LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKYMO APIE VISUOMENĖS INFORMAVIMO PROCESUS IR ŽMOGAUS TEISES BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIAMS PROGRAMOS
2006 m. kovo 6 d. Nr. ISAK-424
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. IX-2266 (Žin., 2004, Nr. 95-3480) 5 straipsnį:
1. Tvirtinu Mokymo apie visuomenės informavimo procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams programą (pridedama).
2. Pavedu Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktoriui Rolandui Zuozai iki 2006 m. kovo 20 d. parengti ir pateikti ministrui tvirtinti įsakymo „Dėl Mokymo apie visuomenės informavimo procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo mokyklų programos įgyvendinimo Koordinavimo tarybos sudarymo“ projektą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2006 m. kovo 6 d. įsakymu
Nr. ISAK-424
MOKYMO APIE VISUOMENĖS INFORMAVIMO PROCESUS IR ŽMOGAUS TEISES BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunimo teisės ir jų socialinių įgūdžių formavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807), Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3890), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2272), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406) ir kituose teisės aktuose.
2. Mokymo apie visuomenės informavimo procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimo pradžia – 2006 metai, pabaiga – 2008 metai.
3. Programos paskirtis – ugdyti 9–11 klasių mokinių informacinį raštingumą skatinant mokinių kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti, mokyti naudotis žiniasklaida, internetu ir kitais informacijos, reklamos ir pramogų šaltiniais puoselėjant mokinių sąmoningumą, pilietinę ir kultūrinę brandą, socialinius įgūdžius. Mokinių gebėjimas suprasti masinės auditorijos reiškinius padės ne tik ugdyti jų mąstymą ir sąmoningumą, bet ir suderinti savo individualius poreikius su galimybe įvertinti viską, ką jie skaito ir mato.
4. Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Švietimo plėtotės centras, viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“.
5. Programoje vartojamos sąvokos:
Informacinis raštingumas – žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir nuostatos – tai kompetencija, kurios reikia norint suprasti, vertinti ir naudoti viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių pateikiamą informaciją.
Kritinis mąstymas – tai sistemingas mąstymas vertinant stebėjimo, patirties, samprotavimo ir bendravimo būdu surinktą ar sukurtą informaciją; sąmoningai pasirenkant šia informacija tikėti, netikėti ar susilaikyti nuo sprendimo.
Informacinės komunikacinės technologijos – tai elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti.
Reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių, turtines teises, naudotis paslaugomis ar perimti įsipareigojimus. Reklama taip pat laikomi straipsnis ar laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skelbia šią informaciją, užsakymu. Reklama, tinkamai pažymėta ir nurodanti užsakovą, atskiriama nuo kitos informacijos.
Viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai platinti, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai platinama.
Viešosios informacijos platintojas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, išskyrus tą, kuris neatlieka jokių veiksmų, susijusių su viešosios informacijos skleidimu, ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už savo skleidžiamos informacijos teisėtumą.
Visuomenės informavimas – veikla, kuria visuomenei teikiama viešoji informacija.
Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, interneto tinklalapiai, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija.
Žiniasklaida – organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje, dažniausiai spaudoje, radijuje, televizijoje ir internete; visuomenės informavimo priemonės; spaudoje ir internete paskelbtos publikacijos, perduotos radijo ir televizijos laidos.
Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su rengėju arba jo pavedimu; rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
6. Informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo įvairiems tikslams – mokinių informavimui, mokymui, pramogoms, bendravimui – svarba akivaizdi: Lietuvos statistikos metraščio duomenimis, 2004 metais 15–24 metų asmenų internetu naudojosi net 71%; o mokyklose esančių kompiuterių net 62,5% buvo prijungti prie interneto. Viešosios informacijos poveikis tapo mokinių pasaulėjautos, pamatinių vertybių, asmeninių įsitikinimų ir net laisvalaikio pasirinkimą formuojančiu veiksniu. Per pastaruosius dešimtmečius susiformavo gausi vaikų ir jaunimo auditorija, atstovaujanti kartai, išaugusiai kartu su kultūrinėmis, informacinėmis ir šviečiamosiomis televizijos programomis, internetu.
