LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO NORMINIŲ AKTŲ
1997 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 132
Vilnius
Atsižvelgdamas į 1997 04 04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 321 „Dėl kai kurių Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijų perdavimo Žemės ir miškų ūkio ministerijai“ bei į Aplinkos apsaugos ministerijos ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos susitarimo protokole numatytas nuostatas, siekdamas sugriežtinti valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo, žvejybos žuvivaisai kontrolę, kokybiškai žuvinti vandens telkinius ir racionaliau panaudoti valstybės lėšas,
2. Pripažinti netekusiais galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 04 25 įsakymo Nr. 71 „Dėl informavimo apie žuvų įveisimo ir verslinės žūklės laiką tvarkos“ 2, 3, 4 ir 5 punktus, 1995 06 20 įsakymą Nr. 104 „Dėl žuvų reproduktorių gaudymo tvarkos“, Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų 1996 01 23 įsakymą Nr. 10/20 „Dėl vandens telkinių įžuvinimo tvarkos“.
3. Su šiuo įsakymu supažindinti Žuvų išteklių departamentą, regionų departamentus, rajonų valdybas, Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentą, Lietuvos valstybinį žuvivaisos centrą.
4. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.
Patvirtinta
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 08 04 įsakymu Nr. 132
Žvejybos Žuvivaisai tvarka
1. Ši tvarka privaloma visiems valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkams, Žemės ir miškų ūkio ministerijos Lietuvos valstybiniam žuvivaisos centrui, rajonų valdyboms, nacionaliniams parkams ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, žvejojantiems žuvivaisai.
2. Žvejyba žuvivaisai – tai žuvų, vėžių ir kitų vandens gyvūnų gaudymas dirbtiniam veisimui, perkėlimui į kitus vandens telkinius, hipofizio surinkimui.
3. Leidimus šiai žvejybai išduoda Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas pagal pateiktas paraiškas toms organizacijoms, kurių darbuotojai Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gali žvejoti žuvivaisai.
4. Norintys žvejoti žuvivaisai, juridiniai ar fiziniai asmenys pateikia Žuvų išteklių departamentui paraiškas, kuriose nurodo:
6. Juridiniams ar fiziniams asmenims, neturintiems reikalingos įrangos, žuvivaisos darbus atlikti draudžiama.
7. Žuvų išteklių departamentas sprendžia dėl žvejybos vietos, įrankių ir laiko tinkamumo, reikalingų sugauti žuvų ar kitų vandens gyvūnų kiekio. Šis kiekis skiriamas iš įmonei tame vandens telkinyje nustatyto limito. Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas per 5 dienas nuo paraiškos gavimo. Leidimai žuvų reproduktorių gaudymui savo inkubatoriaus neturintiems nuomininkams neišduodami, jeigu nuomojamas vandens telkinių plotas mažesnis negu 100 ha.
8. Už leidimus reproduktorių gaudymui nemokama:
9. Nenumatytais 8 punkte atvejais leidimai žvejoti neišnuomotuose valstybinio fondo vandens telkiniuose gali būti išduodami su sąlyga, kad už sugautus reproduktorius bus mokama rinkos kaina, pervedant lėšas į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą (kai žvejojama neišnuomotinuose) arba savivaldybės gamtos fondo sąskaitą (kai žvejojama savivaldybės žinioje esančiuose vandens telkiniuose), arba, suderinus su Žuvų išteklių departamentu, atliekami žuvų išteklių atkūrimo darbai už atitinkamą sumą.
10. Leidimai žvejoti žuvivaisai išnuomotuose telkiniuose kitoms organizacijoms (ne nuomininkui) gali būti išduodami tiktai nuomininkui sutikus. Už sugautus reproduktorius kompensacija nustatoma tarpusavio susitarimu. Lietuvos valstybiniam žuvivaisos centrui, vykdant žuvų išteklių atkūrimo valstybinę programą, vėžių reproduktorius gali būti leidžiama gaudyti visuose valstybinio fondo vandens telkiniuose, atitinkamai kompensuojant nuostolius vėžių jaunikliais.
11. Apie išduotus leidimus informuojamas telkinio nuomininkas arba valdytojas (jei vandens telkinys neišnuomotas).
12. Jeigu įmonė nesuderino vandens telkinio tvarkymo plano, nepateikė žuvų sugavimo ataskaitų, metinės veiklos ataskaitos, neatliko planuoto įžuvinimo ar įmonės darbuotojai buvo bausti už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus – Žuvų išteklių departamentas gali leidimo neišduoti. Jei įmonės, vykdančios žuvivaisos darbus, atsakingas darbuotojas žvejybos žuvivaisai metu šiurkščiai arba pakartotinai pažeidė „Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles“, leidimas įmonei neišduodamas 1-2 metus, o jau išduotas – anuliuojamas.
13. Asmenys, žvejojantys žuvivaisai, privalo užtikrinti gyvybingų reproduktorių pristatymą į inkubatorių ar išleidimo vietą. Jeigu žuvivaisinės žvejybos metu krinta arba būna sužaloti ir nebetinka žuvivaisai daugiau kaip 10% tuo metu sugautų ar pervežamų žuvų (išskyrus sykines žuvis), vėžių ir kt. vandens gyvūnų, leidimas žuvivaisai Žuvų išteklių departamento sprendimu gali būti anuliuojamas.
