DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO [1]
LIETUVOS TSR
1964 m. liepos 7 d. įstatymas
(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,
1964, Nr. 19-138)
1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinį kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos.
LIETUVOS
TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS [2]
TSR Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sukurta išsivysčiusi socialistinė visuomenė–dėsningas kelio į komunizmą etapas.
Svarbiausi socialistinės visaliaudinės valstybės uždaviniai yra sukurti materialinę techninę komunizmo bazę, tobulinti socialistinius visuomeninius santykius ir juos pakeisti komunistiniais, ugdyti komunistinės visuomenės žmogų, kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį TSRS ekonominės sistemos pagrindas yra socialistinė gamybos priemonių nuosavybė, kurią sudaro valstybinė (visaliaudinė) ir kolūkinė-kooperatinė nuosavybė. Valstybė padeda vystyti kolūkinę-kooperatinę nuosavybę ir ją suartinti su valstybine[3].
Asmeninė nuosavybė yra išvestinė iš socialistinės nuosavybės ir yra viena iš priemonių piliečių poreikiams tenkinti. Artėjant prie komunizmo, asmeniniai piliečių poreikiai bus vis daugiau tenkinami iš visuomeninių fondų.
Komunizmo statyboje pilnutinai naudojamasi prekiniais-piniginiais santykiais sutinkamai su nauju turiniu, kurį jie turi planiniame socialistiniame ūkyje, ir naudojamasi tokiais svarbiais ekonomikos vystymo įrankiais, kaip ūkiskaita, pinigai, kaina, savikaina, pelnas, prekyba, kreditas, finansai. Komunizmo statyba remiasi piliečių, įmonių, kolūkių ir kitų ūkinių organizacijų materialinio suinteresuotumo principu.
Tarybų valstybė ekonomikai vadovauja, remdamasi valstybiniais ekonominio ir socialinio vystymo planais, atsižvelgdama į šakinį ir teritorinį principus, derindama centralizuotą valdymą su įmonių, susivienijimų ir kitų organizacijų ūkiniu savarankiškumu bei iniciatyva[4].
Tarybiniai civiliniai įstatymai reguliuoja turtinius santykius, kuriuos sąlygoja naudojimasis prekine-pinigine forma komunizmo statyboje, ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius.
Tarybiniai civiliniai įstatymai yra svarbi priemonė teisėtumui turtinių santykių srityje toliau stiprinti ir socialistinių organizacijų bei piliečių teisėms saugoti.
Tarybiniai civiliniai įstatymai turi aktyviai padėti spręsti komunizmo statybos uždavinius. Jie padeda stiprinti socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę ir vystytis jos formoms į vieningą komunistinę nuosavybę, stiprinti planinę ir sutartinę drausmę, ūkiskaita, laiku ir tinkamai vykdyti tiekimus, nenukrypstamai kelti produkcijos kokybę, vykdyti kapitalinės statybos planus ir didinti kapitalinių įdėjinių efektyvumą, vykdyti valstybinį žemės ūkio produktų supirkimą, vystyti tarybinę prekybą, saugoti materialinius bei kultūrinius piliečių interesus ir teisingai derinti šiuos interesus su visos visuomenės interesais, vystytis kūrybinei iniciatyvai mokslo ir technikos, literatūros ir meno srityse.
Pirmasis skyrius
BENDRIEJI NUOSTATAI
Pirmasis skirsnis
PAGRINDINIAI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso uždaviniai
Lietuvos TSR civilinis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius ne turtinius santykius, siekiant sukurti materialinę-techninę komunizmo bazę ir vis labiau patenkinti materialinius ir dvasinius piliečių poreikius. įstatymo numatomais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius.
Tarybinėje visuomenėje turtinių santykių pagrindas yra socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos priemonių nuosavybė. Lietuvos TSR ūkinį gyvenimą nustato ir duoda jam linkmę valstybiniai ekonominio ir socialinio vystymo planai[5].
2 straipsnis. Lietuvos TSR civilinio kodekso reguliuojami santykiai
TSR Sąjungos įstatymų numatomais atvejais santykių, kuriuos reguliuoja šis kodeksas, dalyviais gali būti ir kitokios organizacijos.
Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.
Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius, taip pat santykius kolūkiuose, kylančius iš jų įstatų, reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens, miškų ir kolūkiniai įstatymai[6].
3 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai reguliuoja turtinius ir asmeninius ne turtinius santykius, tiek Pagrindų numatytus, tiek ir jų nenumatytus.
TSR Sąjungos civiliniai įstatymai reguliuoja sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais produkcijos tiekimo ir kapitalinės statybos santykius tarp socialistinių organizacijų, valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo iš kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų ūkių santykius, geležinkelio, jūrų, upių, oro bei vamzdynų transporto, ryšių organizacijų ir kredito įstaigų santykius su klientūra ir tarpusavyje, valstybinio draudimo santykius, santykius, kylančius ryšium su atradimais, išradimais, racionalizaciniais pasiūlymais, pramoniniais pavyzdžiais ir kitokiais mokslo bei technikos laimėjimais, taip pat kitus santykius, kurių reguliavimą TSRS Konstitucija, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai ir kitokie TSRS įstatymų aktai priskiria TSR Sąjungos žiniai. Tų santykių reikalu šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR civilinių įstatymų aktai sprendžia klausimus, TSR Sąjungos įstatymų priskiriamus Lietuvos TSR žiniai.
Užsienio prekybos ir kitos užsienio ekonominės veiklos santykius nustato specialūs TSR Sąjungos įstatymai, reguliuojantys užsienio prekybą bei kitą užsienio ekonominę veiklą, ir bendri TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civiliniai įstatymai [7].
4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš piliečių ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymo numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.
iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių;
iš administracinių aktų, jų tarpe–valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms–iš planavimo aklų;
kaip atradimų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo išdava;
dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar su-taupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;
5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
Civilines teises saugo įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai socialistinėje visuomenėje komunizmo statybos laikotarpiu.
6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas
Civilines teises gina nustatyta tvarka teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas: pripažindami tas teises; atstatydami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams; priteisdami įvykdyti pareigą natūra; nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį; išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymo arba sutarties numatytais atvejais–netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitokiais įstatymo numatomais būdais.
TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais bei tvarka civilines teises gina taip pat draugiškieji teismai, profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos.
Iki pareiškiant ieškinį, kylantį iš organizacijų tarpusavio santykių, būtina pareikšti pretenziją. Išimtis iš šios taisyklės nustato TSR Sąjungos įstatymai[8].
7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas
Pilietis arba organizacija turi teisę per teismą reikalauti paneigti žeminančias jų garbę ir orumą žinias, jeigu paskleidusysis tokias žinias asmuo neįrodo, kad jos atitinka tikrovę.
Tuo atveju, kai žeminančios piliečio arba organizacijos garbę ir orumą žinios paskleistos spaudoje, jeigu jos neatitinka tikrovės–turi būti paneigiamos taip pat spaudoje. Jeigu neatitinkančios tikrovės, žeminančios piliečio garbę ir orumą žinios yra organizacijos išduotame dokumente, toks dokumentas turi būti pakeistas. Kitokiais atvejais paneigimo tvarką nustato teismas[9].
Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, teismas turi teisę skirti pažeidėjui baudą, kuri išieškoma į valstybės pajamas. Baudos dydį ir jos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas. Baudos sumokėjimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimo numatytą veiksmą.
I. Piliečiai
8 straipsnis. Piliečių teisinimas
9 straipsnis. Piliečių teisminio atsiradimas ir išnykimas
10 straipsnis. Piliečių teisnumo turinys
Piliečiai gali turėti, sutinkamai su įstatymais, turtą kaip asmeninę nuosavybę, teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitokiu turtu, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros ir meno kūrinio, atradimo, išradimo, racionalizacinio pasiūlymo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines ne turtines teises[10].
11 straipsnis. Piliečių veiksnumas
Piliečio galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai metų amžiaus.
Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, pilietis, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja civilinį veiksnumą visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu paskiau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgytojo veiksnumo nenustoja.
12 straipsnis. Neleistinumas apriboti piliečių teisnumą ir veiksnumą
Teisnumas arba veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymo numatomais atvejais ir tvarka.
13 straipsnis. Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus veiksnumas
Už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai.
Nepilnamečiai iki penkiolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius.
14 straipsnis. Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus veiksnumas
Nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą.
Jie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.
Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali, savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, apriboti arba atimti iš nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija.
Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato TSR Sąjungos įstatymai[11].
15 straipsnis. Piliečio pripažinimas neveiksniu
Pilietis, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. Šiuo atveju jam steigiama globa.
16 straipsnis. Piliečių, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, veiksnumo apribojimas
Jeigu dėl piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribojamas. Šiuo atveju jam steigiama rūpyba.
Taip apribojus veiksnumą, pilietis gali sudarinėti sandorius turto disponavimo reikalu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkių buitinių sandorių sudarymą [12].
17 straipsnis. Gyvenamoji vieta
18 straipsnis. Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu
Pilietis gali būti teismine tvarka pripažįstamas nežinia kur esančiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra žinių, kur jis yra.
19 straipsnis. Nežinia kur esančio piliečio turto apsauga
Pripažinto nežinia kur esančiu piliečio turtui, remiantis teismo sprendimu, steigiama globa. Iš to turto duodamas išlaikymas piliečiams, kuriuos nežinia kur esantis pagal įstatymą privalo išlaikyti, ir padengiamas įsiskolinimas, kilęs iš kitų nežinia kur esančio prievolių.
20 straipsnis. Sprendimo pripažinti pilietį nežinia kur esančiu panaikinimas
21 straipsnis. Piliečio paskelbimas mirusiu
Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje nėra žinių apie jo buvimo vietą trejus metus, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo,–šešis mėnesius.
Karys ar kitas pilietis, dingęs be žinios ryšium su karo veiksmais, gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.
Paskelbto mirusiu piliečio mirties diena laikoma ta diena, kuria įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio piliečio mirties diena spėjamo jo žuvimo dieną.
22 straipsnis. Paskelbto mirusiu piliečio atvykimo pasekmės
Jeigu paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu.
Atvykusysis pilietis neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus jį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti savo turtą, išlikusį pas įpėdinius, taip pat turtą, perėjusį tretiesiems asmenims, jeigu šie, įgydami tą turtą, žinojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais pačiais atvejais turtas paveldėjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendimą paskelbti pilietį mirusiu, jam grąžinama suma, gauta, realizuojant turtą.
II. Juridiniai asmenys
23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka
24 straipsnis. Juridinių asmenų rūšys
valstybinės įmonės ir kitokios valstybinės organizacijos, veikiančios ūkiskaitos pagrindais, turinčios joms priskirtas pagrindines bei apyvartines lėšas ir savarankišką balansą; įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto ir turinčios savarankišką sąmatą, kurių vadovai turi kreditų tvarkytojų teises (išskyrus įstatymo nustatomas išimtis); valstybinės organizacijos, finansuojamos iš kitokių šaltinių ir turinčios savarankišką sąmatą bei savarankišką balansą;
kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą;
Šiame straipsnyje nurodytos įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais veikia atitinkamai TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR vardu [13].
| 14 |
25 straipsnis. Juridinio asmens įstatai (nuostatai)
Juridinis asmuo veikia, remdamasis įstatais (nuostatais). Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatomais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti, remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais.
26 straipsnis. Juridinio asmens teisnumas
Juridinio asmens teisnumas atsiranda jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momentu, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti, remdamasis bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais,–tuo momentu, kada kompetentingas organas išleidžia nutarimą jį įsteigti. Jeigu įstatai turi būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda jų įregistravimo momentu.
27 straipsnis. Juridinių asmenų įsteigimas
28 straipsnis. Juridinio asmens organai
Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus, kurie veikia jiems pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) suteiktų teisių ribose.
29 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimas
30 straipsnis. Juridinio asmens buveinė
31 straipsnis. Juridinio asmens filialai ir atstovybės
Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.
32 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal TSR Sąjungos įstatymus ir šį kodeksą (101, 104, 105, 108 straipsnius) gali būti nukreipiamas išieškojimas [14].
33 straipsnis. Valstybės ir valstybinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas
Valstybė neatsako pagal valstybinių organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, o šios organizacijos neatsako pagal valstybės prievoles.
34 straipsnis. Valstybinės organizacijos ir jai pavaldžios įmonės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos įmonės atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas
Valstybinė organizacija neatsako pagal jai pavaldžios įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ir ši įmonė neatsako pagal organizacijos, kuriai ji pavaldi, prievoles.
Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat ši įmonė neatsako pagal tos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos prievoles.
35 straipsnis. Kooperatyvų susivienijimo ir jo sudėtyje esančių kooperatinių organizacijų atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas
36 straipsnis. Kooperatinės, valstybinės-kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ir jos narių (dalyvių) atsakomybės pagal jų prievoles atribojimas
Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos nariai neatsako pagal jos prievoles, jeigu atskiroms kooperatinių organizacijų rūšims ko kita nenumato įstatymas arba jų įstatai.
Kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija neatsako pagal savo narių prievoles. Nukreipti išieškojimą į kooperatinės organizacijos nario pajinį įnašą neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš organizacijos narių sudėties.
Kolūkiai–tarpkolūkinės organizacijos dalyviai, taip pat valstybinės-kolūkinės ar kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos dalyviai neatsako pagal jos prievoles. Organizacijos nuostoliai gali būti paskirstomi tarp jos dalyvių sutinkamai su jos įstatais (nuostatais).
37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas
Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo ar prijungimo) būdu.
Valstybinės organizacijos, kurios yra juridiniai asmenys, pasibaigia, remiantis sprendimu tų organų, kurie jas savo sprendimu steigia.
Kooperatinės, taip pat valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos pasibaigia, remiantis įstatyme ir jų įstatuose (nuostatuose) nurodomais pagrindais.
Kooperatines, valstybinės-kolūkinės, kitokias valstybinės-kooperatinės ir kitas visuomenines organizacijas reorganizuoti leidžiama tik jų narių (dalyvių) visuotinių susirinkimų arba įgaliotinių susirinkimų nutarimu.
38 straipsnis. Turto perėjimas, juridinį asmenį reorganizavus
Juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina:
39 straipsnis. Turto, likusio, likvidavus kooperatinę, valstybinę-kooperatinę ar kitą visuomeninę organizaciją, sunaudojimas
Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, sunaudojamas, jeigu ko kita nenustato įstatymas, pajiniams ar kitokiems grąžintiniems įnašams grąžinti. Likusi dalis perduodama aukštesnei kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, o jeigu jos nėra,–atitinkamam valstybės organui.
I. Sandorių sąvoka ir forma
40 straipsnis. Sandorių sąvoka ir rūšys
Sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas.
41 straipsnis. Sandorių forma
Sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.
42 straipsnis. Žodinė sandorių forma
43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma
Rašytine forma turi būti sudaromi:
1) valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su piliečiais, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai nenustato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai;
2) piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenustato TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymuose;
44 straipsnis. Notarines sandorių formos privalomumas
45 straipsnis. Rašytine forma sudaromų sandorių pasirašymas
Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, tai, jo pavedimu, sandorį gali už jį pasirašyti kitas pilietis. To piliečio parašą turi paliudyti arba organizacija, kurioje jis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydomas, administracija, arba atitinkamo karinio dalinio vadovybė, kai sandorį sudaro karys, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas, arba notarinis organas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantysis sandorį negalėjo pats pasirašyti[15].
46 straipsnis. Sandorių sudarymas kitokia, negu įstatymo leidžiama, forma
II. Negaliojantys sandoriai
47 straipsnis. Sandorio, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, negaliojimas
48 straipsnis. Sandorio, sudaryto, turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams, negaliojimas
Negalioja sandoris, sudarytas, turint tikslą, žinomai priešingą socialistinės valstybės ir visuomenės interesams.
Jeigu sandoris negalioja dėl pagrindo, numatyto šio straipsnio pirmojoje dalyje, tai, esant abiejų šalių tyčiai,–kai sandorį yra įvykdžiusios abi šalys,–išieškoma į valstybės pajamas visa, ką jos yra gavusios pagal sandorį, o kai sandorį yra įvykdžiusi viena šalis, iš antrosios šalies išieškoma į valstybės pajamas visa, ką ji yra gavusi, ir visa, kas priklausė pirmajai šaliai gauti iš jos kaip atlyginimas už tai, ką ji yra gavusi; o esant tik vienos iš šalių tyčiai, visa, ką ta šalis yra gavusi pagal sandorį, turi būti grąžinama antrajai šaliai, o tai, ką pastaroji yra gavusi arba kas priklausė jai gauti kaip atlyginimas už tai, ką ji yra įvykdžiusi, išieškoma į valstybės pajamas.
49 straipsnis. Juridinio asmens sandorio, prieštaraujančio jo tikslams, negaliojimas
Negalioja sandoris, juridinio asmens sudarytas, prieštaraujant tikslams, nurodytiems jo įstatuose, nuostatuose ar bendruose tos rūšies organizacijų nuostatuose.
50 straipsnis. Neveiksnaus piliečio sudaryto sandorio negaliojimas
Negalioja sandoris, sudarytas nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, išskyrus smulkius buitinius sandorius ir šio kodekso 13 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus sandorius.
Negalioja taip pat sandoris, sudarytas piliečio, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.
51 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas
52 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas
53 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus
Sandoris, sudarytas nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus be savo tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai (14 straipsnis), gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojų ieškinį.
54 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto tokio piliečio, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės
Sandoris, sudarytas piliečio, kuris, nors ir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį.
Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, tai, be pasekmių, numatytų šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje, šaliai, kuri sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, antroji šalis atlygina jos turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudariusysis su ja sandorį pilietis buvo tokios būsenos.
55 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, kurį sudaro pilietis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis
Sandoris turto disponavimo reikalu, sudarytas piliečio, kurio veiksnumas yra apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal rūpintojo ieškinį.
56 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje
Sandoris, sudarytas suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje gali būti teismine arba arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šalies, veikusios suklydimo įtakoje, ieškinį.
Jeigu toksai sandoris pripažintas negaliojančiu, taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teise, reikalauti iš antrosios šalies atlyginti savo turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, tai šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.
57 straipsnis. Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių
Sandoris, sudarytas apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat sandoris, kurį pilietis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos ieškinį.
Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vieno iš nurodytų pagrindų, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais. Turtas, kurį nukentėjusysis gavo pagal sandorį, taip pat tai, kas jam priklausė kaip atlyginimas už perduotą antrajai šaliai turtą, perduodama į valstybės pajamas. Jeigu negalima perduoti turto į valstybės pajamas natūra, tai išieškoma jo vertė pinigais.
58 straipsnis. Sandorio negaliojimas, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos
Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme.
Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
Jeigu sandoris negalioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, tai atsiranda pasekmės, numatytos šio kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje.
Jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.
59 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu
III. Sąlyginiai sandoriai
61 straipsnis. Sąlyginio sandorio sudarymas
Teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas gali būti sandoryje padarytas priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykimo.
Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks.
62 straipsnis. Nesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai įvykti pasekmės
Jeigu sąlygai įvykti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai sąlygos įvykimas nenaudingas, tai sąlyga pripažįstama įvykusia.
I. Atstovavimas
63 straipsnis. Sandorių sudarymas per atstovus
Piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti piliečių sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme.
64 straipsnis. Per atstovą sudaryto sandorio veikimas
Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu pagal įgalinimą, pagrįstą įgaliojimu, įstatymu ar administraciniu aktu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilinės teises ir pareigas.
65 straipsnis. Atstovo teisių sudarinėti sandorius apribojimas
66 straipsnis. Pasekmės, kylančios tuo atveju, kai sandoris sudaromas neįgalinto asmens arba perviršijant įgalinimą
Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgalinimą jo daliai.
II. Įgaliojimas
67 straipsnis. Įgaliojimo sąvoka
68 straipsnis. Notarinis įgaliojimo patvirtinimas
Turi būti notariškai patvirtinamas:
2) įgaliojimas atlikti piliečio vardu veiksmus valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų atžvilgiu, išskyrus šio kodekso 69 straipsnyje numatomus atvejus ir kitus atvejus, kai specialios taisyklės leidžia duoti įgaliojimą kitokia forma;
Notariškai patvirtintiems prilyginami:
1) karių ir kitų asmenų, besigydančių karo ligoninėse, sanatorijose ir kitose karinėse gydymo įstaigose, įgaliojimai, patvirtinti tų ligoninių, sanatorijų ir kitų karinių gydymo įstaigų viršininkų, jų pavaduotojų medicinos reikalams, vyresniųjų ir budinčiųjų gydytojų;
2) karių įgaliojimai, o karinių dalių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų dislokavimo punktuose, kur nėra valstybinių notarinių kontorų ir kitų organų, atliekančių notarinius veiksmus, taip pat darbininkų ir tarnautojų, jų šeimų narių ir karių šeimų narių įgaliojimai, patvirtinti tų dalinių, junginių, įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
3) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų[16].
69 straipsnis. Supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas
Įgaliojimą, piliečio duodamą gauti korespondencijai, konkrečiai imant, gauti siunčiamiems pinigams ir siuntiniams, taip pat gauti darbo užmokesčiui ir kitokiems mokėjimams, susijusiems su darbo santykiais, gauti autoriniam atlyginimui už savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus, gauti pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, sumoms iš valstybinių darbo taupomųjų kasų ir įkeistiems ar duotiems apsaugoti daiktams, gali patvirtinti arba organizacija, kurioje pilietis dirba ar mokosi, arba butų eksploatavimo organizacija užtikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavimą, arba stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas[17].
70 straipsnis. Valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų įgaliojimai
Valstybinės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas; be to, jame užspaudžiamas tos organizacijos antspaudas.
Kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo asmenys, kuriems šią teisę suteikia jos įstatai (nuostatai); be to, jame užspaudžiamas šios organizacijos antspaudas.
Valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos duodamą įgaliojimą pinigams ir kitoms turtinėms vertybėms gauti ar išduoti turi pasirašyti taip pat ir šios organizacijos vyriausiasis (vyresnysis) buhalteris.
71 straipsnis. Įgaliojimu suteikiamų juridiniam asmeniui įgalinimų ribos
72 straipsnis. Įgaliojimo terminas
Įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
Valstybinio notaro patvirtintas įgaliojimas, skirtas veiksmams atlikti užsienyje, kuriame nenurodytas jo galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina asmuo, išdavęs įgaliojimą [18].
73 straipsnis. Pergaliojimas
Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgalintas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidėjusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus.
Perįgaliojimo būdu duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kurio pagrindu jis duodamas, terminą.
74 straipsnis. Teisė panaikinti įgaliojimą bei perįgaliojimą ir teisė nuo jų atsisakyti
Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojimo būdu, gali bet kada nuo jo atsisakyti.
75 straipsnis. Įgaliojimo pasibaigimas
Įgaliojimas pasibaigia:
6) mirus davusiam įgaliojimą piliečiui ar pripažinus jį neveiksniu, arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu;
76 straipsnis. Įgaliotojo pareiga pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą
Apie įgaliojimo panaikinimą (75 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas) įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat jam žinomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia šio kodekso 75 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 6 punktuose numatytais pagrindais.
Teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kada įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti įgaliotojui ir jo teisių perėmėjams trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ši taisyklė netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė.
Penktasis skirsnis
TERMINAI
77 straipsnis. Termino apibrėžimas
Įstatymu ar sandoriu nustatytas arba teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo paskiriamas terminas apibrėžiamas kalendorine data ar pasibaigimu laiko tarpo, skaičiuojamo metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ir valandomis.
78 straipsnis. Termino eigos pradžia
79 straipsnis. Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pasibaigimas
80 straipsnis. Savaitėmis skaičiuojamo termino pasibaigimas
81 straipsnis. Ne darbo dieną sueinančio termino pasibaigimas
82 straipsnis. Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną
Jeigu terminas nustatytas kuriam nors veiksmui atlikti, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. O jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas pasibaigia tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles pasibaigia atitinkamos operacijos.
Šeštasis skirsnis
IEŠKININĖ SENATIS
83 straipsnis. Ieškininės senaties sąvoka
Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis).
84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai
Bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų, o valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio ieškiniams–vienerių metų.
Sutrumpintus ieškininės senaties terminus nustato TSR Sąjungos įstatymai atskiroms rūšims reikalavimų, kylančių iš santykių, kurių reguliavimas priskirtas TSR Sąjungos žiniai, ir Lietuvos TSR įstatymai–kitokiems reikalavimams.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas, konkrečiai imant:
3) ieškiniams, kylantiems dėl neatitinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo;
Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.
Ieškiniams, kylantiems iš krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, kylantiems iš ryšių organų santykių su klientūra,–sutrumpinti senaties terminai, nurodyti TSR Sąjungos ryšių įstatuose.
85 straipsnis. Ieškininės senaties taikymas
Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo.
86 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos pradžia
Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimtis iš šios taisyklės, taip pat pagrindus, kuriais ieškininės senaties terminų eiga sustabdoma ir nutraukiama, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
87 straipsnis. Ieškininės senaties terminas, pasikeitus prievolėje asmenims
88 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos sustabdymas
Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma:
1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);
2) jeigu TSRS Ministrų Taryba arba Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);
Ieškininės senaties termino eiga sustabdoma ta sąlyga, jeigu šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės atsirado arba tebebuvo paskutiniais šešiais ieškininės senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas trumpesnis, negu šeši mėnesiai,–viso ieškininės senaties termino eigoje.
89 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos nutraukimas
Ginčams, kuriuose bent viena iš šalių yra pilietis, ieškininės senaties termino eigą nutraukia taip pat įpareigotojo asmens atlikimas tokių veiksmų, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą.
Po nutraukimo ieškininės senaties termino eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas.
Pareiškimas ieškinio, kuris teismo paliktas nenagrinėtas, ieškininės senaties termino eigos nenutraukia.
90 straipsnis. Ieškininės senaties termino pasibaigimo pasekmės
91 straipsnis. Sutrumpintų ieškininės senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
92 straipsnis. Pasekmės, atsirandančios, skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškininės senaties terminas pasibaigė
Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškininės senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors įvykdymo momentu jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs.
93 straipsnis. Reikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma
Ieškininė senatis netaikoma:
1) reikalavimams, kylantiems iš asmeninių ne turtinių teisių pažeidimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus;
2) valstybinių organizacijų reikalavimams grąžinti valstybinį turtą iš neteisėto kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų arba piliečių valdymo;
3) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į valstybines darbo taupomąsias kasas ir TSRS valstybinį banką;
Septintasis skirsnis
KOLIZINĖS NORMOS
94 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų civilinių įstatymų taikymas
Kitų sąjunginių respublikų civiliniai įstatymai taikomi Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje pagal šias taisykles:
3) sandorių formai taikomas sandorio sudarymo vietos įstatymas; sandorio sudarymo vietos įstatymas taikomas taip pat ir prievolėms, atsirandančioms iš sandorio, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba šalių susitarimas;
4) prievolėms, atsirandančioms dėl žalos padarymo, taikomas ginčo nagrinėjimo vietos įstatymas, o nukentėjusiojo prašymu–žalos padarymo vietos įstatymas;
Antrasis skyrius
NUOSAVYBĖS TEISĖ
Aštuntasis skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
95 straipsnis. Socialistinė ir asmeninė nuosavybė
Socialistinė nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė.
Niekas neturi teisės naudotis socialistine nuosavybe asmeniniam pasipelnymui ir kitiems savanaudiškiems tikslams.
Piliečių asmeninės nuosavybės pagrindą sudaro darbo pajamos. Asmeninę piliečių nuosavybę ir jos paveldėjimo teisę saugo valstybė.
Turtas, sudarantis asmeninę piliečių nuosavybę, neturi būti ne darbo pajamų šaltinis arba naudojamas kenkti visuomenės interesams[19].
Devintasis skirsnis
VALSTYBINĖ NUOSAVYBĖ
97 straipsnis. Valstybinės nuosavybės teisės subjektas
Valstybinė nuosavybė–bendras visos tarybinės liaudies turtas, pagrindinė socialistinės nuosavybės forma.
98 straipsnis. Valstybinės nuosavybės teisės objektai
Žemė, jos gelmės, vandenys ir miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiami tiktai naudotis.
Valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti[20].
99 straipsnis. Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių, tvarka
Pastatų, įrenginių, įrengimų ir kito turto, priskirto prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, perdavimo kitoms valstybinėms organizacijoms, taip pat kolūkiams, kitokioms kooperatinėms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
Pastatai ir įrenginiai perduodami iš vienos valstybinės organizacijos kitai neatlygintinai[21].
100 straipsnis. Valstybinių organizacijų teisė disponuoti savo apyvartinėmis priemonėmis ir produkcija
101 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į valstybini turtą tvarka
Pastatai, įrenginiai, įrengimai ir kitas turtas, priskirtas prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, negali būti įkeičiami ir į juos negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.
Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.
Dešimtasis skirsnis
KOLŪKIŲ, KITOKIŲ KOOPERATINIŲ ORGANIZACIJŲ,
JŲ SUSIVIENIJIMŲ NUOSAVYBĖ
102 straipsnis. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės turinys
Kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).
103 straipsnis. Kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teisės objektai
Kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė yra gamybos priemonės ir kitoks turtas, būtinas jų įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti[22].
104 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų turtą tvarka
Į kolūkiams, kitokioms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams priklausančius pastatus, įrenginius, traktorius, kombainus, kitas mašinas, transporto priemones ir kitokį turtą., priskirtą prie jų pagrindinių priemonių, taip pat į sėklų ir pašarų fondus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.
Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.
Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai [23].
105 straipsnis. Centralizuotieji kooperatinių organizacijų sistemų fondai
Centralizuotieji kooperatinių organizacijų sistemų fondai sudaromi ir naudojami šių sistemų centrų nustatomomis sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais sąlygomis ir tvarka.
Vienuoliktasis skirsnis
PROFSĄJUNGINIŲ IR KITOKIŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ
NUOSAVYBĖ
106 straipsnis. Profsąjunginių ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybės teisės turinys
Profsąjunginės ir kitokios visuomeninės organizacijos valdo joms nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).
107 straipsnis. Profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybės teisės objektai
108 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į profsąjunginių ir kitokių visuomeninių organizacijų turtą tvarka
Į profsąjunginėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms priklausančius pastatus, įrenginius, įrenginius ir kitokį turtą, priskirtą prie įmonių, sanatorijų, poilsio namų, kultūros rūmų, klubų, stadionų ir pionierių stovyklų pagrindinių priemonių, taip pat į kultūros-švietimo fondus negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas.
Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos TSR įstatymai, o lėšų atžvilgiu–TSR Sąjungos įstatymai.
Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas, pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai[24].
Dvyliktasis skirsnis
ASMENINĖ NUOSAVYBĖ
109 straipsnis. Asmeninės piliečių nuosavybės teisės objektai
110 straipsnis. Asmeninės piliečių nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą
Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų vieno ar kelių piliečių nuosavybės teisė į namo dalį neatima iš kitų šių piliečių teisės turėti kaip nuosavybę kitą to paties namo dalį (dalis). Tačiau daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name (111 straipsnis) kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną butą.
Gyvenamojo namo (arba jo dalies ar dalių), priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, maksimalus dydis neturi viršyti šimto trisdešimties kvadratinių metrų naudingo ploto, jo tarpe devyniasdešimties kvadratinių metrų gyvenamojo ploto[25].
Pramoninės gamybos namo, kuris gali priklausyti piliečiui asmeninės nuosavybės teise, naudingo ir gyvenamojo ploto maksimalų dydį nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba[26].
111 straipsnis. Asmeninės nuosavybės teisė į kolektyvinius namus
Keli piliečiai gali, tarpusavio susitarimu, pasistatyti asmeninės nuosavybės teise kelių butų arba kambarių gyvenamąjį namą, kartu nustatydami, kad kiekvienas iš jų įgyja asmeninės nuosavybės teisę į tam tikrą butą arba kambarį, taip pat į tam tikrą dalį pagalbinių pastatų prie gyvenamojo namo (garažų ir pan.), o bendrai naudojamos gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalys laikomos bendrąja daline jų nuosavybe (122–130 straipsniai). Kiekvienam iš šių statytojų atitinkamai taikomos šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytos taisyklės.
112 straipsnis. Asmeninės nuosavybės teisės daugiau kaip į vieną gyvenamąjį namą nutraukimas
Jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsiranda daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turi per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti.
Vienerių metų terminas, per kurį savininkas turi perleisti namą (namus), skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią atsirado nuosavybės teisė į kitą namą (namus). Išimtiniais atvejais rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali šį terminą prailginti.
Jeigu savininkas per nustatytą terminą (šio straipsnio pirmoji ir antroji dalys) neperleidžia namo (namų) kuria nors forma, šis namas (namai) rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu turi būti priverstinai parduodamas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Gautoji parduodant suma, apmokėjus išlaidas, susijusias su priverstinio pardavimo įvykdymu, perduodama buvusiam namo savininkui.
Jeigu namas (namai) priverstine tvarka neparduotas dėl to, kad nėra pirkėjų, namas (namai) rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu neatlygintinai pereina valstybės nuosavybėn.
Šio straipsnio taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje atsiranda šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais:
3) vieno namo dalis (dalys), viršijant šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą dydį;
113 straipsnis. Asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgijimo pasekmės, turint butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name
Jeigu pilietis arba kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos atveju turi asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (arba jo dalį) ir kartu butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve, tai namo (arba jo dalies) savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, pasilikti namą (arba jo dalį) arba butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve. Pastaruoju atveju savininkas turi perleisti savo namą (arba jo dalį) per vienerius melus nuo tos dienos, kurią jis įgijo nuosavybės teisę į namą (arba jo dalį) arba apsigyveno gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo bute. Jam šio reikalavimo neįvykdžius, namas (arba jo dalis) turi būti priverstine tvarka perleidžiamas pagal šio kodekso 112 straipsnyje numatytas taisykles.
114 straipsnis. Gyvenamojo namo, ūkinio ir buitinio pastato ar įrenginio savavališkos statybos pasekmes
Pilietis, kuris statosi, pasistatė arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).
Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą.
Pagal šį straipsnį neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name.
115 straipsnis. Sutarties, kuria suteiktas piliečiui žemės sklypas namui statyti, nutraukimo pasekmės
Jeigu sutartis, kuria piliečiui suteiktas neterminuoto naudojimosi teise žemės sklypas gyvenamajam namui statyti, įstatymo ar sutarties numatomais atvejais nutraukiama dėl to, kad pilietis atliko neteisėtų veiksmų, tai pastatytų žemės sklype pastatų atžvilgiu iškyla šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos pasekmės, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas numato ką kita.
Teismo sprendimu neatlygintinai paėmus iš savininko gyvenamąjį namą (arba jo dalį) ir įskaičius jį į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą, teismas gali atimti iš buvusio savininko ir kartu su juo gyvenančių asmenų teisę šiuo namu (arba jo dalimi). Tačiau, jeigu tie piliečiai neturi kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos nuolatos gyventi, rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos, kuriai perduotas namas (arba jo dalis), vykdomasis komitetas turi suteikti jiems kitą gyvenamąją patalpą.
116 straipsnis. Turto, naudojamo ne darbo pajamoms gauti, paėmimas
Jeigu pilietis savo nuosavu turtu (namu, jo dalimi ir kitokiu turtu) sistemingai naudojasi ne darbo pajamoms gauti, šis turtas turi būti neatlygintinai paimamas teismine tvarka pagal rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškinį. Paimtasis turtas pereina valstybės nuosavybėn.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta taisyklė netaikoma tiems atvejams, kada namai ir juose esančios patalpos išnuomojami, laikantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomų nuompinigių tarifų.
117 straipsnis. Maksimalus gyvulių kiekis, galintis būti asmeninė piliečio nuosavybė
118 straipsnis. Asmeninė kolūkiečių kiemo nario nuosavybė
Kolūkiečių kiemo nario asmeninės darbo pajamos ir santaupos, taip pat turtas, jo įgytas asmeninėmis lėšomis arba gautas paveldėjimo ar dovanojimo būdu ir neperduotas kiemo nuosavybėn, yra asmeninė šio kolūkiečių kiemo nario nuosavybė.
119 straipsnis. Piliečių, užsiimančių individualia darbine veikla, nuosavybė
Piliečių, užsiimančių individualia darbine veikla namudinių verslų, buitinio gyventojų aptarnavimo sferoje, taip pat kitų rūšių veikla, pagrįsta pačių ir jų šeimų narių darbu, nuosavybei taikomos taisyklės, šio kodekso nustatytos asmeninei piliečių nuosavybei, jeigu įstatymas nenumato ko kita [28].
Tryliktasis skirsnis
BENDROJI NUOSAVYBĖ
121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys
Turtas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviem ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba valstybei ir vienam ar keliems kolūkiams ar kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, arba dviem ar keliems piliečiams.
1211 straipsnis. Operatyvusis turto tvarkymas
Turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms-kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarko šios organizacijos. Jos įstatymo nustatytose ribose, sutinkamai su savo veiklos tikslais, planinėmis užduotimis ir turto paskirtimi vykdo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises.
I. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
122 straipsnis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu.
Turtą, paskirtą tarpkolūkinei, tarpkooperatyvinei, valstybinei-kolūkinei arba kitokiai valstybinei-kooperatinei organizacijai, priklausantį jos dalyviams bendrosios nuosavybės teise, ši organizacija valdo, juo naudojasi ir disponuoja operatyviojo tvarkymo pagrindais sutinkamai su savo įstatais (nuostatais).
123 straipsnis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisės ir pareigos naudojimosi turtu ir jo išlaikymo srityje
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.
124 straipsnis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio teisė perleisti savo dalį
125 straipsnis. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis bendrosios nuosavybės teisėje
Jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Pirmenybės teisė pirkti dalį gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje gali būti įgyvendinama, tik laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje, tai pranešama per notarinę kontorą. Jeigu kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina gyvenamojo namo atžvilgiu per vieną mėnesį, o kito turto atžvilgiu–per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
126 straipsnis. Atidalijimas iš bendro turto
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.
Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai, bet kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio ieškiniu, turtas padalijamas natūra, kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendrasavininkis gauna kompensaciją pinigais.
127 straipsnis. Gyvenamuoju namu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarka
Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis (butais, kambariais) sutinkamai su jų dalimis bendrosios nuosavybės teisėje.
128 straipsnis. Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus naudingąjį šio namo plotą
Jeigu gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis savo lėšomis padidina naudingąjį šio namo plotą pristatymo, antstatymo arba perstatymo būdu, turėdamas tam kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, tai, šio dalyvio reikalavimu, dalys namo bendrosios nuosavybės teisėje ir naudojimosi jame esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.
129 straipsnis. Valstybės ir piliečių arba kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisės nutraukimas
Valstybės ir piliečių arba kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi būti nutraukiama per vienerius metus nuo jos atsiradimo dienos:
2) valstybei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai išperkant dalis, priklausančias piliečiams;
3) parduodant piliečiams dalį, priklausančią valstybei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai;
Vienas iš nurodytųjų būdų pasirenkamas piliečių susitarimu su atitinkamu valstybės organu arba kooperatine ar kita visuomenine organizacija, o tokio susitarimo nepasiekus, tą būdą nustato teismas.
Kai valstybės organas, kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija parduoda savo dalį gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje, pirmenybės teisė pirkti ją priklauso asmenims, gyvenantiems atitinkamoje namo dalyje nuomininkų teisėmis, laikantis šio kodekso 125 straipsnyje nustatytų taisyklių, o jiems atsisakius nuo šios teisės arba neįgyvendinus jos,–piliečiams–bendrosios nuosavybės teisės dalyviams, tačiau laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
130 straipsnis. Valstybės ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teisės į itin vertingą turtą nutraukimas
II. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė
131 straipsnis. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė
132 straipsnis. Kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė
133 straipsnis. Kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektai
Kolūkiečių kiemas gali turėti kaip nuosavybę pagalbinį ūkį savo naudojamame sodybiniame žemės sklype, gyvenamąjį namą, produktyviųjų gyvulių, paukščių ir smulkų žemės ūkio inventorių, sutinkamai su kolūkio įstatais.
134 straipsnis. Kolūkiečių kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo tvarka
Ginčą dėl kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ar disponavimo sprendžia teismas pagal bet kurio kiemo nario, turinčio šešiolika metų amžiaus, ieškinį.
135 straipsnis. Kolūkiečių kiemo atsakomybė pagal jo narių prievoles
Pagal sandorius, sudaromus kolūkiečių kiemo šeimininko, atsako savo turtu kolūkiečių kiemas, jeigu iš aplinkybių neišplaukia, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties kiemo šeimininko interesais.
Kiti kiemo nariai pagal savo prievoles atsako asmeniniu savo turtu, taip pat savo dalimi kiemo turte (136 straipsnis), jeigu iš aplinkybių neišplaukia, kad sandoris sudarytas kiemo interesais.
Kolūkiečių kiemo nario nusikaltimu padarytai žalai atlyginti išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiemo turtą, jeigu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad tas turtas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų arba padidėjo šių lėšų sąskaita.
136 straipsnis. Kolūkiečių kiemo nario dalies kiemo turte nustatymas
Kolūkiečių kiemo nario dalis kiemo turte nustatoma, kai jis pasitraukia iš kiemo sudėties, nesudarydamas naujo kiemo (atidalijimas), kai kiemas padalijamas, taip pat kai nukreipiamas išieškojimas į to kiemo nario turtą pagal asmenines jo prievoles.
Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis nustatomas, vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys yra lygios.
137 straipsnis. Atidalijimas iš kolūkiečių kiemo
Jeigu vienas ar keli kolūkiečių kiemo nariai pasitraukia iš kiemo sudėties, jie atidalijami iš kiemo turto natūra tokiu apskaičiavimu, kad kiemas nenustotų būtinų jo pagalbiniam ūkiui vesti trobesių, gyvulių ir žemės ūkio inventoriaus.
Jeigu kiemo nario negalima atidalyti natūra, tai išmokama jam priklausančios turto dalies vertė pinigais.
Pasitraukdami iš kiemo sudėties, teisę reikalauti atidalyti turi kiemo nariai, kuriems yra suėję šešiolika metų amžiaus. Kiemo nariai nuo penkiolikos iki šešiolikos metų amžiaus gali reikalauti juos atidalyti, turėdami savo tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Jaunesnių kaip penkiolikos metų amžiaus kiemo narių interesais gali reikalauti juos atidalyti jų tėvai, įtėviai arba globėjai.
138 straipsnis. Kolūkiečių kiemo turto padalijimas kiemo padalijimo atveju
Kolūkiečių kiemą dalijant, jo turtas padalijamas tarp naujai sudaromų kiemų pagal jų narių dalis, kartu atsižvelgiant į ūkinius kiekvieno iš tų kiemų poreikius.
139 straipsnis. Kolūkiečių kiemo turto padalijimas, šiam kiemui pasibaigus
140 straipsnis. Teisės į dalį kolūkiečių kiemo turte netekimas
Darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime. Ši taisyklė netaikoma, jeigu kiemo narys nedalyvavo kiemo ūkio vedime dėl pašaukimo į būtinąją karinę tarnybą, dėl mokymosi mokymo įstaigoje arba dėl ligos.
141 straipsnis. Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemes ūkyje, šeimos bendroji jungtinė nuosavybė
Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, nuosavybė, be turto, nurodyto šio kodekso 133 straipsnyje, gali būti darbinis arklys, leidus rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, ir žemės ūkio inventorius, reikalingi įdirbti suteiktajam naudotis žemės sklypui, nesinaudojant svetimu darbu.
