TARPTAUTINĖ SUTARTIS DĖL MAISTO IR ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES AUGALŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ
PREAMBULĖ
Susitariančiosios Šalys,
įsitikinusios, kad maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai yra ypatingo pobūdžio, turi skiriamųjų savybių ir kad su jais susijusioms problemoms reikia specifinių sprendimų;
sunerimusios dėl besitęsiančio šių išteklių nualinimo;
suprasdamos, kad maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai yra visų šalių bendras rūpestis, kad visos šalys labai priklauso nuo kitur kilusių maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių;
pripažindamos, kad maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas, tyrimas, rinkimas, apibūdinimas, įvertinimas ir dokumentavimas yra svarbūs siekiant Romos deklaracijos dėl pasaulio maisto saugumo ir Pasaulio aukščiausio lygio maisto organizacijų veiksmų plano tikslų bei tvarios žemės ūkio plėtros šiai ir būsimoms kartoms ir kad reikia neatidėliotinai sustiprinti besivystančių ir ekonomiką pertvarkančių šalių gebėjimą imtis tokius uždavinius spręsti;
pažymėdamos, kad Pasaulinis maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo veiksmų planas yra tarptautiniu mastu sutarta tokios veiklos sistema;
pripažindamos, kad maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai yra žaliava, būtina kultūrinių augalų genetiniam tobulinimui tiek ūkininkų atliekama selekcija, tiek klasikine augalų selekcija bei šiuolaikinėmis biotechnologijomis, ir yra svarbūs prisitaikant prie nenuspėjamų aplinkos pokyčių ir žmonijos būsimų reikmių;
pareikšdamos, kad visuose pasaulio regionuose ūkininkų, ypač tų, kurie yra kilmės ir įvairovės centruose, buvęs, esamas ir būsimas indėlis išsaugojant, tobulinant ir darant prieinamus šiuos išteklius, yra Ūkininkų teisių pagrindas;
taip pat patvirtindamos, kad šioje Sutartyje pripažintos teisės saugoti, naudoti, mainyti ir parduoti ūkiuose išsaugotas sėklas bei kitą dauginamąją medžiagą ir dalyvauti priimant sprendimus dėl naudos, gaunamos iš maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimo, bei ja sąžiningai ir teisingai dalijantis yra nepaprastai svarbios įgyvendinant Ūkininkų teises, taip pat jas remiant nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
pripažindamos, kad ši Sutartis ir kiti su ja susiję tarptautiniai susitarimai turėtų remti vienas kitą siekiant tvaraus žemės ūkio ir maisto saugumo;
pareikšdamos, kad jokia šios Sutarties nuostata neturi būti aiškinama kaip daranti kokį nors poveikį Susitariančiųjų Šalių teisėms ir pareigoms pagal kitus tarptautinius susitarimus;
suprasdamos, kad pirmiau minėtais teiginiais nesiekiama sukurti kokios nors šios Sutarties ir kitų tarptautinių susitarimų hierarchijos;
suvokdamos, kad klausimai dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių yra labai glaudžiai susiję su žemės ūkiu, aplinka ir komercija, bei įsitikinusios, kad tarp šių sektorių turėtų būti darni sąveika;
žinodamos savo pareigą buvusioms ir būsimoms kartoms išsaugoti pasaulio maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių įvairovę;
pripažindamos, kad, naudodamosi savo suvereniomis teisėmis maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniams ištekliams, valstybės gali turėti savitarpio naudos sukurdamos veiksmingą daugiašalę sistemą, sudarančią palankias sąlygas naudotis derybose sutartu šių išteklių rinkiniu ir kartu sąžiningai ir teisingai dalytis juos naudojant gaunama nauda; ir
siekdamos sudaryti tarptautinį susitarimą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, toliau – FAO, sistemoje pagal FAO įstatų XIV straipsnį;
I DALIS. ĮVADAS
1 straipsnis. Tikslai
1.1. Šios Sutarties tikslai – maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas bei sąžiningas ir teisingas dalijimasis iš jų naudojimo gaunama nauda, derinant su Biologinės įvairovės konvencija, tvaraus žemės ūkio ir maisto saugumo labui.
2 straipsnis. Sąvokos
Šioje Sutartyje toliau nurodyti terminai turi jiems čia priskiriamą reikšmę. Šiais apibrėžimais nesiekiama aprėpti prekybos biržos prekėmis.
„In situ išsaugojimas“ – tai ekosistemų ir natūralių buveinių išsaugojimas, gyvybingų rūšių populiacijų išlaikymas ir regeneravimas natūralioje gamtinėje aplinkoje, o domestikuotų ar kultivuojamų augalų rūšių atveju – aplinkoje, kurioje išsivystė jų skiriamosios savybės.
„Ex situ išsaugojimas“ – maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas už jų natūralios buveinės ribų.
„Maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai“ – bet kuri augalinės kilmės genetinė medžiaga, maistui ir žemės ūkiui turinti faktinę ar potencialią vertę.
„Genetinė medžiaga“ – bet kuri augalinės kilmės medžiaga, įskaitant reprodukcinę ir vegetatyvinę dauginamąją medžiagą, turinti funkcionalių paveldimumo elementų.
„Veislė“ – augalų grupavimas žemiausio žinomo rango botaninio taksono viduje, apibrėžiamas atgaminama skiriamųjų ir kitų genetinių savybių išraiška.
„Ex situ kolekcija“ – už natūralios buveinės ribų palaikoma maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių kolekcija.
„Kilmės centras“ – geografinis regionas, kuriame domestikuotų ar laukinių augalų rūšis pirmiausia išugdė savo skiriamąsias savybes.
II DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Bendrosios prievolės
5 straipsnis. Maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas, tyrimas, rinkimas, apibūdinimas, įvertinimas ir dokumentavimas
5.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į savo teisės aktus ir prireikus bendradarbiaudama su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, skatina integruotą požiūrį į maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių tyrimą, išsaugojimą bei tvarų naudojimą ir atitinkamais atvejais:
a) atsižvelgdama į egzistuojančių populiacijų būklę ir jų įvairovės laipsnį, tikrina ir inventorizuoja maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, įskaitant tuos, kurie potencialiai naudingi, ir kiek įmanoma įvertina jiems kylančias grėsmes;
b) skatina rinkti maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius bei atitinkamą susijusią informaciją apie tuos genetinius išteklius, kuriems yra iškilusi grėsmė ar yra potencialiai naudingi;
c) skatina ar remia ūkininkų ir vietinių bendruomenių pastangas atitinkamai valdyti ir išsaugoti ūkiuose savo maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius;
d) skatina maisto gamybai skirtų kultūrinių augalų laukinių formų ir laukinių augalų in situ išsaugojimą, įskaitant ir saugomas teritorijas, remdama inter alia tenykščių ir vietinių bendruomenių pastangas;
e) bendradarbiauja siekdama skatinti kurti veiksmingą ir tvarią ex situ išsaugojimo sistemą, kreipdamos deramą dėmesį į atitinkamo dokumentavimo, apibūdinimo, atnaujinimo bei įvertinimo svarbą, ir siekdamos skatinti atitinkamų technologijų šiam tikslui kūrimą ir perkėlimą numatant tobulinti tvarų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimą;
6 straipsnis. Tvarus augalų genetinių išteklių naudojimas
6.1. Susitariančiosios Šalys parengia ir palaiko atitinkamą politiką ir teisės priemones, skatinančias tvarų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimą.
6.2. Tvarus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimas gali apimti tokias priemones kaip:
a) teisingos žemės ūkio politikos, skatinančios, jei reikia, kurti ir palaikyti įvairias ūkininkavimo sistemas, stiprinančias tvarų žemės ūkio biologinės įvairovės ir kitų gamtinių išteklių naudojimą, vykdymą;
b) mokslinių tyrimų, praturtinančių ir išsaugančių biologinę įvairovę kuo labiau didinant vidurūšinę ir tarprūšinę įvairovę ūkininkų labui, ypač tų, kurie kuria ir naudoja savo pačių veisles ir taiko ekologinius principus palaikydami dirvos derlingumą ir kovodami su ligomis, piktžolėmis ir kenkėjais, rėmimą;
c) augalų selekcijos pastangų, kurios, dalyvaujant ūkininkams, ypač iš besivystančių šalių, stiprina gebėjimą išvesti veisles, specialiai pritaikytas socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sąlygoms, įskaitant problemines žemės ūkio požiūriu teritorijas, atitinkamą skatinimą;
d) kultūrinių augalų genetinės bazės plėtimą ir ūkininkams prieinamos genetinės įvairovės apimties didinimą;
e) vietinių ir vietai pritaikytų kultūrinių augalų, veislių ir nepakankamai naudojamų rūšių platesnio naudojimo atitinkamą skatinimą;
f) veislių ir rūšių įvairovės platesnio naudojimo, išlaikant jas ūkio būdu, kultūrinių augalų išsaugojimo ir tvaraus naudojimo bei tvirtų saitų su augalų selekcija ir žemės ūkio vystymu, siekiant mažinti kultūrinių augalų pažeidžiamumą ir genetinį nualinimą bei skatinti su tvaria plėtra suderintą didesnę maisto gamybą pasaulyje, atitinkamą skatinimą;
7 straipsnis. Nacionaliniai įsipareigojimai ir tarptautinis bendradarbiavimas
7.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis 5 ir 6 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis atitinkamai integruoja į savo žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros politiką bei programas ir bendradarbiauja su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis tiesiogiai arba per FAO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas išsaugant ir tvariai naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius.
7.2. Tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia orientuojamas taip, kad būtų:
a) kuriami arba stiprinami besivystančių ir pertvarkomos ekonomikos šalių gebėjimai saugoti ir tvariai naudoti maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius;
b) stiprinama tarptautinė veikla siekiant skatinti išsaugojimą, įvertinimą, dokumentavimą, genetinį praturtinimą, augalų selekciją, sėklų dauginimą; dalijimąsi maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais bei atitinkama informacija ir technologija, prieigą prie jų ir keitimąsi jais pagal IV dalį;
8 straipsnis. Techninė pagalba
III DALIS. ŪKININKŲ TEISĖS
9 straipsnis. Ūkininkų teisės
9.1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta didžiulį indėlį, kurį visų pasaulio regionų vietinės ir senbuvių bendruomenės bei ūkininkai, ypač tie, kurie yra augalų kilmės ir įvairovės centruose, įnešė ir įneš išsaugant bei plėtojant augalų genetinius išteklius, kurie sudaro maisto ir žemės ūkio gamybos visame pasaulyje pagrindą.
9.2. Susitariančiosios Šalys sutaria, kad atsakomybė už Ūkininkų teisių, kiek jos susijusios su maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais, įgyvendinimą tenka nacionalinėms vyriausybėms. Pagal savo reikmes ir prioritetus kiekviena Susitariančioji Šalis, atitinkamai ir atsižvelgdama į savo nacionalinės teisės aktus, turėtų imtis priemonių ginti ir remti Ūkininkų teises, įskaitant:
a) tradicinių žinių, susijusių su maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais, apsaugą;
b) lygiateisį dalyvavimą dalijantis nauda, gaunama naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius;
IV DALIS. DAUGIAŠALĖ PRIEIGOS IR NAUDOS DALIJIMOSI SISTEMA
10 straipsnis. Daugiašalė prieigos ir naudos dalijimosi sistema
10.1. Santykiuose su kitomis valstybėmis Susitariančiosios Šalys pripažįsta suverenias valstybių teises į savo maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, įskaitant tai, kad įgaliojimai nustatyti prieigą prie tų išteklių priklauso nacionalinėms vyriausybėms ir jiems taikomi nacionaliniai teisės aktai.
10.2. Naudodamosi savo suvereniomis teisėmis, Susitariančiosios Šalys susitaria sukurti daugiašalę sistemą, kuri būtų operatyvi, veiksminga ir skaidri lengvinti prieigą prie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių bei sąžiningai ir teisingai dalytis iš šių išteklių naudojimo gaunama nauda vienas kitą papildančiais ir savitarpiškai stiprinančiais pagrindais.
11 straipsnis. Daugiašalės sistemos apimtis
11.1. Siekiant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo tikslų bei teisingo ir sąžiningo dalijimosi nauda, gaunama iš jų naudojimo gaunama nauda tikslų, kaip nustatyta 1 straipsnyje, daugiašalė sistema apima I priede išvardytus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, nustatytus pagal maisto saugumo ir savitarpio priklausomumo kriterijus.
