LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS 2004 M. kovo 16 D. NUTARIMO NR. N-30 „dėl informacijos, kurią privalo teikti draudimo tarpininkai klientams“ pakeitimo
2011 m. vasario 22 d. Nr. N-69
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. N-30 „Dėl informacijos, kurią privalo teikti draudimo tarpininkai klientams“ (Žin., 2004, Nr. 42-1406) ir išdėstyti jį taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL INFORMACIJOS, KURIĄ PRIVALO TEIKTI DRAUDIMO TARPININKAI KLIENTAMS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr.94-4246) 149 straipsnio 4 dalimi, 170 straipsnio 3 dalimi, 176 straipsnio 1 dalimi, 177 straipsnio 4 dalimi bei įgyvendindama 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
1. Prieš sudarant draudimo sutartį ir, jei būtina, keičiant ar pratęsiant (atnaujinant) ją, draudimo tarpininkas, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkas, užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialas (toliau tekste, kai šio nutarimo nuostatos apima ir draudimo tarpininką, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininką, ir užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialą, vartojama sąvoka „draudimo tarpininkas“) klientui privalo suteikti šią informaciją:
1.2. apie juridinių asmenų registrą ir (ar) priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą, kuriame jis įregistruotas, būdus, kaip patikrinti, ar jis įsiregistravęs. Draudimo brokerių įmonės taip pat privalo nurodyti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos interneto tinklalapį, kuriame skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas;
1.3. ar turi tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo įmonės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės (toliau tekste, kai šio nutarimo nuostatos apima ir draudimo įmonę, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonę, ir užsienio valstybės draudimo įmonę, vartojama sąvoka „draudimo įmonė“) akcijų ar kitokių kapitalo dalių, suteikiančių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ar sudarančių daugiau kaip 10 procentų kapitalo;
1.4. ar draudimo įmonė arba draudimo įmonės patronuojanti įmonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo tarpininko akcijų ar kitokių kapitalo dalių, suteikiančių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ar sudarančių daugiau kaip 10 procentų kapitalo;
2. Nepriklausomas draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti šią informaciją:
2.1. ar konsultuoja kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu;
3. Priklausomas draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti informaciją, kad yra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo įmonėmis. Šiuo atveju, klientui pareikalavus, priklausomas draudimo tarpininkas pateikia tokių draudimo įmonių pavadinimus.
4. Draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 78 ir 99 straipsniuose nurodytą informaciją.
5. Tais atvejais, kai informacija teikiama tik pareikalavus, klientas informuojamas apie teisę tos informacijos pareikalauti.
6. Jeigu nepriklausomas draudimo tarpininkas informuoja klientą, kad jis konsultuoja kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, jis privalo konsultuoti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad vadovaudamasis profesionaliais kriterijais galėtų rekomenduoti klientui sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.
7. Prieš sudarydamas kiekvieną konkrečią draudimo sutartį, draudimo tarpininkas turi tiksliai nustatyti ir nurodyti, remdamasis visų pirma kliento pateikta informacija, to kliento poreikius ir reikalavimus, taip pat nurodyti pagrindines priežastis, kuriomis remdamasis jis klientui davė vieną ar kitą patarimą dėl tam tikros draudimo sutarties. Ši informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomos draudimo sutarties sudėtingumą.
8. Draudimo tarpininkų teikiami patarimai ar rekomendacijos dėl draudimo sutarties turi būti išaiškinti nuosekliai, įvertinti atsižvelgiant į pagrindinius lyginamų analogiškų draudimo produktų skirtumus, išskiriant pranašumus bei trūkumus, nebent patarimai ar rekomendacijos yra teikiami dėl standartizuotų draudimo sutarčių, kurių sąlygos patvirtintos teisės aktais.
9. Kai draudimo tarpininkas tarpininkauja draudžiant nuo didelės draudimo rizikos, nereikia teikti šio nutarimo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytos informacijos.
10. Draudimo tarpininkas, teikdamas informaciją kitais atvejais, nei numatyta šio nutarimo 1–8 punktuose (pvz.: teikdamas informaciją apie draudimo tarpininkavimo paslaugas interneto tinklalapiuose, teikdamas draudimo tarpininkavimo paslaugas interneto tinklalapiuose bei pristatydamas savo veiklą kitiems subjektams), privalo pateikti 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytą informaciją bei vykdomos draudimo tarpininkavimo veiklos pobūdį, nurodydamas, ar veikia kaip priklausomas draudimo tarpininkas (draudimo agentas, draudimo agentų įmonė) ar kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas (draudimo brokerių įmonė).
11. Visa informacija, kurią draudimo tarpininkas privalo pateikti klientui pagal šio nutarimo 1–8 punktus, pateikiama:
11.1. popieriuje ar kitoje ilgalaikio saugojimo laikmenoje, kuri klientui yra priimtina ir prieinama.
Ilgalaikio saugojimo laikmena – bet kokia priemonė, kuri leidžia klientui jam asmeniškai skirtą informaciją išsaugoti taip, kad ji būtų prieinama ateityje tiek laiko, kiek reikia atitinkamos informacijos paskirčiai, ir kuri leidžia atgaminti saugomą informaciją jos nepakeičiant. Visų pirma ilgalaikio saugojimo laikmena apima diskelius, pastovios atminties kompaktinius diskus (CD-ROM), universaliuosius skaitmeninius (optinius) diskus (DVD) ir asmeninių kompiuterių kaupiklius, kuriuose saugomas elektroninis paštas, tačiau neapima interneto svetainių, nebent jos atitinka šios pastraipos pirmame sakinyje nurodytus kriterijus;
12. Šiame nutarime išvardyta informacija gali būti teikiama žodžiu, jeigu to reikalauja klientas arba jeigu draudimo apsauga būtina nedelsiant. Tokiais atvejais informacija pagal 11 punkte nustatytus reikalavimus pateikiama iš karto sudarius draudimo sutartį.
13. Kai teikiamos draudimo tarpininkavimo paslaugos ryšio priemonėmis, iš anksto klientui teikiama informacija turi atitikti reikalavimus, taikomus teikiant vartotojams finansines paslaugas ryšio priemonėmis. Be to, informacija pagal 11 punkte nustatytus reikalavimus klientui pateikiama iš karto sudarius draudimo sutartį.
14. Visa informacija, kurią draudimo tarpininkas pateikia klientui pagal šį nutarimą, parengiama tokiu būdu, kad draudimo tarpininkas ne mažiau kaip 2 metus nuo informacijos pateikimo bet kuriuo momentu galėtų įrodyti, kad pagal šį nutarimą reikalaujama informacija klientui buvo pateikta.
15. Nepriklausomas draudimo tarpininkas šio nutarimo nuostatų įgyvendinimui privalo nustatyti vidaus taisykles, kurios apimtų:
15.2. metodinius nurodymus surinktos informacijos apie klientą vertinimui, pasiūlymo dėl draudimo sutarties parengimui bei pateikimui;
16. Draudimo tarpininkas, teikdamas informaciją klientui dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo, taip pat privalo vadovautis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2010 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. N-196 „Dėl Privalomų nurodymų dėl asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, poreikių nustatymo, siūlomo produkto tinkamumo vertinimo ir informavimo apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 65-3279) bei Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. N-74 „Dėl Draudėjų informavimo apie gyvybės draudimą, susijusį su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.78-3104).“