Atskirų piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narių asmeninė nuosavybė negali būti turtas, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, turtas, nurodytas šiame straipsnyje, priklauso jo šeimos nariams jungtinės nuosavybės teise.
Piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atitinkamai taikomi šio kodekso 134–140 straipsniai[29]
Keturioliktasis skirsnis
NUOSAVYBĖS TEISĖS GYNIMAS
142 straipsnis. Savininko teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo
143 straipsnis. Turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
Jeigu turtas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį turtą iš įgijėjo tik tuo atveju, kada turtas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš katro nors iš jų pagrobtas, arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios.
Išreikalauti turtą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu turtas parduotas nustatytąja teismo sprendimams vykdyti tvarka.
144 straipsnis. Neribotas neteisėtai perleisto socialistinių organizacijų turto išreikalavimas
145 straipsnis. Neleistinumas išreikalauti pinigus ir pareikštinius vertybinius popierius iš sąžiningo įgijėjo
146 straipsnis. Atsiskaitymai, grąžinant turtą iš neteisėto valdymo
Savininkas, išreikalaudamas turtą šio kodekso 142 straipsnio pagrindu, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš sąžiningo neteisėto valdytojo–visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba gavo šaukimą pagal savininko ieškinį dėl turto grąžinimo.
Neteisėtas valdytojas, tiek sąžiningas, tiek ir nesąžiningas, savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas turtui būtinas išlaidas nuo to laiko, nuo kurio savininkui priklauso gautos iš turto pajamos.
Sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytus pagerinimus, jeigu jie gali būti atskirti, nesužalojant daikto. Jeigu pagerinimų taip atskirti negalima, tai sąžiningas neteisėtas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas pagerinimui išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas.
147 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
Penkioliktasis skirsnis
NUOSAVYBĖS TEISĖS ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS
149 straipsnis. Momentas, kuriuo turto įgijėjui pagal sutartį atsiranda nuosavybės teisė
Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis[30].
150 straipsnis. Daiktų perdavimas įgijėjui
Perdavimu laikomas daiktų įteikimas įgijėjui, taip pat daiktų, perleistų be prievolės nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti įgijėjui.
151 straipsnis. Turinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas
Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę liaudies ūkiui ar valstybės saugumui arba dėl kitų priežasčių (ginklai, skraidymo aparatai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.), galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tų daiktų sąrašą ir leidimų jiems įsigyti davimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
Valiutines vertybes: užsienio valiutą (banknotus, iždo bilietus, monetas); mokamuosius dokumentus (čekius, vekselius, akredityvus ir kitus) ir fondines vertybes (akcijas, obligacijas ir kitas) užsienio valiuta; banko mokamuosius dokumentus rubliais (čekius ir kitus), įgyjamus už užsienio valiutą su teise paversti juos į tokią valiutą; brangiuosius metalus–auksą, sidabrą, platiną, platinos grupės metalus (paladį, iridį, rodį, rutenį ir osmį)–bet kokio pavidalo ir būklės, gamtinius brangakmenius–neišdirbtus ir išdirbtus (deimantus, briliantus, rubinus, smaragdus, safyrus, taip pat perlus), išskyrus juvelyrinius ir kitus buitinius dirbinius iš šių metalų ir brangakmenių, taip pat tokių dirbinių lūženas, galima įsigyti tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka ir jų nustatytose ribose[31].
152 straipsnis. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika
Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kada jam pereina nuosavybės teisė, jeigu ko kita nenustato sutartis.
153 straipsnis. Pagrindinis daiktas ir priklausinys
154 straipsnis. Nuosavybės teisė į vaisius ir pajamas
155 straipsnis. Daikto pagaminimas iš svetimos medžiagos
Asmuo, pagaminusysis naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininkas, jeigu daikto pagaminimo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Tuo atveju pasinaudojusysis svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti medžiagos savininkui jos vertę.
156 straipsnis. Bešeimininkis turtas
Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal finansų organo pareiškimą. Pareiškimas paduodamas, suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą.
Bešeimininkis turtas, priklausęs kolūkiečių kiemui, pereina to kolūkio nuosavybėn, kurio teritorijoje yra šis turtas, teismo sprendimu, priimtu pagal kolūkio pareiškimą. Pareiškimas paduodamas, suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas paėmė šį turtą į apskaitą.
157 straipsnis. Neūkiškas gyvenamojo namo, ūkinio pastato ar įrenginio laikymas
Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ar kokį nors kitą įrenginį ir leidžia jiems irti, tai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas gali paskirti savininkui atitinkamą terminą gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui ar įrenginiui suremontuoti. Jeigu pilietis be svarbių priežasčių nepadaro per nurodytą terminą reikiamo remonto, tai teismas pagal rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškinį gali neatlygintinai paimti iš savininko neūkiškai laikomą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ar įrenginį ir juos perduoti į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą [32].
158 straipsnis. Neūkiškas kultūrinių vertybių laikymas
Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį turtą, turintį visuomenei žymią istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybinė organizacija, prie kurios uždavinių priklauso tokios rūšies turto apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų neūkiškai laikyti turtą. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos organizacijos ieškinį teismas gali šį turtą iš savininko paimti. Paimtas turtas pereina valstybės nuosavybėn. Piliečiui atlyginama paimto turto vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkamu organu, o ginčui esant,–jį nustato teismas.
159 straipsnis. Radinys
Radusis pamestą daiktą asmuo privalo tuojau pranešti apie tai pametusiam daiktą asmeniui ir grąžinti jam rastąjį daiktą arba pranešti apie radimą milicijai ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui ir perduoti jiems daiktą, o jeigu daiktas rastas įstaigoje, įmonėje arba transporte,–perduoti jį atitinkamos organizacijos administracijai.
Jeigu pametusysis daiktą asmuo nepaaiškėja per dvi savaites, tai organizacijos, kuriai perduotas rastasis daiktas, administracija perduoda jį milicijai arba apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Transporto organai rastus daiktus saugo ir realizuoja pagal transporte galiojančias taisykles.
Milicija arba apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas jiems perduotus rastuosius daiktus privalo saugoti šešis mėnesius. Jeigu per tą laiką paaiškėja pametusysis daiktą asmuo, tas daiktas grąžinamas jam. Jeigu tas asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, tai daiktas neatlygintinai pereina valstybės nuosavybėn.
160 straipsnis. Radusiajam daiktą išlaidų atlyginimas
161 straipsnis. Bepriežiūriai ir priklydę gyvuliai
Sulaikiusysis bepriežiūrį ar priklydusį gyvulį asmuo privalo tuojau pranešti apie tai gyvulio savininkui ir grąžinti jam gyvulį arba per tris dienas pranešti apie gyvulio sulaikymą milicijai ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Milicija ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas imasi priemonių gyvulio savininkui surasti ir, laikydamiesi veterinarijos taisyklių, ieškojimo laikui perduoda gyvulį išlaikyti bei naudotis artimiausiam tarybiniam ūkiui ar kolūkiui. Šie privalo jį priimti.
Jeigu gyvulio savininkas paaiškėja per tris mėnesius nuo jo perdavimo tarybiniam ūkiui ar kolūkiui dienos, gyvulys grąžinamas savininkui. Šis privalo atlyginti tarybiniam ūkiui ar kolūkiui gyvulio išlaikymo išlaidas, įskaičius naudą, gautą iš naudojimosi juo.
Jeigu per nurodytą laiką gyvulio savininkas nepaaiškėja, tai jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvulį. Šiuo atveju gyvulys, kuris buvo laikomas kolūkyje, neatlygintinai atitenka to kolūkio nuosavybėn, o gyvulys, kuris buvo laikomas tarybiniame ūkyje, neatlygintinai atitenka valstybės nuosavybėn ir įtraukiamas į to tarybinio ūkio, kuriame jis buvo laikomas, turto sudėtį.
162 straipsnis. Lobis
Lobis, tai yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į juos, atitenka valstybės nuosavybėn. Lobį radusis asmuo turi perduoti jį finansų organams.
Asmeniui, radusiam ir perdavusiam finansų organams auksines ir sidabrines monetas, tarybinę ir užsieninę valiutą, brangakmenius, perlus, brangiuosius metalus luitų, dirbinių ir laužo pavidalu, išmokamas atlyginimas–dvidešimt penki procentai perduotų vertybių vertės, išskyrus tuos atvejus, kada tokių vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė prie tarnybinių to asmens pareigų.
103 straipsnis. Rekvizicija ir konfiskacija
104 straipsnis. Brangiųjų metalų ir deimantų paėmimas
Jeigu tardymo arba teismo organų nutarimu paimami brangieji metalai (auksas, platina, sidabras) luitų, šlicho, grynuolių, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačių bei dirbinių pavidalu, taip pat deimantai, tai, jų savininkus nuteisus be turto konfiskavimo, arba priėmus išteisinamąjį nuosprendį, arba bylą nutraukus, jiems išmokama paimtų vertybių vertė, o pačios vertybės perduodamos į TSR Sąjungos valstybinį fondą.
Trečiasis skyrius
PRIEVOLINĖ TEISĖ
Šešioliktasis skirsnis
PRIEVOLĖS SĄVOKA IR PRIEVOLIŲ ATSIRADIMAS
105 straipsnis. Prievolės sąvoka
Pagal prievolę vienas asmuo (skolininkas) privalo atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, kaip antai: perduoti turtą, atlikti darbą, sumokėti pinigus ir pan., arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą.
166 straipsnis. Prievolių atsiradimo pagrindai
167 straipsnis. Prievolių, atsirandančių iš planavimo aktų, turinys
168 straipsnis. Sutarties sudarymas
Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais–reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą arba yra būtini tos rūšies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iš šalių pareiškimu, turi būti susitarta.
169 straipsnis. Sutarties forma
Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma.
Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ji gali būti sudaroma, tiek surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan., pasirašytais tos šalies, kuri juos siunčia.
170 straipsnis. Sutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nurodytas terminas atsakyti
171 straipsnis. Sutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nenurodytas terminas atsakyti
Kada žodžiu pasiūloma sudaryti sutartį, kartu nenurodant termino atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, jeigu antroji šalis tuojau pareiškia pasiūliusiam asmeniui, kad ji priima tą pasiūlymą.
172 straipsnis. Atsakymo apie sutikimą sudaryti sutartį pavėluoto gavimo pasekmės
Jeigu iš pavėluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį, matyti, kad jis yra išsiųstas laiku, tai atsakymas laikomas pavėluotu tik tuo atveju, kada pasiūliusysis asmuo tuojau praneša antrajai šaliai, kad atsakymas gautas pavėluotai. Šiuo atveju pavėluotai gautas atsakymas laikomas nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.
173 straipsnis. Atsakymas apie sutikimą sudaryti sutartį kitokiomis sąlygomis
Atsakymas, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį kitokiomis, negu buvo pasiūlyta, sąlygomis, laikomas atsisakymu nuo pasiūlymo ir kartu–nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.
Jeigu, sudarant sutartį tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų, kyla nesutarimų, kuriuos turi išspręsti teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas (174 straipsnis), tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės netaikomos [33].
174 straipsnis. Nesutarimų, kylančių, sudarant sutartį tarp socialistinių organizacijų, išsprendimas
Nesutarimus, kylančius sudarant sutartį, pagrįstą abiem šalims privalomą planine užduotimi, sprendžia teismas, jeigu bent viena iš šalių yra kolūkis, tarpkolūkinė, valstybinė-kolūkinė įmonė, organizacija, susivienijimas, ir atitinkamas arbitražas (trečiųjų teismas), jeigu šalys yra valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos (išskyrus kolūkius, tarpkolūkines, valstybines-kolūkines įmones, organizacijas, susivienijimus), jeigu įstatymas nenustato ko kita.
Nesutarimus tarp šių organizacijų, kylančius sudarant sutartį, kuri nėra pagrįsta abiem šalims privaloma planine užduotimi, gali spręsti atitinkamai teismas arba arbitražas, jeigu tai specialiai numato įstatymas arba šalių susitarimas[34].
175 straipsnis. Sutartis trečiojo asmens naudai
Jeigu sudariusysis sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudariusysis sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumatyta įstatyme ar sutartyje ir kas kita neišplaukia iš prievolės esmės.
Septynioliktasis skirsnis
PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMAS
176 straipsnis. Tinkamas prievolių įvykdymas
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymo, planavimo akto, sutarties nurodymus, o tų nurodymų nesant,–sutinkamai su paprastai reiškiamais reikalavimais.
177 straipsnis. Neleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas
178 straipsnis. Prievolės įvykdymas dalimis
179 straipsnis. Trečiojo asmens įvykdymas prievolės
Pilnutinai ar iš dalies įvykdyti prievolę, atsiradusią iš sutarties, gali būti įpareigojamas trečiasis asmuo, jeigu tai numato nustatytosios taisyklės, taip pat jeigu trečiąjį asmenį sieja su viena iš šalių administracinis pavaldumas arba atitinkama sutartis.
Jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia, kad skolininkas-pilietis privalo įvykdyti prievolę pats, tai kreditorius privalo priimti įvykdymą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo. Kreditorius neturi teisės priimti įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas tam prieštarauja.
180 straipsnis. Prievolių, kurių įvykdymo terminas neapibrėžęs, įvykdymas
Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.
181 straipsnis. Prievolės įvykdymas prieš terminą
Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu ko kita neišplaukia iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės.
182 straipsnis. Abišalių sutarties pareigų įvykdymas
183 straipsnis. Prievolės įvykdymo vieta
Prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nustatyta įstatyme, sutartyje ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą, arba išplaukia iš prievolės esmės.
Jeigu įvykdymo vieta nenustatyta, tai prievolė turi būti įvykdyta:
2) piliečių piniginė prievolė–kreditoriaus gyvenamojoje vietoje prievolės atsiradimo momentu, o jeigu kreditorius iki prievolės įvykdymo momento gyvenamąją vietą pakeitė ir apie lai pranešė skolininkui,–naujojoje kreditoriaus gyvenamojoje vietoje; visos išlaidos, susijusios su įvykdymo vietos pasikeitimu, tenka kreditoriui;
184 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta
185 straipsnis. Procentai pagal prievoles
186 straipsnis. Alternatyvinių prievolių įvykdymas
187 straipsnis. Prievolės, kurioje dalyvauja keli skolininkai arba keli kreditoriai, įvykdymas
Jeigu prievolėje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, tai kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti lygią su kitais kreditoriais prievolės dalį, o kiekvienas iš skolininkų privalo įvykdyti lygią su kitais skolininkais prievolės dalį, išskyrus tuos atvejus, kada iš įstatymo ar sutarties išplaukia kas kita.
188 straipsnis. Solidarinė skolininkų pareiga
Jeigu skolininkų pareiga yra solidarinė, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek ir jos dalį.
Kreditorius, kuriam prievolės pilnutinai neįvykdė vienas iš solidarinių skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų solidarinių skolininkų arba visi jie bendrai.
189 straipsnis. Solidarinių skolininkų atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams
190 straipsnis. Solidarinių skolininkų tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai
Skolininkas, įvykdžiusysis solidarinę pareigą, turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jam pačiam, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių nesumoka skolininkui, įvykdžiusiam solidarinę pareigą, turi padengti lygiomis dalimis šis ir kiti bendraskoliai.
191 straipsnis. Solidarinis kreditorių reikalavimas
Reikalavimui esant solidariniam, kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek visa apimtimi, tiek ir dėl skolos dalies.
Skolininkas neturi teisės pareikšti vieno iš solidarinių kreditorių reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais su kitais solidariniais kreditoriais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.
Visos pareigos įvykdymas vienam iš solidarinių kreditorių atleidžia skolininką nuo įvykdymo kitiems kreditoriams.
192 straipsnis. Subsidiarinė atsakomybė
193 straipsnis. Piniginės prievolės įvykdymas, įmokant skolą į depozitą
Kreditoriui nesant, taip pat jam vengiant priimti įvykdymą ar kitaip jam praleidžiant terminą, taip pat ir nesant neveiksnaus kreditoriaus atstovo, piniginės prievolės arba prievolės perduoti vertybinius popierius skolininkas turi teisę įnešti priklausančius iš jo pinigus ar vertybinius popierius į notarinės kontoros depozitą. Notarinė kontora praneša apie tai kreditoriui.
Aštuonioliktasis skirsnis
PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
194 straipsnis. Bendrieji nuostatai
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymą arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu ir laidavimu. Be to, prievolės tarp piliečių arba prievolės, kuriose dalyvauja piliečiai, gali būti užtikrinamos rankpinigiais, o prievolės tarp socialistinių organizacijų–garantija.
I. Netesybos
195 straipsnis. Netesybų sąvoka
Netesybomis (bauda, delspinigiais) laikoma įstatyme ar sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, konkrečiai imant, jeigu praleistas prievolei įvykdyti terminas.
Netesybos (bauda) gali būti nustatomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.
Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, dekadą ir t.t.
196 straipsnis. Susitarimo dėl netesybų forma
197 straipsnis. Netesybų sumažinimas
Jeigu mokėtinos netesybos (bauda, delspinigiai) yra pernelyg didelės, palyginus su kreditoriaus nuostoliais, teismas turi teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), kartu atsižvelgdamas į tai, kiek skolininkas įvykdė prievolės, į dalyvaujančių prievolėje piliečių turtinę padėtį, taip pat į bet kurį kitokį dėmesio vertą kreditoriaus interesą.
II. Įkeitimas
198 straipsnis. Įkeitimo sąvoka
Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus išimtis, nurodomas TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos TSR civilinio proceso kodekse.
199 straipsnis. Įkeitimu užtikrinami reikalavimai
200 straipsnis. Įkaito davėjas
201 straipsnis. Įkeitimo dalykas
Įkeitimo dalykas gali būti bet koks turtas, išskyrus tokį turtą, į kurį pagal šio kodekso 101, 104, 105 ir 108 straipsnius negali būti nukreipiamas išieškojimas.
202 straipsnis. Įkeitimo sutarties turinys
203 straipsnis. Įkeitimo sutarties forma
204 straipsnis. Įkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui
205 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimo momentas
206 straipsnis. Įkaito turėtojo pareigos
Įkaito turėtojas, kuriam perduotas įkeistasis turtas, privalo jį tinkamai laikyti. Jis atsako už šio turto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad turtas prarastas arba sugedo ne dėl jo kaltės.
Lombardas privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu, priimant turtą įkaitu, o brangiųjų metalų dirbinius–pagal valstybinius įkainius.
207 straipsnis. Įkeistojo turto išreikalavimas
208 straipsnis. Įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimas
Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
Jeigu į įkeistąjį turtą nukreipia išieškojimą kitas asmuo, tai įkaito turėtojas turi teisę reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdyta prieš terminą.
Jeigu sumos, gautos, pardavus įkeistąjį turtą, neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui pilnutinai patenkinti, tai, nesant kitokio nurodymo įstatyme ar sutartyje, įkaito turėtojas turi teise, išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto; tuo atveju jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius.
Jeigu nustatytu terminu nepadengiama paskola, užtikrinta turto įkeitimu lombarde, tai, praėjus lengvatiniam vieno mėnesio terminui, lombardas parduoda tą turtą valstybinėms ar kooperatinėms organizacijoms tikrąja jo verte, bet ne mažesne, kaip nustatytasis įkainojimas (202 straipsnis).
209 straipsnis. Įkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimas
210 straipsnis. Įkeitimo teisės pasibaigimas
Įkeitimo teisė pasibaigia:
III. Laidavimas
212 straipsnis. Laidavimo sutarties sąvoka
213 straipsnis. Laidavimo sutarties forma
214 straipsnis. Laiduotojo atsakomybė
Prievolės neįvykdžius, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariniai skolininkai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, konkrečiai imant, už procentų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
215 straipsnis. Laiduotojo teisės ir pareigos, pareiškus jam ieškinį
Jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti prieš atgręžtinį laiduotojo reikalavimą (216 straipsnis) visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš kreditorių.
216 straipsnis. Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės
Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.
217 straipsnis. Skolininko pranešimas laiduotojui apie prievolės įvykdymą
Skolininkas, įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę, privalo tuojau pranešti apie tai laiduotojui. Priešingu atveju laiduotojui, savo ruožtu įvykdžiusiam prievolę, paliekama atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisė. Skolininkas šiuo atveju turi teisę išieškoti iš kreditoriaus tik tai, ką šis be pagrindo gavo.
218 straipsnis. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės
Kreditoriui atsisakius nuo priklausančios jam pirmenybės teisės patenkinti jo reikalavimą ar nuo kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės už tai, kad skolininkas neįvykdė prievolės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas aukščiau nurodytomis teisėmis.
219 straipsnis. Laidavimo pasibaigimas
Laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai, nesant kitokio susitarimo, laiduotojo atsakomybė pasibaigia, suėjus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos.
IV. Garantija
220 straipsnis. Garantijos sąvoka
Garantija laikoma įstatyme ar sutartyje numatyta vienos socialistinės organizacijos pareiga pilnutinai ar dalinai atsakyti kitai organizacijai-kreditoriui, jeigu organizacija-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).
V. Rankpinigiai
222 straipsnis. Rankpinigių sąvoka
223 straipsnis. Susitarimo dėl rankpinigių forma
224 straipsnis. Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės
Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
Devynioliktasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ UŽ PRIEVOLIŲ PAŽEIDIMĄ
225 straipsnis. Prievolės perduoti individualiai apibrėžtą daiktą neįvykdymo pasekmės
Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti individualiai apibrėžtą daiktą kreditoriui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti atimti šį daiktą iš skolininko ir perduoti jam. Ta teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam kreditoriui, turinčiam tos pačios rūšies teisę. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam iš kreditorių, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o jeigu to negalima nustatyti,–tam, kuris pirmiau pareiškė ieškinį.
226 straipsnis. Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės
227 straipsnis. Skolininko pareiga atlyginti nuostolius
Jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius.
228 straipsnis. Nuostoliai ir netesybos
Jeigu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai).
Įstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus: kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas (baudą, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali būti išieškoma visa nuostolių suma greta netesybų (baudos, delspinigių); kada, kreditoriaus pasirinkimu, gali būti išieškomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai.
229 straipsnis. Atsakomybės pagal prievoles dydžio apribojimas
Atskiroms prievolių rūšims TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ribotą atsakomybę už prievolių neįvykdymą arba netinkamą jų įvykdymą.
230 straipsnis. Skolininko, sumokėjusio netesybas ir atlyginusio nuostolius, pareiga įvykdyti prievolę natūra
Sumokėjimas netesybų (baudos, delspinigių), nustatytų tam atvejui, kai praleidžiamas prievolės vykdymo terminas arba prievolė kitaip netinkamai įvykdoma, ir atlyginimas nuostolių, padarytų netinkamu prievolės įvykdymu, neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti prievolę natūra, išskyrus tuos atvejus, kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų.
231 straipsnis. Kaltė kaip atsakomybės už prievolių pažeidimą sąlyga
232 straipsnis. Skolininko atsakomybė, kada prievolės neįvykdo tretieji asmenys
233 straipsnis. Kreditoriaus kaltė
Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas atitinkamai sumažina skolininko atsakomybę.
Ta pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymu ar netinkamu jos įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.
234 straipsnis. Atsakomybė už prievolės neįvykdymą, sutarčiai esant dvišalei
Jeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nei viena, nei antra šalis, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme ar sutartyje, nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad antroji šalis įvykdytų sutartį. Kiekviena iš šalių tuo atveju turi teisę reikalauti grąžinti jai visa, ką ji įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo.
Jeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme arba sutartyje, antroji šalis turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti sutarties neįvykdymu padarytus nuostolius.
Santykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti nuo sutarties šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais leidžiama tik tada, kai tai neprieštarauja liaudies ūkio planavimo aktams.
235 straipsnis. Skolininko praleidimas termino
Skolininkas, praleidęs įvykdymo terminą, atsako kreditoriui už termino praleidimu padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalėjimą įvykdyti prievolę.
Jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nebesuinteresuotas įvykdymu, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Santykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti priimti įvykdymą po to, kai jo terminas praleistas, leidžiama tik įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais bei sąlygomis.
236 straipsnis. Skolininko praleidimas termino įvykdyti piniginėms prievolėms
Skolininkas, praleidusysis terminą įvykdyti piniginei prievolei, privalo sumokėti už termino praleidimo laiką trijų metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio procentų dydžio.
237 straipsnis. Kreditoriaus praleidimas termino
Kreditorius laikomas praleidusiu įvykdymo terminą, jeigu jis atsisakė priimti skolininko pasiūlytą tinkamą įvykdymą ar neatliko veiksmų, iki kurių atlikimo skolininkas negalėjo įvykdyti savo prievolės.
Kreditorius laikomas praleidusiu terminą taip pat ir šio kodekso 244 straipsnio penktojoje dalyje nurodytais atvejais.
Kreditoriui praleidus terminą, skolininkas gauna teisę į termino praleidimu padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu kreditorius neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jo paties kaltės ar ne dėl tų asmenų, kurie pagal įstatymą ar kreditoriaus pavedimą buvo įpareigoti priimti įvykdymą, kaltės.
Dvidešimtasis skirsnis
REIKALAVIMO PERLEIDIMAS IR SKOLOS PERKĖLIMAS
238 straipsnis. Reikalavimo perleidimas
Kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą, kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmenybe.
Neleidžiama perleisti reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.
239 straipsnis. Perleidusio reikalavimą kreditoriaus pareigos ir atsakomybė
Kreditorius, perleidusysis reikalavimą kitam asmeniui, privalo perduoti jam dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę.
240 straipsnis. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, nepranešus apie reikalavimo perleidimą
241 straipsnis. Skolininko atsikirtimai prieš naujojo kreditoriaus reikalavimus
242 straipsnis. Skolos perkėlimas
Naujasis skolininkas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, paremtus šiuo prievoliniu santykiu tarp kreditoriaus ir pradinio skolininko.
Dvidešimt pirmasis skirsnis
PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS
244 straipsnis. Prievolės pasibaigimas įvykdymu
Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo, skolininko reikalavimu, duoti jam pakvitavimą apie viso ar dalies įvykdymo gavimą. Įvykdžius valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio sandorius arba šių organizacijų sandorius su piliečiais, sudarytus žodžiu (42 ir 43 straipsniai), organizacija, apmokėjusi už prekes arba patarnavimus, turi gauti iš antrosios pusės dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą ir jo pagrindą.
Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui tą dokumentą, o nesant galimybės grąžinti,–nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Pakvitavimą gali atstoti užrašas grąžinamajame skolos dokumente.
Skolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešinga.
245 straipsnis. Prievolės pasibaigimas įskaitymu
Prievolė pasibaigia įskaitymu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.
246 straipsnis. Įskaitymo neleistinumas
Neleidžiama įskaityti:
247 straipsnis. Įskaitymas reikalavimo perleidimo atveju
Jeigu reikalavimas perleistas (238 straipsnis), tai skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą į pirmesnįjį kreditorių, jeigu skolininko reikalavimo terminas yra suėjęs iki to laiko, kada jis gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.
248 straipsnis. Prievolės pasibaigimas skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje
249 straipsnis. Prievolės pasibaigimas šalių susitarimu
Prievolė pasibaigia šalių susitarimu, konkrečiai imant, susitarimu pakeisti vieną prievolę kita tarp tų pačių asmenų.
250 straipsnis. Prievolės pasibaigimas ar pakeitimas dėl plano pakeitimo
251 straipsnis. Prievolės pasibaigimas, nesant galimumo ją įvykdyti
252 straipsnis. Prievolės pasibaigimas, mirus piliečiui ar likvidavus juridinį asmenį
Prievolė pasibaigia, mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta, nedalyvaujant pačiam skolininkui.
Dvidešimt antrasis skirsnis
PIRKIMAS-PARDAVIMAS
253 straipsnis. Pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka
Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
Jeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija arba kitokia organizacija, nurodyta šio kodekso 1211 straipsnyje, tai jai atsiranda teisė turtą operatyviai tvarkyti[35].
254 straipsnis. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis
Gyvenamasis namas (arba jo dalis), kuris yra piliečio asmeninė nuosavybė arba kurį turi kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai, gali būti pirkimo-pardavimo dalykas, laikantis šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytų taisyklių, taip pat ta sąlyga, kad savininkas per trejus metus neparduotų daugiau kaip vieno namo (arba jo dalies), išskyrus šio kodekso 113 straipsnyje numatytą pardavimo atvejį.
255 straipsnis. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties forma
Gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.
256 straipsnis. Kaina
Valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos parduoda prekes nustatytomis valstybinėmis kainomis, išskyrus atvejus, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatytose ribose–Lietuvos TSR įstatymai.
257 straipsnis. Pardavėjo pareiga įspėti pirkėją apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą
Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą (apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.). Šios taisyklės neįvykdymas suteikia pirkėjui teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
258 straipsnis. Pardavėjo pareiga saugoti parduotą daiktą
Kada nuosavybės teisė ar operatyviojo tvarkymo teisė pereina pirkėjui, prieš perduodant jam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti.
259 straipsnis. Pardavėjo neįvykdymo pareigos perduoti daiktą pasekmės
260 straipsnis. Pirkėjo atsisakymo priimti pirktą daiktą arba apmokėti už jį pasekmės
Jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
261 straipsnis. Parduoto daikto kokybė
Parduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų,–paprastai reiškiamus reikalavimus.
Prekybos organizacijos parduodamas daiktas turi atitikti standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, nustatytus šios rūšies daiktams, jeigu iš tos pirkimo-pardavimo rūšies pobūdžio neišplaukia ko kita[36].
262 straipsnis. Pirkėjo teisės, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą
Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti, pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti:
arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;
263 straipsnis. Terminai pareikšti pretenzijoms dėl parduoto daikto trūkumų
Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti iki daikto perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl šių trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo dienos, o dėl namo trūkumų–ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos; jeigu namo perdavimo dienos nustatyti negalima arba jeigu namą pirkėjas valdė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,–nuo sutarties įregistravimo dienos (255 straipsnis).
264 straipsnis. Pretenzijos dėl daiktų, kuriuos parduodant, nustatytas garantinis terminas, trūkumų
Tais atvejais, kai daiktams, parduodamiems per mažmeninės prekybos organizacijas, yra nustatyti sutinkamai su šio kodekso 274 straipsniu garantiniai terminai, šie terminai skaičiuojami nuo mažmeninio daiktų pardavimo dienos. Pirkėjas per garantinį terminą gali pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, kliudančių normaliai juo naudotis. Pardavėjas privalo užtikrinti neatlygintini daikto trūkumų pašalinimą, arba pakeisti jį tinkamos kokybės daiktu, arba priimti jį atgal ir grąžinti pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu ar jo laikymo taisykles.
265 straipsnis. Senaties terminai ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų
Ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti,–nuo tos dienos, kurią pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti (263 ir 264 straipsniai).
266 straipsnis. Pardavėjo pareigos, pareiškus pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo
Jeigu trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.
Pirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.
267 straipsnis. Pardavėjo atsakomybė, parduotą daiktą atiteisus iš pirkėjo
Jeigu parduotasis daiktas teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir jam atlyginti jo turėtus nuostolius, išskyrus šio kodekso 266 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį.
268 straipsnis. Prekių pardavimas kreditan
Ilgo naudojimosi prekes mažmeninės prekybos įmonės gali parduoti piliečiams kreditan (išsimokėtinai) TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.
Prekės kreditan parduodamos pardavimo dieną galiojančiomis kainomis. Paskesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.
Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda sutinkamai su šio kodekso 149 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis[37].
269 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka, pardavus prekes kreditan
Dvidešimt trečiasis skirsnis
TIEKIMAS
270 straipsnis. Tiekimo sutartis
Tiekimo sutartimi organizacija-tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu organizacijai-pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (operatyviai tvarkyti) tam tikrą produkciją pagal abiem organizacijoms privalomą planinį produkcijos paskirstymo aktą; organizacija-pirkėjas Įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti už ją nustatytomis kainomis.
Tiekimo sutartis yra taip pat tarp organizacijų jų nuožiūra sudaroma sutartis, kuria tiekėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui neskirstomą planine tvarka produkciją tokiu terminu, kuris nesutampa su sutarties sudarymo momentu.
Nesudarant sutarties, produkcija tiekiama tiktai TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatytais atvejais[38].
271 straipsnis. Nepilnutinis produkcijos patiekimas arba jo neatsiėmimas
Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas). Tiekimų nuostatuose, atskirų produkcijos rūšių Ypatingose tiekimo sąlygose (276 straipsnis) ar sutartyje numatyta tvarka bei terminais.
272 straipsnis. Tiekiamos produkcijos asortimentas
Vienų, priklausančių prie to asortimento rūšių produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu numatyta sutartyje, neįskaitomas nepilnutiniam kitų rūšių produkcijos patiekimui padengti, išskyrus tuos atvejus, kada taip patiekta pirkėjo sutikimu.
273 straipsnis. Tiekiamos produkcijos kokybė
Tiekiamos produkcijos kokybė turi atitikti standartus, technines sąlygas arba pavyzdžius. Sutartyje gali būti numatoma, kad turi būti tiekiama aukštesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdžiai.
Tuo atveju, kai patiekiama žemesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdys, pirkėjas privalo atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją; o jeigu pirkėjas už produkciją jau yra sumokėjęs, tai jo įmokėta suma turi būti grąžinama.
Tačiau, jeigu patiektos produkcijos trūkumai gali būti pašalinami, negrąžinant jos tiekėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas pašalintų trūkumus produkcijos buvimo vietoje, arba pašalinti juos savo priemonėmis, bet tiekėjo sąskaita.
Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines sąlygas, bet yra žemesnės rūšies, negu buvo sutarta, tai pirkėjas turi teisę priimti produkciją ir sumokėti už ją atitinkamos rūšies produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją.
274 straipsnis. Terminai pareikšti pretenzijoms ryšium su patiektos produkcijos trūkumais
Terminus ir tvarką, kuriais pirkėjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trūkumus, kai jie negalėjo būti pastebėti, produkciją įprastiniu būdu priimant, ir pareikšti tiekėjui pretenzijas, kylančias iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.
Produkcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba techninės sąlygos gali numatyti ilgesnius terminus, per kuriuos pirkėjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trūkumus (garantiniai terminai) ir po to pareikšti tiekėjui pretenzinius reikalavimus dėl šių trūkumų pašalinimo arba dėl produkcijos pakeitimo. Tiekėjas privalo neatlygintinai ištaisyti produkcijos, kuriai nustatytas garantinis terminas, trūkumus arba pakeisti ją, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles.
Sutartyse gali būti nustatomi garantiniai terminai, jeigu jų nenumato standartai arba techninės sąlygos, taip pat ilgesni, negu standartų arba techninių sąlygų numatomi, garantiniai terminai. Liaudies vartojimo prekėms, parduodamoms per mažmeninės prekybos organizacijas, garantinis terminas skaičiuojamas nuo daikto mažmeninio pardavimo dienos (264 straipsnis).
275 straipsnis. Tiekiamos produkcijos komplektiškumas
Produkcija turi būti tiekiama komplektiškai, sutinkamai su standartų, techninių sąlygų arba kainoraščių reikalavimais. Sutartyje gali būti numatoma, kad produkcija tiekiama su papildomais prie komplekto dirbiniais (dalimis) arba be atskirų nereikalingų pirkėjui dirbinių (dalių), įeinančių į komplektą. Jeigu komplektiškumo nenustato standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba kainoraštis, jis reikiamais atvejais gali būti nustatomas sutartyje[39].
Jeigu patiekiama nekomplektinė produkcija, pirkėjas privalo pareikalauti produkciją sukomplektuoti arba nekomplektinę produkciją pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista, atsisakyti už ją sumokėti, o jeigu už produkciją jau sumokėta,–pareikalauti grąžinti sumokėtas už ją sumas.
276 straipsnis. Tiekimų nuostatai ir Ypatingos tiekimo sąlygos. Atsakomybė už tiekimo sutarties pažeidimą
Tiekimo sutartys sudaromos ir vykdomos sutinkamai su Tiekimų nuostatais, kuriuos tvirtina TSRS Ministrų Taryba, ir atskirų produkcijos rūšių Ypatingomis tiekimo sąlygomis, kurios tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais jas tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.
Sutinkamai su šiais Nuostatais ir Ypatingomis sąlygomis išieškomos netesybos (bauda, delspinigiai) ir nuostoliai už tiekimo sutartyje numatytų pareigų pažeidimą.
Dvidešimt ketvirtasis skirsnis
VALSTYBINIS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS
IŠ KOLŪKIŲ, TARYBINIŲ ŪKIŲ IR KITŲ ŪKIŲ
277 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos kontraktacijos sutartis
Valstybinis žemės ūkio produkcijos supirkimas iš kolūkių ir tarybinių ūkių vykdomas pagal kontraktacijos sutartis, kurios sudaromos, remiantis valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo planais ir žemės ūkio gamybos vystymo kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose planais. TSR Sąjungos įstatymai gali numatyti valstybinį žemės ūkio produkcijos supirkimą pagal kontraktacijos sutartis ir iš kitų ūkių[40].
278 straipsnis. Kontraktacijos sutarties turinys
žemės ūkio produkcijos kiekis (produkcijos rūšimis), kokybė, jos pristatymo terminai, tvarka bei sąlygos ir įteikimo vietos;
paruošų organizacijų bei įmonių pareiga laiku produkciją priimti ir už ją sumokėti nustatytomis kainomis, taip pat piniginių avansų davimo kolūkiams terminai ir dydžiai;
pareiga teikti kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems ūkiams pagalbą, organizuojant žemės ūkio produkcijos gamybą ir jos transportavimą į priėmimo punktus bei įmones;
Dvidešimt penktasis skirsnis
MAINAI
279 straipsnis. Mainų sutartis
Mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais.
Mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju.
Dvidešimt šeštasis skirsnis
DOVANOJIMAS
280 straipsnis. Dovanojimo sutarties sąvoka
281 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas
282 straipsnis. Sutarties forma
Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių,–notarine forma[41].
Dovanojimo sutartis, kuria pilietis dovanoja turtą valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, nepriklausomai nuo sutarties sumos, sudaroma rašytine forma.
Dvidešimt septintasis skirsnis
TURTO PERLEIDIMAS SU SĄLYGA IŠLAIKYTI IKI GYVOS GALVOS
283 straipsnis. Sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sąvoka
Sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn gyvenamąjį namą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu.
284 straipsnis. Sutarties esminės sąlygos
Sutartyje dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti nurodytas gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto, pereinančių įgijėjo nuosavybėn, įkainojimas, nustatomas šalių susitarimu.
285 straipsnis. Sutarties forma
286 straipsnis. Neleistinumas įgijėjui sutarties galiojimo metu perleisti gyvenamąjį namą
287 straipsnis. Gyvenamojo namo atsitiktinio žuvimo pasekmės
288 straipsnis. Turto grąžinimas perleidėjui, mirus įgijėjui
289 straipsnis. Sutarties nutraukimas
Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama:
290 straipsnis. Sutarties nutraukimo pasekmės
Jeigu sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis šio kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai perleidėjo pagal sutartį perduotas įgijėjui turtas turi būti grąžinamas perleidėjui. Šio turto nebesant, atlyginama jo vertė. Perleidėjo išlaikymo išlaidos, kurias turėjo įgijėjas iki sutarties nutraukimo, neatlyginamos.
Dvidešimt aštuntasis skirsnis
PASKOLA
291 straipsnis. Paskolos sutarties sąvoka
Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų.
292 straipsnis. Procentai
293 straipsnis. Sutarties nuginčijimas
Jeigu paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą.
294 straipsnis. Lombardų paskolinės operacijos
Miestų lombardai duoda piliečiams paskolas, užtikrinamas namų apyvokos ir asmeninio naudojimo reikmenų įkeitimu (198–210 straipsniai).
295 straipsnis. Bankų, valstybinių darbo taupomųjų kasų ir Valstybinio draudimo organų paskolinės operacijos
296 straipsnis. Visuomeninės savišalpos kasų ir kūrybinių sąjungų fondų paskolinės operacijos
Visuomeninės savišalpos kasos prie įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetų duoda darbininkams ir tarnautojams ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas. Savišalpos kasos kolūkiuose duoda paskolas kolūkiečiams. Kūrybinių sąjungų fondai duoda paskolas literatūros ir meno darbuotojams.
Pensininkų savišalpos kasos prie rajonų bei miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų socialinio aprūpinimo skyrių duoda ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas pensininkams.
Dvidešimt devintasis skirsnis
NUOMA
297 straipsnis. Nuomos sutarties sąvoka
298 straipsnis. Sutarties forma
299 straipsnis. Sutarties terminas
Tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų sudaromos pastato, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip penkeri metai, o kitokio turto nuomos sutarties–kaip vieneri metai.
Namų apyvokos reikmenų, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus, lengvųjų automobilių ir kito asmeninio naudojimosi turto, kurį teikia piliečiui valstybinė, kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija laikinai naudotis už užmokestį (buitinė nuoma), nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip terminas, kurį nustato atitinkama tipinė buitinės nuomos sutartis (317 straipsnis).
300 straipsnis. Sutarties sudarymas, nenurodant termino
Jeigu sudarytoje nuomos sutartyje jos terminas nenurodytas, ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojam pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas–prieš tris mėnesius.
Jeigu pagal nuomos sutartį, sudarytą tarp valstybinių, kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų, kurios terminas nenurodytas, nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties iki šio kodekso 299 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų terminų pabaigos, tai, šiems terminams pasibaigus, sutartis laikoma pasibaigusia.
301 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu, pasibaigus sutarties terminui
Jeigu, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojant pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas,–prieš tris mėnesius.
302 straipsnis. Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį
Nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį,
303 straipsnis. Turto pateikimas nuomininkui
Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui turtą sutarties sąlygas bei turto paskirtį atitinkančios būklės.
Organizacija, sudaranti buitinės nuomos sutartį, privalo nuomininko akivaizdoje patikrinti išnuomojamo turto tvarkingumą.
304 straipsnis. Turto nepateikimo nuomininkui pasekmės
305 straipsnis. Naudojimasis nusinuomotu turtu
306 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti kapitalini išnuomoto turto remontą
Nuomotojas privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.
Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas gauna teisę arba padaryti kapitalinį remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai reikalingą, ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuompinigių sąskaitą, arba nutraukti sutartį (313 straipsnis) ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.
307 straipsnis. Nuomininko pareiga išlaikyti nusinuomotą turtą
308 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi nusinuomotu turtu
309 straipsnis. Nuomininko teisė į nusinuomoto turto duodamas pajamas
310 straipsnis. Subnuoma
311 straipsnis. Sutarties galiojimas, turtui perėjus kitam savininkui
Išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui.
312 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą:
3) jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių per tris mėnesius, o pagal buitinės nuomos sutartį–per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suėjo mokėjimo terminas, o kai tipinėje sutartyje numatytas trumpesnis terminas,–per šį terminą;
313 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu
Nuomininkas gali pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš teiminą:
314 straipsnis. Turto grąžinimas nuomotojui
315 straipsnis. Nuomininko atsakomybė už turto pabloginimą
316 straipsnis. Turto pagerinimas
Jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita.
Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.
Trisdešimtasis skirsnis
GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA
318 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamąja patalpa naudojamasi sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaroma tarp nuomotojo–butų eksploatavimo organizacijos (o kai jos nėra–atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko–piliečio, kurio vardu išduotas orderis.
