LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2003 m. LIEPOS 23 d. ĮSAKYMO Nr. V-455 „DĖL lietuvos higienos normOS hn 24:2003 „geriamojo vandens SAUGOS ir kokybės reikalavimai“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. sausio 3 d. Nr. V-1
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194):
1. Išdėstau 4 punktą taip:
2. Nurodytu įsakymu patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“:
2.1. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Higienos normos reikalavimai netaikomi:
2.1. gydomajam geriamajam vandeniui ir Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje pripažintam natūraliam mineraliniam vandeniui;
2.2. vandeniui, kurio vartojimo paskirtis neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos vartotojų sveikatai;
2.3. geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai, kai per dieną tiekiama ne daugiau kaip 10 kub. metrų vandens, arba vandeniu aprūpinama ne daugiau kaip 50 asmenų, jei vandens tiekimas nėra komercinės arba viešosios veiklos dalis. Savivaldybių institucijos užtikrina, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, būtų informuojami, kad jų vartojamam vandeniui šios higienos normos reikalavimai netaikomi ir kokių veiksmų galima imtis žmonių sveikatai nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu geriamojo vandens užterštumu, apsaugoti. Tais atvejais, kai aišku, kad geriamojo vandens kokybė gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, jį vartojantiems gyventojams nedelsiant duodami reikiami patarimai.“
2.2. Išdėstau 3 punktą taip:
„3. Higienos norma privaloma valstybės, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamąjį vandenį iš viešojo ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, gręžtinių ar šachtinių šulinių ir naudojantiems jį maisto tvarkymo įmonėse, visuomeninės paskirties patalpose ir įmonėse (pvz.: mokyklose, ligoninėse ar restoranuose) bei patalpų buitinio karšto vandens sistemose. Valstybės, savivaldybių institucijos ir geriamojo vandens tiekėjai, įgyvendindami šią higienos normą, turi imtis atitinkamų priemonių, kad nepadidėtų vandens tarša, žmonėms skirto vandens kokybei užtikrinti, vartotojų sveikatai nuo galimos geriamojo vandens taršos apsaugoti.“
2.3. Išdėstau 4.11 punktą taip:
2.4. Išdėstau 4.16 punktą taip:
2.5. Išdėstau 5.9 punktą taip:
2.6. Išdėstau 13 punktą taip:
„13. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos prašymą nustato, ar norima taikyti išlyga, t. y. kad tam tikroje vandens tiekimo objekto teritorijoje ar jos dalyje vandentiekio skirstomuoju tinklu ribotą laikotarpį vartotojams viešai būtų tiekiamas geriamasis vanduo, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai yra didesni negu nustatyti šioje higienos normoje, nesukels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai (4.4) ir kad vandens tiekėjai ėmėsi realių veiksmų tiems rodikliams atkurti bei informuoti geriamojo vandens vartotojus:
13.1. savivaldybės vykdomoji institucija, norėdama taikyti išlygą geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei, pateikia Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prašymą ir dokumentus, kuriuose būtų pateikta ši informacija apie konkrečią vandens tiekimo objekto teritoriją ar jos dalį:
13.1.1. toksinio (cheminio) rodiklio geriamajame vandenyje neatitikties nustatytiems reikalavimams priežastis ir išlygos taikymo motyvai;
13.1.2. konkretus toksinis (cheminis) rodiklis, atitinkami ankstesnės priežiūros rezultatai: tyrimų skaičius, rodiklio mažiausia ir didžiausia vertės bei mediana (per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį);
13.1.6. gyventojų skaičius ir žmonių, kuriems gali turėti įtakos išlygos taikymas, tikėtinas skaičius;
13.1.7. maisto tvarkymo įmonių, kurioms gali turėti įtakos išlygos taikymas (rodiklio pažeidimo poveikio kiekvienos įmonės gaminamų galutinių produktų saugai tikimybės įvertinimas), sąrašas, raštu suderintas su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;
13.1.8. siūloma programinės priežiūros tvarka, raštu suderinta su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;
