LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL UŽUTRAKIO BUVUSIO DVARO SODYBOS PERSPEKTYVINIO PANAUDOJIMO (PASKIRTIES) PROGRAMOS METMENŲ PATVIRTINIMO
1999 m. birželio 9 d. Nr. 755
Vilnius
Siekdama išsaugoti vieną iškiliausių Lietuvos XIX–XX amžiaus dvarų su garsiu landšaftiniu prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andrė suprojektuotu parku, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenis (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 755
UŽUTRAKIO BUVUSIO DVARO SODYBOS PERSPEKTYVINIO PANAUDOJIMO (PASKIRTIES) PROGRAMOS METMENYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užutrakio buvusio dvaro sodyba – vienas iškiliausių iki šiol išlikusių Lietuvoje XIX–XX amžiaus dvarų pavyzdžių. Stebina ne tik šio kultūros paveldo objekto apimtis ir kompleksiškumas, parkų ir architektūros meno brandumas bei išbaigtumas, gamtos ir žmogaus kūrybos estetinė sintezė, bet ir unikali gamtinė bei istorinė aplinka, harmoninga dermė su plačiomis apylinkėmis. Be šios jau savaime nepaprastai vertingos sodybos neįsivaizduojamas Trakų miestas, Trakų salos pilis, visas Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Todėl Užutrakio buvusio dvaro sodyba jau seniai yra Lietuvos paminklosaugos akiratyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491) dėl savo išskirtinės vertės ji buvo įtraukta į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“ (Žin., 1996, Nr. 5-123) buvo nuspręsta jos dalį pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms; šiai vertybei išsaugoti Trakų istoriniame nacionaliniame parke sukurtas kraštovaizdžio architektūros draustinis; ji įrašyta į Lietuvos 1000-mečio minėjimo programą; pradėti finansuoti pavieniai avarinės būklės likvidavimo darbai. Tačiau labai nukentėjusi per sovietmetį Užutrakio buvusio dvaro sodyba net ir šiandien neturi aiškių perspektyvų. Nėra sukurtos šio kultūros palikimo objekto ateities vizijos, perspektyvinio panaudojimo (paskirties) ir tvarkymo koncepcijos, kompleksinės veiksmų programos.
2. Programos metmenų objektas – Užutrakio buvusio dvaro sodyba, nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.
3. Programos metmenų tikslas – sukurti Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo modelį, kad ši kompleksiškai sutvarkyta nekilnojamoji kultūros vertybė įkūnytų valstybės reprezentacinio ir atviro visuomenei kultūros centro idėją, bei pasiūlyti būdus, kaip tokį modelį realizuoti.
4. Programos metmenų uždaviniai yra šie:
4.3. nustatyti konkrečią kiekvieno sodybos pastato bei teritorijos perspektyvinio naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir mastą;
4.4. nurodyti reikiamus visų objekto pastatų ir teritorijų tvarkymo darbus, jų rūšis bei pobūdį, apskaičiuoti orientacinį lėšų poreikį šiems darbams atlikti;
5. Laukiami rezultatai – sutvarkyta ir funkcionuojanti Užutrakio buvusio dvaro sodyba:
II. ESAMA BŪKLĖ
6. Užutrakio buvusio dvaro sodyba Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau vadinama – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) 1999 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 12 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ (Žin., 1999, Nr. 18-496) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šią kompleksinę vertybę sudaro 12 išlikusių dvaro laikotarpio pastatų (jų registro numeriai – nuo G208K1 iki G208K12) ir senosios kapinės (registro numeris G208K14), parkas (registro numeris – G208K13). Patvirtinta šios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija – 58,9 hektaro, vizualinės apsaugos zona – 10,64 hektaro.
Galvės ežero pusiasalį, vadintą Algirdo sala, XVI amžiuje valdė totorių didikai, nuo XVIII amžiaus jis priklausė Odinecams, nuo 1846 metų – Korevoms. XIX amžiaus II pusėje dvaras atiteko grafui J. Tiškevičiui, kurio palikuonys jį valdė iki Antrojo pasaulinio karo. 1896 metais pagal lenkų architekto Jozefo Huso projektą buvo pastatyti neoklasicizmo stiliaus rūmai. Tuo tarpu J. Tiškevičius kūrė landšaftinį parką, suprojektuotą garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė. Pačioje XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje pastatyti ir visi sodybos ūkiniai pastatai.
Per sovietmetį Užutrakio buvusio dvaro sodyboje buvo KGB vila, vėliau čia įsikūrė pionierių stovykla, po to – poilsio namai. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, Užutrakio buvusio dvaro sodybos pagrindiniai pastatai nebenaudojami.
Vertingiausia ir šiuo metu palyginti geriausiai išsilaikiusi pietinė sodybos dalis – piečiau nuo išlikusių tvenkinių ir tilto, kur dominuoja rūmai su terasa į Galvės ežerą ir kur išsidėsčiusi centrinė parko dalis. Sodybos šiaurės vakarų dalis – buvęs dvaro ūkinis sektorius – kompozicinių elementų praktiškai neturi, ji yra vien praktinės paskirties. Šiaurrytinė dalis ne visa įtraukta į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, apskritai ji neturi ryškesnių kompozicijos bruožų, todėl abejotina, ar ją vertėtų traukti į minėtąją teritoriją. Labiausiai pažeistas ūkinės dalies pietvakarių kampas ir visos sodybos pietinis galas (keltininko namo aplinka). Čia pokario metų statybos ir nevalyvas naudojimas sunaikino buvusį planavimą ir kompoziciją.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ (Žin., 1995, Nr. 63-1594) ir 1996 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“ (Žin., 1996, Nr. 5-123) Užutrakio buvusio dvaro sodybos teritorija su visais joje esančiais pastatais, inžineriniais tinklais bei valymo įrenginiais buvo perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui. Šioje teritorijoje dabar gyvenantys žmonės įsikūrę iš Trakų istorinio nacionalinio parko išsinuomotuose pastatuose, keturi pokario metais pastatyti gyvenamieji namai yra privatizuoti.
Įvairūs Užutrakio buvusio dvaro sodybos tyrimai buvo atliekami 1968-1986 metais, tuo metu parengti kai kurių pastatų bei parko tvarkymo ir rekonstravimo projektai, kurių dalis realizuota. Vėliau šie darbai nutrūko.
Dabar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis atliekami rūmų avarinės būklės likvidavimo ir svirno tvarkymo darbai, parko želdinių sanitarinis kirtimas, tvarkoma dalis teritorijos. Kiti pastatai ir didesnė dalis teritorijos su tvenkiniais netvarkomi, jų fizinė būklė bloga arba avarinė.
Didžiausią rūpestį kelia tai, kad nėra suformuluotos Užutrakio buvusio dvaro sodybos kompleksinės perspektyvinio panaudojimo koncepcijos, nenumatyta konkreti beveik visų pastatų ir teritorijų paskirtis bei jų naudotojai.
III. PERSPEKTYVINIO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJA
7. Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo idėjos esmę sudaro trijų pagrindinių funkciškai skirtingų šios sodybos dalių suformavimas. Šias dalis sudaro tiksliai apibrėžtos teritorijos su pagrindiniais šių dalių administraciniais centrais. Kiekvienos dalies vertė, apsaugos režimas bei tvarkymo darbai, naudojimo pobūdis bei naudojimo intensyvumas skiriasi.
8. Minėtinos šios pagrindinės funkcinės sodybos dalys: reprezentacinė-muziejinė, visuomeninė-kultūrinė ir aktyvaus poilsio (funkcinio jų zonavimo schemą yra parengęs Kultūros vertybių apsaugos departamentas).
9. Reprezentacinės-muziejinės dalies teritorija – tai vertingiausia ir geriausiai išlikusi centrinė parko dalis. Jos centras – rūmai su parteriu ir terasa; administracinis centras – buvusios arklidės ir tiesioginė jų aplinka. Ši sodybos dalis ateityje pirmiausia skirtina valstybės reprezentacinėms reikmėms – valstybiniams priėmimams, tarptautinėms deryboms, konferencijoms ir kitiems protokoliniams renginiams, taip pat naudotina svečių namams. Ji galės puikiai reprezentuoti valstybės svečiams mūsų šalies kultūros palikimą. Kita vertus, sąlygiškai izoliuota (iš trijų pusių – Galvės ir Skaisčio ežerai, iš ketvirtos, šiaurinės, – išlikusi tvenkinių sistema) ši sodybos dalis gali būti lengvai užtveriama ir išvengti turistų bei poilsiautojų antplūdžio protokolinių renginių metu. Be to, šią sodybos dalį būtų nesudėtinga saugoti ir techniškai aptarnauti pagal atitinkamo lygio renginių reikalavimus.
Valstybės reprezentaciniai renginiai nebūna dažni, todėl minėtoji sodybos dalis kone visą laiką būtų atvira visuomenei. Visų pirma visuomenei būtų organizuojamas muziejinis šios teritorijos lankymas, rūmuose ir terasoje jai rengiami klasikinės muzikos koncertai ar net didesni kultūros renginiai (pvz., muzikos, baleto festivaliai). Čia būtų nesunku organizuoti ir įvairius nevalstybinius šalies bei tarptautinio masto mokslo, kultūros, verslo renginius (konferencijas, seminarus, parodas), kurių dalyviams būtų teikiamos aptarnavimo ir nakvynės paslaugos.
10. Visuomeninė-kultūrinė dalis apima visą sodybos šiaurės vakarų teritoriją – buvusį dvaro sodybos ūkinį sektorių. Šios dalies centras – buvusios spirito varyklos ir jos pagalbinių patalpų pastatai, šalia pastatytas svirnas su greta šių pastatų esančia pagrindinių kelių sankryža. Administracinis centras – buvusio ūkinio įvažiuojamojo kelio į dvaro sodybą teritorija su sargo gyvenamuoju namu.
Ši sodybos dalis būtų skiriama intensyviam visuomenės naudojimui. Joje turi būti sutelkti objektai, skirti pagrindinėms kultūros funkcijoms (šiuolaikinės muzikos ir universalios paskirties salės, meno kūrinių ir suvenyrų parduotuvės), taip pat pagrindinėms aptarnavimo ir pramogų funkcijoms (svečių namai, moteliai, maitinimo ir prekybos centras, pagrindinės automobilių stovėjimo aikštelės ir paplūdimiai). Visi lankytojai, kultūros renginių dalyviai čia galės tenkinti (kiek leis autentiška dvaro sodybos struktūra) aktyvaus poilsio ir pramogų poreikius. Ši sodybos dalis tam tikra prasme sumažins lankytojų antplūdį į reprezentacinę-muziejinę dalį ir bus atvira visuomenei kasdien. Paminklosaugos požiūriu intensyviai panaudoti šią dalį įmanoma, nes joje gausu buvusio ūkinio sektoriaus pastatų, visas jos planavimas istoriškai pritaikytas intensyviam ūkiniam naudojimui, o jos kompozicija nėra tokia vertinga ir trapi kaip reprezentacinės-muziejinės dalies.
Visuomeninė-kultūrinė Užutrakio buvusio dvaro sodybos dalis, be to, gali būti naudojama ir didesniems pavieniams renginiams (pavyzdžiui, skautų stovykloms, liaudies teatrų ar muzikos festivaliams ir panašiai). Tokių renginių metu pašalinių lankytojų srautas iš dalies būtų ribojamas visoje Užutrakio buvusio dvaro sodyboje.
11. Aktyvaus poilsio dalies teritorija užima sodybos šiaurrytinę dalį, kurios pietinis pakraštys (Skaisčio ežero pakrantė) įtrauktas į paminklinę teritoriją, o kita – didžioji – dalis yra vizualinės apsaugos zonoje. Šios dalies centras – rekonstruotini buvusios turizmo bazės pastatai (sovietmečio statyba). Administracinis centras – buvusio dvaro sodo vakariniame pakraštyje pokario metais pastatytas individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu.
Ši sodybos dalis kultūros vertybės požymių neturi. Todėl jai galima suteikti rekreacinio pobūdžio funkcijas ir į ją leisti gausesnį lankytojų srautą. Ši sodybos dalis visa yra vizualinės apsaugos zonoje, statyba čia labai ribojama, todėl joje lengviausia būtų įrengti įvairius sporto žaidimų aikštynus – lauko teniso kortus, badmintono, kriketo, krepšinio, tinklinio ir kitokias aikšteles (eksperimento tvarka – porą trejetą golfo takų). Ši dalis (kaip ir visuomeninė-kultūrinė) visų pirma turi sumažinti lankytojų srautą į reprezentacinę-muziejinę dalį. Šioje funkcinėje dalyje siūloma organizuoti tik komercinį poilsį, įvedus atitinkamą užmokestį už naudojimąsi pastatais ir aikštynais – tai būtų pajamų šaltinis visai buvusio dvaro sodybai iš dalies išlaikyti.
12. Be minėtųjų šių metmenų 8 punkte pagrindinių funkcinių sodybos dalių, dar yra dvi papildomos funkcinės sodybos dalys – šiauriniame jos pakraštyje, tarp visuomeninės-kultūrinės ir aktyvaus poilsio dalių. Tai nedidelė memorialinė dalis (buvusios koplytėlės liekanos ir jų aplinka) ir infrastruktūros ūkio dalis (jai priklausys visi sodybos inžineriniai techniniai ir pagalbiniai pastatai, ūkinis kiemas).
IV. PASTATŲ IR TERITORIJŲ PERSPEKTYVINIS
PANAUDOJIMAS (PASKIRTIS)
13. Visa planuojamoji sodybos teritorija, užimanti 69,54 hektaro, suskirstyta į 13 sąlyginių dalių, kurios skiriasi savo funkcijomis, dydžiu ir tvarkymo darbais.
Sodyboje yra išlikę 12 dvaro pastatų ir 1 pastato liekanos; siūloma atstatyti 3 sunaikintus dvaro pastatus, palikti 8 pokario metų statybos pastatus ir 3 inžinerinius statinius – iš viso planuojama turėti 27 pastatus (tiek teritorijų, tiek pastatų orientacinius techninius rodiklius yra parengęs Kultūros vertybių apsaugos departamentas).
14. Konkreti kiekvienos dalies, kiekvieno pastato ir teritorijos paskirtis nustatyta pagal Užutrakio dvaro sodybos perspektyvinio pritaikymo koncepciją. Ateityje plėtojant šią koncepciją – rengiant teritorijos detalųjį planą ir jį realizuojant, – kiekvieno jų paskirtis bus tikslinama atsižvelgiant į galiojančią Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą bei įvairias parengtas ar vykdomas šio parko veiklos programas.
15. Konkrečios reprezentacinės-muziejinės dalies pastatų paskirtys: 01A – reprezentaciniai rūmai, 01B – svečių namai, 01C – ledainė, 01D – garažai su apsaugos pastatu, 01E – parko kavinė; šios dalies teritorijų paskirtys: 01p – parko centrinė dalis, 01k – parteris su terasa, 01pk – priėmimų ir pramogų teritorija.
16. Konkrečios visuomeninės-kultūrinės dalies pastatų paskirtys: 02A – kamerinės muzikos salė, 02B – koncertinės salės pagalbinės patalpos, 02C – administracinis pastatas, 02D – suvenyrų parduotuvė, 02E – meno kūrinių parduotuvė, 02F – motelis, 02H – viešbutis, 02I – pramogų centras – universalios paskirties salė, 02J – maitinimo ir prekybos centras, 02K – apsaugos postas; šios dalies teritorijų paskirtys: 02p – visuomeninės paskirties teritorija, 02pv – visuomeninės paskirties teritorija – švenčių, poezijos skaitymų, koncertų, vakaronių vieta, 02pp – poilsio teritorija.
17. Konkrečios aktyvaus poilsio dalies pastatų paskirtys: 03A – poilsio centro pastatai (iš viso 5–6 pastatai), 03B – administracinis pastatas; šios dalies teritorijų paskirtys: 03p – poilsio teritorija, 03s – sodo teritorija, 03a – įrengiamas lauko teniso kortų kompleksas, 2–3 badmintono aikštelės, kriketo laukas, 03av – įrengiama po 2-3 krepšinio ir tinklinio aikšteles, 03pp – poilsio teritorija.
18. Šių metmenų 12 punkte paminėtos papildomos funkcinės sodybos dalys. Memorialinės dalies teritorija (04m) turi būti sutvarkyta ir pritaikyta lankytojų apžiūrai, o koplyčios liekanos (04A) konservuotos kaip muziejaus eksponatas. Infrastruktūros ūkio dalies teritorijoje (05ūk) šalia esančių inžinerinių techninių statinių (05A, 05B, 05C) galės būti statomi kiti šios paskirties statiniai, kurių reikės buvusio dvaro sodybos techniniam aptarnavimui.
V. PASTATŲ IR TERITORIJŲ TVARKYMO DARBAI
19. Visi dvaro laikotarpio sodybos pastatai restauruojami ir pritaikomi, o sunaikintieji atkuriami pagal istorinius duomenis arba konservuojami (koplyčios liekanos). Paliktieji ne dvaro laikotarpio pastatai rekonstruojami, kad būtų ganėtinai patogūs. Rekonstruojant stengiamasi laikytis neutralaus arba dvaro pastatų laikotarpiui būdingo architektūros stiliaus. Kiti pokario metų pastatai, esantys paminklinėje teritorijoje, turi būti nugriauti (visi griautini statiniai yra menkaverčiai arba avarinės būklės ūkiniai pastatai). Parko elementai – teritorija, takai ir keliai, želdynai, tvenkinių sistema, funkcinė įranga, meno kūriniai, erdvės, kompozicinės ašys ir akcentai – turi būti visiškai restauruoti ir atkurti.
20. Visų Užutrakio buvusio dvaro sodybos panaudotinų pastatų ir teritorijų tvarkymo darbų prioritetus ir eiliškumą nustato Kultūros ministerija.
21. Užutrakio buvusio dvaro sodybos panaudotinų pastatų ir teritorijų tvarkymo darbai gali būti finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, Trakų rajono savivaldybės lėšų, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų, paramos fondų, labdaros lėšų bei kitų teisėtai gautų lėšų. Konkreti atitinkamiems metams skiriamų valstybės lėšų suma, kurios reikia Užutrakio buvusio dvaro ansambliui rekonstruoti, pagal galimybes turi būti numatoma rengiant atitinkamų metų Valstybės investicijų programą.
VI. PERSPEKTYVINIO PANAUDOJIMO (PASKIRTIES) PROGRAMOS METMENŲ ĮGYVENDINIMAS
22. Įgyvendinant Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenis, turi būti atlikti šie darbai:
22.1. Kultūros vertybių apsaugos departamentas patikslins Užutrakio buvusio dvaro sodybos – nekilnojamosios kultūros vertybės individualų apsaugos reglamentą;
22.2. Kultūros ministerija pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti patikslintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287) ir paskelbtą buvusios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-162);