LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL PROFESINIO RENGIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO

2008 m. liepos 3 d. Nr. ISAK-2001/A1-222

Vilnius

Vadovaudamiesi Profesinio rengimo standartų rengimo, atnaujinimo ir įteisinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-771/A1-91 (Žin., 2003, Nr. 56-2512; 2007, Nr. 60-2332), 19 punktu:

1. Tvirtiname pridedamus trečiojo profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus^*:

1.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standartą;

1.2. Auklės rengimo standartą;

1.3. Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standartą;

1.4. Cheminės analizės laboranto rengimo standartą;

1.5. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standartą;

1.6. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus rengimo standartą;

1.7. Naftos produktų operatoriaus rengimo standartą;

1.8. Ugniagesio gelbėtojo rengimo standartą.

2. Nustatome šio įsakymo 1 punktu patvirtintuose profesinio rengimo standartuose apibrėžtas kompetencijas naudoti rengiant ir žemesnio nei standartuose nurodyta profesinio išsilavinimo lygio profesinio mokymo programas.

3. Įpareigojame švietimo įstaigas, vykdančias mokymą pagal atitinkamas programas, iki 2008 m. spalio 1 d. suderinti mokymo (studijų) programas su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais profesinio rengimo standartais.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  ALGIRDAS MONKEVIČIUS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S385302.

3. Suteikiama kvalifikacija – aplinkos apsaugos darbuotojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: atliekų tvarkymas; vandens ruošimas ir tiekimas; nuotekų tvarkymas; atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija.

5.3. Aplinkos apsaugos darbuotojas dirba darbininku įvairių ūkio šakų gamybinėse ir specializuotose aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo, nuotekų tvarkymo ir pan.) įmonėse, naudojančiose aplinkos apsaugos technologijas.

5.4. Aplinkos apsaugos darbuotojas surenka, naudoja (rūšiuoja, apdoroja, perdirba, naudoja energijai gauti (degina ir kt.)), šalina (sąvartyne) atliekas, ruošia ir tiekia vandenį, surenka ir valo nuotekas, tvarko nuotekų valymo atliekas, prižiūri oro valymo įrenginius ir apsaugos nuo triukšmo priemones.

5.5. Aplinkos apsaugos darbuotojui reikalingos šios asmeninės savybės: iniciatyvumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas.

6. Aplinkos apsaugos darbuotojo tikslas – surinkti ir tvarkyti atliekas ir nuotekas, ruošti ir tiekti vandenį, naudoti ir prižiūrėti atliekų tvarkymo, vandens ruošimo ir tiekimo, nuotekų valymo bei atmosferos taršos mažinimo ir triukšmo prevencijos įrenginius.

7. Aplinkos apsaugos darbuotojo veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Aplinkos apsaugos darbuotojo kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Aplinkos apsaugos darbuotojo bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. dėmesingumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. matematinis raštingumas;

9.7. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas; šalinti atliekas sąvartyne; ruošti vandenį; valyti nuotekas; tvarkyti nuotekų valymo atliekas; prižiūrėti oro valymo įrenginius; prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standarto

1 priedas

APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Atliekų tvarkymas	1.1. Rinkti atliekas 1.2. Naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas 1.3. Šalinti atliekas sąvartyne
2. Vandens ruošimas ir tiekimas	2.1. Ruošti vandenį 2.2. Tiekti vandenį
3. Nuotekų tvarkymas	3.1. Rinkti nuotekas 3.2. Valyti nuotekas 3.3. Tvarkyti nuotekų valymo atliekas
4. Atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija	4.1. Prižiūrėti oro valymo įrenginius 4.2. Prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones

_________________

Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standarto

2 priedas

APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Atliekų tvarkymas	1.1. Rinkti atliekas	Atliekų rūšys ir savybės; atliekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; atliekų surinkimo ir rūšiavimo taisyklės; techniniai reglamentai; technologiniai procesai ir įranga; atliekų apskaitos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės	1.1.1. Žinoti atliekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai	Apibūdintas atliekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Atpažintos ir atitinkamai paženklintos atliekos, apibūdinti saugojimo ir rūšiavimo reikalavimai. Pademonstruotas naudojimasis atliekų surinkimo technologine įranga ir priemonėmis. Užpildyti atliekų apskaitos dokumentai. Paaiškintos civilinės ir atliekų tvarkymo darbų saugos taisyklės.
			1.1.2. Atpažinti surenkamas atliekas, žinoti atliekų ženklinimo, saugojimo, rūšiavimo reikalavimus
			1.1.3. Naudoti atliekų surinkimo technologinę įrangą ir priemones
			1.1.4. Tvarkyti atliekų apskaitos dokumentus
			1.1.5. Taikyti civilinės ir atliekų tvarkymo darbų saugos taisykles
	1.2. Naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas	Atliekų rūšys ir savybės; atliekų naudojimo techniniai reglamentai; atliekų naudojimo technologiniai procesai ir įranga; atliekų apskaitos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės	1.2.1. Išmanyti atliekų rūšiavimo technologinius procesus	Paaiškintos antrinio atliekų naudojimo galimybės. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas atliekų rūšiavimo, apdorojimo, gaminių atliekų ardymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti atliekų perdirbimo būdai ir technologiniai procesai. Paaiškintos atliekų naudojimo energijai gauti technologijos.
			1.2.2. Žinoti antrinio atliekų naudojimo galimybes
			1.2.3. Išmanyti atliekų apdorojimo, gaminių atliekų ardymo technologinius procesus
			1.2.4. Išmanyti atliekų perdirbimo būdus ir technologinius procesus ir mokėti juos taikyti praktinėje veikloje
			1.2.5. Išmanyti atliekų naudojimo energijai gauti technologinius procesus
	1.3. Šalinti atliekas sąvartyne	Atliekų rūšys ir savybės; atliekų apskaitos reikalavimai; atliekų šalinimo techniniai reglamentai; atliekų šalinimo technologiniai procesai ir įranga; atliekų šalinimo vietų aplinkos stebėsenos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės	1.3.1. Išmanyti atliekų šalinimo vietų – sąvartynų – infrastruktūrą	Paaiškinta atliekų šalinimo vietų – sąvartynų – infrastruktūra. Paaiškintas atliekų šalinimo techninis reglamentas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas naudojimasis sąvartyno technologine įranga.
			1.3.2. Žinoti sąvartyno veiklos tvarką
			1.3.3. Saugiai naudoti sąvartyno technologinius įrenginius
2. Vandens ruošimas ir tiekimas	2.1. Ruošti vandenį	Geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimai; vandens šaltiniai; vandens gavybos būdai ir technologijos; vandens ruošimo vartojimui metodai ir technologijos; civilinės ir darbų saugos taisyklės	2.1.1. Žinoti geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimus	Paaiškinti geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimai. Paaiškinti vandens gavybos būdai. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas vandens ruošimo technologinis procesas. Paaiškintos vandens ruošimo ir tiekimo darbų saugos taisyklės.
			2.1.2. Išmanyti vandens gavybos būdus
			2.1.3. Išmanyti vandens ruošimo metodus ir technologijas
			2.1.4. Taikyti vandens ruošimo ir tiekimo darbų saugos taisykles
	2.2. Tiekti vandenį	Vandens tiekimo sistemos ir įrenginiai; vandentiekio sistemų naudojimo taisyklės; vandens apskaitos būdai ir prietaisai; civilinės ir darbų saugos taisyklės	2.2.1. Išmanyti vandens tiekimo sistemos elementus ir įrenginius	Apibūdinti vandens tiekimo sistemos elementai ir įrenginiai. Paaiškintos vandens tiekimo sistemos naudojimo taisyklės. Paaiškinti vandens apskaitos būdai ir prietaisų veikimas.
			2.2.2. Taikyti vandentiekio sistemų naudojimo taisykles
			2.2.3. Išmanyti vandens apskaitos būdus ir prietaisų veikimą
3. Nuotekų tvarkymas	3.1. Rinkti nuotekas	Nuotekų rūšys, jų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; nuotekų surinkimo būdai; nuotekų užterštumo normos; nuotekų surinkimo tinklai, įrenginiai ir jų priežiūros priemonės; nuotekų tvarkymo reikalavimai; nuotekų apskaitos reikalavimai; avariniai skystų teršalų išsiliejimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės	3.1.1. Žinoti nuotekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai	Paaiškintas nuotekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Apibūdintos nuotekų rūšys ir jų surinkimo būdai. Paaiškinti ir pademonstruoti nuotekų surinkimo tinklų ir įrenginių priežiūros darbai. Naudojantis prietaisais paimtas nuotekų mėginys, išmatuotas debitas, išmatuota dujų koncentracija. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti skystų teršalų surinkimo ir neutralizavimo būdai ir priemonės. Paaiškintos nuotekų tvarkymo darbų saugos taisyklės.
			3.1.2. Žinoti nuotekų rūšis ir užterštumo normas
			3.1.3. Išmanyti nuotekų surinkimo būdus ir įrenginius
			3.1.4. Naudoti nuotekų mėginių ėmimo, debito matavimo ir dujų koncentracijų matavimo prietaisus
			3.1.5. Taikyti skystų teršalų surinkimo ir neutralizavimo būdus ir priemones
			3.1.6. Taikyti nuotekų tvarkymo darbų saugos taisykles
	3.2. Valyti nuotekas	Nuotekų valymo būdai; nuotekų valymo technologiniai procesai ir įranga; nuotekų užterštumo normos ir kontrolės reikalavimai; nuotekų valymo įrenginių naudojimo taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės	3.2.1. Išmanyti paviršinių nuotekų valymo technologinius procesus	Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas paviršinių nuotekų valymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas gamybinių nuotekų valymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas buitinių nuotekų valymo technologinis procesas.
			3.2.2. Išmanyti gamybinių nuotekų valymo technologinius procesus
			3.2.3. Išmanyti buitinių nuotekų valymo technologinius procesus
	3.3. Tvarkyti nuotekų valymo atliekas	Nuotekų valymo atliekų surinkimo būdai, įranga; nuotekų valymo atliekų apdorojimo būdai; šalinimo būdai; nuotekų dumblo naudojimo energijai gauti būdai; nuotekų dumblo sausinimo įrenginių naudojimo taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės	3.3.1. Žinoti nuotekų valymo atliekų tvarkymo būdus	Paaiškinti nuotekų valymo atliekų tvarkymo būdai. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas nuotekų dumblo sausinimas. Paaiškinti nuotekų dumblo apdorojimo, naudojimo energijai gauti, užteršto grunto valymo būdai ir įrenginiai.
			3.3.2. Saugiai naudoti nuotekų dumblo sausinimo įrenginius
			3.3.3. Išmanyti nuotekų dumblo apdorojimo būdus ir įrenginius
			3.3.4. Žinoti nuotekų dumblo panaudojimo energijai išgauti būdus ir technologijas
			3.3.5. Išmanyti užteršto grunto valymo būdus ir technologijas
4. Atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija	4.1. Prižiūrėti oro valymo įrenginius	Gyvenamosios ir darbo aplinkos oro užterštumo normos; užteršto oro poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; oro valymo būdai ir įrenginiai; oro valymo įrenginių priežiūros taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės	4.1.1. Žinoti užteršto oro poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai	Paaiškintas užteršto oro poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Paaiškintas oro valymo įrenginių veikimas. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti oro valymo įrenginių priežiūros darbai. Paaiškintos oro valymo įrenginių naudojimo darbų saugos taisyklės.
			4.1.2. Išmanyti pramonės ir energetikos oro valymo įrenginius
			4.1.3. Taikyti oro valymo įrenginių naudojimo darbų saugos taisykles
	4.2. Prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones	Leistinos triukšmo normos; triukšmo poveikis žmogaus sveikatai; apsaugos nuo triukšmo būdai ir priemonės; apsaugos nuo triukšmo priemonių priežiūros taisyklės; triukšmo kontrolės būdai ir priemonės, civilinės ir darbų saugos taisyklės	4.2.1. Žinoti triukšmo poveikį žmogaus sveikatai	Paaiškintas triukšmo poveikis žmogaus sveikatai. Paaiškinti triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, apibūdintos leistinos triukšmo normos. Pagal konkrečią užduotį parinktos ir paaiškintos apsaugos nuo triukšmo techninės priemonės ir jų priežiūros darbai. Naudojantis prietaisais išmatuotas aplinkos triukšmo lygis.
			4.2.2. Išmanyti leistinas triukšmo normas, triukšmo mažinimo būdus ir priemones
			4.2.3. Atlikti triukšmo matavimus darbo ir aplinkos ore

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

AUKLĖS RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S314303.

3. Suteikiama kvalifikacija – auklė.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Auklės rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas, atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą auklės mokymo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas; saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas; vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba.

5.3. Auklė savarankiškai prižiūri vaikus šeimoje. Rūpinasi individualių vaiko poreikių tenkinimu, saugios aplinkos kūrimu. Ugdo vaiko galias, saugo ir stiprina jo sveikatą.

5.4. Auklei svarbios šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, emocinis stabilumas, meilė vaikams.

6. Auklės tikslas – padėti tėvams prižiūrėti ir ugdyti vaikus.

7. Auklės veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Auklės kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam auklės darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Auklės kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: planuoti vaiko dienos veiklą; gaminti maistą ir maitinti vaiką; kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką; mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje; atpažinti dažnesnių vaiko ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą; slaugyti sergantį vaiką.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Auklės rengimo standarto

1 priedas

AUKLĖS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas	1.1. Kurti sąlygas socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai 1.2. Įvertinti ir žaidžiant ugdyti intelektines vaiko galias 1.3. Planuoti vaiko dienos veiklą 1.4. Gaminti maistą ir maitinti vaiką 1.5. Ugdyti vaiko higienos įgūdžius 1.6. Ugdyti vaiko kūno kultūrą
2. Saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas	2.1. Palaikyti tinkamą psichologinį mikroklimatą 2.2. Kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką 2.3. Tvarkyti patalpas 2.4. Prižiūrėti vaiko aprangą, avalynę ir patalynę 2.5. Mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje
3. Vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba	3.1. Saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą 3.2. Atpažinti dažnesnių vaiko ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą 3.3. Slaugyti sergantį vaiką 3.4. Prižiūrėti specialiųjų poreikių vaiką