11.2. Šio straipsnio 1 dalyje apibūdinta daugiašalė sistema apima visus I priede išvardytus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, kuriuos Susitariančiosios Šalys valdo ir kontroliuoja ir kurie priklauso viešajai sričiai. Numatydamos siekti kuo didesnės daugiašalės sistemos aprėpties, Susitariančiosios Šalys kviečia visus kitus I priede išvardytų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių turėtojus įtraukti šiuos maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius į daugiašalę sistemą.
11.3. Susitariančiosios Šalys taip pat susitaria imtis atitinkamų priemonių skatinti savo jurisdikcijoje esančius fizinius ir juridinius asmenis, turinčius I priede išvardytų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, įtraukti tokius maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius į daugiašalę sistemą.
11.4. Per dvejus metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo Valdyba įvertina pažangą, pasiektą į daugiašalę sistemą įtraukiant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius. Po šio įvertinimo Valdyba nusprendžia, ar prieiga ir toliau turi būti palengvinta tiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie neįtraukė šių maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių į daugiašalę sistemą, ar imtis kitų priemonių, kurias ji laiko tikslingomis.
11.5. Daugiašalė sistema taip pat apima maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, kurie yra išvardyti I priede ir pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą laikomi Konsultacinės grupės tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų klausimais tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų centrų (angl. CGIAR) ir pagal 15 straipsnio 5 dalį – kitų tarptautinių institucijų ex situ kolekcijose.
12 straipsnis. Palengvinta prieiga prie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių
12.1. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad palengvinta prieiga prie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių pagal daugiašalę sistemą, kaip apibrėžta 11 straipsnyje, turi būti pagal šios Sutarties nuostatas.
12.2. Susitariančiosios Šalys susitaria imtis reikiamų teisinių ar kitų atitinkamų priemonių, kad per daugiašalę sistemą tokią prieigą būtų galima teikti kitoms Susitariančiosioms Šalims. Šiuo tikslu tokia prieiga taip pat teikiama bet kurios Susitariančiosios Šalies jurisdikcijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atsižvelgiant į 11 straipsnio 4 dalies nuostatas.
12.3. Tokia prieiga teikiama laikantis šių sąlygų:
a) prieiga teikiama tik naudojimui ir išsaugojimui maisto ir žemės ūkio paskirties moksliniams tyrimams, selekcijai ir profesiniam rengimui, jei tai neapima cheminio, farmakologinio ir (arba) kitų ne maisto ar pašaro pramoninio naudojimo paskirčių. Daugialypės paskirties (maistui ir ne maistui) augalų atveju jų svarba maisto saugumui turėtų lemti jų įtraukimą į daugiašalę sistemą ir palengvintos prieigos galimumą;
b) prieiga suteikiama operatyviai, nereikalaujant žymėti atskirų kolekcinių pavyzdžių ir nemokamai arba, jei imamas atlyginimas, jis neturi viršyti minimalių su tuo susijusių išlaidų;
c) kartu su teikiamais maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais turi būti prieinami visi turimi jų paso duomenys ir, atsižvelgiant į taikomą teisę, bet kuri kita susijusi turima nekonfidenciali aprašomoji informacija;
d) gavėjai neturi reikalauti jokių intelektinės nuosavybės ar kitų teisių, ribojančių palengvintą prieigą prie tų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių arba jų genetinių dalių ar sudedamųjų dalių ta forma, kokia jie buvo gauti iš daugiašalės sistemos;
e) prieiga prie kuriamų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, įskaitant ūkininkų kuriamą medžiagą, jos kūrimo laikotarpiu teikiama kūrėjo nuožiūra;
f) prieiga prie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, saugomų intelektinės ir kitos nuosavybės teisėmis, turi būti pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus ir atitinkamus nacionalinius įstatymus;
g) pagal daugiašalę sistemą gautus ir saugomus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius tų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių gavėjai turi leisti, kad jie būtų ir toliau prieinami pagal daugiašalę sistemą laikantis šios Sutarties sąlygų; ir
h) nepažeisdamos kitų šio straipsnio nuostatų, Susitariančiosios Šalys susitaria, kad prieiga prie in situ sąlygomis randamų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių turi būti teikiama pagal nacionalinės teisės aktus arba, nesant tokių teisės aktų, pagal tokius standartus, kuriuos gali nustatyti Valdyba.
12.4. Šiuo tikslu palengvinta prieiga pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis teikiama pagal standartinį medžiagos perdavimo susitarimą (MPS, angl. MTA), kurį turi priimti Valdyba ir kuriame turi būti šio straipsnio 3 dalies a, d ir g punktų nuostatos, taip pat 13 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje nustatytos naudos dalijimosi nuostatos bei kitos atitinkamos šios Sutarties nuostatos ir nuostata, kad maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių gavėjas reikalauja, kad MPS sąlygos turi būti taikomos maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių perdavimui kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, taip pat bet kuriam paskesniam tų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių perdavimui.
12.5. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad būtų suteikta teisės gynimo galimybė, atitinkanti taikytinus jurisdikcijos reikalavimus, pagal jų teisės sistemas, iškilus sutartiniams ginčams pagal tokius MPS, pripažįstant, kad prievolės, atsirandančios pagal tokius MPS, priklauso išimtinai tik tų MPS šalims.
12.6. Kilus nelaimės sukeltoms nepaprastosioms situacijoms, Susitariančiosios Šalys susitaria teikti palengvintą prieigą prie atitinkamų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių daugiašalėje sistemoje, kad prisidėtų prie žemės ūkio sistemų atkūrimo bendradarbiaudamos su pagalbos teikimo nelaimės atveju koordinatoriais.
13 straipsnis. Dalijimasis nauda daugiašalėje sistemoje
13.1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad jau pati palengvinta prieiga prie atitinkamų į daugiašalę sistemą įtrauktų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių yra didelė daugiašalės sistemos nauda, ir susitaria, kad iš to gaunama nauda būtų sąžiningai ir teisingai dalijamasi pagal šio straipsnio nuostatas.
13.2. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad iš maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimo, įskaitant komercinį naudojimą, pagal daugiašalę sistemą atsirandančiomis lėšomis turi būti sąžiningai ir teisingai dalijamasi per šiuos mechanizmus: keitimosi informacija, prieigos prie technologijų ir jų perdavimo, gebėjimų stiprinimo ir dalijimosi lėšomis, atsirandančiomis iš prekybos tais ištekliais, atsižvelgiant į prioritetines veiklos sritis pagal veikiantį Pasaulinį veiksmų planą ir vadovaujant Valdybai.
