LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL europos pabėgėlių fondo lietuvoje 2011 metų programos patvirtinimo

2011 m. balandžio 26 d. Nr. A1-212

Vilnius

Vadovaudamasis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144 p., 1), 20 straipsniu:

1. Tvirtinu Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2011 metų programą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-212

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO 2011 METŲ PROGRAMA

Valstybė narė – Lietuva

Fondas – Europos pabėgėlių fondas

Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Programos metai – 2011 m.

1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS

Europos pabėgėlių fondo (toliau vadinama – EPF) 2011 metų programa (toliau vadinama – programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – atsakinga institucija) parengtas ir kartu su Europos Komisija patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, nustatantis EPF paramos investavimo kryptis, veiksmus, jų tikslus ir numatomus rezultatus.

Projektų atranką organizuoja ir vykdo atsakinga institucija kartu su Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – įgaliota institucija), atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinantį Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p.1), Projektų, finansuojamų įgyvendinant EPF ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 (Žin., 2010, Nr. 78-4045) bei konkrečių metų Gaires pareiškėjams.

Valstybė narė kvietimus teikti paraiškas skelbia, kai Europos Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 573/2007/EB 20 straipsnio 5 dalimi, informuoja valstybę apie metinės programos tinkamumą tvirtinti.

2. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAKEITIMAI (JEIGU BŪTINA)

Bendrai EPF ir EIF valdymo ir kontrolės sistemai Europos Komisija oficialiai pritarė 2010 m. rugsėjo 14 d., o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2010 m. spalio 6 d. pasirašė įsakymą Nr. A1-467 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos aprašo patvirtinimo“.

3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS

Atsakinga institucija, administruodama programą, užtikrins, kad būtų įgyvendinami du prioritetai:

– Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimo;

– orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimo, kad būtų galima įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

Trečiojo prioriteto – „Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe“ – Lietuvos Respublika neįgyvendins, nes ši veikla Lietuvoje kol kas nevykdoma.

Veiksmai pirmajam prioritetui įgyvendinti

Lėšos gali būti naudojamos įgyvendinant specialiuosius prioritetus:

– veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius, ir specifines priemones, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;

– veiksmus, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialiąsias mokymo programas.

3.1. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis:

3.1.1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas (pagal pirmąjį prioritetą)

Jau dešimt metų Lietuvoje taikoma nacionalinė prieglobsčio procedūra. Ji suteikia galimybę nuo karo, persekiojimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems asmenims prašyti Lietuvos valstybės pagalbos ir apsaugos. Per visą prieglobsčio procedūros įgyvendinimo laikotarpį ji buvo kelis kartus keičiama ir tobulinama, kartu keičiant ir prieglobsčio prašytojų priėmimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Keičiant administracines procedūras, buvo bandoma pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių geriausia patirtimi. Buvo suderintos ir priimtos pagrindinės teisinės priemonės, susijusios su prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, dokumentų išdavimu, kad būtų užtikrintas aukšto lygio tarptautinės apsaugos suteikimas asmenims, kuriems iš tikrųjų tokios apsaugos reikia, o nustačius, kad prieglobsčio prašytojams apsaugos nereikia, jie būtų tinkamai grąžinti į jų kilmės ar kitas sutinkančias juos priimti valstybes.

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, prieglobsčio procedūros pasienio zonose yra pakankamai gerai užtikrinamos. Žinoma, plėtoti bei stiprinti darbuotojų gebėjimus ir toliau skatinant dalyvauti juos įvairiose mokymo programose yra svarbus uždavinys ateičiai. Reiktų atkreipti dėmesį į priėmimo sąlygų gerinimą pasienio zonose, nes ši sritis dar turi būti tvarkoma. Šiuo metu svarbu išsiaiškinti tikruosius prieglobsčio prašytojų poreikius ir sudaryti pasienyje tinkamas apgyvendinimo sąlygas.

Vėliau prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, esančiame Pabradės miestelyje. Nemažai darbų padaryta priimant prieglobsčio prašytojus ir gerinant procedūras, tačiau Užsieniečių registracijos centro infrastruktūra nevisai sutvarkyta, o ypatingai pažeidžiamoms grupėms nėra sukurtų tinkamų gyvenimo sąlygų.

Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, įgyvendindamas EPF projektus, Pabradės miestelyje įsteigė dienos centrą „Kultūrų įkalnė“. Dienos centre dirba psichologas ir socialinis pedagogas, kurie visada pasirengę suteikti reikalingą pagalbą, prieglobsčio prašytojai gali mokytis lietuvių kalbos, informacinių technologijų; rengiamos sporto varžybos, organizuojami užsiėmimai vaikams; prieglobsčio prašytojai konsultuojami įvairiais klausimais, teikiamos medicinos paslaugos ir pan. Įgyvendinant EPF projektus būtina ir toliau sėkmingai tęsti ir plėtoti šio centro veiklą, nes tai puiki galimybė prieglobsčio prašytojams bendrauti, mokytis, judėti ir pajusti dvasinį bei psichologinį komfortą.

3.1.2. Numatomi paramos gavėjai

Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.

3.1.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.1.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai

Vertinant programos veiksmingumą, naudingumą, lėšų panaudojimą ir tinkamumą, naudojami toliau pateikti rodikliai.

Nr.	Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas Bendras projektų skaičius – iki 2 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – nuo 50 iki 100 Bendra pastaba: tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas
3.1.4.1.	Apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos	3.1.4.1.1. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.1.2. priimtų naujų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.1.3. įsigytų būtiniausių apgyvendinti skirtų daiktų skaičius (pvz., kėdės, lovos, spintelės ir pan.) (iki 150)
3.1.4.2.	Materialinė, medicininė ir psichologinė pagalba	3.1.4.2.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 50); 3.1.4.2.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.2.3. bendras įsigytų medicininių ir psichologinių priemonių skaičius (iki 100); 3.1.4.2.4. bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 30); 3.1.4.2.5. bendras naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3)
3.1.4.3.	Socialinė pagalba, informacija ar pagalba administraciniams (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimas apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimas šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus, kaip savanoriškas grįžimas	3.1.4.3.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 30); 3.1.4.3.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.3.3. bendras suteiktų socialinių, administracinių, konsultavimo paslaugų skaičius (iki 100)
3.1.4.4.	Teisinė ir kalbinė pagalba	3.1.4.4.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 30); 3.1.4.4.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.4.3. suteiktų konsultacijų teisės ir kalbos klausimais skaičius (iki 100)
3.1.4.5.	Švietimas, kalbos mokymas ir pan. iniciatyvos	3.1.4.5.1. bendras tikslinės grupės atstovų, lankiusių kalbos kursus, skaičius (iki 30); 3.1.4.5.2. parengta ir išleista nauja mokymosi medžiaga (iki 2)
3.1.4.6.	Paramos paslaugų, kaip vertimo ir mokymo, skirtų priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei pagerinti, teikimas	3.1.4.6.1. suteiktų paramos paslaugų skaičius (iki 1); 3.1.4.6.2. bendras tikslinės grupės asmenų, gavusių paramą, skaičius (iki 10); 3.1.4.6.3. bendras suorganizuotų užsiėmimų skaičius (iki 20)
3.1.4.7.	Informacija vietos bendruomenėms bei vietos valdžios institucijų, kurios bendraus su priimtaisiais asmenimis, personalo mokymas	3.1.4.7.1. bendras įvykusių renginių, sukurtų produktų (lankstinukų, TV klipų, plakatų ir pan.) skaičius (iki 500) 3.1.4.7.2. bendras Lietuvos Respublikos piliečių, įtrauktų į informavimo priemones, skaičius (iki 30)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2011 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2013 m. birželio 30 d.

3.1.5. Informavimas apie EPF paramą

Viešinimo veikla yra būtina, kad visuomenė, suinteresuotos institucijos, galimi ir esami pareiškėjai būtų supažindinti su EPF paramos teikiamomis galimybėmis, reikalavimais šiai paramai gauti, su pasiektais rezultatais įgyvendinus projektus ir įgyvendinant programos finansuojamus veiksmus bei užtikrinant veiksmingą ir tinkamą EPF ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų panaudojimą.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu aktyviai, sistemingai ir tikslingai bus skleidžiama informacija apie EPF teikiamą paramą įgyvendinant programą ir pasiektus rezultatus:

– gerinant priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras;

– integruojant užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

– praktiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms, kad būtų stiprinami valstybių gebėjimai plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politikos sistemą.

Atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projektų vykdytojai ne tik teiks svarbiausią ir aktualiausią informaciją, bet taip pat reaguos į įvykius ar kritiką, susijusią su programos ir (ar) projektų įgyvendinimu.

