LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO POILSIO PARKO VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 22 d. Nr. D1-796
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22 punktu,
Tvirtinu Klaipėdos miesto poilsio parko valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
_________________
KLAIPĖDOS MIESTO POILSIO PARKO VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
SANTRAUKA
Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Projektas parengtas Klaipėdos miesto poilsio parkui, kurio adresas – Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Herkaus Manto g. 81. Parkas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1314047). Žemės sklypo kadastrinis Nr. 2101/0001:779, plotas – 27,8685 ha, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Sklypo savininkas – Lietuvos Respublika (a. k. 111105555).
Pagal šį Klaipėdos miesto poilsio parko vidinės miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi Klaipėdos miesto poilsio parko miškai 2010–2019 metais.
Miškų inventorizacijos lauko darbai Klaipėdos miesto savivaldybės poilsio parko teritorijoje atlikti 2004 m. (pagal 2004-05-19 Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį su Aplinkos ministerija Nr. SBMŪRP 4-18). Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), taksacinės kortelės pildymo instrukcija ir kitais miškotvarkos darbus reglamentuojančiais dokumentais. Miškų kadastro duomenų tikslinimas atliktas 2010 m. (inž. R. Dambrauskas).
Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:
- medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
- augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
- pomiškio ir trako įvairovė;
- miškų sanitarinė būklė.
Be to, suprojektuotos ūkinės priemonės.
Svarbiausi Klaipėdos miesto poilsio parko miškų ūkio tikslai yra: miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionalus miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius.
Klaipėdos miesto poilsio parko valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projektas parengtas pagal sutartį tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (2007-09-21 Nr. J4-1202) ir Klaipėdos miesto teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projekto rengimo pasitarimo protokolu (2008-02-20). Projektas parengtas vadovaujantis aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-577 redakcija).
Miškų rodikliai
Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. Poilsio parko miškai priskirti II B rekreacinių miškų grupei (miško parkai).
Poilsio parko teritorijoje inventorizuotas 27,9 ha miško teritorijos plotas. Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 24,0 ha miškų plotą. 10 proc. medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų parko teritorijoje nėra. Technologinės paskirties žemė (miško keliai ir takai) inventorizuota 1,3 ha plote. Kita miško žemė (miško poilsiavietės) inventorizuotos 2,6 ha plote.
Bendras medynų tūris yra 5,0 tūkst. m3. Pušynai parko teritorijoje užima 67 proc. medynų ploto, eglynai – 1 proc., klevynai – 2 proc., kiti kietieji lapuočiai – 1 proc., beržynai – 14 proc., tuopynai – 5 proc., liepynai – 10 proc. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,69, vidutinis bonitetas – 3,0. Vidutinis visų medynų amžius – 88 metai. Vidutinis bendras medynų tūris – 207 m3/ha, brandžių medynų parke nėra. Didžiausią bendrą medynų tūrį yra sukaupę eglynai (250 m3/ha ) ir pušynai (237 m3/ha).
Pagal plotą jaunuolynai užima 3 proc. visų medynų ploto. Pusamžių medynų yra 92 proc., bręstančių – 5 proc. Brandžių (pasiekusių gamtinę brandą) medynų parko teritorijoje nėra.
Vyrauja normalaus drėgnumo (96 proc.), nederlingos (58 proc.) augavietės.
Ūkinių priemonių projektas (2010–2019 metams)
Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671), LR saugomų teritorijų įstatymu (1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301), Medžioklės įstatymu (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966), aplinkos ministro patvirtintais ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (2008 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-362), Miško kirtimų taisyklės (2010 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. D1-79), Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (2007-04-11 įsakymas Nr. D1-204), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklės (1995 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 500) ir kt. miškotvarkos darbus reglamentuojančiais dokumentais.
Miško kirtimai. Pagrindiniai miško kirtimai neprojektuojami, nes nėra gamtinę brandą pasiekusių medynų. Medynuose, kur galėtų būti projektuojami ugdomieji kirtimai, suprojektuoti specialieji (kraštovaizdžio formavimo) kirtimai, nes jų metu poilsio parko rekreaciniuose miškuose siekiama formuoti miškingą kraštovaizdį, vizualiai išryškinti estetiniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, jo elementus, sudaryti galimybes apžvelgti vaizdingas erdves, kad ji kiek galima labiau atitiktų vietovės, kurioje vykdomas šis miško kirtimas rekreacines funkcijas.
Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą.
Metinis miško naudojimas sudaro 55 m3 likvidinės medienos.
Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 2,9 m3 bendro arba 2,3 m3 likvidinio tūrio.
Projektuojama metinė kirtimų apimtis
| Kirtimų rūšys |
Metinė apimtis |
|||
| plotas,ha |
tūris, m3 |
likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio |
||
| bendras |
likvidinis |
|||
| Sanitariniai kirtimai |
x |
14 |
11 |
79 |
| Specialieji miško kirtimai |
1,6 |
56 |
44 |
79 |
| Iš viso |
1,6 |
70 |
55 |
79 |
Bendras einamasis tūrio prieaugis parko medynuose – 4,58 m3/ha. Projektuojama iškirsti 63 proc. bendro prieaugio.
Miško atkūrimas. Suprojektuotas rekreacinis želdinimas (5,5 ha plote) kitose miško žemėse (miško poilsiavietėse), mažo skalsumo (0,3–0,5) medynuose, bei kituose medynuose.
Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (11 m3 likvidinės medienos per metus) ir kitos sanitarinės bei priešgaisrinės apsaugos priemonės.
* Klaipėdos miesto poilsio parko valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto santrauka skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projekto originalas saugomas Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.