Susitariančiosios Šalys susitaria padaryti prieinamą informaciją, kuri inter alia apima katalogus ir inventorizacijas, informaciją apie technologijas, techninių, mokslinių ir socioekonominių tyrimų rezultatus, įskaitant tų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, kurie yra įtraukti į daugiašalę sistemą, apibūdinimą, įvertinimą ir naudojimą. Tokia informacija turi būti prieinama tais atvejais, kai ji yra nekonfidenciali, atsižvelgiant į taikytiną teisę ir pagal nacionalinius gebėjimus. Tokia informacija turi būti prieinama visoms šios Sutarties Susitariančiosioms Šalims per 17 straipsnyje nustatytą informacinę sistemą.
i) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja teikti ir (arba) lengvinti prieigą prie į daugiašalę sistemą įtrauktų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, įvertinimo ir naudojimo technologijų. Pripažindamos, kad kai kurios technologijos gali būti perduodamos tik per genetinę medžiagą, Susitariančiosios Šalys teikia ir (arba) lengvina prieigą prie tokių technologijų ir genetinės medžiagos, kuri yra įtraukta į daugiašalę sistemą, bei pagerintų veislių ir genetinės medžiagos, išvestos naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, įtrauktus į daugiašalę sistemą, laikydamosi 12 straipsnio nuostatų. Prieiga prie šių technologijų, pagerintų veislių ir genetinės medžiagos teikiama ir (arba) lengvinama gerbiant taikytinas nuosavybės teises ir prieigą reglamentuojančius įstatymus bei pagal nacionalinius gebėjimus.
ii) Šalių, ypač besivystančių ir ekonomiką pertvarkančių šalių, prieiga prie technologijų ir jų perdavimas yra tvarkomi imantis komplekso tokių priemonių kaip kultūrinių augalų rūšių grupių maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimo klausimais, visų tipų tyrimų ir taikomosios veiklos partnerysčių ir bendrų komercinių įmonių, susijusių su gauta medžiaga, kūrimas ir palaikymas bei dalyvavimas jose, žmogiškųjų išteklių ugdymas ir veiksminga galimybė naudotis tyrimų įranga.
iii) Prieiga prie technologijų ir jų perdavimas, kaip nurodyta i ir ii papunkčiuose, įskaitant tas, kurias saugo intelektinės nuosavybės teisės, besivystančioms šalis, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir ekonomiką pertvarkančioms šalims, turi būti leidžiama ir (arba) lengvinama taikant tinkamas ir palankiausias sąlygas, ypač apsaugai naudojamų technologijų, taip pat ūkininkų besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, labui naudojamų technologijų atveju, įskaitant lengvatines ir pirmenybines sąlygas tais atvejais, kai abipusiškai susitariama inter alia per mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pagal daugiašalę sistemą partnerystes. Tokia prieiga ir perdavimas yra leidžiami taikant sąlygas, kuriomis pripažįstama atitinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jos laikomasi.
Atsižvelgdamos į besivystančių ir ekonomiką pertvarkančių šalių būtiniausius poreikius, apibūdintus pirmenybe, kurią savo planuose ir programose jos teikia maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių srityje, kai jie yra susiję su tais maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais, kurie yra įtraukti į daugiašalę sistemą, gebėjimų stiprinimui, Susitariančiosios Šalys susitaria teikti pirmenybę: i) mokslinio bei techninio švietimo ir profesinio rengimo maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityje programų kūrimui ir (arba) stiprinimui, ii) maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo materialinės bazės kūrimui ir stiprinimui, ypač besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, ir iii) mokslinių tyrimų atlikimui pirmiausia ir kur įmanoma besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, bendradarbiaujant su tokių šalių institucijomis, ir tokių mokslinių tyrimų gebėjimų ugdymui tose srityse, kuriose jie yra reikalingi.
i) Susitariančiosios Šalys susitaria pagal daugiašalę sistemą imtis priemonių, kad per privataus ir viešojo sektorių dalyvavimą šiame straipsnyje nustatytų rūšių veikloje, per partnerystes ir bendradarbiavimą, įskaitant su privačiu sektoriumi besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant technologijas būtų siekiama dalytis komercine nauda.
ii) Susitariančiosios Šalys susitaria, kad 12 straipsnio 4 dalyje nurodytame standartiniame medžiagos perdavimo susitarime turi būti įtrauktas reikalavimas, kad gavėjas, kuris pelnosi iš produkto, kuris yra maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinis išteklius ir jame yra medžiagos, gautos per daugiašalę sistemą, turi įmokėti į 19 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytą mechanizmą teisingą pelno, gauto iš prekybos tuo produktu, dalį, išskyrus atvejus, kai toks produktas yra neribotai prieinamas kitiems tolesniam tyrimui ir selekcijai, ir tokiais atvejais pelno siekiantis gavėjas yra skatinamas daryti tokią įmoką.
Valdyba per savo pirmąjį posėdį pagal komercinę praktiką nustato įmokos dydį, formą ir būdą. Valdyba gali nuspręsti skirtingoms pelno iš tokių produktų siekiančių gavėjų kategorijoms nustatyti skirtingus įmokų dydžius; ji taip pat gali nuspręsti, kad nuo tokių įmokų reikia atleisti besivystančių ir ekonomiką pertvarkančių šalių smulkius ūkininkus. Valdyba gali retkarčiais peržiūrėti įmokų dydžius, kad nauda būtų dalijamasi sąžiningai ir teisingai, ji taip pat gali per penkerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo įvertinti, ar privalomas mokėjimo reikalavimas, įtrauktas į MPS, turi būti taikomas ir tais atvejais, kai tokie produktai pelno tikslais neribotai parduodami kitiems tolesniam tyrimui ir selekcijai.
13.3. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad lėšos, gaunamos naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, kuriais dalijamasi pagal daugiašalę sistemą, pirmiausiai tiesiogiai ar netiesiogiai patektų visų šalių, ypač besivystančių ir ekonomiką pertvarkančių šalių, ūkininkams, kurie saugo ir tvariai naudoja maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius.
13.4. Valdyba per savo pirmąjį posėdį apsvarsto atitinkamą konkrečios pagalbos, vadovaujantis sutarta ir pagal 18 straipsnį nustatyta finansavimo strategija, maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimui besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, kurių indėlis į maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių įvairovę daugiašalėje sistemoje yra svarus ir (arba) kurios turi ypatingų poreikių, politiką ir kriterijus.
13.5. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad sugebėjimą visiškai įgyvendinti Pasaulinį veiksmų planą, ypač besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, daugiausia lems veiksmingas šio straipsnio įgyvendinimas ir 18 straipsnyje nustatyta finansavimo strategija.
V DALIS. PAGALBINIAI KOMPONENTAI
14 straipsnis. Pasaulinis veiksmų planas
Pripažindamos, kad veikiantis Pasaulinis maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių apsaugos veiksmų planas yra svarbus šiai Sutarčiai, Susitariančiosios Šalys turėtų skatinti jo veiksmingą įgyvendinimą, kartu imdamosi nacionalinių veiksmų ir atitinkamais atvejais tarptautinio bendradarbiavimo, kad, atsižvelgiant į 13 straipsnio nuostatas, būtų kuriama darni inter alia gebėjimų ugdymo, technologijų perdavimo ir keitimosi informacija sistema.
15 straipsnis. Tarptautinių žemės ūkio tyrimų konsultacinės grupės tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų centrų ir kitų tarptautinių institucijų turimos maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ex situ kolekcijos
15.1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta Konsultacinės grupės tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų klausimais (angl. CGIAR) tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų centrų (angl. IARC) turimų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ex situ kolekcijų šiai Sutarčiai svarbą. Susitariančiosios Šalys ragina IARC su Valdyba pasirašyti susitarimus dėl tokių ex situ kolekcijų remiantis šiomis sąlygomis:
a) šios Sutarties I priede išvardyti ir IARC turimi maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai turi būti prieinami laikantis šios Sutarties IV dalyje išdėstytų nuostatų;
b) šios Sutarties I priede neišvardyti ir iki jos įsigaliojimo surinkti IARC turimi maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai turi būti prieinami pagal šiuo metu naudojamo MPS pagal IARC ir FAO susitarimus nuostatas. Šį MPS Valdyba, konsultuodamasi su IARC, ne vėliau kaip iki savo antrosios eilinės sesijos turi iš dalies pakeisti pagal atitinkamas šios Sutarties, ypač 12 ir 13 straipsnių, nuostatas ir laikydamasi šių sąlygų:
ii) Susitariančiosios Šalys, kurių teritorijoje maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai buvo surinkti in situ sąlygomis, turi būti pagal pareikalavimą aprūpinamos tokių maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių pavyzdžiais be jokio MPS;
iii) pagal minėtą MPS atsirandančios lėšos, kurios yra kaupiamos 19 straipsnio 3 dalies f punkte minėtam mechanizmui, yra taikomos atitinkamų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui pirmiausia nacionalinėse ir regioninėse programose, vykdomose besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, ypač įvairovės centruose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; ir
iv) IARC imasi atitinkamų priemonių pagal savo pajėgumą veiksmingai laikytis MPS sąlygų ir skubiai informuoti Valdybą apie nesilaikymo atvejus.
c) IARC pripažįsta Valdybos įgaliojimus nustatyti jų veiklos, susijusios su jų turimomis ex situ kolekcijomis, kryptis atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatas.
d) Moksliniai ir techniniai įrenginiai, kuriuose yra saugomos tokios ex situ kolekcijos, išlieka pavaldūs IARC, kurie įsipareigoja šias ex situ kolekcijas tvarkyti ir administruoti pagal tarptautiniu mastu priimtus standartus, ypač pagal FAO maisto ir žemės ūkio paskirties genetinių išteklių komisijos patvirtintus Genų banko standartus.
f) Sekretorius bet kada turi teisę patekti į tuos įrenginius, taip pat teisę tikrinti visą juose atliekamą veiklą, susijusią su medžiagos, kuriai taikomas šis straipsnis, išsaugojimu ir keitimusi ja.
15.2. Susitariančiosios Šalys susitaria teikti palengvintą prieigą prie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių I priede pagal daugiašalę sistemą Konsultacinės grupės tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų klausimais (angl. CGIAR) tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų centrams (angl. IARC), pagal šią Sutartį pasirašiusiems susitarimus su Valdyba. Tokie centrai įtraukiami į Sekretoriaus turimą sąrašą, kuris pagal pareikalavimą turi būti prieinamas Susitariančiosioms Šalims.
15.3. I priede neišvardyta medžiaga, kurią IARC gauna ir saugo šiai Sutarčiai įsigaliojus, yra prieinama laikantis sąlygų, atitinkančių tas sąlygas, dėl kurių abipusiškai susitarė medžiagą gaunantis IARC ir tokių išteklių kilmės šalis arba šalis, kuri tuos išteklius įgijo pagal Biologinės įvairovės konvenciją ar kitą taikytiną teisę.
15.4. Susitariančiosios Šalys yra raginamos teikti IARC, pasirašiusiems susitarimus su Valdyba, abipusiškai sutartomis sąlygomis prieigą prie I priede neišvardytų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, kurie yra svarbūs IARC programoms ir veiklai.
16 straipsnis. Tarptautiniai augalų genetinių išteklių tinklai
16.1. Esamas bendradarbiavimas tarptautiniuose maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių tinkluose skatinamas ir plėtojamas remiantis esamais susitarimais ir laikantis šios Sutarties sąlygų, kad būtų kuo plačiau aprėpti maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniai ištekliai.
17 straipsnis. Pasaulinė informacinė sistema maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių klausimais
17.1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, kad būtų kuriama ir stiprinama pasaulinė informacinė sistema, sudaranti palankias sąlygas keistis informacija, grindžiama jau esamomis informacinėmis sistemomis, moksliniais, techniniais ir aplinkosaugos klausimais, susijusiais su maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais, tikintis, kad tokie informacijos mainai padės dalytis nauda, kurią duoda informacijos apie maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius prieinamumas visoms Susitariančiosioms Šalims. Plėtojant pasaulinę informacinę sistemą siekiama palaikyti ryšius su Biologinės įvairovės konvencijos informacijos sklaidos mechanizmu.
17.2. Remiantis Susitariančiųjų Šalių pranešimu, turėtų būti iš anksto įspėjama apie pavojus, kurie, siekiant išsaugoti medžiagą, gresia veiksmingam maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių palaikymui.
VI DALIS. FINANSINĖS NUOSTATOS
18 straipsnis. Finansiniai ištekliai
18.1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja įgyvendinti finansavimo strategiją šiai Sutarčiai įgyvendinti pagal šio straipsnio nuostatas.
