Byla Nr. 47/03

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO (1998 M. RUGSĖJO 29 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2006 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2006 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjo bylą Nr. 47/03 pagal pareiškėjo -Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas

 

nustatė:

 

I

 

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

 

II

 

Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad pensininkų, gaunančių pensiją iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, pensija nėra apmokestinama fizinių asmenų pajamų mokesčiu, o pensininkų, gaunančių pensiją iš užsienio valstybių, pensija šiuo mokesčiu neapmokestinama tik tuomet, jeigu ji buvo apmokestinta tose užsienio valstybėse. Bet ir vienų, ir kitų pensininkų gaunamos senatvės pensijos yra vienarūšės pajamos, jos skirtos minimaliam gyvenimo lygiui užtikrinti asmenims, nedarbingiems dėl senatvės, todėl jeigu vienos iš jų apmokestinamos, o kitos – ne, vienodus požymius turinčios asmenų grupės atsiduria skirtingose padėtyse. Pareiškėjo manymu, tokiu teisiniu reguliavimu pensijų iš užsienio valstybių gavėjai yra diskriminuojami, palyginti su pensininkais, gaunančiais pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir šitaip yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

 

III

 

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario A. Butkevičiaus rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijama Įstatymo nuostata Konstitucijai neprieštarauja. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.

1. Lietuvos mokesčių sistema iš esmės atitinka daugumos pasaulio valstybių mokesčių sistemas, kuriose apmokestinimas nustatomas pagal rezidavimo vietą: valstybė turi teisę apmokestinti visas savo nuolatinių gyventojų pajamas, kad ir kur būtų jų šaltinis, atsižvelgdama į užsienio valstybėse sumokėtus mokesčius, kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar mokesčių mokėtojų padėtis yra vienoda, atsižvelgtina į tai, vienodos yra jų gaunamos pajamos ar jos skiriasi. Pajamos yra skirstomos pagal rūšį ir šaltinį. Jos laikomos vienodomis, jeigu sutampa pagal abu šiuos kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pajamos sutampa pagal rūšį (pensijos), bet ne pagal šaltinį (jas moka arba Lietuva, arba užsienio valstybė). Todėl negalima teigti, kad mokesčių mokėtojo, gaunančio pensiją iš Lietuvos, padėtis yra tokia pat, kaip to, kuris pensiją gauna iš užsienio valstybės.

2. Apmokestinimas pagal rezidavimo vietą reiškia, kad valstybės nuolatiniai gyventojai moka mokesčius nuo pajamų, gautų ne tik toje valstybėje (rezidavimo valstybėje), bet ir užsienyje (pajamų šaltinio valstybėje). Užsienio valstybės tokias pajamas taip pat gali apmokestinti, todėl jos gali būti apmokestintos dukart. Ginčijama nuostata nustatė vienodą apmokestinimą mokesčių mokėtojams, gaunantiems vienodas pajamas – pensijas iš Lietuvos arba pensijas iš užsienio valstybės, taigi neleido dukart apmokestinti pensijų, gaunamų iš užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

 

IV

 

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministrės D. Grybauskaitės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus D. Kriaučiūno, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pirmojo pavaduotojo J. Gurausko ir viršininko pavaduotojos B. Černiuvienės, Teisės instituto direktoriaus pavaduotojos V. Valeckaitės rašytiniai paaiškinimai.

Konstitucinis Teismas

 

konstatuoja:

 

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

2. Pareiškėjas abejoja, ar toks teisinis reguliavimas, kai pensininkų, gaunančių pensiją iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, pensija nėra apmokestinama fizinių asmenų pajamų mokesčiu, o pensininkų, gaunančių pensiją iš užsienio valstybių, pensija šiuo mokesčiu neapmokestinama tik tuomet, jeigu ji buvo apmokestinta tose užsienio valstybėse, ne diskriminuoja pensijų iš užsienio valstybių gavėjų, palyginti su pensininkais, gaunančiais pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas, ginčydamas minėtos nuostatos atitiktį Konstitucijai, abejoja tik dėl jos atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir neginčija jos atitikties kitoms Konstitucijos nuostatoms.

3. Sprendžiant, ar ginčijama nuostata neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos gyventojai gali gauti pensijas, įvairias kitas išmokas ir iš kitų valstybių, tačiau jos, jeigu nėra atitinkamų tarpvalstybinių susitarimų, nelaikytinos išmokomis, mokamomis įgyvendinant iš Konstitucijos 52 straipsnio valstybei kylančias pareigas. Tokių išmokų, inter alia pensijų, skyrimo ir mokėjimo pagrindai nustatomi kitų valstybių teisės aktais, jos Lietuvos Respublikos Konstitucijos atžvilgiu yra kitokios prigimties nei pensijos ar kitos išmokos, mokamos Lietuvos gyventojams įgyvendinant Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas.

4. Mokesčių nustatymas – išimtinė įstatymų leidėjo konstitucinė kompetencija (Konstitucijos 67, 127 straipsniai). Apmokestinami objektai gali būti labai įvairūs. Įstatymų leidėjas, turintis iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus nustatyti, kas yra apmokestinama, turi diskreciją spręsti ir tai, ar apmokestinti iš užsienio valstybių gaunamas įvairias išmokas, inter alia pensijas. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi ir teisę keisti nustatytą mokesčių teisinį reguliavimą. Nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. Nustatant mokesčius įstatymų leidėją saisto ir valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (inter alia iš dvišalių bei daugiašalių sutarčių dėl pajamų ir (arba) kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo), taip pat reikalavimai, kylantys iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

5. Konstatavus, kad išmokos iš kitų valstybių, inter alia pensijos, jeigu nėra atitinkamų tarpvalstybinių susitarimų, Konstitucijos atžvilgiu yra kitokios prigimties nei pensijos ar kitos išmokos, mokamos Lietuvos gyventojams įgyvendinant Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, taip pat kad įstatymų leidėjas turi diskreciją spręsti, ar apmokestinti iš užsienio valstybių gaunamas pensijas, konstatuotina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

nutaria:

 

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija; Žin., 1998, Nr. 90-2481) nuostata „Pajamų mokestis neišskaitomas: 1) pensininkams <...> iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

 

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

 

 

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                   Armanas Abramavičius

Toma Birmontienė

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

______________