonių, skatinančių Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportą, – sukurti palankią eksportui plėtoti aplinką – parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius eksporto teisines bei ekonomines sąlygas (prekybos režimą), taip pat valstybės lygiu parengti ekonomines eksporto skatinimo priemones.
31. Šiuo metu plačiai naudojamos tokios eksporto reguliavimo priemonės kaip laisvosios prekybos sutartis, prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus, pasirašytos dvišalės ir daugiašalės sutartys su užsienio valstybėmis. Svarbiausios iš jų – laisvosios prekybos sutartys su Europos Sąjungos, ELPA, CEFTA valstybėmis, Latvija, Estija ir kitomis. Skatindama eksportą, pastaraisiais metais Lietuva panaikino nemažai eksporto barjerų: netaiko kiekybinių eksporto apribojimų (eksporto kvotų, licencijų), panaikino beveik visus eksporto muitus už žemės ūkio ir maisto prekes.
32. Norint skatinti perteklinių žemės ūkio ir maisto produktų realizavimą užsienyje, Žemės ūkio ministerijos parengta ir patvirtinta Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmimo tvarka.
33. Skatinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą kliudo šios problemos:
33.1. dalies valstybių, kuriose Lietuvos eksportuotojai norėtų parduoti savo produkciją, prekių importo sąlygos netenkina eksportuotojų;
33.2. reikiamu mastu nepasinaudojama Lietuvai skirtomis Europos Sąjungos tarifinėmis importo kvotomis;
34. Norint pasiekti strateginį tikslą – sukurti palankią žemės ūkio ir maisto prekių eksportui plėtoti aplinką, būtina:
34.1. nuolat analizuoti kitų valstybių užsienio prekybos politiką užsienio valstybių ir eksportuojamų produktų atžvilgiu;
34.2. geriau pasinaudoti dvišalių ir daugiašalių laisvosios prekybos sutarčių teikiamomis prekybos lengvatomis;
34.3. atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus, taikyti vidaus rinkos apsaugos priemones, iki Lietuvos žemės ūkis taps konkurencingas;
34.4. pasikeitus rinkos sąlygoms, atsižvelgiant į Lietuvos interesus, rengti pasiūlymus dėl užsienio prekybos žemės ūkio produktais režimo keitimo;
34.5. teikti informaciją apie pasirašytose dvišalėse ir daugiašalėse tarptautinėse sutartyse numatytas lengvatas ir reikalavimus, keliamus eksportuojamiems produktams ir eksportuotojams;
Informacijos apie rinkų sąlygas rinkimas ir teikimas
35. Eksportuotojo sėkmę užsienio rinkose dažniausiai lemia turimos žinios ir darbo patirtis. Svarbus eksporto skatinimo elementas – informacinės sistemos, renkančios, apdorojančios ir pateikiančios informaciją vartotojui, sukūrimas. Informacinė sistema apima būtiniausios tikslinės informacijos surinkimą, analizę ir pateikimą galimiems ir esamiems eksportuotojams. Ši sistema turėtų būti neatsiejama žemės ūkio informacinės sistemos dalis.
36. Svarbiausios problemos, susijusios su informacija apie rinkų sąlygas, yra šios:
36.1. per maža ekonominės informacijos apie vidaus rinką, jai stinga periodiškumo, analizės, tinkamo pateikimo;
36.2. nepakanka informacijos apie užsienio agrorinkas, prekybos operacijų techniką (sutarčių struktūrą, tiekimo sąlygas, apmokėjimo būdus ir t. t.);
37. Norint pasiekti strateginį tikslą – kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie užsienio rinkas, Lietuvos produkciją, taip pat teikti eksportuotojams daugiau žinių apie užsienio prekybą, būtina:
37.3. sukurti „Interneto“ tinklapį apie Lietuvoje gaminamus žemės ūkio ir maisto produktus ir teikiamas paslaugas;
37.4. nuolat analizuoti ir skleisti informaciją apie valstybes, į kurias Lietuva turi potencialias galimybes eksportuoti savo produkciją;
37.5. užmegzti ir palaikyti nuolatinius ryšius su Lietuvos diplomatinėmis bei prekybos atstovybėmis, užsienio valstybių rinkos informaciniais centrais.