18.2. Finansavimo strategijos tikslas – sustiprinti finansinių išteklių teikimo veiklai pagal šią Sutartį įgyvendinti galimumą, skaidrumą, operatyvumą ir veiksmingumą.
18.3. Siekdama prioritetinėms veiklos kryptims, planams ir programoms, ypač besivystančiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, sutelkti finansavimą ir atsižvelgdama į Pasaulinį veiksmų planą, Valdyba periodiškai nustato tokio finansavimo orientacinį rodiklį.
18.4. Pagal šią finansavimo strategiją:
a) Susitariančiosios Šalys atitinkamų tarptautinių mechanizmų, fondų ir institucijų valdybose imasi reikiamų atitinkamų priemonių, kad būtų suteikta pirmenybė ir užtikrintas dėmesys veiksmingai skiriant numatomus ir sutartus išteklius planams ir programoms pagal šią Sutartį įgyvendinti.
b) Mastas, kokiu Susitariančiosios Šalys, kurios yra besivystančios ir ekonomiką pertvarkančios šalys, veiksmingai įgyvendins savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, priklausys nuo to, ar jos, ypač besivystančios šalys, šios Sutarties Šalys, veiksmingai skirs šiame straipsnyje nurodytus išteklius. Susitariančiosios Šalys, kurios yra besivystančios ir ekonomiką pertvarkančios šalys, savo planuose ir programose turi teikti pirmenybę gebėjimų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių srityje stiprinimui.
c) Susitariančiosios Šalys, kurios yra išsivysčiusios šalys, teikia, o Susitariančiosios Šalys, kurios yra besivystančios ir ekonomiką pertvarkančios šalys, ieško finansinių išteklių šiai Sutarčiai įgyvendinti dvišaliais, regioniniais ir daugiašaliais kanalais. Tokie kanalai įtraukiami į 19 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytą mechanizmą.
d) Kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka įsipareigoti ir pagal savo nacionalines galimybes bei finansinius išteklius teikti finansinius išteklius nacionalinei veiklai saugant ir tvariai naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius. Suteikti finansiniai ištekliai neturi būti naudojami su šia Sutartimi nesuderinamiems tikslams, ypač srityse, susijusiose su tarptautine prekyba prekėmis.
e) Susitariančiosios Šalys susitaria, kad finansinė nauda, gaunama taikant 13 straipsnio 2 dalies d punktą, yra finansavimo strategijos dalis.
18.5. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad pirmenybė bus teikiama sutartų planų ir programų ūkininkams besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose ir ekonomiką pertvarkančiose šalyse, saugančiose ir tvariai naudojančiose maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, įgyvendinimui.
VII DALIS. INSTITUCINĖS NUOSTATOS
19 straipsnis. Valdyba
19.2. Visi Valdybos sprendimai priimami bendru sutarimu, jeigu bendru sutarimu nenustatomas kitas sprendimo dėl tam tikrų priemonių priėmimo būdas, išskyrus tai, kad bendras sutarimas visada turi būti taikomas 23 ir 24 straipsniams.
19.3. Valdybos funkcijos – skatinti visišką šios Sutarties įgyvendinimą, turint omenyje jos tikslus, tai yra:
a) vadovauti kryptingai veiklai, kuria siekiama stebėti šios Sutarties įgyvendinimą, ir šiuo tikslu priimti reikiamas rekomendacijas, pirmiausia dėl daugiašalės sistemos veikimo;
c) per pirmąją savo sesiją priimti ir periodiškai peržiūrėti šios Sutarties įgyvendinimo finansavimo pagal 18 straipsnio nuostatas strategiją;
e) svarstyti ir, atsižvelgiant į būtinų lėšų prieinamumą, nustatyti pagalbinius organus ir jų atitinkamus mandatus bei sudėtį;
f) prireikus nustatyti atitinkamą mechanizmą, tokį kaip Lėšų patikėjimo sąskaitą, finansinėms lėšoms, kurios joje kaupsis šios Sutarties įgyvendinimui, gauti ir naudoti;
g) nustatyti ir palaikyti bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir pagal tarptautines sutartis įsteigtomis institucijomis, įskaitant Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją, klausimais, kuriems taikoma ši Sutartis, įskaitant jų dalyvavimą finansavimo strategijoje;
j) svarstyti savanoriškų įmokų skatinimo strategijos sąlygas, visų pirma remiantis 13–18 straipsniais;
l) atkreipti dėmesį į Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų ir pagal tarptautines sutartis įsteigtų institucijų atitinkamus nutarimus;
m) atitinkamai informuoti Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas ir pagal tarptautines sutartis įsteigtas institucijas su šios Sutarties įgyvendinimu susijusiais klausimais; ir
19.4. Atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį, kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą ir Valdybos sesijose jai gali atstovauti vienas delegatas, kurį gali lydėti pakaitinis delegatas, ekspertai ir patarėjai. Pakaitiniai delegatai, ekspertai ir patarėjai gali dalyvauti Valdybos posėdžiuose, bet negali balsuoti, išskyrus atvejį, kai jie yra tinkamai įgalioti pakeisti delegatą.
19.5. Jungtinėms Tautoms, jos specializuotoms agentūroms ir Tarptautinei atominės energijos agentūrai, kaip ir bet kuriai valstybei, kuri nėra šios Sutarties Susitariančioji Šalis, Valdybos sesijose gali atstovauti stebėtojai. Bet kuriai kitai vyriausybinei ar nevyriausybinei organizacijai ar agentūrai, kuri specializuojasi su maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais susijusiose srityse ir kuri Sekretoriui yra pareiškusi savo norą Valdybos sesijoje būti atstovaujama kaip stebėtoja, gali būti leidžiama dalyvauti, jeigu neprieštarauja daugiau kaip vienas trečdalis dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių. Stebėtojų įsileidimui ir dalyvavimui taikomos Valdybos priimtos darbo tvarkos taisyklės.
19.6. FAO organizacija narė, kuri yra Susitariančioji Šalis, ir tos organizacijos narės valstybės narės, kurios yra Susitariančiosios Šalys, savo narystės teisėmis naudojasi ir savo narystės pareigas vykdo laikydamosi mutatis mutandis FAO įstatų ir bendrųjų taisyklių.
19.7. Valdyba priima ir prireikus keičia savo darbo tvarkos taisykles ir finansines taisykles, kurios turi neprieštarauti šiai Sutarčiai.
19.8. Delegatų, sudarančių Susitariančiųjų Šalių daugumą, dalyvavimas yra būtinas sudaryti kiekvienos Valdybos sesijos kvorumą.
19.9. Valdyba eilines sesijas šaukia bent kartą per dvejus metus. Šios sesijos turėtų būti kiek įmanoma rengiamos pagrečiui su Maisto ir žemės ūkio paskirties genetinių išteklių komisijos eiliniais posėdžiais.
19.10. Valdybos neeilinės sesijos šaukiamos bet kuriuo kitu laiku, kuriuo Valdyba gali manyti, kad reikia, arba bet kurios Susitariančiosios Šalies rašytiniu prašymu, jei šį prašymą remia bent vienas trečdalis Susitariančiųjų Šalių.
20 straipsnis. Sekretorius
20.1. Valdybos sekretorių Valdybos pritarimu skiria FAO generalinis direktorius. Sekretoriui padeda reikalingi darbuotojai.
20.2. Sekretorius vykdo šias funkcijas:
b) padeda Valdybai vykdyti jos funkcijas, įskaitant konkrečias užduotis, kurias Valdyba gali nutarti jam skirti;
20.3. Sekretorius visoms Susitariančiosioms Šalims ir generaliniam direktoriui praneša:
21 straipsnis. Nuostatų laikymasis
Valdyba per savo pirmąjį posėdį apsvarsto ir patvirtina bendradarbiavimo ir veiklos procedūras bei veiklos mechanizmus, skatinančius laikytis šios Sutarties nuostatų ir spręsti minėtų nuostatų nesilaikymo klausimus. Šios procedūros ir mechanizmai apima stebėseną ir prireikus konsultacijų ar pagalbos, įskaitant teisines konsultacijas ar teisinę pagalbą, teikimą, ypač besivystančioms ir ekonomiką pertvarkančioms šalims.
22 straipsnis. Ginčų sprendimas
22.1. Kilus tarp Susitariančiųjų Šalių ginčui dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, atitinkamos šalys siekia ginčą išspręsti derybų keliu.
22.2. Jei atitinkamos šalys negali pasiekti susitarimo derybomis, jos gali prašyti trečiosios šalies pagalbos arba tarpininkavimo.
22.3. Šią Sutartį ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prie jos prisijungdama arba bet kuriuo kitu metu po to Susitariančioji Šalis gali pateikti depozitarui raštu pareiškimą, kad dėl ginčo, kuris nebuvo išspręstas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, ji pripažįsta vieną arba abu iš šių būdų ginčams spręsti kaip privalomą:
23 straipsnis. Sutarties pakeitimai
23.2. Šios Sutarties pakeitimai priimami Valdybos sesijoje. Kiekvieno pasiūlyto pakeitimo tekstą sekretorius perduoda Susitariančiosioms Šalims ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki sesijos, kurioje siūloma jį priimti, pradžios.
23.3. Visi šios Sutarties pakeitimai daromi bendru Valdybos sesijoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių sutarimu.
23.4. Kiekvienas Valdybos priimtas pakeitimas jį ratifikavusioms, priėmusioms ar patvirtinusioms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus deponuoja du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių. Vėliau kiekvienai kitai Susitariančiajai Šaliai tas pakeitimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ji deponavo to pakeitimo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.
24 straipsnis. Priedai
24.1. Šios Sutarties priedai yra sudedamoji šios Sutarties dalis, ir nuoroda į šią Sutartį yra tuo pat metu laikoma nuoroda į bet kurį iš jos priedų.
25 straipsnis. Pasirašymas
26 straipsnis. Ratifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas
27 straipsnis. Prisijungimas
Prie šios Sutarties gali prisijungti visos FAO narės ir bet kurios valstybės, kurios nėra FAO narės, bet yra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, arba bet kuri jos specializuota agentūra ar Tarptautinės atominės energijos agentūra nuo tos dienos, kai baigiasi šios Sutarties pasirašymas. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.
28 straipsnis. Įsigaliojimas
28.1. Atsižvelgiant į 29 straipsnio 2 dalį, ši Sutartis įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo keturiasdešimto ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo, jei bent dvidešimt ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentų yra deponavusios FAO narės.
28.2. Kiekvienai FAO narei ir bet kuriai valstybei, kuri nėra FAO narė, bet yra Jungtinių Tautų Organizacijos narė, arba bet kuriai jos specializuotai agentūrai ar Tarptautinei atominės energijos agentūrai, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šią Sutartį arba prie jos prisijungia po to, kai pagal šio straipsnio 2 dalį buvo deponuotas keturiasdešimtas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, ši Sutartis įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo jos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo.
29 straipsnis. FAO organizacijos narės
29.1. Kai šios Sutarties ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentą deponuoja FAO organizacija narė, ta organizacija narė pagal FAO įstatų II.7 straipsnio nuostatas praneša apie savo kompetencijos paskirstymo pakeitimą, padarytą savo kompetencijos deklaracijoje, pateiktoje pagal FAO įstatų II.5 straipsnį, kurio gali prireikti atsižvelgiant į šios Sutarties priėmimą. Bet kuri šios Sutarties Susitariančioji Šalis gali bet kada prašyti FAO organizaciją narę, kuri yra šios Sutarties Susitariančioji Šalis, pateikti informaciją apie tai, kas – pati organizacija narė ar jos valstybės narės – atsako už bet kurio klausimo, kuriam taikoma ši Sutartis, įgyvendinimą. Organizacija narė šią informaciją pateikia atitinkamu laiku.
31 straipsnis. Ne narės
32 straipsnis. Pasitraukimai
32.1. Bet kuri Susitariančioji Šalis, praėjus dvejiems metams nuo šios Sutarties įsigaliojimo jai, gali bet kada raštu pranešti depozitarui apie savo pasitraukimą iš šios Sutarties. Depozitaras nedelsdamas apie tai informuoja visas Susitariančiąsias Šalis.
33 straipsnis. Galiojimo pabaiga
33.1. Ši Sutartis automatiškai nustoja galiojusi, jei dėl pasitraukimų Susitariančiųjų Šalių lieka mažiau kaip keturiasdešimt, jeigu likusios Susitariančiosios Šalys vieningai nenusprendžia kitaip.
33.2. Depozitaras informuoja visas likusias Susitariančiąsias Šalis, kai Susitariančiųjų Šalių sumažėja iki keturiasdešimt.