_________________

Auklės rengimo standarto

2 priedas

AUKLĖS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas	1.1. Kurti sąlygas socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai	Socialinė, emocinė ir kultūrinė vaiko raida: vaiko individualumas; žaidybinė aplinka; pažintinių vaiko galių turtinimas; kultūringo elgesio taisyklės; mokymas bendrauti	1.1.1. Žinoti vaiko socialinės, emocinės ir kultūrinės raidos ypatumus	Išvardyti vaiko emocinės, socialinės ir kultūrinės raidos ypatumai. Parinkti žaidimai pagal individualius vaiko gebėjimus. Išvardytos priemonės vaiko pažintinei veiklai. Paaiškintos specialistų rekomendacijos socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai skatinti. Išvardytos institucijos vaiko teisių problemoms spręsti.
			1.1.2. Parinkti žaidimus vaiko individualumui turtinti
			1.1.3. Išmanyti priemones pažintinių vaiko galių turtinimui
			1.1.4. Mokyti vaikus kultūringo elgesio taisyklių
			1.1.5. Išmanyti pozityvaus bendravimo būdus
			1.1.6. Žinoti šeimos ir vaiko teises ir pareigas
	1.2. Įvertinti ir žaidžiant ugdyti intelektines vaiko galias	Intelektinė vaiko raida: vaiko intelektinės raidos ypatumai; priemonės vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui; atminties lavinimo priemonės; sąlygos vaiko meninei kūrybai	1.2.1. Išmanyti vaiko intelektinės raidos ypatumus	Išvardyti vaiko amžiaus tarpsnių ypatumai. Parinktos priemonės vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui. Sukurta palanki aplinka kūrybinei vaiko veiklai. Pritaikytos specialistų rekomendacijos intelektinių vaiko galių ugdymui.
			1.2.2. Kurti sąlygas vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui atsižvelgus į amžiaus tarpsnių ypatumus
			1.2.3. Išmanyti atminties lavinimo būdus
			1.2.4. Kurti sąlygas vaiko kūrybinei veiklai
			1.2.5. Skatinti pozityvią veiklą
	1.3. Planuoti vaiko dienos veiklą meninei kūrybai	Dienos veikla: vaiko individualumas; vaiko žaidimai; veiklos turinio planas; vaiko dienotvarkė; vaiko veiklos refleksija	1.3.1. Atpažinti vaiko individualumą	Apibūdintas vaiko individualumas. Sukurta aplinka žaidybinei veiklai. Kartu su vaiku suplanuota, įgyvendinta ir aptarta vaiko veikla.
			1.3.2. Pastebėti vaiko mėgstamus žaidimus
			1.3.3. Kurti aplinką vaiko žaidybinei veiklai
			1.3.4. Kartu su vaiku kurti veiklos dienotvarkę
			1.3.5. Kartu su šeima reflektuoti vaiko dienos veiklą
	1.4. Gaminti maistą ir maitinti vaiką	Sveikos mitybos principai: maisto energetinė vertė; patiekalų kaloringumas; sveiko maisto parinkimo kriterijai; valgiaraščio sudarymas; dietinis maistas. Maisto gamybos procesas ir mitybos kultūra: produktų atranka ir apdorojimas; maisto ruošimas; stalo etiketas.	1.4.1. Išmanyti kūdikiams ir vaikams skirtus maisto produktus	Parinkti maisto produktai ir sveikiausias maisto gaminimo būdas. Sudarytas valgiaraštis laikantis sveikos mitybos principų. Apskaičiuota maisto energetinė vertė ir patiekalų kaloringumas. Parinkti dietiniai maisto produktai. Parinkti naudojami stalo indai ir įrankiai. Paserviruotas stalas, laikantis stalo etiketo.
			1.4.2. Išmanyti sveikos mitybos principus
			1.4.3. Sudaryti valgiaraštį pagal vaiko individualumą
			1.4.4. Apskaičiuoti maisto energetinę vertę ir patiekalų kaloringumą
			1.4.5. Parinkti ir ruošti patiekalus vaikams
			1.4.6. Ugdyti vaiko sveikos mitybos įgūdžius
			1.4.7. Mokyti vaiką naudotis stalo indais ir įrankiais
			1.4.8. Išmanyti stalo etiketą
	1.5. Ugdyti vaiko higienos įgūdžius	Higienos įgūdžiai: vaiko higienos norminiai aktai; higienos priemonės ir jų naudojimas; mergaičių ir berniukų higienos ypatumai	1.5.1. Taikyti vaiko higienos norminius aktus ir taisykles	Apibūdinta ir paaiškinta higienos svarba vaiko sveikatai. Tinkamai parinktos ir naudojamos higienos priemonės berniukams ir mergaitėms.
			1.5.2. Vertinti higienos svarbą sveikatai
			1.5.3. Parinkti higienos priemones
			1.5.4. Mokyti mergaites ir berniukus naudotis higienos priemonėmis
	1.6. Ugdyti vaiko kūno kultūrą	Kūno kultūra: vaiko individualumas; mankšta namuose ir lauke; judrieji žaidimai; vaiko atsipalaidavimo būdai	1.6.1. Išmanyti kūno kultūros svarbą vaiko sveikatai	Įvertinta kūno kultūros ir svarba vaiko sveikatai. Tinkamai parinktos priemonės kūno kultūrai. Parinkti mankštos pratimai ir judrieji žaidimai pagal vaiko individualius gebėjimus ir poreikius.
			1.6.2. Atpažinti vaiko individualius gebėjimus ir poreikiu
			1.6.3. Parinkti mankštos pratimus ir judriuosius žaidimus
			1.6.4. Mokyti vaiką žaisti judriuosius žaidimus
2. Saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas	2.1. Palaikyti tinkamą psichologinį mikroklimatą	Pozityvus psichologinis mikroklimatas šeimoje: pozityvaus bendravimo būdai; pagarba vaiko individualumui; tarpasmeninių konfliktų sprendimas	2.1.1. Išmanyti vaiko psichologinės raidos ypatumus	Įvertinta vaiko psichologinė branda. Apibūdintos vaikų amžiaus tarpsnių krizės. Parinkti ir taikomi pozityvaus bendravimo būdai. Paaiškintos konfliktų atsiradimo priežastys ir apibūdinti konfliktų sprendimo būdai.
			2.1.2. Išmanyti verbalinio ir neverbalinio bendravimo būdus
			2.1.3. Suprasti aktyvios ir pasyvios veiklos būdus
			2.1.4. Išmanyti konfliktų atsiradimo priežastis ir konfliktų sprendimo būdus
	2.2. Kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką	Saugi ir estetiška aplinka: sanitariniai buities reikalavimai; ergonominiai reikalavimai vaiko baldams ir žaislams; interjero estetika	2.2.1. Išmanyti sanitarinius reikalavimus vaiko aplinkai	Apibūdinti sanitariniai ir ergonominiai reikalavimai vaiko aplinkai. Sukurta saugi ir estetiška vaiko aplinka. Parinkti žaislai, baldai, transportavimo priemonės (vežimėlis) ir saugiai jais naudojamasi.
			2.2.2. Suvokti ergonominius reikalavimus vaikų baldams ir žaislams
			2.2.3. Suprasti estetikos svarbą vaiko interjerui
			2.2.4. Padėti tėvams kurti saugią ir estetišką vaiko kambario aplinką
	2.3. Tvarkyti patalpas	Vaiko patalpų tvarkymas: sanitariniai – higieniniai reikalavimai vaiko patalpoms; švaros priemonių parinkimas; saugus buities prietaisų ir švaros priemonių naudojimas	2.3.1. Išmanyti sanitarinius – higieninius reikalavimus vaiko patalpoms	Išvalytos patalpos laikantis sanitarinių – higieninių reikalavimų. Tinkamai parinktos švaros priemonės.
			2.3.2. Rinkti tinkamas švaros priemones ir medžiagas
			2.3.3. Valyti patalpas
			2.3.4. Naudotis prietaisais ir priemonėmis buityje
	2.4. Prižiūrėti vaiko aprangą, avalynę ir patalynę	Reikalavimai vaikų aprangai ir avalynei: vaiko drabužių ir patalynės priežiūra; vaiko avalynės priežiūra; smulkus aprangos taisymas	2.4.1. Žinoti higieninius reikalavimus vaikų aprangai ir avalynei	Parinkta tinkama apranga ir avalynė vaikui pagal higieninius reikalavimus. Apibūdinti tinkamos vaiko drabužių ir avalynės priežiūros reikalavimai.
			2.4.2. Prižiūrėti vaiko drabužius ir patalynę
			2.4.3. Parinkti aprangą ir avalynę pagal vaiko veiklą ir gamtines sąlygas
			2.4.4. Atlikti smulkų aprangos taisymą
	2.5. Mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje	Saugus elgesys gatvėje ir gamtoje: supažindinimas su pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis; saugus elgesys gamtoje	2.5.1. Mokyti vaikus saugaus elgesio žaidžiant gamtoje	Apibūdinta saugi aplinka ir priemonės vaikų veiklai. Apibūdintos vaikų saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisyklės.
			2.5.2. Mokyti vaikus saugaus elgesio gatvėje
3. Vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba	3.1. Saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą	Sveikatos saugojimas ir stiprinimas: psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo priemonės; ligų prevencija	3.1.1. Išmanyti vaiko sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus	Aprašyti sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdai
			3.1.2. Žinoti vaiko sveikatos saugojimo priemones
			3.1.3. Analizuoti sveikatos sutrikimo priežastis ir jų vengti
	3.2. Atpažinti dažnesnių vaikų ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą	Vaikų ligų simptomų atpažinimas ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas: vaiko organizmo pokyčiai ligos metu; pirmoji medicinos pagalba traumų ir nelaimingų atsitikimų atveju; dirbtinis kvėpavimas ir širdies masažas	3.2.1. Atpažinti vaiko sveikatos pokyčius pagal jo elgesį ir išvaizdą	Atpažintas sergantis vaikas pagal jo sveikatos pokyčius. Sumodeliuotoje situacijoje suteikta pirmoji medicinos pagalba nelaimingo atsitikimo ar traumos atveju.
			3.2.2. Vertinti traumų ir nelaimingų atsitikimų sudėtingumą
			3.2.3. Teikti pirmąją medicinos pagalbą
			3.2.4. Išmanyti traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją
	3.3. Slaugyti sergantį vaiką	Vaiko slauga: specialistų rekomendacijos vaiko slaugai; nesudėtingos gydomosios procedūros (temperatūros matavimas, vaistų girdymas, sulašinimas, kompresai)	3.3.1. Išmanyti vaiko slaugos pagrindus	Aprašyta ir paaiškinta sergančio vaiko slaugymo eiga -nesudėtingų procedūrų atlikimas: temperatūros matavimas, vaistų girdymas, nesudėtingų žaizdų tvarstymas, kompresų uždėjimas
			3.3.2. Atlikti nesudėtingas gydomąsias procedūras
			3.3.3. Matuoti temperatūrą
			3.3.4. Girdyti, lašinti vaistus
			3.3.5. Žinoti nesudėtingų žaizdų gydymo ir tvarstymo būdus
			3.3.6. Dėti kompresus
	3.4. Prižiūrėti specialiųjų poreikių vaiką	Specialiųjų poreikių vaikų priežiūra: prižiūrimo vaiko sveikatos ypatumai; ugdymo ir kompensacinių priemonių parinkimas; nesudėtingos gydomosios procedūros; pirmosios medicinos pagalbos teikimas namuose	3.4.1. Prisitaikyti prie sutrikimus turinčio vaiko poreikių	Apibūdinti tinkamos priežiūros ir ugdymo specialiųjų poreikių vaikams reikalavimai
			3.4.2. Tinkamai taikyti specialistų parinktus priežiūros būdus
			3.4.3. Tinkamai parinkti žaislus, žaidimus, kompensacines priemones specialiųjų poreikių vaiko ugdymui
			3.4.4. Kvalifikuotai elgtis ir teikti pagalbą ligos krizės atveju

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S352401.

3. Suteikiama kvalifikacija – chemijos produktų gamybos operatorius.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje; technologinio proceso valdymas; įrengimų aptarnavimas.

5.3. Chemijos produktų gamybos operatorius aptarnauja veikiančius cheminių produktų gamybos įrenginius; dirba su cheminėmis medžiagomis; reguliuoja technologinio režimo parametrus; šalina nukrypimus nuo technologinio režimo; naudojasi automatikos ir kontrolės matavimo prietaisais, informacinėmis technologijomis; tvarko darbo reglamento numatytą dokumentaciją; dirba atsižvelgdamas į technologiniame procese naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes; vadovaujasi saugaus darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimais bei vidaus tvarkos taisyklėmis.

5.4. Chemijos produktų gamybos operatoriui reikalingos šios asmeninės savybės: savarankiškumas, kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas.

6. Chemijos produktų gamybos operatoriaus tikslas – valdyti technologinius procesus ir aptarnauti cheminių produktų gamybos įrenginius.

7. Chemijos produktų gamybos operatoriaus veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Chemijos produktų gamybos operatoriaus kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam chemijos produktų gamybos operatoriaus darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. loginis mąstymas;

9.2. dėmesio koncentracija;

9.3. nuoseklumas;

9.4. partneriškumas;

9.5. greita orientacija.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Chemijos produktų gamybos operatoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: organizuoti darbo vietą; aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius; dirbti su cheminėmis medžiagomis; reguliuoti technologinio režimo parametrus; saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais; paleisti ir sustabdyti įrengimus; aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus; aptarnauti cheminių procesų įrengimus.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Chemijos produktų gamybos operatoriaus

rengimo standarto

1 priedas

CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje	1.1. Organizuoti darbo vietą 1.2. Tvarkyti techninę dokumentaciją 1.3. Dirbti komandoje
2. Technologinio proceso valdymas	2.1. Aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius 2.2. Dirbti su cheminėmis medžiagomis 2.3. Reguliuoti technologinio režimo parametrus
3. Įrengimų aptarnavimas	3.1. Saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais 3.2. Paleisti ir sustabdyti įrengimus 3.3. Paruošti įrengimus remontui 3.4. Aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus 3.5. Aptarnauti cheminių procesų įrengimus

_________________

Chemijos produktų gamybos operatoriaus

rengimo standarto

2 priedas

CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ

VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje	1.1. Organizuoti darbo vietą	Kolektyvinė sutartis. Darbo sutartis. Chemijos produktų gamybos operatoriaus pareigybės aprašymas. Ergonomikos pagrindai. Gamybos ir darbo vietos organizavimo principai. Patalpų klasifikacija pagal pavojų sprogimui ir gaisrui.	1.1.1. Žinoti darbo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo reikalavimus	Paaiškinti darbo ir kolektyvinės sutarčių punktai. Apibūdintos operatoriaus darbo vietoje taikomos ergonomikos priemonės. Paaiškinti gamybos ir darbo organizavimo principai. Suklasifikuotos patalpos pagal pavojų sprogimui ir gaisrui (testas).
			1.1.2. Pritaikyti ergonomikos principus darbo vietoje
			1.1.3. Suvokti gamybos ir darbo organizavimo principus
			1.1.4. Išmanyti darbo vietai keliamus reikalavimus
	1.2. Tvarkyti techninę dokumentaciją	Pamainos dokumentacija, technologinis reglamentas, pareigybės aprašymas	1.2.1. Tvarkyti pamainos žurnalą pagal prietaisų parodymus	Užpildytas pagal prietaisų parodymus ir kompiuterinių programų duomenis pamainos žurnalas. Aprašyti pamainos metu vykusieji procesai ir prietaisų bei įrengimų gedimai. Užpildyta pamainos techninė dokumentacija.
			1.2.2. Aprašyti vykusius procesus pamainos metu
			1.2.3. Tvarkyti pamainos techninę dokumentaciją
	1.3. Dirbti komandoje lokalizavimo ir likvidavimo planas.	Narių pareigos, teisės, funkcijos, atsakomybė. Specializuota kompiuterinė programa. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas.	1.3.1. Žinoti dokumentus, reglamentuojančius operatoriaus darbą	Apibūdintos operatoriaus pareigos, teisės, funkcijos ir atsakomybė. Paaiškintas avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas.
			1.3.2. Priimti – perduoti pamainą
			1.3.3. Dirbti specializuota kompiuterine programa
			1.3.4. Bendradarbiauti sprendžiant gamybos problemas
2. Technologinio proceso valdymas	2.1. Aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius	Technologinės schemos, technologinis reglamentas, pareiginė instrukcija, žaliavų ir produktų fizinės bei cheminės savybės, bendrosios cheminės technologijos pagrindai. Kontrolės ir matavimo prietaisų, automatikos schemos, blokuotės, signalizacija, vamzdynų armatūra. Reikalavimai elektros įrenginių naudojimui. Patalpų klasifikacija pagal pavojų sprogimui ir gaisrui.	2.1.1. Skaityti ir braižyti technologines schemas	Nubraižyta ir paaiškinta technologinė schema. Apibūdintas technologinis reglamentas. Paaiškintos naudojamų cheminių medžiagų fizinės bei cheminės savybės. Paaiškintas automatinis ir rankinis technologinio proceso valdymas. Nubraižyta ir paaiškinta ventilių, vožtuvų, sklendžių konstrukcija. Išnagrinėti reikalavimai elektros įrenginių naudojimui.
			2.1.2. Palaikyti optimalų technologinį režimą
			2.1.3. Išmanyti nukrypimų nuo normalaus technologinio režimo priežastis, pasekmes ir jų šalinimo būdus
			2.1.4. Pažinti naudojamų medžiagų fizikines ir chemines savybes
			2.1.5. Atlikti automatinį ir rankinį technologinio proceso valdymą vietoje ir iš centrinio valdymo punkto
			2.1.6. Naudoti elektros įrenginius
	2.2. Dirbti su cheminėmis medžiagomis	Pavojingos ir nuodingos cheminės medžiagos ir preparatai: amoniakas, rūgštys, šarmai, metanolis, dervos ir kt. Saugos duomenų lapas. Individualūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimas.	2.2.1. Naudoti saugos duomenų lapuose pateikiamą informaciją	Paaiškinti saugos duomenų lapai. Paaiškinti išsiliejusių, išbirusių cheminių medžiagų surinkimo ir neutralizavimo būdai. Pademonstruotas pirmosios medicininės pagalbos suteikimas nukentėjusiam. Parinktos asmens saugos priemonės.
			2.2.2. Pažinti cheminių medžiagų pavojaus simbolius ir pavojingumo ženklus
			2.2.3. Rinkti, neutralizuoti ir saugoti išsiliejusias, išbirusias chemines medžiagas
			2.2.4. Vertinti pavojus ir rizikas, dirbant su pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis
			2.2.5. Saugiai elgtis dirbant su cheminėmis medžiagomis
	2.3. Reguliuoti technologinio režimo parametrus	Technologinės schemos, technologinio režimo parametrai: slėgis, temperatūra, koncentracija ir kt. Automatikos ir kontrolės ir matavimo prietaisų schemos, specializuota kompiuterinė programa.	2.3.1. Reguliuoti skyriaus technologinio režimo parametrus pagal reglamento reikalavimus	Išnagrinėtas technologinis reglamentas. Išlaikytas darbo vietos instrukcijos egzaminas. Paaiškintos pasekmės pažeidus technologinį režimą.
			2.3.2. Naudotis kompiuterinėmis programomis
			2.3.3. Analizuoti pasekmes pažeidus technologinį režimą
3. Įrengimų aptarnavimas	3.1. Saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai operatoriui, dirbant sprogiose, degiose gamybose. Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimai. Aplinkos sauga. Pareiginės instrukcijos. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas.	3.1.1. Išmanyti rizikos veiksnių poveikį darbo vietoje	Išvardyti pagrindiniai darbų saugos ir higienos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimai. Pademonstruoti įvairaus tipo gesintuvų naudojimo būdai. Parinktos asmeninės saugos priemonės. Atsakyti aplinkos saugos testo klausimai (testas). Išvardyti pagrindiniai avarijų lokalizavimo ir likvidavimo plano reikalavimai.
			3.1.2. Žinoti reikalavimus darbuotojų saugai ir sveikatai
			3.1.3. Saugiai vykdyti pavojingus darbus
			3.1.4. Suprasti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planą
	3.2. Paleisti ir sustabdyti įrenginius	Technologinės schemos, įrengimų brėžiniai, pareiginė instrukcija, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas, blokuotės	3.2.1. Stabdyti, paleisti technologinius įrenginius	Paaiškintas avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas. Nubraižyta ir paaiškinta principinė technologinė schema. Paaiškintos blokuočių schemos ir jų veikimo principas.
			3.2.2. Sustabdyti įrenginius avariniu būdu
			3.2.3. Pakeisti veikiantį įrenginį rezerviniu
	3.3. Paruošti įrenginius remontui	Technologinės schemos, potencialiai pavojingi įrenginiai, pavojingi darbai. Reikalavimai elektros įrenginių naudojimui. Aklės, joms keliami reikalavimai.	3.3.1. Atjungti įrenginį nuo veikiančių komunikacijų	Paaiškinti reikalavimai įrenginių paruošimui ir pridavimui remontui. Pastatytos aklės. Pašalinti smulkūs įrenginių defektai. Paaiškinta paskyros – leidimo gavimo ir aprašymo tvarka.
			3.3.2. Paruošti įrenginį ir perduoti jį remontui
			3.3.3. Salinti smulkius defektus
	3.4. Aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus	Bendrieji slėginių indų konstrukcijoms keliami reikalavimai. Slėginių vamzdynų klasifikavimas, paskirtis, konstrukcija, naudojimas.	3.4.1. Ruošti slėginius indus ir vamzdynus remontui, apžiūroms, hidrauliniam bandymui	Paaiškintas slėginių indų nuorinimo, drenavimo ir saugos įtaisų išdėstymas. Apibūdinti bendrieji slėginių indų, vamzdynų reikalavimai.
			3.4.2. Naudoti slėginius indus
			3.4.3. Žinoti slėginių indų nuorinimo, drenavimo ir saugos įtaisų išdėstymo tvarką
	3.5. Aptarnauti cheminių procesų įrenginius	Hidraulikos pagrindai. Skysčių ir dujų vežimas. Siurbliai ir kompresoriai. Nevienalyčių sistemų perskyrimas. Ciklonai, centrifugos, separatoriai, filtrai. Mechaniniai procesai (smulkinimas, rūšiavimas). Trupintuvai, malūnai, sijotuvai, separatoriai. Šilumos perdavimo procesai. Šilumokaičiai, šaldytuvai, kondensatoriai. Masės kaitos procesų pagrindai. Absorberiai, adsorberiai, rektifikacijos kolonos, ekstraktoriai. Presavimas. Granuliavimas. Maišymas. Birių medžiagų vežimas. Pneumatinis transportas.	3.5.1. Žinoti siurblių, kompresorių konstrukciją ir veikimo principą	Apibūdinti cheminiai procesai. Nubraižytos įrenginių veikimo principinės schemos. Paaiškintos įrenginių konstrukcijos. (chemijos pramonės procesų ir aparatų egzaminas).
			3.5.2. Žinoti ciklonų, centrifugų, separatorių, filtrų konstrukciją ir veikimo principą
			3.5.3. Išmanyti mechaninių procesų pagrindus, smulkinimo, rūšiavimo procesų įrenginius
			3.5.4. Žinoti šilumokaičių, šaldytuvų, kondensatorių konstrukciją ir veikimo principą
			3.5.5. Žinoti absorberių, adsorberių, rektifikacijos kolonų, ekstraktorių konstrukciją ir veikimo principus
			3.5.6. Išmanyti presavimo, granuliavimo, maišymo procesus
			3.5.7. Dirbti pneumatiniu transportu
			3.5.8. Skaityti įrenginių schemas ir brėžinius