Gyvenamosios patalpos, esančios piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, nuomos sutartį sudaro nuomininkas su namo savininku.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomomis sąlygomis ir tvarka[42].
Trisdešimt pirmasis skirsnis
PANAUDA
366 straipsnis. Panaudos sutarties sąvoka
Panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą.
Socialistinė organizacija gali panaudos sutartimi taip pat įsipareigoti perduoti turtą panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai naudotis.
367 straipsnis. Panaudos sutarties terminas
Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.
Panaudos sutarties, sudaromos tarp socialistinių organizacijų, terminas neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai, išskyrus tuos atvejus, kai TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai nustato ką kita. Jeigu sutartis sudaroma ilgesniam terminui, ji laikoma sudaryta vieneriems metams ar kitokiam įstatymo nustatytam maksimaliam terminui. Jeigu tokia sutartis sudaroma, nenurodant termino, taikomos šio kodekso 300 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės. Jeigu nė viena iš šalių neatsisako nuo sutarties, prieš sueinant vieneriems metams ar kitokiam įstatyme nustatytam maksimaliam terminui, tai, suėjus tam terminui, sutartis laikoma pasibaigusia.
368 straipsnis. Pasekmės, kylančios, socialistinei organizacijai nepateikus turto neatlygintinai naudotis
369 straipsnis. Atsakomybė už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus
370 straipsnis. Gauto neatlygintinai naudotis turto davimas naudotis trečiajam asmeniui
371 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą
372 straipsnis. Sutarties nutraukimas turto naujo savininko reikalavimu
Trisdešimt antrasis skirsnis
RANGA
374 straipsnis. Rangos sutarties sąvoka
375 straipsnis. Piliečio teisė atlikti rangos darbus
376 straipsnis. Sąmata
Jeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turėtas išlaidas. Jeigu rangovas apie sąmatos perviršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą, nereikalaudamas atlyginti viršijančių sąmatą išlaidų.
377 straipsnis. Darbo atlikimas iš rangovo medžiagos ir jo priemonėmis
Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos ir savo priemonėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.
Jeigu iš rangovo medžiagos atliekamas darbas pagal piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutartį (buitinis užsakymas), tai už medžiagą užsakovas sumoka visą jos kainą ar atitinkamoje tipinėje sutartyje nurodytą tos kainos dalį, sudarant sutartį, o galutinai atsiskaitoma, užsakovui gaunant rangovo atliktą darbą. Tipinėse sutartyse numatytais atvejais medžiagą rangovas gali duoti kreditan (išsimokėtinai). Paskesnis duotos kreditan medžiagos kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.
378 straipsnis. Darbo atlikimas iš užsakovo medžiagos
Jeigu darbas atliekamas pilnutinai ar dalinai iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir grąžinti medžiagos likutį.
379 straipsnis. Medžiagų ir įrengimų davimas organizacijoms pagal rangos sutartį
Socialistinės organizacijos turi teisę TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka bei jų nustatytose ribose pagal rangos sutartį duoti savo medžiagas ir įrengimus socialistinėms pramonės įmonėms produkcijai pagaminti.
380 straipsnis. Rangovo pareiga saugoti jam patikėtą turtą
381 straipsnis. Atsitiktinio medžiagų žuvimo rizika
382 straipsnis. Aplinkybės, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovą
Rangovas privalo laiku įspėti užsakovą:
383 straipsnis. Pasekmės, kylančios, užsakovui neįvykdžius rangovo reikalavimų
Jeigu užsakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrįsto įspėjimo, atitinkamu terminu nepakeičia netinkamos ar blogakokybinės medžiagos tinkama, nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teisę, o pagal sutartį tarp socialistinių organizacijų–privalo atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo savo turėtus nuostolius.
384 straipsnis. Užsakovo teisės darbo atlikimo melu
Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai užsakovas turi teisę nustatyti rangovui atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo,–atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.
385 straipsnis. Užsakovo pareiga priimti rangovo atliktą darbą
386 straipsnis. Atlyginimo rangovui sumokėjimas
Užsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.
Pagal buitinio užsakymo sutartį atliekamų darbų kainą nustato atitinkama tvarka tvirtinamas kainoraštis. Užsakovas ją sumoka pagal tipinę sutartį (391 straipsnis) arba visą sutarties sudarymo metu, arba duodamas avansą sutarties sudarymo metu ir galutinai atsiskaitydamas tada, kai gauna rangovo atliktą darbą.
387 straipsnis. Šalių tarpusavio atsiskaitymai, rangos dalykui žuvus arba nesant galimybės darbą pabaigti
Jeigu rangos dalykas, prieš perduodant jį užsakovui, atsitiktinai žūva arba ne dėl šalių kaltės pasidaro negalima darbą pabaigti, tai rangovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už darbą.
Jeigu rangos dalykas žūva ar pasidaro negalima pabaigti darbą dėl užsakovo duotos medžiagos trūkumų ar dėl jo nurodymų apie darbo atlikimo būdą arba jeigu tai įvyko, užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, o rangovas laikėsi šio kodekso 382 ir 383 straipsniuose nustatytų taisyklių, tai rangovui paliekama teisė gauti atlyginimą už darbą.
388 straipsnis. Užsakovo teisės, rangovui pažeidus sutartį
Jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbas arba jeigu rangovas padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per atitinkamą laiką, arba atlyginti būtinas išlaidas, užsakovo turėtas, ištaisant darbo trūkumus savo priemonėmis, jeigu tokią užsakovo teisę numato sutartis, arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.
Esant darbe esminių nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių esminių trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
Jeigu esminiai nukrypimai nuo sutarties sąlygų ar kitokie esminiai trūkumai pastebėti daikte, pagamintame iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti arba pagaminti kitą daiktą iš tokios pat rūšies ir kokybės medžiagos, arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
389 straipsnis. Senatis ieškiniuose dėl rangovo atsakomybės
Ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis,–per vienerius metus.
390 straipsnis. Užsakovo neatvykimo pasiimti pagaminto daikto pasekmės
Jeigu užsakovas neatvyksta pasiimti daikto, pagaminto pagal buitinio užsakymo sutartį, tai, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal sutartį daiktas turėjo būti perduotas užsakovui, rangovas, po to du kartus įspėjęs užsakovą, turi teisę nustatyta tvarka daiktą parduoti, o gautą sumą, atskaičius iš jos visus rangovui priklausančius mokėjimus, įnešti į notarinės kontoros depozitą užsakovo vardu.
391 straipsnis. Atskirų rūšių rangos sutarties taisyklės
Atskirų rūšių rangos sutarties tarp organizacijų taisykles, taip pat piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutarčių (buitinio užsakymo) taisykles nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
Atskiroms piliečių aptarnavimo rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina tipines buitinio užsakymo sutartis. Užsakovų teises apribojantys nukrypimai nuo tipinių sutarčių sąlygų negalioja[43].
Trisdešimt trečiasis skirsnis
KAPITALINĖS STATYBOS RANGA
392 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutartis
Kapitalinės statybos rangos sutartimi organizacija-rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti organizacijai-užsakovui plane numatytą objektą sutinkamai su patvirtinta projektine-sąmatine dokumentacija ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybinę aikštelę, perduoti jam patvirtintą projektinę-sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti savalaikį statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti.
393 straipsnis. Generalinis rangovas ir subrangovas
Kapitalinės statybos rangos sutartį užsakovas sudaro su viena statybos organizacija, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais ir tvarka–su dviem ir daugiau statybos organizacijų, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskirus darbų kompleksus pavesti atlikti specializuotoms organizacijoms (179 straipsnis) [44].
Sutartį įrengimų montavimo darbams atlikti užsakovas sudaro arba su generaliniu rangovu, arba su įrengimų tiekėju.
394 straipsnis. Užsakovo teisės
Užsakovas kontroliuoja ir techniniu atžvilgiu prižiūri, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatas. Jis turi teisę bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą bei kokybę, taip pat naudojamų medžiagų kokybę, tačiau tik nesikišdamas į operatyviąją-ūkinę rangovo veiklą.
395 straipsnis. Šalių atsakomybė už kapitalinės statybos rangos sutarties pažeidimą
Už neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pareigų, kylančių iš kapitalinės statybos rangos sutarties, atsakingoji už tai šalis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius, pasireiškusius tuo, kad antroji šalis turėjo išlaidų, neteko turto arba jos turtas buvo sužalotas, tačiau tik tą sumą, kurios nepadengia netesybos.
396 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutarčių taisyklės
Trisdešimt ketvirtasis skirsnis
PAVEDIMAS
397 straipsnis. Pavedimo sutarties sąvoka
Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir sąskaita tam tikrus juridinius veiksmus.
390 straipsnis. Pavedimo įvykdymas pagal įgaliotojo nurodymus
Įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo šių nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į reikalo aplinkybes, tai būtina įgaliotojo interesais ir įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba negavo laiku atsakymo į savo užklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti.
399 straipsnis. Įgaliotinio pareiga asmeniškai įvykdyti pavedimą
Įgaliotinis privalo atlikti jam pavestus veiksmus pats. Jis turi teisę perįgalioti juos atlikti pilnutinai ar dalinai kitam asmeniui (pavaduotojui) tiktai šio kodekso 73 straipsnyje numatytais atvejais. Šiais atvejais įgaliotinis atsako tiktai už pavaduotojo pasirinkimą.
400 straipsnis. Įgaliotinio ataskaita
Įgaliotinis privalo:
2) įvykdęs pavedimą, tuojau pateikti įgaliotojui ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, jeigu to reikia pagal pavedimo pobūdį, taip pat grąžinti įgaliojimą;
401 straipsnis. Įgaliotojo pareigos
Įgaliotojas taip pat privalo, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje:
402 straipsnis. Sutarties pasibaigimas
Pavedimo sutartis pasibaigia, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, taip pat šiais atvejais:
3) mirus dalyvaujančiam sutartyje piliečiui, pripažinus jį neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu;
Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti pavedimą, o įgaliotinis–bet kada nuo jo atsisakyti. Susitarimas atsisakyti nuo šių teisių negalioja.
403 straipsnis. Dalinai įvykdytos sutarties pasibaigimo pasekmės
Jeigu pavedimo sutartis pasibaigia, prieš įvykdant visą pavedimą, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas, vykdant pavedimą, išlaidas, o kada įgaliotiniui priklausė atlyginimas,–taip pat sumokėti jam atlyginimą, proporcingą jo įvykdytai pavedimo daliai. Ši taisyklė netaikoma pavedimo vykdymui po to, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pavedimo pasibaigimą.
404 straipsnis. Įgaliotinio įpėdinių pareigos
Įgaliotiniui mirus, jo įpėdiniai privalo pranešti įgaliotojui apie pavedimo sutarties pasibaigimą ir imtis priemonių, reikalingų pas juos esančiam įgaliotojo turtui apsaugoti.
Tokios pat pareigos tenka įgaliotinio globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas neveiksniu, įgaliotinio rūpintojui, kai įgaliotinis pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotinio turto globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotiniu.
405 straipsnis. Įgaliotojo įpėdinių pareigos
Įgaliotojui mirus, jo įpėdiniai privalo tuojau pranešti įgaliotiniui apie pavedimo sutarties pasibaigimą.
Tokios pat pareigos tenka įgaliotojo globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu, įgaliotojo rūpintojui, kai įgaliotojas pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotojo turto globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotoju.
Komiso sutartis turi būti sudaryta rašytine forma
408 straipsnis. Komisionieriaus teisės ir pareigos pagal sandorius su trečiuoju asmeniu
409 straipsnis. Komitento nuosavybės teisė
410 straipsnis. Komisinio pavedimo įvykdymas
411 straipsnis. Nukrypimas nuo komitento nurodymų
Komisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento nurodymų šio kodekso 398 straipsnyje numatytais atvejais.
Komisionierius, pardavęs turtą mažesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, privalo atlyginti komitentui skirtumą, jeigu neįrodo, kad nebuvo galimumo parduoti turtą komitento nurodyta kaina ir kad, parduodant turtą mažesne kaina, apsisaugota nuo dar didesnių nuostolių.
Jeigu komisionierius nuperka turtą didesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, tai komitentas, nenorėdamas tokio pirkimo priimti, privalo pareikšti apie tai komisionieriui tuojau, kai tik gauna pranešimą apie sandorio su trečiuoju asmeniu sudarymą. Priešingu atveju laikoma, kad pirkimą komitentas priėmė. Jeigu komisionierius praneša, kad jis kainos skirtumą prisiima savo sąskaiton, tai komitentas neturi teisės atsisakyti nuo jo sąskaita sudaryto sandorio.
412 straipsnis. Komisionieriaus įvykdymas sandorio, sudaryto su trečiuoju asmeniu
Komisionierius turi įvykdyti visas pareigas ir įgyvendinti visas teises, kylančias iš jo sudaryto su trečiuoju asmeniu sandorio.
Komisionierius neatsako komitentui už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, išskyrus tuos atvejus, kada jis prisiima laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys tą sandorį (delkredere).
Jeigu trečiasis asmuo pažeidžia komisionieriaus sudarytą su juo sandorį, komisionierius privalo tuojau pranešti apie tai komitentui, surinkti ir užtikrinti reikiamus įrodymus.
413 straipsnis. Komisionieriaus atsakomybė už komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Komisionierius atsako komitentui už esančio pas jį komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės.
Jeigu komisionieriui priimant turtą, kurį prisiunčia komitentas arba kurį komisionierius gauna komitentui, šiame turte yra sužalojimų ar trūkumų, kuriuos galima pastebėti, išoriškai apžiūrint, taip pat jeigu kas nors padaro žalos komitento turtui, esančiam pas komisionierių, tai komisionierius privalo imtis priemonių komitento teisėms apsaugoti, surinkti reikiamus įrodymus ir apie visa tai tuojau pranešti komitentui.
414 straipsnis. Komisionieriaus ataskaita
Įvykdęs pavedimą, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskaitą ir perduoti jam visa, ką gavo pagal įvykdytą pavedimą, taip pat, komitento reikalavimu, perduoti jam visas teises trečiojo asmens atžvilgiu, kylančias iš komisionieriaus sudaryto su tuo trečiuoju asmeniu sandorio.
415 straipsnis. Komitento pareiga priimti pavedimo įvykdymą
Komitentas privalo:
2) apžiūrėti turtą, kurį jam įgijo komisionierius, ir tuojau pranešti šiam apie pastebėtus to turto trūkumus;
416 straipsnis. Komisinis atlyginimas
Įvykdęs pavedimą, komisionierius turi teisę gauti iš komitento atlyginimą. Jeigu komisionierius prisiėmė laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį (412 straipsnis), tai už šį laidavimą komisionierius gauna iš komitento atskirą atlyginimą.
Komisinio atlyginimo, taip pat atlyginimo už delkredere dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
Visose komiso sutartyse, išskyrus komiso sutartis užsienio prekyboje, draudžiama nustatyti komisinį atlyginimą skirtumu ar dalimi skirtumo tarp komitento nurodytos kainos ir tos naudingesnės kainos, kuria komisionierius sudaro sandorį.
417 straipsnis. Pavedimo vykdymo išlaidų atlyginimas
Komitentas privalo greta komisinio atlyginimo, o atitinkamais atvejais–ir atlyginimo už delkredere, atlyginti komisionieriui šio turėtas būtinas pavedimo vykdymo išlaidas.
418 straipsnis. Komisionieriaus teisė išskaityti jam priklausančias sumas
419 straipsnis. Komisionieriaus pareiga vykdyti pavedimą, komitentui mirus arba juridiniam asmeniui-komitentui pasibaigus
420 straipsnis. Komisionieriaus atsisakymas įvykdyti pavedimą
Jeigu ko kita nenumato sutartis, komisionierius neturi teisės atsisakyti įvykdyti prisiimtą pavedimą, išskyrus tuos atvejus, kada atsisakoma dėl to, kad pavedimo negalima įvykdyti arba kad komitentas pažeidė komiso sutartį.
Tais atvejais, kada komisionierius turi teisę atsisakyti nuo pavedimo, jis apie savo atsisakymą privalo raštu pranešti komitentui. Komiso sutartis lieka galioti dvi savaites nuo tos dienos, kurią komitentas gauna komisionieriaus pranešimą apie atsisakymą įvykdyti pavedimą.
421 straipsnis. Komitento patvarkymas dėl turto, komisionieriui atsisakius įvykdyti pavedimą ar komitentui panaikinus pavedimą
Komitentas, gavęs pranešimą apie komisionieriaus atsisakymą įvykdyti pavedimą, privalo per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkymą dėl esančio pas komisionierių savo turto. Tą pat komitentas privalo padaryti ir tuo atveju, kada jis panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą (422 straipsnis).
422 straipsnis. Komitento panaikinimas pavedimo
Jeigu komitentas visiškai ar dalinai panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą, prieš komisionieriui sudarant su trečiaisiais asmenimis atitinkamus sandorius, jis privalo sumokėti komisionieriui komisinį atlyginimą už komisionieriaus sudarytus iki pavedimo panaikinimo sandorius, taip pat atlyginti komisionieriui jo turėtas iki pavedimo panaikinimo išlaidas.
II. Žemės ūkio produktų pardavimo komiso pagrindais
ypatingos taisyklės
423 straipsnis. Žemės ūkio produktų pardavimo komiso sutarties sąvoka
424 straipsnis. Subkomiso sutartis
425 straipsnis. Sutarties forma
Žemės ūkio produktų pardavimo komiso sutartis gali būti sudaroma tuo būdu, kad priėmusi produktus vartotojų kooperacijos organizacija išduoda komitentui važtaraštį. Sutartyje (važtaraštyje) nurodoma: produktų pavadinimas, jų priėmimo data, jų pateikėjas, jų kiekis ir kokybė, taip pat parduodamoji kaina, nustatoma šalių susitarimu, ir atsiskaitymo terminai.
426 straipsnis. Komisinis atlyginimas už žemės ūkio produktų pardavimą
427 straipsnis. Žemės ūkio produktų pristatymo į jų pardavimo vietą išlaidos
428 straipsnis. Šalių tarpusavio atsiskaitymas
Vartotojų kooperacijos organizacija, priėmusi žemės ūkio produktus parduoti komiso pagrindais, duoda kolūkiui avansą TSR Sąjungos įstatymų nustatomose ribose.
Suma, gauta už parduotus žemės ūkio produktus, iš jos atskaičius duotą avansą, nustatytą komisinį atlyginimą ir išlaidas, komisionieriaus padarytas komitento sąskaita, turi būti išmokama kolūkiui sutartyje numatytais terminais.
III. Komiso parduotuvių sudaromų komiso sutarčių ypatingos taisyklės
429 straipsnis. Komiso parduotuvių sudaromų komiso sutarčių objektai
Komiso parduotuvės sudaro su piliečiais komiso sutartis dėl pardavimo mažmeninės prekybos tvarka priimtų iš jų tiek naujų, tiek ir vartotų liaudies vartojimo ir namų apyvokos reikmenų, taip pat meno dirbinių, taikomosios dailės dirbinių, antikvarinių ir unikalių daiktų, išskyrus tuos daiktus, kuriuos komiso parduotuvėms priimti pardavimo tikslu draudžia specialios taisyklės (433 straipsnis).
430 straipsnis. Komiso parduotuvių parduodamų daiktų kaina
Komiso parduotuvės priimto daikto parduodamoji kaina nustatoma šalių susitarimu, bet neturi būti didesnė už atitinkamų prekių valstybines mažmenines kainas.
Antikvarinių bei unikalinių daiktų, taip pat meno kūrinių parduodamąją kainą nustato komiso parduotuvė pagal specialų įkainojimą.
431 straipsnis. Komitento teisė panaikinti pavedimą
432 straipsnis. Pinigų už parduotus daiktus išmokėjimo komitentui terminas
433 straipsnis. Daiktų priėmimo ir pardavimo komiso parduotuvėse tvarka
Trisdešimt šeštasis skirsnis
PASAUGA
434 straipsnis. Pasaugos sutarties sąvoka
Pasaugos sutartimi pasaugos davėjas perduoda saugotojui turtą pasaugoti, o saugotojas įsipareigoja pasaugoti priimtą turtą ir grąžinti jį išsaugotą.
Pasaugos sutartyje, sudaromoje tarp socialistinių organizacijų, saugotojas gali taip pat įsipareigoti priimti pasaugoti turtą, kurį jam ateityje perduos pasaugos davėjas.
435 straipsnis. Sutarties forma
Pasaugos sutartis, kurioje viena ar abi šalys, yra piliečiai, jeigu perduodamo pasaugoti turto vertė didesnė kaip vienas šimtas rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kada turtas perduodamas trumpam laikui pasaugoti į įstaigų, įmonių ir organizacijų rūbines, kurios duoda numerius ar žetonus arba ir neduoda jų, jeigu įstaigos, įmonės ar organizacijos lankytojai turi palikti savo daiktus pasaugoti.
Kilus ginčui dėl priimto pasaugoti turto ir saugotojo grąžinimo turto tapatybės, leidžiami liudytojų parodymai.
436 straipsnis. Pasaugos terminas
Pasaugos sutartis gali būti sudaroma tam tikram terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.
437 straipsnis. Saugotojo pareigos
Saugotojas privalo imtis turtui saugoti visų priemonių, kurios numatytos sutartyje arba reikalingos turtui išsaugoti.
Saugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį, sudarytą tarp piliečių, privalo rūpintis perduotu jam pasaugoti turtu taip pat, kaip ir nuosavu turtu.
438 straipsnis. Atlyginimas už pasaugą ir išlaidų atlyginimas saugotojui
Pasaugos sutarčiai esant atlygintinei, saugotojui atlyginimo dydis nustatomas pagal atitinkama tvarka patvirtintas taksas bei tarifus, o jų nesant,–šalių susitarimu.
439 straipsnis. Saugotojo atsakomybė už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Saugotojas-organizacija, kuriai pasauga yra vienas iš jos veiklos tikslų, numatytų jos įstatuose (nuostatuose), arba kuri saugo turtą ryšium su savo veikla, atleidžiama nuo atsakomybės už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą tik tuo atveju, kada tai kilo tik dėl nenugalimos jėgos.
440 straipsnis. Saugotojo atsakomybės dydis
Jeigu įstatyme arba sutartyje nenumatyta saugotojo pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, saugotojas atsako:
Jeigu, perduodant į pasaugą, turtas buvo įkainotas ir tas įkainojimas buvo nurodytas sutartyje ar kitokiame saugotojo išduotame dokumente, tai saugotojas atsako įkainojimo suma. Tačiau jeigu įrodyta, kad tikroji prarasto, trūkstamo ar sužaloto turto vertė yra mažesnė už tą sumą, tai saugotojas atsako tikrosios turto vertės suma.
441 straipsnis. Atsakomybė už turto praradimą ar sužalojimą viešbučiuose, bendrabučiuose ir pan.
442 straipsnis. Termino turtui atsiimti pažeidimo pasekmės
Pasaugos davėjas privalo atsiimti turtą sutartyje nustatytu terminu arba saugotojo pagal šio kodekso 436 straipsnio trečiąją dalį paskirtu terminu.
Jeigu pasaugos davėjas vengia turtą atsiimti, tai saugotojas-pilietis turi teise, teismine tvarka reikalauti, kad tas turtas būtų priverstinai parduotas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso numatoma teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu saugotojas yra socialistinė organizacija, tai neatsiimtas turtas parduodamas jos įstatuose (nuostatuose) numatyta tvarka.
443 straipsnis. Saugotojui padarytų nuostolių atlyginimas
444 straipsnis. Pasaugos sutartis saugomų daiktų sumaišymo atvejais
Jeigu keli asmenys atiduoda sumišai pasaugoti daiktus, sutartyje apibrėžtus rūšiniais požymiais, tai atsiranda atidavusiųjų daiktus pasaugoti bendroji dalinė nuosavybė sutinkamai su jų atiduotų pasaugoti daiktų kiekiu.
I. Bendrieji nuostatai
446 straipsnis. Krovinio pervežimo sutartis
447 straipsnis. Keleivio pervežimo sutartis
Keleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą,–taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas,–ir už bagažo pervežimą.
448 straipsnis. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos
449 straipsnis. Krovinių pervežimo planas
Valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų krovinių pervežimo sutartis sudaroma, remiantis pervežimų planu, privalomu abiem šalims.
450 straipsnis. Atsakomybė už krovinių pervežimų plano neįvykdymą
451 straipsnis. Pervežėjo atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Pervežėjas atsako už priimto pervežti krovinio ir bagažo praradimą, trukumą ir sužalojimą, jeigu neįrodo, kad praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jo kaltės (231 ir 233 straipsniai).
452 straipsnis. Krovinio ir bagažo nugabenimo terminas ir atsakomybė už nugabenimo termino praleidimą
Pervežėjas privalo nugabenti krovinį ar bagažą į paskirties punktą transporto įstatuose (kodeksuose) ar nustatyta tvarka leidžiamose taisyklėse nustatytu terminu. Jeigu nugabenimo terminas nurodyta tvarka nenustatytas, šalys turi teisę nustatyti šį terminą sutartyje.
453 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai dėl pervežimų
Pretenzijos gali būti pareiškiamos per šešis mėnesius, o pretenzijos dėl baudų ir premijų sumokėjimo–per 45 dienas. Pervežėjas privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą per tris mėnesius, o kai pretenzija yra kilusi iš pervežimo, kurį vykdo įvairių transporto rūšių pervežėjai pagal vieną dokumentą,–per šešis mėnesius, ir kai pretenzija yra dėl baudos ar premijos sumokėjimo–per 45 dienas.
Jeigu pretenzija atmetama arba atsakymo negaunama per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pareiškėjui duodami ieškiniui pareikšti du mėnesiai nuo tos dienos, kurią gautas atsakymas arba pasibaigė nustatytas atsakyti terminas.
Pervežėjas gali pareikšti siuntėjams, gavėjams arba keleiviams ieškinius, kylančius iš pervežimo, per šešių mėnesių terminą.
II. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo
automobilių transportu ypatingos taisyklės
455 straipsnis. Šalių atsakomybė už krovinių pervežimų automobilių transportu plano neįvykdymą
Siuntėjas, nepateikusysis pervežtino automobilių transportu krovinio, turi sumokėti automobilių transporto organizacijai baudą už visą nepateiktą krovinio kiekį, kuris turėjo būti pateiktas pagal pervežimų planą arba vienkartinį užsakymą. Krovinys, kuris buvo siuntėjo pateiktas neatitinkančios pervežimo taisyklių būklės ir nebuvo siuntėjo reikiamai sutvarkytas tokiu terminu, kad būtų galima jį laiku išsiųsti, laikomas nepateiktu.
Automobilių transporto organizacija, nepateikusi siuntėjui transporto priemonių kiekio, pakankamo pervežti pervežimų plane ar priimtame vykdyti vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, turi sumokėti siuntėjui baudą už visą paruošto išsiųsti krovinio kiekį, kuris pagal planą ar vienkartinį užsakymą turėjo būti išsiųstas, bet nebuvo išsiųstas. Pervežimo priemonių, netinkamų pervežti plane ar vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, pateikimas prilyginamas transporto priemonių nepateikimui.
Automobilių transporto organizacija ir siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės už pervežimų plano neįvykdymą, jeigu tai įvyko:
456 straipsnis. Užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu
457 straipsnis. Automobilių transportu pervežamų krovinių pakrovimas ir iškrovimas
Kroviniai pakraunami į automobilį siuntėjo jėgomis ir priemonėmis, o iškraunami gavėjo jėgomis ir priemonėmis, jeigu nenustatyta ko kita automobilių transporto organizacijos susitarimu su siuntėju arba atitinkamai su gavėju.
Kroviniams pakrauti ir iškrauti siuntėjo ir gavėjo priemonėmis terminai nustatomi Lietuvos TSR automobilių transporto įstatuose numatyta tvarka.
Už automobilių transporto priemonių prastovą, pakraunant ir iškraunant, virš nustatytų maksimalių laiko normų dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės, taip pat už kitokias automobilių transporto priemonių prastovas dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės siuntėjas ar gavėjas moka automobilių transporto organizacijai tarifais nustatyto dydžio baudą.
458 straipsnis. Automobilių transporto organizacijos atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą dydis
Už žalą, padarytą, pervežant krovinį ar bagažą automobilių transportu, pervežėjas (automobilių transporto organizacija) atsako:
1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui,–prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;
Jeigu dėl sužalojimo, už kurį automobilių transporto organizacija atsako (451 straipsnis), krovinio ar bagažo kokybė tiek pasikeitė, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę nuo jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už jo praradimą.
Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą automobilių transporto organizacija sumokėjo atitinkamą atlyginimą, paskiau surandamas, tai gavėjas (siuntėjas) turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas; tokiu atveju jis turi grąžinti atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą.
459 straipsnis. Automobilių transporto organizacijų atsakomybė už termino praleidimą
Baudų, imamų iš automobilių transporto organizacijų už praleidimą termino kroviniui ar bagažui nugabenti, dydį nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai priklausomai nuo termino praleidimo trukmės.
460 straipsnis. Pervežimo sutarties nutraukimas, keleivio reikalavimu, tarpmiestiniame automobilių susisiekime
Keleivis turi teisę atsisakyti nuo pervežimo sutarties tarpmiestiniame automobilių susisiekime ir, grąžinęs bilietą prieš autobuso (maršrutinio taksi) išvykimą, gauti sumokėtus už jį pinigus:
2) jeigu keleiviui suteikiama autobuse (taksi) žemesnės klasės vieta, negu ta, kuriai jam parduotas bilietas;
461 straipsnis. Kitos pervežimo automobilių transportu sąlygos
Trisdešimt aštuntasis skirsnis
VALSTYBINIS DRAUDIMAS
462 straipsnis. Draudimo rūšys
463 straipsnis. Privalomasis draudimas
Pagal privalomąjį draudimą draudimo organizacija, įvykus įstatymo numatomam atsitikimui (draudimo atsitikimui), atlygina draudėjui ar kitam asmeniui, kuriam priklauso apdraustasis turtas, jo turėtą žalą: turtui visiškai žuvus,–visa draudiminio užtikrinimo suma, o turtą dalinai sužalojus,–atitinkama draudiminio užtikrinimo dalimi. Draudėjas privalo mokėti nustatytas draudimo įmokas.
464 straipsnis. Laisvojo draudimo sutartis
Laisvojo draudimo sutartimi draudimo organizacija įsipareigoja, įvykus sutartyje nurodytam atsitikimui (draudimo atsitikimui):
pagal turto draudimą–atlyginti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, turėtą žalą (išmokėti draudimo atlyginimą) sutartyje sulygtos sumos (draudimo sumos) ribose, o kada turtas apdraustas ne visa verte,–atitinkamą žalos dalį, jeigu ko kita nenumato draudimo taisyklės;
pagal asmens draudimą–sumokėti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, sutartyje sulygtą draudimo sumą, neatsižvelgiant į sumas, priklausančias jam pagal valstybinį socialinį draudimą, socialinį aprūpinimą, ir į sumas, priklausančias žalos atlyginimo tvarka.
465 straipsnis. Draudėjo teisių atsakingo už padarytą žalą asmens atžvilgiu perėjimas draudimo organizacijai
Trisdešimt devintasis skirsnis
ATSISKAITYMO IR KREDITAVIMO SANTYKIAI
467 straipsnis. Atsiskaitymai tarp organizacijų
Pagal prievoles tarp valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų mokama, atsiskaitant, ne grynais pinigais per kredito įstaigas, kuriose šios organizacijos sutinkamai su įstatymu laiko savo lėšas. Atsiskaitymų tvarką ir formas nustato TSR Sąjungos įstatymai.
468 straipsnis. Disponavimas lėšomis, laikomomis organizacijų sąskaitose kredito įstaigose
Organizacijos disponuoja lėšomis, esančiomis jų sąskaitose kredito įstaigose, sutinkamai su tiksline tų lėšų paskirtimi.
Lėšos, reikalingos išmokėti darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms, duodamos iš organizacijos sąskaitos nepriklausomai nuo to, ar yra kurių nors pretenzijų į sąskaitos savininką. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSRS Ministrų Taryba.
Be organizacijos sutikimo nurašyti lėšas, esančias jos sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.
469 straipsnis. Organizacijų kreditavimas
Valstybinės organizacijos, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei kitos visuomeninės organizacijos kredituojamos pagal patvirtintus planus, TSRS valstybiniam bankui ir kitiems TSRS bankams duodant joms tikslines terminuotas paskolas TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka.
Vienai organizacijai kredituoti kitą natūra ar pinigais, konkrečiai imant,–ir duoti avansus, leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais.
470 straipsnis. Bankinės paskolos piliečiams
471 straipsnis. Piliečių indėliai kredito įstaigose
Piliečiai gali laikyti lėšas valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir kitose kredito įstaigose, disponuoti indėliais, gauti už indėlius pajamas procentų ar laimėjimų pavidalu, atlikinėti atsiskaitymus ne grynais pinigais sutinkamai su kredito įstaigų įstatais ir nustatyta tvarka išleistomis taisyklėmis.
Tvarką, kuria disponuojama indėliais, įdėtais į valstybines darbo taupomąsias kasas ir kitas kredito įstaigas, nustato jų įstatai ir šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos taisyklės.
Į piliečių indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS valstybiniame banke išieškojimas gali būti nukreipiamas, remiantis teismo nuosprendžiu ar sprendimu, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, arba teismo sprendimu pagal ieškinį dėl alimentų išieškojimo (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) ar dėl pasidalijimo indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas. Piliečių indėliai tose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami, remiantis įsiteisėjusiu nuosprendžiu arba pagal įstatymą priimtu nutarimu konfiskuoti turtą.
Keturiasdešimtasis skirsnis
JUNGTINE VEIKLA
472 straipsnis. Jungtinės veiklos sutarties sąvoka
Jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolūkinę arba valstybinę-kolūkinę įmonę ar įstaigą, neperduodamą operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens ūkio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.
Piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.
473 straipsnis. Sutarties dalyvių bendrų reikalų tvarkymas
Jeigu jungtinės veiklos sutarties dalyviai tarpusavio susitarimu vadovauti jungtinei jų veiklai paveda vienam iš sutarties dalyvių, tai šis dalyvis įpareigojamas taip pat ir tvarkyti bendrus sutarties dalyvių reikalus.
474 straipsnis. Bendras sutarties dalyvių turtas
Pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.
Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
475 straipsnis. Sutarties dalyvių bendros išlaidos ir nuostoliai
Tvarką, kuria padengiamos išlaidos, numatytos jungtinės veiklos sutartyje, ir nuostoliai, atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, nustato jungtinės veiklos sutartis.
Keturiasdešimt pirmasis skirsnis
KONKURSAS
477 straipsnis. Konkurso paskelbimas
Valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šią organizaciją sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas pripažintas vertu atlyginimo pagal konkurso sąlygas.
Konkurso paskelbime turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo dydis, darbų pateikimo vieta, palyginamojo įvertinimo tvarka ir laikas; jame gali būti taip pat ir kitos konkurso sąlygos.
478 straipsnis. Konkurso sąlygų pakeitimas
Pakeisti konkurso sąlygas leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmosios pusės ribose.
479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą
480 straipsnis. Naudojimasis konkurso premijuotais mokslo, literatūros, meno ir architektūros kūriniais
Jeigu konkursas paskelbtas mokslo, literatūros, meno ar architektūros kūriniui sukurti, tai konkursą paskelbusi organizacija įgyja teisę naudotis premijuotais kūriniais konkurso paskelbime numatytu būdu. Tų kūrinių autoriams paliekama teisė gauti atlyginimą už naudojimąsi kūriniu (519 straipsnis), jeigu ko kita nenustatyta konkurso paskelbime.
481 straipsnis. Pateiktų darbų grąžinimas konkurso dalyviams
482 straipsnis. Konkurso dalyviams nuostolių atlyginimas, organizacijai nesilaikius konkurso taisyklių
Jeigu paskelbusioji konkursą organizacija nesilaiko paskelbtos darbų palyginamojo įvertinimo tvarkos ar termino, tai laiku pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo autorius įgyja teisę gauti padarytų jam nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydį, esant ginčui, nustato teismas, vadovaudamasis autoriaus įdėto darbo kokybe bei kiekiu ir jo sunaudotų medžiagų kaina pagal nustatytas normas bei įkainius.
Keturiasdešimt antrasis skirsnis
PRIEVOLĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL ŽALOS PADARYMO
483 straipsnis. Bendrieji atsakomybės už žalos padarymą pagrindai
Žalą, padarytą piliečio asmenybei ar turtui, taip pat žalą, padarytą organizacijai, turi pilnutinai atlyginti ją padariusysis asmuo.
Padariusysis žalą asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.
484straipsnis. Organizacijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės
Organizacija privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas.
485 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje
Žala, padaryta piliečiui neteisėtais valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat pareigūnų, jiems einant tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendrais pagrindais (šio kodekso 483 ir 484 straipsniai), jeigu įstatymas nenumato ko kita. Už žalą, tokiais veiksmais padarytą organizacijoms, atsakomybė atsiranda įstatymo nustatyta tvarka[45].
486 straipsnis. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimas
Žalą, piliečiui padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto administracinės nuobaudos–suėmimo arba pataisos darbų–paskyrimo, valstybė atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka 1.
487 straipsnis. Žala, padaryta būtinosios ginties būklėje
488 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą būtinojo reikalingumo būklėje
489 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus
Už žalą, padarytą nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, atsako jo tėvai, įtėviai ar globėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
490 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus
Nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (483, 493 straipsniai).
Tais atvejais, kai nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi turto ar uždarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai žalai, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, įtėviai ar rūpintojas (192 straipsnis), jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
491 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą pripažinto neveiksniu piliečio
492 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą piliečio, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės
493 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio
Organizacijos ir piliečiai, kurių veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (transporto organizacijos, pramonės įmonės, statybos, automobilių valdytojai ir pan.), privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.
494 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą kelių asmenų bendrai
495 straipsnis. Regreso į padariusį žalą asmenį teisė
Asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio.
496 straipsnis. Žalos atlyginimo būdas ir dydis
Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, arbitražas ar trečiųjų teismas, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius (227 straipsnis).
497 straipsnis. Atsižvelgimas į nukentėjusiojo kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį
Jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei,–ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio) atlyginimas, jeigu TSRS įstatymas nenumato ko kita, turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas [46].
498 straipsnis. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
Jeigu pilietis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai organizacija ar pilietis, atsakingi už žalą, privalo atlyginti nukentėjusiajam uždarbį, kurio jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, taip pat išlaidas, turėtas dėl sveikatos sužalojimo (pagerintas maitinimasis, protezavimas, slaugymas, jei slaugė pašaliniai asmenys, ir pan.).
Jeigu piliečio sveikatai žala padaryta dėl tyčinio nusikalstamo veiksmo (išskyrus atvejus, kai žala padaryta viršijus būtinosios ginties ribas arba staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų), nuteistas už šį veiksmą asmuo privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo stacionariniam gydymui[47].
499 straipsnis. Atsakomybė už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą privalo mokėti už tą pilietį draudimo įnašus
Jeigu darbuotojas ryšium su savo darbinių (tarnybinių) pareigų ėjimu suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata dėl organizacijos arba piliečio, privalančių mokėti už jį valstybinio socialinio draudimo įnašus, kaltės, ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą tik tiek, kiek ji viršija jo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymai.
Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šiems asmenims žala atlyginama tokio dydžio, kokia buvo nukentėjusiojo asmens uždarbio dalis, kurią jie gaudavo ar turėjo teisę gauti savo išlaikymui, nukentėjusiajam esant gyvam.
moterims, vyresnėms kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrams, vyresniems kaip šešiasdešimt metų,–iki gyvos galvos;
500 straipsnis. Atsakomybė už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą asmuo neprivalo mokėti draudimo įnašų
Jeigu pilietį, draustiną valstybinio socialinio draudimo būdu, suluošino ar kitaip sužalojo jo sveikatą organizacija arba pilietis, neprivalantys mokėti už nukentėjusįjį valstybinio socialinio draudimo įnašų, tai ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą pagal šio kodekso 483, 484 ir 493 straipsniuose nustatytas taisykles tik tiek, kiek ji viršija nukentėjusiojo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą.
Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis tokiu atveju nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį to paties straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems terminams.
501 straipsnis. Atlyginimas žalos, susijusios su piliečio, kuriam nepaskirta pašalpa ar pensija, sveikatos sužalojimu
Jeigu piliečiui, draustinam valstybinio socialinio draudimo būdu, nepaskirta pašalpa ar pensija ryšium su jo suluošinimu ar kitokiu jo sveikatos sužalojimu, tai organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą (483, 484 ir 493 straipsniai), privalo atlyginti visą jo turėtą žalą (498 straipsnis).
502 straipsnis. Regresiniai socialinio draudimo ir aprūpinimo organų reikalavimai
Organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą, privalo pagal regresinį valstybinio socialinio draudimo arba socialinio aprūpinimo organo reikalavimą atlyginti pašalpų arba pensijų sumas, kurios išmokėtos asmenims, nurodytiems šio kodekso 499 ir 500 straipsniuose. Tokį pat regresinį reikalavimą gali pareikšti kolūkis, teikiantis pensijinį aprūpinimą šio kodekso 503 straipsnyje nurodytiems piliečiams.
503 straipsnis. Atsakomybė už socialinio draudimo būdu nedraustino piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą
Tais atvejais, kada suluošintas nedraustinas valstybinio socialinio draudimo būdu pilietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, atsakingi už padarytą žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad jis neteko darbingumo ar tas darbingumas sumažėjo. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos darbininkų arba tarnautojų kategorijos uždarbio dydį, jeigu ko kita nenumato įstatymas.
Jeigu suluošintas kolūkietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už padarytą žalą organizacija arba pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad nukentėjusysis neteko pajamų iš dalyvavimo visuomeniniame kolūkio ūkyje, arba šių pajamų dalį, kuria jos viršija sumą, nukentėjusiojo gaunamą kolūkiečiams nustatyta pensijinio aprūpinimo tvarka.
Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į atlyginimą žalos, apskaičiuojamos aukščiau nurodyta tvarka, turi piliečiai, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį.
504 straipsnis. Žalos atlyginimas, sužalojus sveikatą piliečiui, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus
Jeigu suluošintas pilietis, nepasiekusysis penkiolikos metų amžiaus ir neturintis uždarbio, arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu.
Nukentėjusiajam suėjus penkiolikai metų amžiaus, atsakingi už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti jam taip pat žalą, susijusią su jo darbingumo netekimu ar sumažėjimu, pagal nekvalifikuoto darbininko vidutinio uždarbio toje vietovėje dydį.
Jeigu pilietis, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, jo sveikatos sužalojimo momentu turėjo uždarbį, tai žala jam turi būti atlyginama pagal to uždarbio dydį, bet ne mažesnį, kaip minimalus nekvalifikuoto darbininko uždarbis toje vietovėje.
505 straipsnis. Atlyginimo dydžio pakeitimas, nukentėjusiojo reikalavimu, pasikeitus jo darbingumo būklei
Dalinai netekusis darbingumo nukentėjusysis turi teisę bet kada reikalauti iš organizacijos ar piliečio atsakingų už jo suluošinimą ar kitokį jo sveikatos sužalojimą, atitinkamai padidinti atlyginimą, jeigu jo darbingumas ryšium su sveikatos sužalojimu paskiau sumažėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu sumažinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.
506 straipsnis. Atlyginimo dydžio pakeitimas asmenų, iš kurių priteistas žalos atlyginimas, reikalavimu
Organizacija ar pilietis, iš kurių priteistas atlyginimas žalos, susijusios su nukentėjusiojo asmens darbingumo sumažėjimu dėl jo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, turi teisę bet kada reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą atlyginimą, jeigu nukentėjusiojo darbingumas padidėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu padidinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.
507 straipsnis. Žalos atlyginimo mokėjimas
Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala iškilo aikštėn vėliau,–nuo žalos iškilimo aikštėn dienos.
Jeigu asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi dėl žalos atlyginimo, praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
508 straipsnis. Žalos atlyginimas, pasibaigus įpareigotam atlyginti žalą juridiniam asmeniui
Reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su piliečio sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui.
Juridinį asmenį likvidavus, nukentėjusiajam priklausantys mokėjimai, nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, turi būti kapitalizuojami pagal valstybinio draudimo taisykles ir įnešami draudimo organizacijai, kad ši išmokėtų juos nustatytu dydžiu ir tvarka.
509 straipsnis. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo senaties termino eigos sustabdymas
Ieškiniams dėl atlyginimo žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, senaties termino eiga sustabdoma, be aplinkybių, nurodytų šio kodekso 88 straipsnyje, taip pat ir 499 bei 500 straipsniuose išvardytų piliečių kreipimusi į atitinkamą organą dėl pensijos ar pašalpos skyrimo,–iki pensijos ar pašalpos skyrimo arba atsisakymo jas skirti.
Keturiasdešimt trečiasis skirsnis
PRIEVOLĖS,
ATSIRANDANČIOS DĖL SOCIALISTINIO TURTO GELBĖJIMO
511 straipsnis. Atlyginimas žalos, turėtos, gelbėjant socialistini turtą
Žalą, piliečio turėtą, gelbėjant socialistinį turtą nuo grėsusio jam pavojaus, turi atlyginti ta organizacija, kurios turtą gelbėjo nukentėjusysis.
Keturiasdešimt ketvirtasis skirsnis
PRIEVOLĖS,
ATSIRANDANČIOS DĖL TURTO ĮGIJIMO AR SUTAUPYMO BE PAGRINDO
512 straipsnis. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą ar sutaupytą turtą
Asmuo, kuris be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo turtą kito sąskaita, privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą.
Jeigu be pagrindo įgyto turto negalima grąžinti natūra, turi būti atlyginama jo vertė, nustatoma pagal įgijimo momentą.
Turtas, įgytas kito sąskaita ne pagal sandorį, bet kaip kitų žinomai priešingų socialistinės valstybės ir visuomenės interesams veiksmų rezultatas, yra išieškomas į valstybės pajamas, jeigu jis neturi būti konfiskuojamas.
513 straipsnis. Atsiskaitymai, grąžinant be pagrindo įgytą turtą
Be pagrindo gavusis turtą asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto nuo to laiko, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą.
514 straipsnis. Turtas, kurio negalima išreikalauti
Negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas:
2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti, pasibaigus ieškininės senaties terminui, tais atvejais, kada taip įvykdyti leidžia įstatymas;
3) be reikalo arba paskiau išnykusiu pagrindu išmokėtas autorinis atlyginimas už atradimą, išradimą, racionalizacinį pasiūlymą ir pramoninį pavyzdį, jeigu tą atlyginimą išmokėjo organizacija savo noru, nesant jos sąskaitybos klaidos ir gavėjo nesąžiningumo[48];
Ketvirtasis skyrius
AUTORINĖ TEISĖ
Keturiasdešimt penktasis skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
515 straipsnis. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė
Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat nuo jo atgaminimo būdo.
Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, įgalinančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, viešas kalbos pasakymas, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.).
choreografijos kūriniai ir pantomimos, kuriems pastatyti yra nurodymai, išdėstyti raštu ar kitokiu būdu;
tapybos, skulptūros, architektūros, grafinės ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai;
planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys prie mokslo, technikos arba prie dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymo scenoje;
kiti kuriniai [49].
516 straipsnis. Paskelbti kūriniai
Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis išleistas, viešai atliktas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitokiu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.
517 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus TSRS teritorijoje
518 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje
Autorinė teisė pripažįstama Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečiams, kurių kūriniai pirmą kartą paskelbti arba yra kuria nors objektyvia forma užsienio valstybės teritorijoje, taip pat jų teisių perėmėjams.
Kitiems asmenims autorinė teisė į kūrinį, pirmą kartą paskelbtą arba esantį kuria nors objektyvia forma užsienio valstybės teritorijoje, pripažįstama pagal TSRS tarptautines sutartis. Suteikiant apsaugą pagal tarptautines sutartis, kūrinio paskelbimo užsienio valstybės teritorijoje faktas nustatomas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatus.
Autorių–Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečių–teisių perėmėjams užsieniečiams autorinė teisė Lietuvos TSR teritorijoje pripažįstama tais atvejais, kai ta teisė jiems perduodama TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka [50].
519 straipsnis. Autoriaus teisės
Autoriui priklauso teisė:
1) į savo kūrinio paskelbimą, atgaminimą ir platinimą visais įstatymo leistais būdais savo vardu, sutartiniu vardu (pseudonimu) arba vardo nenurodant (anonimiškai);
Autorinio atlyginimo normas nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, išskyrus tuos atvejus, kai TSR Sąjungos įstatymai šių normų tvirtinimą priskiria TSR Sąjungos žiniai.
Nesant patvirtintų autorinio atlyginimo normų, autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu.
Tvarką, kuria autorius–Lietuvos TSR ar kitos sąjunginės respublikos pilietis–perduoda teisę pasinaudoti jo kūriniu užsienio valstybės teritorijoje, nustato TSR Sąjungos įstatymai[51].
520 straipsnis. Kūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam
Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo daryti bet kuriuos pakeitimus tiek pačiame kūrinyje, tiek ir jo pavadinime bei autoriaus vardo nurodyme.
Taip pat draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti be autoriaus sutikimo iliustracijas, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.
521 straipsnis. Kūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui mirus
Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo savo įgalinimus iki savo gyvos galvos.
522 straipsnis. Bendraautorystė
Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą bendru dviejų ar daugiau asmenų darbu (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepriklausomai nuo to, ar toksai kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama jo autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.
Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ja gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo kitų to kūrinio dalių.
Bendraautorių savitarpio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrini įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas tarp jų TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatyta tvarka.
523 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą, vykdant tarnybinę užduotį
Kūrinio, sukurto, vykdant tarnybinę užduotį mokslinėje ar kitokioje organizacijoje, autoriui priklauso autorinė teisė į tą kūrinį.
524 straipsnis. Juridinių asmenų autorinė teisė
Juridiniams asmenims autorinė teisė pripažįstama TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais ir jų nustatytose ribose. Šie nuostatai netaikomi tais atvejais, kai autorines teises juridiniai asmenys įgyja pagal sutartį[52].
525 straipsnis. Organizacijų autorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius
Organizacijoms, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiančioms mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.
526 straipsnis. Autorinė teisė į kino ir televizijos filmus, radijo ir televizijos laidas
Scenarijaus autoriui, kompozitoriui, režisieriui-pastatytojui, vyriausiajam operatoriui, dailininkui-pastatytojui, ir kitų kūrinių, sudarančių kino filmo ar televizijos filmo sudėtinę dalį, autoriams priklauso autorinė teisė kiekvienam į savo kūrinį.
527 straipsnis. Rinkinių sudarytojų autorinė teisė
Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu jie įtrauktą į rinkinį medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.
Tokia pat teisė priklauso piliečiams, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius.
Ta teisė nekliudo kitiems piliečiams išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie tuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.
528 straipsnis. Kitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu
Kitiems asmenims naudotis autoriaus kūriniu (taip pat ir vertimais į kitą kalbą) leidžiama, tiktai remiantis sutartimi su autoriumi arba jo teisių perėmėjais, išskyrus įstatymo nurodytus atvejus[53].
529 straipsnis. Kūrinio vertimas į kitą kalbą
Versti kūrinį į kitą kalbą, turint tikslą jį išleisti, leidžiama, tiktai autoriui arba jo teisių perėmėjams sutikus.
TSRS kompetentingi organai gali TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka leisti, kad kūrinys būtų išverstas į kitą kalbą ir kad tas vertimas būtų išleistas, laikantis atitinkamais atvejais TSRS tarptautinių sutarčių sąlygų[54].
531 straipsnis. Autoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą
532 straipsnis. Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo
Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant autoriaus, kurio kūriniu pasinaudota, pavardę ir šaltinį, iš kurio paimta:
1) pasinaudoti svetiniu išleistu kūriniu naujam, kūrybiniu atžvilgiu savarankiškam kūriniui sukurti, išskyrus pasakojamojo kūrinio perdirbimą į draminį arba į scenarijų ir atvirkščiai, taip pat draminio kūrinio perdirbimą į scenarijų ir atvirkščiai;
2) atgaminti mokslo ir kritikos darbuose, mokymo ir politinio švietimo leidiniuose atskirus išleistus mokslo, literatūros bei meno kūrinius ir ištraukas iš jų; atgaminti citatomis leidžiama tiek, kiek reikalauja leidinio paskirtis, o atgaminti kitokiais būdais, jų tarpe ir rinkiniuose, leidžiama tiek, kad bendra apimtis iš vieno autoriaus kūrinių neviršytų vieno autorinio lanko;
3) informuoti periodinėje spaudoje, kine, per radiją ir televiziją apie paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų tarpe informuoti anotacijomis, referatais, apžvalgomis ir kitomis dokumentinio informavimo formomis;
4) atgaminti kine, per radiją ir televiziją viešai pasakytas kalbas, pranešimus, taip pat paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius. Atgaminimu laikomas taip pat viešai atliekamų kūrinių transliavimas per radiją ar televiziją tiesiogiai iš jų atlikimo vietos;
5) atgaminti laikraščiuose viešai pasakytas kalbas, pranešimus, taip pat paskelbtus originalius bei verstinius literatūros, mokslo ir meno kūrinius;
6) bet kuriuo būdu, išskyrus mechaninį kontaktinį kopijavimą, atgaminti vaizduojamojo meno kūrinius, esančius atidarytose laisvai lankyti vietose, išskyrus parodas ir muziejus;
533 straipsnis. Pasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams
534 straipsnis. Asmens, pasinaudojusio svetimu kūriniu naujam kūriniui sukurti, autorinė teisė
Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam kūriniui sukurti (532 straipsnio 1 punktas), priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.
535 straipsnis. Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo, mokant autorinį atlyginimą
Leidžiama be autoriaus sutikimo, bet nurodant jo pavardę ir mokant autorinį atlyginimą:
1) paskelbtus kūrinius viešai atlikti; tačiau, jeigu užmokesčio iš lankytojų neimama, autorius turi teisę į atlyginimą tiktai Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais;
2) paskelbtus kūrinius įrašyti į filmo juostelę, plokštelę, magnetinę juostelę ar kitokį įtaisą, turint tikslą viešai atgaminti ar platinti, išskyrus naudojimąsi kūriniu kine, per radiją ar televiziją (532 straipsnio 4 punktas);
3) kompozitoriui pasinaudoti išleistais literatūros kūriniais muzikos kūriniams su tekstu sukurti; šiais atvejais atlyginimą teksto autoriui moka organizacija, kuri naudojasi tokiu kūriniu;
4) išleistais vaizduojamojo meno kūriniais, taip pat fotografijos kūriniais naudotis pramonės dirbiniuose; šiais atvejais nurodyti autoriaus pavardę nebūtina [57].
536 straipsnis. Autorinės teisės galiojimo laikas
Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 25 metus po jo mirties, skaičiuojant nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė.
Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autoriaus teisė į vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.
Autoriui mirus, jo vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga vykdoma pagal šio kodekso 520 ir 521 straipsnių nuostatus [58].
537 straipsnis. Autorinės teises į kolektyvini kūrinį galiojimo laikas
Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.
538 straipsnis. Juridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas
539 straipsnis. Asmeninių ne turtinių autoriaus teisių gynimas
Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėjais (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 ir 535 straipsniai), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės ne turtinės autoriaus teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjai ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (kad būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba kad būtų uždrausta kūrinį paskelbti ar būtų nutrauktas jo platinimas[59].
540 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių gynimas
541 straipsnis. Valstybės išpirkimas autorinės teisės
Autorinę teisę į kūrinio išleidimą, viešą jo atlikimą ir kitokį naudojimąsi juo valstybė gali priverstinai išpirkti iš autoriaus ar jo įpėdinių pagal specialų kiekvienu atskiru atveju Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimą.
542 straipsnis. Kūrinio paskelbimas valstybės nuosavybe
Keturiasdešimt šeštasis skirsnis
AUTORINĖS SUTARTYS
543 straipsnis. Autorinė sutartis ir jos tipai
Kūriniui panaudoti autorius arba jo teisiu, perėmėjas turi teisę sudaryti su atitinkama organizacija autorinę sutartį. Autorinės sutartys gali būti dviejų tipu,:
Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nustatytu terminu kūrinį perduoti organizacijai pasinaudoti sutartyje sulygtu būdu, o organizacija įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu (550 straipsnis), taip pat sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus.
Autorine licenzinė sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia organizacijai teisę pasinaudoti kūriniu, tame tarpe išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, sutartyje sulygtose ribose ir sutartyje nustatytam terminui, o organizacija įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma, jeigu ko kita nėra nustatyta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais arba šalys nesusitarė kitaip[60].
544 straipsnis. Autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys
Prie autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti priklauso:
1 ') sutartis dėl rankraščio deponavimo;
2) sutartis dėl nepaskelbto kūrinio viešo atlikimo (pastatymo sutartis); pastatymo sutartį, kuria numatomas vienkartinio atlyginimo mokėjimas, autorius gali sudaryti dėl to paties kūrinio tik su viena organizacija;
3) sutartis dėl naudojimosi nepaskelbtu kūriniu kino filme ar televizijos filme (scenarijaus sutartis), radijo ar televizijos laidoje;
4) sutartis dėl vaizduojamojo meno kūrinio sukūrimo, turint tikslą jį viešai išstatyti (dailės kūrinio užsakymo sutartis);
6) kitos sutartys dėl literatūros, mokslo ar meno kūrinių perdavimo pasinaudoti kuriuo nors kitokiu būdu [61].
545 straipsnis. Autorinės sutarties forma
546 straipsnis. Tipinės autorinės sutartys
Tipinės autorinės sutartys tvirtinamos, suderinus su suinteresuotomis žinybomis ir kūrybinėmis sąjungomis, Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kada TSR Sąjungos įstatymai šių sutarčių tvirtinimą priskiria TSR Sąjungos žiniai.
Autorinėje sutartyje gali būti sąlygų, kurių nenumato tipinė sutartis. Sudarytos su autoriumi sutarties sąlygos, pabloginančios jo padėtį, lyginant su įstatyme ar tipinėje sutartyje nustatyta padėtimi, negalioja ir pakeičiamos sąlygomis, nustatytomis įstatymo ar tipinės sutarties [62].
547 straipsnis. Autoriaus atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis
548 straipsnis. Kūrinio perdavimas ir aprobavimas
Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti užsakytą jam kūrinį sutinkamai su sutarties sąlygomis ir perduoti jį organizacijai sutartyje nustatytu terminu ir sutarta tvarka2.
Organizacija privalo ne vėliau kaip iki tipinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui arba apie perduoto jai pagal autorinę sutartį kūrinio aprobavimą, arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais, arba apie būtinumą pataisyti kūrinį, kartu tiksliai nurodydama reikalaujamų pataisymų esmę sutarties sąlygų ribose. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui tipinėje sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas organizacijos aprobuotu.
549 straipsnis. Trečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas
Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius neturi teisės be rašytinio antrosios šalies sutikimo perdavinėti sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, naudotis tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, išskyrus tipinėse sutartyse numatomus atvejus. Tokio apribojimo terminą nustato tipinės sutartys, bet jis negali būti ilgesnis kaip treji metai nuo tos dienos, kurią organizacija aprobavo kūrinį [63].
550 straipsnis. Organizacijos pareiga pasinaudoti kūriniu
Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti organizacija privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo tos dienos, kurią organizacija aprobavo kūrinį. Ta pareiga netaikoma organizacijai, sudariusiai scenarijaus sutartį arba dailės kūrinio užsakymo sutartį1.
551 straipsnis. Autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą
Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu organizacija nutraukia sutartį dėl to, kad autorius[64]:
3) atsisakė padaryti pataisymus, pasiūlytus jam sutartyje nustatyta tvarka ir joje nustatytose ribose;
Jeigu organizacija atmetė kūrinį, remdamasi sutartyje numatytais pagrindais (548 straipsnis), ir teismo keliu neįrodė autoriaus nesąžiningumo, kuriant užsakytą kūrinį, tai gautas pagal sutartį atlyginimas paliekamas autoriui visas ar tipinėse sutartyse nustatoma jo dalis. Ta dalis negali būti mažesnė kaip dvidešimt penki procentai sutarties sumos.
552 straipsnis. Organizacijos atsakomybė už sutarties pažeidimą
Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti nustatytu terminu (550 straipsnis) organizacija nepasinaudoja ar nepradeda naudotis savo aprobuotu kūriniu, ji privalo, autoriaus reikalavimu, sumokėti jam visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius turi teisę taip pat atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Organizacija atleidžiama nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią jis turėtų gauti, pradėjus naudotis kūriniu, jeigu įrodo, kad ji negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus2.
553 straipsnis. Nuosavybės teisės į vaizduojamojo meno kūrinį, sukurtą pagal užsakymą, perėjimas
Pagal užsakymą sukurtas vaizduojamojo meno kūrinys pereina užsakovui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti, jeigu ko kita nenumato sutartis. Autoriui paliekama autorinė teisė į tą kūrinį.
554 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinyje atvaizduoto piliečio interesų apsauga
Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame atvaizduotas kitas asmuo, leidžiama, tiktai sutinkant atvaizduotajam asmeniui, o jam mirus,–sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jeigu jų nėra,–sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu tai daroma valstybės ar visuomenės interesais arba jeigu atvaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.
555 straipsnis. Naudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ir kitokiais techniniais planais tvarka
556 straipsnis. Autorinė licenzinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu, išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant
Autorinės licenzinės sutarties dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu, išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant kitos rūšies kūriniu (skyrium imant, pasakojamąjį kūrinį perdirbti į draminį ar į scenarijų arba atvirkščiai) sąlygas nustato šalys, ją sudarydamos, jeigu ko kita nėra nustatyta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais[65].
Penktasis skyrius
Keturiasdešimt septintasis skirsnis
TEISĖ Į ATRADIMĄ
557 straipsnis. Atradimo autoriaus teisės
Atradimo autorius turi teisę reikalauti pripažinti jo autorystę ir prioritetą atradimui, patvirtinamus diplomu, kuris išduodamas TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamų Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų numatytais atvejais ir tvarka.
558 straipsnis. Atradimo autoriaus teisių paveldėjimas
Šeštasis skyrius
Keturiasdešimt aštuntasis skirsnis
TEISĖ Į IŠRADIMĄ, RACIONALIZACINI PASIŪLYMĄ
IR PRAMONINĮ PAVYZDĮ[66]
560 straipsnis. Autorystės liudijimas ir išradimo patentas
Išradimo autorius gali, savo pasirinkimu, reikalauti arba pripažinti jo autorystę, perduodant valstybei išimtinę teisę į išradimą, arba pripažinti jo autorystę, suteikiant jam išimtinę teisę į išradimą. Pirmuoju atveju išduodamas išradimo autorystės liudijimas, antruoju atveju–patentas. Autorystės liudijimai ir patentai išduodami Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų numatomomis sąlygomis ir tvarka.
561 straipsnis. Naudojimasis išradimu, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas
Tais atvejais, kada išduotas išradimo autorystės liudijimas, išimtinė valstybės teisė į tą išradimą galioja penkiolika metų po paraiškos padavimo dienos. Valstybė apsiima rūpintis išradimo realizavimu, atsižvelgdama į tikslingumą jį įdiegti.
Kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos gali tokiais pat pagrindais, kaip ir valstybinės organizacijos, naudotis išradimais, liečiančiais jų veiklos sritį. Naudotis nurodytais išradimais kitoms organizacijoms ir asmenims verslo tikslais per penkiolika metų po paraiškos padavimo dienos leidžiama tiktai įgalioto tam valstybės organo leidimu.
Išradėjas, kuriam išduotas autorystės liudijimas, panaudojus jo išradimą, turi teisę į atlyginimą priklausomai nuo ekonomijos ar kitokio teigiamo efekto, gaunamo, panaudojus išradimą, taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatais[67].
562 straipsnis. Išradimo patento savininko teisės
Patentas duodamas penkiolikai metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos. Nuo tos pat dienos saugomos pareiškėjo teisės. Niekas negali be asmens, kuriam priklauso patentas (patento savininko), sutikimo naudotis išradimu. Patento savininkas gali duoti leidimą (licenciją) naudotis jo išradimu arba visiškai perleisti patentą. Patento galiojimas gali būti nutrauktas prieš terminą TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka.
Organizacijai, kuri iki paraiškos dėl išradimo padavimo nepriklausomai nuo išradėjo naudojosi tuo išradimu TSRS ribose arba buvo visiškai pasirengusi juo naudotis, paliekama teisė ir toliau neatlygintinai naudotis tuo išradimu. Ginčai šiuo klausimu sprendžiami teismine tvarka.
Tais atvejais, kada išradimas turi ypatingai didelę reikšmę valstybei, bet su patento savininku nesusitariama dėl patento perleidimo arba dėl licencijos davimo, TSRS Ministrų Tarybos sprendimu patentas gali būti valstybės priverstinai išperkamas arba gali būti atitinkamai organizacijai duodamas leidimas naudotis išradimu, kartu nustatant patento savininkui atlyginimą[68].
563 straipsnis. Racionalizacinio pašildymo autoriaus teisės
Priimto įdiegti racionalizacinio pasiūlymo autoriui išduodamas pažymėjimas, nustatantis jo autorystę. Racionalizacinio pasiūlymo autorius turi teisę į atlyginimą priklausomai nuo ekonomijos ar kitokio teigiamo efekto, gaunamo, įdiegus pasiūlymą, taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatais.
5631 straipsnis. Teisė į pramoninį pavyzdį
Pramoninio pavyzdžio autorius gali savo pasirinkimu, reikalauti arba pripažinti jo autorystę, perduodant valstybei išimtinę teisę į pramoninį pavyzdį, arba pripažinti jo autorystę, suteikiant jam išimtinę teisę į pramoninį pavyzdį. Pirmuoju atveju išduodamas pramoninio pavyzdžio liudijimas, antruoju–patentas. Liudijimai ir patentai išduodami TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamų Pramoninių pavyzdžių nuostatų numatomomis sąlygomis ir tvarka.
Tais atvejais, kada išduotas pramoninio pavyzdžio liudijimas, išimtinė valstybės teisė į tą pavyzdį galioja dešimt metų nuo pavyzdžio prioriteto datos.
Patentu pagrįsta išimtinė teisė į pramoninį pavyzdį galioja penkerius metus nuo to pavyzdžio prioriteto datos. Patento savininko prašymu nurodytasis terminas gali būti prailgintas, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.
Pramoninio pavyzdžio autorius, kuriam išduotas liudijimas, panaudojus tą pavyzdį, turi teisę į atlyginimą„ taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Pramoninių pavyzdžių nuostatais.
564 straipsnis. Išradimo, racionalizacinio pasiūlymo ir pramoninio pavyzdžio autoriaus dalyvavimas pasiūlymo įdiegime
Išradimų, racionalizacinių pasiūlymų ir pramoninių pavyzdžių autoriai dalyvauja savo pasiūlymų įdiegimo darbuose TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka [69].
565 straipsnis. Išradimo, racionalizacinio pasiūlymo ir pramoninio pavyzdžio autoriaus teisių paveldėjimas
Teisė gauti autorystės liudijimą arba išradimo patentą, racionalizacinio pasiūlymo pažymėjimą, pramoninio pavyzdžio liudijimą arba patentą ir atlyginimą už išradimą, racionalizacinį pasiūlymą bei pramoninį pavyzdį, taip pat ir patentu pagrįsta išimtinė teisė į išradimą ir pramoninį pavyzdį yra įstatymo nustatoma tvarka paveldima2
566 straipsnis. Ginčai dėl autorystės ir dėl atlyginimo išmokėjimo
Ginčus dėl išradimo ir pramoninio pavyzdžio autorystės (bendraautorystės) sprendžia teismas. Teismas sprendžia taip pat ginčus dėl racionalizacinio pasiūlymo prioriteto, jeigu jie neišspręsti pasiūlymo įdiegimo vietos organizacijoje.
Ginčai dėl atlyginimo už išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius dydžio, apskaičiavimo tvarkos ir išmokėjimo terminų sprendžiami atitinkamai Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų ir Pramoninių pavyzdžių nuostatų numatyta tvarka. Autorius, laikydamas priimtą sprendimą neteisingu, gali kreiptis į teismą [70]
Septintasis skyrius
Keturiasdešimt devintasis skirsnis
PAVELDĖJIMO TEISĖ
567 straipsnis. Paveldėjimo pagrindai
568 straipsnis. Palikimo atsiradimas
569 straipsnis. Palikimo atsiradimo laikas
Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu,–diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.
570 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta
571 straipsnis. Piliečiai, galintys būti įpėdiniais
paveldint pagal įstatymą,–piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
572 straipsnis. Piliečiai, neturintys teisės paveldėti
Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą piliečiai, kurie priešingais teisei savo veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą, prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti, jeigu šios aplinkybės patvirtintos teismine tvarka.
Negali paveldėti pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu šių vaikų atžvilgiu palikimo atsiradimo momentu iš jų atimtos tėvystės teisės, taip pat tėvai ir pilnamečiai vaikai, kurie piktybiškai vengė vykdyti pagal įstatymą jiems tenkančią pareigą išlaikyti palikėją, jeigu ta aplinkybė patvirtinta teismine tvarka.
573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai
pirmosios eilės–mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties;
antrosios eilės–mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės.
Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).
Prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Jeigu yra kitų įpėdinių, jie paveldi lygiomis su šaukiamos paveldėti eilės įpėdiniais.
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą.
Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami prie įtėvio vaikų ir jų palikuonių. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę, taip pat jo broliai ir seserys pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
574 straipsnis. Namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimas
575 straipsnis. Piliečio teisė palikti testamentu savo turtą savo nuožiūra
Kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms.
Jeigu testatorius nenurodė kiekvieno iš testamentinių įpėdinių dalių, turtas dalijamas tarp jų lygiomis dalimis.
576 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
Nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).
577 straipsnis. Antrinio įpėdinio paskyrimas
578 straipsnis. Likusios testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas
Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, šaukiamų paveldėti pagal šio kodekso 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles.
579 straipsnis. Testamentinė išskirtinė
Testatorius turi teisę įpareigoti testamentinį įpėdinį įvykdyti kurią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų (išskirtinės gavėjų) naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti asmenys, tiek priklausantys prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantys prie jo.
Įpėdinį, kuriam pereina gyvenamasis namas, testatorius turi teisę įpareigoti duoti kitam asmeniui iki jo gyvos galvos naudotis tuo namu arba tam tikra jo dalimi. Jeigu paskiau namo arba jo dalies nuosavybės teisė pereina trečiajam asmeniui, teisė naudotis iki gyvos galvos lieka galioti.
Įpėdinis, testatoriaus įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi ją įvykdyti tik jam perėjusio paveldimo turto tikrosios vertės ribose, atskaičius jam tenkančią palikėjo skolų dalį.
Jeigu testamentinis įpėdinis, įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai jis testamentinę išskirtinę įvykdo tik jam tekusio paveldimo turto vertės, viršijančios jo privalomosios dalies dydį, ribose.
Jeigu įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, miršta prieš palikimo atsiradimą arba jeigu jis nepriima palikimo, tai prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems jo dalį.
580 straipsnis. Įpėdinio įpareigojimas atlikti veiksmus visuotinai naudingam tikslui (testamentinis įpareigojimas)
Testatorius gali įpareigoti įpėdinį atlikti kuriuos nors veiksmus tam tikram visuotinai naudingam tikslui pasiekti.
581 straipsnis. Notarinė testamento forma
582 straipsnis. Prilyginamieji notariniams testamentai
Notariškai patvirtintiems testamentams prilyginami:
1) piliečių, besigydančių ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvenančių senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;
2) piliečių, esančių plaukiojimo metu jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su TSRS vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;
3) piliečių, esančių žvalgomosiose, arktinėse ir kitose į jas panašiose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
4) karių ir kitų asmenų, besigydančių karo ligoninėse, sanatorijose ir kitose karinėse gydymo įstaigose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, sanatorijų ir kitų karinių gydymo įstaigų viršininkų, jų pavaduotojų medicinos reikalams, vyresniųjų ir budinčiųjų gydytojų;
5) karių testamentai, o karinių dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų dislokavimo punktuose, kur nėra valstybinių notarinių kontorų ir kitų organų, atliekančių notarinius veiksmus, taip pat darbininkų ir tarnautojų, jų šeimų narių ir karių šeimų narių testamentai, patvirtinti tų dalinių, junginių, įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
6) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų [71].
583 straipsnis. Kito asmens pasirašymas testamente
Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (582 straipsnis), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus pilietis, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.
584 straipsnis. Testamento panaikinimas ir pakeitimas
Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą.
Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.
585 straipsnis. Testamento įvykdymas
Testatorius gali pavesti testamentą įvykdyti nurodytam testamente asmeniui, kuris nėra įpėdinis (testamento vykdytojui). Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų vykdytojo sutikimas, jo išreikštas įraše pačiame testamente arba pridėtame prie testamento pareiškime.
586 straipsnis. Testamento vykdytojo teisės ir pareigos
Už savo veiksmus, atliekamus testamentui įvykdyti, testamento vykdytojas negauna atlyginimo, bet turi teisę gauti iš palikimo atlyginimą būtinų išlaidų, kurias jis turėjo paveldimam turtui apsaugoti ir tvarkyti.
587 straipsnis. Palikimo priėmimas
Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.
Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių.
588 straipsnis. Termino palikimui priimti prailginimas
Šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusysis palikimą įpėdiniai.
589 straipsnis. Teisės priimti palikimą perėjimas
Jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (587 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams.
590 straipsnis. Įpėdinio, pradėjusio valdyti paveldimą turtą, prieš atvykstant kitiems įpėdiniams, teisės
Įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, nelaukdamas, iki atvyks kiti įpėdiniai, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), iki sueis šeši mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba iki jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą.
Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę daryti iš paveldimo turto tik šias išlaidas:
1) apmokėti palikėjo slaugymo ligos metu išlaidoms, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms [72];
591 straipsnis. Atsisakymas nuo palikimo
Įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Kartu jis gali nurodyti, kad atsisako nuo palikimo kitų asmenų iš įstatyminių ar testamentinių įpėdinių tarpo naudai, valstybės arba atskiros valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos naudai.
Atsisakymas nuo palikimo, nenurodant, kieno naudai įpėdinis atsisako nuo palikimo, sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas.
Įpėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai.
592 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas
Jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis.
Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis.
593 straipsnis. Palikimo perėjimas valstybei
Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei:
Jeigu kuris nors įpėdinis atsisakė nuo palikimo valstybės naudai, tai valstybei pereina tam įpėdiniui priklausiusi paveldimo turto dalis.
Jeigu, nesant įstatyminių įpėdinių, testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.
594 straipsnis. Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas
Priėmusysis palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Tokiais pat pagrindais atsako valstybė, kuriai atitenka turtas šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
595 straipsnis. Kreditorių pretenzijų pareiškimo tvarka
Palikėjo kreditoriai turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams arba testamento vykdytojui ar palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai arba pareikšti teisme ieškinį paveldimam turtui.
596 straipsnis. Paveldimo turto apsauga
Palikimo atsiradimo vietos notarinė kontora, o tose vietovėse, kur notarinės kontoros nėra,–gyvenvietės, apylinkės ar miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti, kada tai reikalinga valstybės, įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų ar kreditorių interesais.
597 straipsnis. Paveldimo turto saugotojo ar globėjo skyrimas
Jeigu palikimo sudėtyje yra turto, kurį reikia tvarkyti (gyvenamasis namas ir pan.), taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį, prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai notarinė kontora skiria turto saugotoją, o tose vietovėse, kur notarinės kontoros nėra, gyvenvietės, apylinkės ar miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas skiria tam turtui globėją.
Esant reikalui, valstybinės notarinės kontoros, iki įpėdiniai priima palikimą, o jeigu jis nepriimtas, tai iki valstybei bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, duoda nurodymą išduoti iš paveldimo turto lėšų apmokėti įpėdinių iškvietimo išlaidoms, taip pat apmokėti šio kodekso 590 straipsnyje nurodytoms išlaidoms [73].
598 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas
Įpėdiniai, šaukiami paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
599 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimui išduoti terminas
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas, suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas piliečiams gali būti išduodamas, ir prieš sueinant šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notarinė kontora turi duomenis, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra.
600 straipsnis. Paveldėto turto padalijimas
Paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Įpėdiniams nesusitarus, paveldėtas turtas padalijamas teismine tvarka.
601 straipsnis. Paveldėjimas kolūkiečio kieme
Mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje), nariui, paveldėjimas kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) turte neatsiranda.
Jeigu, mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje) nariui, kitų kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) narių nelieka, kiemo (šeimos) turtui taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės [74].
602 straipsnis. Indėlininko teisės disponuoti savo indėliu mirties atvejui
Jeigu piliečiai, turintys indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ar TSRS valstybiniame banke, davė taupomajai kasai ar bankui patvarkymą jų mirties atveju išmokėti indėlį piliečiui arba valstybei ar atskirai valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, tai šiais atvejais indėlis neįtraukiamas į paveldimo turto sudėtį ir jam netaikomos taisyklės, nustatytos šiame skyriuje.
Jeigu indėlininkas tokio patvarkymo taupomajai kasai ar bankui nedavė, tai indėlininko mirties atveju jo indėlis atitenka įpėdiniams bendrais pagrindais pagal šio skyriaus taisykles.
Aštuntasis skyrius
Penkiasdešimtasis skirsnis
UŽSIENIO PILIEČIŲ IR ASMENŲ BE PILIETYBES TEISNUMAS,
UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ
SUTARČIŲ TAIKYMAS 1
603 straipsnis. Užsienio piliečių civilinis teisnumas
Užsienio piliečiai turi Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje tokį pat civilinį teisinimą, kaip ir tarybiniai piliečiai. Atskiras išimtis gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymas.
604 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinis teisnumas
Asmenys be pilietybės turi Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje tokį pat civilinį teisnumą, kaip ir tarybiniai piliečiai. Atskiras išimtis gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymas [75].
6041 straipsnis. Įstatymas, taikomas užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civiliniam veiksnumui
Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinį veiksnumą ryšium su Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje sudaromais sandoriais ir prievolėmis, kylančiomis dėl padarytos žalos Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, nustato tarybinis įstatymas.
605 straipsnis. Užsienio įmonių ir organizacijų civilinis teisnumas
Užsienio įmonės ir organizacijos gali be atskiro leidimo sudarinėti Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje užsienio prekybos ir su ja susijusių atsiskaitymo, draudimo ir kitokių operacijų reikalais sandorius su tarybiniais užsienio prekybos susivienijimais ir kitomis tarybinėmis organizacijomis, kurioms suteikta teisė sudarinėti tokius sandorius.
606 straipsnis. Įstatymas, taikomas sandorio formai
Užsienyje sudaromo sandorio formai taikomas jo sudarymo vietos įstatymas. Tačiau sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl formos nesilaikymo, jeigu laikytasi TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų reikalavimų.
Tarybinių organizacijų sudaromų užsienio prekybos sandorių formą ir pasirašymo tvarką, nepriklausomai nuo tų sandorių sudarymo vietos, nustato TSR Sąjungos įstatymai.
607 straipsnis. Įstatymas, taikomas prievolėms, atsirandančioms iš užsienio prekybos sandorių
Užsienio prekybos sandorio šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal jo sudarymo vietos įstatymus, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas.
Nuosavybės teisės į daiktą pagal užsienio prekybos sandorį atsiradimas ir nutraukimas nustatomas pagal jo sudarymo vietos įstatymą, jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu.
Nuosavybės teisė į daiktą, kuris pagal užsienio prekybos sandorį yra kelyje, nustatoma daiktą pasiuntusios šalies įstatymu, jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu.
6071 straipsnis. Įstatymas, taikomas įgaliojimo formai ir galiojimo terminui
6072 straipsnis. Įstatymas, taikomas ieškininei senačiai
Ieškininė senatis nustatoma pagal šalies įstatymą, kurios įstatymai taikomi, nustatant atitinkamų teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas.
6073 straipsnis. Įstatymas, taikomas nuosavybės teisei
Nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą ir nutraukimą nustato įstatymas šalies, kur tas daiktas buvo tuo metu, kai buvo padaryti veiksmai ar buvo kitokios aplinkybės, kurios davė pagrindą atsirasti arba nutraukti nuosavybės teisei į daiktą, jeigu ko kita nenumatyta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose.
6074 straipsnis. Įstatymas, taikomas prievolėms, kurios atsiranda dėl padarytos žalos
Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, kurios atsiranda dėl padarytos žalos, nustatomos pagal tos šalies įstatymą, kurioje buvo padarytas veiksmas ar buvo kitokios aplinkybės, kurios davė pagrindą reikalauti atlyginti žalą.
Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl to, kad užsienyje padaryta žala, jeigu šalys yra tarybiniai piliečiai arba tarybinės organizacijos, nustatomos pagal tarybinį įstatymą.
608 straipsnis. Įstatymas, taikomas paveldėjimui
Paveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos šalies įstatymą, kur buvo paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta.
Asmens galėjimas sudaryti ir panaikinti testamentą, taip pat testamento ir jo panaikinimo akto forma nustatoma pagal tos šalies įstatymą, kur buvo nuolatinė testatoriaus gyvenamoji vieta akto sudarymo momentu. Tačiau testamentas arba jo panaikinimas negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl formos nesilaikymo, jeigu ji atitinka akto sudarymo vietos įstatymo reikalavimus arba tarybinio įstatymo reikalavimus.
609 straipsnis. Užsienio įstatymo taikymo apribojimas
610 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato tarybiniai civiliniai įstatymai, tai laikomos tarptautinės sutarties taisyklės.
Ta pati tvarka taikoma Lietuvos TSR civilinių įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR civiliniuose įstatymuose[77].
[1] Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.
[2] 319-365 straipsniai netekę galios 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
Papildytas 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku 1211 ir 5631 straipsniais, 1977 m. spalio 26 d. įsaku 6041, 6071, 6072, 607 3 ir 6074 straipsniais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363; 1977, Nr. 30-396).
[3] Preambulės pirmoji, antroji ir trečioji pastraipos su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[4] Preambulės šeštoji pastraipa ir 1 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[5] Preambulės šeštoji pastraipa ir 1 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[6] 2 straipsnis ir 3 straipsnio antroji ir trečioji dalys-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[7] 2 straipsnis ir 3 straipsnio antroji ir trečioji dalys-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[8] 6 straipsnis papildytas ketvirtąja dalimi 1974 m. balandžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 12-107).
[9] 7 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[10] 10 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[11] 14 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[12] 16 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1969 m. vasario 26 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 6-61).
[13] 24 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[14] 32 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34--63).
[15] 45 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[16] 68 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1975 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72).
[17] 69 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1975 m. kovo 26 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72; 1983, Nr. 34-363).
[18] 72 straipsnis papildytas antrąja dalimi 1975 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72).
[19] 95, 97 ir 98 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[20] 95, 97 ir 98 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[21] 99 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 101 ir 103 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[22] 99 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 101 ir 103 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[23] 104 ir 107 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[24] 108 ir 109 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[25] 110 straipsnio ketvirtoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-33).
[26] 110 straipsnio penktoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1976 m. birželio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 19-167).
[27] 114 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1966 m. kovo 24 d., 1978 m. sausio 25 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1966, Nr. 9-65; 1978, Nr. 5-50; 1983, Nr. 31-363).
[28] 119 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[29] 141 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 3-1-303).
[30] 149 straipsnio pirmoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[31] 151 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1977 m. gegužės 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1977 Nr. 15-182).
[32] 157 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1973 m. gruodžio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1973, Nr. 36-332).
[33] 173 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1972 m. spalio 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1972, Nr. 30-241).
[34] 174 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1972 m. spalio 25 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1972, Nr. 30-241; 1983, Nr. 34-3 (53).
[35] 253 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[36] 261 ir 262 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[37] 268 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[38] 270 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[39] 275 straipsnio pirmoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1969 m. gegužės 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 15-132).
[40] 277 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[41] 282 straipsnio pirmoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1977 m. gegužės 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1977, Nr. 15-182).
[42] 318 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983. Nr. 3-1-303).
[43] 391 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[44] 393 straipsnio pirmoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1970 m. rugpjūčio 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 24-177).
[45] 485 ir 486 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[46] 497 straipsnio pirmoji dalis-su pakeitimais, padarytais 1973 m. balandžio 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1973, Nr. 12-107).
[47] 498 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-311).
[48] 514 straipsnio 3 punktas -su pakeitimais, padalytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[49] 515 straipsnio trečioji dalis ir 517 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[50] 518 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310; 1983, Nr. 34-363).
[51] 519 ir 520 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[52] 524 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[53] 528, 530 ir 531 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1971 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[54] 529 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310; 1983, Nr. 34-363).
[55] 528, 530 ir 531 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1971 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[56] 532 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. ir 1977 m. vasario 23 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310; 1977, Nr. 6-69).
[57] 535 straipsnio 4 punktas -su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[58] 536, 537, 539, 540 ir 542 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29. d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[59]536, 537, 539, 540 ir 542 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29. d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[60] 543 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[61] 544 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. ir 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310; 1983, Nr. 34-363).
[62] 546 straipsnis, 548 straipsnio pirmoji dalis, 549 straipsnio pirmoji dalis ir 550 straipsnio pirmoji dalis- su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[63] 546 straipsnis, 548 straipsnio pirmoji dalis, 549 straipsnio pirmoji dalis ir 550 straipsnio pirmoji dalis- su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[64] 551 straipsnio pirmoji dalis ir 552 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[65] 556 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1974 m. spalio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-310).
[66] Keturiasdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimas ir 560 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[67] 561 ir 562 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[68] 561 ir 562 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[69] 564, 565 ir 566 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[70] 564, 565 ir 566 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).
[71] 582 ir 584 straipsnio trečioji dalis-su pakeitimais, padarytais 1975 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72)
[72] 590 straipsnio antrosios dalies 1 punktas-su pakeitimais, padarytais 1975 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72).
[73] 597 straipsnio antroji dalis-su pakeitimais, padarytais 1975 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-72).
[74] 601 straipsnis ir penkiasdešimtojo skirsnio pavadinimas-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363)
[75] 604 ir 605 straipsniai-su pakeitimais, padarytais 1977 m. spalio 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1977, Nr. 30-396).
[76] 607 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1977 m. spalio 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1977, Nr. 30-396).
[77] 610 straipsnis-su pakeitimais, padarytais 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 34-363).