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos žemės ūkio universitetas pagal kompetenciją kaups informaciją ir keisis ja;
37.6. įsteigti Lietuvoje informacinį centrą, kuriame įmonės galėtų gauti informaciją apie užsienio valstybių muitų tarifus, kokybės, įpakavimo, sanitarinius ir kitus prekybos reikalavimus;
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės užtikrinimas ir sertifikavimo sistemos sukūrimas
38. Siekiant didinti Lietuvoje pagamintų žemės ūkio bei maisto produktų eksportą, labai svarbu rūpintis, kad šie produktai būtų geros kokybės, o gamintojai įgytų pirkėjų pasitikėjimą kokybės stabilumu. Šiuo tikslu numatoma sertifikuoti produktus, taip pat sukurti ir įdiegti įmonėse kokybės valdymo sistemas, atitinkančias tarptautinių ISO 9000 serijos kokybės valdymo standartų reikalavimus. Be to, vykdant Lietuvos asocijuotos narystės su Europos Sąjunga sutartį, privalu laikytis Europos Sąjungos kokybę reguliuojančių direktyvų. Tai viena iš būtinų sąlygų Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare.
39. Svarbiausios šios srities problemos yra:
39.1. lietuviškos žemės ūkio ir maisto prekės dažniausiai neatitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimų;
40. Strateginis tikslas – suderinti teisinę bazę su Europos Sąjungos norminiais dokumentais ir techniniais reglamentais bei tarptautiniais standartais (ISO, „Codex Alimentarius Commision“ ir kitais), taip pat pasiekti, kad žemės ūkio ir maisto produktai atitiktų Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.
Šiuo tikslu būtina:
40.1. plėtoti atitikties įvertinimo sistemą – pertvarkyti žemės ūkio ir maisto produktų bandymų laboratorijas pagal Europos Sąjungos reikalavimus;
40.3. parengti įmonių, įdiegiančių kokybės sistemas pagal tarptautinių ISO 9000 standartų reikalavimus, valstybinio rėmimo tvarką, numatant finansavimo šaltinius;
Eksporto rėmimo priemonės
41. Svarbiausi eksporto skatinimo tikslai – padėti produkcijos eksportuotojams didinti lietuviškų produktų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir pagerinti Lietuvos prekybos balansą. Siekiant šių tikslų, numatoma:
41.1. sukurti ir palaikyti gerą Lietuvos maisto pramonės ir jos gaminamų produktų įvaizdį. Būtina nuolat kaupti ir platinti informaciją apie Lietuvos maisto pramonės įmonių gaminamą geros kokybės produkciją, jų plėtros tendencijas, naujus gaminius, leisti reklaminius leidinius ir platinti juos tarptautinėse bei specializuotose maisto produktų parodose, mugėse, taip pat per užsienio valstybių ambasadas, prekybos atstovybes, propaguoti lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencinį pranašumą žiniasklaidos priemonėse;
41.2. skatinti įmones keisti pasenusias ir neefektyvias technologijas į naujas, kad mažėtų gamybos sąnaudos ir gaminamos produkcijos savikaina. Tai padėtų gaminti konkurencingą produkciją;
42. Viena iš labiausiai pasaulinėje rinkoje paplitusių produkto įvaizdžio formavimo priemonių yra prekės ženklas, išskiriantis produktą iš konkurentų produkcijos. Tai nemažai kainuoja, bet suteikia galimybę sukurti prekės įvaizdį, priimtiniausią vartotojui.