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S352403.

3. Suteikiama kvalifikacija – cheminės analizės laborantas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Cheminės analizės laboranto rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius cheminės analizės laboranto rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ėminių ėmimas; pasiruošimas analizei; cheminės analizės atlikimas; bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas.

5.3. Cheminės analizės laborantas paima medžiagų ėminius; parenka cheminei analizei reikalingas medžiagas ir priemones; ruošia standartinius ir kitus tirpalus; kontroliuoja gruntinio, artezinio ir vandens telkinių sudėtį; atlikdamas cheminę analizę , vadovaujasi patvirtintais cheminių tyrimų metodais, pateikia rezultatus ir priima sprendimus; naudojasi ir prižiūri šiuolaikinę įrangą; laikosi darbų saugos ir higienos reikalavimų; dalyvauja naujų cheminės analizės, mechaninių bandymų metodų kūrime, technologiniuose ir metalografiniuose tyrimuose; inicijuoja naujovių taikymą, atliekant laboratorinę cheminę analizę; kontroliuoja kokybę.

5.4. Cheminės analizės laborantui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas.

6. Cheminės analizės laboranto tikslas – atlikti cheminę analizę.

7. Cheminės analizės laboranto veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Cheminės analizės laboranto kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam cheminės analizės laboranto darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. kolektyvinis darbas;

9.5. matematinis raštingumas;

9.6. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Cheminės analizės laboranto kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis; imti ėminius nustatyta tvarka; taikyti cheminės analizės metodikas; paruošti chemines medžiagas ir reagentus; parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui; atlikti cheminę analizę; įvertinti atlikto darbo kokybę; apskaičiuoti bandymų rezultatus; tvarkyti kokybės dokumentus.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Cheminės analizės laboranto rengimo standarto

1 priedas

CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ėminių ėmimas	1.1. Parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis 1.2. Paruošti indus ėminių laikymui 1.3. Imti ėminius nustatyta tvarka 1.4. Paimti vidutinį mėginį
2. Pasiruošimas analizei	2.1. Taikyti cheminės analizės metodikas 2.2. Paruošti chemines medžiagas ir reagentus 2.3. Paruošti laboratorines matavimo priemones ir laboratorinius indus 2.4. Parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui
3. Cheminės analizės atlikimas	3.1. Paruošti bandymo atlikimo mėginį iš vidutinio mėginio 3.2. Atlikti cheminę analizę 3.3. Įvertinti atlikto darbo kokybę
4. Bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas	4.1. Apskaičiuoti bandymų rezultatus 4.2. Tvarkyti bandymų registravimo dokumentaciją 4.3. Tvarkyti kokybės dokumentus

_________________

Cheminės analizės laboranto rengimo standarto

2 priedas

CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Ėminių ėmimas	1.1. Parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis	Įrenginiai: skystoms medžiagoms; dujinėms medžiagoms; birioms medžiagoms	1.1.1. Žinoti ėminių ėmimo tvarką pagal medžiagų rūšis	Išvardyta ėminių ėmimo įranga priklausomai nuo medžiagos fizinio būvio. Apibūdintas vidutinio bandinio ėmimas.
			1.1.2. Parinkti įrangą skystų ėminių ėminiams
			1.1.3. Išmanyti dujinių ėminių įrangą
			1.1.4. Parinkti kietų ir birių medžiagų ėmimo įrangą
			1.1.5. Ruošti įrenginius ėminių ėmimui
	1.2. Paruošti indus ėminių laikymui	Indai: lakioms medžiagoms; nuodingoms medžiagoms; agresyvioms medžiagoms; birioms medžiagoms; dujoms; aukštų ir žemų temperatūrų skysčiams ir kt.	1.2.1. Išmanyti ėminių ėmimui naudojamus indus ir jų paskirtį	Atpažinti ėminių ėmimo indai. Chemiškai, mechaniškai ir termiškai paruošti indai. Parinkti indai pagal medžiagų fizinį būvį.
			1.2.2. Parinkti indus pagal medžiagų fizinį būvį
			1.2.3. Žinoti mechaninius, terminius ir cheminius indų paruošimo būdus
			1.2.4. Saugiai atlikti indų paruošimą
	1.3. Imti ėminius nustatyta tvarka	Metodikos. Standartai. Reglamentai. Instrukcijos. Ėminių ėmimas laikantis saugos darbe reikalavimų.	1.3.1. Naudotis metodikomis, standartais, reglamentais, instrukcijomis imant ėminius	Pagal metodikas paimtas ėminys. Išvardyti gamybinės sanitarijos, elektrosaugos, priešgaisrinės saugos reikalavimai.
			1.3.2. Atlikti ėminių paėmimą
	1.4. Paimti vidutinį mėginį	Mėginio masės apskaičiavimas. Vidutinio mėginio paruošimo būdai.	1.4.1. Žinoti įvairius vidutinio mėginio paruošimo būdus	Išvardyti vidutinio mėginio paruošimo būdai. Paruošti kietų ir skystų medžiagų vidutiniai mėginiai.
			1.4.2. Skaičiuoti pagal metodikas mėginio masę
			1.4.3. Išmanyti kietų ir skystų medžiagų vidutinio mėginio paruošimą
2. Pasiruošimas analizei	2.1. Taikyti cheminės analizės metodikas	Analizės eigoje vykstančių cheminių procesų supratimas. Metodo esmės studijavimas. Bandymo metodo taikymas.	2.1.1. Žinoti analizės eigoje vykstančias reakcijas	Išvardyti cheminių reakcijų tipai. Nurodyti įvairių cheminių reakcijų tipų požymiai. Apibūdinti analizės eigoje vykstantys cheminiai procesai.
			2.1.2. Suprasti cheminių reakcijų specifiškumą
			2.1.3. Analizuoti cheminių reakcijų metu vykstančius procesus
			2.1.4. Vertinti higienos normų reikalavimus darbo vietai
	2.2. Paruošti chemines medžiagas ir reagentus	Saugus cheminių medžiagų laikymas. Įvairių koncentracijų tirpalų ruošimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis.	2.2.1. Žinoti analizuojamų medžiagų cheminę sudėtį ir jų ypatumus	Išvardytos pavojingų cheminių medžiagų kategorijos. Paruošti įvairių koncentracijų tirpalai. Išnagrinėti ir paaiškinti įstatymai, įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos klausimais.
			2.2.2. Žinoti naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapus
			2.2.3. Ruošti procentinius, molinius, standartinius ir kitus tirpalus
	2.3. Paruošti laboratorines matavimo priemones ir laboratorinius indus	Bendros paskirties ir matavimo indų paruošimas darbui (plovimas, džiovinimas, kalibravimas). Cheminių indų žymėjimas.	2.3.1. Išmanyti laboratorinių indų paskirtį	Apibūdinta laboratorinių indų paskirtis. Įvertintas indo švarumas. Apibūdintos indų žymėjimo reikšmės.
			2.3.2. Žinoti cheminį, terminį ir mechaninį indų paruošimą
			2.3.3. Paruošti tirpalus indų plovimui
			2.3.4. Išmanyti indų žymėjimo reikalavimus
	2.4. Parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui	Prietaiso veikimo principo nagrinėjimas. Prietaiso darbo instrukcija.	2.4.1. Dirbti pagal prietaisų ar įrenginių naudojimo instrukcijas	Darbui paruoštos svarstyklės. Išvardyti ir apibūdinti tūrio analizės indai ir prietaisai. Paaiškintas instrumentinės analizės prietaisų veikimo principas. Išvardyti ir apibūdinti elektrosaugos reikalavimai, dirbant su elektriniais prietaisais.
			2.4.2. Išmanyti svėrimo įrangą ir naudojimosi ja taisykles
			2.4.3. Parinkti įrangą tūrio analizei ir dirbti su ja
			2.4.4. Pasiruošti ir dirbti su instrumentinės analizės įrenginiais
3. Cheminės analizės atlikimas	3.1. Paruošti bandymo atlikimo mėginį iš vidutinio mėginio	Norminė dokumentacija	3.1.1. Parinkti bandymui reikalingas priemones ir įrangą	Išvardytos darbo laboratorijoje taisyklės. Atliktas cheminių atliekų surinkimas ir neutralizavimas.
			3.1.2. Pasiruošti reikalingus reagentus
	3.2. Atlikti cheminę analizę	Cheminių ir fizikinių-cheminių metodų naudojimas: kokybinė analizė, kiekybinė analizė, gravimetrinė analizė, titrimetrinė analizė, fotometrinė analizė, poliarimetrinė analizė, refraktometrinė analizė, chromatografinė analizė, spektrometrinė analizė, spektroskopinė analizė ir kt.	3.2.1. Žinoti analizės operacijų atlikimo techniką	Aprašyta cheminės analizės atlikimo technika. Apibūdinta katijonų ir anijonų grupių reakcijos ir analizės eiga. Nustatytas ekvivalentinis taškas. Nustatyta dujų sudėtis. Išmatuotas vandens rūgštingumas ir šarmingumas, nustatytas vandens kietumas.
			3.2.2. Žinoti katijonų ir anijonų grupių reakcijas ir analizės eigą
			3.2.3.Atlikti medžiagos masės dalies nustatymą svorio metodu
			3.2.4. Atlikti medžiagos koncentracijos nustatymą tūrio metodais
			3.2.5. Išmatuoti fizines analizuojamos medžiagos savybes
			3.2.6. Dirbti su analizės darbams naudojama įranga ir prietaisais
	3.3. Įvertinti atlikto darbo kokybę	Tarptautinės standartizacijos organizacijos reikalavimai vadybos sistemų dokumentams, darbinės veiklos procedūroms	3.3.1. Žinoti vadybos sistemų tikslus	Išvardyti pagrindiniai sistemų dokumentai. Įvertinti Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų reikalavimai darbinės veiklos srityje.
			3.3.2. Dirbti pagal sudarytas darbinės veiklos procedūras
4. Bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas	4.1. Apskaičiuoti bandymų rezultatus	Prietaisų tarpiniai ir galutiniai parodymai. Matavimo tikslumas. Skaičiavimas pagal metodikas.	4.1.1. Fiksuoti prietaisų tarpinius ir galutinius parodymus	Užrašyti prietaisų parodymai. Atlikti matematiniai skaičiavimai.
			4.1.2. Atlikti tikslius matematinius veiksmus pagal metodikas ir įvertinti matavimų paklaidas
			4.1.3. Įvertinti gautus rezultatus, lyginant su normomis
	4.2. Tvarkyti bandymų registravimo dokumentaciją	Žurnalai: bandinių registravimo, technologinio proceso, produkto, statistinių lentelių, kalibravimo grafikų, rezultatų perdavimo ir kt.	4.2.1. Tvarkyti bandymų registracijos žurnalus	Išvardyta ir užpildyta bandymų registravimo dokumentacija. Sudarytos statistinės lentelės. Nubraižyti kalibravimo grafikai. Apibūdinta ir paaiškinta rezultatų technologiniam personalui perdavimo tvarka.
			4.2.2. Perkelti bandymų duomenis į statistines lenteles
			4.2.3. Perduoti bandymų rezultatus technologiniam personalui
	4.3. Tvarkyti kokybės dokumentus	Pažymos. Kokybės pasai. Sertifikatai. Deklaracijos.	4.3.1. Žinoti kokybę deklaruojančius dokumentus	Išvardyti kokybę deklaruojantys dokumentai. Užpildyti ir perduoti kokybės dokumentai ir atliktas perdavimas.
			4.3.2. Tvarkyti kokybės pasus, sertifikatus, deklaracijas
			4.3.3. Perduoti kokybės dokumentus vadovaujantis nurodymais

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis -trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S321507.

3. Suteikiama kvalifikacija – dailiųjų medžio dirbinių gamintojas.

4. Bazinis išsilavinimas – pagrindinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius dailiųjų medžio dirbinių gamintojo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: pasirengimas gamybai; dailiųjų medžio dirbinių gamyba; dailiųjų medžio dirbinių taisymas.

5.3. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojas derina eskizus su užsakovu; piešia dailiųjų medžio dirbinių eskizus; pasirenka ir apskaičiuoja medžiagas; išmano medžiagų rūšis, savybes, paskirtį; komplektuoja įrankius; paruošia įrankius ir stakles darbui; saugiai dirba rankiniais, drožybos, elektriniais, benzininiais, pneumatiniais, akumuliatoriniais įrankiais bei medžio apdirbimo staklėmis; paruošia ruošinius; taiko klijavimo technologijas; gamina suvenyrus, dailiuosius taikomosios ir dekoratyvios paskirties medžio dirbinius, liaudies ir mažosios architektūros medžio detales; modeliuoja formas ir drožia ornamentus; sujungia detales į gaminius; paruošia medinius paviršius apdailai ir juos apdailina. Taiso dailiuosius medžio dirbinius: taiso detales, junginius, atnaujina apdailines dangas.

