LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

 

1996 m. vasario 13 d. Nr. 59/30

Vilnius

 

DĖL ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ, NUMATANČIŲ MIŠKŲ SODINIMĄ ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 13 posėdžio pavedimą (protokolas Nr. 57),

ĮSAKOME:

Patvirtinti žemėtvarkos projektų, numatančių miškų sodinimą žemės ūkio paskirties žemėje, rengimo metodiką (pridedama).

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                                            V. EINORIS

 

MIŠKŲ ŪKIO MINISTRAS                                                                              A. VASILIAUSKAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministerijos ir

Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos

1996 02 13 įsakymu Nr. 59/30

 

ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ, NUMATANČIŲ MIŠKŲ SODINIMĄ

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE,

RENGIMO METODIKA

 

Bendroji dalis

 

1. Ši metodika nustato miškų projektavimo tvarką rengiant žemėtvarkos projektus, numatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje (žemės ūkio įmonių, ūkininkų ūkių bei kitų žemės naudotojų žemėnaudoms tvarkyti). Kai žemėtvarkos projekte sprendžiamas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, šie projektai vadinami miškų išdėstymo žemėtvarkos projektais.

2. Šios metodikos 1 punkte nurodyti projektai (toliau vadinama – žemėtvarkos projektai) rengiami:

2.1. privačioms žemės ūkio paskirties žemėnaudoms, įregistruotoms Valstybinio žemės kadastro duomenų registre;

2.2. teritorijoms, kurias sudaro nesuteikta naudotis ir neišnuomota laisvos valstybinės žemės fondo žemė (po kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto šiose teritorijose sudarymo).

3. Žemėtvarkos projektuose suformuojamos miško žemės sklypų ribos, į juos įjungiant esamus mišku apaugusius plotus ir tikslingas leisti apsodinti mišku kitas žemės naudmenas.

4. Žemėtvarkos projektai rengiami apmokant Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka iš Miško fondo lėšų bei iš privačios žemės savininkų lėšų.

5. Žemėtvarkos projektus rengia:

5.1. Valstybinis žemėtvarkos institutas;

5.2. fiziniai asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1579 „Dėl leidimų dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus išdavimo taisyklių ir Privačių matininkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 104-2338) patvirtintas Leidimų dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus išdavimo taisykles yra gavę leidimą dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus;

5.3. kiti asmenys, turintys specialųjį miškininkystės išsilavinimą, jeigu miškų išdėstymo žemėtvarkos projektas rengiamas privačiai žemėnaudai ir projektuojamas apsodinti mišku plotas yra ne didesnis kaip 5 ha (kai miškas bus sodinamas 1–2 sklypuose) arba 3 ha (kitais atvejais).

6. Užsakymus rengti žemėtvarkos projektus šios metodikos 5 punkte nurodytiems asmenims pateikia privačios žemės savininkas arba (šios metodikos 2.2 punkte nurodytoms teritorijoms) apskrities valdytojas. Prie užsakymo pridedama:

6.1. šios metodikos 2.1 punkte nurodytoms žemėnaudoms – pažyma apie žemės sklypo įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nurodant žemės naudotoją (žemės savininką ar nuomininką). Kai privačios žemės sklypas yra išnuomotas 3 metams ir ilgesniam laikotarpiui, užsakymas suderinamas su žemės nuomininku;

6.2. šios metodikos 2.2 punkte nurodytoms teritorijoms – agrarinės reformos tarnybos parengtas planas M 1:10000 su pažymėtomis šios teritorijos ribomis ir pažyma apie tai, kad žemė šioje teritorijoje yra neišnuomota (nenaudojama pagal paskirtį) ir nėra pretendentų šią žemę susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.

 

l. Projekto parengimas

 

7. Žemėtvarkos projektai rengiami kartografinėje medžiagoje masteliu 1:10000 arba 1:5000.

