LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS STATUTO STRAIPSNIŲ PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

1994 m. sausio 11 d. Nr. I-364

Vilnius

Pakeisti ir papildyti kai kuriuos Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnius:

1. 9² straipsnį išdėstyti taip:

„Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijai vadovauja ir atstovauja Seime jos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o jų nesant – frakcijos įgaliotas Seimo narys.

Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Šiai mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos teisės.“

2. 17 straipsnio 12 punktą panaikinti.

3. 24 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai rengiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu.“

24 straipsnio ketvirtosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Nutarimai dėl Seimo darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių.“

4. 25 straipsnį išdėstyti taip:

„Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.

Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.

Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba įgaliotas frakcijos narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šiame statute nustatytai visų Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime.

Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui.

Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.“

5. 26 straipsnį išdėstyti taip:

„Seimo nariai, norintys įkurti frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.

Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą.

Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje.“

6. 27 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Prieš kiekvieną eilinę Seimo sesiją, frakcijoms pageidaujant, Seimo kancleris kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams ir neįsiregistravusiems į frakcijas Seimo nariams, numato patalpas frakcijų susirinkimams.“

7. 29 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje paprastai išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai, išlaikant proporcingo daugumos ir mažumos (opozicinių bei kitų nepriklausančių Seimo daugumai frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės) atstovavimo principą, arba komitetai sudaromi iš naujo.“

8. 30 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 Seimo narių pagal proporcingo atstovavimo daugumai ir mažumai principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Po to Seniūnų sueiga nustato visiems komitetams atstovavimo daugumai ir mažumai normas pagal joms priklausančių Seimo narių skaičių. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių mažuma (opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė) vietas komitetuose pasiskirsto tarpusavyje.“

9. 32 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Paprastai komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis daugumai ir mažumai, turėtų būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.“

10. 62 straipsnį išdėstyti taip:

„Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali pasiūlyti vieną atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatūrų į šią komisiją raštu pateikiami Seimo kancleriui. Jeigu Seimas nepatvirtina pirmojo ir antrojo tų pačių Seimo narių pasiūlyto atstovo, trečiasis tampa šios komisijos nariu be Seimo patvirtinimo.

Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.“

11. 63 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Po to nustatomos daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo normos, taip pat terminas pasiūlyti kandidatams į komisijos narius. Mažuma pasiskirsto tarpusavyje jai skirtas vietas komisijoje.“

12. 89 straipsnio pirmosios dalies ketvirtąjį sakinį išdėstyti taip:

„Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu – iki 7 minučių, o savo vardu – iki 5 minučių.“

13. 92 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu Vyriausybės narys, taip pat ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo, jis išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas nutraukti.“

14. 96 straipsnio pirmosios dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, kompetentingo komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį palaiko ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma klausimo svarstymo neeilinė, ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.“

15. 103 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu frakcija reikalauja ir šį reikalavimą palaiko ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto.“

16. 112 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Tada skiriama nauja grupė arba jos narys, taip pat posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį palaiko ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, gali būti pakartotas balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas.“

17. 114 straipsnį išdėstyti taip:

„Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ar pavaduotojas arba frakcija, jeigu jos reikalavimą palaiko ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas ir tik tol, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas.“

18. 208 straipsnio trečiąją dalį panaikinti.

19. 212-1 straipsnio pirmosios dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„Jeigu priimant įstatymą buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų, kol jo Respublikos Prezidentas nepasirašė, Seimo Pirmininkas, komitetas, ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių ar Vyriausybė, gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą, siūlydami priimtąjį sprendimą panaikinti.“

20. 219 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji sudaro daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.“

21. 150 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.“

22. Iš 253 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodį „frakcija“.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PIRMININKAS                         ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________