LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL AUKŠTESNIŲJŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMO KITOSE MOKYMO INSTITUCIJOSE TAISYKLIŲ

1998 m. gegužės 28 d. Nr. 863

Vilnius

ĮSAKAU:

Tvirtinti Aukštesniųjų studijų organizavimo kitose mokymo institucijose taisykles pagal priedą.

švietimo ir mokslo Ministras                                                  Kornelijus Platelis

______________

Švietimo ir mokslo ministerijos

1998 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 863

priedas

Aukštesniųjų studijų organizavimo

kitose mokymo institucijose

T A I S Y K L Ė S

1. Bendroji dalis

1.1. Šios taisyklės taikomos visoms mokymo institucijoms, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, kai mokymo institucija:

• plečia savo veiklą, priimdama mokytis pagal aukštesniųjų studijų programą (programas);

• keičia turimą statusą į aukštesniosios mokyklos statusą.

1.2. Jeigu mokymo institucijoje pagal aukštesniųjų studijų programas studijuoja keturios ar daugiau akademinių grupių, gali būti kuriamas Aukštesniųjų studijų skyrius.

1.3. Aukštesniąsias studijas gali organizuoti valstybinės arba savivaldybių mokymo institucijos, pritarus apskrities, kurios teritorijoje veikia mokymo institucija, viršininkui bei gavus steigėjo ir Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimą raštu. Nevalstybinės mokymo institucijos gali organizuoti aukštesniąsias studijas, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją (leidimą).

1.4. Aukštesniųjų studijų skyrius (grupė) mokymo proceso organizavimą grindžia Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais Bendraisiais aukštesniųjų mokyklų nuostatais.

1.5. Mokymo institucijos Aukštesniųjų studijų skyriaus (grupės) veiklai koordinuoti direktoriaus įsakymu skiriamas atsakingas asmuo, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą, yra susipažinęs su aukštesniųjų studijų organizavimo nuostatomis ir aukštesniųjų studijų programų reikalavimais.

2. Aukštesniųjų studijų skyriaus (grupės) įteisinimas

2.1. Mokymo institucija gali mokyti pagal aukštesniųjų studijų programą (programas) arba įkurti Aukštesniųjų studijų skyrių (grupę) esant šioms prielaidoms ir sąlygoms:

• kai mokymo institucija turi materialinius ir intelektualinius išteklius aukštesniosioms studijoms organizuoti;

• kai apskrities viršininko administracija ir darbdavių organizacijos (Prekybos, pramonės ir amatų, Žemės ūkio rūmai ir kt.) patvirtina specialistų poreikį bei ekonominį tikslingumą rengti specialistus valstybinėse ar savivaldybių mokymo institucijose. Tokio patvirtinimo nereikia rengiant specialistus nevalstybinėse mokymo institucijose.

2.2. Mokymo institucija parengia aukštesniųjų studijų programas pagal Aukštesniųjų studijų programų reikalavimus.

2.3. Valstybinė ar savivaldybės mokymo institucija, gavusi steigėjo sutikimą ir apskrities viršininko pritarimą, pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai šiuos dokumentus:

• prašymą dėl leidimo gavimo organizuoti aukštesniąsias studijas;

• studijų organizavimo planą;

• studijų programas;

• kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams, dirbsiantiems pagal aukštesniųjų studijų programas;

• apskrities viršininko administracijos, regioninių Prekybos, pramonės ir amatų arba Žemės ūkio rūmų rekomendacijas (pagal 2. l p.).

2.4. Nevalstybinė mokymo institucija Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia šiuos dokumentus:

• prašymą dėl licencijos gavimo organizuoti aukštesniąsias studijas;

• studijų organizavimo planą;

• studijų programas;

• kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams, dirbsiantiems pagal aukštesniųjų studijų programas.

2.5. Švietimo ir mokslo ministerija nustatyta tvarka atlieka pateiktų studijų programų ekspertizę ir įvertina mokymo institucijos pasirengimą organizuoti aukštesniąsias studijas.