43. Įmonės drauge gali atlikti ekstensyvų užsienio rinkų tyrimą, derėtis su stambiausiomis užsienio prekybos kompanijomis, kad užsitikrintų geresnę konkurencinę poziciją tarptautinėje prekyboje. Numatyta netrukus sukurti bendrąjį prekės ženklą pieno produktams. Bendrasis prekės ženklas turėtų būti suteikiamas tik tarptautinius kokybės standartus atitinkantiems produktams.
Bendrojo prekės ženklo, naudojamo eksportuojamai pieno produkcijai, sukūrimo tikslai yra šie:
43.1. sutelkti pieno pramonės įmonių pastangas tam, kad būtų pasiekta geresnė konkurencinė pozicija rinkoje;
44. Svarbiausia, kad bendruoju prekės ženklo kūrimu susidomėtų bent keletas pieno perdirbimo įmonių, kurios kartu su Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra parengtų jo įdiegimo strategiją.
Bendrojo prekės ženklo programos įgyvendinimas sustiprintų Lietuvos pieno pramonės įmones ir įgalintų jas konkuruoti su stambiausiais užsienio gamintojais dėl Rytų rinkų, tada Lietuvos pieno pramonė taptų patrauklesnė užsienio investuotojams.
45. Eksporto skatinimo veikla taip pat siejama su produktų pateikimu į rinką ir susideda iš:
45.1. tarptautinių ir specializuotų maisto produktų parodų, mugių ir išvažiuojamųjų misijų organizavimo;
46. Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, kurios viena iš veiklos krypčių – organizuoti Lietuvos eksportuotojų dalyvavimą tarptautinėse parodose ir išvažiuojamosiose misijose, numato įrengti ekspozicijas daugelyje specializuotų žemės ūkio ir maisto pramonės parodų.
47. Rusijos Federacija yra svarbi Lietuvos maisto pramonės produkcijos rinka, todėl numatoma ypač rūpintis, kad būtų dalyvaujama šioje valstybėje rengiamose parodose. Tai padėtų kurti gerą lietuviškų maisto produktų įvaizdį, ieškoti naujų eksporto rinkų, jose įsitvirtinti.
48. Siekiant užtikrinti nuolatinį žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, būtina padėti eksportuotojams:
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koordinavimo institucijų tinklas
49. Eksporto koordinavimo institucijų tinklo suformavimas – baigiamasis eksporto skatinimo programos įgyvendinimo etapas. Svarbiausios institucijos, kurios turi aktyviai skatinti žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą, yra Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio tarptautinė prekybos agentūra, Agrarinės ekonomikos institutas, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kitos institucijos ir organizacijos (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Eksporto ir importo draudimas, asociacijos ir kitos).
Žemės ūkio ministerija atstovauja Lietuvos žemės ūkio bei maisto produktų gamintojams bei eksportuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, santykiuose su kitų valstybių valdžios institucijomis, per derybas tarptautinės prekybos klausimais.
Žemės ūkio rūmai nagrinėja, kaip realizuojama ūkininkų bei kitų žemės ūkio produkcijos gamintojų produkcija, vienija ūkininkus į prekybos organizacijas (kooperatyvus), bendradarbiaudama su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, ieško produkcijos realizavimo rinkų.
50. Vienas svarbiausių eksporto skatinimo būdų daugelyje pasaulio valstybių – specialios eksporto skatinimo organizacijos. Žemės ūkio ministerija 1997 m. balandžio 9 d. įsteigė viešąją įstaigą Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūrą. Pagrindinis jos tikslas – gerinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos balansą, kiti agentūros tikslai yra:
padėti formuoti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto strategiją;
kurti gerą lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų įvaizdį;
ieškoti naujų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkų;
teikti Žemės ūkio ministerijai ir ūkio subjektams išsamią, operatyvią informaciją apie perspektyviausias produkcijos realizavimo rinkas.
Agrarinės ekonomikos institutas atlieka mokslines prekybos informacijos analizes, taiko naujus informacijos apdorojimo metodus.
51. Svarbiausios žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koordinavimo problemos yra šios:
51.2. per mažai pasinaudojama institucijų bei organizacijų galimybėmis skatinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą;
52. Norint pasiekti strateginį tikslą – suaktyvinti institucijų ir organizacijų veiklą žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo srityje, būtina:
52.1. pasirūpinti, kad žemės ūkio atstovas Latvijos žemės ūkio ministerijoje, Žemės ūkio rūmai ir kitos institucijos skatintų žemės ūkio ir maisto produktų eksportą;
Žemės ūkio ir maisto produktų
rinkos reguliavimo
ir eksporto skatinimo programos
priedas
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos įgyvendinimo 1998–2000 metais priemonės
| Priemonės pavadinimas |
Veiklos kryptys |
Atsakingos institucijos |
Įvykdymo terminas |
Finansavimas |
|
|
|
|
|
lėšų poreikis |
šaltiniai |
|
| Skatinti eksportą |
siekti palankesnio prekybos su Rusija, Ukraina, Baltarusija režimo |
Žemės ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija
|
2000 metai
|
|
|
|
|
įgyvendinti Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmimo tvarką |
Žemės ūkio ministerija |
1998 metai |
pagal poreikius |
Kaimo rėmimo fondas |
|
|
įstoti į Pasaulinę prekybos organizaciją |
Užsienio reikalų ministerija |
1998–1999 metai |
|
|
|
|
rengti dvišales ir daugiašales užsienio prekybos sutartis ir derėtis dėl prekybos nuolaidų |
Žemės ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
nuolat |
|
|
Rinkti, analizuoti ir teikti informaciją apie rinkų sąlygas |
sukurti rinkos informacijos sistemą |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
Informacijos apie rinkų sąlygas rinkimo ir teikimo sistemai sukurti – 2 mln. litų |
Kaimo rėmimo fondas |
|
|
sukurti duomenų apie vidaus rinkos galimybes banką |
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmai |
1998 metai |
|
|
|
|
sukurti duomenų apie agrarines užsienio rinkas banką |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
|
|
|
|
sukurti „Interneto“ tinklapį apie Lietuvoje gaminamus žemės ūkio ir maisto produktus |
Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
|
|
|
|
analizuoti informaciją apie valstybes, į kurias Lietuva turi potencialias galimybes eksportuoti savo produkciją |
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Žemės ūkio rūmai |
nuolat |
|
|
|
|
teikti informaciją apie pasirašytų dvišalių ir daugiašalių tarptautinių sutarčių teikiamus privalumus ir numatytus reikalavimus eksportuotojams |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba |
nuolat |
|
|
| Užtikrinti produktų kokybę ir juos sertifikuoti |
plėtoti atitikties įvertinimo sistemą – pertvarkyti žemės ūkio ir maisto produktų laboratorijas pagal Europos Sąjungos reikalavimus |
Žemės ūkio ir maisto produktų laboratorijos |
1998–2000 metai |
|
|
|
|
dalyvauti tarptautinėse laboratorinių tyrimų duomenų sulyginimo programose |
Žemės ūkio ir maisto produktų bandymų laboratorijos |
1998–2000 metai |
|
|
|
|
parengti įmonių, įdiegiančių kokybės sistemas pagal tarptautinių ISO 9000 standartų reikalavimus, skatinimo tvarką, numatant finansavimo šaltinius |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas |
1998 metai |
|
|
|
|
rengti teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus |
standartizacijos technikos komitetai |
1998–2000 metai |
|
|
|
|
dalyvauti PHARE fondo finansuojamoje PRAQIII programoje mokant kokybės vadybos specialistus |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos |
1998 metai |
|
|
|
|
dalyvauti PHARE fondo finansuojamos PRAQIII programos dalyje „Blogos kokybės kaštai“ |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos |
1998 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kurti gerą lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų įvaizdį |
