LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS
1995 m. spalio 19 d. Nr. I-1070
Vilnius
1 straipsnis.
Asmenys pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 1, 2 ir 4 punktus prašymus gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pagal 17 straipsnio pirmąją dalį prašymus išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinančius dokumentus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje arba Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų bendruomenių valdybų pirmininkams, kurie gali patvirtinti asmens prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Šie patvirtinti dokumentai gali būti pateikti ir naudojami sprendžiant pilietybės klausimą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje rasti ar gyvenantys vaikai, kurių tėvai nežinomi arba mirę ir kurie globojami globos ir rūpybos įstaigose arba giminaičių, prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems vaikams.
2 straipsnis.
Kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnį ar 14 straipsnio pirmąją dalį, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jis teisėtai atvyko ir nuolat gyvena Pilietybės įstatyme nurodytą laikotarpį, bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog yra įvykdyti Pilietybės įstatymo reikalavimai.
3 straipsnis.
Asmeniui, kuriam buvo nepagrįstai ar neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas negali būti išduotas, kol jo pilietybės klausimas nebus išspręstas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo, pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pripažinimas negaliojančiais sukelia pasekmes tik pilietybės dokumentų atžvilgiu.
Neteisėtai ar nepagrįstai išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimus, pažymėjimus apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos piliečio pasus paima Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnybos.
4 straipsnis.
Nustačius, kad asmeniui Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduotas iki 1993 m. gruodžio 31 d. neteisėtai ar nepagrįstai ne dėl jo kaltės, šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir jo Lietuvos Respublikos piliečio pasas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pripažintas negaliojančiu. Klausimą dėl to, ar šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai buvo išduoti nesant jų kaltės ir ar asmenys iki šiame straipsnyje nurodyto termino nuolat gyveno ir tebegyvena Lietuvoje ir jų pasas nėra pripažintas negaliojančiu, sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal Pilietybės reikalų komisijos rekomendacinio pobūdžio išvadas.
5 straipsnis.
Asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, kurie nepasirašė pasižadėjimo, reikalingo Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimui ar pažymėjimui apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gauti, Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar kitoks pilietybės dokumentas išduodamas tik tada, kai jie tokį pasižadėjimą pasirašo.
Vidaus reikalų ministerijos pasų tarnybos, išduodamos pilietybės dokumentus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, privalo pareikalauti ir patikrinti dokumentus, įrodančius, jog asmenys atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų sąlygas.
6 straipsnis.