Skleisdamos informaciją, atsakinga ir įgaliota institucijos bei projektų vykdytojai planuos ir koordinuos veiksmus, naudodamiesi viešaisiais informavimo tinklais.

Pagrindiniai viešinimo uždaviniai:

– supažindinti visuomenę su programos teikiamomis galimybėmis ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti;

– supažindinti tikslines grupes su programos veiksmais ir jų įgyvendinimo rezultatais;

– didinti už programą atsakingų darbuotojų administracinius gebėjimus, teikiant informaciją apie programos paramą ir ją viešinant;

– užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų galimų programos pareiškėjų ir projektų vykdytojų poreikius ir visų pirma pasiektų tas tikslines grupes, kurioms ji yra aktualiausia;

– stiprinti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant programą, bendradarbiavimą ir partnerystę bei jų ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis.

Viešinimas įgyvendinamas dviem lygmenimis:

3.1.5.1. Viešinimas programos lygmeniu

Už informacijos apie programą sklaidą ir viešinimą programos lygmeniu atsako atsakinga institucija.

Pagrindinės atsakingos institucijos funkcijos, susijusios su informavimu ir viešinimu:

– pristatyti programos tikslus, prioritetus, veiksmus ir jų įgyvendinimo rezultatus, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 7, p.15), 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

– užtikrinti EPF daugiamečių ir atitinkamų metų programų Lietuvos Respublikoje prieinamumą.

Programai viešinti bus naudojamos šios informavimo priemonės:

– informacija skelbiama atsakingos institucijos svetainėje adresu www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“);

– pagal poreikį organizuojami atsakingos ir įgaliotos institucijų darbuotojų susitikimai;

– galimiems pareiškėjams ir esamiems projektų vykdytojams rengiamos konferencijos, seminarai, mokymai ar diskusijos aktualiais programos įgyvendinimo klausimais;

– rengiamos įvairios reprezentacinės priemonės su trimis viešinimo ženklais (ES vėliava, EPF nacionaliniu ženklu ir atsakingos institucijos logotipu).

3.1.5.2. Viešinimas projekto lygmeniu

Informaciją apie konkrečius projektus skleis, informavimo apie paramą programos reikalavimams vykdyti prižiūrės ir projektų vykdytojus dėl informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimo projektų veiklos lygmeniu konsultuos įgaliota institucija.

Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir pasiektus rezultatus skleis patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones:

– plakatus (stendus patalpose);

– specialius leidinius ir informacinę medžiagą;

– informacinius renginius;

– pranešimus žiniasklaidoje;

– atminimo lentas;

– reprezentacines prekes ir kt.

Viešinimo veiklą projekto vykdytojas numatys kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai tiesiogiai bus proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai. Informavimo ir viešinimo priemonėmis bus užtikrinamas programos lėšų naudojimo viešinimas ir skaidrumas.

3.1.6. Jeigu būtina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas ES priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Atsakinga ir įgaliota institucijos, įgyvendindamos programą, aktyviai sieks užtikrinti, kad būtų išvengta EPF metinių programų finansuojamų veiksmų nacionalinių priemonių ir kitų Bendrijos programų ar iniciatyvų sudvejinto finansavimo.

Labai svarbu užtikrinti, kad, esant panašiems remiamiems veiksmams, veiktų suderinamumą garantuojantys veiksniai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.

Suderinamumas bus pasiektas:

– įtraukiant į Gaires pareiškėjams punktą, kad projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES fondų ir kitų Europos Bendrijos iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti (ar atvirkščiai);

– konsultuojantis atrankos etape su ES fondų ir Bendrijų iniciatyvų programų koordinatoriais, kad būtų išvengta sudvejinto projektų finansavimo;

– dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas, kad būtų išvengta sudvejinimo.

Visa informacija bus viešai skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

3.1.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	150 000,00	75 procentai
Valstybės biudžeto lėšos	B	50 000,00	25 procentai
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 procentų
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 procentų
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	50 000,00	25 procentai
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	200 000,00	100 procentų
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 procentų
IŠ VISO	H=F+G	200 000,00	100 procentų

3.2. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.2.1. Integracija (pagal pirmąjį prioritetą)

Veiksmingo integracijos proceso pagrindinis tikslas – sumažinti prieglobstį gavusių trečiųjų šalių piliečių priklausomumą nuo valstybės paramos. Prieglobstį gavę trečiųjų šalių piliečiai (toliau vadinama – PGU) ir nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre (toliau vadinama – PPC) Ruklos miestelyje. Vėliau PGU integracija vyksta atitinkamų savivaldybių teritorijose. Integracija PPC trunka iki 8 mėnesių. Jeigu per nustatytą laikotarpį PGU dėl objektyvių priežasčių nepavyko pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 12 mėnesių. Jeigu PGU priklauso pažeidžiamoms grupėms – nelydimi nepilnamečiai vaikai, nėščios moterys, asmenys, patyrę kankinimus, asmenys su psichikos sutrikimais, pensinio amžiaus asmenys, taip pat asmenys su negalia, šeimos su nepilnamečiais, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsižvelgiant į vaiko interesus, paramos teikimo centre laikotarpis gali būti pratęstas, kol jiems sukaks 18 metų. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms, parama PPC gali būti tęsiama toliau.

Paramos integracijai PPC gavimo laikotarpiu PGU yra teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros bei teisinės paslaugos; organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai; organizuojami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai; kartu su teritorine darbo birža ir teritorine darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba organizuojamas tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai; ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį; mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo mokyklas; teikiama psichologo pagalba; taip pat intensyviai dirbama su nelydimais nepilnamečiais. Valstybės paramos PPC teikimo metu gyventojams kas mėnesį yra išmokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms; gyventojai yra pagal normatyvus aprūpinami būtiniausiais rūbais, higienos reikmenimis, namų apyvokos daiktais ir priemonėmis.

Parama integracijai teikiama savivaldybės teritorijoje iki 12 mėnesių nuo PGU išvykimo iš PPC dienos, bet ne ilgiau negu trunka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Integraciją įgyvendinanti institucija, pasirašiusi sutartį su PPC dėl paramos integracijai teikimo, sudaro su PGU ar jo šeima sutartį, kurioje aptariamos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybė ir galiojimo terminas. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms nepavyksta įgyvendinti integracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta komisija gali šį laikotarpį dar pratęsti, bet ne ilgiau negu trunka išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas. Bendras integracijos laikotarpis PPC ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.

PGU poreikiai jo gyvenimo PPC laikotarpiu teikiamoms paslaugoms yra didesni negu jas finansuoja valstybė iš savo biudžeto lėšų. Pradėję gyventi savivaldybių teritorijose, PGU neturi kalbos įgūdžių, kurie užtikrintų laisvą kalbos supratimą, bendravimą; neišmano teisinės bazės, nėra tikri dėl savo teisių ir pareigų, nežino, kaip pradėti ieškoti darbo, kur kreiptis, kas gali padėti ir pan. Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuvoje daugelis PGU yra iš karo zonų atvykę užsieniečiai, todėl labai dažnai jiems būtina medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba.

Esant dabartinei ekonominei būklei ypač kebli padėtis yra susidariusi darbo rinkoje, todėl kiek įmanoma reikėtų remti tokias veiklas, kurios skatintų PGU tiesioginį įsidarbinimą.

Iš esmės bet kuri socialinė ar kultūrinė veikla labai svarbi, nes taip PGU įtraukiami į Lietuvos bendruomenę, supažindinami su tradicijomis, kultūra ir yra skatinami sparčiau integruotis.

3.2.2. Numatomi paramos gavėjai

3.2.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.2.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai

Nr.		Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų narių integracija į visuomenę Bendras projektų skaičius – nuo 3 iki 5 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – nuo 100 iki 150 Bendra pastaba: tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas
3.2.4.1.	Patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integracijos į darbo rinką, medicininės priežiūros, psichologinės pagalbos ir socialinės rūpybos klausimais		3.2.4.1.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 150); 3.2.4.1.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.2.4.1.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 5); 3.2.4.1.4. bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 50)
3.2.4.2.	Veiksmai, leidžiantys asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis		3.2.4.2.1. bendras programų ir kursų skaičius (iki 10); 3.2.4.2.2. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 100)
3.2.4.3.	Veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime		3.2.4.3.1. bendras programų ir kursų skaičius (iki 10); 3.2.4.3.2. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 100)
3.2.4.4.	Priemonės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijoms ir diplomams pripažinti		3.2.4.4.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 50); 3.2.4.4.2. bendras programų ir kursų, susijusių su kvalifikacijos tobulinimu, perkvalifikavimu ir diplomų pripažinimu, skaičius (iki 3); 3.2.4.4.3. bendras mokymams įsigytų priemonių skaičius (iki 20)
3.2.4.5.	Veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi		3.2.4.5.1. bendras tokių priemonių, kaip individualūs kursai, teatras, kultūrinės kelionės ir pan., skaičius (iki 15); 3.2.4.5.2. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių anksčiau numatytose priemonėse, skaičius (iki 100)
3.2.4.6.	Veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės visuomenės, dalyvavimą		3.2.4.6.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veiklose, skaičius (iki 100); 3.2.4.6.2. bendras veiksmų, skatinusių socialinį dialogą, skaičius (iki 10); 3.2.4.6.3. bendras vietos gyventojų ir organizacijų, dalyvavusių socialinio dialogo veiksmuose, skaičius (iki 50); 3.2.4.6.4. gautas rezultatas iš socialinio dialogo veiklos (pvz., parengti pranešimai, rekomendacijos) (iki 3)
3.2.4.7.	Priemonės, padedančios tikslinės grupės atstovams įgyti gebėjimų, įskaitant kalbos mokymą		3.2.4.7.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veikloje, skaičius (iki 100); 3.2.4.7.2. bendras tokių veiksmų, kaip mokymo kursai, profesinio mokymo programos ir pan., skaičius (iki 5); 3.2.4.7.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 2); 3.2.4.7.4. bendras įsigytų mokymo priemonių skaičius (iki 20)
3.2.4.8.	Veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybės institucijose		3.2.4.8.1. bendras teikiamų specialiųjų paslaugų tikslinės grupės atstovams skaičius (iki 10); 3.2.4.8.2. tikslinės grupės atstovų, gavusių paramą, skaičius (iki 50)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2011 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2013 m. birželio 30 d.

3.2.5. Informavimas apie EPF paramą

Žiūrėti 3.1.5 punktą.

3.2.6. Jeigu būtina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas ES priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Žiūrėti 3.1.6 punktą.

3.2.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	300 000,00	75 procentai
Valstybės biudžeto lėšos	B	100 000,00	25 procentai
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 procentų
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 procentų
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	100 000,00	25 procentai
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	400 000,00	100 procentų
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 procentų
IŠ VISO	H=F+G	400 000,00	100 procentų

Veiksmai antrajam prioritetui įgyvendinti

Lėšos galėtų būti skiriamos įgyvendinti specialiuosius prioritetus:

– priemonėms, skirtoms atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;

– priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;

– priemonėms, kurios didintų nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.

3.3. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.3.1. Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas (pagal antrąjį prioritetą)

Valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė priemonė, padėsianti išanalizuoti valstybių narių prieglobsčio praktiką, politikos prioritetus ir galimybes, todėl bus remiami veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį; stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; stiprinami gebėjimai vertinti prašymus suteikti prieglobstį, įskaitant apeliacinius skundus; bus prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio prieglobsčio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo.

3.3.2. Numatomi paramos gavėjai

3.3.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.3.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai

Nr.	Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką Bendras projektų skaičius – iki 1 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – iki 10 Bendra pastaba: tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas
3.3.4.1.	Veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertinimą	3.3.4.1.1. bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 1); 3.3.4.1.2. bendras bandomųjų projektų skaičius (iki 1)
3.3.4.2.	Veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, kaupti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis	3.3.4.2.1. bendras paremtų teminių tinklų skaičius (iki 1); 3.3.4.2.2. bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 1)
3.3.4.3.	Veiksmai, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo	3.3.4.4.1. bendras paremtų bandomųjų projektų skaičius (iki 1); 3.3.4.4.2. sukurtų naujų lyginamųjų metodikų skaičius (iki 1)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2011 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2013 m. birželio 30 d.

3.3.5. Informavimas apie EPF paramą

Žiūrėti 3.1.5 punktą.

3.3.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Žiūrėti 3.1.6 punktą.

3.3.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	57 527,10	75 procentai
Valstybės biudžeto lėšos	B	19 175,70	25 procentai
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 procentų
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 procentai
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	19 175,70	25 procentai
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	76 702,80	100 procentų
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 procentų
IŠ VISO	H=F+G	76 702,80	100 procentų

4. TECHNINĖ PAGALBA

4.1. Techninės pagalbos tikslas

Pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti EPF 2011 metų programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms (atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito) pasinaudoti reikalingomis paslaugomis.

Techninės pagalbos uždaviniai:

– tinkamas programos parengimas ir veiksmingas įgyvendinimas;

– tinkamas EPF valdymo funkcijų finansavimas;

– tinkamas programos audito ir kontrolės atlikimas;

– visuomenės informavimas ir kt.

Atsižvelgiant į veiklos sritis, galima finansuoti šias išlaidų grupes:

– susijusias su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant kompiuterių įrangą ir vartojimo reikmenis);

– susijusias su projektų auditu ir patikromis vietose;

– susijusias su programų ar projektų vertinimais;

– susijusias su informacija, jos sklaida ir veiksmų skaidrumu;

– skirtas EPF valdyti, stebėti ir vertinti reikalingoms kompiuterinėms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;

– atrankos ir priežiūros komiteto bei pakomitečių (jeigu tokių yra) susitikimams, susijusiems su veiksmų įgyvendinimu;

– atlyginimams, įskaitant socialinio draudimo įmokas.

4.2. Numatomi rezultatai

Techninės pagalbos rezultatus įvertinti galima tik baigus įgyvendinti programą. Rezultatams pasiekti lėšos bus naudojamos:

– paskirtų institucijų personalo darbo užmokesčiui;

– paskirtų institucijų personalo mokymams finansuoti (4–6 mokymai);

– atrankos ir priežiūros komiteto posėdžiams organizuoti (2–3 posėdžiai);

– paraiškų vertintojams finansuoti (2 nepriklausomi vertintojai įvertins iki 10 paraiškų);

– patikroms vietose atlikti (įgaliota ir atsakinga institucijos atliks iki 10 planinių ir neplaninių projektų patikrų vietose);

– viešinimo priemonėms įsigyti (apie 500 vnt. rašiklių, užrašinių, kalendorių ir pan. su logotipais);

– kvietimui teikti paraiškas paskelbti nacionaliniame dienraštyje ir oficialiame leidinyje „Informaciniai pranešimai“ (1 kvietimas);

– pareiškėjų ir esamų projektų vykdytojų mokymams finansuoti (3–4 mokymai);

– dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose išlaidoms padengti (4–5 susitikimai);

– kitoms išlaidoms, numatytoms Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 2008/22/EB 11 priedo IV dalyje, padengti.

4.3. Informuotumas apie finansinę paramą

Pagrindiniai uždaviniai:

– didinti informuotumą apie programos rezultatus visoje šalyje;

– teikti informaciją apie programą, užtikrinti potencialiems pareiškėjams galimybes naudotis EPF parama;

– organizuoti seminarus ir mokymus;

– teikti konsultacijas ir informaciją apie programos administravimą ir tinkamą lėšų valdymą;

– skatinti EPF paramą administruojančias institucijas tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.

Programos įgyvendinimo veiksmingumas priklausys ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą, tikslų ir uždavinių suvokimo lygmens, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendins šios programos remiamus veiksmus ir vykdys projektus, bei nuo institucijų, kurios administruos šią programą. Programos pranašumus ir laimėjimus būtina viešinti. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie programą sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo būdus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais programos įgyvendinimo klausimais.

Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal programą, apims seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2008/22/EB dėl įgyvendinimo taisyklių, susijusių su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu.

5. PROGRAMOS FINANSINIO PLANO PROJEKTAS

(eurais)

Veiksmas	Prioritetas	Specialus prioritetas	Bendrijos įnašas (a)	Valstybės lėšos (b)	Privačių šaltinių lėšos (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis, proc. (e=a/d)	Bendrijos sumos dalis (d/iš viso d)
Priėmimas	1	2	150 000,00	50 000,00	0	200 000,00	75	27,43
Integracija	1	1	300 000,00	100 000,00	0	400 000,00	75	54,86
Praktinis bendradarbiavimas	2	3	57 527,10	19 175,70	0	76 702,80	75	10,52
Techninė pagalba	-	-	52 396 96	0	0	52 396,96	100	7,19
IŠ VISO	-	-	559 924,06	169 175,70	0	729 099,76	76,80	100

EPF finansavimas:

75 procentai lėšų bus skiriama EPF veiksmams įgyvendinti;

4 procentai + 30000 eurų skiriama techninei paramai.

Nacionalinis kofinansavimas:

25 procentai lėšų bus skiriama EPF veiksmams įgyvendinti;

lėšų techninei paramai neskiriama.

_________________