LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ ATSTOVAVIMO ĮMONIŲ BANKROTO PROCEDŪROSE TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1997 m. spalio 1 d. Nr. 1073

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (Žin.,1997, Nr. 64-1500), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarką (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                            VINCAS BABILIUS

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073

 

Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo bankroto procedūrose tvarka

 

Bendroji dalis

 

1. Ši tvarka reglamentuoja:

1.1. įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau vadinama – Įmonių bankroto įstatymas) suteiktas teises kreditoriams;

1.2. įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises akcininkams.

 

Įgaliotų asmenų atstovavimas valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriams

 

2. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių kreditoriais gali būti šios valstybės institucijos:

2.1. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių, delspinigių ir baudų išieškojimo atveju (išskyrus muitinės įstaigų administruojamų importo pridėtinės vertės mokesčio bei importo akcizo, delspinigių ir baudų išieškojimo atvejus) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – centrinis mokesčio administratorius) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau vadinama – vietos mokesčio administratoriai);

2.2. importo pridėtinės vertės mokesčio bei importo akcizo, delspinigių ir baudų išieškojimo atveju – Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

2.3. privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų, administruojamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, išieškojimo atveju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai;

2.4. valstybės vardu gautų užsienio paskolų, paskolų, gautų su valstybės garantija, ir kitų paskolų, kurias tvarko Finansų ministerija, išieškojimo atveju – Finansų ministerija.

3. Valstybės institucijai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje atstovauja fizinis asmuo (toliau vadinama – įgaliotinis) pagal jam suteiktą įgaliojimą naudotis Įmonių bankroto įstatymo teikiamomis teisėmis kreditoriams (toliau vadinama – įgaliojimas). Įgaliotiniais gali būti valstybės institucijos darbuotojai ar pagal sutartis dirbantys kitų valstybės institucijų darbuotojai.

4. Valstybės institucija, paskyrusi įgaliotinį atstovauti šiai institucijai kiekvienoje bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje, per 5 dienas nuo paskyrimo dienos praneša Ūkio ministerijai jo vardą, pavardę ir pareigas.

5. Įgaliotinis privalo:

5.1. turėti aukštąjį išsimokslinimą;

5.2. išmanyti ir mokėti taikyti praktiniame darbe įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto procesą ir įmonių ūkinę veiklą;

5.3. būti susipažinęs su įgaliotinio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe.

6. Įgaliotiniu negali būti paskirtas asmuo, kuris nuosavybės teise turi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės akcijų arba yra susijęs pirmos eilės giminystės ar svainystės ryšiais su kitais asmenimis, nuosavybės teise turinčiais šios įmonės akcijų ar dalyvaujančiais jos valdymo organuose.

7. Valstybės institucija negali suteikti įgaliojimo asmeniui, kurio įgaliojimas atstovauti valstybės institucijai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje pastarųjų 5 metų laikotarpiu buvo panaikintas dėl asmens netinkamos veikos.

8. Kiekviena valstybės institucija gali nustatyti papildomus reikalavimus įgaliotiniui.

9. Valstybės institucija privalo ne rečiau kaip kartą per metus organizuoti įgaliotinių tobulinimosi kursus (mokymąsi) ir sudaryti įgaliotiniams sąlygas juose dalyvauti.

10. Įgaliojimas įforminamas raštu, tvirtinamas valstybės institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu.

11. Valstybės institucijos vadovas gali veikti ir be rašytinio įgaliojimo, tačiau neviršydamas šiai institucijai suteiktų įgaliojimų.

 

Įgaliotinių, atstovaujančių valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriams, pareigos

 

12. Įgaliotinis privalo pagal įpareigojimą, gautą suteikiant įgaliojimą:

12.1. vykdyti veiksmus ir priimti sprendimus, kuriems išduotas įgaliojimas;

12.2. informuoti įgaliojimą suteikusios valstybės institucijos vadovus apie įmonės bankroto proceso eigą ir kreditorių susirinkimuose priimamus nutarimus;

12.3. rengti susijusių su įmonės bankroto proceso vykdymu sprendimų projektus, kai jų priėmimą inicijuoja įgaliojimą išdavusi valstybės institucija arba aukštesnio lygmens subjektas;

12.4. dalyvauti kreditorių susirinkimuose, taip pat įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo posėdžiuose, kai valstybės institucija kaip kreditorius yra kviečiama dalyvauti posėdyje.

 

Sprendimus priimantys subjektai

 

13. Susijusius su bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės bankroto procesu sprendimus, kuriuos vykdo įgaliotinis, priima šie subjektai (išdėstyti pagal lygmenį eilės tvarka kiekvienai finansinių reikalavimų grupei atskirai):

13.1. finansinių reikalavimų mokesčių išieškojimo klausimais:

13.1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

13.1.2. centrinis mokesčio administratorius ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

13.1.3. vietos mokesčio administratoriai;

13.2. finansinių reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų įmokų išieškojimo klausimais:

13.2.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;

13.2.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai;

13.3. finansinių reikalavimų valstybės vardu gautų užsienio paskolų, paskolų, gautų su valstybės garantija, ir kitų paskolų, kurias tvarko Finansų ministerija, išieškojimo klausimais – Finansų ministerija.

14. Aukštesnio lygmens subjektas (pagal šios tvarkos 13 punkte nurodytą eiliškumą) turi teisę priimti sprendimus, priskirtus žemesnio lygmens subjektui. Žemesnio lygmens subjektas turi teisę teikti aukštesnio lygmens subjektams pasiūlymus priimti sprendimus.

 

Sprendimų priėmimas ir vykdymas

 

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šiuos sprendimus:

15.1. dėl balsavimo kreditoriams priimant sprendimą bankrutuojančią įmonę sanuoti ar likviduoti;

15.2. dėl balsavimo rengti įmonės sanavimo projektą valstybės institucijos iniciatyva;

15.3. dėl balsavimo už įmonės sanavimo projektą (nepriklausomai nuo to, kas jį rengė);

15.4. dėl balsavimo už taikos sutarties sudarymą.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šios tvarkos 15 punkte nurodytais atvejais priima sprendimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

16.1. valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 įmonės akcijų;

16.2. valstybės institucijų finansiniai reikalavimai įmonei ne mažesni kaip 3 mln. litų;

16.3. valstybės institucijų finansiniai reikalavimai įmonei sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų reikalavimų sumos.

17. Finansų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, centrinis mokesčio administratorius, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos priima sprendimus (išskyrus šios tvarkos 15 ir 16 punktuose nurodytus atvejus) ir siekdamos juos įvykdyti suteikia šios tvarkos 2 punkte nurodytų kitų valstybės institucijų darbuotojams įgaliojimus:

17.1. kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

17.2. balsuoti už neteisminio bankroto proceso taikymą įmonei, jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei ne mažesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų reikalavimų sumos;

17.3. balsuoti, kai kreditoriai priima sprendimą sanuoti ar likviduoti bankrutuojančią įmonę:

17.3.1. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų reikalavimų sumos;

17.3.2. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir valstybei priklauso ne mažiau kaip 1/ 2 šios įmonės akcijų;

17.4. rengti įmonės sanavimo projektą kreditorių iniciatyva, samdyti nepriklausomus ekspertus šio projekto ekspertizei atlikti, taip pat pritarti kitų subjektų pateiktam įmonės sanavimo projektui:

17.4.1. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir tai sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų reikalavimų sumos;

17.4.2. jeigu valstybės institucijos finansiniai reikalavimai šiai įmonei didesni kaip 1 mln. litų ir valstybei priklauso ne mažiau kaip 1/2 šios įmonės akcijų;

17.5. balsuoti už taikos sutarties sudarymą.

18. Vietos mokesčio administratoriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai įformina įgaliojimus pagal šios tvarkos 15-17 punktuose nurodytų valstybės institucijų priimtus sprendimus, taip pat savarankiškai priima šiuos sprendimus ir siekdami juos įvykdyti suteikia įgaliojimus (išskyrus šios tvarkos 15-17 punktuose nurodytus atvejus):

18.1. atstovauti teisme nagrinėjant įmonės bankroto bylą (kiek tai susiję su finansiniais reikalavimais);

18.2. rengti įmonės sanavimo projektą kreditorių iniciatyva;

18.3. samdyti nepriklausomus ekspertus įmonės sanavimo projekto ekspertizei atlikti;

18.4. pritarti kitų subjektų pateiktam įmonės sanavimo projektui;

18.5. siūlyti kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą;

18.6. siūlyti skirti ar keisti įmonės administratorių (bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininką);

18.7. inicijuoti kreditorių susirinkimą;

18.8. nustatyti įmonės administratoriaus (bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininko) atlyginimo dydį;

18.9. skirti atstovą į bankrutavusios įmonės likvidavimo komisiją.