13.1.9. priemonių, kurių reikia imtis, kad per ribotą laikotarpį būtų atkurta nustatyta geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio vertė, kalendorinis planas, sąmata ir įgyvendinimo kontrolės priemonės;
13.2. pasibaigus išlygos geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo laikotarpiui, jei ketinama taikyti antrąją arba išskirtiniais atvejais – trečiąją išlygą, savivaldybės vykdomoji institucija kreipiasi į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą ir pateikia prašymą ir 13.1 punkte nurodytus dokumentus bei dokumentus, pagrindžiančius ankstesnės išlygos taikymo laikotarpiu vykdytų priemonių įgyvendinimą;
13.3. išlygos geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygų formą tvirtina Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius;
2.7. Išdėstau 15 punktą taip:
„15. Geriamojo vandens tiekėjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinę priežiūrą [4.10] turi vykdyti taip, kad būtų galima nustatyti atvejus, kai šioje higienos normoje nustatytų rodiklių nesilaikoma dėl geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio ar jo priežiūros trūkumų, nustatyta tvarka [4.1, 4.2, 4.10, 4.18, 4.19] informuoti vartotojus apie pažeidimus, nurodant veiksmus, kurių vartotojai turi imtis, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, ir atkurti reikalaujamus geriamojo vandens rodiklius. Šios nuostatos netaikomos visuomeninės paskirties patalpoms ir įmonėms, pvz.: mokykloms, ligoninėms ar restoranams.“
2.8. Išdėstau 18.2 punktą taip:
2.9. Išdėstau 22.5 punktą taip:
„22.5. Kai geriamojo vandens viešasis tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu nėra ūkinė komercinė veikla, geriamojo vandens objekto teritorijai iki 100 kub. metrų per dieną tiekiamo arba paskirstomo geriamojo vandens mėginių normas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į konkrečias geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas. Nuolatinei programinei priežiūrai turi būti imama ne mažiau kaip 1 mėginys per metus, o periodinei programinei priežiūrai – vienas mėginys per dvejus metus.“
2.10. Įrašau 22.6 punkte vietoj žodžių „teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“ žodžius „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“.
2.11. Išdėstau 22.7 punktą taip:
„22.7. Jeigu maisto tvarkymo įmonėse per dieną sunaudojama iki 100 kub. metrų geriamojo vandens, programinei priežiūrai per metus imamų geriamojo vandens mėginių normas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į konkrečius geriamojo vandens naudojimo maistui tvarkyti tikslus, būdus ir sąlygas bei galutinio maisto produkto saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto tvarkymo įmonėse naudojamo geriamojo vandens mėginių, nuolatinei programinei ir periodinei priežiūrai imamų vandens vartojimo vietose, turi būti ne mažiau kaip vienas mėginys per metus.“
2.12. Išdėstau 22.11 punktą taip:
„22.11. Šios higienos normos 21 punkte nurodyti geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai vandens tiekimo objekto teritorijoje gali būti nustatomi ir registruojami iki 50 procentų rečiau, negu nurodyta šios higienos normos 5 lentelėje, jeigu dvejus metus iš eilės tiriamų geriamojo vandens mėginių rodiklių vertė yra pastovi ir daug mažesnė už ribinę ir nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių tų rodiklių vertė galėtų pasikeisti.“
2.13. Papildau šiuo 22.16 punktu:
„22.16. Visuomeninių pastatų steigėjai (savininkai) atsako už šiuose pastatuose naudojamo geriamojo vandens saugą ir kokybę bei užtikrina atitikimą teisės aktų reikalavimams, nepriklausomai nuo to, ar vanduo tiekiamas viešai vandentiekiu skirstomuoju tinklu, ar iš individualios vandenvietės. Esant išskirtinėms aplinkybėms (vandentiekio avarija, remontas, vamzdynų bandymai ir pan.), dėl kurių galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė, jie privalo nedelsdami organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą ir pateikti šių tyrimų rezultatus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Geriamojo vandens laboratorinių tyrimų protokolus visuomeninių pastatų steigėjai (savininkai) arba jų įgalioti naudotojai saugo ne trumpiau kaip 2 metus.“