7. Šie informacinių komunikacinių technologijų ir informacijos pokyčiai sustiprino masinės komercinės kultūros pozicijas. Informacijos, pramogų verslo poveikis vaikams ir jaunimui yra neabejotinas.
8. Išsamūs masinės kultūrinės komunikacijos tyrimai pagrindžia išvadas, kad televizijos, interneto ir kitų informavimo šaltinių poveikis perteikiant žinias, rengiant pramoginius renginius ir auklėjant gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Europos Sąjungos šalyse ir JAV atlikta daugybė tyrimų apie ryšį tarp televizijos ekrane rodomo smurto ir padidėjusio žmonių agresyvumo. Šios srities žinovai svarsto, kiek ir kaip televizijos programų siužetai veikia žiūrovų požiūrį į kitus žmones ir aplinką.
9. Europos Sąjungos valstybių žmogaus orumo ir nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio strategiją lemia aktyvus etinių – teisinių principų ir kultūros normų, taip pat valstybėse galiojančių atitinkamų įstatymų įgyvendinimas. Žalingas turinys reguliuojamas konkrečiais įstatymais ir kitomis priemonėmis.
10. Europos Sąjunga siekia sukurti saugesnę informavimo priemonių aplinką vaikams ir jaunimui. 1989 m. priimdama „Televizijos be sienų“ direktyvą, Europos Sąjunga sukūrė nepilnamečių apsaugos taisykles. Direktyvos 22-as straipsnis reikalauja, kad transliuotojai sudarytų tokį programų tvarkaraštį, kuris „užtikrintų, kad nepilnamečiai transliacijos vietoje negalėtų matyti ir girdėti laidų“, kurios „gali pakenkti jų fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi“.
11. Nuo 1999 m. Europos Sąjunga vykdo „Veiksmų planą dėl saugesnio interneto vartojimo“. Jo tikslas – sukurti europietišką specialių telefono linijų, filtravimo ir interneto turinio žymėjimo sistemą ir surengti šviečiamųjų ir mokinių sąmoningumo ugdymo akcijų. 2003–2004 m. iniciatyvos buvo plėtojamos dėmesį sutelkiant į tinklo plėtrą ir keitimąsi informacija derinant švietimą, vartotojo galimybes ir apsaugą. UAB „Bitė GSM“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos Komisijos Informacinės visuomenės direktoratas 2005 m. kovo 30 d. pasirašė sutartį dėl projekto „Saugesnis internetas“ įgyvendinimo Lietuvoje.
12. 2002 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriuo nustatė viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jų skelbimo ir platinimo tvarką, šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų, jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
13. Darytina išvada, kad Lietuvoje būtina kurti ir įgyvendinti nuoseklią informacinio raštingumo politiką mokiniams ir jų tėvams, aiškinti, propaguoti žiniasklaidos etikos, įstatymų nuostatas, taip pat mokyti vertinti viešąją informaciją, ieškoti patikimų jos šaltinių, mokėti jais naudotis mokykloje ir namuose. Viena iš šios politikos priemonių yra ši Programa.
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI
14. Programos tikslas – ugdyti Lietuvos mokinių kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti ir naudoti informaciją skatinant jų sąmoningumą, pilietinę ir kultūrinę brandą, socialinius įgūdžius. Informacinio raštingumo procesas suprantamas kaip mokinio pasirengimas ir gebėjimas kritiškai mąstyti ir vertinti viešąją informaciją.
15. Uždaviniai:
16. Programos prioritetai:
16.1. Lietuvos mokinių informacinio raštingumo ugdymas atsižvelgiant į šiuolaikines kultūros ir švietimo raidos tendencijas;
IV. PROGRAMOS TURINYS
17. Įgyvendinant Programą mokiniai bus mokomi veiksmingai ieškoti ir rasti, kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti spaudoje, radijo ir televizijos laidose, kino filmuose, internete ir kitokiais būdais pateikiamą informaciją, reklamą, pramogas.
18. Mokymas vyks per pamokas, pratimus, grupinius ir individualius projektus, taip pat ir už mokyklos ribų. Tėvai ir kiti šeimos nariai bus skatinami padėti mokiniams atlikti namų darbus ir kartu su vaikais puoselėti informacinio raštingumo, kritinio mastymo, pilietiškumo principus.
19. Mokykla galės integruoti Mokymo apie visuomenės informavimo procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams programą į gimtosios kalbos, ekonomikos, pilietiškumo pagrindų ir kitus dalykus arba mokyti kaip atskirą dalyką.
20. Mokiniai susipažins su žodžio laisvės ir atsakomybės principais, teisiniais pagrindais. Jie mokysis suprasti santykį tarp tikrovės ir žiniasklaidos, pastarosios poveikį žmogaus požiūriui į save, kitus, aplinką, valstybę. Sužinos, kaip ruošiamos spaudos, radijo, televizijos ir interneto naujienos, išmoks savarankiškai vertinti jų turinį, patys rengs pranešimus apie savo mokyklą ir gyvenamąją vietą. Susipažins su žiniasklaidos raida Lietuvoje ir pasaulyje, žiniasklaidos verslu ir rinkodara, etikos aktualijomis, pagrindiniais visuomenės informavimo principais Lietuvoje. Mokysis įvertinti demokratinės valstybės žiniasklaidos vaidmenį teikiant bendruomenės nariams informaciją, padedančią priimti apgalvotus sprendimus, o valstybei teikiant grįžtamąjį ryšį apie jos veiklą.
21. Mokiniai susipažins su reklamos principais ir technologijomis. Mokysis suvokti reklamos vaidmenį politinėje ir visuomeninėje veikloje, rinkimuose. Sužinos apie pasiūlą ir paklausą, rinkodarą, vartotojų poreikius ir norus. Nagrinės reklamos sąsajas su socialine atsakomybe, materializmu ir etika, mokysis suprasti reklamos įtaką vaikams ir paaugliams, jos ryšį su pasąmone. Sužinos, kaip kuriamas žmogaus, prekės ar paslaugos įvaizdis, daiktų arba paslaugų firminiai ženklai. Susipažins su reklamos puoselėjamais žmonių stereotipais ir jų ryšiu su tikrove, sužinos apie būdus, kuriais stengiamasi parduoti prekę ar paslaugą. Mokysis atpažinti paslėptą reklamą.
22. Mokiniai susipažins su pramogų verslu ir jo raiška kino filmuose, radijo ir televizijos laidose, internete. Sužinos apie mažojo ir didžiojo ekranų reginių poveikį mokinių elgesiui mokykloje, namuose ir su draugais, apie šių reginių kūrimo technologijas, kuriomis manipuliuojamas vaizdas ir garsas, ruošiami realybės šou ir kitos laidos. Susipažins su televizijos muzikos kanalų verslu, įrašų studijų, rinkodaros ir gamybos bendrovių turtiniais santykiais. Nagrinės meninę raišką muzikos pramonėje, aptars, kas, kaip ir kokiais kriterijais nustato, kas bus populiaru, prognozuos madas, tyrinės prekybos bendrovių metodus dirbant su jaunaisiais vartotojais.
23. Mokiniai susipažins su internete skelbiama informacija ir kitais duomenimis, teikiamomis paslaugomis ir pramogomis. Mokysis suprasti internetą kaip priemonę, kurios patikimumą nustato pats vartotojas. Sužinos, kaip išsiaiškinti interneto svetainės kilmę, susipažins su informacijos, vaizdų, garsų ir kitokių duomenų bankais, žodynais, enciklopedijomis, portalais ir svetainėmis lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Mokysis naudotis internetu kaip pagalbine mokymosi ir bendravimo priemone. Sužinos apie pokalbių svetaines, jų saviraiškos ir ryšių palaikymo galimybes, pavojus bendraujant su nematomais asmenimis. Susipažins su paslaugomis, kurias internetu teikia Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga.
24. Mokiniai bus skatinami taikyti šioje Programoje įgytas žinias ir patirtį papildant viešąją erdvę savo kūryba. Mokykloms bus siūloma organizuoti išvykas į įžymias vietas, apie kurias sužinota naudojantis internetu. Mokiniai bus skatinami rengti vaizdo, garso ir teksto montažus internetui apie savo vietovę, gamtą, žmones, kalbą, dainas, kultūrą ir jais dalytis su kitomis mokyklomis. Bus raginami dalyvauti kuriant žiniasklaidą, ruošiant pranešimus iš mokyklos gyvenimo spaudai, radijui, televizijai, rašant laiškus redakcijoms. Bus skatinami rengti dokumentinius, meninius ir kitokius filmus, rašyti jiems scenarijus, telktis į radijo būrelius, ruošti dokumentinę ir meninę medžiagą laidoms.
V. ĮGYVENDINIMO ETAPAI
25. Numatomi šie Programos įgyvendinimo etapai:
25.1. I etapas (2006 metai) – parengiamasis programos etapas: „Informacinio raštingumo mokykloje“ (9–11 klasėms) projekto rengimas; bendradarbiavimo ryšių koordinavimas; projekto pirmojo etapo įgyvendinimo pradžia.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR LĖŠŲ POREIKIS
27. Programa finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat iš kitų šaltinių. Jos tikslams įgyvendinti kooperuojamos ir privačios, įvairių fondų bei investicijų lėšos. Preliminarus lėšų poreikis 2006–2008 metais – 250000,00 (du šimtai penkiasdešimt tūkstančių) litų. Programos įgyvendinimo priemonėms numatomos lėšos gali būti tikslinamos rengiant ir skirstant kiekvienų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetą.
VII. NUMATOMOS VEIKLOS KRYPTYS IR REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
28. Įgyvendinus Mokymo apie visuomenės informavimo procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo mokyklų programą, prognozuojami šie rezultatai:
28.1. bus ugdomas Lietuvos mokinių kritinis mąstymas ir gebėjimas racionaliai vertinti ir naudoti viešąją informaciją, taip pat jų sąmoningumas, pilietinė ir kultūrinė branda, socialiniai įgūdžiai;
28.8. bus ugdomas mokinių informacinės atrankos, suvokimo, kritinio vertinimo ir praktinio panaudojimo gebėjimas;
28.11. bus ugdomi aktyvūs informacinio raštingumo būdai, padedantys mokiniams savarankiškai surasti, vertinti ir panaudoti mokymosi reikmėms radijo ir televizijos laidas, internetą ir kompiuterį;
29. Programos rezultatų vertinimo kriterijai:
29.2. sudarytos sąlygos ir pagalba mokiniams, ugdant jų kritiniam žiniasklaidos vertinimui reikalingą kompetenciją;
Mokymo apie visuomenės informavimo
procesus ir žmogaus teises bendrojo lavinimo
mokyklų mokiniams programos
priedas
MOKYMO APIE VISUOMENĖS INFORMAVIMO PROCESUS IR ŽMOGAUS TEISES PROGRAMOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIAMS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Priemonės |
Vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||
| 2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
||
| 1. Parengti ir įgyvendinti projektą: „Informacinis raštingumas mokykloje“ 9–11 kl. Jo eigoje parengti „Mokymo apie visuomenės informavimo procesus integruojamosios programos gaires“, metodinę medžiagą, sukurti interneto tinklapį, parengti Mokymo apie visuomenės informavimo procesus integruojamosios programos projektą ir metodines rekomendacijas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo plėtotės centras, Šiuolaikinės mokyklos centras |
20,0 |
30,0 |
30,0 |
| 2. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Mokymo apie visuomenės informavimo procesus integruojamąją programą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
|
|
X |
| 3. Informacinio raštingumo mokymo priemonių parengimas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
20,0 |
20,0 |
| 4. Mokomosios medžiagos mokytojams parengimas ir leidyba |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
15,0 |
15,0 |
| 5. Mokomosios medžiagos mokiniams parengimas ir leidyba |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
15,0 |
15,0 |
| 6. Mokomosios medžiagos tėvams (globėjams, rūpintojams) parengimas ir leidyba |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
20 |
| 7. Mokytojų mokymo seminarų organizavimas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
10,0 |
10,0 |
10,0 |
| 8. Mokomųjų televizijos laidų parengimas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
10,0 |
10,0 |
|
|
Iš viso: |
30,0 |
100,0 |
120,0 |
______________