KULTŪRINIŲ AUGALŲ, KURIEMS TAIKOMA DAUGIAŠALĖ SISTEMA,
SĄRAŠAS
Maistinės kultūros
| Augalas |
Gentis |
Pastabos |
||
|
duonmedis smidras aviža runkelis Brassica kompleksas |
Artocarpus Asparagus Avena Beta Brassica et al. |
Tik duonmedis.
Įskaitant šias gentis: Brassica, Armoracia, Barbarea, Camelina, Crambe, Diplotaxis, Eruca, Isatis, Lepidium, Raphanobrassica, Raphanus, Rorippa ir Sinapis. Tai aliejiniai augalai ir daržovės, tokios kaip kopūstas, rapsas, garstyčia, pipirinė pikulė, ridikas ir ropė. Lepidum meyenii rūšis neįtraukiama |
||
|
kajanas avinžirnis citrinmedis |
Cajanus Cicer Citrus |
Poncirus ir Fortunella gentys įtraukiamos kaip poskiepiai. |
||
|
kokoso palmė svarbesnės kolokasijos |
Cocos
Colocasia Xanthosma |
Svarbesnes kolokasijas sudaro alokasija, strėlialapė ksantosoma, valgomoji kolokasija ir raudonstiebė alokasija. |
||
|
morka dioskorėja
braškė saulėgrąža miežis batatas pelėžirnis lęšis obelis manijokas bananas ryžis sorulė pupelė žirnis rugys bulvė baklažanas sorgas kvietrugis kvietys pupa/vikis vigna kukurūzas |
Daucus Dioscorea Eleusine Fragaria Helianthus Hordeum Ipomoea Lathyrus Lens Malus Manihot Musa Oryza Pennisetum Phaseolus Pisum Secale Solanum Solanum Sorghum Triticose cal e Triticum et al. Vicia Vigna Zea |
Tik Manihot escuelenta. Išskyrus Musa extilis.
Išskyrus Phaseolus polyanthus.
Įskaitant Tuberosa sekciją, išskyrus Solanum phureja. Įskaitant Melongena sekciją.
Įskaitant Agropyron, Elymus ir Secale.
Išskyrus zea perennis, Zea diploperenis ir Zea luxurians. |
||
|
Pašariniai augalai |
||||
| Gentys |
Rūšys |
|||
| ANKŠTINIAI PAŠARINIAI AUGALAI |
|
|||
| Astragalus Canavalia Coronilla Hedysarum Lathyrus Lespedeza Lotus Lupinus Medicago Melilotus Onobrychis Ornithopus Prosopis Peuraria Trifolium |
chinensis, cicer, arenarius ensiformis varia coronarium cicera, ciliolotus, hirsutus, ochrus, oboratus, sativus cuneata, striata, stipulacea carniculatus, subbiflorus, uliginosus albus, officinalis arborea, falcata, sativa, scutellata, rigidula, truncatula albus, officinalis viciifolia sativus affinis, alba, chilensis, nigra, pallida phaseoloides alexandrinum, alpestre, ambiguum, angustifolium, arvense, agrocicerum, hybridicum, incarnatum, pratense, repens, resupinatum, rueppellianum, semipilosum, subterraneum, vesiculosum |
|||
| PAŠARINĖS ŽOLĖS |
|
|||
| Andropogon Agropyron Agrostis Alopecurus Arshenatherum Dactylis Festuca Lolium Phalaris Phleum Poa Tripsacum |
gayanus cristatum, desertorum stolonifera, tenuis pratensis elatius glomerata arundinacea, gigantea, heterophylla, orvina, pratensis, rubra hybridum, multiflorum, perence, rigidum, temulentium aquatica, arundinacea pratense alpina, annua, pratensis laxum |
|||
|
KITI PAŠARINIAI AUGALAI |
|
|||
| Atriplex Salsola |
halimus, mummularia vermiculata |
|||
| Pupa/vikis Vigna kukurūzas |
Vicia Vigna Zea |
išskyrus Zea perennis, Zea diploperennis ir Zea luxurians. |
||
1 dalis
ARBITRAŽAS
1 straipsnis
Pretenziją reiškianti šalis praneša Sekretoriui, kad ginčo šalys perduoda ginčą svarstyti arbitražui pagal 22 straipsnį. Pranešime apibūdinamas ginčijamas dalykas ir konkrečiai nurodomi šios Sutarties straipsniai, kurių aiškinimas ar taikymas yra ginčijamas. Jei ginčo šalys nesutaria dėl ginčijamo dalyko prieš paskiriant arbitražinio teismo pirmininką, ginčijamą dalyką nustato arbitražinis teismas. Sekretorius taip gautą informaciją išsiunčia visoms šios Sutarties Susitariančiosioms Šalims.
2 straipsnis
1. Kilus ginčams tarp dviejų ginčo šalių, arbitražinį teismą sudaro trys nariai. Kiekviena ginčo šalis paskiria po vieną arbitrą, o abu taip paskirti arbitrai bendru sutarimu paskiria trečią arbitrą, kuris yra arbitražinio teismo primininkas. Pastarasis neturi būti nei vienos iš ginčo šalių pilietis, nei vienos iš šių ginčo šalių teritorijoje neturi turėti įprastinės gyvenamosios vietos, neturi būti nei vienos iš jų samdomas ir anksčiau kaip nors susijęs su šia byla.
2. Kilus ginčams tarp daugiau kaip dviejų Susitariančiųjų Šalių, tą patį interesą turinčios ginčo šalys bendru sutarimu skiria vieną arbitrą.
3 straipsnis
1. Jei arbitražinio teismo pirmininkas nepaskiriamas per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo, ginčo šalies prašymu kitų dviejų mėnesių laikotarpiu pirmininką paskiria FAO generalinis direktorius.
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
7 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Jei viena iš ginčo šalių neatvyksta į arbitražinį teismą arba jai neatstovaujama arbitražiniame teisme, kita šalis gali prašyti teismą tęsti procesą ir priimti sprendimą. Ginčo šalies nedalyvavimas arba neatstovavimas jai procese nėra kliūtis bylai nagrinėti. Prieš priimdamas galutinį sprendimą, arbitražinis teismas turi įsitikinti, kad ieškinys faktiškai ir teisiškai yra tinkamai pagrįstas.
14 straipsnis
15 straipsnis
16 straipsnis
2 dalis
SUTAIKINIMAS
1 straipsnis
2 straipsnis
3 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis