VALSTYBINĖS VAISTŲ KONTROLĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL DUOMENŲ APIE KLINIKINIŲ TYRIMŲ METU PASTEBĖTUS NEPAGEIDAUJAMUS REIŠKINIUS IR NEPAGEIDAUJAMAS REAKCIJAS Į VAISTUS TEIKIMO VALSTYBINEI VAISTŲ KONTROLĖS TARNYBAI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS TVARKOS
2001 m. birželio 18 d. Nr. 78
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo 11 ir 12 straipsniais (Žin., 1996, Nr. 116-2701) ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320 „Dėl Geros klinikinės praktikos taisyklių“ (Žin., 1998, Nr. 57-1608):
1. Tvirtinu Duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus teikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos viršininko
2001 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 78
DUOMENŲ APIE KLINIKINIŲ TYRIMŲ METU PASTEBĖTUS NEPAGEIDAUJAMUS REIŠKINIUS IR NEPAGEIDAUJAMAS REAKCIJAS Į VAISTUS TEIKIMO VALSTYBINEI VAISTŲ KONTROLĖS TARNYBAI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus teikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtų nepageidaujamų reiškinių ir nepageidaujamų reakcijų į vaistus teikimą, kaupimą ir analizę.
2. Klinikinių tyrimų farmakologinio budrumo koordinavimo funkcijas šalyje vykdo VVKT Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų komisija.
3. Ši tvarka parengta vadovaujantis Europos Sąjungos dokumentais: Tarptautinės harmonizacijos konferencijos (THK) E2A tema. Klinikinio saugumo duomenų tvarkymas: skubios informacijos pranešimo standartai ir apibrėžimai (Patentuotų medicinos produktų komitetas/THK/377/95); Rekomendacijos prekybos leidimo savininkui dėl farmakologinio budrumo, Europos vaistų vertinimo agentūra, Londonas, 1999 m. sausio 29 d. (Patentuotų medicinos produktų komitetas/Farmakologinio budrumo darbo grupė/108/99/pataisa), Geros klinikinės praktikos taisyklės (Žin., 1998, Nr. 57-1608).
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS, JŲ AIŠKINIMAS
4. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
4.1. Aklas tyrimas – tyrimo metodas, kai klinikinio tyrimo metu viena (aklas) ar kelios tyrime dalyvaujančios pusės (dvigubai aklas) nežino, koks gydymas paskirtas tiriamajam.
4.2. Farmakologinis budrumas – nepageidaujamų reakcijų į vaistą (toliau – NRV) pavojaus, kurį kelia parduodami rinkoje, taip pat vartojami klinikinių tyrimų metu vaistai, jų identifikavimo, įvertinimo ir prevencijos metodika.
4.3. Klinikinis tyrimas – tyrimas su gyvais žmonėmis, kurio tikslas išaiškinti tiriamojo vaisto poveikį žmogui.
4.4. Klinikinio tyrimo užsakovas – fizinis, juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, inicijuojantis, finansuojantis, kontroliuojantis ir atsakingas už klinikinio tyrimo vykdymą, jo pasekmes ir duomenų skelbimą.
4.5. Konfidencialumas – paciento, patyrusio nepageidaujamą reiškinį (toliau – NR) ar NRV, tapatybės bei asmeninės arba medicininės informacijos apie jį slaptumas. Jeigu duomenis būtina pateikti auditui, jie gali būti prieinami tik įgaliotam asmeniui.
4.6. Nepageidaujama reakcija į vaistą / nepageidaujama reakcija (NRV) – žalingas vaisto poveikis žmogui vartojant paskirtą įprastą vaisto dozę ligų profilaktikai, diagnostikai, gydymui arba fiziologinėms organizmo funkcijoms gerinti.
Visi atvejai, kai pranešimą pateikiantis medicinos darbuotojas nusprendžia, kad pastebėtas nepageidaujamas vaisto poveikis gali būti sukeltas vartojamo vaisto, turi būti vadinami nepageidaujamomis reakcijomis į vaistą.
Terminais „pašalinis poveikis“, „pašalinis reiškinys“ dažniausiai buvo apibūdinamas neigiamas (nepageidaujamas) poveikis, tačiau jie buvo vartojami ir kalbant apie teigiamą poveikį. Todėl, siekiant išvengti painiavos, siūloma šių terminų nebevartoti. Ypač jų nereikėtų laikyti nepageidaujamų reiškinių arba nepageidaujamų reakcijų į vaistą sinonimais.
