LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO VIETŲ STEBĖJIMO SISTEMOS KONCEPCIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 15 d. Nr. A1-150
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), priemonę „Sukurti ir įdiegti darbo vietų monitoringo sistemą kaip naujų darbo vietų kūrimo ir ūkio plėtros sąlygą“ bei Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos (Žin., 2001, Nr. 40-1404; 2002, Nr. 112-5014) krypties – darbo vietų sistemos plėtojimas skirsnio „2.1.1. Darbo vietų kūrimo skatinimo sistemos tobulinimas“ 11 priemonę „Sukurti ir įdiegti darbo vietų monitoringo sistemą“:
1. Tvirtinu pridedamas:
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A1-150
Darbo vietų stebėjimo sistemos koncepcija
I. koncepcijos rengimo pagrindas ir tikslas
1. Ši Darbo vietų stebėjimo sistemos koncepcija (toliau – koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin. 2001, Nr. 40-1404; 2002, Nr. 112-5014), skirsnio 2.2.1. Darbo vietų kūrimo sistemos tobulinimas 11 priemonę „Sukurti ir įdiegti darbo vietų monitoringo sistemą“.
2. Koncepcijoje atsižvelgta į įvairių institucijų, kaupiančių statistinę informaciją apie darbo rinką, praktiką, Europos Sąjungos šalių patirtį bei mokslininkų pasiūlymus.
3. Koncepcijos tikslas – parengti pagrindines nuostatas, kurias įgyvendinus bus sukurta ir įdiegta darbo vietų stebėjimo sistema. Ji sudarys geresnes sąlygas stebėti ir vertinti darbo vietų kokybinių ir kiekybinių rodiklių pokyčius įmonėse, įstaigose ar organizacijose, atskirose teritorijose, ūkio šakose bei šalyje ir tuo pagrindu analizuoti darbo rinkos būklę, vertinti užimtumo priemonių efektyvumą bei numatyti naujų darbo vietų steigimo poreikį.
II. Pagrindinės šios koncepcijos sąvokos
4. Darbo vietų sistema – visuma darbinės veiklos rūšių, kurioms atlikti reikalingos darbo priemonės ir darbuotojų profesinės žinios bei dalykinės ir asmeninės savybės (gebėjimai).
5. Darbo vietas charakterizuojantys rodikliai – tarpusavyje susiję darbo vietą, darbinę veiklą ar dirbančiuosius apibūdinantys kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.
6. Darbo vietų stebėjimas – procesas pagal nustatytas metodikas stebėti ir vertinti darbo vietų kokybinių ir kiekybinių rodiklių pokyčius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tam tikroje teritorijoje, ūkio šakoje bei šalyje.
7. Darbo vietų stebėjimo sistemos subjektai – įmonės, įstaigos ir organizacijos, teikiančios duomenis darbo vietų charakteristikoms nustatyti.
III. DARBO VIETŲ STEBĖJIMAS IR JO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
9. Šiuo metu vykstanti sparti naujų informacinių technologijų ir darbo organizavimo formų plėtra vis labiau keičia nusistovėjusią darbo vietos, kurioje darbuotojas atlieka tam tikro darbo arba viešojo administravimo funkciją, turinį, taip pat ir sampratą. Vis daugiau įmonių ir organizacijų bei fizinių asmenų, savo veiklą orientuojančių į aptarnavimo sferą, ją organizuoja be konkrečios darbo vietos. „Darbo vietos“ sąvoka tampa ne taip griežtai apibrėžta ir dažnai tapatinama su „darbo“ sąvoka. Be to, darbas susiejamas su konkrečiais darbuotojais ir jų įvairialypiais gebėjimais. Todėl darbo vietų sistemą reikėtų traktuoti kaip visumą įvairios darbinės veiklos, kurią atlikti reikalingos darbo priemonės, profesinės žinios bei dirbančiųjų dalykinės ir asmeninės savybes (gebėjimai).
Tokia darbo vietą apibūdinanti samprata leidžia identifikuoti ir susieti darbo vietų (darbų) kiekybines ir kokybines charakteristikas su darbo jėgos paklausos rodikliais.
10. Pagrindine informacija, kuria remiantis galima būtų nustatyti darbo vietų (darbų) skaičių ir jas charakterizuoti, disponuoja Valstybinis socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai padaliniai (toliau – VSDFV) bei Lietuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos. Be to, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei įvairių kitų organizacijų atliekami tiksliniai tyrimai taip pat gali būti panaudoti darbo vietų kokybiniams ir kiekybiniams pokyčiams nustatyti.
Šių duomenų rinkimą, kaupimą ir analizę reglamentuoja įstatymai, kiti teisės aktai, kuriais vadovaujasi minėtos institucijos bei organizacijos.
11. VSDFV ir jos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) nuostatomis, kaupia ir tvarko įmonių, įstaigų ir organizacijų pateiktus duomenis, gautus joms užpildžius finansinės ataskaitos ir kitų pranešimų formas. Todėl VSDFV disponuoja duomenimis apie draustų valstybiniu socialiniu draudimu darbuotojų skaičių (iš jų ir savarankiškai dirbančius asmenis), priimtus į darbą ir atleistus asmenis, jiems apskaičiuotas per kalendorinį ketvirtį draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
12. Lietuvos darbo birža ir jos teritorinės darbo biržos pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48 „Dėl darbo rinkos statistinių atskaitomybės formų patvirtinimo“ patvirtintas formas, kaupia, sistemina ir analizuoja darbo pasiūlos ir paklausos rodiklius bei kitą statistinę informaciją apie padėtį šalies ir jos teritorijų darbo rinkoje. Apibendrinta informacija teikiama apskričių administracijai, savivaldybėms, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijoms.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 89 straipsnis nustato, kad darbdaviai, ieškantys darbuotojų, turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Laisvos darbo vietos registruojamos ir duomenys apie jas pateikiami teritorinėms darbo biržoms vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Laisvų darbo vietų registravimo darbo biržoje tvarka (Žin., 2002, Nr. 43-1637).
Teritorinės darbo biržos, siekdamos nustatyti darbo poreikį ateinantiems metams, kartą per metus vykdo darbdavių apklausas ir remiantis jų rezultatais, planuoja profesinio rengimo poreikius.
13. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės periodiškai atlieka atrankinius gyventojų užimtumo tyrimus. Tyrimų anketa atitinka Europos Sąjungos bendrijų statistikos tarnybos (EUROSTAT’o) reikalavimus, užimtųjų ir bedarbių sąvokų apibrėžimus – Tarptautinės darbo organizacijos vartojamas sąvokas. Tačiau jos skiriasi nuo Lietuvos įstatymuose vartojamų sąvokų analogiškų apibrėžimų. Pavyzdžiui, dėl skirtingų bedarbio sąvokos apibrėžimų nedarbo lygis gyventojų apklausų ir Lietuvos darbo biržos duomenimis nesutampa.
Nuo 2002 m. atliekami tyrimai ir rezultatai pagal patvirtintą grafiką skelbiami kiekvieną ketvirtį. Per metus apklausiama 16 tūkst. namų ūkių, apie 0,4 proc. 15 metų ir vyresnių miesto ir kaimo gyventojų, atsitiktinės imties būdu atrinktų iš Gyventojų registro.
Tyrimų patirtis rodo, kad jų metu gaunama daug patikimos tarp valstybių palyginamosios informacijos apie gyventojų aktyvumą, užimtumą, jų pasiskirstymą pagal profesijų grupes ir lytį bei kiti vertingi darbo rinką apibūdinantys duomenys. Europos Sąjungos institucijos, vertindamos Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo lygį bei įgyvendinamą užimtumo politiką, naudojasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis.
IV. DARBO VIETŲ STEBĖJIMO PROBLEMOS
14. Apžvelgus ir išnagrinėjus įvairių institucijų ir organizacijų veiklą, galima teigti, kad šiuo metu šalyje dar nesukurta vieninga organizacinė informacijos apie darbo vietas rinkti sistema. Įvairių institucijų kaupiami, apdorojami ir skelbiami duomenys apie dirbančius ir nedirbančius asmenis, darbo pasiūlą ir paklausą bei kita informacija tarpusavyje nesusieta ir yra nepakankama darniam darbo vietų stebėjimo sistemos funkcionavimui užtikrinti.
Teisine prasme neįforminti efektyvūs ir pastovūs ryšiai keičiantis šioje srityje informacija tarp skirtingų institucijų. Neįvardyta taip pat institucija, kuri apibendrintų duomenis ir koordinuotų stebėjimą vykdančių institucijų ir organizacijų – Lietuvos darbo biržos, Statistikos departamento, VSDFV bei kitų pavienius veiksmus. Tai trukdo vykdyti nuolatinį darbo vietų stebėjimą ir laiku reaguoti į vykstančius kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
16. Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo imties reprezentatyvumas yra pakankamas tik šalies ir apskričių lygmens duomenims apie padėtį darbo rinkoje gauti. Tačiau jų nepakanka savivaldybių teritorijų darbo rinkoms charakterizuoti. Be to, atliekamų tyrimų periodiškumas ir duomenų apdorojimo trukmė nesuderinta su poreikiu vykdyti operatyvią darbo rinkos pokyčių analizę.
17. Ieškantys darbuotojų darbdaviai laisvas darbo vietas ne visada registruoja teritorinėse darbo biržose. Yra keletas to reiškinio priežasčių: ne visada norima įdarbinti bedarbius, vengiama registruoti darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams bei gerai apmokamiems darbuotojams, teisės aktuose nepakankamai aiškiai akcentuojama darbdavio teisė pasirinkti pretendentus laisvoms darbo vietoms užimti. Dėl to laisvų darbo vietų skaičius, fiksuojamas teritorinėse darbo biržose, nepakankamai tiksliai atspindi darbo jėgos poreikį, kartu ir realią padėtį darbo rinkoje.
18. Vertinant padėtį darbo rinkoje nepakankamai susiejami Lietuvos darbo biržos ir VSDFV duomenys apie darbuotojų skaičių, jų kaitą, pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas bei atskiras teritorijas. Pasigendama darbo rinkos rodiklių ryšio su makroekonominiais rodikliais, jų pokyčių vertinimo, be kurių padėties darbo rinkoje vertinimas nėra išsamus.
19. Darbo rinkoje vykstantiems užimtumo pokyčiams nustatyti nepakankamai panaudojama Valstybinės darbo inspekcijos vykdomų patikrinimų medžiaga. Nėra patvirtintos nelegalaus darbo nustatymo tyrimo metodikos, be kurios problemiškas yra nelegalaus darbo ir nelegalių darbo vietų skaičiaus nustatymas, kuris ypač svarbus šešėlinės ekonomikos mastui ir įtakai šalies ūkio plėtrai įvertinti bei jos priežastims analizuoti.
V. DARBO VIETŲ STEBĖJIMO SISTEMOS KŪRIMO PRINCIPAI
20. Darbo vietų stebėjimo sistema turi būti formuojama remiantis šiais principais:
20.1. darbo vietos (darbai) stebimos kaip objektai, kurių nuolatinis atnaujinimas, racionalios prarandamų ir kokybiškai naujų sukuriamų vietų proporcijos šalyje ir atskirose jos vietovėse išlaikymas, yra būtina sąlyga gyventojų užimtumui didinti, kaip vienam iš svarbiausių valstybės tikslų, pasiekti;
20.2. darbo vietų stebėjimo sistema turi būti kuriama remiantis esamomis institucijomis, savarankiškai vykdančiomis darbo rinkos atskirų objektų stebėjimą;
20.3. darbo vietų sistemos įdiegimas neturi tapti papildoma našta įmonėms ir organizacijoms teikiant duomenis stebėjimą vykdančioms institucijoms;
20.4. darbo vietų stebėjimo sistema turėtų sudaryti sąlygas vartotojams naudotis darbo vietų rodikliais, reikalingais sprendimams, susijusiems su ūkio plėtra ir darbo vietų kūrimu, priimti;
VI. DARBO VIETŲ STEBĖJIMO SISTEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
21. Darbo vietų stebėjimo sistema galės efektyviai funkcionuoti, jei bus nustatyti šiam tikslui pasiekti konkretūs tikslai bei uždaviniai, kuriais remiantis bus grindžiama kryptinga stebėjimo subjektų veikla.
Darbo vietų stebėjimo sistemos tikslas – rengti reikiamus duomenis apie darbo vietas (darbus), jų kaitą, regionų plėtros, ekonominio ir socialinio plėtojimo bei užimtumo skirtumų mažinimo politikos priemonėms įgyvendinti.
Darbo vietų stebėjimo sistemai įgyvendinti keliami šie uždaviniai:
21.1. užtikrinti reikiamų duomenų apie darbo vietas (darbus), rinkimą, apdorojimą, duomenų bazės sudarymą;
21.2. analizuoti duomenis apie darbo vietų (darbų) kiekybinius ir kokybinius pokyčius, rengti kaitos prognozes;
22. Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas sudarytų prielaidas:
22.2. didinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų šalies ekonominei ir socialinei plėtrai, panaudojimo efektyvumą;
VII. DARBO VIETŲ STEBĖJIMO SISTEMOS STRUKTŪRA IR JOS FUNKCIONAVIMAS
23. Darbo vietų stebėjimo sistemos organizacinę struktūrą turėtų sudaryti:
24. Svarbiausi darbo vietų stebėjimo sistemos subjektai turėtų būti Lietuvos darbo birža ir VSDFV.
Lietuvos darbo birža turėtų vykdyti darbo vietų stebėjimo pagrindinio duomenų kaupimo, sisteminimo, sąsajos tarp jų analizės bei pateikimo suinteresuotiems vartotojams funkcijas. Lietuvos darbo birža, remdamasi VSDFV bei įregistruotomis laisvomis darbo vietomis ir jos atliekamomis darbdavių apklausomis, turėtų rengti darbo vietas charakterizuojančius kiekybinius ir kokybinius duomenis, ieškodama sąsajos tarp skirtingų veiksnių, lemiančių jų kaitą. Šie duomenys, atspindintys darbo vietų kaitą šalyje, apskričių ir savivaldybių lygmenyje, ekonominės veikos rūšyse, kartu su jų analize turėtų būti pateikiami internete ir prieinami vartotojams.
Turėtų būti sudaryta galimybė Lietuvos darbo biržai pasinaudoti ir kitų valstybės įstaigų ar organizacijų atliekamų tikslinių darbo vietų tyrimų rezultatais.
VSDFV turėtų apibendrintus duomenis apie mokančius valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenis reguliariai teikti Lietuvos darbo biržai.
Toliau gerinant darbo vietų stebėjimo sistemą, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turėtų plėtoti atrankinius gyventojų užimtumo tyrimus, kad jie atspindėtų padėtį savivaldybių lygmenyje.
25. Darbo vietų stebėjimo objektus turi sudaryti darbo vietų kaitos (juose dirbančiųjų) kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.
Kiekybinius rodiklius turėtų charakterizuoti darbo vietų ar priimtų ir atleistų darbuotojų kaitos rodikliai. Be to, prie kiekybinių rodiklių taip pat turi būti priskiriami ir Europos Sąjungos nustatyti užimtumo politikos vertinimo rodikliai: užimtumo, aktyvumo lygiai (pagal amžiaus grupes, lytį); užimtieji (darbdaviai ir dirbantys sau; dirbantys visą ir ne visą darbo dieną; pagal nuosavybės formas ir ekonominės veiklos rūšis; išsilavinimą ir profesijų grupes); nedarbo lygis (bendras, jaunimo, pagal lytį); ilgalaikis nedarbas.
Kokybinius rodiklius turėtų atspindėti keliami reikalavimai joms užimti (profesiniai bei bendrieji reikalavimai darbams atlikti; darbų pobūdis; atlyginimo dydis ir kt.).
VII. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
26. Darbo vietų sistemos funkcionavimas turėtų būti organizuotas remiantis veikiančiomis Darbo kodekso, Bedarbių rėmimo įstatymo ir jų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos darbo biržos ir VSDFV veiklą įteisinančiais dokumentais. Be to, šios koncepcijos nuostatoms įgyvendinti tikslinga įvykdyti papildomas priemones, kurios numatytų:
26.2. rodiklių sistemos ir informacinės duomenų bazės, reikalingos darbo vietų stebėjimo sistemai funkcionuoti, parengimą ir suformavimą;
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A1-150
PRIEMONIŲ PLANAS DARBO VIETŲ Stebėjimo SISTEMOS KONCEPCIJOS NUOSTATOMS ĮGYVENDINTI
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Vykdytojai |
Laukiamas rezultatas |
| 1.
|
Pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos darbo biržos nuostatų pakeitimo |
2003 metų spalio mėn. |
Darbo rinkos ir lygių galimybių skyrius, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Bus praplėstos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos |
| 2. |
Įgyvendinti priemones, reikalingas darbo vietų stebėjimui bei teikimui vartotojams vykdyti |
2003 metų IV ketvirtis |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Bus sudarytos sąlygos informacinės duomenų bazės suformavimui
|
| 3. |
Teikti Lietuvos darbo biržai apibendrintus duomenis apie asmenų, draustų valstybiniu socialiniu draudimu ir ūkininkų bei verslo liudijimus įsigijusių asmenų skaičių |
Nuo 2004 metų
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba |
Bus sudarytos prielaidos tiksliau nustatyti darbo vietų struktūrą ir jų kaitą |
| 4. |
Pateikti pasiūlymus dėl laisvų darbo vietų registravimo darbo biržoje tvarkos pakeitimo |
2003 metų IV ketvirtis
|
Darbo rinkos ir lygių galimybių skyrius, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Bus padidintas darbdavių suinteresuotumas daugiau laisvų darbo vietų registruoti darbo biržose |
| 5. |
Parengti darbo vietų stebėjimo vykdymo ir rezultatų pateikimo vartotojams tvarką
|
2003 metų IV ketvirtis |
Darbo rinkos ir lygių galimybių skyrius, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Bus nustatyta darbo vietų stebėjimo rezultatų pateikimo vartotojams tvarka
|
______________