8. Projekto parengiamųjų darbų metu išnagrinėjama ši medžiaga:

8.1. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašai;

8.2. dirvožemių planas ir jo pagrindu parengtas žemės įvertinimo planas;

8.3. nusausintos ir drėkinamos žemės planas;

8.4. reljefo planas (topografinės nuotraukos pagrindu);

8.5. žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jam rengti naudojami planai – ūkinės veiklos apribojimų planas bei valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planas;

8.6. buvusios žemės ūkio įmonės žemėtvarkos projektas;

8.7. miškotvarkos projektas ir miškų taksavimo duomenys;

8.8. saugomų teritorijų planavimo arba tvarkymo schemos;

8.9. Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso schemos bei jo stambesnio mastelio planas;

8.10. kiti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo projektuojamas miškų išdėstymas.

9. Išnagrinėjęs šios metodikos 8 punkte nurodytą medžiagą, žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas:

9.1. vietoje atlieka žemės naudmenų situacijos koregavimą žemės kadastro žemėlapyje. Kai nustatoma, kad projektuojamoje teritorijoje žemės ūkio naudmenų ir miškų plotas sumažėjo (padidėjo) arba ariamoji žemė pavirto pievomis, ganyklomis ar ne žemės ūkio naudmenomis, žemės kadastro žemėlapio patikslinimui Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka organizuoja komisiją, kuri pagal vietos įvertinimo duomenis parengia žemės ūkio naudmenų plotų patikslinimo aktą;

9.2. nustato, ar žemėnauda, kuriai rengiamas miškų išdėstymo žemėtvarkos projektas, arba jos dalis įeina į teritoriją, kurioje esamas želdinių tankumas nepakankamas. Šiam tikslui atliekama didesnio ploto (50–100 ha kalvotoje vietovėje, upių slėniuose ir aliuvinėse lygumose bei 100–200 ha zandrinėse ir moreninėse lygumose) teritorijų analizė, įvertinant kraštovaizdžio ekologinę įvairovę. Esamų želdinių kiekis laikomas nepakankamu, jeigu atstumas tarp miško, medžių grupių bei krūmų želdinių sklypų, didesnių kaip 0,1 ha, yra didesnis kaip 400 m žvyro, smėlio ir priesmėlio mechaninės sudėties dirvožemiuose arba 600 m priemolio ir molio mechaninės sudėties dirvožemiuose. Sudėtingesniais atvejais atliekami landšafto ekologinės įvairovės skaičiavimai, vadovaujantis Lietuvos melioracijos instituto parengta „Aplinkosauginių želdinių ir kitų gamtinės įvairovės komponentų apskaičiavimo ir išdėstymo drenažu nusausintose žemėse metodika“;

9.4. suformuoja projektuojamų miško žemės sklypų ribas, į juos įjungdami esamų miškų ir tikslingą apsodinti žemę.

10. Nustatant projektines miško sklypų ribas, į šiuos sklypus, suderinus su miškų urėdijų ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu, neįjungiami nedideli iškirsto miško arba menkaverčio miško, užaugusio buvusiose žemės ūkio naudmenose, plotai, jeigu juos, atliekant melioracijos darbus arba vykdant ūkines statybas, numatoma panaudoti žemės ūkio veiklai. Taip pat į formuojamus miško žemės sklypus gali būti įjungiami krūmų užimti plotai, jeigu jų nenumatoma paversti žemės ūkio naudmenomis arba jeigu jie atlieka priešerozines ar vandens apsaugines funkcijas;

11. Mišku apsodinti gali būti projektuojama:

11.1. nenaudojama žemė ir žemės ūkio naudmenos su mineraliniais blogos ūkinės vertės dirvožemiais (šios metodikos 1 priedas), jeigu jų nenumatoma sukultūrinti atliekant melioracijos darbus;

11.2 kitos žemės ūkio naudmenos šlaituose, statesniuose kaip 7–10˚ žvyro, smėlio ir priesmėlio mechaninės sudėties dirvožemiuose bei 10–15˚ priemolio ir molio dirvožemiuose;

11.3. pievos ir ganyklos (išskyrus pievas ir ganyklas, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metai ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai), įsiterpusios į esamų miškų ir krūmų plotus, jeigu šios pievos ir ganyklos neturi privažiavimo kelių, reikalingų jų tinkamam eksploatavimui;

11.4. buvusios nusausintos žemės, nenaudojamos dėl melioracijos sistemų defektų, jeigu jų rekonstrukcija ar remontas netikslingas;

11.5. vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose esančios žemės naudmenos;