5.4. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojas dirba savarankiškai arba kolektyve. Jis turi puikią galimybę tapti tautodailininkų sąjungos nariu ir dalyvauti mugėse, kūrybiniuose seminaruose, pleneruose, parodose, konkursuose.

5.5. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, siekimas tobulinti profesinę veiklą.

5.6. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas, kūrybingumas, imlumas.

6. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo tikslas – gaminti dailiuosius medžio dirbinius.

7. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam dailiųjų medžio dirbinių gamintojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. kūrybiškumas;

9.2. atsakingumas;

9.3. organizuotumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. matematinis raštingumas;

9.7. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti medieną; saugiai dirbti įrankiais ir įrengimais; gaminti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius; gaminti dailiuosius medžio dekoratyvios paskirties dirbinius; užbaigti dirbinius; įvertinti dirbinių defektus; pašalinti defektus.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo

standarto

1 priedas

DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Pasirengimas gamybai	1.1. Derinti užsakymą 1.2. Piešti dailiųjų medžio dirbinių eskizus 1.3. Parinkti medieną 1.4. Ruošti darbui įrankius ir stakles 1.5. Saugiai dirbti įrankiais ir įrengimais
2. Dailiųjų medžio dirbinių gamyba	2.1. Paruošti ruošinius 2.2. Gaminti suvenyrus 2.3. Gaminti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius 2.4. Gaminti dailiuosius medžio dekoratyvios paskirties dirbinius 2.5. Gaminti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių detales 2.6. Užbaigti dirbinius
3. Dailiųjų medžio dirbinių taisymas	3.1. Įvertinti dirbinių defektus 3.2. Paruošti dirbinius taisymui 3.3. Pašalinti defektus

_________________

Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standarto

2 priedas

DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Pasirengimas gamybai	1.1. Derinti užsakymą	Suvenyrų, dailiųjų taikomųjų ir dekoratyvių medžio dirbinių, liaudies architektūros ir mažosios architektūros paminklų asortimentas, formos, dekoras. Ikonografijos simbolių ypatumai. Informacijos šaltiniai: kompiuteris, literatūra, muziejai, parodos.	1.1.1. Suprasti dailiųjų medžio dirbinių raidą	Apibūdinta dailiųjų medžio dirbinių istorija ir šiuolaikinės vystymosi kryptys. Paaiškinti ikonografijos ypatumai. Įvertinta ir apibūdinta informacija apie gaminamą dirbinį.
			1.1.2. Žinoti šiuolaikines dailiųjų medžio dirbinių vystymosi kryptis
			1.1.3. Žinoti ikonografijos ypatumus
			1.1.4. Teikti užsakovui informaciją apie gaminamą dirbinį
	1.2. Piešti dailiųjų medžio dirbinių eskizus	Piešimo priemonės ir įrankiai, kompiuteris. Kompozicijos dėsniai. Konstravimo pagrindai. Dailiųjų medžio dirbinių formos ir dekoras. Eskizai. Piešiniai.	1.2.1. Taikyti komponavimo dėsnius komponuojant dailiųjų medžio dirbinių formą ir dekorą	Pritaikyti ir paaiškinti kompozicijos dėsniai komponuojat dailiųjų medžio dirbinių formą ir dekorą. Paaiškintos medžio konstravimo taisyklės, detalių jungimo būdai. Nupiešti dailiųjų medžio dirbinių eskizai ir piešiniai.
			1.2.2. Išmanyti medžio konstravimo pagrindus
			1.2.3. Komponuoti medį su kitomis medžiagomis (metalu, tekstile, oda, stiklu)
			1.2.4. Piešti drožybos ornamentus
			1.2.5. Perteikti trimačių daiktų formą, dekorą, apšvietimą, medžiagiškumą
	1.3. Parinkti medieną	Medžių rūšys: spygliuočiai, lapuočiai, egzotinės. Medienos sandara, savybės, ydos. Medienos drėgnumas. Užlaidos. Medienos kiekis.	1.3.1. Pažinti medžių rūšis	Atpažintos medžių rūšys. Apibūdinta medienos sandara ir savybės. Įvardytos medienos ydos. Įvertinti medienos džiovinimo kokybiniai defektai. Nustatytos medienos apdirbimo užlaidos. Apskaičiuotas medienos kiekis. Racionaliai parinkta mediena.
			1.3.2. Išmanyti medienos sandarą, savybes
			1.3.3. Nustatyti medienos ydas
			1.3.4. Vertinti medienos džiovinimo kokybę
			1.3.5. Nustatyti medienos apdirbimo užlaidas
			1.3.6. Apskaičiuoti medienos kiekį
	1.4. Ruošti darbui įrankius ir stakles	Rankiniai, drožybos, benzininiai, elektriniai, pneumatiniai, akumuliatoriniai įrankiai, medžio apdirbimo staklės	1.4.1. Išmanyti medžio apdirbimo rankinių, drožybos, benzininių, elektrinių, pneumatinių, akumuliatorinių įrankių ir staklių naudojimo galimybes ir konstrukciją	Paaiškintos medžio apdirbimo rankinių, drožybos, benzininių, elektrinių, pneumatinių, akumuliatorinių įrankių naudojimo galimybės ir konstrukcija. Sukomplektuoti įrankiai ir parinktos staklės dirbinio gamybai. Paruošti visi darbui reikalingi įrankiai ir nustatytas staklių darbo režimas.
			1.4.2. Parinkti įrankius ir stakles konkrečiam darbui
			1.4.3. Ruošti darbui rankinius, drožybos, benzininius, elektrinius, pneumatinius, akumuliatorinius įrankius ir stakles
	1.5. Saugiai dirbti įrankiais ir įrengimais	Ekologijos, gamtosaugos, darbų saugos, elektrosaugos, priešgaisrinės apsaugos, pirmosios medicininės pagalbos reikalavimai. Saugūs darbo būdai.	1.5.1. Išmanyti ekologijos, gamtosaugos, elektrosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus	Išvardyti ir apibūdinti ekologijos, gamtosaugos, elektrosaugos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Paaiškintos saugaus darbo taisyklės. Parinktos ir pritaikytos asmeninės saugos priemonės. Atliekant praktinę užduotį pademonstruoti saugaus darbo būdai. Suteikta pirmoji medicininė pagalba.
			1.5.2. Žinoti saugaus darbo taisykles
			1.5.3. Parinkti ir taikyti asmeninės saugos priemones
			1.5.4. Taikyti saugaus darbo būdus dirbant medienos apdirbimo įrankiais ir staklėmis
			1.5.5. Teikti sau ir aplinkiniams pirmąją medicininę pagalbą
2. Dailiųjų medžio dirbinių gamyba	2.1. Paruošti ruošinius	Operacijos: pjovimo, obliavimo, klijavimo	2.1.1. Išmanyti klijavimo technologijas	Paaiškintos klijavimo technologijos. Pagaminti klijuoti ruošiniai. Paruošti ruošiniai rankiniu ir mechaniniu būdu.
			2.1.2. Atlikti klijavimo operacijas
			2.1.3. Atlikti ruošinių paruošimo rankines ir mechanines operacijas
	2.2. Gaminti suvenyrus	Suvenyrai: verpstės, dėžutės, juostinės, rankšluostinės, stogastulpiai, koplystulpiai, šaukštai, padėklai, kaukės, skulptūrėlės, lazdos ir kt.	2.2.1. Žinoti suvenyrų įvairovę	Išnagrinėtos ir apibūdintos suvenyrų įvairovė ir gamybos technologijos. Pademonstruota atliekant užduotį suvenyrų formų ir ornamentų drožyba. Pagaminti suvenyrai.
			2.2.2. Išmanyti suvenyrų gamybos ypatumus, ornamentus
			2.2.3. Drožti dirbinių formas
			2.2.4. Drožti ornamentus
	2.3. Gaminti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius	Taikomosios paskirties medžio dirbiniai: pirties reikmenys, klumpės, baldų detalės, veidrodžio rėmai ir kt.	2.3.1. Žinoti dailiųjų taikomosios paskirties medžio dirbinių įvairovę	Apibūdinti dailieji taikomosios paskirties medžio dirbiniai ir jų paskirtis. Apibūdintos mozaikos dekoravimo technikos. Pritaikytos dirbinių ir detalių drožybos technologijos. Pagaminti dailieji taikomosios paskirties medžio dirbiniai.
			2.3.2. Susipažinti su mozaikos dekoravimo technikomis
			2.3.3. Išmanyti dailiųjų taikomosios paskirties medžio dirbinių drožybos technologijas
			2.3.4. Drožti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius
	2.4. Gaminti dailiuosius medžio dekoratyvios paskirties dirbinius	Interjero ir eksterjero dekoratyvūs medžio dirbiniai: pano, reklaminiai akcentai, skulptūros ir kt.	2.4.1. Vertinti dailiųjų dekoratyvios paskirties medžio dirbinių pritaikymo aplinką	Apibūdinta dailiųjų dekoratyvios paskirties medžio dirbinių pritaikymo aplinka, medžio derinimo galimybės su kitomis medžiagomis. Apibūdintos dailiųjų dekoratyvios paskirties dirbinių drožybos technologijos ir pademonstruotas jų taikymas. Pagamintas dailusis dekoratyvios paskirties medžio dirbinys.
			2.4.2. Derinti medį su kitomis medžiagomis (tekstile, oda, stiklu, akmeniu)
			2.4.3. Išmanyti dekoratyvių medžio dirbinių drožybos ypatumus
			2.4.4. Išmanyti skulptūrinės drožybos technologijas
			2.4.5. Gaminti dekoratyvias detales
			2.4.6. Išdrožti skulptūras
	2.5. Gaminti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių detales	Liaudies architektūros medžio dirbinių detalės: pastatų dekoratyvios detalės, vartai ir kt. Mažosios architektūros medžio dirbinių detales: kryžių, stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių.	2.5.1. Žinoti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių asortimentą	Išvardyti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbiniai, palyginti jų etniniai požymiai. Apibūdinti drožybos deriniai. Paruošti kiaurapjūvės drožybos lekalai, šablonai. Apibūdintos architektūros medžio detalių drožybos technologijos ir pritaikytos konkrečioje užduotyje. Pagamintos liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinio detalės.
			2.5.2. Analizuoti architektūros medžio dirbinių etninius skirtumus
			2.5.3. Derinti kiaurapjūvę drožybą su kitomis drožybos rūšimis
			2.5.4. Išmanyti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių ypatumus
			2.5.5. Ruošti kiaurapjūvės drožybos lekalus, šablonus
			2.5.6. Gaminti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių detales
	2.6. Užbaigti dirbinius	Dailiųjų medžio dirbinių surinkimo būdai, medžiagos, tvirtinimo detalės, įrankiai, įranga. Surinkimo operacijos. Medinių paviršių paruošimo apdailai būdai, medžiagos, operacijos. Apdailos technikos, medžiagos, būdai.	2.6.1. Taikant detalių surinkimo būdus parinkti surinkimo darbų medžiagas, tvirtinimo detales	Paaiškinti detalių surinkimo būdai. Parinktos surinkimo darbų medžiagos, tvirtinimo detalės. Paruošti surinkimo darbų įrankiai, įranga. Surinkti dirbiniai. Paaiškinti medinių paviršių paruošimo apdailai būdai. Parinktos medinių paviršių paruošimo medžiagos. Paruošti mediniai paviršiai apdailai. Apibūdintos apdailos technikos. Išvardytos ir parinktos apdailos medžiagos. Padengti paviršiai apdailos medžiagomis.
			2.6.2. Paruošti surinkimo darbų įrankius, įrangą
			2.6.3. Atlikti surinkimo operacijas
			2.6.4. Atlikti medinių paviršių paruošimo apdailai operacijas
			2.6.5. Išmanyti apdailos technikas, medžiagas ir būdus
			2.6.6. Padengti medinius paviršius apdailos medžiagomis
3. Dailiųjų medžio dirbinių taisymus	3.1. Įvertinti dirbinių defektus	Defektų rūšys, atsiradimo priežastys, taisymo būdai	3.1.1. Žinoti ir atpažinti dailiųjų medžio dirbinių defektus	Išvardyti ir atpažinti dailiųjų medžio dirbinių defektai. Įvardytos atsiradimo priežastys. Parinkti defektų taisymo būdai.
			3.1.2. Nustatyti defektų atsiradimo priežastis
			3.1.3. Parinkti defektų taisymo būdus
	3.2. Paruošti dirbinius taisymui	Dirbinio išardymo operacijos. Taisymo priemonės: konstrukcinės, klijavimo, apdailos medžiagos, tvirtinimo detalės, įrankiai, įranga. Pažeistų detalių paruošimo operacijos.	3.2.1. Atlikti sugadintų dailiųjų medžio dirbinių išardymo operacijas	Išardyti sugadinti dailieji medžio dirbiniai. Sukomplektuotos dailiųjų medžio dirbinių taisymo priemonės. Paruoštos pažeistos detalės taisymui.
			3.2.2. Komplektuoti dailiųjų medžio dirbinių taisymo priemones
			3.2.3. Paruošti pažeistas detales taisymui
	3.3. Pašalinti defektus	Taisomos arba keičiamos sugadintos dalys: detalės, junginiai, apdailinės dangos	3.3.1. Taisyti arba pakeisti detales	Pateiktuose dirbiniuose sutaisytos arba pakeistos detalės, sutaisyti junginiai, atnaujintos apdailinės dangos
			3.3.2. Taisyti junginius
			3.3.3. Atnaujinti apdailines dangas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

NAFTOS PERDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ OPERATORIAUS RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S352404.

3. Suteikiama kvalifikacija – naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatorius.

4. Bazinis išsilavinimas – pagrindinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: žaliavos ir produktų kokybės valdymas; technologinių įrenginių valdymas; technologinės įrangos priežiūra; pagalbinio ūkio valdymas; darbo organizavimas technologiniame įrenginyje.

5.3. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatorius valdo naftos perdirbimo technologinius įrenginius, užtikrina tinkamą ir saugų technologinės įrangos naudojimą; naudojasi kontroliniais matavimo prietaisais ir automatika; kontroliuoja ir valdo technologinį procesą sutrikimų ir avarinių situacijų metu; ruošia technologinį įrenginį ar atskirus technologinius aparatus remontui; gamina produkciją, atitinkančią normas ir standartus; vykdo žaliavos, naudojamų medžiagų ir energetinių išteklių apskaitą ir suvartojimo kontrolę, valdo ir prižiūri pagalbinį ūkį; organizuoja saugų darbą technologiniame įrenginyje.

5.4. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriui svarbios šios asmeninės savybės: greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas, pareigingumas, darbštumas.

6. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus tikslas – valdyti naftos perdirbimo technologinius įrenginius.

7. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam naftos technologinių perdirbimo įrenginių operatoriaus darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: paimti ėminius rankiniu ir automatiniu būdais; paleisti/stabdyti technologinius įrenginius; valdyti avarines situacijas; prižiūrėti technologinę įrangą jos darbo metu; kontroliuoti technologinio įrenginio aprūpinimą veiklą užtikrinančiais ištekliais; valdyti išlakas, skystąsias ir kietąsias atliekas; organizuoti saugų darbą technologiniame įrenginyje.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Naftos perdirbimo technologinių įrenginių

operatoriaus rengimo standarto

1 priedas

NAFTOS PERDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ OPERATORIAUS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Žaliavos ir produktų kokybės valdymas	1.1. Paimti ėminius rankiniu ir automatiniu būdais 1.2. Kontroliuoti žaliavos ir produkcijos kokybės rodiklius
2. Technologinių įrenginių valdymas	2.1. Paleisti/stabdyti technologinius įrenginius 2.2. Valdyti technologinius procesus 2.3. Valdyti avarines situacijas 2.4. Naudoti matavimo prietaisus ir automatiką
3. Technologinės įrangos priežiūra	3.1. Prižiūrėti technologinę įrangą jos darbo metu 3.2. Paruošti technologinį įrenginį ir atskirus aparatus remontui 3.3. Dalyvauti technologinio įrenginio remonte
4. Pagalbinio ūkio valdymas	4.1. Naudoti tarpgamybines technologines komunikacijas 4.2. Kontroliuoti technologinio įrenginio aprūpinimą veiklą užtikrinančiais ištekliais 4.3. Kontroliuoti technologinio įrenginio nuotekas 4.4. Valdyti išlakas, skystąsias ir kietąsias atliekas
5. Darbo organizavimas technologiniame įrenginyje	5.1. Vertinti gamybos aplinką 5.2. Organizuoti darbo vietą 5.3. Organizuoti saugų darbą technologiniame įrenginyje

_________________

Naftos perdirbimo technologinių įrenginių

operatoriaus rengimo standarto

2 priedas

NAFTOS PERDIRBIMO TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ OPERATORIAUS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Žaliavos ir produktų kokybės valdymas	1.1. Paimti ėminius rankiniu ir automatiniu būdais	Ėminių ėmimas rankiniu ir automatiniu būdais. Ėminių ėmikliai, ėminių rinktuvai. Darbų saugos reikalavimai imant ėminius.	1.1.1. Žinoti ėminių sąvokas ir įvaldyti ėminių ėmimo techniką	Paaiškintos ėminių sąvokos. Saugiai paimtas ėminys rankiniu ir automatiniu būdais. Paaiškinti ėminio ėmimo metu kylantys pavojai. Atliekant užduotį teisingai naudota ėminių ėmimo įranga. Sutvarkytas ėminys.
			1.1.2. Dirbti su ėminių ėmimo įranga
			1.1.3. Tvarkyti ėminius
	1.2. Kontroliuoti žaliavos ir produkcijos kokybės rodiklius	Žaliavos, produkcijos, reagentų ir pagalbinių medžiagų charakteristikos. Naftos produktai. Standartai ir specifikacijos. Laboratorinės analizės metodai ir įranga. Žaliavų ir produkcijos kokybės laboratorinė kontrolė. Technologinio režimo normos ir tarpinių produktų kokybės kontrolė Galimų/tikėtinų žaliavų ir produktų kokybės nukrypimų įtaka technologinių procesų eigai bei keliamos rizikos.	1.2.1. Išmanyti ir kontroliuoti žaliavų ir produktų kokybę	Paaiškinta naftos ir naftos produktų sudėtis bei savybės. Išanalizuoti ir palyginti su standartiniais žaliavos, produkcijos, reagentų ir pagalbinių medžiagų kokybės rodikliai. Pakoreguoti technologinio režimo parametrai atsižvelgus į kokybės rodiklius. Išvardytos galinčios kilti rizikos ir jų priežastys bei pasekmės. Atlikta vienos konkrečiai parinktos rizikos pagrindu plati analizė, įvertinant visas įmanomas pasekmes.
			1.2.2. Koreguoti technologinio režimo parametrus atsižvelgus į laboratorinių analizių ir srautinių analizatorių duomenis
			1.2.3. Išmanyti žaliavos kokybės pokyčių keliamas trumpalaikes ir ilgalaikes rizikas
			1.2.4. Įvertinti produktų kokybės pokyčių įtaką technologinei įrangai ir galutinei produkcijai
2. Technologinių įrenginių valdymas	2.1. Paleisti/stabdyti technologinius įrenginius	Technologinio įrenginio parengimas paleidimui. Technologinio įrenginio paleidimas ir stabdymas: šiltuoju ir šaltuoju metų laiku; rankiniu, distanciniu ir automatiniu būdais. Technologiniai ryšiai tarp atskirų gamybos padalinių, tarp technologinių įrenginių, blokų (sekcijų).	2.1.1. Suprasti technologinių kompleksinių įrenginių struktūrą	Nustatyti technologiniai ryšiai tarp atskirų technologinių blokų ir įvardinta šių ryšių įtaka technologinio įrenginio paleidimui. Išvardyti technologinio įrenginio parengimo paleidimui etapai. Išvardytos ir apibūdintos technologinių įrenginių stabdymo normaliu ir avariniu būdais operacijos ir jų nuoseklumas. Įvertintos veiksmų ir darbų saugos procedūros modeliuotose situacijose. Paaiškinta paleidimo/stabdymo specifika šaltuoju metų laiku.
			2.1.2. Parengti paleidimui ir paleisti technologinį įrenginį
			2.1.3. Sustabdyti technologinį įrenginį normaliu ir avariniu būdais
	2.2. Valdyti technologinius procesus	Naftos perdirbimo technologijos. Naftos perdirbimo technologiniai procesai. Technologinių įrenginių technologinės schemos. Technologinių procesų automatinio valdymo principai ir sistemos. Technologinio režimo normos, ribinės reikšmės. Blokuotės ir signalizacijos įranga. Efektyvaus darbo organizavimas technologiniame įrenginyje. Technologinė dokumentacija.	2.2.1. Įvaldyti naftos perdirbimo technologijas ir procesus	Perskaitytos naftos perdirbimo technologinės schemos. Paaiškintos pirminio ir antrinio naftos perdirbimo procesų technologinės schemos bei technologinės aparatūros ir įrangos naudojimo ypatumai. Paaiškintas terminių ir katalizinių procesų chemizmas. Užrašyti technologinio režimo parametrai. Sudarytas technologinio įrenginio materialinis ir šiluminis balansas. Paaiškintas blokuotės ir signalizacijos veikimo principas. Paaiškintas proceso automatinio reguliavimo principas. Suderintas modeliuotas technologinis režimas.
			2.2.2. Valdyti technologinį režimą ir saugiai bei efektyviai naudoti technologinę aparatūrą ir įrangą
			2.2.3. Sudaryti technologinio įrenginio materialinį ir šiluminį balansą
			2.2.4. Skaityti ir pildyti technologinę dokumentaciją
	2.3. Valdyti avarines situacijas	Galimi technologinio proceso sutrikimai ir jų pašalinimo būdai. Galimos avarinės situacijos ir personalo veiksmai jų metu. Nekondicinių produktų priėmimo ar išvedimo tvarka. Pavojingų medžiagų nukenksminimo būdai avarijos atveju. Avarinių situacijų likvidavimo planai. Priešavarinių priemonių naudojimas.	2.3.1. Analizuoti galimus technologinio proceso sutrikimus ir įvaldyti jų pašalinimo būdus	Išvardytos avarinių situacijų likvidavimo procedūros. Nurodyti produktų, medžiagų nukenksminimo būdai avarijos atveju. Pašalinti modeliuoti galimi technologiniai sutrikimai. Priimtas ar išvestas nekondicinis produktas. Paaiškintas blokuočių ir signalizacijos vaidmuo, įspėjant ir valdant avarines situacijas. Paaiškintas priešavarinių priemonių naudojimas avarinėse situacijose. Paaiškinti įrenginiuose organizuojamų treniruočių ir pratybų tikslus.
			2.3.2. Prognozuoti avarines situacijas ir stabdyti gamybinį objektą avariniu būdu
			2.3.3. Įsisavinti avarinių situacijų likvidavimo planą
			2.3.4. Priimti ar išvesti nekondicinius produktus
			2.3.5. Naudoti priešavarines priemones
	2.4. Naudoti matavimo prietaisus ir automatiką	Kontrolės ir matavimo prietaisų veikimo principai, naudojimo sąlygos, patikros. Technologinių procesų automatizavimo ir valdymo priemonės ir schemos. Reguliavimo vožtuvai. Srautiniai kokybės analizatoriai. Technologinio proceso valdymas, naudojant kompiuterines programas.	2.4.1. Žinoti pagrindinius kontrolės ir matavimo prietaisų paskirtį, veikimo principus ir patikrų periodiškumą	Paaiškinti matavimo prietaisų ir automatikos kasdienės priežiūros ir remonto principai. Pakoreguoti technologinio režimo parametrai pagal sumodeliuotą situaciją. Paaiškintos matavimo prietaisų ir automatikos schemos. Paaiškinti matavimo prietaisų ir automatikos įtaisų veikimo principai. Valdomos modeliuotos situacijos, taikant kompiuterinę technologinio įrenginio valdymo programą.
			2.4.2. Naudoti kontrolinius matavimo prietaisus ir automatiką
			2.4.3. Naudoti srautinių kokybės analizatorių parodymus
			2.4.4. Suprasti šiuolaikinių automatizavimo technologijų veikimo principus
			2.4.5. Valdyti technologinio proceso valdyme taikomas kompiuterines programas
3. Technologinės įrangos priežiūra	3.1. Prižiūrėti technologinę įrangą jos darbo metu	Technologinių aparatų bei įrangos konstrukcijos, veikimo principai, charakteristikos. Techninės priežiūros organizavimo principai. Technologinių aparatų ir įrangos priežiūros planas (apžiūrų periodiškumas, apimtis, metodai) ir priežiūros procedūros. Įrangos techninė dokumentacija.	3.1.1. Išmanyti technologinių aparatų bei įrangos konstrukcijas ir veikimo principus	Išvardytos technologinės aparatūros ir įrangos aptarnavimo procedūros, jų periodiškumas, apimtis ir metodai. Išvardyti technologinės aparatūros ir įrangos priežiūros ypatumai. Apibūdinti techninės priežiūros organizavimo principai. Paaiškinta slėginių įrenginių sandarumo ir stiprumo išbandymo ir pridavimo naudojimui tvarka.
			3.1.2. Stebėti technologinės aparatūros ir įrangos būklę jos darbo metu
			3.1.3. Aptarnauti technologinę aparatūrą ir įrangą
			3.1.4. Žinoti potencialiai pavojingų įrengimų techninės priežiūros principus
			3.1.5. Dalyvauti slėginių įrenginių (indų, vamzdynų, garo katilų) sandarumo ir stiprumo išbandymuose
	3.2. Paruošti technologinį įrenginį ir atskirus aparatus remontui	Technologinio įrenginio parengimas remontui. Tipinės įrangos paruošimo remontui procedūros. Rašytinė remonto darbų dokumentacija. Galimi nesklandumai ir pavojai, kylantys pasiruošimo remontui metu.	3.2.1. Parengti technologinio įrenginio teritoriją remontui	Nurodyti technologinio įrenginio teritorijos parengimo remontui darbai. Nurodytos įrangos paruošimo remontui operacijos, jų eiliškumas. Išvardytos saugos priemonės, parengiant technologinį įrenginį remontui. Išvardytos tipinės įrenginio paruošimo remontui klaidos Paaiškintos regeneruoto ir neregeneruoto katalizatoriaus iškrovimo (arba pakrovimo) technologijos. Nurodyta rašytinės remonto dokumentacijos paskirtis ir turinys.
			3.2.2. Parengti specifinę technologinio įrenginio aparatūrą (reaktorius, regeneratorius, vakuumines kolonas, mašininę įrangą ir kt.) remontui
			3.2.3. Žinoti katalizatoriaus (regeneruoto, neregeneruoto) iškrovimo ir pakrovimo darbų technologiją
			3.2.4. Valdyti bendrąsias technologinio įrenginio (jo dalių) ir atskiros įrangos parengimo remontui procedūras
			3.2.5. Suprasti rašytinę remonto darbų dokumentaciją
	3.3. Dalyvauti technologinio įrenginio remonte	Medžiagos, naudojamos technologinių įrenginių konstrukcijose ir įrangoje, jų savybės. Korozija, erozija ir kiti atsparumą mažinantys procesai. Konstrukcijų kokybės patikrinimo metodai. Šaltkalvio darbai. Techninių brėžinių skaitymas. Technologinės aparatūros ir įrangos ardymo ir surinkimo tvarka.	3.3.1. Žinoti naudojamas technologinių įrenginių konstrukcijose ir įrangoje medžiagas bei jų savybes	Apibūdintos naudojamų konstrukcinių medžiagų savybės, nusakytos naudojimo ribos. Išmatuoti detalių parametrai, taikant atitinkamas matavimo priemones. Atlikti šaltkalvio darbai. Nubraižyti ir perskaityti eskizai, techniniai piešiniai, nesudėtingi projekciniai ir surinkimo brėžiniai. Paaiškinta technologinės aparatūros ir įrangos ardymo ir surinkimo tvarka. Paaiškintos technologinio personalo pareigos remonto metu.
			3.3.2. Atlikti šaltkalvio darbus, naudoti matavimo priemones, išmanyti apie suleidimus ir techninius brėžinius
			3.3.3.
			3.3.4. Išmanyti technologinės aparatūros ir įrangos remonto procedūras ir įsisavinti technologinio personalo pareigas remonto metu
4. Pagalbinio ūkio valdymas	4.1. Naudoti tarpgamybines technologines komunikacijas	Tarpgamybinių technologinių komunikacijų schemos ir jų naudojimas. Tarpinių produktų rezervuarų parkų technologinės schemos. Rezervuarų konstrukcijos ir technologinė įranga. Žaliavos tiekimo/produkcijos išvedimo schemos. Produktų sandėliavimas, krova.	4.1.1. Naudoti tarpgamybinius technologinius ir pagalbinius vamzdynus	Paaiškintos tarpgamybinių technologinių vamzdynų schemos. Valdomos modeliuotos tarpgamybinių technologinių vamzdynų perjungimo schemos. Paaiškinta rezervuarų parko technologinė schema. Paaiškinta rezervuaro ir jo įrangos konstrukcija. Apskaičiuota naftos produkto masė rezervuare. Valdoma modeliuota žaliavos tiekimo schema. Valdomos modeliuotos produkcijos išvedimo schemos.
			4.1.2. Naudoti tarpinių produktų rezervuarų parkus
			4.1.3. Išmanyti rezervuarų konstrukcijas
			4.1.4. Valdyti žaliavos tiekimo schemą
			4.1.5. Valdyti produkcijos išvedimo schemas
	4.2. Kontroliuoti technologinio įrenginio aprūpinimą veiklą užtikrinančiais ištekliais	Tarpusavio ryšys su kitais technologiniais ir pagalbiniais objektais. Technologinio įrenginio aprūpinimo reikiamais ištekliais (žaliava, elektros energija, kuru, vandens garu, vandeniu, oru, inertinėmis dujomis, reagentais, priedais) schemos. Veiklą užtikrinančių išteklių apskaita.	4.2.1. Žinoti ir naudotis technologinio įrenginio aprūpinimo elektros ir kitais energijos šaltiniais sistemas	Nurodytas tarpusavio ryšys su kitais technologiniais ir pagalbiniais objektais. Paaiškintos technologinio įrenginio aprūpinimo energetiniais resursais, vandeniu, oru ir kitomis medžiagomis schemos. Nusakyti svarbiausi tiekiamų medžiagų parametrai. Atlikta žaliavos, pagalbinių medžiagų, produkcijos ir energijos suvartojimo apskaita bei užpildyta rašytinė technologinė dokumentacija.
			4.2.2. Valdyti energetinių ir pagalbinių išteklių tiekimo schemas
			4.2.3. Išmanyti veiklą užtikrinančių resursų normas ir veiksmingai juos naudoti
			4.2.4. Vykdyti išteklių sunaudojimo apskaitą
	4.3. Kontroliuoti technologinio įrenginio nuotekas	Aplinkosaugos reikalavimai. Duomenys apie į kanalizaciją išleidžiamas nuotekas. Kanalizacijos schemos. Nuotekų valymo būdai. Nuotekų valymo įrenginiai. Aplinkos vadybos sistema.	4.3.1. Dirbti pagal aplinkos vadybos sistemos reikalavimus	Paaiškinti aplinkosaugos reikalavimai. Paaiškinta aplinkos vadybos sistemos esmė. Nurodytos įmonės kanalizacijos sistemos ir jų paskirtis. Paaiškinta kanalizacijos sistemos struktūra. Nurodyti duomenys apie į kanalizaciją išleidžiamas nuotekas. Paaiškinti nuotekų valymo būdai.
			4.3.2. Žinoti įmonės kanalizacijos sistemas ir kanalizuoti nuotekas
			4.3.3. Išmanyti įmonės nuotekų valymo įrenginių struktūrą
			4.3.4. Išmanyti nuotekų valymo būdus
	4.4. Valdyti išlakąs, skystąsias ir kietąsias atliekas	Duomenys apie technologines išlakąs į atmosferą ir emisiją iš ventiliacijos sistemų. Gamybos atliekos, išlakos į atmosferą, jų perdirbimo ir utilizavimo metodai. Fakelinio vamzdyno schema. Dūmų šilumos utilizavimas katiluose-utilizatoriuose.	4.4.1. Kontroliuoti ir fiksuoti technologinių išlakų į atmosferą duomenis ir emisiją iš ventiliacijos sistemų	Nurodyti duomenys apie technologines išlakąs į atmosferą ir emisiją iš ventiliacijos sistemų. Paaiškinta fakelinio vamzdyno schema. Paaiškinta, kaip utilizuojama dūmų šiluma. Išvardyti naftos produktų netekčių mažinimo būdai ir paaiškinta jų esmė. Paaiškinta, kaip tvarkomos skystosios ir kietosios atliekos.
			4.4.2. Valdyti fakelinio vamzdyno schemą
			4.4.3. Utilizuoti dūmų šilumą
			4.4.4. Naudoti naftos produktų netekčių mažinimo būdus (garų surinkimo ir išlyginimo schemas, uždarąsias sistemas ir kt.)
			4.4.5. Tvarkyti skystąsias ir kietąsias atliekas
5. Darbo organizavimas technologiniame įrenginyje	5.1. Vertinti gamybos aplinką	Naftos perdirbimo įmonės paskirtis, veiklos principai ir svarbiausios funkcijos. Įmonės gamybos organizacinė struktūra. Aptarnaujančios tarnybos. Pramonės nuosavybės objektai (išradimas, firmos ženklas, prekių ir paslaugos ženklas, pramonės dizaino pavyzdys, pramoninis modelis ir kt.) ir jų apsauga. Ekonominių žinių pagrindai. Techniniai terminai ir apibrėžtys.	5.1.1. Žinoti ir suprasti naftos perdirbimo įmonės profilį, struktūrą ir jos atskirų padalinių paskirtį bei vystymo perspektyvas	Apibūdinta naftos perdirbimo įmonė, jos profilis, struktūra, nurodyta paskirtis bei vystymo perspektyvos. Paaiškinta įmonės gamybos organizacinė struktūra. Įvardyti ir apibūdinti pramonės nuosavybės objektai (išradimas, firmos ženklas, prekių ir paslaugos ženklas, pramonės dizaino pavyzdys, pramoninis modelis ir kt.), jų apsaugos būdai. Paaiškintos ekonominės sąvokos, ekonominiai dėsniai ir jų taikymas. Įgyti profesinės kalbos įgūdžiai.
			5.1.2. Suprasti technologinio įrenginio operatoriaus funkcijas, galimybes ir perspektyvas naftos perdirbimo įmonėje
			5.1.3. Žinoti ekonomines sąvokas, dėsnius ir juos taikyti
			5.1.4. Vartoti profesinės kalbos terminiją valstybine kalba ir suprasti užsienio kalba
	5.2. Organizuoti darbo vietą	Darbo ir kolektyvinė sutartys. Ergonomikos pagrindai. Naftos perdirbimo įrenginių operatoriaus pareigybės aprašymas. Gamybos ir darbo vietos organizavimo principai. Rašytinė dokumentacija, skirta organizuoti darbą.	5.2.1. Žinoti darbo ir kolektyvinės sutarčių sudarymo reikalavimus	Paaiškinti atskiri darbo ir kolektyvinės sutarčių punktai. Apibūdintos operatoriaus darbo vietoje taikomos ergonomikos priemonės. Paaiškinti pamaininio darbo ypatumai, naftos perdirbimo įrenginių operatoriaus pareigos ir teisės. Paaiškinti gamybos ir darbo organizavimo principai. Išvardytos pamainos perdavimo ir priėmimo procedūros.
			5.2.2. Suprasti gamybos ir darbo vietos organizavimo principus
			5.2.3. Žinoti ir vykdyti naftos perdirbimo įrenginių operatoriaus pareigas ir teises
			5.2.4. Pritaikyti ergonomikos principus darbo vietoje
	5.3. Organizuoti saugų darbą technologiniame įrenginyje	Teisės aktai reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą. Lokaliniai įmonės dokumentai (saugos instrukcijos). Kolektyvinės ir asmeninės priemonės nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio. Technologinio proceso specifinės saugos priemonės. Gamybinių objektų, įrangos, patalpų ir technologinio proceso pavojingumo klasės. Pirmoji pagalba nukentėjusiems. Medicininės patikros ir mokymai.	5.3.1. Žinoti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus	Išvardyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Nusakyti profesinės rizikos faktoriai technologiniame įrenginyje. Apibūdintos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemones. Išvardyti saugos darbe instrukcijų reikalavimai atskiriems darbams. Apibūdintas technologinis procesas, gamybinės patalpos, išoriniai įrenginiai profesinės rizikos atžvilgiu Apibūdintos žaliavos, gatavos produkcijos, medžiagų bei gamybos atliekų toksinės savybės ir pavojingumo duomenys. Suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiems.
			5.3.2. Žinoti profesinės rizikos faktorius darbo vietoje, klasifikuoti objektus pagal pavojingumo sprogimui ir gaisrui pobūdį
			5.3.3. Valdyti saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, elektrosaugos, dujosaugos priemones
			5.3.4. Naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis, dirbti pagal saugos instrukcijų reikalavimus
			5.3.5. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