2.6. Švietimo ir mokslo ministerija priima nutarimą dėl leidimo (licencijos) išdavimo organizuoti aukštesniąsias studijas mokymo institucijoje.

3. Pereinamasis laikotarpis

3.1. Siekiant, kad mokymo institucija, gavusi leidimą (licenciją) mokyti pagal aukštesniųjų studijų programas, tinkamai organizuotų aukštesniąsias studijas, skelbiamas ilgiausios studijų programos trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio metu mokymo institucija atlieka šiuos darbus:

• parengia aukštesniųjų studijų organizavimo planą;

• rūpinasi dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir organizuoja atestaciją;

• tobulina mokyklos materialinę bazę;

• Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka atsiskaito Priežiūros komitetui apie aukštesniųjų studijų organizavimo eigą ir rezultatus.

3.2. Pereinamuoju laikotarpiu mokyklos aukštesniųjų studijų organizavimui koordinuoti ir kontroliuoti sudaromas Priežiūros komitetas.

3.3. Priežiūros komitetas sudaromas iš mokymo institucijos, kurioje organizuojamos aukštesniosios studijos, steigėjo, Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities viršininko, to paties profilio aukštesniosios mokyklos ir darbdaviui atstovaujančių organizacijų deleguotų asmenų.

3.4. Priežiūros komiteto sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras ar jo įgaliotas viceministras Aukštesniųjų studijų skyriaus vedėjo teikimu.

3.5. Priežiūros komitetas:

• atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant mokymo institucijos aukštesniųjų studijų organizavimo klausimus bei problemas;

• stebi, analizuoja ir vertina mokymo institucijos veiklos, aukštesniųjų studijų organizavimo plano ir studijų programų įgyvendinimą;

• teikia siūlymus dėl pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos;

• teikia rekomendacijas steigėjui dėl mokymo institucijos materialinės bazės gerinimo;

• analizuoja mokymo institucijos metines veiklos ataskaitas aukštesniųjų studijų srityje.

3.6. Priežiūros komitetas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštesniųjų studijų skyriui savo darbo ataskaitą ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 15 dienos.

3.7. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Priežiūros komiteto siūlymu Švietimo ir mokslo ministerija ne vėliau kaip iki tų pačių metų rugpjūčio 1 dienos:

• leidžia mokymo institucijai dirbti savarankiškai;

• pratęsia pereinamąjį laikotarpį;

• nutraukia leidimo (licencijos) galiojimą organizuoti aukštesniąsias studijas.

4. Mokyklos statuso keitimas

4.1. Mokymo institucijai gali būti leidžiama keisti turimą statusą į aukštesniosios mokyklos statusą, kai:

• ne mažiau kaip 60 proc. mokymo institucijos akademinių grupių dirba pagal aukštesniųjų studijų programas;

• dėstytojų kvalifikacija atitinka aukštesniųjų mokyklų dėstytojams keliamus reikalavimus;

• esama materialinė techninė bazė garantuoja reikiamą studijų lygį;

• dirbama daugiau kaip 4 metus pagal aukštesniųjų studijų programas;

• geri specialistų rengimo rezultatai;

• teigiamos Priežiūros komiteto išvados.

4.2. Mokymo institucija, norėdama keisti statusą ir tam gavusi steigėjo sutikimą bei apskrities viršininko pritarimą, teikia prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai.

4.3. Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštesniųjų studijų skyrius kartu su steigėju ir apskrities viršininko įgaliotu asmeniu atlieka mokymo institucijos auditą ir teikia siūlymą ministerijos Kolegijai.

4.4. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, priima nutarimą dėl mokymo institucijos statuso keitimo. Mokymo institucijos statuso keitimas įforminamas ministerijos įsakymu ne vėliau kai iki rugpjūčio 1 dienos.

_____________