kaupti ir platinti informaciją apie Lietuvos maisto pramonės įmonių gaminamą produkciją ir jų plėtros tendencijas, apie prekybos sąlygas Lietuvoje ir pasaulinėje rinkoje |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra
|
nuolat
|
|
|
|
|
leisti ir platinti reklaminius leidinius |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
platinti informaciją apie geros kokybės lietuviškus žemės ūkio ir maisto produktus per Lietuvos diplomatines bei prekybos atstovybes |
Lietuvos Respublikos diplomatinės bei prekybos atstovybės, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
parengti ir kartu su pieno pramonės įmonėmis vykdyti bendrojo prekės ženklo suteikimo eksportuojamai produkcijai programą |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
|
|
| Sukurti institucijų tinklą |
įregistruoti valstybės įmonę Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą |
Žemės ūkio ministerija |
1998 metai |
0,5 mln. litų įstatiniam kapitalui, 0,5 mln. litų – administracinėms išlaidoms |
Privatizavimo fondas |
|
|
pasirūpinti, kad Žemės ūkio rūmai prisidėtų prie žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
|
|
|
|
keistis informacija apie rinkas |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, asociacijos |
nuolat |
|
|
|
|
papildyti Kaimo rėmimo fondą lėšomis grūdų perdirbimo įmonių nuostoliams, susidariusiems dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, padengti |
Finansų ministerija |
1998 metai |
iki 40 mln. litų |
Privatizavimo fondas |
|
|
suteikti iki 300 mln. litų valstybės garantiją Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai |
Finansų ministerija |
1998 metai |
|
|
| Tirti eksporto rinkas |
bendradarbiauti su kitų valstybių žemės ūkio ir maisto agentūromis – dalytis su jomis informacija ir darbo patirtimi organizuojant ir koordinuojant eksportuotojų veiklą |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
bendradarbiauti su užsienio valstybių atstovybėmis ieškant strateginių partnerių |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
sudaryti pagrindinių eksportuotojų ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros sutartis dėl keitimosi informacija ir bendra-darbiavimo eksporto rinkotyros srityje |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
padėti eksportuojančioms įmonėms sudaryti ir vykdyti individualias rinkotyros programas |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
|
|
|
|
steigti prekybos atstovybes užsienyje ir kurti prekybos agentų tinklą aktyviam eksportui plėtoti: |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
pagal poreikius ir finansines galimybes |
|
|
|
|
analizuoti užsienio valstybių didmeninio ir mažmeninio prekybos tinklų veiklą; |
|
|
|
|
|
|
organizuoti prekybos vietose lietuviškų produktų pristatymą, atlikti pirkėjų apklausą ir vykdyti produktų pardavimo rėmimo programas; |
|
|
|
|
|
|
bendradarbiauti su vietos žiniasklaidos priemonėmis organizuojant spaudos konferencijas ir reklamuojant lietuviškus žemės ūkio ir maisto produktus; |
|
|
|
|
|
|
padėti organizuoti ir koordinuoti eksportuotojų distribucinę veiklą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Organizuoti tarptautines muges, parodas ir išvažiuojamąsias misijas |
sukurti žemės ūkio ir maisto produktų tarptautinių parodų ir mugių organizavimo duomenų bazę |
Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
1998 metai |
|
|
|
|
platinti informaciją apie organizuojamas žemės ūkio ir maisto produktų parodas, muges ir organizuoti suinteresuotų įmonių ir organizacijų dalyvavimą jose |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra |
nuolat |
1,44 mln. litų – dalyvauti tarptautinėse parodose |
Eksporto skatinimo fondas |
|
|
bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, organizuoti galimų eksportuotojų dalyvavimą išvažiuojamosiose misijose |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra, Užsienio reikalų ministerija |
nuolat |
|
|
______________