11.6. kiti žemės plotai teritorijose, kuriose nustatytas nepakankamas esamų želdinių tankumas. Šiose teritorijose gali būti papildomai projektuojami:

11.6.1. juostiniai miško želdiniai prie esamų arba suprojektuotų vidaus kelių. Vidaus keliai projektuojami kartu sprendžiant ūkinių pastatų ir sėjomainų laukų išdėstymą. Juostinių želdinių plotis – 4–8 m;

11.6.2. numatomi apsodinti mišku kitų žemės naudmenų sklypai nesausintoje žemėje su mineraliniais patenkinamos ūkinės vertės dirvožemiais (šios metodikos 2 priedas).

12. Formuojant tikslingus apsodinti mišku žemės sklypus, jų ribos derinamos su arimo kryptimi bei reljefo formomis, nepaliekant įsiterpusių, nepatogios konfigūracijos dirbamos žemės plotų, netinkamų intensyviai žemdirbystei. Ariamoji žemė gali būti įjungta į projektuojamų apsodinti žemės sklypų ribas, jeigu ji atitinka šios metodikos 11.1, 11.2 ir 11.4 punktų sąlygas, taip pat 11.6.2 punkto sąlygas (bet ne daugiau kaip 10 proc. pagal šį punktą suprojektuoto apsodinti mišku ploto).

13. Formuojant miško sklypus kalvotoje teritorijoje pagal šios metodikos 11 ir 12 punktų reikalavimus, jų išdėstymas ir ribos projektuojamos vadovaujantis Kalvotų žemių melioravimo metodikoje (patvirtintoje Lietuvos mokslų akademijos, Valstybinio agropramoninio komiteto ir Valstybinio gamtos apsaugos komiteto 1988 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 53/29/281) nustatytais agroželdinių formavimo principais.

14. Drenažu nusausintos žemės (išskyrus šios metodikos 11.4 punkte nurodytą atvejį) ir žemės su įrengtu drėkinimo tinklu apsodinti mišku neprojektuojamos.

15. Žemėtvarkos projekto brėžinio turinį ir dokumentų parengimo tvarką nustato Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

II. Projekto derinimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas

 

16. Žemėtvarkos projektas derinamas su:

16.1. projektą užsakiusiu asmeniu;

16.2. agrarinės reformos tarnyba (kai projektas rengiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje);

16.3. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos skyriumi;

16.4. miškų urėdija;

16.5. Aplinkos apsaugos ministerijos regioniniu departamentu (kai numatomi apsodinti mišku žemės sklypai yra saugomose teritorijose);

16.6. valstybinio parko administracija (kai žemėnauda, kuriai rengiamas projektas, yra valstybinio parko teritorijoje);

16.7. apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

Kai žemėtvarkos projektuose numatytas miškų išdėstymas svarstomas šios metodikos 16 punkte nurodytoje komisijoje, žemėtvarkos projektai, kuriuose apsodinti mišku projektuojama ne daugiau kaip 5 ha kitų žemės naudmenų, derinami tik su 15.1, 15.2, 15.3 ir 15.7 punktuose nurodytais asmenimis.

17. Kai projektą derinant buvo pareikšta pastabų, žemėtvarkos projektą svarsto apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio valdybos sudaryta komisija, į kurios sudėtį įtraukiami šios valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas (komisijos pirmininkas), melioratorius, miškų urėdijos arba valstybinio parko administracijos atstovas, savivaldybės architektas, Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento atstovas, Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovas. Vadovaujantis šios komisijos priimtomis išvadomis dėl suprojektuoto miškų išdėstymo pakeitimo, žemėtvarkos projektas turi būti patikslintas. Patikslinus projektą, komisijos pirmininkas jį teikia tvirtinti apskrities valdytojui.

18. Apskrities valdytojui patvirtinus žemėtvarkos projektą, jo kopijos (po 1 egz.) perduodamos miškų urėdijai, regiono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, agrarinės reformos tarnybai ir (kai projekte numatoma sodinti mišką privačioje žemėje) – privačios žemės savininkui.