19. Visais atvejais, kuriais sprendimų priėmimas šioje tvarkoje nepriskirtas kitų subjektų kompetencijai, sprendimus, nepažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams teikiamų teisių, priima įgaliotinis.

20. Visų veiksmų, susijusių su priimtų sprendimų vykdymu, imasi įgaliotinis.

21. Įgaliotinis kartu su įgaliojimą suteikusia valstybės institucija rengia:

21.1. sprendimų dėl įgaliojimų, kuriuos suteikia aukštesnio lygmens subjektai, projektus;

21.2. kreditorių susirinkimų nutarimų (tais klausimais, kurių sprendimų priėmimą inicijuoja įgaliojimą suteikusi valstybės institucija) projektus.

22. Įgaliotinis turi susilaikyti, kai kreditorių susirinkime kitų kreditorių iniciatyva balsuojama klausimais, kuriuos spręsti jis nebuvo iš anksto įgaliotas (jeigu tokio įgaliojimo reikia).

23. Įgaliotinis, priėmęs sprendimą, viršijantį jo įgaliojimus, arba pateikęs institucijos, suteikusios jam įgaliojimus, vadovui klaidingą informaciją, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

24. Paaiškėjus, kad įgaliotinis veikia netinkamai, valstybės institucija privalo per 10 dienų panaikinti jam duotą įgaliojimą.

25. Institucijos vadovas, priėmęs sprendimus, priklausančius aukštesnio lygmens subjekto kompetencijai, arba ne laiku priėmęs sprendimus dėl įgaliotinio netinkamos veiklos, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Įgaliotinių atstovavimas valstybei bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises įmonių valdymo organams ir akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams

 

26. Įmonių bankroto įstatyme numatytais atvejais sušauktame bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime valstybės institucija – akcijų turėtoja atstovauja valstybei, vadovaudamasi Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ (Žin.,1997, Nr. 71 – 1810), ir šia tvarka.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimus, kai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje bendrovėje valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų:

27.1. teikiant pasiūlymą rengti įmonės sanavimo projektą valstybės institucijos – akcijų turėtojos iniciatyva;

27.2. teikiant pasiūlymą sudaryti su bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės kreditoriais taikos sutartį.

28. Valstybės institucijos kolegialus organas priima sprendimus, kai bankrutuojančioje ar bankrutavusioje bendrovėje valstybei priklausančios akcijos suteikia nuo 1/5 iki 2/3 balsų:

28.1. teikiant pasiūlymą rengti įmonės sanavimo projektą akcininkų iniciatyva;

28.2. teikiant pasiūlymą sudaryti su bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės kreditoriais taikos sutartį.

29. Valstybės institucijos kolegialusis organas priima sprendimus dėl atstovo į bankrutavusios bendrovės likvidavimo komisiją skyrimo, kai valstybei priklausančios akcijos šioje bendrovėje suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų.

30. Valstybės institucijos vadovas priima sprendimus:

30.1. dėl valstybės atstovo dalyvavimo bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimuose, kai valstybei priklauso ne mažiau kaip 1/10 šios bendrovės akcijų;

30.2. dėl atstovo į bankrutavusios bendrovės likvidavimo komisiją skyrimo.

31. Visais atvejais, kuriais sprendimų priėmimas šioje tvarkoje nepriskirtas kitų subjektų kompetencijai, sprendimus priima įgaliotinis pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises akcininkams.

 

Baigiamoji dalis

 

32. Valstybės institucija – bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorius privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečiose įmonėse eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai.

33. Ūkio ministerija privalo:

33.1. apibendrinti pateiktas išvadas bei pasiūlymus ir kartą per pusmetį apsvarstyti išplėstiniame ministerijos kolegijos posėdyje, dalyvaujant Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams;

33.2. teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, tobulinimo, atsižvelgdama į kitų valstybės institucijų, teismų ir įmonių administratorių (bankrutavusių įmonių likvidavimo komisijų pirmininkų) pasiūlymus.

______________