14. Žvejojant žuvivaisai, privaloma turėti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Žuvų išteklių departamente užregistruotą žvejybos žurnalą, jį pildyti laikantis „Žvejybinių padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių“. Sugautas reproduktorių kiekis į žvejybos žurnalą įrašomas ir vienetais (išskyrus seliavas), ir kilogramais. Negyvų kitų rūšių žuvų priegaudos kiekis nurodomas kilogramais. Žuvys, nugabentos nuo vandens telkinio neįrašius į žurnalą jų apytikslio svorio (nustatyto vizualiai) ir tikslaus kiekio, laikomos sužvejotos neteisėtai. Jeigu ikrai imami vietoje, prie vandens telkinio, darbą galima pradėti tik įrašius žuvis į žurnalą.
15. Žuvų gaudymui naudojami žvejybos įrankiai turi atitikti „Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių“ reikalavimus ir tikrinami ne rečiau kaip 2 kartus per parą. Žuvų reproduktoriai gaudomi žvejybos priemonėmis, kurios užtikrina jų gyvybingumą ir lytinių produktų gerą kokybę. Elektros žūklės aparatus naudoti gali būti leidžiama tik tuo atveju, kai kitais žūklės įrankiais gaudymas yra neefektyvus. Elektros žūklės aparatais žvejojama Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 05 27 įsakymu Nr. 97 nustatyta tvarka.
16. Žvejojant draudžiamu verslinei žvejybai laiku arba neturint žuvų sugavimo limitų tame vandens telkinyje, kitų vertingų rūšių gyvos žuvys paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Tokiu atveju, kai kitų vertingų rūšių negyvų žuvų skaičius laimikyje didesnis kaip 5%, žvejyba stabdoma ir, nesant kitos galimybės išvengti priegaudos, leidimas anuliuojamas Žuvų išteklių departamento sprendimu.
17. Gyvybingi reproduktoriai, paėmus jų lytinius produktus, paleidžiami atgal į vandens telkinį, perkeliami į kitą vandens telkinį arba į tvenkinius reproduktorių bandos suformavimui (pagal leidimo sąlygas). Kritę reproduktoriai ir kitų rūšių žuvys gali būti realizuojamos išrašant realizavimo dokumentus. Išleidžiant reproduktorius atgal į vandens telkinį, tai pažymima žvejybos žurnale ir surašomi įžuvinimo aktai. Išleidžiant reproduktorius turi dalyvauti Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, kuris pasirašo įžuvinimo akte. Šiame akte turi būti nurodytas žuvų kiekis ir svoris. Jeigu žuvys išleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį, laiku pateikus atitinkamus aktus, jos neįskaitomos į įmonės žuvų sugavimo limitą.
18. Ataskaita apie žvejybos žuvivaisai metu sugautų žuvų kiekius per 10 dienų pasibaigus leidimo galiojimui pristatoma Žuvų išteklių departamentui. Ataskaitoje nurodomas bendras sužvejotų reproduktorių kiekis bei atgal į vandens telkinį išleistų reproduktorių kiekis vienetais ir kilogramais. Kitų rūšių kritusių žuvų kiekis nurodomas kilogramais. Prie ataskaitos pridedami reproduktorių išleidimo aktai.
19. Žvejoti žuvivaisai ichtiologiniuose draustiniuose, rezervatuose, Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose išimtiniais atvejais gali būti leidžiama tik Lietuvos valstybinio žuvivaisos centro specialistams vietose, suderintose Žuvų išteklių atkūrimo ir naudojimo taryboje.
20. Žuvys perkėlimui į kitus vandens telkinius ar reproduktorių bandos suformavimui bei papildymui gaudomos nedraudžiamose vietose ir neuždraustu laiku. Perkeliamos žuvys įskaitomos į įmonės žuvų sugavimo limitą.
Patvirtinta
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 08 04 įsakymu Nr. 132
Valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo tvarka
1. Ši tvarka privaloma visiems valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkams, Žemės ir miškų ūkio ministerijos Valstybiniam žuvivaisos centrui, rajonų valdyboms, nacionaliniams parkams ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimą.
2. Vandens telkiniai žuvinami laikantis įžuvinimo darbų instrukcijos, atsižvelgiant į orientacines įžuvinimo normas, patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 10 įsakymu Nr. 56 bei mėgėjiškai žūklei išnuomotų vandens telkinių orientacines įžuvinimo normas, patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 04 22 įsakymu Nr. 69.
3. Neišnuomotini (valstybinės reikšmės) vandens telkiniai žuvinami pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento parengtą įžuvinimo darbų planą, suderintą su Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentu. Kiti neišnuomoti valstybinio fondo vandens telkiniai, esantys savivaldybių ar nacionalinių parkų žinioje, žuvinami pagal planus, suderintus su Žuvų išteklių departamentu.
Išnuomoti valstybinio fondo vandens telkiniai žuvinami pagal vandens telkinių tvarkymo priemonių planus, suderintus su Žuvų išteklių departamentu. Suderinti planai atstoja Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą juose numatytų žuvų rūšių įveisimui. Jeigu įžuvinama ne pagal anksčiau nurodytus planus, tam reikalingas Žuvų išteklių departamento leidimas.
4. Neišnuomotų valstybinės reikšmės vandens telkinių įžuvinimo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai skiria žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių įgyvendinimui, kitų lėšų.
Išnuomoti valstybinio fondo vandens telkiniai žuvinami jų nuomininkų lėšomis.
5. Įžuvinant, pervežant gyvas žuvis, apvaisintus ikrus, vėžius, vandens bestuburius bei augalus, būtina turėti Valstybinės veterinarijos tarnybos pažymą, kad vandens gyvūnai ar augalai yra sveiki ir tinkami įžuvinimui ar perkėlimui į kitą vandens telkinį (išskyrus gyvūnus ir augalus, vežamus veterinariniam patikrinimui).
6. Žuvų, kitų vandens gyvūnų reproduktorių gaudymo, veisimo, perkėlimo į kitus vandens telkinius darbus gali atlikti tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka yra suteikta tokia teisė.
7. Žuvivaisos įmonės, kiti juridiniai asmenys, pradėdami realizuoti įžuvinimo medžiagą, ne vėliau kaip prieš 3 paras privalo kviesti Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento sudarytą komisiją žuvivaisinės medžiagos kiekio ir būklės patikrinimui. Po patikrinimo surašomas atitinkamas aktas.
8. Apie įžuvinimo vietą ir laiką, ne vėliau kaip prieš 3 paras, asmenys, atliekantys įžuvinimą, turi informuoti vandens telkinį kontroliuojantį Aplinkos apsaugos ministerijos padalinį, atitinkamo rajono (miesto) savivaldybę, nacionalinio ar regioninio parko administraciją (jei vandens telkinys yra parko teritorijoje), Žuvų išteklių departamentą (jei žuvinami neišnuomotini (valstybinės reikšmės) vandens telkiniai). Gavusios pranešimą tarnybos privalo jį užregistruoti atskirame žurnale ir paskirti atsakingą asmenį dalyvauti įžuvinime. Žuvų išleidimas įforminamas įžuvinimo aktu (forma pridedama). Jį turi pasirašyti ir užantspauduoti įžuvinime dalyvavęs valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius bei miesto (rajono) savivaldybės ar nacionalinio (regioninio) parko administracijos atstovas. Įžuvinimo aktas galioja, jei jį pasirašė ne mažiau kaip trys asmenys. Jeigu VAA inspektorius arba kiti paskirti dalyvauti įžuvinime asmenys neatvyko, apie tai pažymima įžuvinimo akte ir kviečiami dalyvauti vietos gyventojai, kurie nurodo savo vardus, pavardes, asmens duomenis bei pasirašo įžuvinimo aktą. Prie įžuvinimo akto pridedamas raštas – kvietimas valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui.
9. Įžuvinimo aktas surašomas 5 egzemplioriais: – 1-as – ne vėliau kaip per 10 dienų po įžuvinimo (kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimą patvirtinančių dokumentų kopijomis) pristatomas į AAM Žuvų išteklių departamentą, 2-as – įžuvinusiai organizacijai, 3-as – rajono aplinkos apsaugos agentūrai, 4-as – rajono (miesto) savivaldybei, 5-as -ŽMŪM Žuvininkystės departamentui.
10. Draudžiama be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo veisti, introdukuoti, perkelti naujų rūšių žuvis, kitus vandens gyvūnus.
Valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo
tvarkos priedas
—————————————————————————————————————
—————————————————————————————————————
(įmonės pavadinimas)
ĮŽUVINIMO AKTAS
199——-m. mėn. ———-d.
________________________________________________________________________________
(dalyvaujančių asmenų pareigos ir pavardės)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ .
199 ——-m.______________ mėn. ———d. dalyvavo suleidžiant žuvis į ——————
————————————- rajono _________________________________________________
ežerą (upę), kurio plotas ___________ ha.
Žuvis išauginta (sugauta)_____________________________________________________ .
Iš viso atvežta ____________________________________________ vnt. (kiekis žodžiais)
_______________________________________ (žuvų rūšis) ——————————— (amžius),
kurių bendras svoris ______________ kg, vidutinis vieno vieneto svoris ———— g.
Už žuvis apmokėjo _________________________________________________ (mokėtojo pavadinimas).
Atvežant krito _________ vnt. žuvų, kurių svoris ___________ kg.
Iš viso suleista _____________ vnt. žuvų, svėrusių ____________ kg.
Pervežimo taroje vandens temperatūra ____________ oC.
Vandens telkinio temperatūra __________ oC.
Prieš suleidžiant žuvis, vandens temperatūra turi būti suvienodinta.
Pervežimo atstumas ___________ km.
Veterinarinės pažymos Nr.———, išduota _______________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
A. V.
Parašai: 1. __________________