19. Vadovaujantis patvirtintu miškų išdėstymo žemėtvarkos projektu, miškas sodinamas privačios žemės savininko, žemės naudotojo ar Miško fondo lėšomis Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

20. Žemės ūkio paskirties žemėje suformuoti esami miško žemės sklypai ar naujai užsodinti mišku sklypai priskiriami miškų ūkio paskirties žemei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1569 (Žin., 1995, Nr. 103-2315) nustatyta tvarka.

21. Miškų išdėstymo žemėtvarkos projektų įgyvendinimą kontroliuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1132, Nr. 59-1164, Nr. 88-1668, 1670, Nr. 89-1724, Nr.; 1995, Nr. 36-886, Nr. 48-1162, Nr. 51-1244, Nr. 55-1356, Nr. 86-1942, Nr. 103-2294, Nr. 104-2325) 522 ir 101 straipsnių nuostatomis.

______________


MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS

PROJEKTO RENGIMO METODIKOS

1 priedas

 

Blogos ūkinės vertės dirvožemiai

 

Eil. Nr.

Divožemiai(rūšys)

Indeksai dirvožemio plane

Žemės ūkio naudmenų našumo balas

genetinis tipas

mechaninės sudėties gr.

1

2

3

4

5

1.

Velėniniai jauriniai, silpnai pajaurėję Aliuviniai pajaurėję

JA1

Aj

16–26

2.

Velėniniai jauriniai, silpnai nuardyti

JVN

12–23

3.

Vidutiniškai ir stipriai nuardyti

N2-3

visos mechaninės sudėties gr.

8–24

4.

Velėniniai jauriniai glėjiški Jauriniai, pelkiniai, iliuviniai, humusinai Aliuviniai glėjiški, pajaurėję

JPV1

 

JPih

 

Ajp1

16–21

5.

Sutvirtintų šlaitų

SŠ

visos mechaninės sudėties gr.

iki 12

6.

Velėniniai karbonatinai

VK

18

7.

Velėniniai karbonatiniai, nuardyti

VKN

14–24

8.

Deliuviniai

D

iki 17

9.

Pelkiniai tarpiniai ir aukštutiniai

Pp ir Pa

10–20

10.

Velėniniai glėjiški

VG1

20

11.

Nukasti

Nk

visos mechaninės sudėties gr.

8–24

 

 

MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA MIŠKO

TURTŲ IR MIŠKOTVARKOS SKYRIAUS VIRŠININKAS                                P. BUŽINSKAS

______________


MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS

PROJEKTO RENGIMO METODIKA

2 priedas

 

Eil. Nr.

Divožemiai(rūšys)

Indeksai dirvožemio plane

Žemės ūkio naudmenų našumo balas

 

genetinis tipas

mechaninės sudėties gr.

1

2

3

4

5

1.

Velėniniai jauriniai, silpnai pajaurėję, aliuviniai pajaurėję

Jv1Ai

31

2.

Velėniniai jauriniai, silpnai nuardyti

JvN

visos mechaninės sudėties gr. išskyr. smėlius

29-37

3.

Velėniniai karbonatiniai ir velėniniai karbonatiniai, nuardyti

VK; VKN

28–37

4.

Nenusausinti velėniniai jauriniai glėjiški, aliuviniai glėjiški pajaurėję

Jpv1

visos mechaninės sudėties gr. išskyr. smėlius

28–32

5.

Nenusausinti velėniniai jauriniai glėjiniai ir aliuviniai glėjiniai, pajaurėję

IPv2

 

AjP1

visos mechaninės sudėties gr.

14–20

6.

Nenusausinti velėniniai glėjiški

VG1

25–29

7.

Nenusausinti velėniniai glėjiniai

VG2

visos mechaninės sudėties gr.

16–23

8.

Aliuviniai, aliuviniai deliuviniai

A; A1; Ad

32

9.

Nenusausinti aliuvinia glėjiški ir deliuviniai glėjiški, aliuviniai deliuviniai

AG1; A1G1;

 

DG; Ad

 

21–26

10.

Nenusausinti aliuviniai – glėjiniai deliuviniai glėjiniai, glėjiniai deliuviniai glėjiniai

AG2;

 

A1G2; DG2; AdG

 

14–22

 

 

MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA MIŠKO

TURTŲ IR MIŠKOTVARKOS SKYRIAUS VIRŠININKAS                                P. BUŽINSKAS

______________