4.7. Netikėta nepageidaujama reakcija į vaistą – tai reakcija, kurios tipas, pavojingumas arba dažnumas nėra paminėtas Vaisto charakteristikų santraukoje. Geriau apibūdinta arba dar sunkesnė negu pateikiama Vaisto charakteristikų santraukoje NRV turėtų būti laikoma „netikėta“. Pavyzdžiui, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas (kaip nepageidaujama reakcija į vaistą), kai vėliau pateikiamas pranešimas apie intersticinį nefritą; hepatitas, kai pranešama apie žaibinės formos hepatitą ir pan.
4.8. Nepageidaujamas reiškinys (NR) – bet kuris nepageidaujamas ar nenumatytas požymis, kuris pasireiškia tada, kai klinikinio tyrimo metu pacientas vartoja vaistą, ir kurio priežastingumas dar nėra įrodytas. Nepageidaujamas reiškinys gali būti bet koks (įskaitant ir nenormalius laboratorinių rodiklių pokyčius) simptomas arba liga, sutapę su vaistinio preparato vartojimo laiku.
4.9. NR/NRV pranešimo forma – tai forma, kurią užpildo pranešėjas ir kurioje pateikiami reikalingi duomenys, būtini pranešimui apie klinikinio tyrimo metu pastebėtą NR/NRV. Priimtas tarptautinis standartas skubiems NR ar NRV pranešti – CIOMS forma (parengta Tarptautinės medicinos mokslų organizacijos tarybos).
4.10. Pagrindinis tyrėjas – mokslininkas, turintis sutartinius santykius su klinikinio tyrimo užsakovu ir sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriose atliekamas klinikinis tyrimas. Jeigu klinikinį tyrimą atlieka grupė, tai jos nariai vadinami tyrėjais, kuriems reikalavimus nustato pagrindinis tyrėjas – grupės vadovas.
4.11. Sunki nepageidaujama reakcija į vaistą – tai nuo dozės nepriklausantis bet koks neigiamas vaisto poveikis žmogaus organizmui, dėl kurio:
ištinka mirtis,
kyla pavojus gyvybei,
būtina gydyti stacionare arba hospitalizavimą pratęsti,
sukelia negalią/invalidumą,
sukelia apsigimimą/įgimtą ydą,
sukelia piktybinę (vėžio) ligą.
4.12. Sunkus nepageidaujamas reiškinys – tai nuo vaisto dozės nepriklausantis bet koks nepalankus medicinos reiškinys, įvykęs pacientui dalyvaujant klinikiniame tyrime:
mirtis,
sukeltas pavojus gyvybei,
gydymas stacionare arba ilgesnė hospitalizavimo trukmė,
sukelta negalia/invalidumas,
apsigimimas/įgimta yda,
piktybinė (vėžio) liga.
4.14. Vaisto neveiksmingumas – neveiksmingas yra toks vaistas, kuris nemažina ligos simptomų, neturi įtakos jos raidai ir profilaktikai arba nesuteikia objektyvios diagnostinės informacijos. Vaisto neveiksmingumas yra NVR.
4.15. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) – tai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją veikianti tarnyba, vykdanti nacionalinę vaistų politikos programą.
4.16. Žmonėms skirtas tiriamasis vaistinis preparatas – tai bet kuri medžiaga arba medžiagų derinys, skirtas žmonėms, vartojamas ligai gydyti arba siekiant jos išvengti, taip pat bet kuri medžiaga arba medžiagų derinys, kurį galima skirti žmonėms, siekiant nustatyti medicininę diagnozę arba pagerinti organizmo fiziologines funkcijas.
III. DUOMENŲ APIE KLINIKINIŲ TYRIMŲ METU PASTEBĖTUS NR/NRV TEIKIMAS
5. Apie visus klinikinių tyrimų, kuriuos atlikti Lietuvoje yra išduotas leidimas, metu pastebėtus NR/NRV turi būti pranešta VVKT (adresai pateikti 2 priede):
5.1. Būtina skubiai pranešti apie visus mirties atvejus arba gyvybei pavojų sukėlusius NR, mirtį lėmusias arba pavojų gyvybei sukėlusias įtariamas NRV, nustatytas pacientui dalyvaujant klinikiniame tyrime. Tai klinikinio tyrimo užsakovas turi padaryti skubiai (nors ir tyrėjas manytų, kad tiriamasis vaistas nėra to priežastis), ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo to laiko, kai jam buvo pranešta pirmą kartą. Vėliau, per aštuonias kalendorines dienas, turi būti pateikta išsami papildoma informacija.
5.2. Apie visas kitas nesukėlusius pavojaus gyvybei sunkius įtariamus, tikėtinus NR/NRV, kai manoma, kad jų priežastimi gali būti tiriamasis vaistas, turi būti pranešama kuo skubiau, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo to laiko, kai tyrimo užsakovui apie tai buvo pirmą kartą pranešta. Vadovaujantis tarptautine praktika, priežastinis ryšys vadinamas įtariamu, kai apie tai pranešęs tyrėjas ar klinikinio tyrimo užsakovas mano, kad tai yra susiję su vartojamu vaistu.
5.3. Apie visus sunkius netikėtus NR/netikėtas NRV būtina skubiai pranešti VVKT ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo to laiko, kai tyrimo užsakovui apie tai buvo pirmą kartą pranešta.
5.4. Kai klinikinių tyrimų metu pasireiškia sunkūs reiškiniai (išskyrus mirties atvejus), kurie, tyrėjo manymu, nesusiję su tiriamuoju preparatu, skubaus pranešimo VVKT siųsti nereikia. Apie tai VVKT turi būti informuota „duomenų eilutės“ pranešimu užbaigus klinikinį tyrimą.
5.5. Apie visus nesunkius NR/NRV (susijusius su tiriamuoju vaistu arba ne) skubiai pranešti nereikia. Juos klinikinio tyrimo užsakovas turi pateikti VVKT „duomenų eilutės“ pranešime užbaigus klinikinį tyrimą. Pateikiami tokie duomenys:
Klinikinio tyrimo protokolo numeris (tiriamasis/palyginamasis vaistas/placebo)
paciento kodas;
paciento inicialai;
amžius;
lytis;
NR/NRV pasireiškimo data;
NR/NRV aprašymas;
išeitis;
priežastingumas.
6. Pacientui atsisakius dalyvauti klinikiniame tyrime dėl NR ar NRV, vartojant tiriamąjį vaistą, apie tai VVKT reikia pranešti per 15 dienų.
7. Duomenys apie stebėtus sunkius NR, klinikinio tyrimo užsakovui atliekant panašius tyrimus užsienyje, turi būti pranešti VVKT:
7.1. Klinikinio tyrimo užsakovo gauta informacija apie sunkias ir netikėtas NRV užsienyje atliekant to paties protokolo klinikinius tyrimus bei kitus klinikinius tyrimus, susijusius su tuo pačiu vaistu, reikėtų pateikti VVKT kaip skubią informaciją. Tokiais atvejais tyrimo užsakovas turėtų siųsti VVKT pranešimus tik apie tuos atvejus, kurių priežastinis ryšys yra nustatytas.
8. Kai atliekant aklą klinikinį tyrimą dėl pasireiškusio NR buvo atskleistas klinikinio tyrimo kodas, apie tai būtina skubiai, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų, pranešti VVKT.
9. Tyrėjas klinikinio tyrimo užsakovui turėtų pranešti papildomą informaciją apie sunkius NR/NRV, gautą stebint pacientą po tyrimo. Jeigu tyrėjas ar klinikinio tyrimo užsakovas mano, kad stebėtas reiškinys gali būti susijęs su tirtu vaistu, apie tai VVKT turi būti pranešta per 15 kalendorinių dienų.
10. Klinikinio tyrimo užsakovas yra atsakingas už duomenų apie stebėtus NR/NRV pateikimą VVKT. Atvejais, kai klinikiniam tyrimui vadovauja tyrėjas (kompanija nėra įtraukta), jis turi pranešti VVKT apie pastebėtus NR ir NRV. Kad būtų išvengta pranešimų dubliavimosi, prieš patvirtinant klinikinį tyrimą jo užsakovas turi užpildyti „Asmens, atsakingo už klinikinio tyrimo farmakologinį budrumą, anketą“ (2 priedas).
12. VVKT gali paprašyti atskiro ar visų tyrėjų, dalyvaujančių atliekant klinikinį tyrimą, atsiųsti pastebėtų NR/NRV suvestinę duomenų eilutės forma. To galima prašyti gavus naujos svarbios farmakologinio budrumo informacijos (pvz., nutarus padidinti kontraindikacijų sąrašą ir pan.), gavus prašymą į tyrimą įtraukti daugiau pacientų ar pratęsti klinikinio tyrimo trukmę ir pan.
Tokiu atveju informacija turi būti pateikta per VVKT rašte nurodytą laiką. Pateikiami tokie duomenys:
Klinikinio tyrimo protokolo numeris (tiriamasis/palyginamasis vaistas/placebo)
paciento kodas;
paciento inicialai;
įtraukimo į klinikinį tyrimą data;
amžius;
lytis;
NR/NRV pasireiškimo data;
NR/NRV aprašymas;
išeitis;
priežastingumas;
pranešėjas.
1 priedas
Duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus teikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tvarka
1. Duomenys apie pacientą
Vardas, pavardė (arba inicialai)
Paciento kodas
Lytis
Amžius ir/arba gimimo data
2. Duomenys apie įtariamą vaistą (-us)
Firminis vaisto pavadinimas
Tarptautinis nepatentuotas pavadinimas
Serijos numeris (jeigu žinomas)
Indikacija (-os), dėl kurios (-ių) įtariamasis vaistas buvo skirtas vartoti
Vaisto forma ir dozė
Paros dozė ir režimas (nurodyti vienetus, pvz., mg, ml, mg/kg)
Vartojimo būdas
Pradėta vartoti: data ir laikas
Baigta vartoti: data ir laikas
4. Duomenys apie įtariamus sunkius NR/NRV
Išsamus NR/NRV aprašymas, nurodant pažeistą organą bei pažeidimo stiprumą, taip pat kriterijų (-us), pagal ką sprendžiama, kad NR/NRV yra sunkus
NR/NRV pradžia: data (ir laikas)
NR/NRV pabaiga: data (ir laikas)
Informacija apie NR/NRV pasikartojimą ar nuslopinimą
Vieta (pvz., ligoninė, poliklinika, namai, slaugos namai ir t. t.)
Baigtis: informacija apie pasveikimą ir pasekmes; kokių specialaus tyrimo ir/arba gydymo reikėjo. Mirties atveju reikia pateikti jos galimo ryšio su įtariamąja reakcija paaiškinimą, o jeigu įmanoma – ir visus reikšmingus autopsijos duomenis. Kita informacija: visa, kas padeda geriau įvertinti atvejo duomenis, t. y. ligos anamnezė, įskaitant alergiją, piktnaudžiavimą vaistais ar alkoholiu; šeimos anamnezė; specialių tyrimų duomenys
6. Duomenys apie klinikinio tyrimo užsakovą
Data, kai klinikinio tyrimo užsakovas pirmą kartą gavo pranešimą
Pranešimo, pateikimo tarnybai tipas: pirmasis arba pakartotinis
Klinikinio tyrimo užsakovo pavadinimas ir adresas
Pranešimą pateikiančios kompanijos arba institucijos atsakingo asmens pavardė, adresas, telefonas ir faksas (el. paštas)
Įtariamo tiriamojo preparato klinikinio tyrimo identifikavimo pavadinimas/kodas arba protokolo numeris.
Klinikinio tyrimo užsakovo duomenų identifikavimo numeris (šis numeris turi būti toks pat, kaip ir pirmojo bei vėlesnių pranešimų apie tą patį atvejį)
7. Minimalūs pranešimui keliami reikalavimai
Kai neįmanoma surinkti visos informacijos, reikalingos pranešimo formai užpildyti ir NR/NRV įvertinti per nurodytą laiką, turi būti pateikti šie duomenys:
pranešėjo vardas, pavardė (arba inicialai), adresas, specialybė;
ligonio inicialai, amžius, lytis;
klinikinio tyrimo kodas; aklo ir kontroliuojamo tyrimo atveju, jei kodas atskleidžiamas – vaisto pavadinimas;
aprašomas NR/NRV arba jo baigtis, įtariamas priežastinis ryšys su vartotu vaistu.
______________
2 priedas
Duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus teikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tvarka
ASMENS, ATSAKINGO UŽ KLINIKINIO TYRIMO FARMAKOLOGINĮ BUDRUMĄ, ANKETA*
Duomenys apie klinikinio tyrimo užsakovą: (pavadinimas)
Klinikinio tyrimo pavadinimas
Tiriamasis vaistas (-ai)
Duomenys apie už farmakologinį budrumą atsakingą asmenį:
vardas, pavardė
pareigos
telefonas
el. paštas
faksas
Telefonas, kuriuo galima kreiptis ne darbo metu
Numatytų ištirti pacientų skaičius
Klinikinio tyrimo trukmė:
pradžia,
pabaiga
Atsakingo asmens parašas
Data
*Anketa turi būti pristatyta iki VVKT klinikinio tyrimo protokolo svarstymo posėdžio
______________
3 priedas
Duomenų apie klinikinių tyrimų metu pastebėtus nepageidaujamus reiškinius ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus teikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tvarka