Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3625(2)
2013 m. birželio 12 d. Nr. 533
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3625(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokiais atvejais perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali, bet neprivalo nustatyti, kad tiekėjų pasiūlymai atmetami. Vienas iš tokių atvejų – kai tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Taigi jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) 5 straipsnį ir nuo sprendimo paskirti ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai, jo pasiūlymas gali būti atmetamas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, o šio straipsnio 2 dalyje 1 dalies nuostata sukonkretinama – nurodoma, kurie susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytas pažeidimas įtrauktas į sąvoką „profesinis pažeidimas“ siekiant apriboti tiekėjų, kurie yra dalyvavę bet kuriuose draudžiamuose susitarimuose su kitais tiekėjais (tiek tuose, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kuriais konkurencija ribojama ar gali būti ribojama, tiek tuose, kurie visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją), dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Taip garantuojama, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų užtikrinamas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) laikymasis ir sąžininga konkurencija.
2. Nors Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nėra aiškiai nustatyta, nuo kada įsigalioja Konkurencijos tarybos nutarimas, šį klausimą reguliuoja bendrosios teisės aktų įsigaliojimą nustatančios teisės normos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos tarybos priimami nutarimai laikytini individualiais administraciniais aktais. Svarstant, nuo kada įsigalioja minėtas nutarimas, pažymėtina, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) 11 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad „Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie teisės aktai šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data“.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ūkio subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos, o šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo padavimas paprastai nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo (galiojimo). Taigi darytina prielaida, kad Konkurencijos tarybos nutarimas įsigalioja jį pasirašius (jeigu pačiame nutarime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), o jo vykdymas gali būti sustabdytas tik teismo, t. y. apskundus minėtos institucijos nutarimą. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priimtų sprendimų vykdymas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-241/2013). Atitinkamai darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimas laikytinas įsigaliojusiu ir sukeliančiu ūkio subjektui atitinkamas pasekmes jau nuo jo pasirašymo dienos, jeigu pačiame nutarime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Kai sprendimas paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją yra skundžiamas teismui, įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų 3 metų, kada ūkio subjektui draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, laikotarpio skaičiavimui: jeigu teismo sprendimu Konkurencijos tarybos nutarimas yra nekeičiamas arba keičiama tik dalis nutarimo, arba keičiama nutarime nurodyta sankcija ar nutarimu paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, bet nutarimas lieka galioti, 3 metų laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo (t. y. nuo jo pasirašymo, jeigu pačiame nutarime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data); jeigu teismo sprendimu Konkurencijos tarybos nutarimas panaikinamas, 3 metų laikotarpis tampa nebeaktualus.
Krašto apsaugos ministras,
pavaduojantis Ministrą Pirmininką Juozas Olekas
Ūkio ministras Evaldas Gustas