NAFTOS PRODUKTŲ OPERATORIAUS RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S352402.

3. Suteikiama kvalifikacija – naftos produktų operatorius.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Naftos produktų operatoriaus rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius naftos produktų operatoriaus rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: prekinių naftos produktų ir alternatyviųjų degalų gamyba; naftos produktų kokybės kontrolė; naftos ir naftos produktų sandėliavimas; naftos ir naftos produktų vežimas ir krova; prekyba naftos produktais, naftos dujomis ir alternatyviaisiais degalais.

5.3. Naftos produktų operatorius aptarnauja naftos rezervuarų parkus, atlieka naftos produktų krovos į laivus, geležinkelines ir automobilines cisternas operacijas, aptarnauja degalines.

5.4. Naftos produktų operatorius dirba su naftos verslo įmonės įranga, automatizuotomis valdymo sistemomis, identifikuoja įrangos gedimus ir juos šalina. Naftos produktų operatorius žino naftos produktų ir alternatyvių degalų gamybos būdus, asortimentą, apibūdina kokybės rodiklius, atlieka jų apskaitą, aptarnauja klientus.

5.5. Naftos produktų operatoriui reikalingos šios asmeninės savybės: greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas, pareigingumas, darbštumas.

6. Naftos produktų operatoriaus tikslas – saugiai valdyti naftos produktų gamybą, sandėliavimą, krovą ir transportavimą, aptarnauti klientus.

7. Naftos produktų operatoriaus veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos standarto 1 priede.

8. Naftos produktų operatoriaus kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam naftos produktų operatoriaus darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. kolektyvinis darbas;

9.5. taktiškumas;

9.6. tolerantiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Naftos produktų operatoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: gaminti prekinius naftos produktus ir alternatyviuosius degalus; aptarnauti technologinę įrangą; paimti naftos ir naftos produktų ėminius rankiniu ir automatiniu būdais; naudoti technologinę ir mašininę įrangą, vamzdynus; apskaityti naftą ir jos produktus bei alternatyviuosius degalus; vežti naftą ir naftos produktus; vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą; aptarnauti klientus degalinėse.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Naftos produktų operatoriaus rengimo standarto

1 priedas

NAFTOS PRODUKTŲ OPERATORIAUS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Prekinių naftos produktų ir alternatyviųjų degalų gamyba	1.1. Ištirti naftos ir naftos produktų sudėtį ir savybes 1.2. Gaminti prekinius naftos produktus ir alternatyviuosius degalus 1.3. Aptarnauti technologinę įrangą 1.4. Naudoti matavimo prietaisus ir automatiką
2. Naftos produktų kokybės kontrolė	2.1. Vertinti naftos produktų kokybę 2.2. Paimti naftos ir naftos produktų ėminius rankiniu ir automatiniu būdais 2.3. Įvaldyti laboratorinę techniką ir metodiką
3. Naftos ir naftos produktų sandėliavimas	3.1. Sandėliuoti naftą ir jos produktus bei alternatyviuosius degalus 3.2. Naudoti technologinę ir mašininę įrangą, vamzdynus 3.3. Apskaityti naftą ir jos produktus bei alternatyviuosius degalus 3.4. Kontroliuoti rezervuarų parkų aprūpinimą visais veiklą užtikrinančiais resursais
4. Naftos ir naftos produktų vežimas ir krova	4.1. Vežti naftą ir naftos produktus 4.2. Vykdyti naftos ir jos produktų krovą 4.3. Valdyti nuotekas ir išlakas
5. Prekyba naftos produktais, naftos dujomis ir alternatyviaisiais degalais	5.1. Vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą 5.2. Organizuoti saugų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių darbą 5.3. Aptarnauti klientus degalinėse 5.4. Organizuoti darbo vietą

_________________

Naftos produktų operatoriaus rengimo standarto

2 priedas

NAFTOS PRODUKTŲ OPERATORIAUS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Prekinių naftos produktų ir alternatyviųjų degalų gamyba	1.1. Ištirti naftos ir naftos produktų sudėtį ir savybes	Elementinė, cheminė ir frakcinė sudėtis. Fizikinės ir cheminės savybės. Vidaus degimo variklio veikimo principas.	1.1.1. Žinoti naftos ir naftos produktų sudėtį bei savybes	Apibūdinta naftos ir naftos produktų elementinė, cheminė ir frakcinė sudėtis. Paaiškintos naftos ir naftos produktų fizikinės, cheminės savybės. Apskaičiuoti naftos produktų molekulinė masė, tankis, klampa ir kiti rodikliai. Paaiškintas vidaus degimo variklio veikimo principas.
			1.1.2. Analizuoti naftos ir naftos produktų būdingus rodiklius
			1.1.3. Išmanyti benzininio, dyzelinio ir reaktyvinio variklio veikimo principus
	1.2. Gaminti prekinius naftos produktus ir alternatyviuosius degalus	Naftos paruošimas perdirbimui. Pirminis ir antrinis naftos perdirbimas. Naftos perdirbimo terminiai ir kataliziniai procesai. Naftos dujų perdirbimas. Prekinių produktų (benzino, dyzelino ir kt.) gamyba. Tepalų gamyba. Pagalbiniai naftos perdirbimo procesai. Biologinės kilmės degalų gamyba. Bioetanolio gamyba. Riebalų rūgščių metilo esterio gamyba. Šalutiniai produktai, susidarantys biodegalų gamybos metu. Priedai biologinės kilmės degalams. Komponentų sumaišymo būdai. Kompaundavimo įranga. Naftos produktų kokybės nustatymas analizatorių pagalba. Naftos produktų naudojimas chemijos pramonėje.	1.2.1. Suprasti naftos perdirbimo procesų esmę	Išvardyti pirminio ir antrinio naftos bei dujų perdirbimo ypatumai. Apibūdinti terminio ir katalizinio krekingo, riformingo, izomerizacijos, alkilinimo ir kiti procesai. Paaiškinti hidrovalymo, deparafinizacijos ir kiti valymo būdai. Paaiškinti, kaip gaunami prekiniai naftos produktai. Paaiškinti riebalų rūgščių metilo esterio, bioetanolio gamybos ir įrangos veikimo principai. Išvardytos alternatyviųjų degalų žaliavos, šalutiniai produktai. Apskaičiuota prekinių naftos produktų receptūra. Paaiškinta naftos produktų komponentų įtaka prekinių naftos produktų savybėms. Apibūdinti prekinių naftos produktų sumaišymo būdai. Paaiškintas kompaundavimo įrangos veikimo principas. Paaiškintas kokybės tyrimo analizatoriaus veikimo principas Paaiškinta, kur naudojami naftos produktai chemijos pramonėje.
			1.2.2. Išmanyti prekinių naftos produktų ir alternatyviųjų degalų gamybos būdus
			1.2.3. Žinoti prekinių naftos produktų komponentų sumaišymo būdus ir įrangą
			1.2.4. Žinoti prekinių naftos produktų ir alternatyviųjų degalų asortimentą
			1.2.5. Išmanyti naftos produktų naudojimą chemijos pramonėje
	1.3. Aptarnauti technologinę įrangą	Technologinės aparatūros ir įrangos tarpremontinės priežiūros procedūros. Technologinių aparatų bei įrangos konstrukcijos ir veikimo principai. Technologinės priežiūros organizavimo principai. Technologinės aparatūros ir įrangos tarpremontinės priežiūros planas (įrangos apžiūros periodiškumas, apimtis ir metodai). Mašininė įranga. Įrangos dokumentacija. Darbų saugos instrukcijos. Naftos produktų degumo, sprogumo rodikliai. Asmeninės apsaugos priemonės. Priešgaisrinės sistemos.	1.3.1. Išmanyti technologinių aparatų bei įrangos konstrukcijas, veikimo principus	Išvardytos technologinės aparatūros ir įrangos tarpremontinės priežiūros procedūros bei organizavimo principai. Paaiškintos technologinių aparatų bei įrangos konstrukcijos ir veikimo principai. Paaiškintas įrangos apžiūros periodiškumas, apimtis ir metodai. Išvardytos vamzdynų klasės, armatūros tipai, tarpinės. Išvardyti naftos produktų degumo, sprogumo rodikliai. Apibūdintos ir pademonstruotos priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, civilinės saugos, dujosaugos bei asmeninės apsaugos priemonės ir jų naudojimas. Suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiems.
			1.3.2. Saugiai naudoti technologinę aparatūrą ir įrangą
			1.3.3. Žinoti techninės priežiūros organizavimo principus
			1.3.4. Žinoti vamzdžių, vamzdinės armatūros klasifikavimą, tipus ir paskirtį
	1.4. Naudoti matavimo prietaisus ir automatiką	Matavimo prietaisų ir automatikos naudojimas. Matavimo prietaisams ir automatikai skirto oro vamzdynų sistemos. Technologinių procesų automatizavimo ir valdymo priemonės ir schemos. Reguliavimo ir apsauginių vožtuvų charakteristikos. Technologinio įrenginio kompiuterinės valdymo programos. Taikomos kompiuterinės programos. Internetas. Pagrindiniai kontrolės ir matavimo prietaisų veikimo principai.	1.4.1. Naudoti kontrolinius matavimo prietaisus ir automatiką	Užrašyti technologinio režimo parametrai. Paaiškintos matavimo prietaisų ir automatikos schemos. Paaiškinti matavimo prietaisų ir automatikos įtaisų veikimo principai. Nurodyti tiekiamo oro į pneumatines sistemas parametrai. Sumodeliuotoje situacijoje, pritaikyta kompiuterinio technologinio įrenginio valdymo programa. Sudarytas technologinio įrenginio materialinis ir šiluminis balansas. Užduotyje panaudotos kompiuterinės programos.
			1.4.2. Naudoti matavimo prietaisų ir automatikos oro vamzdynus ir schemas
			1.4.3. Įvaldyti taikomas kompiuterines programas
2. Naftos produktų kokybės kontrolė	2.1. Vertinti naftos produktų kokybę	Naftos produktų kokybės rodikliai. Naftos produktų kokybės pažymėjimai. Cheminės analizės pagrindai. Cheminės analizės metodai. Naftos produktų kokybės rodiklių nustatymo metodai.	2.1.1. Išmanyti naftos produktų kokybės rodiklius bei jų nustatymo metodus	Apibūdinti naftos produktų kokybės rodikliai. Paaiškintos cheminės analizės sąvokos. Apibūdinti cheminiai ir fizikiniai analizės metodai. Paaiškintos naftos produktų kokybės pažymėjimų parengimo procedūros. Paaiškinti naftos produktų kokybės rodiklių nustatymo metodai.
			2.1.2. Naudoti naftos produktų kokybės pažymėjimus, kokybės atitikties dokumentus
			2.1.3. Suprasti cheminės analizės metodus
			2.1.4. Parengti naftos produktų kokybės pažymėjimą
	2.2. Paimti naftos ir naftos produktų ėminius rankiniu ir automatiniu būdais	Ėminių ėmimo taisyklės. Arbitražiniai mėginiai. Ėminių ėmikliai. Ėminių rinktuvai. Darbų saugos reikalavimai, imant ėminius.	2.2.1. Žinoti ėminių ėmimo rankiniu ir automatiniu būdu taisykles	Paaiškintos ėminių ėmimo iš talpyklų, transportinės ir smulkios taros, vamzdynų taisyklės. Paaiškinta arbitražinių mėginių plombavimo, sandėliavimo ir utilizavimo procedūra. Paruoštas arbitražinis mėginys. Paimtas naftos produktų ėminys. Išvardytos asmeninės apsaugos priemonės, imant ėminius.
			2.2.2. Išmanyti arbitražinių mėginių plombavimo, sandėliavimo ir utilizavimo procedūrą
			2.2.3. Naudoti ėminių ėmiklius ir ėminių rinktuvus
	2.3. Įvaldyti laboratorinę techniką ir metodiką	Laboratoriniai indai ir reagentai. Laboratorinių darbų technika. Kiekybinė ir kokybinė analizė. Fizikinė-cheminė analizė. Darbų saugos reikalavimai chemijos laboratorijoje.	2.3.1. Naudoti laboratorinius indus ir reagentus, laboratorinę įrangą	Apibūdinti laboratoriniai indai. Paruošta laboratorinė įranga, parinkti reagentai. Atpažinti katijonai, anijonai, parašytos jų atpažinimo reakcijų lygtys. Atlikta gravimetrinė ir titrimetrinė analizė. Pagaminti reikiamos koncentracijos tirpalai. Demonstruojami pagrindiniai laboratoriniai įgūdžiai: šildymas, filtravimas, distiliavimas ir kiti. Nustatyti naftos produktų kokybės rodikliai laboratoriniu būdu. Išvardyti saugos reikalavimai chemijos laboratorijoje.
			2.3.2. Atlikti laboratorinės technikos operacijas
			2.3.3. Nustatyti naftos produktų kokybės rodiklius laboratoriniu būdu
3. Naftos ir naftos produktų sandėliavimas	3.1. Sandėliuoti naftą ir jos produktus bei alternatyviuosius degalus	Naftos terminalai (sandėliai). Rezervuarų parkai. Kontrolės matavimo prietaisai ir automatika. Priešavarinės signalizacijos ir blokuotės bei tam skirta įranga. Priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, pramoninės sanitarijos ir sanitarinės higienos reikalavimai, elgesio nelaimingų ir ekstremalių atsitikimų atvejais taisyklės.	3.1.1. Žinoti naftos terminalų tipus ir struktūrą	Išvardyti naftos terminalų tipai ir struktūra. Paaiškintos rezervuarų parkų technologinės ir valdymo schemos, priešavarinės signalizacijos ir blokuočių sistemos. Teisingai perskaityti brėžiniai. Paaiškintos rezervuarų konstrukcijos ir įranga. Išaiškintos saugos darbe instrukcijos.
			3.1.2. Suprasti rezervuarų parkų technologines schemas
			3.1.3. Žinoti rezervuarų konstrukcijas ir jų įrangą
			3.1.4. Naudoti kontrolės matavimo prietaisus, kompiuterines valdymo programas
	3.2. Naudoti technologinę ir mašininę įrangą, vamzdynus	Metalų savybės. Konstrukcinės medžiagos. Šaltkalvystės pagrindai, operacijos. Konstrukciniai įrangos, aparatų brėžiniai ir schemos. Talpyklos, šilumokaičiai, siurbliai, kompresoriai, rezervuarai. Vamzdynai. Technologinė armatūra. Technologinės įrangos reikalavimai. Saugos darbe reikalavimai.	3.2.1. Atlikti įrangos paruošimo remontui operacijas	Apibūdintos juodųjų ir spalvotųjų metalų bei jų lydinių savybės. Atlikti šaltkalviški darbai. Paaiškintos talpyklų, šilumokaičių, siurblių, kompresorių, rezervuarų konstrukcijos. Išvardyti naftos ir naftos produktų sandėlių technologinės įrangos, vamzdynų, vamzdinės armatūros paruošimo valymui ir remonto darbams reikalavimai.
			3.2.2. Įgyti šaltkalviškų darbų atlikimo įgūdžių
			3.2.3. Išmanyti talpų, šilumokaičių, siurblių, kompresorių, rezervuarų konstrukcijas
	3.3. Apskaityti naftą ir jos produktus bei alternatyviuosius degalus	Apskaitos metodai: tūriniai, masiniai, tūriniai -masiniai. Kiekio apskaitos dokumentacija. Netekčių apskaita. Apskaitos priemonės.	3.3.1. Apskaičiuoti naftos produktų kiekį rezervuaruose ir vamzdynuose	Apibūdinti tūriniai, tūriniai-masiniai, masiniai apskaitos metodai. Apskaičiuota naftos produkto masė rezervuare ir vamzdyne. Užpildytos suvestinės, ataskaitos, žurnalai. Parinkti būdai netektims mažinti. Apskaičiuotos netektys.
			3.3.2. Tvarkyti materialinių srautų judėjimo dokumentaciją
			3.3.3. Nustatyti naftos produktų netekčių priežastis
			3.3.4. Apskaičiuoti naftos produktų netekčių dydį
			3.2.4. Atlikti technologinės įrangos, vamzdynų, vamzdinės armatūros profilaktines apžiūras, reguliavimą ir taisymą
	3.4. Kontroliuoti rezervuarų parkų aprūpinimą visais veiklą užtikrinančiais resursais	Rezervuarų parko aprūpinimo elektros energija, vandens garu, geriamu vandeniu, oru, inertinėmis dujomis ir kitomis medžiagomis schemos. Priešgaisrinio vandens tiekimo schema.	3.4.1. Žinoti ir naudoti rezervuarų parkų aprūpinimo elektros ir kitais energijos šaltiniais sistemą	Paaiškintos rezervuarų parkų aprūpinimo elektros ir kitomis energijos rūšimis, vandens garu, vandeniu, oru ir kitomis medžiagomis schemos. Nusakyti svarbiausi tiekiamų medžiagų parametrai.
			3.4.2. Valdyti vandens garo ir garo kondensato technologinę schemą
			3.4.3. Tiekti inertines dujas ir orą
			3.4.4. Aprūpinti rezervuarų parką vandeniu
4. Naftos ir naftos produktų vežimas ir krova	4.1. Vežti naftą ir naftos produktus	Naftos ir naftos produktų vežimas vamzdynais. Geležinkelio transportas. Automobilių transportas. Vandens transportas. Saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos reikalavimai. Naftos ir jos produktų vežimo reikalavimai.	4.1.1. Žinoti naftos ir naftos produktų vežimo rūšis	Paaiškintos naftos ir naftos produktų vežimo rūšys (vamzdyninis, geležinkelio, automobilių, vandens). Apibūdinti transportinių priemonių konstrukcijų ypatumai. Išvardyti naftos ir jos produktų vežimo rūšių privalumai ir trūkumai. Išvardyti saugaus naftos ir naftos produktų vežimo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, elektrosaugos ir dujosaugos reikalavimai.
			4.1.2. Išmanyti naftos ir jos produktų transportinių priemonių konstrukcijas
			4.1.3. Išmanyti naftos ir jos produktų vežimo reikalavimus
			4.1.4. Dirbti vadovaujantis saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, elektrosaugos, dujosaugos taisyklėmis
	4.2. Vykdyti naftos ir jos produktų krovą	Geležinkelio estakados (NON SPOT, TOP SPOT, galerijos tipo). Krovos į laivus įranga. Krovos į automobilines cisternas įranga. Smulki tara. Magistraliniai vamzdynai. Aplinkos apsaugos reikalavimai. Priedų, žymėjimo medžiagų dozavimas. Dozavimo būdai. Darbo, priešgaisrinės apsaugos ir elektrosaugos taisyklės, vykdant naftos ir naftos produktų krovą.	4.2.1. Išmanyti naftos ir naftos produktų pylimo estakadų, automatinių pylimo sistemų naudojimą ir įrangą	Paaiškintos ir sujungtos naftos ir naftos produktų krovos terminalų technologinės ir valdymo schemos. Išvardytos naftos produktų išpilstymo ir krovos taisyklės. Paaiškinta naftos produktų krovos į laivus, automobilių cisternas, geležinkelio estakadų, automatinių pylimo sistemų įranga. Paaiškintos vamzdynų schemos ir naudojimo ypatumai. Išvardytos naftos produktų krovos į transportines talpas ir smulkią tarą procedūros. Išvardyti priedų ir medžiagų dozavimo būdai, jų privalumai ir trūkumai. Išvardytos saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, dujosaugos, elektrosaugos taisyklės. Nurodytos aplinkos apsaugos normos.
			4.2.2. Išpilstyti ir perkrauti išfasuotus į smulkią tarą naftos produktus
			4.2.3. Perkrauti, pakrauti(iškrauti) naftos produktus į(iš) geležinkelio ir automobilių cisternas bei krovininius vagonus
			4.2.4. Priimti ir išsiųsti naftos produktus magistraliniais ir vidaus įmonės vamzdynais
			4.2.5. Žinoti priedų ir žymėjimo medžiagų dozavimo į naftos produktus būdus
	4.3. Valdyti nuotekas ir išlakas	Vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Aplinkos apsaugos būdai ir priemonės. Nuotekų valymo būdai ir įranga. Naudotų tepalų surinkimas ir regeneracija. Išlakų utilizavimas. Aplinkos apsaugos vadyba. Galiojantys aplinkos apsaugos reikalavimai naftos ir naftos produktų krovos terminalams.	4.3.1. Žinoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų schemas	Paaiškintos įmonės vandentiekio ir kanalizacijos sistemos schemos ir jų paskirtis. Nurodyti aplinkos apsaugos reikalavimai. Paaiškinti naudotų tepalų surinkimo būdai. Išvardytos išlakų normos. Išvardyti išlakų utilizavimo įrenginiai, paaiškintas jų veikimo principas. Apibūdinti nuotekų valymo būdai. Paaiškinta nuotekų valymo įrengimų struktūra. Išvardytos skystųjų ir kietųjų atliekų tvarkymo procedūros. Paaiškinta aplinkos apsaugos vadybos sistema.
			4.3.2. Išmanyti aplinkos apsaugos būdus ir priemones
			4.3.3. Išmanyti nuotekų valymo būdus ir įrenginių struktūrą
			4.3.4. Tvarkyti skystąsias ir kietąsias atliekas
			4.3.5. Žinoti pramoninius išlakų utilizavimo būdus, apibūdinti įrenginius, paaiškinti jų veikimo principą
5. Prekyba naftos produktais, naftos dujomis ir alternatyviaisiais degalais	5.1. Vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą	Naftos produktų ir alternatyviųjų degalų prekybos taisyklės. Nafta ir naftos produktais prekiaujančios įmonės. Degalinės. Degalinės- parduotuvės, prekiaujančios pramoninėmis prekėmis. Autoservisų parduotuvės. Prekės ženklas. Firmos vardas. Pramoninis dizainas.	5.1.1. Žinoti naftos produktų operatoriaus teises ir pareigas	Išvardytos naftos produktų operatoriaus teisės ir pareigos. Paaiškintos svarbiausios ekonomikos sąvokos. Parengtas verslo planas. Apibūdinti pramonės nuosavybės objektai ir teisinės apsaugos būdai. Išvardyti naftos verslo įmonių tipai, paaiškinta jų struktūra. Apibūdinta parduodamų naftos produktų paskirtis ir kokybė. Sukurtas prekės ar paslaugos ženklas.
			5.1.2. Taikyti vadybos, teisės, ekonomikos žinias darbe
			5.1.3. Suprasti patentologijos sąvokas ir žinoti pramonės nuosavybės objektų teisinės apsaugos būdus
			5.1.4. Kontroliuoti parduodamų naftos produktų kokybę
	5.2. Organizuoti saugų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių darbą	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai operatoriui. Kolektyvinės darbuotojų apsaugos nuo pavojingų ir kenksmingų gamybinių veiksnių poveikio priemonės. Naudojamos priešgaisrinės technikos ir signalizacijos automatinio įsijungimo priemonės. Technologinio proceso charakteristika sprogumo, gaisro, kenksmingumo ir ypač pavojingų technologinio įrenginio vietų atžvilgiu. Darbuotojų asmeninės apsaugos priemonės, naudojamos esant konkrečioms šios gamybos sąlygoms. Gaisro gesinimo būdai ir būtinos priemonės. Apsaugos nuo statinės elektros priemonės. Pirmoji pagalba nukentėjusiems.	5.2.1. Žinoti reglamentuojančius darbuotojų saugą ir sveikatą teisės aktus	Išvardyti pagrindiniai darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Nusakyti kenksmingi veiksniai didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Apibūdintos saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, elektrosaugos, dujosaugos priemonės. Pademonstruotas įvairaus tipo gesintuvų naudojimas. Išvardytos ir apibūdintos specifinės saugos priemonės. Suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiems.
			5.2.2. Nustatyti kenksmingus veiksnius prekybos įmonėse
			5.2.3. Įvaldyti saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, elektrosaugos, dujosaugos priemones
			5.2.4. Naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis
			5.2.5. Suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems
	5.3. Aptarnauti klientus degalinėse	Degalinės įranga: rezervuarai, kolonėlės, kasos aparatai. Prekybos naftos produktais ir suskystintomis dujomis taisyklės. Klientų aptarnavimo taisyklės.	5.3.1. Valdyti degalinės įrangą	Paaiškintas degalinės įrangos veikimo principas. Užpildyta apskaitos dokumentacija. Išnagrinėtos prekybos, degalinės klientų aptarnavimo taisyklės. Atliktos operacijos kasos aparatu. Paaiškinti profesinės etikos ir etiketo reikalavimai. Įvertinta darbo vieta galimų pavojų ir kenksmingų veiksnių požiūriu.
			5.3.2. Pildyti degalų priėmimo ir išdavimo dokumentaciją
			5.3.3. Dirbti kasos aparatu
			5.3.4. Mokėti elgtis stresinėse situacijose
			5.3.5. Bendradarbiauti ir bendrauti profesine kalba
	5.4. Organizuoti darbo vietą	Kolektyvinė sutartis. Darbo sutartis. Gamybos ir darbo vietos organizavimo principai. Naftos produktų operatoriaus pareigybinė instrukcija. Ergonomikos pagrindai. Ekonominių žinių ir verslumo pagrindai.	5.4.1. Žinoti darbo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo reikalavimus	Paaiškinti atskiri darbo ir kolektyvinės sutarčių punktai. Paaiškinti gamybos ir darbo organizavimo principai. Paaiškinti pamaininio darbo ypatumai. Apibūdintos operatoriaus darbo vietoje taikomos ergonomikos priemonės.
			5.4.2. Suprasti gamybos ir darbo vietos organizavimo principus
			5.4.3. Pritaikyti ergonomikos principus darbo vietoje

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222

UGNIAGESIO GELBĖTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis.

2. Valstybinis kodas – S386106.

3. Suteikiama kvalifikacija – ugniagesys gelbėtojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Ugniagesio gelbėtojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių reikalavimus ir atlikus ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo analizę. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti, pagal kurią bus rengiami ugniagesiai gelbėtojai Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1927) nustatyta tvarka gavę siuntimą dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius ugniagesio gelbėtojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: žmonių ir gyvūnų gelbėjimas; gaisrų gesinimas; transporto avarijų likvidavimas; cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimas.

5.3. Baigę mokymą kursantai dirba ugniagesiais gelbėtojais Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, galinčiais užimti C lygio pareigybes.

5.4. Sėkmingą ugniagesio gelbėtojo darbą lems tinkamas specialusis (profesinis) ir fizinis pasirengimas, žinios ir praktiniai įgūdžiai bei ugniagesiui gelbėtojui būtinos asmeninės savybės: greita reakcija, atjauta ir kito nelaimės supratimas, atsakingumas, kruopštumas, sąžiningumas.

6. Ugniagesio gelbėtojo tikslas – gelbėti žmones ir gyvūnus incidentuose ir ekstremaliose situacijose, gesinti gaisrus, likviduoti transporto, cheminių ir ekologinių avarijų padarinius.

7. Ugniagesio gelbėtojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Ugniagesio gelbėtojo kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam ugniagesio gelbėtojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. lojalumas profesijai;

9.2. patikimumas;

9.3. pareigingumas;

9.4. principingumas;

9.5. iniciatyvumas;

9.6. nuolatinis naujų profesinių žinių siekimas, noras tobulėti;

9.7. tinkamų sprendimų priėmimas stresinėse situacijose;

9.8. kolektyvinis dirbas;

9.9. dirbas su informacija ir informacinėmis technologijomis.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: gelbėti žmones ekstremaliose situacijose ir įvykiuose; teikti pirmąją pagalbą; gelbėti gyvūnus ekstremaliose situacijose ir įvykiuose; naudoti saugos priemones savęs, žmonių ir gyvūnų gelbėjimui; naudoti gaisrinius automobilius ir įrangą; naudoti vandens šaltinius gaisrų gesinimui; taikyti gesinamąsias medžiagas gesinant gaisrus; naudoti saugos priemones; atlikti transporto priemonių ardymo darbus avarijų metu; naudoti gelbėjimo techniką ir įrangą; naudoti saugos priemones transporto avarijų metu; naudoti saugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu; dirbti cheminio įvykio vietoje; dirbti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje zonoje; dirbti ekologinės avarijos metu; naudoti cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimo įrangą.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Ugniagesio gelbėtojo rengimo standarto

1 priedas

UGNIAGESIO GELBĖTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Žmonių ir gyvūnų gelbėjimas	1.1. Gelbėti žmones ekstremaliose situacijose ir įvykiuose 1.2. Įvertinti nukentėjusiųjų būklę 1.3. Teikti pirmąją pagalbą 1.4. Gelbėti gyvūnus ekstremaliose situacijose ir įvykiuose 1.5. Naudoti saugos priemones savęs, žmonių ir gyvūnų gelbėjimui
2. Gaisrų gesinimas	2.1. Naudoti gaisrinius automobilius ir įrangą 2.2. Naudoti vandens šaltinius gaisrų gesinimui 2.3. Taikyti gesinamąsias medžiagas gesinant gaisrus 2.4. Naudoti saugos priemones 2.5. Vesti aiškinamąjį darbą visuomenėje gaisrų prevencijos srityje
3. Transporto avarijų likvidavimas	3.1. Atlikti transporto priemonių ardymo darbus avarijų metu 3.2. Naudoti gelbėjimo techniką ir įrangą 3.3. Dirbti transporto avarijos vietoje 3.4. Naudoti saugos priemones transporto avarijų metu
4. Cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimas	4.1. Naudoti saugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu 4.2. Dirbti cheminio įvykio vietoje 4.3. Dirbti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje zonoje 4.4. Dirbti ekologinės avarijos metu 4.5. Naudoti cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimo įrangą

_________________

Ugniagesio gelbėtojo rengimo standarto

2 priedas

UGNIAGESIO GELBĖTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI, KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Mokymo tikslai	Kompetencijų vertinimas
	kompetencijos	kompetencijų ribos
1. Žmonių ir gyvūnų gelbėjimas	1.1. Gelbėti žmones ekstremaliose situacijose ir įvykiuose	Žmonių gelbėjimas: gaisre, transporto, cheminėje ir ekologinėje avarijoje, nuo vandens paviršiaus potvynio metu, pastatų ir statinių griūtyse. Apsaugos ir apsisaugojimo priemonės: nuo pavojingų gaisro veiksnių, cheminių ir transporto avarijų padarinių, stichinių nelaimių metu.	1.1.1. Žinoti žmonių gelbėjimo kelius, būdus ir priemones gaisruose, cheminėje, ekologinėje ir transporto avarijos metu	Išvardyti pagrindiniai žmonių gelbėjimo būdai ir priemonės gaisruose, transporto, cheminėse avarijose ir įvykiuose. Paaiškintos asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			1.1.2. Gelbėti žmones cheminėse ir ekologinėse nelaimėse
			1.1.3. Gelbėti žmones transporto avarijose
			1.1.4. Naudoti individualias ir grupines priemones gelbėjant žmones
			1.1.5. Gelbėti žmones nuo vandens paviršiaus
	1.2. Įvertinti nukentėjusiųjų būklę	Žmogaus gyvybinės funkcijos pagal išorinius gyvybės požymius: įvertinimas pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) gaivinimo metodiką. Gaivinimo metodikos dirbant vienam, dviem ir daugiau ugniagesių gelbėtojų.	1.2.1. Žinoti žmogaus anatomijos pagrindus	Paaiškinta žmogaus anatominė sandara. Išvardyti pagrindiniai žmogaus gyvybės požymiai. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			1.2.2. Žinoti žmogaus išorinius gyvybės požymius
			1.2.3. Nustatyti ir įvertinti žmogaus išorinius gyvybės požymius pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) gaivinimo metodiką
	1.3. Teikti pirmąją pagalbą	Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems gaisre, transporto įvykyje, cheminėje avarijoje ar stichinėje nelaimėje	1.3.1. Žinoti pirmosios pagalbos teikimo tvarką pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka) metodiką	Išvardyta pirmosios pagalbos pagal ABC (oras, kvėpavimas, kraujotaka ) metodiką teikimo tvarka. Paaiškinta pirmosios pagalbos teikimo ypatumai nukentėjusiems nuo gaisro, cheminėse ir transporto avarijose. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją (pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiajam).
			1.3.2. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems gaisre
			1.3.3. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems transporto avarijoje
			1.3.4. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems cheminėse avarijose
			1.3.5. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuskendus
	1.4. Gelbėti gyvūnus ekstremaliose situacijose ir įvykiuose	Gyvūnų gelbėjimas, žmonių apsauga nuo pavojingų gyvūnų ir vabzdžių.	1.4.1. Žinoti gyvūnų elgsenos ypatumus	Paaiškinta gyvūnų elgesio ypatumai ekstremaliose situacijose. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją pratybų metu.
			1.4.2. Naudoti turimas priemones gyvūnų gelbėjimui
			1.4.3. Naudoti priemones apsaugant žmones nuo pavojingų gyvūnų ir vabzdžių.
	1.5. Naudoti saugos priemones savęs, žmonių ir gyvūnų gelbėjimui	Apsauginės priemonės įvykiuose: individualios, kolektyvinės, specialiosios. Saugus darbas su jomis.	1.5.1. Žinoti ugniagesio gelbėtojo individualias ir grupines apsaugines priemones gaisro, cheminių įvykių ir transporto avarijų metu	Išvardytos asmeninės saugos priemonės. Paaiškinti gelbėjimo taktikos pagrindai.
			1.5.2. Žinoti savisaugos priemones dirbant aukštyje
			1.5.3. Saugiai gelbėti žmones gaisruose, aukštyje
2. Gaisrų gesinimas	2.1. Naudoti gaisrinius automobilius ir įrangą	Dirbas su specialiąja technika ir įranga: rankine, mechanine, pneumatine, hidrauline. Teisingas gaisrinio ir gelbėjimo inventoriaus pasirinkimas.	2.1.1. Žinoti gaisrinių automobilių ir įrangos klasifikavimą, sandarą, veikimo principus	Paaiškinta gaisrinių automobilių sandara. Išvardytos pagrindinės gaisrinių automobilių dalys ir specialūs agregatai. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: pastatytas gaisrinis automobilis prie vandens šaltinio, paimtas vanduo iš atviro vandens šaltinio.
			2.1.2. Aptarnauti gaisrinį automobilį
			2.1.3. Dirbti su pagrindinių ir specialiųjų gaisrinių automobilių įranga
			2.1.4. Žinoti gaisrinės technikos ir įrangos bandymo tvarką ir periodiškumą
			2.1.5. Bandyti gaisrinę ir gelbėjimo techniką ir įrangą
	2.2. Naudoti vandens šaltinius gaisrų gesinimui	Vandens šaltiniai naudojami gaisrų gesimui: atviri, uždari, vandentiekio tinklai, Žemėlapių ir ženklų skaitymas randant vandens šaltinius mieste ir užmiestyje. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su gaisriniais hidrantais ir atvirais vandens šaltiniais.	2.2.1. Žinoti vandens šaltinių, naudojamų gaisro gesinimui, žymėjimą planuose ir vietovėje	Išvardyti vandens šaltiniai, naudojami gaisrų gesinimui ir cheminių avarijų likvidavimui. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: pajungtas automobilis prie atviro vandens šaltinio ar gaisrinio hidranto.
			2.2.2. Atlikti elementarius hidraulinius skaičiavimus slėgio kritimui žarnų sistemose
			2.2.3. Surasti vandens šaltinius gaisro gesinimui
			2.2.4. Pastatyti automobilį šalia atviro vandens šaltinio ir gaisrinio hidranto
	2.3. Taikyti gesinamąsias medžiagas gesinant gaisrus	Gesinamosios medžiagos: šaldančios izoliuojančios, skiedžiančios, chemiškai stabdančios, jų naudojimas gaisrų gesinimui, jų poveikis degimo procesui. Degimo proceso ypatumai degant kietoms, skystoms ir dujinėms medžiagoms. Teisingo taktinio veiksmo pasirinkimas gesinant degiąsias medžiagas.	2.3.1. Žinoti degimo proceso ypatumus	Paaiškinta degimo trikampio prasmė. Paaiškinta degimo proceso zoninio modelio prasmė. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: įvertinimas karštų gaisro dujų aušinimo veiksmingumas.
			2.3.2. Žinoti gesinamąsias medžiagas ir jų poveikį degimo procesui
			2.3.3. Pasirinkti gesinamąsias medžiagas gesinant skirtingas degiąsias medžiagas
			2.3.4. Pasirinkti gesinimo medžiagos tiekimo į gaisro vietą būdą
	2.4. Naudoti saugos priemones	Ugniagesio gelbėtojo savisauga nuo pavojingų gaisro veiksnių. Saugumo priemonių pasirinkimas priklausomai nuo situacijos gaisre. Saugos priemonių klasifikavimas. Kvėpavimo aparatų naudojimas.	2.4.1. Žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus gesinant gaisrus	Išvardytos asmeninės ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės nuo pavojingų gaisro veiksnių. Išvardytas oro tekėjimo kelias kvėpavimo organų apsaugos aparate. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: patikrintas kvėpavimo aparatas.
			2.4.2. Pasirinkti asmenines saugos priemones gesinant gaisrus
			2.4.3. Žinoti darbo kenksmingoje aplinkoje tvarką
			2.4.4. Saugiai dirbti su kvėpavimo organų apsaugos aparatais
	2.5. Vesti aiškinamąjį darbą visuomenėje gaisrų prevencijos srityje	Gaisrų prevencijos ir civilinės saugos pagrindai. Darbas su visuomene gaisrų prevencijos srityje: paskaitų skaitymas, mokymas dirbti su pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.	2.5.1. Žinoti pagrindines gaisrų kilimo priežastis	Išvardytos pagrindinės gaisrų kilimo priežastys. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją (pasirinkta teisinga pirminė gaisro gesinimo priemonė ir užgesintas ugnies židinys).
			2.5.2. Žinoti civilinės saugos pagrindus
			2.5.3. Vesti aiškinamąjį gaisrinės saugos prevencinį darbą visuomenėje
3. Transporto avarijų likvidavimas	3.1. Atlikti transporto priemonių ardymo darbus avarijų metu	Transporto priemonių konstrukciniai ypatumai. Aktyvios ir pasyvios saugos priemonės transporto priemonėse, jų keliami pavojai. Pagrindiniai transporto priemonių kirpimo taškai, pagrindiniai kėlimo ir atlaužimo taškai. Transporto priemonių ardymo taktika.	3.1.1. Žinoti transporto priemonių konstrukcinius ypatumus	Paaiškinti transporto priemonių likvidavimo taktikos elementai. Paaiškinta darbo zonų sudarymo metodika. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: išardytas automobilis ir išlaisvintas nukentėjusysis.
			3.1.2. Žinoti transporto priemonėse esančias aktyviąsias ir pasyviąsias žmonių saugumo priemones
			3.1.3. Deaktyvuoti transporto priemonėse esančias saugos priemones
			3.1.4. Žinoti transporto priemonių pagrindinius stabilizavimo, kirpimo ir atrėmimo taškus
			3.1.5. Žinoti standartines gelbėjimo procedūras transporto avarijų metu
			3.1.6. Nuosekliai atlikti standartines gelbėjimo procedūras
	3.2. Naudoti gelbėjimo techniką ir įrangą	Transporto avarijose naudojama gelbėjimo įranga: rankinė, mechaninė, hidraulinė, pneumatinė. Gelbėjimo įrangos pasirinkimas vykdant standartines ir nestandartines procedūras transporto avarijos metu.	3.2.1. Žinoti gelbėjimo įrangos, naudojamos transporto avarijose, klasifikavimą	Išvardytas gelbėjimo įrangos klasifikavimas ir klasifikavimo sudėtinės dalys. Paaiškintos standartinės gelbėjimo procedūros. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: parengta gelbėjimo įranga darbui.
			3.2.2. Parengti darbui mechaninę, hidraulinę ir pneumatinę gelbėjimo įrangą
			3.2.3. Saugiai dirbti su rankine, mechanine, hidrauline ir pneumatine gelbėjimo įranga
			3.2.4. Žinoti kokia gelbėjimo įranga reikalinga vykdant standartines gelbėjimo procedūras
			3.2.5. Žinoti gelbėjimo įrangos techninio aptarnavimo tvarką
	3.3. Dirbti transporto avarijos vietoje	Vykimas į įvykio vietą, gaisrinių automobilių pastatymas įvykio vietoje, saugumo zonų sudarymas, įrangos ir nuolaužų sudėjimo vietų parinkimas	3.3.1. Žinoti gaisrinių automobilių išdėstymo įvykio vietoje tvarką	Išvardytos saugumo zonos, paaiškinta jų nustatymo metodika. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			3.3.2. Žinoti saugumo zonų nustatymo metodiką
			3.3.3. Saugiai dirbti avarijos vietoje
	3.4. Naudoti saugos priemones transporto avarijų metu	Automobilio stabilizavimo priemonės: mechaninės, rankinės, pneumatinės, hidraulinės. Ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės. Oro pagalvių blokavimo priemonės ir išjungimo taktika.	3.4.1. Žinoti asmenines ugniagesio gelbėtojo saugos priemones transporto avarijų metu	Paaiškinti automobilio stabilizavimo principai. Išvardytos stabilizavimo priemonės. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją: stabilizuota transporto priemonė.
			3.4.2. Panaudoti asmenines ugniagesio gelbėtojo saugos priemones transporto avarijų metu
			3.4.3. Žinoti transporto priemonių stabilizavimo būdus, priemones ir įrangą
			3.4.4. Stabilizuoti transporto priemonę, patyrusią avariją
4. Cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimas	4.1. Naudoti saugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu	Ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės: apsauginiai kostiumai, kvėpavimo organų apsaugos, jų paskirtis. Darbuotojų, nukentėjusiųjų ir įrangos, buvusios užterštoje zonoje dekontaminavimas. Kvėpavimo aparatų, dujokaukių ir respiratorių panaudojimas avarijos metu. Darbas su cheminių medžiagų analizatoriais.	4.1.1. Žinoti kvėpavimo organų ir kūno apsaugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu	Paaiškinti individualūs apsaugos lygiai cheminės avarijos metu. Paaiškinta dekontaminavimo prasmė ir vykdymo vieta. Paaiškinta kada galima naudoti respiratorius, filtruojančias dujokaukes ir izoliuojančius kvėpavimo aparatus. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			4.1.2. Teisingai pasirinkti individualias kvėpavimo organų ir kūno apsaugos priemones cheminių ir ekologinių avarijų metu
			4.1.3. Žinoti išeinančių iš užterštos zonos sanitarinio švarinimo laiką ir vietą (dekontaminaciją)
	4.2. Dirbti cheminio įvykio vietoje	Cheminės avarijos likvidavimo taktika: vykimo maršruto sudarymas, pajėgų sutelkimo vietos numatymas, saugaus darbo zonų nustatymas, reikiamo apsaugos lygio pasirinkimas, sandarinimo priemonių, sorbentų naudojimas, užteršto grunto surinkimas. Takelažiniai darbai užterštoje zonoje keliant pavojingą krovinį. Stipriai atšaldytų medžiagų rekondensavimas. Vandens užsklandų naudojimas.	4.2.1. Žinoti cheminės avarijos likvidavimo taktiką	Išvardytos darbo zonos cheminės avarijos metu. Paaiškintas rekondensavimo procesas. Paaiškinti cheminės avarijos likvidavimo taktikos ypatumai. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			4.2.2. Nustatyti darbo zonas cheminių avarijų metu
			4.2.3. Panaudoti sandarinimo priemones sandarinant cheminių medžiagų talpyklas
			4.2.4. Žinoti sorbentų ir chemines medžiagas skaidančių preparatų panaudojimo galimybes
			4.2.5. Atlikti takelažinius darbus užterštoje aplinkoje
			4.2.6. Naudoti vandens užsklandas, smėlį ir kitas priemones cheminių medžiagų paplitimui sustabdyti
			4.2.7. Atlikti stipriai atšaldytų medžiagų rekondensavimą
	4.3. Dirbti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje zonoje	Darbas su individualiais ir grupiniais dozimetrais nustatant dozių ribas. Radiacinė žvalgyba: saugaus darbo zonų nustatymas, radioaktyvios medžiagos atpažinimas, saugumo priemonių pasirinkimas, darbas su mėginių paėmimo įranga. Radioaktyviųjų medžiagų surinkimas ir vežimas į saugojimo aikštelę.	4.3.1. Žinoti apsaugos priemones radiacinių avarijų metu	Paaiškintos radiacijos dozių ribos. Išvardytos radioaktyvumo rūšys. Paaiškintas apsaugos priemonių pasirinkimas. Paaiškinta radioaktyviųjų medžiagų surinkimo tvarka. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			4.3.2. Pasirinkti reikiamą apsaugos lygį
			4.3.3. Žinoti radiacinės žvalgybos vykdymo principus
			4.3.4. Žinoti radioaktyviųjų medžiagų surinkimo taktiką ir vežimą
			4.3.5. Nustatyti radiacinę taršą aplinkoje
			4.3.6. Nustatyti savo radiacinį užterštumą individualiaisiais dozimetrais
	4.4. Dirbti ekologinės avarijos metu	Ekologinių avarijų likvidavimo taktika sausumoje ir vandenyje. Boninių užtvarų pastatymo taktika. Išsiliejusių teršalų surinkimas sausumoje ir vandenyje.	4.4.1. Žinoti asmenines apsaugos priemones ekologinių avarijų metu	Paaiškinta boninių užtvarų naudojimo tvarka, darbo su skimeriu tvarka. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			4.4.2. Panaudoti bonines užtvaras ribojant ekologinės avarijos sklidimą vandenyje
			4.4.3. Panaudoti parankines priemones ribojant ekologinės avarijos sklidimą sausumoje
			4.4.4. Surinkti teršalus nuo vandens paviršiaus skimeriu ir kitomis techninėmis priemonėmis
			4.4.5. Surinkti teršalus nuo žemės paviršiaus ir užterštą gruntą
	4.5. Naudoti cheminių ir ekologinių avarijų likvidavimo įrangą	Dekontaminavimo postas: minimalus reikalavimas įrangai, surinkimo vieta ir tvarka, darbas poste. Sandarinimo priemonės: mechaninės, pneumatinės, hidraulinės. Cheminių medžiagų, patekusių į aplinką atpažinimas ir ribinių dozių nustatymas. Meteorologinio stebėjimo postas. Boninių užtvarų statymas ir teršalų surinkimas skimerių ir rankinių priemonių pagalba.	4.5.1. Žinoti dekontaminavimo posto sandarą	Išvardyta dekontaminavimo posto sandara, dekontaminavimo seka. Paaiškinta darbo sprogioje aplinkoje tvarka. Atlikta užduotis pagal sumodeliuotą situaciją.
			4.5.2. Surinkti dekontaminavimo postą ir vykdyti dekontaminavimą
			4.5.3. Cheminių analizatorių pagalba nustatyti cheminių medžiagų koncentraciją ore
			4.5.4. Parengti darbui ir dirbti su meteorologinių stebėjimų postu
			4.5.5. Dirbti sprogioje aplinkoje
			4.5.6. Žinoti boninių užtvarų ir skimerio naudojimo galimybes

_________________

---

^* Trečiojo profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus galite rasti VĮ Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt.