LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIGRUOJANČIŲ ŽUVŲ RŪŠIŲ STEBĖSENOS METODIKOS PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 15 d. Nr. 3D-437
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), bei Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrenginiai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse“, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3D-449 (Žin., 2004, Nr. 124-4497), 24.5 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-437
Migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodika
i. Bendrosios nuostatos
1. Žuvų išteklių atkūrimo politikoje didelis dėmesys skiriamas praeivių lašišinių bei kitų vertingų žuvų migracijos kelių sutvarkymui ir priežiūrai, jų neršto sąlygoms gerinti. Migruojančių žuvų stebėsena padeda įvertinti migruojančių žuvų populiacijas ir aprašyti jų migracijos pobūdį, kas yra būtina racionaliam išteklių naudojimui reguliuoti.
2. Metodikoje nurodoma, kokius duomenis būtina surinkti, kaip apskaičiuoti atplaukiančių žuvų populiacijos dydį. Tyrimų dažnumas ir stebėsenos taškų pasirinkimas priklauso nuo upės tipo, kurie yra nustatyti autoriniame darbe „Ichtiologiniu požiūriu svarbių upių suvestinė“ (v. kesminas, 1999):
2.1. 1-ojo tipo upėse (pagrindiniuose žuvų praėjimo keliuose) tyrimai atliekami 1 kartą ne žuvų migracijos ir neršto metu bei 2 kartus žuvų migracijos ir neršto metu.
2.2. 2-ojo (ichtiologiniuose draustiniuose) ir 3-iojo (pagrindinėse praeivių žuvų rūšių nerštavietėse) tipo upėse stebėsena vykdomas tik žuvų migracijos ir neršto metu priklausomai nuo migracijos ir neršto intensyvumo vienodais laiko tarpais, bet ne rečiau kaip 2 kartus per migracijos laiką.
II. bendrųjų duomenų rinkimas ir apibendrinimas
3. Prieš pradedant vykdyti sistemingus tyrimus ar ilgalaikę stebėseną, būtina išsiaiškinti apie potencialias vieno ar kito vandens telkinio galimybes bei esamą situaciją. Ši informacija toliau naudojama žuvų gausumo pokyčiams vertinti.
4. Esama ichtiologinė būklė gali būti nustatoma remiantis istoriniais duomenimis (buvusių mokslinių tyrimų ar kitokios informacijos surinkimas ir apibendrinimas). Prireikus atliekami papildomi tyrimai.
5. Nustatomos esamos potencialios praeivių ir pusiau praeivių žuvų nerštavietės ir šioms žuvims tinkamų gyventi biotopų plotas (procentais arba hektarais nuo bendro upės ploto). Potencialios vertingų žuvų rūšių nerštavietės turi būti kartografuotos.
6. Nustatomas upės ichtiologinis tipas bei vertinamos atkarpos hidrologinis (nuotėkis, debitas, vandens greitis), morfometrinis (upės ar jos atkarpos ilgis, plotis, vingiuotumas, ežeringumas), hidrometrinis (vandens lygio aukštis, temperatūra) ir hidrocheminis (PH, BDS ir kt.) režimas.
7. Nustatoma kiek galima daugiau hidrobiologinių (planktonas, bentosas, augalai, gyvūnai ir jų biotopų kokybė, nepageidaujamos rūšys ir kt.) parametrų. Jeigu neįmanoma visko įvertinti, būtina nustatyti nors pagrindinius rodiklius pagal standartines metodikas: hidrochemines charakteristikas, planktono, bentoso sudėtį. Bendriesiems tyrimams bentosas ir planktonas imami kartą per metus, optimaliausiu laikotarpiu (atsižvelgiant į meteorologines sąlygas) kiekvienoje pasirinktoje vietoje. Žuvų gausumo ir biomasės tyrimai taip pat vykdomi pagal tipines metodikas tose pačiose vietose. Parenkant tipines vietas būtina, kad jų skaičius žemutinėje ir aukštutinėje užtvankos dalyje būtų proporcingas potencialių nerštaviečių bei tinkamų gyventi biotopų kiekiui.
III. Žuvų, atplaukiančių iki žuvitakio, kiekio vertinimas
9. Hidrotechnikos statiniai žuvims migruoti per užtvankas iš žemutinio bjefo į aukštutinį ar atvirkščiai vadinami žuvų praėjimo takais (toliau – žuvitakiais). Žuvitakiuose intensyvios migracijos metu stebėjimai turi būti vykdomi ne rečiau kaip kartą per parą, ekstensyvios migracijos metu – 1 kartą kas 4–5 paras. Periodiškumas gali būti keičiamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir migruojančios žuvų rūšies populiacijos dydį.
10. žuvitakių tipai:
11. Žuvų, atplaukiančių iki žuvitakio, kiekiui (rūšimis ir vienetais) įvertinti taikytinos standartinės žuvų išteklių vertinimo metodikos (gaudymas tinklais, gaudyklėmis, elektros žūklės aparatu), tačiau jos turi būti patikslintos, įvertinant tai, kad žuvų tankis prie kliūčių, ypač nepraeinamų užtvankų, didesnis, todėl čia reikia taikyti šiuos skaičiavimus:
11.2. atplaukusių kiekvienos rūšies žuvų kiekis gali būti nustatytas ženklinant – prie užtvankos suleidžiama žinomas kiekis ženklintų žuvų ir po 3 valandų šioje vietoje žuvys vėl gaudomos. Visų sugautų paženklintų žuvų kiekis prilyginamas visų esančių prie užtvankos žuvų kiekio santykiui su sugautomis žuvimis. Tokiu atveju galima prie užtvankos esančių visų žuvų kiekį sulyginti su paženklintų žuvų kiekiu: jeigu paleidome 100 paženklintų žiobrių ir vėl gaudydami sugavome taip pat 100 žiobrių, iš kurių 10 yra paženklintų, galime teigti, kad prie užtvankos yra 1000 žiobrių (procento, procentas).
Prie užtvankos atplaukusių žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
N = Np × Na/RC,
kur:
N – prie užtvankos esančių žuvų skaičius;
Np – pirmą kartą sugautų ir paženklintų žuvų skaičius;
Na – antrą kartą sugautų žuvų skaičius;
R – paženklintų žuvų, sugautų antrą kartą, skaičius;
C – koeficientas (0 < C ≤ 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). Šis metodas taikytinas žuvų kiekio nustatymui ir kitose vietose.
12. Migruojančių žuvų populiacija žemiau žuvitakio gali būti įvertinta ir apskaičiuojant žuvų, praėjusių žuvitakiu, skaičių:
N = Nn x Np/NmC,
kur:
N – žuvų populiacija žemiau žuvitakio;
Nn – nežymėtų žuvų, praplaukusių žuvitakiu, skaičius;
Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio;
Nm – paženklintų žuvų, įplaukusių į žuvitakį, skaičius;
C – koeficientas (0 < C ≤ 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinimas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis).
IV. Praplaukusių per žuvitakį žuvų kiekio nustatymas
13. Žuvitakio darbo efektyvumas laikomas žuvų, esančių žemutiniame upės bjefe, santykis su praplaukusių žuvų žuvitakiu skaičiumi. Norint įvertinti žuvitakio efektyvumą, būtina nustatyti praėjusių žuvitakiu žuvų kiekį. Atplaukusių iki žuvitakio ir juo praplaukusių žuvų santykis ir parodo žuvitakio efektyvumą. Žuvų tako efektyvumas įvertinamas pagal formulę:
E = 100 × Nm/(NpC),
kur:
E– žuvitakio efektyvumas, išreikštas procentais;
Nm – paženklintų žuvų, praplaukusių žuvitakį, skaičius;
C – koeficientas (0 < C ≤ 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis);
Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio.
Tuomet žuvitakį praėjusios populiacijos dydis Na yra:
Na = E/100 × N.
Nž = N x Ng/NpC
Ng – žuvitakyje sugautų pasroviui migruojančių ženklintų žuvų skaičius.
15. Sunkiau yra įvertinti ženklinimo efektyvumą (koeficientą C). Jis gali būti nereikšmingas energingoms žuvims (lašišinių šeimos atstovams), tačiau reikšmingas jautrioms žuvims, kada ženklinimas gali pakeisti migracijos elgseną (perpelėms ir kt.) ar gali būti mirties priežastis.
16. Kaip papildoma priemonė gali būti taikomas vizualus stebėjimas, kai stebima, kiek konkrečios rūšies žuvų per nustatytą laiką įveikė žuvitakį. Turint duomenis apie žuvų, susikaupusių žemiau žuvitakio, skaičių, galima įvertinti žuvitakio efektyvumą. Ir atvirkščiai, žinant žuvitakio efektyvumą, galima apskaičiuoti ties juo susikaupusių žuvų kiekį. Tačiau taikant vizualaus stebėjimo metodą, būtina surinkti informaciją apie migracijos intensyvumą per parą, kuris gali būti tolygus arba kisti (vykti tik tam tikromis valandomis). Todėl iš pradžių vizualus stebėjimas turi būti vykdomas visą parą (intervalais kas 15 min.). Nustačius migracijos intensyvumą per parą, stebėjimus toliau galima vykdyti intensyvios migracijos laiku nustatytu periodiškumu.
17. Pralaidą įveikusių žuvų skaičių apskaičiuojant pagal formulę:
Na = (Nst × Tint/Tst) ± Npak,
kur:
Na – pralaidą įveikusios žuvys;
Tint – intensyvios migracijos laikas (jeigu migracija vyksta vienodu intensyvumu visą parą, Tint = 24 valandos);
Nst – pralaidą įveikusių žuvų kiekis per stebėjimo laiką;
Tst – stebėjimo laikas (valandomis);
Npak – paklaida.
Paklaidos dydis tiesiogiai priklauso nuo tolygių stebėjimo intervalų skaičiaus ir jų trukmės. Kuo didesnis stebėjimo intervalų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, tuo paklaida mažesnė. Korektiškam paklaidos apskaičiavimui būtini eksperimentiniai duomenys. Pačiu paprasčiausiu būdu paklaida gali būti apskaičiuota pagal formulę:
Npak = ± Nst × (Tint/ Tst -1).
18. Žuvitakio efektyvumo vertinimo metodika labai priklauso nuo žuvitakio tipo, vandens telkinio ichtiologinių charakteristikų, tyrimų laiko bei turimų galimybių. Jų gali būti keletas:
18.1. Žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje yra vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų – jis taikomas Skandinavijoje, Vidurio Europoje, taip pat mūsų šalyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų bei sukonstruoti taip, kad būtų galima gaudyti tiek į viršų kylančias, tiek ir žemyn migruojančias žuvis. Ji turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojama intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Neintensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai perskaičiuojami visam migracijos laikui. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu arba naudojant sudėtingesnes tyrimų priemones (radiologines, videoaparatūrą, kurios apibūdinamos toliau).
18.2. Mažiau tikslus vizualaus stebėjimo metodas, pagal kurį vietos, kuriose galima pamatyti migruojančių žuvų sankaupas, stebimos ir fiksuojama, per kiek laiko žuvų būrys pasieks žuvitakį ir pradės juo migruoti. Migracijos pradžią taip pat galima fiksuoti vizualiai, jeigu tai įmanoma dėl vandens skaidrumo: pasirenkamas geriausiai permatomas baseinėlis ir pašviesinamas slenkstis (kad geriau matytųsi). Migruojančios žuvys skaičiuojamos vienodais laiko tarpais arba sekamas atitinkamo būrio judėjimas. Pastaruoju atveju būtina fiksuoti žuvų judėjimo kryptį bei laiką ir tai užrašyti stebėjimo žurnale. Svarbu nustatyti, ar žuvys iš karto plaukia į žuvitakį, ar jį suranda atsitiktinai. Šiuo metodu galima preliminariai nustatyti, per kiek laiko žuvys praplaukia aukštyn per žuvitakį.
18.3. Išgaudymo metodas daugiau tinka natūralios upės vagos tipo žuvitakiams. Gaudymui galima naudoti įvairius tipo žvejybos įrankius arba elektros žūklės aparatus. Tam tikslui uždaromas tiriamo žuvitakio įėjimas ir išėjimas ir su žūklės įrankiais sugaunamos visos čia esančios žuvys. Rekomenduotina gaudyti smulkiaakiu bradiniu arba elektros žūklės aparatu, statomieji žvejybos įrankiai duoda didesnę paklaidą. Bradinio ar kitų įrankių akių dydis priklauso nuo tyrimo objekto: jeigu tiriamos aukštyn migruojančios žuvys, bradinio akių dydis gali būti iki 40 mm, žemyn migruojančių – 6 mm. Sugautų žuvitakyje žuvų kiekis yra proporcingas praplaukusių žuvų kiekiui, todėl praplaukusių žuvų kiekis nustatomas pagal anksčiau minėtas formules.
19. Naujai statomuose takuose įrengiami specialūs stebėjimo langai. Jie būtini vykdant pakankamai brangią, bet labai patikimą vaizdo stebėseną. Langas įrengiamas viršutiniame baseinėlyje prie vertikalios angos (universalaus tipo žuvitakyje su vertikaliomis angomis), ties išėjimu arba netoli jo „Denil“ tipo ir kituose žuvitakiuose. Prie lango įtaisoma stacionari arba kilnojamoji videokamera, kuria fiksuojamas visas vandens sluoksnis. Įsigijus gerą programinę įrangą, dirbant automatiniu režimu ir nesant stebėjimo lauke žuvų, filmavimo greitis sumažinamas, o užfiksavus žuvis, filmuojama natūraliu greičiu. Taip yra fiksuojamos visos žuvys visą migracijos periodą, jas lengva identifikuoti. Dirbant šiuo metodu, visos praplaukusios žuvys paprasčiausiai suskaičiuojamos. Jeigu migracija labai intensyvi arba visų žuvų suskaičiuoti praktiškai neįmanoma, galima taikyti standartinius tokiems atvejams taikomus statistinius metodus. Šiam atvejui pravartu į langą įmontuoti statistinį tinklelį (10X10 cm), kuris palengvina skaičiavimą. Žuvitakio efektyvumas vertinamas taip pat, kaip ir atliekant stebėseną gaudyklėmis.
V. Nerštaviečių gausumo tyrimai
20. Lašišinės žuvys neršia spalio – lapkričio mėnesiais. Nerštaviečių gausumą įvertinti geriausia antroje lapkričio pusėje. Mažesnėse ir sraunesnėse upėse nerštavietės ir lizdai skaičiuojami einant upės krantu, didesnėse – plaukiant valtimi.
VI. Žuvų gausumo tyrimai Elektros žūklės aparatu
22. Naudojamas impulsinės srovės elektros žūklės aparatas, kurio galingumas – 30–500 V, impulsų dažnis – 20–30 Hz, maitinimas iš 12 V akumuliatoriaus.
Tyrimui pasirenkami upių ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, atitvėrus statomaisiais tinklaičiais, kuriuose žvejojama 1–3 kartus iš eilės, kas 45 min. visame ruože. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis, išmatuojamas jų ilgis ir svoris. Nustatomas skaitlingumas N (vnt./ha) ir biomasė B (kg/ha). Priklausomai nuo žuvų gausumo kiekviename ruože gaudoma du ar tris kartus. Du kartus gaudoma tada, kai gaudant antrą kartą sugaunama mažiau kaip 50 proc. vienos rūšies žuvų, negu pirmą kartą. Žuvų skaičius ir biomasė vertinami pagal formules:
y = c12/c1-c2
V(y) = c12c22(c1+c2)/(c1-c2)4,
kur:
y – populiacijos dydis (N ar B)
c1 – pirmojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis
c2 – antrojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis
V (y) – standartinė paklaida
Šis metodas taikomas mažose (iki 10 m pločio) upėse.
VII. Sukauptos informacijos sisteminimas
23. Efektyviam sukauptos informacijos sisteminimui ir panaudojimui turi būti sukurta duomenų bazė, apimanti sąlyginai pastovius bei kintančius abiotinius ir biotinius rodiklius, charakterizuojančius upę, jos fauną bei žuvų pralaidos funkcionavimo efektyvumą. Pagal duomenų bazėje sukauptą informaciją turi būti galima:
23.3. įvertinti iki pralaidos atplaukiančių diadrominių ir potamodrominių žuvų rūšių populiacijų dydį;
24. Rekomenduojama duomenų bazės struktūra.
| Informacija |
Rodikliai |
|||
| Abiotiniai |
Biotiniai |
|||
| Pastovūs |
Kintantys |
Pastovūs |
Kintantys |
|
| Upės bendra būklė |
upės ilgis, baseino plotas, debitas, nuolydis |
|
istoriniai duomenys apie fauną; upės tipas |
|
| Upės atkarpa žemiau žuvitakio |
atkarpos ilgis, baseino plotas, debitas, nuolydis, vidutinė vandens temperatūra liepos mėnesį, potencialių nerštaviečių skaičius, išsidėstymas ir plotas |
vandens kokybės rodikliai (P, N, BDS, O2, sedimentai, pH, toksinės medžiagos); fizikiniai-morfometriniai rodikliai (tirtos atkarpos ilgis, plotas, plotis, augalija, gruntas, srovės greitis, kt.) Nustatomi vieną kartą per metus. |
bendrieji duomenys apie fauną |
kasmetiniai stebėsenos duomenys apie fauną (rūšys, tankis, biomasė, populiacijos rodikliai (žuvų ilgis L-cm, svoris g ar kg, pažymėtų žuvų amžius metais) |
| Upės atkarpa aukščiau žuvitakio |
atkarpos ilgis, baseino plotas, debitas, nuolydis, vidutinė vandens temperatūra liepos mėnesį, potencialių nerštaviečių skaičius, išsidėstymas ir plotas |
vandens kokybės rodikliai (P, N, BDS, O2, sedimentai, pH, toksinės medžiagos); fizikiniai-morfometriniai rodikliai (tirtos atkarpos ilgis, plotas, plotis, augalija, gruntas, srovės greitis, kt.). Nustatomi vieną kartą per metus. |
bendrieji duomenys apie fauną |
kasmetiniai stebėsenos duomenys apie fauną (rūšys, tankis, biomasė, populiacijos rodikliai (žuvų ilgis L-cm, svoris g ar kg, pažymėtų žuvų amžius metais) |
| Žuvitakis |
tipas, charakteristikos (ilgis, plotis, pakilimo aukštis ar kt. charakteristikos) |
vandens lygis, temperatūra |
|
duomenys apie: prieš srovę iki žuvitakio atplaukusių žuvų rūšių populiacijų dydį (jų apskaičiavimui naudotus rodiklius), populiacijos rodiklius; žuvitakiu praėjusių žuvų rūšių skaičių (jo apskaičiavimui naudotus rodiklius), populiacijos rodiklius; pasroviui iki žuvitakio atplaukusių žuvų rūšių populiacijų dydį (jo apskaičiavimui naudotus rodiklius), populiacijos rodiklius; žuvitakiu praėjusių žuvų rūšių skaičių (jo apskaičiavimui naudotus rodiklius), populiacijos rodiklius; ženklintų žuvų skaičių, jų individualius duomenis. |
25. Duomenų bazę rekomenduojama kurti specialiai šiems tikslams pritaikytos programos (pvz., Microsoft Access) aplinkoje. Pradiniu etapu duomenys gali būti kaupiami kitų programų aplinkoje, kuriose duomenys gali būti lengvai tvarkomi bei eksportuojami į specialias statistines, geografines-informacines programas. Šiems tikslams rekomenduojama plačiausiai vartojama Microsoft Excel programa.
VIII. Baigiamosios nuostatos
26. Pasibaigus kalendoriniams metams sukaupti duomenys per mėnesį pateikiami Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.