Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (generalinio) PLANO paTVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.
L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310
VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir jų įgyvendinimo prioritetus.
2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio 19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.
3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną.
4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas. Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį. Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos perspektyva.
7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta. Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra 18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas, palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendinti.
8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas, Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga.
9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių.
10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo trimis pagrindinėmis priemonėmis:
10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai – veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“ ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“. Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms.
10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis. Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo. Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai.
10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas. Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui.
11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas. Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu:
11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti;
11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių), kartu ir socialinės įtampos grėsmė;
11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra gyventojų;
11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti, prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms. Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys.
12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje.
13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės:
13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005–2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų, kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas – sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių; optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių.
14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose. Prognozuojama, kad kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonuose – gyventojų sumažės.
1 pav. Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų
2 pav. Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčių prognozė iki 2015 ir 2025 metų (optimistinis variantas)
15. Pagrindiniai Vilniaus apskrities teritorinės plėtros tikslai:
16. Siekiant 15.1 punkte numatyto tikslo (tolesnio regiono ekonominio augimo), keliami šie uždaviniai:
16.1. Uždavinys – kelti aglomeracijos lygį regione, didinti veiklos koncentraciją, plėtoti veiklos jame kompaktiškumą ir rišlumą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.1.1. „Artinti“ regioną prie Europos ūkio koncentracijos židinių – gerinti ir plėtoti apskrities tarptautinių ryšių sistemą. Plėtoti įvairių rūšių tarptautinio ryšio ir regioninės susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą. Planas nurodo tarptautinių ryšių trasas, šių ryšių strateginių pertvarkymų vietas.
16.1.2. Plėtoti regiono vidinės aglomeracijos laipsnį – koncentruoti ūkį ir su juo susijusias funkcijas paliekant ribotą vietų skaičių, užkirsti kelią stichiškam tokių funkcijų barstymuisi teritorijoje.
Planas nurodo vietas, kurias galima urbanizuoti ir kur gyvenviečių teritorijų plitimas nepageidautinas. Naują statybą skatinama plėtoti vietose, kurios:
16.1.2.1. būtų šiuo metu jau urbanizuotos, bet neefektyviai naudojamos. Jeigu tokių nepakanka – naujuose plotuose, kurie tiesiogiai šliejasi prie jau urbanizuotų teritorijų, arba plotuose, kurie funkciškai ribojasi su jau urbanizuotomis teritorijomis (plotai, kurie gali būti prijungti prie urbanizuotas teritorijas aptarnaujančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros), jeigu tam nėra objektyvių kliūčių;
16.1.2.2. turėtų labai gerą ryšį su tarptautiniais ir regiono keliais – būtų greitai pasiekiamos iš jų;
16.1.2.3. turėtų suformuotą visaverčiam ūkiui reikalingą kompleksą – gamybos plotus, infrastruktūrą, darbo jėgą su viskuo, ko jai reikia (gyvenamosios teritorijos, prekybos, buitinio ir socialinio aptarnavimo tinklas, poilsio plotai). Kitais atvejais svarbu turėti teisines, organizacines ir finansines garantijas, kad toks kompleksas bus suformuotas.
16.2. Uždavinys – skatinti regiono ūkio struktūros persitvarkymą eksporto augimo link. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.2.1. Sudaryti prielaidas plėtoti eksportuojančias ūkio sritis (aukštosios technologijos, tarptautinės paslaugos ir tarptautinė prekyba).
Plane numatomos regione potencialios mokslo bei su juo susijusio ir savo produkciją eksportuojančio verslo, tarptautinių verslo paslaugų (bankų, draudimo ir kitos) koncentracijos vietos. Taip pat reikia naudotis koncentruotos plėtros teikiamais pranašumais. Taigi šios paskirties teritorijos turi būti lengvai pasiekiamos iš tarptautinio ryšio terminalų – oro uostų, geležinkelio stočių ir turėti patogų ir greitą tarpusavio ryšį regiono viduje. Teritorijos aukštosioms technologijoms ir tarptautinio lygio verslo paslaugoms turi būti ten, kur yra visas sėkmingai jų veiklai reikalingas sąlygų kompleksas – viešbučiai, aukščiausios kvalifikacijos darbo jėga, labai geros buitinės gyvenimo sąlygos, aukščiausio lygio aptarnavimas, kultūros, laisvalaikio ir poilsio infrastruktūra.
16.2.2. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į pramonę.
Plane nurodomos vietos (brėžiniuose – gamybos centrai), kurias tikslinga parengti naujoms didelio masto strateginėms investicijoms į pramonę. Pageidautina, kad teritorijos investicijoms į pramonę būtų šalia geležinkelio ir (ar) tarptautinio lygio automagistralių, jos turi būti lengvai pasiekiamos būsimiesiems darbuotojams, būti pakankamo dydžio (kai kuriose šalyse tam numatomos ne mažesnės kaip 40 hektarų teritorijos). Visų pirma tam reikėtų panaudoti jau urbanizuotas, bet neefektyviai funkcionuojančias teritorijas.
16.2.3. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į turizmo plėtrą apskrityje.
Plane numatomi:
16.2.3.2. svarbiausios vietinio ir tarptautinio turizmo trasos, prireikus – vietos, kur reikalingos principinės korektūros ar detalesni turizmo plėtros projektai;
16.3. Uždavinys – plėtoti apskrities susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.
Vilniaus apskritis yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, turintis ES sieną su Baltarusija, tad daugelis veiksnių priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir bendros ES strategijos ir jos plėtros, gretimos valstybės poreikių ir galimybių. Transportiniai ryšiai su gretima valstybe yra sunkiai prognozuojami, todėl daugybė priemonių yra teorinio pobūdžio. Labai svarbu užtikrinti palankias sąlygas savivaldybių ūkinei ir socialinei veiklai, regioninei politikai, suformuoti reikiamų šiai veiklai transporto ryšių ir inžinerinę infrastruktūrą tarp apskrities centrų, gerinti eismo sąlygas tiesiant / rekonstruojant esamus kelius ir jų dangas, mažinant transporto srautus pagrindiniuose keliuose ir modernizuojant inžinerinę infrastruktūrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.3.1. Integruoti apskrities transporto sistemą į europinį susisiekimo sistemos tinklą.
Tai apima apskrities ir Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tinklo įjungimą į europinius kelių ir geležinkelių transporto koridorius, saugų ir greitą tranzitinių krovinių praleidimą aplenkiant miestų ir gyvenviečių teritorijas, gerą šalies sienų apsaugą, racionalų logistikos centrų ir krovinių terminalų išdėstymą.
Ypač daug dėmesio reikia skirti Vilniaus tarptautinio oro uosto modernizavimui, jo ryšio su miesto centru ir teritorijos tarp jų panaudojimui. Greitai ir patogiai pasiekiamas oro uostas yra didelis miesto, siekiančio pritraukti tarptautinį verslą, pranašumas. Teritorijos, esančios pakeliui į oro uostą, gali būti jam itin patrauklios.
16.3.2. Užtikrinti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą.
Susisiekimo sistemų plėtros pagrindas – esamų transporto rūšių ir susisiekimo infrastruktūros subalansuotas ir efektyvus panaudojimas vežti keleiviams ir kroviniams, poveikio aplinkai mažinimas, eismo dalyvių saugumo užtikrinimas, atskirų rajonų ir miestų savivaldybių keleivinio transporto (autobusų, traukinių) maršrutų suderinimas. Plėtoti susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą ir kooperaciją – didinti keleivių persėdimo iš vienos susisiekimo sistemos į kitą galimybes (iš individualaus automobilio – į visuomeninį transportą, nuo dviračio – į visuomeninį transportą ir atvirkščiai).
16.3.3. Sudaryti sąlygas mažinti transporto poveikį aplinkai.
Sumažinti vežimo būtinumą, pirma, formuojant integruotas (polifunkcines) gyvenviečių struktūras, antra, plėtojant telekomunikacijų sistemą.
Plėtoti ekonomiškesnes, ekologiškesnes susisiekimo sistemas ir stabdyti brangių, aplinką teršiančių ir gyvenimo sąlygų skirtumus didinančių susisiekimo sistemų vystymąsi: pagal galimybes perkelti gabenimą nuo automobilių į bėginį transportą; plėtoti visuomeninį transportą ir stabdyti individualaus transporto plėtrą; plėtoti nemotorizuotą ir stabdyti motorizuotą individualų susisiekimą.
16.3.4. Modernizuoti ir plėtoti inžinerinės infrastruktūros trasas ir objektus.
Siekiama, kad esamos gyvenamosios vietovės būtų aprūpintos reikiama inžinerine infrastruktūra, kad inžinerinės infrastruktūros plėtojimas darytų kuo mažesnę žalą gyventojams, gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkiui. Iš esmės pagerinti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros būklę galima tik laiku realizavus prioritetinius infrastruktūros plėtros objektus ir vykdant monitoringą. Tai leistų koreguoti vykstančius realius procesus.
16.4. Uždavinys – sudaryti prielaidas taupyti laiką, energiją ir kitas sąnaudas. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.4.1. Užkirsti kelią stichiškam funkcijų išbarstymui teritorijoje – toliau plėtoti kompaktišką regiono urbanizaciją.
16.4.2. Plėtoti regiono urbanizacijos kompleksiškumą, t. y. sutelkti greta vienas kito tai, kas tarpusavyje yra glaudžiai susiję: gyvenimas – darbas, gyvenimas – aptarnavimas ir panašiai.
17. Siekiant 15.2 punkte numatyto tikslo (apskrities plėtros ekologinio ir socialinio stabilumo), keliami šie uždaviniai:
17.1. Uždavinys – užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
17.1.1. Didinti regiono bendrą ekologinį produktyvumą – didinti ekologiškai produktyvių teritorijų plotą, skatinti racionaliau naudoti, pertvarkyti jau urbanizuotas teritorijas, plėsti jas tiktai esant neišvengiamai būtinybei.
17.1.2. Plėtoti tokius teritorijos naudojimo ypatumus, kurie sudarytų sąlygas mažinti energijos vartojimą (mažinti važiavimo, ilgų energijos tiekimo linijų būtinybę ir panašiai).
17.1.3. Stiprinti tokius teritorijos naudojimo bruožus, kurie sudarytų sąlygas mažinti teršalų išmetimą į aplinką, pirma, sudarant sąlygas mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį, antra, kuriant mažiau aplinką teršiančias, efektyvesnes gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros sistemas.
17.1.5. Stiprinti teritorines gamtos elementų (visų pirma paviršinio vandens telkinių) apsaugos nuo sunykimo priemones.
17.2. Uždavinys – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir racionalų jo panaudojimą.
Sprendžiant šį uždavinį, plane nurodyti kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais. Numatant plėtrą ir planuojant turistinius maršrutus, įvertintas šių objektų išsidėstymas apskrities teritorijoje, akcentuojant svarbiausių objektų vertingąsias savybes.
17.3. Uždavinys – mažinti socialinių skirtumų lygį.
Apskrityje pastarąjį dešimtmetį smarkiai ryškėjo miestų (ypač Vilniaus) ir kaimiškųjų (ypač periferinių) teritorijų skirtumai. Į periferines teritorijas ateina mažiau investicijų, jose sunkiau susirasti darbą. Periferinių teritorijų gyventojų pajamos yra kur kas mažesnės nei Vilniuje. Čia blogesnis socialinis aptarnavimas, prastesnės laisvalaikio praleidimo galimybės. Darbingi kaimiškųjų teritorijų gyventojai keliasi į miestus, emigruoja į užsienį. Ypač keičiasi kaimo gyventojų demografinė sudėtis – kaimas santykiškai vis labiau sensta.
Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
17.3.1. Sudaryti sąlygas verslo plėtrai antrojo ir trečiojo lygmens urbanistiniuose centruose.
Bene didžiausią tikimybę pritraukti investicijas, taigi ir sukurti taip reikalingas periferijoje darbo vietas, turi didžiausieji jos miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kiti miestai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskirti šalies regioninio centro arba šalies pagrindinio lokalinio centro kategorijoms. Jeigu investicijos į šiuos miestus ateis, jie galės patenkinti dalį darbo vietų periferinėse teritorijose poreikio (nuo savivaldybių pakraščių iki jų centrų yra vidutiniškai apie 15–20 kilometrų. Tai automobiliu nesunkiai kasdien įveikiamas atstumas). Kadangi verslo augimą skatina jo koncentracija teritorijoje, svarbu investicijų į verslo plėtrą neišsklaidyti teritorijoje, o skirti visų pirma šiems miestams.
17.3.2. Liberaliau panaudoti kitų apskrities urbanistinių centrų ir kaimiškųjų gyvenviečių verslumo potencialo galimybes.
Pradėti naują didesnį verslą kaimiškosiose teritorijose būtų ekonomiškai neracionalu (daugelis šių teritorijų yra atokiau nuo didelių kelių, stočių ir oro uosto, jose mažesni darbo jėgos ištekliai, jose darbo jėga mažiau kvalifikuota). Vadinasi, tikimybė, kad į kaimą ateis didelės investicijos, buvo ir liks menka. Jeigu kaimiškųjų vietovių ekonomika ir gali pradėti atsigauti, tai kol kas tikriausiai tik plėtojant smulkųjį verslą. O finansinės kaimo gyventojų galimybės yra menkos. Kad ir nedidelis verslo apsunkinimas kaime atsirandančioms iniciatyvoms gali tapti neįveikiama kliūtimi. Tokia kliūtimi gali būti ir pernelyg smulkūs veiklos apribojimai, tarp jų – pernelyg detalus teritorijų planavimas. Darytina išvada: stengiantis neprarasti verslumo potencialo kaimiškosiose teritorijose, kol kas racionaliausia teritorinė politika kaime – nesuplanuoti kaimiškųjų teritorijų pernelyg skrupulingai. Teritorinė politika apskrityje turi būti įvairi: Vilniaus ir jo artimųjų apylinkių plėtros teritorinis valdymas stiprintinas, o apskrities kaimiškosiose teritorijose reglamentavimo politika turėtų būti liberalesnė.
17.3.3. Užtikrinti pakankamą ir racionalią kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo sistemą.
Kaime gyvens nemažai pagyvenusių žmonių, kurie nepajėgs ar nenorės keltis į miestus. Nors žemės ūkio teritorijų plotas mažės, ateityje kaimiškosios teritorijos liks žemdirbių gyvenamąja vieta. Kaime yra ir liks iniciatyvių žmonių, norinčių plėtoti verslą, bet nenorinčių arba dėl ribotų finansinių galimybių nepajėgiančių persikelti į miestą.
Iš to išplaukia išvada, kad visiems šiems gyventojams reikės pirminės sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir kitų socialinės infrastruktūros įstaigų, t. y. centrų sistemos. Jeigu tam tikrose gyvenvietėse telksis socialinė ir techninė infrastruktūra, racionalu kaip tik čia skatinti ir verslo plėtrą. Pageidautina, kad šios gyvenvietės plėtotųsi ir kaip kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo židiniai, ir kaip smulkaus verslo koncentracijos vietos.
Svarbu atitinkamai parinkti tokius kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo branduolius: jeigu jų bus numatyta per mažai, gyventojams bus sunku juos pasiekti, o daug jų išlaikyti Lietuvai, vienai iš ekonomiškai silpnesnių ES valstybių, bus labai brangu. Bendrasis planas siūlo aplink jau minėtuosius savivaldybių centrus išdėstyti kitus savivaldybių aptarnavimo centrus (toliau tekste ir brėžiniuose vadinama – kiti apskrities urbanistiniai centrai). Kaimiškosiose teritorijose nuotoliai iki tokių centrų būtų vidutiniškai 7–10 kilometrų. Automobiliu tokį nuotolį galima įveikti per 6–10 minučių. Vasarą tai nesunkiai įveikiama dviračiu.
Žinant bedarbių skaičių savivaldybėse, gyventojų užimtumo struktūrą ir tai, kiek (kaip rodo patirtis) teritorijos ploto tenka vienam užimtam asmeniui atskirose veiklos srityse, apytiksliai galima prognozuoti, kiek savivaldybėse reikėtų numatyti teritorijos ploto, parengtino investicijoms. Detaliai gyvenviečių plėtros valdymo klausimai turi būti sprendžiami miestų ir rajonų savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.
17.4. Uždavinys – stiprinti funkcinį balansą.
Kadangi apskritis sudaro sudėtingą funkcinį mechanizmą, siekiant stabilios jos plėtros, svarbu užtikrinti, kad vienos sudedamosios šio mechanizmo dalys atitiktų kitų jo sudedamųjų dalių galimybes. Vadinasi, tikslinga darbo vietas plėtoti ten, kur jų trūksta; gyvenamąją statybą plėtoti ten, kur yra darbo vietų ir geras aptarnavimas, bet trūksta būstų; gyventojų aptarnavimą plėtoti ten, kur yra gyventojų, ir panašiai. Šis uždavinys sprendžiamas keliomis priemonėmis:
17.4.1. Numatyti tam tikras urbanistinės plėtros (visų pirma – pramonės, švietimo ir aptarnavimo funkcijų) galimybes Vilniaus apskrities kaimiškosiose teritorijose – ten, kur santykiškai to labiausiai stinga.
17.4.2. Koncentruoti urbanistinę plėtrą prie svarbiausių kelių, esamuose miestuose ir didžiausiose gyvenvietėse, kurioms numatomas centrų vaidmuo (brėžiniuose – centrai).
17.4.3. Numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir siūlyti riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros.
Funkcinio balanso prasme itin svarbios tampa teritorijos, esančios aplink didžiuosius miestus, visų pirma – Vilnių (brėžiniuose – žaliasis žiedas). Jos turi tapti esmine rekreacinių išteklių, kurių stokojama intensyviai urbanizuotose teritorijose, atkūrimo priemone. Rekreacines teritorijas, lankomus kultūros paveldo objektus, pramogų centrus turi jungti pėsčiųjų ir dviračių takai. Reikia pasirūpinti funkciniu ir estetiniu jų aplinkos suformavimu ten, kur to nepadarė gamta ir istorija. Gausiai lankomos poilsiavietės turi būti pasiekiamos visuomeniniu transportu.
17.5. Uždavinys – siekti ūkio įvairovės ir plastiškumo (gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų).
Plane šis uždavinys sprendžiamas numatant pagalbos priemones, skirtas degraduojančių ar kitaip neefektyviai funkcionuojančių teritorijų naudojimui pakeisti, – konversijai (daugelis brėžiniuose nurodytų gamybos centrų kaip tik ir yra tokiose teritorijose). Nebenaudojamose kariuomenės reikalams teritorijose numatoma nauja veikla, poilsiui patraukliose kaimiškosiose vietovėse siūlomos jų pritaikymo rekreacijai programos (brėžiniuose – rekreacijos centrai, rekreaciniai arealai).
II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
18. Teritoriniai funkciniai prioritetai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.
19. Bendrojo plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini sprendiniai turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės ir turi būti tikslinamos rengiant apskrities savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus. Teritorijoms nustatyti funkciniai prioritetai nurodo prioritetines teritorijos raidos kryptis. Galimos papildomos nedominuojančios naudojimo kryptys. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini funkciniai prioritetai ir galimos nedominuojančios veiklos kryptys turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).
20. Vilniaus apskrityje išskirti 4 teritoriniai funkciniai prioritetai: intensyvus miškų ūkis; tausojantis miškų ūkis; intensyvus žemės ūkis; tausojantis žemės ūkis (kitos galimos naudojimo kryptys nėra prioritetinės, nes užima palyginti nedideles teritorijas):
20.1. Intensyvus miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal IV grupės (ūkinių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su intensyvia miškų ūkio veikla.
20.2. Tausojantis miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal II–III grupių (ekosistemų apsaugos, rekreacinių ir apsauginių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su reglamentuota ekosistemas saugančia ir reglamentuota tausojančia miškų ūkio veikla. Be plynųjų kirtimų arba kertant labai ribotai, išskirtiniais atvejais – kertant plynaisiais kirtimais.
20.3. Intensyvus žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonės prekinio tipo ūkiams kurti ir modernizuoti. Žemės ūkio gamybos specializavimas atsižvelgiant į dirvožemio savybes, produkcijos perdirbimo įmonių išdėstymą ir ekonomines sąlygas. Valstybės ir ūkio subjektų lėšomis privalomi atlikti melioracijos sistemų renovacijos, rūgščių dirvų kalkinimo ir kiti žemės gerinimo darbai. Žemės ūkio naudmenos tręšiamos pagal optimalias normas.
20.4. Tausojantis žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonių, skirtų ekologiniams ūkiams kurti ir ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose, sistema. Reglamentuojama pasėlių struktūra ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normos. Kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymas vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose. Žemėtvarkos projektuose numatomi renatūralizuoti nusausintų pelkių ir krūmynų bei apsodinami mišku nenaudojamos žemės ir žemės ūkinės vertės žemės ūkio naudmenų plotai, norint padidinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Valstybės ir ūkinių subjektų lėšomis privalomai atliekami darbai žemės ūkio veiklai naudojamų plotų dirvožemių našumui išsaugoti. Teritorijose, kuriose ūkinę veiklą riboja valstybinių parkų ir draustinių nuostatai, bei kitose saugomose teritorijose reglamentuota (arba numatoma reglamentuoti) ekosistemas tausojanti žemės ūkio veikla.
20.5. Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą įrengti ilgalaikio poilsio įstaigas (viešbučius, poilsio namus, kempingus ir panašiai), gamtinę aplinką pritaikyti intensyviam lankytojų srautui, įrengti pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus, poilsio ir apžvalgos aikštelių sistemą, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (įrengti parkus ir miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, sukurti reikiamą rekreacinės infrastruktūros sistemą.
20.6. Tausojanti rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą sudaryti sąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais (grybavimo, uogavimo, riešutavimo ir panašiais) tikslais, įrengti trumpo poilsio vietas (poilsio aikšteles, pliažus, regyklas ir kita) be stovyklavimo, palapinių statymo, įrengti pažintinius pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (kurti miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, kurti minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą.
I. GYVENVIEČIŲ SISTEMA
22. Sprendžiant aukščiau išdėstytus uždavinius, Bendrajame plane numatyta gyvenviečių sistema, kurią sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – kiti apskrities urbanistiniai centrai. Gyventojų ir darbo vietų plėtrą tikslinga sutelkti visų pirma šiose gyvenvietėse. Laikantis šio principo, likusiųjų mažesnių gyvenviečių plėtra gali būti detalizuojama savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.
23. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) miestą – Vilnių.
24. Regioniniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:
24.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinių miestų pagrindu centrai) – Ukmergė;
25. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo 14 trečiojo lygmens miestų:
25.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo esamų savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;
25.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;
26. Kiti apskrities urbanistiniai centrai:
26.1. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos) pagrindą.
26.2. Kitiems apskrities urbanistiniams centrams siūloma priskirti gyvenvietes, vadovaujantis šiais principais:
26.2.1. šie centrai turi būti išsidėstę tolygiai, kad aptarnautų visas kaimiškųjų teritorijų vietas proporcingai apgyvendinimo tankiui;
26.2.2. šiuose centruose turėtų būti pakankamai gyventojų, kad gyvenvietėje racionalu būtų turėti pirminio aptarnavimo struktūrą. Orientacinis skaičius – 500 gyventojų. Pagal dabartinę šalies demografinę struktūrą apytiksliai tiek gyventojų turinčioje gyvenvietėje gali susidaryti pakankamai vaikų, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509), joje būtų leidžiama turėti pradinę mokyklą;
26.2.7. esamos socialinės infrastruktūros (mokyklos, darželiai, medicinos punktai ir panašiai) išvystymo lygis;
26.2.10. nuotolis iki rajono centro ir artimiausių krašto ir magistralinių kelių, nuotolis iki rajoninių kelių ir jų dangos būklė;
26.2.12. gyvenvietėje yra kultūros paveldo objektų (gyvenvietės gyvybingumo palaikymas padėtų jiems išsilaikyti);
27. Siūlomi 112 kitų apskrities urbanistinių centrų:
27.1. esami seniūnijų centrai:
27.1.1. Elektrėnų savivaldybėje: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Naujosios Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės;
27.1.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys, Gerviškės, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Turgeliai;
27.1.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Alionys, Čiobiškis, Gelvonai, Jauniūnai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;
27.1.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Magūnai, Naujas Strūnaitis, Sariai, Svirkos;
27.1.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Dainava, Deltuva, Liaušiai, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
27.2. nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu:
27.2.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Bagaslaviškis, Bartkuškis, Liukonys, Šešuolėliai, Vileikiškiai;
27.2.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Labanoras, Milkuškos, Nauja Pašaminė, Pavoverė, Prienai, Reškutėnai, Šventa, Trūdai, Vidutinė, Zadvarninkai;
27.2.5. Trakų rajono savivaldybėje: Bijūnai, Bražuolė, Dusmenys, Ismonys, Rykantai, Salkininkai, Žaizdriai;
27.2.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Baleliai, Krikštėnai, Lėnas, Nuotekai, Rečionys, Šešuoliai, Šventupė;
28. Miestai:
28.1. Vilniaus apskrityje yra 16 miestų: Elektrėnų savivaldybėje – 2, Šalčininkų rajono savivaldybėje – 3, Širvintų rajono savivaldybėje – 1, Švenčionių rajono savivaldybėje – 3, Trakų rajono savivaldybėje – 3, Ukmergės rajono savivaldybėje – 1, Vilniaus miesto savivaldybėje – 2, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1.
28.2. Įvertinant Trakų rajone esančio Aukštadvario miestelio geografinę padėtį savivaldybės teritorijoje ir reikšmingą vietą regiono rekreacinio aptarnavimo srityje, Aukštadvariui, 3-iojo lygmens „c“ kategorijos šalies pagrindiniam lokaliniam centrui, siūloma suteikti miesto statusą.
1 lentelė. Vilniaus apskrities miestai ir jų administracinis rangas
| Eil. Nr. |
Miesto pavadinimas |
Savivaldybė |
Administracinis rangas |
| 1. |
Vilnius |
Vilniaus miesto |
apskrities centras |
| 2. |
Ukmergė |
Ukmergės rajono |
savivaldybės centras |
| 3. |
Elektrėnai |
Elektrėnų |
savivaldybės centras |
| 4. |
Lentvaris |
Trakų rajono |
seniūnijos centras |
| 5. |
Grigiškės |
Vilniaus miesto |
seniūnijos centras |
| 6. |
Širvintos |
Širvintų rajono |
savivaldybės centras |
| 7. |
Švenčionėliai |
Švenčionių rajono |
seniūnijos centras |
| 8. |
Šalčininkai |
Šalčininkų rajono |
savivaldybės centras |
| 9. |
Pabradė |
Švenčionių rajono |
seniūnijos centras |
| 10. |
Nemenčinė |
Vilniaus rajono |
seniūnijos centras |
| 11. |
Trakai |
Trakų rajono |
savivaldybės centras |
| 12. |
Švenčionys |
Švenčionių rajono |
savivaldybės centras |
| 13. |
Vievis |
Elektrėnų |
seniūnijos centras |
| 14. |
Eišiškės |
Šalčininkų rajono |
seniūnijos centras |
| 15. |
Rūdiškės |
Trakų rajono |
seniūnijos centras |
| 16. |
Baltoji Vokė |
Šalčininkų rajono |
seniūnijos centras |
| 17.* |
Aukštadvaris |
Trakų rajono |
seniūnijos centras |
29. Aglomeruotos urbanizacijos zonos:
29.1. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje numatoma intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė urbanistiniuose centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, miestelių ir kaimų, kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas intensyviajai urbanizacijai.
29.2. Vilniaus apskrityje išskirta viena esama Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zona, kurią siūloma išplėsti įjungiant: šiaurėje – Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiant su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Planuojamoje Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje yra 663 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 40. Bendras planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos plotas – 196 404 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 12 260 hektarų.
2 lentelė. Planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos sudėtis
| Savivaldybė |
Urbanistinių centrų skaičius |
Gyventojų skaičius, tūkst. |
Prioritetinės plėtros teritorijos*, hektarais |
| Vilniaus miesto |
1 |
554 |
5110 |
| Vilniaus rajono (dalis) |
27 |
64 |
3790 |
| Elektrėnų (dalis) |
7 |
23 |
2430 |
| Trakų rajono (dalis) |
5 |
22 |
930 |
| Iš viso |
40 |
663 |
12260 |
29.3. Papildomai, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Vilniaus apskrityje siūloma sukurti Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zoną. Planuojamoje Švenčionių–Švenčionėlių aglomeracinės plėtros zonoje yra 13 800 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 5 (Švenčionys, Švenčionėliai, Trūdai, Cirkliškės, Zadvarninkai). Bendras planuojamos Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zonos orientacinis plotas – 9 804 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 910 hektarų.
II. GYVENVIETĖS
30. Užstatytos teritorijos:
30.1. Tai teritorijos, skirtos urbanizacijai (polifunkcinei veiklos koncentracijai), –gyvenviečių egzistavimo kompleksą sudarančioms įvairioms veiklos rūšims: gyvenimui, darbui, aptarnavimui, poilsiui.
30.2. Užstatytoms teritorijoms priskirtos be didesnių nei 200 metrų pertrūkių užstatytos teritorijos, apimančios gyvenamąsias, taip pat techninei ir socialinei infrastruktūrai skirtas teritorijas. Šios teritorijos nebūtinai sutampa su savivaldybių ar seniūnijų administracinėmis ribomis. Atskiri pastatai ir statiniai ar nedidelės jų grupės, nepažymėti brėžiniuose, priskiriami neužstatytoms teritorijoms.
30.3. Užstatytose teritorijose:
30.3.1. Prioritetas teikiamas šiai paskirčiai jau naudotų plotų konversijai ir racionalesniam naudojimui, pavyzdžiui, užstatymo sutankinimui (nepažeidžiant sveikų gyvenimo sąlygų ir ekologijos reikalavimų). Apleistas teritorijas tikslinga suplanuoti ir paskirti naujai paskirčiai. Užstatomų plotų išmėtymo teritorijoje vengtina.
30.3.2. Ypač daug dėmesio užstatytose gyvenviečių teritorijose svarbu teikti tam, kad jos būtų aprūpintos susisiekimo (visų pirma visuomeninio, esant galimybei – bėginio transporto) sistema. Teritorijos turi būti aprūpintos ir kita būtina inžinerine infrastruktūra.
30.3.3. Susisiekimo (ypač regioninio) linijų sankirtas tikslinga panaudoti vystant užstatytų teritorijų struktūros branduolius.
30.3.4. Siekiant taupyti apskrities gyventojų laiko ir materialinius išteklius, gerinti socialines gyvenimo sąlygas ir ekologinę būklę, priverstinis gyventojų judėjimas teritorijoje turi būti mažinamas, formuojant teritorijas kompleksiškai, t. y. numatant jose tiek gyvenamąsias, tiek darbo vietas, tiek aptarnavimo sistemą, tiek poilsiui skirtas zonas. Formuoti didelius vienos paskirties plotus vengtina.
30.3.5. Visi gyventojai turi būti aprūpinti kasdieninio vartojimo prekėmis ir paslaugomis. Kasdieninio vartojimo prekių parduotuves ir atitinkamas paslaugas tikslinga dislokuoti užstatymui skirtose teritorijose taip, kad jos greitai ir saugiai būtų pasiekiamos (pageidautina – ne toliau kaip 300 metrų nuo tolimiausių būstų).
30.3.6. Didesnių nei 300 kv. metrų prekybos ploto mažmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekybą prekėmis, kurios gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų, prekybą statybinėmis medžiagomis, baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, sodo prekėmis, automobiliais ir jų priekabomis, laivais ir valtimis, dislokacija už gyvenviečių užstatytos teritorijos ribų neskatinama.
30.3.7. Tikslinga siekti, kad gyventojų skaičius didėtų ir naujos darbo vietos būtų kuriamos pirmiausia apskrityje esančiuose šalies regioniniuose, šalies pagrindiniuose lokaliniuose, kituose apskrities urbanistiniuose centruose ir plėtros teritorijose, nurodytose 31 punkte.
30.3.8. Detalizuojant užstatytas gyvenviečių teritorijas (30 punktas), taip pat Vilniaus priemiesčio plėtros teritorijas (31 punktas) ir Vilniaus apskrities apgyvendinimo sistemos centrus, reikėtų remtis prognoze, kad gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje iki 2015 metų turėtų padidėti 33,3 tūkstančio (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal optimistines prognozes numatomas gyventojų daugėjimas nuo 554 iki 577 tūkstančių, o Vilniaus tiesioginės įtakos zonoje gyventojų padaugės maždaug 20 tūkstančių).
30.3.9. Užstatytos teritorijos plotą tikslinga plėsti į neužstatytas teritorijas:
30.3.9.1. kai esamos urbanizuotos gyvenvietės teritorijos intensyviau užstatyti neįmanoma, t. y. kai tinkamų statybai, bet neužstatytų plotų urbanizuotoje teritorijoje jau nebėra;
30.3.9.2. gyvenamosios paskirties, ją aptarnaujančios socialinės infrastruktūros, prekybos objektų, neteršiančios aplinkos pramonės statybos atveju – kai teritoriją įmanoma prijungti prie susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemos arba ši sistema yra lygiagrečiai sukuriama; gyvenamosios statybos atveju (greta nurodytų aplinkybių) – kai numatomo naujai gyvenamajai statybai ploto teritorijos (miestuose, miesteliuose ir kaimuose) yra nutolusios nuo esamų ar numatytų mokyklų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto stotelių, o daugiaaukštės statybos atveju ir nuo žaliųjų visuomeninio naudojimo plotų pėsčiojo pasiekiamu atstumu (optimalus atstumas – iki 400 metrų). Jeigu plėtra yra susijusi su miškų ūkio, viešosios rekreacijos, turizmo, krašto apsaugos, inžinerinių objektų statyba ir jų aptarnavimu, šie atstumai gali būti didesni;
30.3.9.3. kai visos 30.3.9.2 punkte minėtos infrastruktūros įrengimas yra garantuotai finansuojamas;
30.3.10. Neužstatytose teritorijose esančios apleistos buvusios karinės, pramoninės ar kitos gamybinės paskirties teritorijos prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais jungtinos tada, kai:
30.3.10.1. teritorija tiesiogiai liečiasi su esama užstatyta teritorija, t. y. naujų pastatų (statinių) atstumas nuo jau esamos užstatytos teritorijos gyvenvietėje ne didesnis kaip 500 metrų;
30.3.10.2. teritorija yra visuomeninio transporto pasiekiamumo zonoje, t. y. maksimalaus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas ne didesnis kaip: 500 metrų – daugiaaukščio intensyvaus užstatymo teritorijose; 600 metrų – mažaaukščio užstatymo didelių ir didžiausiųjų miestų (Vilniaus ir Ukmergės) teritorijose; 800 metrų – mažų ir vidutinių miestų, miestelių ir kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.
Kitais atvejais šias teritorijas tikslinga keisti į neužstatytose teritorijose galimą paskirtį.
30.3.11. Šiuo metu gyvenamaisiais namais masiškai užstatomi sodininkų bendrijų sodai. Formaliai šios teritorijos ir toliau vadinamos žemės ūkio paskirties teritorijomis, bet faktiškai vyksta jų urbanizacijos procesas. Tais atvejais, kai jos nepatenka į plėtros teritorijas (31 punktas), savivaldybėms bus sudėtinga konvertuojamas sodininkų bendrijų teritorijas aprūpinti reikiama technine ir socialine infrastruktūra. Kita vertus, šis procesas yra jau įsibėgėjęs, vargu ar įmanoma jį sustabdyti. Tokioje situacijoje siūloma leisti sodininkų bendrijų tolesnę faktišką konversiją su sąlyga, kad sodininkų bendrija pati imasi atsakomybės suplanuoti ir pastatyti techninę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat siūloma leisti ir besiribojančių teritorijų urbanizaciją, jeigu tokių teritorijų savininkai dalyvauja kuriant techninę ir socialinę infrastruktūrą arba jeigu besiribojančios teritorijos gali būti aptarnaujamos sodininkų bendrijos sukurtos techninės ir socialinės infrastruktūros.
31. Prioritetinės plėtros teritorijos:
31.1. Tai – plėtrai, naujoms statyboms siūlomi skirti arealai, kuriuose plėtrą tikslinga koncentruoti visų pirma.
31.2. Prioritetinės plėtros teritorijoms priskirtos brėžiniuose pažymėtos plėtrai numatomos teritorijos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant miestų ir rajonų bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus.
31.3. Prioritetinėse plėtros teritorijose prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų vidinei plėtrai, visų pirma jau anksčiau apstatytų teritorijų naudojimui optimizuoti. Ten, kur priemiesčio plėtros teritorijos dengia neužstatytas gamtinio karkaso (35 punktas) teritorijas, šio karkaso nuostatos riboti jose veiklą išlieka.
31.4. Bendrajame plane iki 2015 metų numatyta 22 500 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų darbo vietų plėtrai ir gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra (teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus). Daugiausia plėtros teritorijų numatyta Vilniaus mieste (5 110 hektarų) ir Vilniaus rajone (4760 hektarų). Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 1 710 hektarų iki 2260 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų. Esamas apskrities užstatytų teritorijų plotas yra 44 891 hektaras. Panaudojus visas prioritetinės plėtros teritorijas, jis padidėtų iki 67 491 hektaro (1,5 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) papildomi 22 500 hektarų nebus iki galo panaudoti, bet urbanistinė plėtra yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia rengtis iš anksto, rengti savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.
Prognozuojama, kad 50 procentų prioritetinių plėtros teritorijų (11 250 hektarų) bus skirta darbo vietoms kurti, o kiti 50 procentų (11 250 hektarų) – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra.
3 pav. Vilniaus apskrities prioritetinės plėtros teritorijos iki 2015 metų (hektarais)*
___________________________
* Teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus.
Vertinant pastarųjų 10 metų plėtros tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų iki galo panaudota tik penktadalis prioritetinės plėtros teritorijų, t. y. apie 4 500 hektarų (2 250 hektarų – darbo vietoms kurti ir 2 250 hektarų – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra).
Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo plėtros proceso operatyvumo (teritorijų planavimas, infrastruktūros plėtra ir panašiai), taip pat realių verslo poreikių.
32. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai:
32.1. Gyvenviečių ir kitais apgyvendinimo sistemos centrais laikomos regiono (ir didesnės) reikšmės veiklos koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą ir kartu garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą (mažinti gyventojų aprūpinimo gėrybėmis ir paslaugomis, darbo vietomis skirtumus). Tai – svarbiausi dekoncentruotos veiklos koncentracijos židiniai.
Vieni jų yra senose gyvenviečių centrų vietose ir turi išsaugoti šių vietų, kaip centrų, vaidmenį, o kitus siūloma numatyti naujose vietose – ten, kur reikia sužadinti teritorijų renovavimo, restruktūrizavimo procesus, stiprinti jų polifunkciškumą.
32.2. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai skirstomi į:
32.3. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (esamieji ir planuojami nauji) yra polifunkcinės (kultūros, švietimo, gyventojų ir verslo) paslaugų koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą, bet ypač – garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą, kad būtų mažinami gyventojų aprūpinimo (visų pirma gėrybėmis ir paslaugomis, iš dalies – darbo vietomis) skirtumai.
32.4. Pagrindinė gamybos centrų paskirtis – sudaryti prielaidas didinti ne tiek vidinį vartojimą, kiek apskrityje gaminamų gėrybių (gaminių ir paslaugų) eksportą. Kartu jų paskirtis (remiant eksportui skirtą gamybą, saugant nuo vienpusiško trečiojo sektoriaus plėtojimosi) – išlaikyti įvairią, subalansuotą ir mažiau rizikingą apskrities ūkio struktūrą.
32.5. Gamybos centrai – tai efektyviai funkcionuojančios esamos gamybos zonos ir naujoms investicijoms į gamybą numatomi plotai. Tikslinga naujiems gamybos centrams numatytas teritorijas parengti investicijoms – išpirkti jas ir iki galo techniškai parengti.
32.6. Gyvenviečių ir kitiems apgyvendinimo sistemos centrams priskirtinos tokios vietos, kurios numatytos daugiau nei lokalinės reikšmės gyventojų ir verslo aptarnavimo funkcijoms, be to, neardo vystymosi galimybių balanso tarp urbanizuotų ir mažai urbanizuotų teritorijų, yra regioninių ir nacionalinių susisiekimo sistemų trasų sankirtose.
32.7. Naujus gyvenviečių centrus tikslinga kurti užstatytose gyvenviečių teritorijose. Prie jų galima prijungti neužstatytų teritorijų dalis pagal 30.3.9 punkte nurodytus principus.
32.8. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (32.2.1 punktas) turi būti polifunkciniai, t. y. juose:
32.8.1. skatinama dislokuoti įvairias paslaugas: nekasdieninio vartojimo prekių prekybą, gyventojų ir verslo aptarnavimą (ypač – į užsienį savo produkciją eksportuojantį finansinių ir profesinių paslaugų verslą), kultūros ir laisvalaikio funkcijas;
32.9. Miestų pagrindinius ir periferinius centrus tikslinga kurti ten, kur jie būtų lengvai prieinami gyventojams, t. y. būti užstatytoje gyvenviečių teritorijoje arba potencialios plėtros zonose, lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu.
32.10. Svarbu, kad miestų centrai turėtų gerą ryšį su tarptautinio susisiekimo sistema, Vilniuje – su oro uostu.
32.11. Visuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) prioritetą siūloma teikti didžiausią eksporto tikimybę turinčioms veiklos rūšims, visų pirma: „aukštųjų technologijų“ gamybai; naujų produktų ir paslaugų išradybai ir su ja susijusiai gamybai; lengvajai ir apdirbamajai pramonei; į užsienį savo produkciją eksportuojančiam finansinių ir profesinių paslaugų verslui.
32.12. Siūlomuose naujuose pagrindiniuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) skatinama plėtoti:
32.13. Naujoms investicijoms siūlomų gamybos centrų teritorijų plotą reikia numatyti patrauklaus dydžio (rekomenduojama ne mažesnė kaip 10 hektarų teritorija), užtikrinti, kad jis turėtų gerą ryšį su tarptautiniais keliais, būtų iš anksto teisine ir technine prasme parengtas investicijoms.
32.14. Rekreacijos centrų paskirtis – teikti regione poilsiautojams rekreacijos aptarnavimo (informacijos, poilsio organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, buitinio aptarnavimo, banko paslaugų, turistinio inventoriaus prekybos ir nuomos, pramogų, ryšių, medicinos pagalbos) paslaugas.
32.15. Rekreacijos centrų plėtra turėtų būti darni, t. y. vykti suderinus poilsio aptarnavimo funkcijų plėtrą su vietos gyventojų reikmėmis, konkrečiomis ekologinėmis sąlygomis ir paveldosaugos reikalavimais.
Visų šių funkcijų plėtros mastai turėtų būti proporcingi rekreacijos centrų reikšmei, o plėtojamų funkcijų turinys atitikti numatytą centrų specializacijos kryptį.
32.16. Pagal reikšmę rekreacijos centrai skirstomi į nacionalinės, regioninės svarbos ir kitus rekreacijos centrus.
32.17. Kitiems rekreacijos aptarnavimo centrams priskirtos gyvenvietės, esančios poilsiautojų, turistų labiausiai lankomose vietovėse (rekreacijos rajonuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose arba netoli jų). Čia turėtų būti plėtojamos pirminės poilsiautojų aptarnavimo (informacijos, vietinių kelionių organizavimo, keliautojų maitinimo, pirminės medicinos pagalbos, kelionių inventoriaus nuomos ir ryšių) paslaugos.
32.18. Regioninio ir nacionalinio lygmens centrų plėtros mastai turėtų atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas.
32.19. Siūloma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išnagrinėti galimybę Aukštadvarį priskirti regioninio rekreacijos aptarnavimo centro kategorijai.
32.20. Pagal specializaciją (ir atitinkamai – plėtros prioriteto kryptį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacijos centrai skirstomi į bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo centrus.
32.21. Bendrojo turizmo centruose plėtojamos visos galimos rekreacijos aptarnavimo paslaugos (nuo informacijos iki apgyvendinimo).
32.22. Pažintinio turizmo centruose plėtojamos keliautojų informavimo, kelionių organizavimo ir kelionių aptarnavimo (aprūpinimo kelionės inventoriumi, jo remonto, turistų maitinimo, medicinos pagalbos) paslaugos. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.23. Poilsio gamtoje centruose prioritetas teikiamas poilsiautojų informavimo, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos pagalbos, ryšių paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.24. Kurortinio gydymo centruose prioritetas teikiamas gydymo paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.25. Rekreacijos centrai gali turėti keletą plėtros krypčių (3.2 brėž. „Kraštovaizdžio resursų ir rekreacijos brėžinys“).
3 lentelė. Centrų išdėstymas
| Miestai, vietovės |
Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai |
Verslo paslaugų centrai |
Mokslo ir aukštųjų technologijų centrai |
Gamybos centrai |
Rekreacijos centrai |
| Vilnius |
7 |
3 |
5 |
3 |
3 |
| Ukmergė |
1 |
1 |
|
1 |
|
| Švenčionys |
1 |
|
|
1 |
|
| Elektrėnai |
1 |
|
1 |
|
1 |
| Šalčininkai |
1 |
|
|
1 |
|
| Širvintos |
1 |
|
|
1 |
|
| Trakai |
1 |
|
|
|
1 |
| Eišiškės |
1 |
|
|
|
|
| Lentvaris |
1 |
|
|
1 |
|
| Nemenčinė |
1 |
|
|
|
|
| Pabradė |
1 |
|
|
|
|
| Rūdiškės |
1 |
|
|
1 |
|
| Švenčionėliai |
1 |
|
|
1 |
|
| Vievis |
1 |
|
|
1 |
|
| Aukštadvaris |
1 |
|
|
|
1 |
| Dieveniškės |
1 |
|
|
|
|
| Jašiūnai |
1 |
|
|
|
|
| Kalveliai |
1 |
|
|
|
|
| Kernavė, Širvintų r. |
|
|
|
|
1 |
| Europos geografinis centras, Vilniaus r. |
|
|
|
|
1 |
| Europos centro skulptūrų parkas, Vilniaus r. |
|
|
|
|
1 |
| Labanoras, Švenčionių r. |
|
|
|
|
1 |
| Padubingė, Švenčionių r. |
|
|
|
|
1 |
| Kaltanėnai, Švenčionių r. |
|
|
|
|
1 |
| Sariai, Švenčionių r. |
|
|
|
|
1 |
| Kariotiškės, Trakų r. |
|
|
|
|
1 |
| Paluknys, Trakų r. |
|
|
|
|
1 |
| Norviliškės, Šalčininkų r. |
|
|
|
|
1 |
33. Krašto apsaugos teritorijos – Vilniaus apskrityje krašto apsaugos sistemai priklauso 39 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 2663,3 hektaro. Iš jų 22 sklypai yra Vilniaus mieste, 9 – Vilniaus rajone ir 8 – Švenčionių rajone. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypų plotas ir paskirtis nesikeičia.
III. NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS
34. Neužstatytoms teritorijoms priskirtos visos į gyvenvietes nepakliūvančios teritorijos.
34.1. Neužstatytos teritorijos skirstomos į gamtinio karkaso teritorijas (35 punktas) ir „kitas neužstatytas teritorijas“ (36 punktas), atliekančias bendrą teritorijos išteklių funkciją.
34.2. Neužstatytos teritorijos skirtos ekologinės pusiausvyros išlaikymo, žemės, miškų ir vandens ūkio, taip pat gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos funkcijoms atlikti.
34.3. Naujų įvairaus dydžio gyvenviečių (įskaitant visus jų komponentus – gyvenamuosius būstus, pramonę, prekybos objektus) statyba iki šiol neužstatytose apskrities teritorijose bendruoju atveju visuomenei ekonomiškai ir ekologiškai žalinga ir dėl to neskatinama, išskyrus tuos naujus objektus, kurių statyba esamose gyvenvietėse keltų grėsmę jose gyvenančių žmonių saugumui ar sveikatai, kadangi:
34.3.1. neprognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje labai daugės gyventojų ir gyvenvietėms augti nėra demografinės būtinybės;
34.3.2. šiuo metu esamų gyvenviečių tinklas apskrityje tankus, o pasklidusių teritorijoje gyvenviečių tinklą brangu išlaikyti;
35. Gamtinis karkasas:
35.1. Gamtinis karkasas apima svarbiausias regiono ekologijai teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijoms priskiriamos visos įvairiais pobūdžiais ir laipsniais saugomos reglamentuojamos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai ir panašiai), svarbiausios priemiestiniam poilsiui naudojamos teritorijos, taip pat vertingiausių gamtos arealų jungtys (geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai), reikalingos ekologinės sistemos rišlumui užtikrinti. Gamtiniame karkase skiriami trys pagrindiniai elementai: geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus; geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.
35.2. Gamtinis karkasas – ypatingos ekologinės svarbos teritorija. Prioritetas teikiamas gamtos apsaugai, jos funkcionavimui užtikrinti, natūralumui išlaikyti ir atstatyti, taip pat kultūros paveldo apsaugai, ekologiškam žemės ir miškų ūkiui.
35.3. Gamtiniame karkase:
35.3.1. turi būti parengti gamtinio karkaso teritorijų (visų pirma – saugomų teritorijų) naudojimo – gamtos elementų saugojimo, palaikymo, stiprinimo ir gausinimo – specialieji planai ir jų įgyvendinimo programos arba šie klausimai išnagrinėti, o sprendiniai detalizuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją);
35.3.2. kad būtų išsaugotos pačios jautriausios gamtinio karkaso vietos:
35.3.2.1. rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius ar specialiuosius planus, tikslinti vandens telkinių ištakų ir mažųjų upelių baseinų ribas ir laikytis toliau nurodytų jų planavimo principų:
vandens ištakų arealų teritorijas siūloma skirti miškų ūkio paskirčiai;
mažųjų upelių baseinuose tikslinga patikrinti, kokią baseino teritorijos dalį užima vandeniui nelaidi paviršiaus danga (pastatai, keliai, takai, mašinų stovėjimo aikštelės), siekti, kad jų plotas neviršytų 10 procentų baseino teritorijos. Ten, kur šį procentą viršija ankstesnė urbanizacija, reikia numatyti specialias aplinkos tvarkymo priemones, stabdančias lietaus vandens nutekėjimo į upes greitį ir filtruojančias lietaus nuotekas;
35.3.2.2. tarptautinės ir nacionalinės reikšmės migracijos koridorius (ekologines jungtis) turėtų sudaryti natūralios gamtos ruožai. Tarptautinės ir nacionalinės svarbos ekologinės jungtys turėtų būti numatomos ne siauresnės kaip 500 metrų, regioninės – 300 metrų, subregioninės – 50 metrų. Tose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytų migracijos koridorių vietose, kur gyvenvietės ar infrastruktūros statiniai praktiškai trukdo gyvūnų migracijai, reikėtų numatyti kompensacines priemones – natūralios gamtos juostas, aplenkiančias šias kliūtis.
35.4. Gamtinis karkasas tvarkomas pagal Gamtinio karkaso nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858).
36. Kitos neužstatytos teritorijos:
36.1. Kitoms neužstatytoms teritorijoms priskirti neužstatytų teritorijų plotai, nepriklausantys gamtiniam karkasui (35 punktas).
36.2. Kitos neužstatytos teritorijos nepriklauso pačioms svarbiausioms regiono ekologijai teritorijoms, bet atlieka nemenką ekologinį vaidmenį.
36.3. Kitose neužstatytose teritorijose:
36.3.1. prioritetas teikiamas su urbanizacija nesusijusiai veiklai: žemės ūkiui, miškų ūkiui, vandens ūkiui, rekreacijai;
36.3.2. jeigu savivaldybė (ar asmuo) gali įrengti reikiamą infrastruktūrą, ne gamtinio karkaso, tai yra kitose neužstatytose teritorijose, gali būti leidžiama statyti ekonomiškai perspektyvių ūkininkų, kurie verčiasi ekologišku žemės ūkiu, sodybas. Planuojant tokius darinius, visas su nauja statyba susijusios infrastruktūros įrengimo, išlaikymo ir priežiūros finansavimas turi būti juridiškai garantuotas.
IV. VILNIAUS PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS
37. Vilniaus priemiesčio žaliajam žiedui priskirta teritorija, kurios išorinė riba nutolusi nuo urbanizuotos Vilniaus miesto dalies apie 20 kilometrų spinduliu (10–15 kilometrų – lengvai dviračiu įveikiamas atstumas). Išorinis žiedo kontūras pasiūlytas atsižvelgiant į vietovės gamtos ypatumus (įtrauktos ir toliau esančios ypač patrauklios poilsiui teritorijos). Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorija išskiriama rengiamuose miestų ir rajonų bendruosiuose, detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose:
37.1. Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį.
37.2. Vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, Bendrajame plane pažymėti 106 462 hektarų plotai, kuriuose leistina įveisti mišką. Bendrajame plane pažymėti didesni kaip 10 hektarų plotai. Miškus įveisti šiuose plotuose nėra privaloma, tai tik galimybė, lanksčiai įgyvendinama pagal poreikius. Daugiausia plotų, kur leistina įveisti mišką, numatyta Vilniaus rajone (22 152 hektarai). Vilniaus miesto savivaldybėje naujų miškų įveisti neplanuojama, nes Vilniaus miesto miškingumas didesnis už Lietuvos. Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 6 048 hektarų iki 19 792 hektarų plotai miškams įveisti. Esamas apskrities miškų ir želdynų plotas yra 410 949 hektarai. Įveisus mišką visose tam skirtose teritorijose, miškų ir želdynų plotas padidėtų iki 517 431 hektaro (1,3 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) visuose 106 482 hektaruose nebus įveistas miškas, bet šie pasiūlymai bus įvertinti kitose teritorijų planavimo stadijose. Vertinant pastarųjų 10 metų tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų įveista tik penktadalis miškui įveisti siūlomų plotų, t. y. apie 21 000 hektarų. Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo realių poreikių ir finansavimo galimybių.
4 pav. Vilniaus apskrities plotai, kuriuose leistina įveisti mišką (hektarais)
37.3. Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede:
37.3.1. prioritetas teikiamas:
37.3.1.1. gamtos apsaugai ir jos natūralumui didinti. Čia siūloma plėtoti tausojantį miškų ūkį, ekologišką žemės ūkį, kaimo turizmą;
37.3.1.2. poilsiui. Teritoriją reikia ypač gerai parengti ir pritaikyti gyventojų poilsiui – įrengti reikiamą infrastruktūrą (pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, maudykles, prieplaukas, ypač intensyviai lankomų vietų apšvietimą), organizuoti teritorijos priežiūrą, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas, sanitarija ir švara;
V. REKREACIJOS AREALAI
38. Rekreacijos arealai (rekreacinių išteklių potencialas ir rekreacijos plėtros prioritetai) ir rekreacijos aptarnavimo centrai pažymėti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai detalizuojami: rekreacijos arealuose išryškinamos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Šios teritorijos vadinamos rekreacijos rajonais:
38.1. Rekreacijos rajonams priskirtos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Tai vietovės, turinčios daugiausia poilsiautojus traukiančių bruožų, – natūralią vaizdingą gamtą (ypač vandenis ir miškus) ir daug kultūros paveldo objektų. Tai tarptautiniu, šalies ar bent apskrities mastu patraukliausios poilsiui teritorijos.
38.2. Prioritetinė rekreacijos rajonų paskirtis – būti vietomis, kuriose galėtų ilsėtis ne tik Vilniaus apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojai, taip pat poilsiautojai iš užsienio.
Kadangi rekreacijos rajonai skiriasi pagal palankumą vienai ar kitai poilsiavimo formai, o (atsižvelgiant į jų dislokaciją) į juos pretenduojančios rekreacijos formos skirtingos, ekologinės rekreacijos rajonų apkrovos galimybės nevienodos, apskrities plane nurodoma prioritetinė rajono rekreacijos plėtros kryptis ir rekreacinės teritorijos apkrovos intensyvumas.
38.3. Visiems rekreacijos rajonams turi būti parengti specialieji (tikslinantys jų ribas ir detalizuojantys teritorijos naudojimą) planai, arba jų naudojimo detalizacijos klausimai sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).
38.4. Rekreacijos rajonuose ar šalia jų esančios saugomos teritorijos naudojamos pagal jų planus (rekreacijos rajonas saugomų teritorijų statuso nekeičia). Saugomos teritorijos tam tikrais atvejais gali praturtinti šalia esančio rekreacijos rajono patrauklumą ir būti naudojamos pažintiniam turizmui (pažintinei rekreacijai) tiek, kiek tai nepažeidžia gamtos ar kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, nustatytų specialiuosiuose teisės aktuose.
38.5. Rekreacijos rajonai skirstomi į tausojančios ir intensyvios rekreacijos prioriteto rajonus:
38.5.1. Tausojančios rekreacijos rajonai – ypač unikalų kraštovaizdį turinčios, tačiau dėl to kultūriniu (ir ekologiniu) požiūriu ypač lengvai pažeidžiamos teritorijos. Dėl šių jų ypatybių prioritetas juose teikiamas pažintinei rekreacijai ir poilsiui gamtoje. Ypač daug dėmesio reikia skirti šių rajonų apkrovai. Ji turi atitikti vietovės gamtos „keliamąją galią“, gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo rekreacijai galimybes, nekeisti patraukliausių kraštovaizdžio bruožų.
38.5.2. Intensyvios rekreacijos rajonuose tikslinga plėtoti įvairių rūšių rekreaciją, taip pat – pramoginę, gydomąją rekreaciją (sveikatinimą) ir kitokią, plėtoti rekreacijos infrastruktūrą – numatyti čia poilsio namus, motelius, kempingus, teikti kitokias apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmas, svečių namai ir panašiai), įrengti reikiamą smulkiąją infrastruktūrą – pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio ir žaidimų aikšteles, maudykles, prieplaukas, organizuoti teritorijos priežiūrą, reikalingą lankytojų saugumui, sanitarijai ir švarai teritorijoje užtikrinti. Yra pagrindo siekti, kad jų teritorijos bendra rekreacijos apkrova nebūtų didesnė kaip 200 žmonių 1 kv. kilometrui.
VI. SAUGOMOS TERITORIJOS
39. Saugomoms teritorijoms priskirtos visos įvairiais (ir gamtiniu, ir paveldo apsaugos) požiūriais ir įvairiais laipsniais saugomos teritorijos. Vilniaus apskrities saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų sąrašas pateiktas 29 priede:
39.1. Saugomose teritorijose:
39.1.1. Veikla turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų.
39.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsnį, siekiant mažinti neigiamą veiklos poveikį Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir išsaugoti šios teritorijos regimąją aplinką, rengiamuose naujuose specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos jo buferinės apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Seime patvirtinus naują Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, šis dokumentas taps Bendrojo plano sudėtine dalimi.
VII. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
40. Kultūros paveldo objektams (4 brėž. „Kultūros paveldo brėžinys“) priskirti pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios vertybės ir paskelbti saugomais (kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034):
40.1. Šių objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų, sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba pritaikant jas naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, joms artimu ar tikslingai parinktu būdu. Taip kultūros paveldo objektai turėtų būti naudingi naudotojams ir kartu užtikrintas optimaliausias kultūros vertybių naudojimas kultūriniam turizmui.
40.2. Veikla saugomuose kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, taip pat bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir juose nustatomų paveldosaugos reikalavimų kiekvienam paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui.
40.3. Bendrajame plane išskirtų saugomų ir neišskirtų, bet esančių Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose veikla gali būti planuojama ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą kultūriniuose rezervatuose ar kultūriniuose draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose ar istoriniuose regioniniuose parkuose, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais.
VIII. SUSISIEKIMO SISTEMA
41. Vykstant intensyviai urbanistinei plėtrai, didės kai kurių miestų ir gyvenviečių teritorijos, koncentruosis darbo vietos ir gamyba – ilgės atstumai tarp gyvenamosios ir darbo vietų, aptarnavimo objektų, tai vers gyventojus vis dažniau naudotis transporto priemonėmis. Taigi prireiks tinkamos infrastruktūros, gero visuomeninio transporto tinklo, patikimos kelio dangos.
42. Esamas Vilniaus apskrities gyventojų bendras paros judumas – 3,2 kelionės per dieną – neturėtų keistis, tačiau pakis kelionių struktūra: smarkiai mažės kelionių pėsčiomis. Bendrą apskrities kelionių struktūrą ir toliau labai veiks Vilniaus miestas.
5 pav. Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto gyventojų kelionių struktūra
43. Kelių tinklas:
43.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Vilniaus apskrities teritorijoje 2015 metams numatomos tokios kelių tinklo kategorijos ir pagrindiniai transporto koridoriai:
43.1.1. I rango magistraliniai keliai (tarptautiniai magistraliniai keliai, kurie integruoja apskritį į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį tinklą). Iš Lietuvoje numatomų 6 tarptautinių transporto koridorių Vilniaus apskrities teritorijoje jų net 4. Galima teigti, kad Vilniaus apskritis turi ir numato tankiausią šių tarptautinių koridorių tinklą:
43.1.1.1. Veikiantis transeuropinis rytų–vakarų IXB transporto koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas (esami magistraliniai keliai A1/E85 ir A3/E28). Šis koridorius kerta Vilniaus apskritį rytų–vakarų kryptimi ir jungia jos teritorijoje 2 šalies lokalinius centrus (Elektrėnus ir Vievį), metropolinį centrą Vilnių ir svarbiausią apskrities tarptautinį pasienio punktą Medininkus. Už Vilniaus apskrities ribų šis transporto koridorius kertasi su kita labai svarbia Lietuvai automagistrale „Via Baltica“.
43.1.1.2. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Lyda–Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda (esami magistraliniai keliai A15/E85 ir A2/E272). Šis koridorius apskritį kerta šiaurės–pietų kryptimi, jungdamas 5 apskrities savivaldybes, metropolinį centrą Vilnių, regioninį centrą Ukmergę, 3 šalies lokalinius centrus – Širvintas, Jašiūnus, Šalčininkus ir kiek toliau esančias Dieveniškes ir Eišiškes.
43.1.1.3. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis (esamas magistralinis kelias A6/E262). Šis koridorius kerta tik šiaurinę apskrities dalį ir eina per Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją.
43.1.1.4. Formuojamas naujas tarptautinis pietryčių transporto koridorius Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena (magistraliniai keliai A4 ir A14), kurio paskirtis – užtikrinti greitą ir tiesioginį susisiekimą tarp Varšuvos ir Vilniaus ir tiesioginį ryšį tarp trijų gretimų apskričių centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos.
43.1.2. II rango magistraliniai keliai (valstybinės reikšmės magistraliniai keliai, kurie integruoja apskritį į šalies kelių tinklą, padeda susisiekti su šalies regionais ir regioniniais centrais). Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi 4 magistraliniai keliai iš 9 šio rango kelių Lietuvoje:
43.1.2.1. TEN-T reikšmės turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–Trakai–Vilnius (esamas magistralinis kelias A/16/E28). Sunkiojo tranzitinio transporto eismas šia trasa, apie kurią – ypač jautri aplinkos poveikiui saugoma teritorija, nenumatomas. Šis kelias jungia 2 lokalinius centrus – Trakus ir Aukštadvarį ir papildoma jungtimi – Rūdiškes.
43.1.2.2. Rekonstruojamas ir formuojamas rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai (krašto keliai Nr. 107, 108, 102), kuris atlieka Vilniaus miesto tolimųjų vakarinio ir šiaurinio aplinkkelių funkcijas ir aptarnauja rytinę Vilniaus apskrities rekreacinę teritoriją. Šis kelias jungia šalies regioninį centrą Švenčionis ir 5 lokalinius centrus – Trakus, Vievį, Nemenčinę, Pabradę ir Švenčionėlius.
43.1.2.3. Formuojamas tolimasis pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis – magistralinis kelias Medininkai–Pirčiupiai (esamas krašto kelias Nr. 176 ir esami rajoniniai keliai), skirtas tiesioginiam tranzitiniam eismui iš Baltarusijos pasienio Lenkijos link, aplenkiant Vilniaus miesto teritoriją. Kelias numatomas tiesti modernizuojant esamus rajoninius kelius ir jungia šalies lokalinius centrus – Kalvelius ir Jašiūnus.
43.1.2.4. Formuojamas kelias Lietuvos pasienis–Švenčionys–Utena–Kupiškis (krašto keliai Nr. 109 ir 111), jungiantis Lietuvos šiaurės rytus su Baltarusijos pasieniu, o drauge – 3 magistralinius kelius nuo Latvijos pusės. Šis kelias dar jungia Švenčionis su Švenčionėliais, tai turėtų stiprinti šio regioninio centro potencialą. Šios jungties formavimą turėtų lydėti ir jungiamieji urbanizacijos procesai.
43.1.3. Planuojamas naujas krašto kelias – įvadas iš Kauno automagistralės į Vilniaus miesto šiaurinę dalį Rykantai–Vilnius, skirtas aptarnauti Vilniaus miesto vakarinę ir šiaurinę dalį ir mažinti transporto srautus per Grigiškes.
4 lentelė. Krašto keliai, skirti apskričių susisiekimo sistemoms ir lokaliniams centrams aptarnauti
| Kelio Nr. |
Kelio pavadinimas |
Kelio Nr. |
Kelio pavadinimas |
| 101 |
Vilnius–Šumsko kelias |
120 |
Radiškis–Anykščiai–Rokiškis |
| 103 |
Vilnius–Polockas |
126 |
Eišiškės–Šalčininkai |
| 104 |
Šalčininkai–Dieveniškės–pasienis |
127 |
Varėna–Eišiškės |
| 105 |
Pirčiupiai–Eišiškės–pasienis |
143 |
Mijaugonys–Jonava |
| 106 |
Paneriai–Naujoji Vilnia |
145 |
Ukmergė–Aristava |
| 110 |
Švenčionys–Adutiškis |
172 |
Pikeliškės–Giedraičiai–Molėtai |
| 114 |
Molėtai–Kaltinėnai |
173 |
Pabradė–Molėtai |
| 115 |
Ukmergė–Želva-Molėtai |
174 |
Ukmergė–Panevėžys |
| 116 |
Širvintos–Kernavė–Avižieniai |
220 |
Alytus–Rūdiškės–Trakai |
|
|
|
221 |
Vievis–Aukštadvaris |
Pastaba. Rekonstruojant esamus krašto kelius, būtina užtikrinti ne tik esamos dangos kokybę, bet ir šių kategorijų kelių techninius parametrus ir saugaus eismo sąlygas.
43.2. Siūloma nedidelę dalį esamų rajoninių kelių rekonstruoti į krašto reikšmės kelius. Planuojamu laikotarpiu būtų rengiami rekonstrukcijos ar plėtros projektai arba ieškoma trasų, jos rezervuojamos, jeigu to reikia, šiose vietovėse:
43.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po planuojamo 2015 metų laikotarpio numatomi 2 nauji tiltai ties Čiobiškiu ir Grigiškėmis.
43.4. Lietuvos didžiųjų miestų priemiestinės zonos prie valstybinės reikšmės kelių intensyviai urbanizuojamos. Plėtra vyksta ne tik prie tarptautinių kelių, bet ir prie kitų magistralinių ir krašto kelių. Sparčiai intensyvėja eismas, savaitgaliais susidaro didelės spūstys, taigi būtina įrengti 4 eismo juostų kelius. Jau šiuo metu nepralaidus 2 eismo juostų magistralinis kelias Vilnius–Utena, laidumo ribą pasiekė keliai Vilnius–Lyda, Vilnius–Zarasai.
43.5. Už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių nuolatinę priežiūrą Vilniaus apskrityje atlieka valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ ir „Automagistralė“, linijiniu principu prižiūrinti kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Lietuvai įsitvirtinant Europos Sąjungoje, derinama šalies teisinė bazė, įsitraukiama į Europos kelių tinklo kūrimo procesus, o tai leidžia naudoti negrąžintiną Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo paramą kelių infrastruktūrai plėtoti. Vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), įgyvendinimo principus. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pabrėžta, kad pagrindinės kelių transporto sektoriaus silpnybės – nepakankamai laidžios miestų gatvės, aplinkkelių stoka, mažai bevariklio transporto takų, didelis avaringumas. Transporto poveikio aplinkai mažinimas – svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Darnus vystymasis – kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę esamai ir ateinančioms kartoms ir drauge nepažeisti leistinų poveikio aplinkai ribų.
5 lentelė. Lietuvos keliuose automobiliais nuvažiuotų kilometrų prognozė
| Metai |
Vidutinis scenarijus, mlrd. kilometrų |
Optimistinis scenarijus, mlrd. kilometrų |
Pesimistinis scenarijus, mlrd. kilometrų |
| 2005 |
16,9 |
17,3 |
16,6 |
| 2010 |
19,4 |
21,2 |
17,8 |
| 2015 |
22,1 |
25,8 |
19 |
Pastaba. Vilniaus apskrityje transporto srautų metinis procentinis augimas dėl intensyvios ūkinės veiklos ir urbanizacijos gali būti kur kas didesnis, o pesimistinis scenarijus netinkamas.
6 lentelė. Perspektyvinis paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas, tūkst. automobilių
| Kelias |
2000 metais |
2005 metais |
2015 metais |
| A1 Vilnius–Elektrėnai |
12,4–12,1 |
17–18,7 |
26,8–22,6 |
| A2 Vilnius–Ukmergė |
8,4–4 |
10,3–5,3 |
15,5–9,5 |
| A3 Vilnius–pasienis |
5,8–1,7 |
8–2,9 |
14,3–7,5 |
| A4 Vilnius–Paluknys |
4–2,7 |
4,9–4,3 |
6,7–7,5 |
| A6 Vepriai–Radiškis |
3–3,9 |
3,8–4,5 |
5,7–6 |
| A14 Vilnius–Molėtai |
9,6–3,6 |
14,3–5,1 |
30,5–10,2 |
| A15 Vilnius–Šalčininkai |
2,9–2,4 |
7,4–3 |
10,5–4,5 |
| A16 Vilnius–Aukštadvaris |
6,3–1,9 |
9,5–1,8 |
20,5–2,3 |
| 101 Vilnius–Šumskas |
1,5 |
2,4 |
6,2 |
| 102 Vilnius–Švenčionys |
6,5–1,2 |
8–1,5 |
12–2,2 |
| 103 Vilnius–Lavoriškės |
2,6 |
2,4–1,1 |
2,8–1,5 |
| 104 Šalčininkai–Krakūnai |
0,7 |
0,6 |
0,8 |
| 105 Pirčiupiai–Eišiškės |
0,5 |
0,5 |
0,7 |
| 106 Paneriai–Naujoji Vilnia |
2,8–1,6 |
11,2–2,4 |
15–5,1 |
| 107 Trakai–Vievis |
1,5 |
1,3–1,9 |
3 |
| 108 Vievis–Nemenčinė |
0,7 |
1,9–0,9 |
3–1,5 |
| 109 Švenčionys–Papelekis |
0,2 |
0,25 |
0,4 |
| 110 Švenčionys–Adutiškis |
0,6 |
0,7 |
0,9 |
| 111 Švenčionys–Kaltanėnai |
2,2 |
2,3 |
2,8 |
| 115 Ukmergė–Molėtai |
0,95 |
1,3 |
2,3 |
| 116 Širvintos–Dūkštos |
0,6 |
0,8 |
1,4 |
| 120 Radiškis–Kavarskas |
1,4 |
1,9 |
3,4 |
| 126 Šalčininkai–Eišiškės |
1 |
0,9 |
1,1 |
| 127 Eišiškės–Varėna |
0,5 |
0,6 |
0,9 |
| 143 Mijaugonys–Žasliai |
0,8 |
0,8 |
1 |
| 145 Ukmergė–Šėta |
0,8 |
0,9 |
1,1 |
| 171 Dūkštos–Avižieniai |
0,6 |
2,7 |
4,5 |
| 173 Pabradė–Molėtai |
0,3 |
0,5 |
1,3 |
| 174 Ukmergė–Raguva |
0,4 |
0,55 |
1,1 |
| 176 Pirčiupiai–Jašiūnai |
0,3 |
0,5 |
1,3 |
| 220 Trakai–Dusmenys |
1,3–0,6 |
1,6–0,9 |
2,4–1,9 |
| 221 Vievis–Aukštadvaris |
0,3 |
0,3 |
0,4 |
6 pav. Krovinių vežimo pokyčiai ir prognozė, mln. tonų
43.6. Sunkiojo krovininio transporto srautai pastaraisiais metais didėja keliasdešimt procentų, ypač tarptautinės reikšmės keliuose. Tačiau tai negali ilgai trukti. Numatomas vidutinis metinis krovinių vežimo augimas – 4,5–6,5 procento.
7 lentelė. Perspektyvinis krovininio transporto paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas, tūkst. automobilių
| Kelias |
2015 metais |
| A1 Vilnius–Elektrėnai |
6,3–4,6 |
| A2 Vilnius–Ukmergė, 106 Paneriai–Naujoji Vilnia |
1,9 |
| A3 Vilnius–pasienis, A14 Vilnius–Molėtai, 220 Trakai–Dusmenys; 171 Dūkštos–Avižieniai |
1,5–1,3 |
| A6 Vepriai–Radiškis |
1,2 |
| A4 Vilnius–Paluknys, A16 Vilnius–Aukštadvaris, 173 Pabradė–Molėtai, 174 Ukmergė–Raguva, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai |
1–0,8 |
| A15 Vilnius–Šalčininkai, 102 Vilnius–Švenčionys, 221 Vievis–Aukštadvaris |
0,7–0,5 |
| 107 Trakai–Vievis, 108 Vievis–Nemenčinė, 120 Radiškis–Kavarskas |
0,3 |
| 101 Vilnius–Šumskas, 111 Švenčionys–Kaltanėnai, 115 Ukmergė–Molėtai, 145 Ukmergė–Šėta |
0,2 |
| 103 Vilnius–Lavoriškės, 104 Šalčininkai–Krakūnai, 105 Pirčiupiai–Eišiškės, 109 Švenčionys–Papelekis, 110 Švenčionys–Adutiškis, 116 Širvintos–Dūkštos, 126 Šalčininkai–Eišiškės, 127 Eišiškės–Varėna, 143 Mijaugonys–Žasliai |
0,1 |
8 lentelė. Pagrindiniai plėtros ir modernizavimo darbai Vilniaus apskrities transporto koridoriuose
| Transporto koridorius |
Numatomi svarbiausi darbai |
| Transeuropinio rytų–vakarų IXB transporto koridoriaus šaka Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas |
magistralinio A1 kelio atkarpos per Grigiškes su 2 lygių sankryžomis modernizavimas |
| TEN-T transporto koridorius Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius–Lyda |
vakarinio Vilniaus miesto greitkelio nutiesimas, Lydos plento rekonstravimas Vilniaus prieigose – 4 eismo juostų įrengimas |
| Pietryčių transporto koridorius Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena |
nauja jungtis tarp Ukmergės automagistralės ir Molėtų plento, Molėtų plento rekonstravimas – 4 eismo juostų ir jungties su Geležinio Vilko gatve įrengimas |
| Tina transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis |
Ukmergės pietvakarinio aplinkkelio trasos detaliojo plano parengimas, Ukmergės rajono Vidiškių vakarinis aplinkkelis |
| Turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–Vilnius |
Trakų pietinis aplinkkelis, esamo kelio atkarpos Vilnius–Trakai rekonstravimas – 4 eismo juostų įrengimas, Aukštadvario šiaurinis miesto aplinkkelis, likusios kelio atkarpos rekonstravimas |
| Rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai |
naujos trasos šiauriau Dūkštų detaliojo plano parengimas, atkarpos Vievis–Maišiagala rekonstravimas, Nemenčinės miesto aplinkkelis, Pavoverės aplinkkelio detaliojo plano parengimas, atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstravimas, Švenčionių aplinkkelio užbaigimas |
| Kelias Pirčiupiai–Medininkai |
kelio rekonstravimas – techninių parametrų gerinimas |
| Šiaurinis Vilniaus įvadas Rykantai–Vilnius |
naujos trasos su tiltu per Nerį iki Sudervės kelio detaliojo plano parengimas |
43.7. Susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų judumą lems automobilizacijos lygis – lengvųjų keleivinių automobilių skaičius 1000 gyventojų. Nuo automobilizacijos lygio tiesiogiai priklauso transporto srautų augimas savivaldybių keliuose ir gatvėse. Kai daug transporto priemonių, lengva plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojai kur kas judesni ir nepriklausomi nuo susisiekimo sistemos išvystymo lygio.
43.8. Vilniaus apskrityje 2006 metais buvo apie ketvirtadalį viso šalies automobilių parko, kuris turi tendenciją plėstis. Tai leidžia plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojams būti kur kas judesniems ir nepriklausomiems nuo esamos susisiekimo sistemos išvystymo lygio. Visuomeninis transportas, kadaise buvęs pagrindine transporto rūšimi Lietuvos gyventojams, jau seniai prarado turėtą monopolį.
7 pav. Vilniaus apskrities gyventojų perspektyvinis automobilizacijos lygis
43.9. Lietuvoje iki 2015 metų turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto sistema, techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos valstybių lygiui. Modernizuota Lietuvos transporto sistema – neatsiejama Europos Sąjungos transporto sistemos dalis – teiks geros kokybės transporto ir tranzito paslaugas ir taip didins Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
44. Kelių pasienio kontrolės punktai:
44.1. Tankesnio kelių su aukštesniais techniniais parametrais tinklo Vilniaus apskrities rytuose reikia Europos Sąjungos sienos su Baltarusija apsaugai užtikrinti. Lygiagrečiai ir statmenai sienai einantys keliai turi būti geros kokybės ir užtikrinti greitą ir saugų autotransporto eismą.
44.2. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pakito pagrindinių tranzitinių transporto srautų kryptys. Vietinio transporto infrastruktūros poreikiai taip pat pakito, smarkiai padidėjo automobilių eismo intensyvumas keliuose ir kelio dangos apkrova. Taigi pertvarkoma ir plėtojama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Šiuo metu prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys – įsitvirtinti geopolitinėse struktūrose – Europos Sąjungoje ir NATO. Kelių tinklo ir jo infrastruktūros plėtra – atsakas į pakitusius Lietuvos ekonominius ir politinius poreikius. Ji turi užtikrinti saugesnę ir efektyvesnę transporto sektoriaus veiklą ir susisiekimą šalyje, Lietuvos automobilių kelių tinklo atitiktį Europos standartams ir integraciją į Europos kelių tinklą.
44.3. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 2015 metų sprendiniuose numatyta 11 kelių pasienio kontrolės punktų, iš jų:
44.3.1. vietinio susisiekimo (supaprastinti) pasienio kontrolės punktai: Adutiškio, Papelekio, Prienų, Šumsko, Urelių, Norviliškių, Krakūnų ir Eišiškių;
44.4. Siekiant užtikrinti šių punktų darbą ateityje, gerinamos jų transporto jungtys su šalies kelių tinklu, aukštinamos jų kategorijos. Numatyta tiesioginė magistralinių ir krašto kelių jungtis tarp Lenkijos pasienio ir svarbiausių Vilniaus rajono tarptautinių pasienio kontrolės punktų (Lavoriškių, Šumsko, Medininkų). Papelekio pasienio kontrolės punktas su šalies tinklu jungiamas magistraliniais keliais. Plėtojant pagrindinį Medininkų pasienio kontrolės punktą, per kurį numatomi didžiausi tranzitiniai krovinių srautai Lenkijos, Kaliningrado ir Klaipėdos uosto link, prireiks gerinti eismo sąlygas Vilniaus miesto teritorijoje ir jo prieigose.
44.5. Manoma, kad labiausiai transporto srautai didės (procentais per metus) apskrities šiaurėje – Papelekio ir Adutiškio pasienio kontrolės punktuose, mažiausiai – pietuose – Urelių, Krakūnų, Šalčininkų ir Eišiškių pasienio kontrolės punktuose. Svarbiausias tarptautinis kelių pasienio kontrolės punktas ir toliau bus Medininkų postas, kuriam teks apie 48 procentus visos apskrities transporto srauto. Pagrindiniai krovininio transporto eismo pasienio punktai bus: Papelekio, Medininkų ir Šalčininkų.
45. Visuomeninis transportas:
45.1. Viešojo transporto paslaugų Vilniaus apskrities gyventojams gerinimas – vienas iš svarbiausių uždavinių mažinant transporto poveikį aplinkai ir konkuruojant su individualiais automobiliais. Kadaise labai stiprus vietinis ir priemiestinis koordinuotas viešojo transporto maršrutinis tinklas buvo kone svarbiausia susisiekimo transporto rūšis. Tinklas sumažėjo, daug reisų panaikinta, tai pablogino gyventojų socialines ir susisiekimo sąlygas. Teigiamos visuomeninio transporto tendencijos tik Vilniaus regione.
45.2. Bendrajame plane neįmanoma išsamiai išnagrinėti net esamo maršrutinio tinklo ir pagrindinių techninių rodiklių, nes nėra statistikos duomenų. Jau tai, kad šis tinklas (miestų, priemiesčio, tarpmiesčio ir tarptautinis) nekoordinuojamas ir nederinamas su traukinių tvarkaraščiais, rodo, kad jis sudarytas nepakankamai racionaliai, jo ekonominė veikla nepakankamai gera ir neatitinka gyventojų poreikių. Vilniaus apskrities gyventojų apklausa parodė, kad visuomeninio transporto darbu jie nepatenkinti labiausiai. Šiuo metu maršrutai derinami tik tarp gretimų rajonų savivaldybių, o tai negali būti priimtina. Panagrinėjus autobusų eismą, matyti, kad kai kurių kelių, kuriuose intensyvus visuomeninio transporto eismas, nenumatoma rekonstruoti.
45.3. Planuojamu laikotarpiu reikia parengti Vilniaus apskrities visuomeninio transporto maršrutų tinklo (autobusų ir traukinių) specialųjį planą ir apskaičiuoti keleivių srautus. Būtina svarstyti integruoto bilieto, su kuriuo būtų galima važiuoti kelių rūšių transportu, įvedimo klausimą. Keleivių gausėjimas verčia iš esmės gerinti keleivinio transporto darbą: atnaujinti transporto priemones, pertvarkyti maršrutus, gerinti informacijos sistemą, didinti maršrutų ir mažinti eismo intervalus pagal transporto priemonių talpą. Būtina iš esmės gerinti kai kurių savivaldybių autobusų stočių infrastruktūrą ir keleivių aptarnavimą.
9 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Vilniaus apskrityje, mln. keleivių
| Savivaldybė |
1995 metais |
2000 metais |
2004 metais |
2015 metais |
| Vilniaus |
83,9 |
82,8 |
94,9 |
107,3 |
| Šalčininkų |
4,1 |
1,4 |
1,6 |
2,2 |
| Širvintų |
0,5 |
0,5 |
0,4 |
0,6 |
| Švenčionių |
0,7 |
0,3 |
0,3 |
0,4 |
| Trakų |
1,2 |
1,2 |
1 |
1,3 |
| Ukmergės |
3,7 |
2,8 |
2,5 |
3 |
45.4. Savivaldybės, atstovaudamos gyventojų interesams, pagal miesto ar rajono biudžeto finansines galimybes turi formuoti ir nuolat atnaujinti maršrutinio transporto tinklus, nustatyti paslaugų apimtį ir kokybės lygį, kad būtų tenkinami pakitę šalies gyventojų susisiekimo poreikiai. Miestų, rajonų savivaldybių ir apskričių administracijose turi būti sukurti transportinį šalies gyventojų aptarnavimą koordinuojantys struktūriniai padaliniai, siekiant užtikrinti šalies gyventojų susisiekimą reguliariuoju transportu, sukurti kelių infrastruktūrą, būtiną socialiniams, ekonominiams ir rekreaciniams poreikiams tenkinti.
45.5. keleivinio transporto prioritetai – suderinti viešojo maršrutinio transporto paslaugas ir lengvųjų automobilių naudojimą, pagal nacionalinės teritorinės plėtros principus ir Europos Sąjungos direktyvas keisti modalinį miesto transporto pasiskirstymą – suteikti pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams; pertvarkyti tarifų sistemas, kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines-ekonomines sąlygas ir galimybes, užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų daugiau naudotis viešuoju transportu.
45.6. Visuomeninio transporto sistemoje būtina diegti naujos kartos maršrutinio transporto sistemas, skatinti elektrinį ir mažiau aplinką teršiantį transportą; lengvųjų automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto darbo, organizuoti automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti lengvųjų automobilių judėjimą senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo gyvenamųjų rajonų centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevariklio transporto zonas.
45.7. keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai – diegti miestų transporte naujas technologijas, skatinti gyventojus naudotis viešuoju maršrutiniu transportu ir mažinti gyventojų judumo poreikį – dalį kelionių keisti informacinių technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis. Būtina kurti bendrų (intermodalinių) paslaugų sistemą – tobulinti įvairių rūšių transporto, vežančio keleivius, tarpusavio sąveiką, steigti naujus bendrus terminalus įvairioms transporto paslaugoms teikti, keleivių patogumui diegti vieną elektroninį bilietą.
46. Geležinkelių transportas:
46.1. Nemažą vaidmenį ateityje vaidins geležinkelio (ypač krovininio) transportas – viena iš alternatyvų automobilių transportui, padėsianti spręsti Vilniaus apskrities aplinkosaugos problemas. Norint didinti vežimą geležinkeliais, būtina modernizuoti kelių infrastruktūrą ir iš esmės didinti susisiekimo greitį, įdiegti europinę vėžę ir prisijungti prie europinio geležinkelio tinklo. Būtina įrengti skirtingų lygių sankirtas su automobilių keliais ir užtikrinti saugų eismą – gerinti esamų geležinkelių techninius parametrus. Geležinkelio linijos ir šiuolaikiška infrastruktūra su keleivių ir krovinių stotimis galėtų skatinti bendrą pavienių branduolių urbanistinę teritorinę plėtrą.
46.2. Vilniaus geležinkelio tinklą Vilniaus apskrities teritorijoje ir toliau formuos esamos svarbios geležinkelio linijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane:
46.2.1. Rytų–vakarų kryptimi einantis I rango magistralinis IXB geležinkelio koridorius Kijevas–Minskas–Vilnius–Šiauliai–Klaipėda su atšaka Karaliaučiaus link (IXD). Šis koridorius užtikrins perspektyvinių tranzitinių krovinių vežimą tarp Rytų ir Vakarų, todėl jį būtina modernizuoti ir elektrifikuoti, taip užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir eismo saugumą.
46.2.2. Pietų–šiaurės kryptimi einantis II rango magistralinis geležinkelio koridorius Sankt Peterburgas–Vilnius–Varšuva su perspektyvine atšaka Alytaus link, esama atšaka Lydos link ir esamomis atšakomis Utenos link. Šis senas istorinis kelias skirtas tarptautiniam keleivių vežimui ir Europos Sąjungos sienos apsaugai organizuoti. Numatoma tiesioginė šio geležinkelio atšaka Lenkijos link (atstatant geležinkelio liniją nuo Valkininkų iki Alytaus) užtikrins mažesnį atstumą ir geležinkelio tinklo rišlumą Lietuvos pietuose.
46.2.3. Rengiamas I rango transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ europinės vėžės atšakos Kaunas–Vilnius detalusis ar specialusis planas, rezervuojant teritorijas perspektyvinei trasai. Transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka Kaunas–Vilnius skirta įsilieti į Baltijos jūros regiono ir europinio geležinkelio tinklą. Ji numatoma šalia esamo magistralinio geležinkelio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Parengus specialią galimybių studiją ir patvirtinus specialųjį europinės vėžės atšakos Vilnius–Kaunas trasos planą, reikės tikslinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinius po 2015 metų.
46.3. Artimiausioje perspektyvoje svarbiausias Vilniaus apskrityje bus transeuropinis IXB vakarų–rytų geležinkelio koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas, kuris formuoja ir Lietuvos urbanistinę ašį. Šiuo geležinkelio koridoriumi numatomas svarbiausias tranzitinių krovinių srautas iš Rytų į Europą.
46.4. Esama krašto geležinkelio linija Vilnius–Lyda skirta keleiviams ir kroviniams vežti tarp Baltarusijos ir Vilniaus.
46.5. Tarp svarbiausių numatomų infrastruktūros plėtros darbų – IXB transporto koridoriaus rekonstravimas – trasos geometrinių parametrų gerinimas ir vieno lygio geležinkelio pervažų naikinimas. Tarp pirmiausiai rekonstruojamų pervažų, kurios daro didžiausią poveikį autotransporto eismui, – Lentvario ir Vievio pervažos.
46.6. Logistikos centrai ties Vaidotais, Lentvariu ir Moluvėnais tiesiogiai susiję su gerai išvystytais pramoniniais geležinkeliais ir magistraliniais automobilių keliais.
46.7. Logistikos centrų plėtra Vilniaus apskrityje labai padėtų mažinti sunkiojo tranzitinio transporto srautus apskrities gyvenvietėse, ypač Vilniaus miesto teritorijoje, kurioje didelės transporto spūstys ir smarkiai padidėjęs avaringumas. Tai iš esmės mažintų sunkiojo tranzitinio transporto srautą miestų teritorijose, padėtų tinkamai pertvarkyti krovinių gabenimo maršrutus ir sutrumpintų kelionės trukmę.
46.8. Net 61,3 procento Vilniaus apskrities geležinkelio keleivių srauto – iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių geležinkelio stočių. Daug traukinių keleivių ir Trakų savivaldybėje (21,7 procento).
Šiose savivaldybėse esančios geležinkelio stotys ir ateityje išsaugos didžiausią keleivių vežimo potencialą, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane siūloma aktyvinti keleivių vežimą traukiniais, sujungtais į vieną sistemą su greituoju tramvajumi.
46.9. Gabenant geležinkelių transportu krovinius, lemiamą vaidmenį vaidins Vilniaus, Panerių, Kirtimų, Vaidotų, Vievio geležinkelio stotys, kurioms teks apie 87 procentus visų apskrities krovos darbų ir prie kurių bus steigiami logistikos centrai ir krovinių terminalai.
10 lentelė. Perspektyviniai krovos darbai Vilniaus apskrities savivaldybių geležinkelio stotyse (krova – daugiau kaip 50 tūkst. tonų)
| Stotis |
2000 metais |
2003 metais |
2015 metais |
| Vilniaus |
198,1 |
239,1 |
428 |
| Panerių |
913,8 |
1089,5 |
1950 |
| Kirtimų |
123,7 |
173,6 |
450 |
| Vaidotų |
107,7 |
146,3 |
400 |
| Švenčionėlių |
38,4 |
57 |
140 |
| Lentvario |
76 |
46,7 |
200 |
| Senųjų Trakų |
40,9 |
93,8 |
197 |
| Vievio |
180,5 |
292,4 |
430 |
| Vilniaus apskrities |
1789 |
2283,9 |
4195 |
47. Oro transportas:
47.1. Esami tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai labai patogūs Vilniaus apskrities gyventojams, turistams ir verslininkams. Strateginio tarptautinio Vilniaus oro uosto, kuris šiuo metu skraidina daugiau kaip 80 procentų keleivių ir 60 procentų krovinių, situacija gana sudėtinga. Išsiplėtus Vilniaus miesto teritorijai, seniai statytas oro uostas jau neatitinka daugelio šiuolaikinių reikalavimų: skrendama virš miesto gyvenamųjų ir kitų užstatytų teritorijų, esamas leidimosi ir kilimo takas dėl per mažo ilgio ir tako dangos konstrukcijos negali saugiai ir be apribojimų priimti lėktuvų. Ankstesniajame Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatytas naujas leidimosi ir kilimo takas, kad lėktuvai neskraidytų virš miesto gyvenamųjų rajonų, tačiau Susisiekimo ministerija neparengė reikiamos teritorijų planavimo dokumentacijos perspektyvinei teritorijai rezervuoti ir žemei išpirkti visuomenės poreikiams. Žemė grąžinta savininkams, taigi reikės išpirkti ne tik žemę, bet ir naujus statinius.
47.2. Numatoma, kad 2015 metais Lietuvoje oro transportu turėtų pasinaudoti apie 3,9 mln. keleivių. Esami Lietuvos oro uostų keleivių vežimo pajėgumai – apie 2,1 mln. keleivių: Vilniaus oro uosto – 1,5 mln. keleivių, Kauno oro uosto – 0,5 mln. keleivių ir Palangos oro uosto – 0,1 mln. keleivių. Kauno oro uosto rezervai dar nedideli.
47.3. Bendra Lietuvos transporto infrastruktūros teritorinė plėtra ir pagrindiniai uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Jame numatyta toliau plėsti ir modernizuoti esamus tarptautinius Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostus.
11 lentelė. Perspektyvinis keleivių vežimas Lietuvos oro uostuose, tūkst. keleivių
|
|
1997 metais |
2000 metais |
2006 metais |
2015 metais |
| Vilniaus |
410,9 |
521,5 |
1451 |
2525 |
| Kauno |
36,4 |
19,2 |
250 |
1000 |
| Palangos |
33,56 |
39,31 |
110,8 |
400 |
| Iš viso |
481,6 |
581 |
1811,8 |
3925 |
47.4. Manoma, kad keleivių Vilniaus oro uoste ir toliau sparčiai daugės. Prognozuojama, kad 2015 metais Vilniaus oro uostas turės 2,5 mln. keleivių. Esama šio oro uosto keleivių terminalo infrastruktūra pajėgia normaliai aptarnauti 1,2–1,5 mln. keleivių per metus. Piko metu oro uostas gali aptarnauti 900 keleivių per valandą.
8 pav. Perspektyvinis Vilniaus oro uosto keleivių vežimas
______________________
Šaltinis – Susisiekimo ministerijos parengta galimybių studija.
47.5. Atsižvelgiant į esamą ir perspektyvinę Lietuvos oro uostų apkrovą, siūloma įsteigti bendrai valdomą Vilniaus–Kauno dvimiesčio tarptautinį oro uostą su terminalais Vilniuje ir Kaune:
47.5.1. Vilniaus oro uosto valstybinis ir verslo terminalas. Projektinis metinis keleivių vežimo pajėgumas – ribojamas. Per vasaros sezoną jis galėtų būti apie 2–3,5 mln. keleivių per metus.
47.6. Tokio vieno dvimiesčio oro uosto bendras valdymas turėtų užtikrinti ekonominį jo gyvybiškumą, naikintų prieštaravimus, kylančius dirbant rinkos sąlygomis, geriau būtų aptarnaujami keleiviai. Dvimiesčio oro uostas galėtų konkuruoti su Rygos ir Talino oro uostais. Be to, reikia užtikrinti greitą ir saugią jungtinę keleivių vežimo tarp oro uosto terminalų ir miestų centrų sistemą (vienas bilietas visam transportui).
47.7. Iki 2015 metų Vilniaus oro uoste reikėtų:
47.7.2. parengti oro uosto teritorijos detalųjį planą, nustatyti lėktuvų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių tipus;
47.7.3. nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir perspektyvinei miesto plėtrai;
47.7.4. inicijuoti naujo kilimo ir leidimosi tako tiesimą ir atitinkamos aptarnavimo infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, plėtrą – rengti specialųjį ar detalųjį planą;
47.7.6. gerinti susisiekimą su europiniais transporto koridoriais ir svarbiausiais užmiesčio keliais – nutiesti miesto vakarinę greitojo eismo gatvę. Šis greitkelių tinklas padėtų greitai susisiekti beveik su visais pagrindiniais užmiesčio keliais;
47.7.7. persvarstyti šiuo metu vykdomų ar numatomų vykdyti esamos oro uosto infrastruktūros modernizavimo ir rekonstravimo darbų atitiktį perspektyviniams sprendiniams (sietina su naujo tako tiesimu ar senojo rekonstravimu);
48. Pakelės aptarnavimo infrastruktūra. Automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo infrastruktūra (degalinės, moteliai, plovyklos, kavinės ir panašiai) ir jos vieta keliuose turi būti numatytos specialiuosiuose planuose (patvirtintus degalinių išdėstymo specialiuosius planus turi dauguma Vilniaus apskrities savivaldybių). Esamų pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektų, išskyrus Vilniaus miesto teritoriją, nepakanka. Jų išdėstymas automagistralėse (A1, A2 ir A3 magistraliniuose keliuose) turėtų atitikti abipusio aptarnavimo reikalavimus. Pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turėtų būti lengvai pasiekiami, šalia pagrindinių sankryžų, kad transporto priemonėms nereikėtų važiuoti į miestų ir miestelių urbanizuotas teritorijas.
IX. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA
49. Vandentieka:
49.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas gali siekti 260 litrų per dieną asmeniui, o numatoma vandentiekos sistemų galia turės apie 1,5 karto viršyti prognozuojamą vandens poreikį.
49.2. Vilniaus apskrityje vandens sunaudota daugiausia 1989 metais. Po to daugelį metų vandens naudota vis mažiau, bent jau iki 2000 metų. Paskutinius 5 metus sunaudojamo vandens kiekis stabilizavosi. Tai nebūdinga kitoms Lietuvos apskritims, kur dar pastebimos požeminio vandens naudojimo mažėjimo tendencijos. Dabar Vilniaus apskritis naudoja apie 35 mln. kub. metrų požeminio vandens kasmet. Tarp šalies apskričių tai didžiausias požeminių vandenų vartotojas, kuriam tenka apie 30 procentų viso Lietuvoje sunaudojamo požeminio vandens.
49.3. Darant ateities prognozes, atsižvelgiama į poreikius didinančius ir mažinančius veiksnius, kurių pagrindiniai – apskrities ekonominiai rodikliai, BVP augimas ir gyventojų skaičiaus kaita. Prognozuojant daroma prielaida, kad daugės apskrities gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų (2015 metais – 95 procentai). Taigi būtina smarkiai praplėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.
12 lentelė. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė
|
|
Pesimistinė |
Vidutinė |
Optimistinė |
||||||
| poreikis (mln. kub. metrų) |
nuostoliai (procentais) |
pakelta (mln. kub. metrų) |
poreikis (mln. kub. metrų) |
nuostoliai (procentais) |
pakelta (mln. kub. metrų) |
poreikis (mln. kub. metrų) |
nuostoliai (procentais) |
pakelta (mln. kub. metrų) |
|
| 2004 metais |
35,6 |
26 |
48,3 |
35,6 |
26 |
48,3 |
35,6 |
26 |
48,3 |
| 2010 metais |
38,8 |
24 |
48,1 |
40,2 |
24 |
49,8 |
41,2 |
24 |
51,1 |
| 2015 metais |
42,3 |
22 |
51,6 |
45,5 |
22 |
55,5 |
49,3 |
22 |
60,1 |
9 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė
10 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo per metus vienam asmeniui prognozė
Pastaba. Čia prognozuojamas tik sunaudojimas to požeminio vandens, kuris tiekiamas gyventojams ir ūkio subjektams centralizuotu vandentiekiu ir gali būti apskaičiuojamas.
13 lentelė. Numatomas centralizuotai tiekiamo vandens prieinamumas gyventojams
| Metai |
2005 |
2015 |
2026 |
| procentai |
77 |
95 |
95 |
49.4. Bus siekiama, kad visas tiekiamas vanduo atitiktų galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Tuo tikslu turi būti renovuota dalis naudojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami ir įrengiami nauji vandens gerinimo įrenginiai. Bendrajame plane numatyta:
49.4.1. plėtoti esamas Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų vandentiekio sistemas; rekonstruoti Trakų Vokės ir Grigiškių vandenvietes, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius Trakų Vokėje, Bukčiuose, Daniliškėse, Juodšiliuose ir Bičių Korio vandenvietėje, uždaryti Vilniaus miesto Vingio vandenvietę;
49.4.2. plėtoti Vilniaus rajono vandentiekio sistemas – įrengti naują vandenvietę Mickūnuose ir rekonstruoti Marijampolio ir Valčiūnų vandenvietes; įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje ir Sudervėje;
49.4.3. plėtoti Šalčininkų rajono vandentiekio sistemas – pastatyti naujus geležies šalinimo įrenginius Jašiūnuose, Dieveniškėse ir Šalčininkuose;
49.4.4. plėtoti Trakų rajono vandentiekio sistemas – uždaryti Lentvario vandenvietę ir įrengti naują Varnikuose; pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;
49.4.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės vandentiekio sistemas – rekonstruoti Elektrėnų vandenvietę ir Vievio ir Elektrėnų vandens gerinimo įrenginius;
49.4.6. plėtoti Širvintų rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Kernavės vandenvietę ir Širvintų vandens gerinimo įrenginius;
49.4.7. plėtoti Ukmergės rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Šventupės, Vidiškių ir Žemaitkiemio vandenvietes, įrengti vandens gerinimo įrenginius Šventupėje, Žemaitkiemyje ir Lyduokiuose;
49.4.8. plėtoti Švenčionių rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti vandenvietę Pabradėje, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Švenčionyse.
14 lentelė. Numatomi rekonstruoti ir plėtoti Vilniaus apskrities pagrindiniai vandentiekio įrenginiai
| Savivaldybė |
Gyvenamoji vietovė |
Vandenvietė |
Vandens gerinimo įrenginiai |
| Vilniaus miesto |
Bukčiai |
– |
naujų įrengimas (15000 kub. metrų per dieną) |
| Trakų Vokė |
rekonstrukcija |
naujų įrengimas |
|
| Daniliškės |
– |
naujų įrengimas |
|
| Grigiškės |
rekonstrukcija |
– |
|
| Juodšiliai |
– |
naujų įrengimas |
|
| Žalieji ežerai |
– |
naujų įrengimas |
|
| Vilniaus rajono |
Mickūnai |
naujos įrengimas |
– |
| Valčiūnai |
rekonstrukcija |
– |
|
| Marijampolis |
rekonstrukcija |
– |
|
| Kalveliai |
– |
naujų įrengimas |
|
| Kabiškės |
– |
naujų įrengimas (100 kub. metrų per dieną) |
|
| Maišiagala |
– |
naujų įrengimas |
|
| Sudervė |
– |
naujų įrengimas |
|
| Šalčininkų rajono |
Šalčininkai |
– |
naujų įrengimas |
| Jašiūnai |
– |
naujų įrengimas |
|
| Dieveniškės |
– |
naujų įrengimas |
|
| Trakų rajono |
Trakai |
naujos įrengimas |
– |
| Lentvaris |
likvidavimas |
– |
|
| Rūdiškės |
– |
naujų įrengimas |
|
| Aukštadvaris |
– |
naujų įrengimas |
|
| Elektrėnų |
Elektrėnai |
rekonstrukcija |
rekonstrukcija |
| Vievis |
– |
rekonstrukcija |
|
| Širvintų rajono |
Kernavė |
rekonstrukcija |
– |
| Širvintos |
– |
rekonstrukcija |
|
| Ukmergės rajono |
Vidiškiai |
rekonstrukcija |
– |
| Šventupė |
rekonstrukcija |
naujų įrengimas |
|
| Žemaitkiemis |
rekonstrukcija |
naujų įrengimas |
|
| Lyduokiai |
– |
naujų įrengimas |
|
| Švenčionių rajono |
Pabradė |
rekonstrukcija |
– |
| Švenčionys |
– |
naujų įrengimas (1000 kub. metrų per dieną) |
49.5. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į vandentiekio plėtrą apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų) aprūpinimo geriamuoju vandeniu problema turi būti sprendžiama savivaldybės lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.
49.6. Numatoma:
49.6.1. visas Vilniaus apskrities vandenvietes įrengti pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217), reikalavimus, tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o jose ribojama ūkinė veikla;
49.6.3. tikrinti tiekiamo vandens kokybę ir apie tikrinimo rezultatus nuolat informuoti vietos savivaldos organus ir visuomenę;
50. Nuotekų tvarkymas:
50.1. prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu bus prieinamos 95 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB), reikalavimus. Kad užsibrėžtų tikslų būtų pasiekta, Vilniaus apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkis turi būti iš esmės rekonstruotas ir išplėstas. Direktyva 91/271/EEB įsigalioja Lietuvoje nuo 2010 metų, taigi visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį statusą. Pertvarkant Vilniaus apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:
50.1.1. plėtoti Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų nuotekų surinkimo sistemas, užtikrinti, kad daugiausia nuotekų patektų į Vilniaus nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoti esamą nuotekų valyklą Antaviliuose;
50.1.2. plėtoti Vilniaus rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamą nuotekų valyklą Vaidotuose, įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius Sudervėje, Marijampolyje, Paberžėje, Maišiagaloje ir Kalveliuose;
50.1.3. plėtoti Šalčininkų rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti nuotekų valyklas Dieveniškėse, Šalčininkuose ir Jašiūnuose;
50.1.4. plėtoti Trakų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklas Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;
50.1.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės nuotekų surinkimo sistemas, kad daugiausia nuotekų patektų į Alesninkų nuotekų valymo įrenginius;
50.1.6. plėtoti Širvintų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklą Širvintose, pastatyti Kernavėje naujus nuotekų valymo įrenginius;
50.1.7. plėtoti Ukmergės rajono nuotekų surinkimo sistemas, pastatyti naujas nuotekų valyklas Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;
50.1.8. plėtoti Švenčionių rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti valyklą Pabradėje.
15 lentelė. Numatoma Vilniaus apskrities pagrindinių nuotekų valymo įrenginių plėtra
| Savivaldybė |
Gyvenamoji vietovė |
Nuotekų valymo įrenginiai |
| Vilniaus miesto |
Antaviliai |
rekonstrukcija |
| Vilniaus rajono |
Vaidotai |
rekonstrukcija |
| Sudervė |
naujų įrengimas |
|
| Marijampolis |
naujų įrengimas (360 kub. metrų per parą) |
|
| Kalveliai |
naujų įrengimas |
|
| Paberžė |
naujų įrengimas (200 kub. metrų per parą) |
|
| Maišiagala |
naujų įrengimas |
|
| Šalčininkų rajono |
Šalčininkai |
rekonstrukcija |
| Dieveniškės |
rekonstrukcija |
|
| Jašiūnai |
rekonstrukcija |
|
| Trakų rajono |
Aukštadvaris |
rekonstrukcija |
| Rūdiškės |
rekonstrukcija |
|
| Širvintų rajono |
Širvintos |
rekonstrukcija |
| Kernavė |
naujų įrengimas (120 kub. metrų per parą) |
|
| Ukmergės rajono |
Vidiškiai |
naujų įrengimas |
| Šventupė |
naujų įrengimas |
|
| Žemaitkiemis |
naujų įrengimas |
|
| Švenčionių rajono |
Pabradė |
rekonstrukcija (iki 1200 kub. metrų per parą) |
50.2. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į nuotekų surinkimo sistemos plėtrą apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų) nuotekų surinkimo ir valymo klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.
51. Atliekų tvarkymas:
51.1. Atsižvelgiant į Vilniaus apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes, akivaizdu, kad atliekų daugės 30–40 procentų. Bendrajame plane numatoma:
51.1.1. uždaryti ir rekultivuoti visus Vilniaus apskrities smulkius buitinių atliekų sąvartynus; uždaromus sąvartynus rekultivuoti;
51.1.3. įrengti Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje atliekų priėmimo aikšteles, kuriose bus priimamos, ardomos ir rūšiuojamos didžiosios atliekos, taip pat priimamos pavojingos atliekos;
51.1.4. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles esamų sąvartynų vietose, prieš tai juos rekultivavus:
51.1.4.1. Trakų rajono savivaldybėje, Pilialaukio kaime, – esamo buitinių atliekų sąvartyno vietoje;
51.1.4.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje – esamo specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkyba“ buitinių atliekų sąvartyno vietoje;
51.1.4.3. Švenčionių rajono savivaldybėje – esamų Pliauškių ir Žvėrynės buitinių atliekų sąvartynų vietoje;
51.1.4.4. Ukmergės rajono savivaldybėje, Pivonijos seniūnijoje, – buvusio Mikailiškių sąvartyno vietoje;
51.1.5. buitinėms atliekoms surinkti naudoti konteinerinę sistemą, plėsti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą;
52. Energetikos infrastruktūra:
52.1. Vilniaus apskrityje pastaraisiais metais elektros energijos reikia vis daugiau. Manoma, kad planuojamu periodu šios tendencijos išliks. Elektros energijos poreikio didėjimas gali siekti 5–8 procentus kasmet. Esamo aukštos įtampos tinklo iš esmės pakanka būsimoms apkrovoms išlaikyti. Būtina įvertinti bendro šalies elektros perdavimo tinklo plėtros poreikius.
52.2. Dujofikuotos visos Vilniaus apskrities savivaldybės. Geriausiai gamtinių dujų tiekimo tinklas išplėtotas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Būtina numatyti ir tolesnę dujotiekių tinklo plėtrą. Atitinkamai reikia tobulinti ir šilumos ūkį – pritaikyti grupines katilines naudoti gamtines dujas. Siekiama gamtines dujas padaryti prieinamas apskrities energetikos įmonėms, tam reikia parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą.
53. Elektros energijos tiekimas. Numatoma:
53.2. įrengti 330 kV nacionalinės svarbos elektros perdavimo liniją, kertančią Širvintų ir Ukmergės rajonus;
53.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries transformatorių pastotes;
53.4. įrengti naujas 110/10 kV transformatorių pastotes ties Lazdėnų gyvenviete (Elektrėnų savivaldybė), Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė), transformatoriaus pastotę Kuprijoniškėse;
53.5. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias;
53.6. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti patikimas elektros energijos tiekimo paslaugas visiems gyventojams ir ūkio subjektams;
53.8. pagal galimybes maksimaliai tiesti elektros energijos skirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose;
54. Gamtinių dujų tiekimas. Numatoma:
54.1. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą:
55. Centralizuotas šilumos tiekimas. Numatoma:
55.1. plečiant dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti grupines katilines – pritaikyti naudoti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;
55.2. išsaugoti visų gyvenviečių centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumines trasas – nutiesti bekanalius vamzdynus, modernizuoti katilines – didinti kuro vartojimo efektyvumą, modernizuoti šilumos punktus – didinti šilumos vartojimo efektyvumą;
56. Prioritetai:
56.1. ilgalaikiai vandentiekos ir nuotekų šalinimo prioritetai:
56.1.1. nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstravimas, naujų valymo įrenginių statyba (sietina su Direktyva 91/271/EEB, kurios vykdymas Lietuvai atidėtas iki 2010 metų);
56.1.2. vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimas siekiant atitikties higienos normai HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
56.1.3. centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų prijungimas prie miestų vandentiekio;
56.2. ilgalaikiai atliekų tvarkymo prioritetai:
56.2.1. esamų smulkių buitinių atliekų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas (atsižvelgiant į tai, kad įrengtas naujas regioninis Kazokiškių sąvartynas);
56.3. ilgalaikiai energetikos prioritetai:
56.3.2. katilinių pritaikymas naudoti gamtines dujas, numačius rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;
57. Teritorijų rezervavimas inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti:
57.1. vandentiekio infrastruktūrai plėtoti:
57.1.1. vandens gerinimo įrenginiams statyti Bukčiuose, Trakų Vokėje, Daniliškėse, Juodšiliuose, Žaliųjų ežerų rajone, Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje, Sudervėje, Šalčininkuose, Jašiūnuose, Dieveniškėse, Rūdiškėse, Aukštadvaryje, Šventupėje, Žemaitkiemyje, Lyduokiuose, Švenčionyse; pagal galimybes vietą vandens gerinimo įrenginiams parinkti esamų vandenviečių teritorijose;
57.2. vandenvalos infrastruktūrai plėtoti:
57.2.1. Antavilių, Vaidotų, Šalčininkų, Dieveniškių, Jašiūnų, Aukštadvario, Rūdiškių, Širvintų, Pabradės nuotekų valymo įrenginiams renovuoti;
57.3. atliekoms tvarkyti:
57.3.1. atliekų priėmimo aikštelėms Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje įrengti;
57.4. elektros energijai tiekti:
57.4.2. 330 kV elektros tiekimo linijai, jungiančiai Vilniaus ir Neries transformatorių pastotes, įrengti;
58. Esamoms dujų skirstymo stotims nustatyta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona, išskyrus Vilniaus ir Nemenčinės dujų skirstymo stotis, kurioms nustatyta 200 metrų sanitarinė apsaugos zona. Planuojama įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį su 500 metrų sanitarine apsaugos zona.
59. Nacionalinio, regiono, rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose taikomas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Pagal šias taisykles projektuojami ir statomi visi statiniai 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Magistralinių dujotiekių trasa priskiriama tam tikrai vietovės klasei, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir užstatymo intensyvumas.
IV. PRIEDAI
1 priedas. Gyventojų tankumas Europos NUTS 3 lygio regionuose (gyventojų skaičius
1 kv. kilometre)
–––––––––––––––
Šaltinis – ESPON programa.
2 priedas. Gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)
| Administraciniai vienetai |
Pesimistinis |
Vidutinis |
Optimistinis |
||||||
| 2006 metais |
2015 metais |
2025 metais |
2006 metais |
2015 metais |
2025 metais |
2006 metais |
2015 metais |
2025 |
|
| Lietuva |
3403235 |
3215100 |
3002539 |
3403235 |
3293644 |
3200686 |
3403235 |
3372758 |
3402105 |
| Vilniaus apskritis |
848227 |
881549 |
795195 |
848227 |
843748 |
847673 |
848227 |
881549 |
940812 |
| Elektrėnų sav. |
28232 |
26497 |
24543 |
28232 |
27145 |
26162 |
28232 |
28146 |
28601 |
| Šalčininkų r. sav. |
38129 |
36033 |
33664 |
38129 |
36913 |
35885 |
38129 |
37563 |
37606 |
| Širvintų r. sav. |
19557 |
18265 |
16812 |
19557 |
18711 |
17921 |
19557 |
19284 |
19328 |
| Švenčionių r. sav. |
31567 |
28766 |
25633 |
31567 |
29469 |
27324 |
31567 |
29669 |
27890 |
| Trakų r. sav. |
36788 |
35631 |
34298 |
36788 |
36501 |
36562 |
36788 |
36947 |
37884 |
| Ukmergės r. sav. |
46829 |
43501 |
39762 |
46829 |
44564 |
42386 |
46829 |
45441 |
44614 |
| Vilniaus m. sav. |
553528 |
536263 |
516376 |
553528 |
549364 |
550453 |
553528 |
578562 |
621412 |
| Vilniaus r. sav. |
93597 |
98670 |
104109 |
93597 |
101081 |
110979 |
93597 |
105938 |
123477 |
3 priedas. Gyventojų skaičiaus pokytis Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)
| Administraciniai vienetai |
Pesimistinis |
Vidutinis |
Optimistinis |
|||
| 2006–2015 metais |
2006–2025 metais |
2006–2015 metais |
2006–2025 metais |
2006–2015 metais |
2006–2025 metais |
|
| Vilniaus apskritis |
-24600 |
-53032 |
-4479 |
-554 |
33322 |
92585 |
| Elektrėnų sav. |
-1735 |
-3689 |
-1087 |
-2070 |
-86 |
369 |
| Šalčininkų r. sav. |
-2096 |
-4465 |
-1216 |
-2244 |
-566 |
-523 |
| Širvintų r. sav. |
-1292 |
-2745 |
-846 |
-1636 |
-273 |
-229 |
| Švenčionių r. sav. |
-2801 |
-5934 |
-2098 |
-4243 |
-1898 |
-3677 |
| Trakų r. sav. |
-1157 |
-2490 |
-287 |
-226 |
159 |
1096 |
| Ukmergės r. sav. |
-3328 |
-7067 |
-2265 |
-4443 |
-1388 |
-2215 |
| Vilniaus m. sav. |
-17265 |
-37152 |
-4164 |
-3075 |
25034 |
67884 |
| Vilniaus r. sav. |
5073 |
10512 |
7484 |
17382 |
12341 |
29880 |
4 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų tankumas (optimistinė prognozė)
| Administraciniai vienetai |
Teritorija, hektarais |
Gyventojų / |
Gyventojų / |
| Vilniaus apskritis |
973066 |
87 |
89 |
| Elektrėnų sav. |
50882 |
56 |
55 |
| Šalčininkų r. sav. |
149137 |
26 |
25 |
| Širvintų r. sav. |
90580 |
22 |
21 |
| Švenčionių r. sav. |
169179 |
19 |
18 |
| Trakų r. sav. |
120789 |
31 |
31 |
| Ukmergės r. sav. |
139529 |
34 |
33 |
| Vilniaus m. sav. |
40056 |
1380 |
1404 |
| Vilniaus r. sav. |
212916 |
44 |
49 |
5 priedas. Darbuotojų skaičius ir nedarbo lygis (optimistinė prognozė)
| Administraciniai vienetai |
Darbuotojų skaičius |
Nedarbo lygis, procentais |
||
| 2006 metais |
2015 metais |
2006 metais |
2015 metais |
|
| Vilniaus apskritis |
444835 |
528000 |
2,9 |
2,3 |
| Elektrėnų sav. |
7523 |
9000 |
0,9 |
0,7 |
| Šalčininkų r. sav. |
6254 |
6900 |
6 |
4,8 |
| Širvintų r. sav. |
3104 |
3700 |
3,1 |
2,5 |
| Švenčionių r. sav. |
6905 |
7600 |
5,7 |
4,6 |
| Trakų r. sav. |
7171 |
8600 |
1 |
0,8 |
| Ukmergės r. sav. |
11657 |
12800 |
4,3 |
3,4 |
| Vilniaus m. sav. |
388020 |
465600 |
2,3 |
1,8 |
| Vilniaus r. sav. |
14200 |
17000 |
5,1 |
4,1 |
6 priedas. Pastatytų butų skaičius (optimistinė prognozė)
| Administraciniai vienetai |
1996–2006 metais |
Prognozė 2007–2015 metams |
||
| pastatyta butų |
pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. kv. metrų |
pastatyta butų |
pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. kv. metrų |
|
| Vilniaus apskritis |
30033 |
2962 |
47500 |
4500 |
| Elektrėnų sav. |
195 |
24 |
580 |
60 |
| Šalčininkų r. sav. |
302 |
34 |
550 |
80 |
| Širvintų r. sav. |
176 |
20 |
820 |
60 |
| Švenčionių r. sav. |
264 |
28 |
690 |
60 |
| Trakų r. sav. |
1223 |
157 |
2420 |
270 |
| Ukmergės r. sav. |
286 |
39 |
350 |
57 |
| Vilniaus m. sav. |
24736 |
2196 |
37300 |
3200 |
| Vilniaus r. sav. |
2851 |
465 |
4720 |
730 |
7 priedas. Apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (vienam gyventojui vidutiniškai tenka
kv. metrų naudingojo ploto) (optimistinė prognozė)
| Administraciniai vienetai |
2006 metais |
2015 metais |
| Vilniaus apskritis |
24,3 |
30,1 |
| Elektrėnų sav. |
22,9 |
29,7 |
| Šalčininkų r. sav. |
25,6 |
31,6 |
| Širvintų r. sav. |
27,3 |
35,3 |
| Švenčionių r. sav. |
29,7 |
36,6 |
| Trakų r. sav. |
24,7 |
31,4 |
| Ukmergės r. sav. |
27,6 |
33,8 |
| Vilniaus m. sav. |
24,1 |
32,5 |
| Vilniaus r. sav. |
21,1 |
24,6 |
8 priedas. Pastatyta negyvenamųjų pastatų (optimistinė prognozė)
| Administraciniai vienetai |
1997–2006 metais |
Prognozė 2007–2015 metams |
||
| pastatyta naujų negyvenamųjų pastatų |
pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, |
pastatyta naujų negyvenamųjų pastatų |
pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, |
|
| Vilniaus apskritis |
4081 |
2607 |
13000 |
4000 |
| Elektrėnų sav. |
89 |
37 |
430 |
100 |
| Šalčininkų r. sav. |
81 |
42 |
70 |
100 |
| Širvintų r. sav. |
74 |
25 |
170 |
80 |
| Švenčionių r. sav. |
169 |
52 |
560 |
90 |
| Trakų r. sav. |
629 |
126 |
1740 |
390 |
| Ukmergės r. sav. |
177 |
46 |
640 |
72 |
| Vilniaus m. sav. |
1658 |
1945 |
6080 |
2780 |
| Vilniaus r. sav. |
1204 |
334 |
4340 |
890 |
9 priedas. Vilniaus apskrities savivaldybių plėtros teritorijos iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
| Administraciniai vienetai |
Esamos užstatytos teritorijos |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Bendras užstatytų teritorijų plotas |
| Vilniaus apskritis |
44891 |
22600 |
67491 |
| Elektrėnų sav. |
1755 |
2680 |
4435 |
| Šalčininkų r. sav. |
5144 |
1710 |
6854 |
| Širvintų r. sav. |
3427 |
1760 |
5187 |
| Švenčionių r. sav. |
4249 |
2070 |
6319 |
| Trakų r. sav. |
3899 |
2260 |
6159 |
| Ukmergės r. sav. |
6117 |
2130 |
8247 |
| Vilniaus m. sav. |
10663 |
5110 |
15773 |
| Vilniaus r. sav. |
9637 |
4760 |
14277 |
10 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Elektrėnų savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Elektrėnai |
14050 |
530 |
Vilniaus aglomeracija |
| 2. |
Vievis |
5303 |
820 |
Vilniaus aglomeracija |
| 3. |
Naujosios Kietaviškės |
484 |
260 |
Vilniaus aglomeracija |
| 4. |
Pakalniškės |
404 |
420 |
Vilniaus aglomeracija |
| 5. |
Kazokiškės |
327 |
150 |
Vilniaus aglomeracija |
| 6. |
Pastrėvys |
303 |
140 |
Vilniaus aglomeracija |
| 7. |
Gilučiai |
235 |
110 |
Vilniaus aglomeracija |
| 8. |
Semeliškės |
660 |
180 |
|
| 9. |
Beižionys |
226 |
70 |
|
11 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Šalčininkų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Šalčininkai |
6722 |
320 |
|
| 2. |
Eišiškės |
3765 |
280 |
|
| 3. |
Jašiūnai |
1879 |
180 |
|
| 4. |
Baltoji Vokė |
1073 |
60 |
|
| 5. |
Dieveniškės |
916 |
40 |
|
| 6. |
Zavišonys |
670 |
80 |
|
| 7. |
Turgeliai |
663 |
180 |
|
| 8. |
Šalčininkėliai |
620 |
20 |
|
| 9. |
Kalesninkai |
618 |
120 |
|
| 10. |
Rūdninkai |
602 |
30 |
|
| 11. |
Butrimonys |
462 |
120 |
|
| 12. |
Pabarė |
395 |
20 |
|
| 13. |
Dainava |
385 |
90 |
|
| 14. |
Akmenynė |
287 |
90 |
|
| 15. |
Gerviškės |
231 |
30 |
|
| 16. |
Poškonys |
160 |
50 |
|
12 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Širvintų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Širvintos |
7273 |
940 |
|
| 2. |
Musninkai |
472 |
130 |
|
| 3. |
Gelvonai |
380 |
60 |
|
| 4. |
Bartkuškis |
349 |
160 |
|
| 5. |
Vileikiškiai |
338 |
70 |
|
| 6. |
Kernavė |
307 |
10 |
|
| 7. |
Alionys I |
271 |
130 |
|
| 8. |
Šešuolėliai I |
199 |
40 |
|
| 9. |
Bagaslaviškis |
185 |
80 |
|
| 10. |
Jauniūnai |
185 |
70 |
|
| 11. |
Zibalai |
165 |
70 |
|
13 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Švenčionių rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Švenčionys |
5684 |
370 |
Švenčionių aglomeracija |
| 2. |
Švenčionėliai |
6923 |
540 |
Švenčionių aglomeracija |
| 3. |
Pabradė |
6525 |
140 |
|
| 4. |
Adutiškis |
778 |
40 |
|
| 5. |
Pavoverė |
423 |
140 |
|
| 6. |
Prienai |
414 |
40 |
|
| 7. |
Nauja Pašaminė |
359 |
130 |
|
| 8. |
Svirkos |
359 |
80 |
|
| 9. |
Magūnai |
303 |
80 |
|
| 10. |
Kaltanėnai |
282 |
70 |
|
| 11. |
Milkuškos |
274 |
80 |
|
| 12. |
Naujas Strūnaitis |
276 |
50 |
|
| 13. |
Sariai |
274 |
20 |
|
| 14. |
Vidutinė |
212 |
50 |
|
| 15. |
Reškutėnai |
181 |
80 |
|
| 16. |
Šventa |
187 |
80 |
|
| 17. |
Labanoras |
75 |
80 |
|
14 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Trakų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Lentvaris |
11773 |
90 |
Vilniaus aglomeracija |
| 2. |
Žaizdriai |
537 |
60 |
Vilniaus aglomeracija |
| 3. |
Rykantai |
412 |
390 |
Vilniaus aglomeracija |
| 4. |
Bražuolė |
309 |
60 |
Vilniaus aglomeracija |
| 5. |
Šventininkai |
192 |
150 |
Vilniaus aglomeracija |
| 6. |
Salkininkai |
114 |
180 |
Vilniaus aglomeracija |
| 7. |
Rūdiškės |
2559 |
320 |
|
| 8. |
Aukštadvaris |
1031 |
100 |
|
| 9. |
Paluknys |
742 |
210 |
|
| 10. |
Onuškis |
584 |
90 |
|
| 11. |
Senasis Tarpupis |
206 |
160 |
|
| 12. |
Grendavė |
227 |
210 |
|
| 13. |
Bijūnai |
278 |
110 |
|
| 14. |
Ismonys |
142 |
130 |
|
15 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Ukmergės rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Ukmergė |
28759 |
570 |
|
| 2. |
Šventupė |
842 |
30 |
|
| 3. |
Siesikai |
601 |
100 |
|
| 4. |
Dainava |
547 |
40 |
|
| 5. |
Želva |
516 |
120 |
|
| 6. |
Vidiškiai |
528 |
110 |
|
| 7. |
Deltuva |
503 |
140 |
|
| 8. |
Žemaitkiemis |
313 |
90 |
|
| 9. |
Baleliai |
215 |
110 |
|
| 10. |
Lėnas |
271 |
60 |
|
| 11. |
Taujėnai |
571 |
180 |
|
| 12. |
Rečionys |
330 |
120 |
|
| 13. |
Nuotekai |
217 |
80 |
|
| 14. |
Lyduokiai |
169 |
140 |
|
| 15. |
Liaušiai |
235 |
80 |
|
| 16. |
Pabaiskas |
249 |
80 |
|
| 17. |
Šešuoliai |
189 |
80 |
|
16 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų
Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų brėžiniuose yra pažymėtos pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų ir šiame dokumente nedetalizuojamos.
17 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)
| Eil. Nr. |
Vietovės pavadinimas |
Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys) |
Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas |
Pastabos |
| 1. |
Nemenčinė |
5892 |
110 |
Vilniaus aglomeracija |
| 2. |
Skaidiškės |
4457 |
190 |
Vilniaus aglomeracija |
| 3. |
Rudamina |
3937 |
450 |
Vilniaus aglomeracija |
| 4. |
Pagiriai |
3929 |
30 |
Vilniaus aglomeracija |
| 5. |
Nemėžis |
2601 |
400 |
Vilniaus aglomeracija |
| 6. |
Valčiūnai |
2083 |
50 |
Vilniaus aglomeracija |
| 7. |
Avižieniai |
1695 |
330 |
Vilniaus aglomeracija |
| 8. |
Maišiagala |
1634 |
240 |
Vilniaus aglomeracija |
| 9. |
Mickūnai |
1415 |
270 |
Vilniaus aglomeracija |
| 10. |
Didžioji Riešė |
1142 |
80 |
Vilniaus aglomeracija |
| 11. |
Kalviškės |
1025 |
80 |
Vilniaus aglomeracija |
| 12. |
Galgiai |
1022 |
140 |
Vilniaus aglomeracija |
| 13. |
Marijampolis |
827 |
140 |
Vilniaus aglomeracija |
| 14. |
Bukiškis |
806 |
650 |
Vilniaus aglomeracija |
| 15. |
Rukainiai |
770 |
80 |
Vilniaus aglomeracija |
| 16. |
Didžiosios Kabiškės |
757 |
40 |
Vilniaus aglomeracija |
| 17. |
Zujūnai |
525 |
210 |
Vilniaus aglomeracija |
| 18. |
Pikeliškės |
390 |
60 |
Vilniaus aglomeracija |
| 19. |
Karvys |
335 |
110 |
Vilniaus aglomeracija |
| 20. |
Bezdonys |
217 |
140 |
Vilniaus aglomeracija |
| 21. |
Kalveliai |
1848 |
200 |
|
| 22. |
Šumskas |
998 |
140 |
|
| 23. |
Paberžė |
986 |
150 |
|
| 24. |
Mostiškės |
647 |
60 |
|
| 25. |
Glitiškės |
586 |
130 |
|
| 26. |
Lavoriškės |
585 |
90 |
|
| 27. |
Sužionys |
535 |
60 |
|
| 28. |
Buivydžiai I |
261 |
60 |
|
| 29. |
Šatrininkai |
154 |
70 |
|
18 priedas. Vilniaus apskrities plotai, kur leistina įveisti mišką, hektarais
| Administraciniai vienetai |
Esami miškai ir želdynai |
Plotai, kur leistina įveisti mišką |
Bendras miškų ir želdynų plotas įveisus naujus miškus |
| Vilniaus apskritis |
410949 |
141898 |
552847 |
| Elektrėnų sav. |
15543 |
8602 |
24145 |
| Šalčininkų r. sav. |
68594 |
23499 |
92093 |
| Širvintų r. sav. |
27608 |
18591 |
46199 |
| Švenčionių r. sav. |
95438 |
16546 |
111984 |
| Trakų r. sav. |
56100 |
21764 |
77864 |
| Ukmergės r. sav. |
42275 |
22994 |
65269 |
| Vilniaus m. sav. |
18104 |
0 |
18104 |
| Vilniaus r. sav. |
87286 |
29901 |
117187 |
–––––––––––––––––––
Parengta vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Bendrajame plane pažymėti plotai, kurie didesni kaip 10 hektarų.
19 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų kelionių struktūra, procentais
| Susisiekimo rūšis |
2006 metais |
2015 metais |
| 1. Visuomeniniu transportu: autobusais, traukiniais, maršrutiniais taksi |
18,3 |
21 |
| 2. Lengvaisiais automobiliais, įskaitant taksi |
27,8 |
34 |
| 3. Pėsčiomis ir dviračiais |
53,9 |
45 |
20 priedas. Esamas Lietuvos tarptautinių transporto koridorių tinklas
_______________
Šaltinis – Susisiekimo ministerija.
21 priedas. Pagrindiniai rajoninės reikšmės valstybiniai keliai, skirti vietiniam susisiekimui tarp savivaldybių ir seniūnijų centrų, vietinių autobusų maršrutų tinklo plėtrai ir saugiam eismui
1. Pagrindiniai rajoniniai keliai, kuriuose siūloma rekonstruoti viso kelio ar atskirų kelio atkarpų dangą, yra šie:
2. Papildomai siūloma išasfaltuoti šiuos žvyrkelius, kurie priklauso apskrities rajoniniams keliams ir formuoja vidinį apskrities susisiekimo tinklą:
2.13. Sena Pašaminė–Vajukiškė.
22 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2005–2010 metais
________________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
23 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2011–2015 metais
______________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
24 priedas. Planuojama žvyrkelių dalis 2015 metais ir palyginimas su 2005 metais
| Apskritys (regionai) |
Žvyrkelių ilgis 2005 metais (kilometrais) |
Žvyrkelių dalis 2005 metais (procentais) |
Žvyrkelių ilgis 2015 metais (kilometrais) |
Žvyrkelių dalis 2015 metais (procentais) |
| Alytaus |
419,78 |
28,5 |
329,62 |
22,3 |
| Kauno |
997,84 |
37,2 |
788,05 |
29,33 |
| Klaipėdos |
898,32 |
43,1 |
748,05 |
35,48 |
| Marijampolės |
600,45 |
38,2 |
439,6 |
27,8 |
| Panevėžio |
1113,29 |
45,6 |
828,2 |
33,98 |
| Šiaulių |
1364,5 |
49 |
1087,58 |
38,84 |
| Tauragės |
577,17 |
46,7 |
437,62 |
34,92 |
| Telšių |
515,83 |
39,3 |
388,24 |
29,54 |
| Utenos |
1123,62 |
44,8 |
882,52 |
35,09 |
| Vilniaus |
1057,26 |
37,2 |
853,8 |
30,02 |
| Iš viso |
8668,06 |
40,6 |
6783,28 |
31,73 |
______________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
Daugiausia žvyrkelių siūloma asfaltuoti Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno regionuose. Mažiausia – Telšių ir Alytaus regionuose, kur šiuo metu asfaltuotų kelių tinklas yra tankiausias.
Šiuo metu reikia rekonstruoti apie 40 procentų magistralinių ir krašto kelių, asfaltuoti 3,3 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Didžiųjų miestų prieigose eismo intensyvumas taip sparčiai didėja, kad tenka keisti ankstesnius planus ir šiuose ruožuose planuoti 4 eismo juostų kelius. Šiuo metu apie 7 procentų krašto kelių ir apie 20 procentų rajoninių kelių, turinčių asfalto dangą, važiuojamoji dalis yra siauresnė negu 6 metrai, t. y. netenkina net minimalių 5 kategorijos reikalavimų. Didėjant eismo intensyvumui, būtina rekonstruoti dabartinius 6–7 metrų važiuojamosios dalies pločio kelius, ypač rajonų centrų ir didesnių gyvenviečių prieigose, įrengiant 8–9 metrų pločio asfalto dangą.
25 priedas. Perspektyvinis automobilizacijos lygis Vilniaus apskrities savivaldybėse
(automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų)
| Savivaldybės |
1995 metais |
2000 metais |
2006 metais |
2015 metais |
| Vilniaus miesto |
191 |
310 |
535 |
600 |
| Elektrėnų |
– |
266 |
436 |
530 |
| Šalčininkų rajono |
107 |
285 |
449 |
550 |
| Širvintų rajono |
127 |
224 |
391 |
500 |
| Švenčionių rajono |
133 |
206 |
354 |
450 |
| Trakų rajono |
149 |
290 |
440 |
550 |
| Ukmergės rajono |
148 |
299 |
417 |
530 |
| Vilniaus rajono |
140 |
286 |
465 |
560 |
26 priedas. Vilniaus apskrities pasienio kontrolės postų perspektyvinė apkrova
(transporto priemonių skaičius)
| Pasienio punktai |
1996 metais |
2003 metais |
2005 metais |
2015 metais |
|
| iš viso |
iš jų krovininių automobilių |
||||
| Adutiškio I |
24224 |
60114 |
35187 |
5988 |
47150 |
| Adutiškio II |
540 |
185 |
|
|
|
| Popelekio* |
15030 |
63472 |
28541 |
156 |
71350 |
| Dominavo |
974 |
|
|
|
|
| Prienų |
3579 |
|
|
|
|
| Lavoriškių* |
177323 |
170238 |
31788 |
462 |
30000 |
| Šumsko |
253854 |
117744 |
229192 |
1147 |
250000 |
| Medininkų* |
214802 |
421630 |
541244 |
232257 |
670000 |
| Urelių |
7210 |
4793 |
7451 |
21 |
8000 |
| Krakūnų |
29769 |
17580 |
17651 |
278 |
20000 |
| Šalčininkų* |
194360 |
218023 |
210691 |
60438 |
231000 |
| Eišiškių |
49406 |
80201 |
53007 |
1935 |
56700 |
| Nausėdžio |
2264 |
|
|
|
|
| Iš viso |
973335 |
1153980 |
1154752 |
|
1384200 |
________________
*Tarptautiniai pasienio kontrolės punktai.
27 priedas. Tarptautiniai geležinkelių koridoriai Lietuvos teritorijoje
28 priedas. Prognozuojamas keleivių išvykimas iš pagrindinių Vilniaus apskrities geležinkelio stočių (daugiau kaip 45 tūkst. keleivių per metus)
| Stotys |
2000 metais |
2003 metais |
2015 metais |
| Vilnius |
2038,2 |
1824,4 |
2450 |
| Naujoji Vilnia |
126,2 |
162 |
350 |
| Paneriai |
81,8 |
106,3 |
120 |
| Vokė |
40,9 |
44,2 |
59 |
| Bezdonys |
42,1 |
50,7 |
75 |
| Kena |
– |
107,5 |
135 |
| Juodšiliai |
0,1 |
20,9 |
45 |
| Valčiūnai |
54,5 |
56,3 |
60 |
| Pabradė |
92,6 |
67 |
75 |
| Švenčionėliai |
114,3 |
105,3 |
155 |
| Elektrėnai |
68,2 |
67,7 |
75 |
| Vievis |
68,2 |
61,7 |
70 |
| Lentvaris |
450,4 |
558,2 |
1100 |
| Senieji Trakai |
3,7 |
79,3 |
150 |
| Trakai |
38,9 |
32,5 |
45 |
| Rūdiškės |
60,7 |
61,8 |
75 |
29 priedas. Saugomų ir „Natura 2000“ teritorijų Vilniaus apskrityje sąrašas
| Eil. Nr. |
Teritorijos pavadinimas |
|
|
|
I. SAUGOMOS TERITORIJOS |
|
| 1. |
Valstybiniai kultūriniai rezervatai |
|
| 1.1. |
Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas |
|
| 1.2. |
Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas |
|
| 2. |
Valstybiniai draustiniai |
|
| 2.1. |
Adutiškio telmologinis draustinis |
|
| 2.2. |
Algirdėnų telmologinis draustinis |
|
| 2.3. |
Alionių telmologinis draustinis |
|
| 2.4. |
Antanų pedologinis draustinis |
|
| 2.5. |
Armonos geologinis draustinis |
|
| 2.6. |
Ažubalės pedologinis draustinis |
|
| 2.7. |
Baltasamanės telmologinis draustinis |
|
| 2.8. |
Baravykinės kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.9. |
Barnėnų telmologinis draustinis |
|
| 2.10. |
Bartkuškio telmologinis draustinis |
|
| 2.11. |
Budelių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.12. |
Buivydžių hidrografinis draustinis |
|
| 2.13. |
Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.14. |
Daubėnų kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.15. |
Dukstynos entomologinis draustinis |
|
| 2.16. |
Dvarčionių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.17. |
Eituniškės telmologinis draustinis |
|
| 2.18. |
Europos centro kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.19. |
Gėjaus telmologinis draustinis |
|
| 2.20. |
Gelednės botaninis draustinis |
|
| 2.21. |
Griovių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.22. |
Ilgučio botaninis draustinis |
|
| 2.23. |
Juozapinės geomorfologinis draustinis |
|
| 2.24. |
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.25. |
Kazimieravo ornitologinis draustinis |
|
| 2.26. |
Kenos hidrografinis draustinis |
|
| 2.27. |
Kernavo telmologinis draustinis |
|
| 2.28. |
Kruopynės geomorfologinis draustinis |
|
| 2.29. |
Kuosinės geomorfologinis draustinis |
|
| 2.30. |
Laukėnų telmologinis draustinis |
|
| 2.31. |
Lygiaraisčio telmologinis draustinis |
|
| 2.32. |
Medininkų botaninis draustinis |
|
| 2.33. |
Medžiakalnio geomorfologinis draustinis |
|
| 2.34. |
Merkio ichtiologinis draustinis |
|
| 2.35. |
Navakonių geologinis draustinis |
|
| 2.36. |
Papio ornitologinis draustinis |
|
| 2.37. |
Perūno telmologinis draustinis |
|
| 2.38. |
Pipiriškių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.39. |
Plaštakos hidrografinis draustinis |
|
| 2.40. |
Pravalo botaninis draustinis |
|
| 2.41. |
Raudonosios balos telmologinis draustinis |
|
| 2.42. |
Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.43. |
Siesarties kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.44. |
Skersabalių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.45. |
Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.46. |
Šalčios hidrografinis draustinis |
|
| 2.47. |
Šarkučių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.48. |
Šešuolėlių telmologinis draustinis |
|
| 2.49. |
Šilinės botaninis draustinis |
|
| 2.50. |
Širvintos kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.51. |
Šventosios ichtiologinis draustinis |
|
| 2.52. |
Taučionių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.53. |
Taurijos ornitologinis draustinis |
|
| 2.54. |
Vanagynės geomorfologinis draustinis |
|
| 2.55. |
Verdeikių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.56. |
Vilnios hidrografinis draustinis |
|
| 2.57. |
Visinčios hidrografinis draustinis |
|
| 2.58. |
Visinčios kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.59. |
Zygmantiškių geomorfologinis draustinis |
|
| 2.60. |
Žeimenos ichtiologinis draustinis |
|
| 2.61. |
Žeimenos kraštovaizdžio draustinis |
|
| 2.62. |
Žuvintės kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3. |
Savivaldybių draustiniai |
|
| 3.1. |
Antakalnio kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.2. |
Aukštagirio geomorfologinis draustinis |
|
| 3.3. |
Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.4. |
Deltuvos botaninis draustinis |
|
| 3.5. |
Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.6. |
Ilgio ornitologinis draustinis |
|
| 3.7. |
Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.8. |
Kryto ornitologinis draustinis |
|
| 3.9. |
Lyduokių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.10. |
Naujojo Lentvario botaninis draustinis |
|
| 3.11. |
Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.12. |
Pūstakiemio botaninis draustinis |
|
| 3.13. |
Rizgonių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.14. |
Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis |
|
| 3.15. |
Tapelių kraštovaizdžio draustinis |
|
| 3.16. |
Vaisgėliškio botaninis draustinis |
|
| 3.17. |
Valakupių klonio geomorfologinis draustinis |
|
| 3.18. |
Veržuvos hidrografinis draustinis |
|
| 3.19. |
Vokės hidrografinis draustinis |
|
| 3.20. |
Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis |
|
| 3.21. |
Žaslių herpetologinis draustinis |
|
| 4. |
Valstybiniai gamtos paveldo objektai (toliau vadinama – GPO) |
|
| 4.1. |
Glitiškių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.2. |
Lentvorų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.3. |
Argirdiškės pušis (botaninis GPO) |
|
| 4.4. |
Gaigalinio kadagys (botaninis GPO) |
|
| 4.5. |
Labanoro pušys (6) (botaninis GPO) |
|
| 4.6. |
Vaigeliškių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.7. |
Obelų Rago kadagiai (botaninis GPO) |
|
| 4.8. |
Grybiškių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.9. |
Laužėnų liepa (botaninis GPO) |
|
| 4.10. |
Purviniškių pušis (botaninis GPO) |
|
| 4.11. |
Peršokšnos piramidinė eglė (botaninis GPO) |
|
| 4.12. |
Stakų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.13. |
Kretuonių ąžuolai (2) (botaninis GPO) |
|
| 4.14. |
Belūnų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.15. |
Abejučių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.16. |
Baltagalio pušis (botaninis GPO) |
|
| 4.17. |
Kaltanėnų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.18. |
Paneriškių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.19. |
Gojaus ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.20. |
Laužėnų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.21. |
Atkočių tuopa (botaninis GPO) |
|
| 4.22. |
Viškonių ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.23. |
Adamavo ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.24. |
Grybų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.25. |
Ąžuolų karalienė (botaninis GPO) |
|
| 4.26. |
Felinkos ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.27. |
Joniškės liepa (botaninis GPO) |
|
| 4.28. |
Karpakėlio pirmasis ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.29. |
Pušis su Koja (botaninis GPO) |
|
| 4.30. |
Viktoro Bergo ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.31. |
Adomo Mickevičiaus ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.32. |
Medišionių liepos (4) (botaninis GPO) |
|
| 4.33. |
Purvino antrasis ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.34. |
Liepų Pavėsinė (botaninis GPO) |
|
| 4.35. |
Juodalksnis Gumbulis (botaninis GPO) |
|
| 4.36. |
Šventasis Daubų ąžuolas (botaninis GPO) |
|
| 4.37. |
Šeškinės ozas (geomorfologinis GPO) |
|
| 4.38. |
Ozas „Barzdos kalnas“ (geomorfologinis GPO) |
|
| 4.39. |
Lentvorų šaltinis (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.40. |
Lino verdenė (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.41. |
Paduburio šaltinis (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.42. |
Saidžių šaltinis (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.43. |
Siesarties šaltinis (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.44. |
Žuvintės šaltinis (hidrogeologinis GPO) |
|
| 4.45. |
Mažųjų Siaurių pusiasalis (hidrografinis GPO) |
|
| 4.46. |
Aiseto pusiasalis (hidrografinis GPO) |
|
| 4.47. |
Alnio pusiasalis (hidrografinis GPO) |
|
| 4.48. |
Vilkų duobė (geomorfologinis GPO) |
|
| 4.49. |
Airėnų konglomeratas (geologinis GPO) |
|
| 4.50. |
Akmuo „Mokas“ (geologinis GPO) |
|
| 4.51. |
Ausiutiškių konglomeratas (geologinis GPO) |
|
| 4.52. |
Cegelnios akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.53. |
Dūdų akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.54. |
Juozapavos akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.55. |
Kaniūkų akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.56. |
Karmazinų atodanga (geologinis GPO) |
|
| 4.57. |
Nikronių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.58. |
Ožkos akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.59. |
Plikakalnio atodanga (geologinis GPO) |
|
| 4.60. |
Pučkorių atodanga (geologinis GPO) |
|
| 4.61. |
Rėžių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.62. |
Skališkių uola (geologinis GPO) |
|
| 4.63. |
Stakų konglomerato luistai (geologinis GPO) |
|
| 4.64. |
Šakalių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.65. |
Šaltinių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.66. |
Šaltupės akmuo (geologinis GPO) |
|
| 4.67. |
Velnio duobė (geologinis GPO) |
|
| 4.68. |
Žikaronių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 5. |
Savivaldybių GPO |
|
|
|
Žikaronių akmuo (geologinis GPO) |
|
| 6. |
Atkuriamieji sklypai |
|
|
|
Pabradės atkuriamasis sklypas |
|
| 7. |
Nacionaliniai parkai |
|
| 7.1. |
Aukštaitijos nacionalinis parkas |
|
| 7.2. |
Trakų istorinis nacionalinis parkas |
|
| 8. |
Regioniniai parkai |
|
| 8.1. |
Asvejos regioninis parkas |
|
| 8.2. |
Aukštadvario regioninis parkas |
|
| 8.3. |
Dieveniškių istorinis regioninis parkas |
|
| 8.4. |
Labanoro regioninis parkas |
|
| 8.5. |
Neries regioninis parkas |
|
| 8.6. |
Pavilnių regioninis parkas |
|
| 8.7. |
Sirvėtos regioninis parkas |
|
| 8.8. |
Verkių regioninis parkas |
|
| 9. |
Biosferos poligonai |
|
| 9.1. |
Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas |
|
| 9.2. |
Baltosios Vokės biosferos poligonas |
|
| 9.3. |
Gelednės miško biosferos poligonas |
|
| 9.4. |
Rūdninkų girios biosferos poligonas |
|
| 9.5. |
Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas |
|
|
|
II. „Natura 2000“ teritorijos |
|
| 10. |
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos |
|
| 10.1. |
Adutiškio-Guntauninkų miškai |
LTSVEB008 |
| 10.2. |
Asvejos ežerynas |
LTSVEB005 |
| 10.3. |
Baltosios Vokės slapžemės |
LTSALB003 |
| 10.4. |
Gelednės miškas |
LTSVEB004 |
| 10.5. |
Kazimieravo šlapžemės |
LTVLNB001 |
| 10.6. |
Kretuono ežeras |
LTSVEB003 |
| 10.7. |
Labanoro giria |
LTSVEB002 |
| 10.8. |
Pabradės smiltpievės |
LTSVEB009 |
| 10.9. |
Rūdninkų giria |
LTSALB002 |
| 10.10. |
Taujėnų-Užulėnio miškai |
LTUKMB001 |
| 10.11. |
Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis |
LTIGNB003 |
| 11. |
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos |
|
| 11.1. |
Acinto ir Perūno pelkės |
LTSVE0001 |
| 11.2. |
Adomiškio pelkė |
LTUKM0010 |
| 11.3. |
Adutiškio pelkė |
LTSVE0002 |
| 11.4. |
Akies ežeras ir jo apyežerės |
LTTRA0017 |
| 11.5. |
Algirdėnų pelkė |
LTSVE0004 |
| 11.6. |
Alionių pelkė |
LTSIR0003 |
| 11.7. |
Antakalnio bunkeriai |
LTVIN0015 |
| 11.8. |
Astruvkos miškas |
LTSIR0001 |
| 11.9. |
Asvejos ežerynas |
LTMOL0011 |
| 11.10. |
Aukštaitijos nacionalinis parkas |
LTIGN0018 |
| 11.11. |
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis |
LTVIN0014 |
| 11.12. |
Baltasamanės pelkė |
LTSVE0003 |
| 11.13. |
Bitiškių ežeras |
LTTRA0016 |
| 11.14. |
Bražuolės upė ir jos slėnis |
LTTRA0009 |
| 11.15. |
Bražuolės upės slėniai ties Gratiškėmis |
LTTRA0023 |
| 11.16. |
Dirvonų ežerėliai ir pelkės |
LTUKM0009 |
| 11.17. |
Dukstynos miškas |
LTUKM0001 |
| 11.18. |
Dūkštų ažuolynas |
LTVIN0007 |
| 11.19. |
Ežerėlių kompleksas |
LTVIN0011 |
| 11.20. |
Gaujos upės slėnis |
LTSAL0002 |
| 11.21. |
Gegužinės pelkė |
LTVIN0017 |
| 11.22. |
Gemeliškio kaimo pievos |
LTUKM0011 |
| 11.23. |
Gerviraisčio pelkė |
LTSIR0002 |
| 11.24. |
Giedraitiškių pelkė |
LTVIN0013 |
| 11.25. |
Girijos miškas |
LTVIN0018 |
| 11.26. |
Grabijolų miškas |
LTELE0003 |
| 11.27. |
Ilgio ežeras (II) |
LTSVE0019 |
| 11.28. |
Jurgelionių pievos |
LTSAL0006 |
| 11.29. |
Jurgionių miškas |
LTTRA0001 |
| 11.30. |
Kazimieravos pelkė |
LTUKM0004 |
| 11.31. |
Kernavo pelkė |
LTSAL0001 |
| 11.32. |
Kiemeliškių kaimo apylinkės |
LTTRA0022 |
| 11.33. |
Kretuono ežeras ir jo apylinkės |
LTSVE0033 |
| 11.34. |
Kryžiokų miškas |
LTVIN0020 |
| 11.35. |
Labanoro regioninis parkas |
LTMOL0010 |
| 11.36. |
Medininkų pievos |
LTVIN0003 |
| 11.37. |
Mergežerio ežeras |
LTSVE0018 |
| 11.38. |
Mergiškių miškas |
LTTRA0006 |
| 11.39. |
Merkio upė |
LTVAR0011 |
| 11.40. |
Meros upė ir jos slėnis |
LTSVE0008 |
| 11.41. |
Mošios ežeras |
LTTRA0021 |
| 11.42. |
Neries upė |
LTVIN0009 |
| 11.43. |
Neries upės šlaitas ties Verkiais |
LTVIN0012 |
| 11.44. |
Neversčių miškas |
LTSVE0032 |
| 11.45. |
Pabradės smiltpievės |
LTSVE0034 |
| 11.46. |
Pamarazių kaimo apylinkės |
LTSAL0008 |
| 11.47. |
Panerių miškas |
LTELE0001 |
| 11.48. |
Papio ežeras |
LTSAL0005 |
| 11.49. |
Plomėnų pelkė |
LTTRA0020 |
| 11.50. |
Pravalo ežeras ir jo apyežerės |
LTVIN0005 |
| 11.51. |
Raudonoji bala |
LTVIN0006 |
| 11.52. |
Riešės upės slėnis |
LTVIN0010 |
| 11.53. |
Saločio ežeras |
LTSVE0026 |
| 11.54. |
Sarios upė |
LTSVE0024 |
| 11.55. |
Sėtikės upė ir jos slėnis |
LTSVE0016 |
| 11.56. |
Siesarties upė ir jos slėnis |
LTUKM0005 |
| 11.57. |
Skaisčio ežeras |
LTTRA0012 |
| 11.58. |
Skrebio miškas |
LTTRA0005 |
| 11.59. |
Solio ežeras ir jo apyežerės |
LTTRA0003 |
| 11.60. |
Spindžiaus miškas |
LTTRA0007 |
| 11.61. |
Stakų kaimo apylinkės |
LTSAL0009 |
| 11.62. |
Stakų miškas |
LTSAL0003 |
| 11.63. |
Suktiškių miško dalis |
LTVIN0016 |
| 11.64. |
Sviliškių kaimo apylinkės |
LTVIN0023 |
| 11.65. |
Svirplinės pelkė |
LTUKM0006 |
| 11.66. |
Šešuolėlių miškas |
LTSIR0004 |
| 11.67. |
Širmuko ežeras |
LTTRA0018 |
| 11.68. |
Širvintos upė ir jos slėniai |
LTJOA0002 |
| 11.69. |
Škilietų ežerų apylinkės |
LTTRA0002 |
| 11.70. |
Šveicarijos miškas |
LTVIN0002 |
| 11.71. |
Šventosios upė žemiau Andrioniškio |
LTUKM0002 |
| 11.72. |
Šventosios upės slėnio pievos |
LTUKM0007 |
| 11.73. |
Taujėnų-Užulėnio miškai |
LTUKM0003 |
| 11.74. |
Taurijos miškas |
LTVIN0001 |
| 11.75. |
Varnikų miškas |
LTTRA0019 |
| 11.76. |
Verknės vidurupys |
LTPRI0012 |
| 11.77. |
Versekos upė |
LTVAR0016 |
| 11.78. |
Viliukų miškas |
LTUKM0008 |
| 11.79. |
Visinčios upės slėnis ties Gudeliais |
LTSAL0004 |
| 11.80. |
Žaliųjų ežerų apylinkės |
LTVIN0008 |
| 11.81. |
Žeimenos upė |
LTSVE0020 |
| 11.82. |
Žydkaimio pelkės |
LTTRA0004 |